—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje (1) ir į 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe (2),

—

atsižvelgdamas į 1942 m. sausio 13 d. Londono deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1974 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją 3314 (XXIX) dėl agresijos apibrėžties ir 1950 m. lapkričio 3 d. rezoliuciją 377(V) (Vienijimosi dėl taikos rezoliucija),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, ypač į jo 8a straipsnį, ir į Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimo, taip pat į 2006 m. TBT ir ES susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijas 2433(2022), 2436(2022), 2463(2022) ir 2473(2022),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį dėl tvirtinimų dėl genocido pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 2–6 d. vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos 29-ojoje metinėje sesijoje priimtą rezoliuciją „Rusijos Federacijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jos žmones ir jo keliama grėsmė saugumui visame ESBO regione“,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 16 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą, kuriame raginama įsteigti specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Agresija prieš Ukrainą“ ir 2022 m. spalio 12 d. rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas: Jungtinių Tautų Chartijos principų gynimas“,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2022 m. lapkričio 2 d. rezoliuciją „Tarptautinio baudžiamojo teismo ataskaita“ ir 2022 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „Pritarimas kompensacijai ir reparacijai už agresiją prieš Ukrainą“,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2022 m. spalio 20 ir 21 d. bei 2022 m. gruodžio 15 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškimą dėl Rusijos atsakomybės ir įšaldyto Rusijos turto naudojimo, kuriame ji nurodo, kad reikia įsteigti specializuotą teismą, kuris remiant JT tirtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir už jį trauktų baudžiamojon atsakomybėn, ir į vėlesnius susijusius Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių aukšto lygio pareiškimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi, vadovaujantis JT Chartija ir tarptautinės teisės principais, visos valstybės yra vienodai suverenios ir, palaikydamos tarptautinius santykius, turi susilaikyti nuo grasinimų arba jėgos naudojimo prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę;

B.

kadangi nuo 2014 m. vasario mėn. Rusija vykdė neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą agresijos karą prieš Ukrainą ir jį atnaujino 2022 m. vasario 24 d. pradėdama masinę invaziją į Ukrainą;

C.

kadangi Rusijos Federacijos agresijos karas prieš Ukrainą yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos, pagrindinių tarptautinės teisės principų ir įvairių tarptautinių susitarimų, tokių kaip Helsinkio baigiamasis aktas, Paryžiaus chartija dėl naujos Europos ir Budapešto memorandumas, pažeidimas;

D.

kadangi per šį laikotarpį Rusijos pajėgos rengė beatodairiškus išpuolius prieš gyvenamas vietoves ir civilinę infrastruktūrą, nužudė tūkstančius Ukrainos civilių gyventojų ir visoje šalyje vykdė teroro aktus, nukreiptus prieš civilinę infrastruktūrą;

E.

kadangi jau nužudyti tūkstančiai gyventojų, įskaitant vaikus, ir dar daugiau jų buvo kankinami, persekiojami, patyrė seksualinį smurtą, buvo pagrobti ar priverstinai perkelti; kadangi šis nežmoniškas Rusijos pajėgų ir patikėtinių elgesys yra absoliutus tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymas;

F.

kadangi Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti žiaurumai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų Rusijos okupacijos metu, apie kuriuos buvo pranešta, atskleidžia Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą brutalumą ir parodo, kad svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų siekiant užtikrinti atsakomybę už agresijos karą ir visus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

G.

kadangi 2022 m. rugsėjo 30 d. Rusija vienašališkai paskelbė aneksavusi Rusijos iš dalies okupuotas Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis;

H.

kadangi Europos Parlamentas ir daugelis nacionalinių parlamentų ir asamblėjų pripažino Rusijos Federaciją valstybe, remiančia terorizmą, ir valstybe, naudojančia terorizmo priemones;

I.

kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą yra žiauriausias agresijos aktas, kurį Europos šalies politinė vadovybė yra įvykdžiusi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir dėl kurio reikia imtis tinkamo teisinio atsako tarptautiniu lygmeniu; kadangi JT Generalinė Asamblėja savo rezoliucijose (3) pripažino, kad Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą yra JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalies pažeidimas ir kad Rusijos Federacija turi būti patraukta atsakomybėn už bet kokius tarptautinės teisės pažeidimus, įvykdytus Ukrainoje arba prieš Ukrainą, įskaitant jos agresiją, kuria pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija; kadangi asmenys, atsakingi už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, negali likti nenubausti;

J.

kadangi Rusijos agresiją taip pat aiškiai pasmerkė įvairių valstybių ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Taryba, ESBO, ES, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), Afrikos Sąjunga, Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija, Ramiojo vandenyno salų forumas, Amerikos valstybių organizacija, Karibų bendrija, Šiaurės Taryba ir kt., atstovai;

K.

kadangi 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nurodė Rusijos Federacijai nedelsiant sustabdyti savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje;

L.

kadangi nuo 2022 m. kovo 2 d. TBT prokuroras atlieka padėties Ukrainoje tyrimą, susijusį su ankstesniais ir dabartiniais tvirtinimais dėl Rusijos Federacijos nuo 2013 m. lapkričio 21 d. įvykdytų nusikaltimų, įskaitant genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; kadangi, nors Ukraina nėra TBT šalis, ji pripažino TBT jurisdikciją ir su juo bendradarbiauja;

M.

kadangi 1974 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 3314 (XXIX) agresija apibrėžiama kaip valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba bet kokiu kitokiu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų Chartija ir pažymima, kad agresijos karas yra nusikaltimas tarptautinei taikai ir kad agresija užtraukia tarptautinę atsakomybę; kadangi Romos statuto 8a straipsnyje agresijos nusikaltimas apibrėžiamas kaip „asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją“; kadangi agresijos aktu laikomas vienos valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba bet kokiu kitu Jungtinių Tautų Chartijai prieštaraujančiu būdu; kadangi pagal TBT Romos statutą agresijos nusikaltimas skiriasi nuo karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui; kadangi agresijos nusikaltimas paprastai yra vadovybės nusikaltimas, nes jį gali įvykdyti tik tie, kurie turi galią formuoti valstybės agresijos politiką; kadangi Tarptautinis karo tribunolas Niurnberge, kuris daug dėmesio skyrė agresijos nusikaltimui, 1946 m. nustatė, kad agresija yra didžiausias tarptautinis nusikaltimas;

N.

kadangi agresijos karas yra sunkus tarptautinis nusikaltimas, ypač atsižvelgiant į galimą visų rūšių masinio naikinimo ginklų naudojimą, dėl kurio gali kilti katastrofiškų pasekmių pasaulio taikai ir žmonių pragyvenimo šaltiniams, taip pat daroma didelė, ilgalaikė žala gamtai ir klimatui;

O.

kadangi „Barcelona Traction“ byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas nurodė, kad pareigos, kylančios dėl agresijos veiksmų uždraudimo, yra pareigos, taikomos visai tarptautinei bendruomenei, o ne atskiroms valstybėms;

P.

kadangi, atsižvelgiant į Ukrainos pateiktus du ad hoc pareiškimus, TBT turi jurisdikciją tirti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido nusikaltimą, vykdytus Ukrainos teritorijoje nuo 2013 m. lapkričio mėn., tačiau šiuo atveju jis neturi jurisdikcijos tirti agresijos nusikaltimo, kaip apibrėžta Romos statuto 8a straipsnyje ir Kampalos pakeitimuose, nes nei Ukraina, nei Rusijos Federacija nėra ratifikavusios Romos statuto ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu; kadangi TBT prokuroras nuo 2022 m. kovo 2 d. atlieka padėties Ukrainoje tyrimą; kadangi specialaus tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimas neturės poveikio TBT jurisdikcijai kitų nusikaltimų atžvilgiu ir ją papildys;

Q.

kadangi Europos Parlamentas ir Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Lenkijos parlamentai priėmė rezoliucijas, kuriomis pritariama ad hoc tarptautinio specialiojo tribunolo įsteigimui;

R.

kadangi 2022 m. lapkričio 30 d. Komisija pasiūlė alternatyvias galimybes, kaip sukurti atsakomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą mechanizmą; kadangi bet koks sprendimas dėl tokio mechanizmo turėtų būti priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina;

S.

kadangi 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti visapusišką atsakomybę už karo nusikaltimus ir užtikrinti atsakomybę už agresijos nusikaltimą, taip pat paragino Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą tęsti šį darbą laikantis ES ir tarptautinės teisės, pabrėždama, kad baudžiamasis persekiojimas už agresijos nusikaltimą yra visai tarptautinei bendruomenei aktualus klausimas;

T.

kadangi JT Saugumo Tarybos veikla padėties Ukrainoje klausimu yra paralyžiuota, nes Rusija turi teisę vetuoti bet kokius esminius veiksmus; kadangi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 377(V) buvo nustatytas precedentas suteikiant JT alternatyvų būdą veikti, kai bent vienas nuolatinis JT Saugumo Tarybos narys pasinaudoja savo veto teise, kad sukliudytų Saugumo Tarybai vykdyti JT Chartija jai pavestas funkcijas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.