—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. Europos Vadovų Tarybos Porto deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos priežiūros strategijos (COM(2022)0440),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas (1),

—

atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų aktyviai įtraukčiai užtikrinti (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi ekonominis, socialinis ir aplinkos ramsčiai yra trys tarpusavyje susiję darnaus vystymosi ramsčiai; kadangi darnus vystymasis grindžiamas, be kita ko, visišku užimtumu, socialine pažanga ir teisingumu; kadangi vienas iš pagrindinių ES tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, yra sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą; kadangi šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam ir aplinkos tvarumui;

B.

kadangi 2017 m. Geteborge buvo paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis, kuriame išdėstyta 20 principų ir nustatytas socialinių taisyklių sąvadas siekiant tvirtos socialinės Europos, kuri XXI amžiuje būtų teisinga ir įtrauki ir teiktų daug galimybių; kadangi 2021 m. gegužės mėn. vykusiame Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Taryba įsipareigojo pasiekti tris pagrindinius 2030 m. tikslus, susijusius su užimtumu, mokymu ir skurdo mažinimu; kadangi reikia pasiekti, kad iki 2030 m. bent 78 proc. 20–64 metų gyventojų turėtų darbą; kadangi šis tikslas neapima tokių aspektų kaip darbo kokybė ir darbo sąlygos; kadangi bent 60 proc. visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose; kadangi iki 2030 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų būti sumažintas bent 15 mln., iš kurių 5 mln. turėtų būti vaikai; kadangi, pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo mažesnes vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams kylanti į apačią nukreipto socialinio judumo rizika ir manoma, kad ji toliau didės (4); kadangi trys pagrindiniai tikslai neapima visapusiško Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo;

C.

kadangi praėjusiais metais valstybės narės įgyvendino Komisijos nustatytus pagrindinius tikslus; kadangi dėl papildomų krizių, kilusių po to, kai buvo nustatyti šie tikslai, didėja spaudimas pasiekti šiuos tikslus; kadangi penkios valstybės narės pasiekė nacionalinius užimtumo srities tikslus, o pusė valstybių narių viršijo 78 proc. užimtumo tikslą; kadangi, nepaisant to, iš prognozių matyti, kad ne visos valstybės narės iki 2030 m. pasieks užimtumo tikslą (5);

D.

kadangi socialinė ekonomika yra viena iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo varomųjų jėgų, galinti aktyviai prisidėti siekiant 2030 m. pagrindinių tikslų;

E.

kadangi dėl infliacijos ES lygmeniu vidutinių namų ūkių pragyvenimo išlaidos padidėjo maždaug 10 proc., materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis – maždaug 2 proc., o energijos nepritekliaus ir absoliutaus finansinio skurdo lygis – maždaug 5 proc.; kadangi manoma, kad tam tikrose valstybėse narėse ir pažeidžiamose grupėse atitinkamas poveikis gerovei bus kelis kartus didesnis; kadangi dėl to visoje ES gali padidėti esami su skurdu ir socialine atskirtimi susiję skirtumai (6); kadangi, ypač atsižvelgiant į JAV infliacijos mažinimo įstatymą ir kitus panašius kitų ES nepriklausančių šalių investicijų planus, Europai reikia naujos vizijos, kaip iki 2050 m. tapti novatorišku pramonės centru;

F.

kadangi, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) duomenimis, 2021 m. nė vienoje valstybėje narėje nebuvo pasiektas 60 proc. mokymo kursų (už kuriuos moka darbdavys) tikslas; kadangi iš šių duomenų taip pat matyti, kad mažiausiai šia galimybe pasinaudojo tie asmenys, kuriems mokymo reikia labiausiai (jaunimas, žemesnį išsilavinimą įgiję asmenys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai);

G.

kadangi, siekdamos įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 18-ąjį principą, Komisija 2022 m. rugsėjo mėn. pristatė ES priežiūros strategiją, o Taryba 2022 m. gruodžio mėn. priėmė Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikės priežiūros; kadangi COVID-19 pandemijos metu atsiskleidė ir išryškėjo tokie aspektai kaip netvarios kvalifikuotų slaugytojų darbo sąlygos, didelė prižiūrintiesiems asmenims tenkanti našta, kai neteikiamos institucinės priežiūros paslaugos, ir didelis asmenims, kuriems reikia priežiūros, kylantis pavojus užsikrėsti infekcijomis, susirgti sunkiomis ligomis ir mirti; kadangi įrodyta, kad bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose sąlygomis asmenims, kuriems reikia priežiūros, kyla mažesnė užsikrėtimo infekcijomis rizika; kadangi Socialinės apsaugos komitetas savo 2021 m. ataskaitoje dėl ilgalaikės priežiūros pažymėjo, kad asmenims, turintiems ilgalaikės priežiūros poreikių, didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika; kadangi, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, ilgalaikė priežiūra turėtų būti prieinamesnė, o jos sistemoje turėtų būti užtikrinamas priežiūros nepriklausomumas ir kokybė, sudaromos tvarios darbo sąlygos ir remiami neformalieji slaugytojai;