EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 08

COM(2023) 719 final

2023/0405(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

„Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems 

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2023) 719 final} - {SWD(2023) 720 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Įrodyta, kad mobilumas mokymosi tikslais yra labai vertinga patirtis, leidžianti žmonėms įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų asmeniniam, išsilavinimo ir profesiniam tobulėjimui, pilietiniam aktyvumui ir socialinei įtraukčiai 2 . Mobilumo mokymosi tikslais organizavimas taip pat yra svarbi paskata švietimo ir mokymo įstaigoms ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi paslaugų teikėjams gerinti siūlomo mokymosi kokybę. Vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kuriai būtina vadinamoji įgūdžių revoliucija, mobilumas mokymosi tikslais padeda šalinti įgūdžių spragas, spartina įgūdžių lavinimą ir stiprina pilietiškumo jausmą ir bendrų vertybių suvokimą Europoje ir už jos ribų.

Pagal tą pasiūlymą, mobilumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra gyvenamoji šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu. Ši plati sąvoka apima visų rūšių mobilumą mokymosi tikslais ir besimokančius asmenis bei darbuotojus visuose mokymosi visą gyvenimą sektoriuose, įskaitant mokyklinį ugdymą, aukštąjį mokslą, profesinį rengimą ir mokymą, suaugusiųjų mokymąsi, taip pat jaunimo, su jaunimu dirbančių asmenų ir ankstyvojo ugdymo bei priežiūros ir sporto sričių darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais. Ji taip pat apima tiek ES vidaus, tiek tarptautinį mobilumą mokymosi tikslais į ES ir iš jos.

Siūloma rekomendacija yra viena pagrindinių Europos švietimo erdvės, kurioje mokytis netrukdo sienos ir visi turi galimybę mokytis ar studijuoti užsienyje, sudedamųjų dalių. Ja bus įtvirtintos būtinos pagrindinės sąlygos, kad visi galėtų naudotis mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis ir kad daugiau žmonių gautų naudos iš programos „Erasmus+“ 3 ir kitų tarpvalstybinio mobilumo mokymosi tikslais programų.

Siūloma ES mobilumo mokymosi tikslais sistema atnaujinama 2011 m. Tarybos rekomendacija „Judus jaunimas“, kuria skatinamas jaunimo mobilumas mokymosi tikslais 4 , išplečiant jos taikymo sritį, kad ji būtų taikoma ne vien jaunimui, tačiau ir bet kurio amžiaus besimokantiems asmenims, taip pat pedagogams ir darbuotojams. Naujojoje mobilumo mokymosi tikslais sistemoje taip pat atsižvelgiama į naujus mokymosi modelius, įskaitant gausias skaitmenines mokymosi ir mišriojo mokymosi priemones, taip pat į darnesnį judumą.

Apie šį atnaujinimą paskelbta Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 5 , kad daugiau besimokančių asmenų ir mokytojų galėtų įveikti kliūtis ir pasinaudoti mobilumo galimybėmis. Komunikate nustatyti šie pagrindiniai atnaujintos sistemos tikslai: užtikrinti mobilumo galimybes daug įvairesniems dalyviams, puoselėti ekologišką ir skaitmeninį mobilumą ir skatinti subalansuotą mobilumą. Komunikate taip pat pabrėžta, kad tarptautinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje, įskaitant mobilumą mokymosi tikslais, yra labai svarbus siekiant ES geopolitinių prioritetų ir 2030 m. darnaus vystymosi tikslų.

Šis politikos pasiūlymas dėl mobilumo mokymosi tikslais yra dalis dokumentų rinkinio, kuriuo kartu su Komisijos rekomendacija dėl trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimo ir pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES specialistų rezervo siekiama kuo labiau padidinti specialistų mobilumo galimybes ir ES pristatoma kaip patrauklus regionas specialistams mokytis, studijuoti ir dirbti.

ES specialistų pritraukimo partnerystėmis siekiama stiprinti ES, valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimą ir taip skatinti tarpusavyje naudingą tarptautinį darbo jėgos judumą ir specialistų rengimą. Jos užtikrina stabilią, politika grindžiamą ir lanksčią struktūrą, kuria remiantis galima veiksmingai skatinti bendradarbiavimą, be kita ko, ir švietimo bei mokymo srityje, įskaitant besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais klausimus. Jos padidins visuomenės informuotumą ir paskatins mobilumą mokymosi tikslais iš trečiųjų šalių. Jomis taip pat bus palaikomos pastangos kurti veiksmingas įgūdžių sistemas trečiosiose šalyse ir kartu bus prisidedama gausinant ES darbo jėgą prioritetiniuose žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sektoriuose.

Studentų iš trečiųjų šalių mobilumas mokymosi tikslais taip pat gali padėti pasiekti, kad jiems patenkant į ES darbo rinką jų kvalifikacijos būtų pripažįstamos greičiau. Tai galėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp trečiosiose šalyse įgytų kvalifikacijų ir Europos reikalavimų, nes dalyviams būtų išduodami mikrokredencialų pažymėjimai, akademinės pažymos ir kiti patvirtinamieji dokumentai, galintys padėti kredencialų vertintojams greitai ir tiksliai įvertinti jų kvalifikaciją. Tai taip pat įrodys atitinkamas kalbines kompetencijas, gebėjimą prisitaikyti kultūrinėje aplinkoje ir susipažinimą su Europos švietimo standartais, o dėl to vėliau gali būti lengviau patvirtinti jų mokymosi rezultatus.

Be to, mobilumas mokymosi tikslais, visų pirma mainai, apimantys mokymosi darbo vietoje elementus, dėl kurių dalyviai įgyja patirties darbo rinkoje, gali tapti postūmiu asmenims svarstyti galimybę grįžti į ES ir ieškoti galimybių dirbti. Remiantis 2017 m. Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo 6 , parengti priemones ir metodus, kad būtų galima keistis palyginama su mokymusi ir darbu susijusia informacija apie mobilius absolventus (kurie persikelia į kitą ES šalį su studijomis ar darbu susijusiais tikslais), yra vienas iš prioritetų Europos absolventų karjeros stebėjimo tinklo vykdomoje veikloje, kaip antai 2022 m. Europos absolventų apklausoje.

•Siūlomoje rekomendacijoje sprendžiamos problemos

Nors nuo 2011 m., kai buvo priimta Tarybos rekomendacija „Judus jaunimas“, mobilumo mokymosi tikslais srityje padaryta nemenka pažanga, duomenys rodo, kad reikia labiau pasistengti mobilumo mokymosi tikslais galimybių suteikti visiems, visų pirma mažiau galimybių turintiems asmenims 7 .

2022 m. „Eurobarometro“ apklausa „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“ 8 parodė, kad tik 15 proc. respondentų dalyvavo studijų, mokymo ar pameistrystės programose kitoje ES šalyje. Iš tos pačios apklausos taip pat paaiškėjo, kad, jaunimo nuomone, švietimas ir mokymas, įskaitant laisvą studentų, pameistrių ir mokinių judėjimą, trijose pagrindinėse 2022-ųjų Europos jaunimo metų prioritetinėse srityse pagerėjo. Remiantis 2023 m. „Eurobarometro“ apklausa apie jaunimo integraciją į darbo rinką, kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas stažuotėms, bent vieną stažuotę kitoje ES šalyje atliko 21 proc. jaunų respondentų; kaip pagrindinės kliūtys, trukdančios dalyvauti tarpvalstybinėse stažuotėse, buvo paminėtas finansinių išteklių ir informacijos apie tokias galimybes trūkumas.

2023 m. mobilumo rezultatų suvestinėje 9 daugumoje 2011 m. rekomendacijos sričių nustatyti geri rezultatai. Tačiau įvairiose valstybėse narėse padėtis buvo nevienoda. Nustatyta, kad didesnės pažangos labiausiai reikia sistemingai remiant palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų 10 dalyvavimą mobilumo mokymosi tikslais programose.

COVID-19 pandemija kaip niekada iki šiol sutrikdė švietimą, mokymą ir mokymąsi darbo vietoje. Tai turėjo neigiamą poveikį tiek besimokančių asmenų ir darbuotojų fiziniam mobilumui, tiek jų psichinei ir fizinei sveikatai 11 . Pandemija taip pat parodė didelę nelygybę, susijusią su vaikų naudojimusi internetu teikiamomis galimybėmis, įskaitant švietimo veiklą 12 . Tuo pat metu dėl to buvo sparčiai kuriami nauji mobilumo mokymosi tikslais modeliai, pavyzdžiui, mišriojo mobilumo ir virtualiųjų mainų. Kaip matyti iš 2021 m. ES jaunimo ataskaitos, didelį poveikį patyrė ir darbo su jaunimu sektorius, be to, dėl pandemijos padidėjo išteklių poreikis, be kita ko, skaitmeniniam darbui su jaunimu, siekiant palaikyti jaunimo mobilumą mokymosi tikslais, tobulėjimą, įsitraukimą ir sveikatą.

Duomenys, įskaitant Komisijos užsakytą tyrimą „Mobilumo mokymosi tikslais rėmimas: pažanga, kliūtys ir tolesni veiksmai“ 13 , kvietimo teikti informaciją ir viešų konsultacijų rezultatai atskleidė pagrindines mobilumo mokymosi tikslais kliūtis, įskaitant finansinius ir socialinius apribojimus, informacijos ir gairių trūkumą, kalbos barjerą ir prieinamumo kliūtis, taip pat administracines kliūtis. Dar viena svarbi kliūtis mobilumui – ribotas automatinio kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimo mastas, nes pripažinimo procedūros dažnai lėtos, informacija nėra lengvai prieinama, o atskiros įstaigos naudojasi didele veiksmų laisve.

2022 m. Konferencijoje dėl Europos ateities Europos piliečiai savo pasiūlymuose dėl būsimos politikos pabrėžė, kad ES ir jos valstybės narės turi skatinti mobilumo galimybes: „Europoje skatinti tiek fizinius, tiek skaitmeninius mainus įvairiose srityse, įskaitant švietimo srities mainus, porinius projektus, keliavimą ir profesinį mobilumą (be kita ko, mokytojų ir vietos išrinktų politikų)“ ir „iki 2025 m. sukurti įtraukią Europos švietimo erdvę, kurioje visi piliečiai, įskaitant kaimo ir atokių vietovių gyventojus, turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokytis visą gyvenimą“ 14 . Pagal rekomendacijas tokiuose mainuose visose valstybėse narėse turėtų turėti galimybę dalyvauti visi, nepaisant amžiaus, išsilavinimo lygio, kilmės ir finansinių išteklių. Pasiūlymuose taip pat buvo prašoma stiprinti esamas ES mobilumo programas ir užtikrinti įvairias galimybes jomis naudotis. Vienoje iš rekomendacijų ES konkrečiai raginta į ES lygmens mainų ir mobilumo programas įtraukti sporto veiklą.

2023 m. Europos piliečių mobilumo mokymosi tikslais forumas pateikė 21 rekomendaciją 15 , kaip sudaryti sąlygas platesniam ir įvairesniam dalyvavimui programoje „Erasmus+“ ir kitose mobilumo mokymosi tikslais programose. Rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta tiksliniam informavimui, įvairaus amžiaus ir kilmės asmenų įtraukimui, daugiakalbystės svarbai, darbuotojų mobilumui mokymosi tikslais ir kitiems mobilumo mokymosi tikslais aspektams, įskaitant pedagogų vaidmens pripažinimą organizuojant mobilumą mokymosi tikslais ir ekologiškesnį mobilumą.

Mobilumas mokymosi tikslais gali sumažinti įgūdžių trūkumą, nes taip didinamas dalyvių įsidarbinamumas, ugdomi jų universalieji gebėjimai ir prisidedama užtikrinant geresnę įgūdžių atitiktį. Be to, tapus patraukliu mobilumo mokymosi tikslais regionu vietos darbdaviai turi didesnį potencialių darbuotojų pasirinkimą. Šiuo metu trys ketvirtadaliai (74 proc.) Europos MVĮ teigia, kad konkrečiai susiduria su įgūdžių trūkumu bent vienai darbo vietai savo įmonėje. Be to, beveik 4 iš 5 įmonių apklausoje nurodo, kad joms apskritai sunku rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, o daugiau nei pusei jų (53 proc.) kyla sunkumų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus 16 .

•Pasiūlymo tikslai

Šio politikos pasiūlymo tikslas – valstybių narių ir Komisijos veiksmais visiems suteikti daugiau mobilumo mokymosi tikslais galimybių. Juo siekiama palaipsniui užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais Europos švietimo erdvėje taptų norma, o ne išimtimi.

Siekdama skatinti mobilumą mokymosi tikslais ir padaryti jį įtraukesnį, Komisija siūlo nustatyti naujus ES lygmens tikslus ir iki 2030 m. siekti, kad:

–    aukštojo mokslo srityje mobilumo mokymosi tikslais patirties turinčių absolventų dalis būtų bent 25 proc.;

–    profesinio rengimo ir mokymo srityje mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis užsienyje pasinaudojusių profesinio mokymo įstaigų mokinių dalis būtų bent 15 proc.;

–    visose švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto sistemose mažiau galimybių turintys asmenys sudarytų bent 20 proc. visų mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis užsienyje pasinaudojusių besimokančių asmenų.

Pasiūlymu taip pat siekiama konkrečiai skatinti mokytojų ir pameistrių mobilumą mokymosi tikslais, parengus specialius politikos metmenis, kurie išdėstyti prieduose. Mobilumo mokymosi tikslais patirties turintys mokytojai rodo reikšmingą pavyzdį besimokantiems asmenims ir yra vieni pagrindinių asmenų, mokyklose skatinančių mobilumą mokymosi tikslais. Patiems mokytojams mobilumas mokymosi tikslais gali ne tik padėti įgyti žinių ir įgūdžių, skatinančių keistis gerąja patirtimi, bet ir duoti didelės naudos, susijusios su kultūrine, pažintine ir asmenine mokymosi patirtimi. Mobilumo mokymosi tikslais galimybės taip pat didina mokytojo profesijos patrauklumą ir gali padėti pritraukti mokytojus į mokyklas ir juos išlaikyti. Didesnis pameistrių mobilumas padės šalinti įgūdžių spragas, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir padidinti jaunimo įsidarbinamumą. Pameistriai susiduria su tam tikromis kliūtimis, pavyzdžiui, dėl sudėtingų teisinių prievolių, susijusių su pameistrio statusu, pačių pameistrių jauno amžiaus, skirtingų nacionalinių pameistrystės programų ir mokymo programų, kurių reikia laikytis dalyvaujant mobilumu grindžiamuose mainuose, ir darbdavių nenoro įsitraukti į mobilumo mokymosi tikslais programas dėl rizikos, kad sumažės našumas. Rekomendacija siekiama sukurti nuoseklią politikos sistemą, į kurią būtų įtraukti pasiūlymai dėl trumpalaikių papildomų pakeitimų ir išsamios ilgalaikės strategijos elementų.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas grindžiamas esamomis politikos nuostatomis, kuriomis įgalinamas ir palaikomas mobilumas mokymosi tikslais, ir jas papildo. Aktualiausios nuostatos nurodytos toliau.

2021 m. vasario 18 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 17   nustatytas vienas iš jos strateginių prioritetų – siekti, kad mokymasis visą gyvenimą ir mobilumas taptų tikrove visiems. 2023 m. gegužės 16 d. Tarybos rezoliucijoje „Europos švietimo erdvė. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau“ 18 pabrėžiama, kad siekiant užbaigti kurti Europos švietimo erdvę, labai svarbu nustatyti ir pašalinti likusias mobilumo mokymosi ir mokymo tikslais kliūtis.

Pagal Europos socialinių teisių ramsčio pirmąjį principą 19 kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje visoje Europos Sąjungoje.

2023 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. paskelbti Europos įgūdžių metai 20 , siekiant skatinti į įgūdžius orientuotą politiką ir investicijas, kad žmonių siekiai, poreikiai ir įgūdžių rinkiniai, įskaitant naudojantis mobilumo galimybėmis įgytus įgūdžius, atitiktų darbo rinkos poreikius ir galimybes.

2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje 21 pabrėžiama mobilumo mokymosi tikslais svarba, kad jaunimas Europos aplinkoje įgytų mainų, bendradarbiavimo, kultūrinių ir pilietinių veiksmų patirties. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos 22   raginama propaguoti darbo su jaunimu europinį aspektą per tarpvalstybinius ir tarptautinius mainus, bendradarbiavimą, tarpkultūrinį mokymąsi ir tarpusavio mokymąsi.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo 23 ir 2023 m. Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo gairėse 24 pabrėžiama, kad neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu pasiektų mokymosi rezultatų patvirtinimas gali turėti didelės įtakos didinant įsidarbinamumą ir mobilumą mokymosi tikslais, visų pirma nepalankias socialines ir ekonomines sąlygas turinčių arba žemos kvalifikacijos asmenų.

2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos 25 taikoma stažuotėms ne formaliojo švietimo ir mokymo srityje, įskaitant tarpvalstybines stažuotes. Šiuo metu Komisija atnaujina šią sistemą.

Vienas iš 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros 26 platesnių tikslų – didinti darbuotojų ir besimokančių asmenų mobilumą ir socialinę integraciją.

2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos 27 nustatyta 14 kriterijų, kuriais siekiama propaguoti bendrą sutarimą dėl nacionalinių pameistrystės sistemų, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių didinant tarpusavio pasitikėjimą ir palengvinant tarpvalstybinį pameistrių mobilumą. Rekomendacijoje raginama palaipsniui skatinti tarpvalstybinį pameistrių mobilumą darbo vietoje arba švietimo ir mokymo įstaigose kaip pameistrių kvalifikacijos dalį. Pameistrių mobilumą taip pat skatina Europos pameistrystės aljansas.

2018 m. balandžio 18 d. Sprendimu dėl „Europass“ sukurta Europos sistema formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais, be kita ko, naudojantis mobilumo galimybėmis, įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumui ir supratimui remti naudojantis internetine platforma, kurioje siūlomos internetinės priemonės ir teikiama informacija apie tarnybas, kurios teikia rekomendacijas dėl tarpvalstybinio mobilumo mokymosi tikslais ir karjeros valdymo.

2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacijoje dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo 28 pabrėžiama, kad svarbu Europos kvalifikacijas ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatus aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo įstaigose pripažinti netaikant atskiros pripažinimo procedūros. Įgyvendinimo ataskaitoje 29 ir 2023 m. gegužės 26 d. priimtose susijusiose Tarybos išvadose 30 pabrėžiama, jog būtinos nemažos papildomos pastangos, kad automatinis pripažinimas ES taptų tikrove.

2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi 31 siekiama gerinti kalbų mokymąsi nuo ankstyvo amžiaus ir mokyklose ir profesinio rengimo bei mokymo įstaigose ugdyti „kalbinį sąmoningumą“, kad daugiau jaunuolių be savo gimtosios kalbos kalbėtų bent dviem Europos kalbomis.

2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 32 pabrėžiama, kad Sąjungos mainų programos ir tarptautinis bendradarbiavimas švietimo srityje padėjo Europai tapti patraukliu regionu, todėl paspartėjo inovacijų diegimas ir darbo vietų kūrimas.

2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 33 nustatytas naujas ES lygmens tikslas, kad iki 2025 m. 8 proc. profesinio mokymo įstaigų mokinių pasinaudotų mobilumo mokymosi tikslais užsienyje galimybėmis. Rekomendacijoje pabrėžiama, kokios svarbios mobilumo galimybės profesinio rengimo ir mokymo sektoriuje besimokantiems asmenims ir darbuotojams, taip pat organizacijoms, nes tai reikšmingas būdas praktiškai įgyvendinti tarptautinimo strategijas. Osnabriuko deklaracijoje 34  , kurią patvirtino už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Komisija, nacionalinių valdžios institucijų prašoma remti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių ir suaugusiųjų, įskaitant pameistrius, mobilumą ir tam sudaryti palankesnes sąlygas.

Į Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkę, t. y. 2021 m. spalio 6 d. Brdo aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą išsamią ilgalaikę ES ir Vakarų Balkanų bendradarbiavimo strategiją, įtrauktas tikslas gerinti mobilumą mokymosi tikslais.

2022 m. sausio 18 d. Europos universitetų strategijoje 35 nustatyti tikslai plėtoti Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemą, kad būtų skatinamas automatinis kvalifikacijų pripažinimas visoje Europoje ir remiamas skaidrus ir sąžiningas trečiųjų šalių piliečių, įskaitant pabėgėlius, kvalifikacijų pripažinimas pasitelkiant akademinio pripažinimo centrų tinklą 36 ir ES skaidrumo priemones – Europos kvalifikacijų sandarą ir Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus.

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti numatyta stiprinti sisteminį ir ilgalaikį tarpvalstybinį įstaigų lygmens bendradarbiavimą, be kita ko, sukuriant jungtinio Europos laipsnio ženklą ir institucionalizuoto bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, galimą aukštojo mokslo institucijų aljansų Europos teisinį statusą.

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir dėstytojų mobilumo didinimo 37 raginama skatinti ir plėsti mokytojų ir dėstytojų mobilumą, kad jis taptų bendru jų mokymo ir karjeros elementu. Pagal 2021–2027 m. programą „Erasmus+“ remiamose „Erasmus+“ mokytojų akademijose taip pat išbandomos naujos priemonės, kuriomis remiamas mokytojų mobilumas ir sudaromos sąlygos mokytojams ir mokytojų pedagogams mokytis vieniems iš kitų per tarpvalstybinius tinklus, praktikų bendruomenes ir bendras mokytojų rengimo įstaigų programas.

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių mobilumo Europos Sąjungoje 38 siekiama sudaryti palankesnes sąlygas geresnei tarpvalstybinei jaunimo savanoriškai veiklai Sąjungoje. Joje pabrėžiama tarptautinės jaunimo savanoriškos veiklos įtraukumo, kokybės, pripažinimo ir tvarumo aspektų svarba.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

ES lygmeniu remiamas mobilumas mokymosi tikslais yra susijęs su kitomis atitinkamomis politikos sritimis, pavyzdžiui, švietimu ir mokymu, užimtumu, pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, socialine įtrauktimi, nediskriminavimu, teisėta migracija ir integracija, kalbų mokymusi, kūrybiškumu ir kultūra, klimato politikos veiksmais ir skaitmeninimu.

Pasiūlymu ne tik prisidedama prie Europos švietimo erdvės kūrimo, bet ir padedama įgyvendinti Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemas ir skatinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat ES vaiko teisių strategiją, kurioje pripažįstama vaikų teisė pradėti gyvenimą geriausiu įmanomu būdu ir ugdyti visą jų potencialą ir raginama dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti įtraukų, nesegreguotą ir kokybišką švietimą 39 . Juo taip pat remiamas Skaitmeninio švietimo veiksmų planas, pagal kurį siekiama išnaudoti skaitmeninių technologijų galimybes mokymosi ir mokymo tikslais. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 40 pirmąjį principą kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje visoje Europos Sąjungoje. Pasiūlymas taip pat suderintas su ES politika ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama skatinti mobilumą, pavyzdžiui, su Europos įgūdžių darbotvarke ir daugiakalbystės bei kultūrų dialogo skatinimo iniciatyvomis, be kita ko, ES daugiakalbystės strategija. Skatinant mobilumą mokymosi tikslais, pasiūlymu asmenys raginami ugdyti savo kalbinius įgūdžius, kultūrinį sąmoningumą ir tarpkultūrinius įgūdžius.

Mobilumas mokymosi tikslais remiamas įgyvendinant daug ES programų ir priemonių, visų pirma:

·programa „Erasmus+“ suteikia tarpvalstybinio ir tarptautinio mobilumo mokymosi tikslais galimybių bet kokio amžiaus besimokantiems asmenims, švietimo ir mokymo darbuotojams, su jaunimu dirbantiems asmenims ir įvairiai jaunimo dalyvavimo veiklai;

·Europos solidarumo korpusas suteikia jaunimui galimybių dalyvauti savanoriškoje ir solidarumo veikloje visoje ES ir už jos ribų, taip pat su humanitarine pagalba susijusioje veikloje visame pasaulyje;

·„Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondas remia valstybių narių ir regionų pastangas užtikrinti vienodas galimybes gauti įtraukų, nesegreguotą švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą nuo ankstyvojo ugdymo iki aukštojo mokslo lygmens. Skatindami bendrąjį ir profesinį rengimą ir mokymą, taip pat suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, šie fondai taip pat padeda lengviau užtikrinti prieinamumą asmenims su negalia ir jų įtrauktį ir taip sudaro palankesnes sąlygas visiems naudotis mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis. Iš „Europos socialinio fondo +“ finansuojama iniciatyva ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve – Siekti, mokytis, išmokti, pasiekti) siekiama padėti palankių sąlygų neturinčiam nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui integruotis į visuomenę palengvinant jų grįžimą į švietimo ir mokymo sistemą ar darbo rinką. Įgyvendinant šią iniciatyvą dalyviams suteikiama 2–6 mėnesių darbo patirtis kitoje valstybėje narėje kaip mokymą, konsultuojamąjį ugdymą ir konsultavimą apimančio išsamaus projekto ciklo dalis;

·INTERREG padeda šalinti kliūtis pasienyje, be kita ko, susijusias su mobilumu mokymosi tikslais, ir suteikia nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, taip pat švietimo ir mokymo įstaigoms galimybę bendradarbiauti ugdant įgūdžius, visų pirma jaunimo;

·pagal techninės paramos priemonę valstybėms narėms paprašius teikiamos specialiai pritaikytos ekspertinės žinios, kad jos galėtų reformuoti ir didinti mobilumą mokymosi tikslais, visų pirma įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama talentų pritraukimui, jaunimo švietimui ir įgūdžiams. Be to, pavyzdine iniciatyva „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų mainai“ (PACE) skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir tarpvalstybiniai valstybės tarnautojų mainai, siekiant stiprinti jų įgūdžius ir administracinius gebėjimus, be kita ko, švietimo srityje;

·pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ nurodoma, kad mobilumas mokymosi tikslais tarp ES ir šalių partnerių yra vienas pagrindinių būdų panaikinti skurdą, kovoti su nelygybe ir diskriminacija ir skatinti žmogaus socialinę raidą;

·pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) nustatyta, kad laikantis reglamento turi būti užtikrinamos galimybės prisidėti prie šalių, kurios stoja į ES, socialinio ir ekonominio vystymosi, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūloma Tarybos rekomendacija grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsniais.

Pagal SESV 165 straipsnio 1 dalį ES „prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą“.

Pagal SESV 165 straipsnio 2 dalies antrą, trečią, penktą ir šeštą įtraukas Sąjungos veiksmais siekiama:

–skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, be kita ko, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą;

–remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą;

–skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;

–skatinti nuotolinio švietimo plėtrą.

Pagal SESV 166 straipsnio 1 dalį ES įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuria remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą.

Pagal SESV 166 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką Sąjungos veiksmais siekiama:

–„palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti instruktorių ir apmokomų asmenų, ypač jaunimo, judėjimą“.

SESV 166 straipsnio 4 dalies gale nustatyta, kad padėdama siekti šiame straipsnyje nurodytų tikslų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.

Šia iniciatyva nesiūloma išplėsti ES reguliavimo įgaliojimų ar nustatyti valstybėms narėms kitų privalomų įpareigojimų. Valstybės narės atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes nuspręs, kaip įgyvendins šią Tarybos rekomendaciją.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šis pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą.

Pagal SESV 165 straipsnio 1 dalį ir 166 straipsnio 1 dalį valstybės narės atitinkamai atsakingos už mokymo turinį ir savo švietimo bei profesinio mokymo sistemų organizavimą. Be to, esama duomenų, kad joms kyla įvairių bendrų problemų, susijusių su švietimo rezultatais ir gerove mokyklose.

Šioje Tarybos rekomendacijoje bus visapusiškai paisoma valstybių narių atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo bei profesinio mokymo sistemų organizavimą, taip pat gerbiama jų kultūrų ir kalbų įvairovė. Be to, rekomendacijoje bus atsižvelgiama į tai, kad ES vaidmuo yra papildomas ir pagalbinis, o bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje Europoje savanoriškas. Europos švietimo erdvėje šia iniciatyva bus remiamos valstybių narių pastangos plėtoti ir įgyvendinti politiką ir mechanizmus, atsižvelgiant į savo nacionalines sistemas ir struktūras.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir tiriamųjų duomenų rinkimas

Pasiūlymas grindžiamas duomenimis, surinktais per išsamių konsultacijų procesą. Jį sudarė:

–nuo 2023 m. vasario 8 d. iki gegužės 3 d. vykusios 12 savaičių trukmės atviros viešos konsultacijos dėl naujosios iniciatyvos;

–2023 m. kovo ir balandžio mėn. tris savaitgalius vykęs Europos piliečių mobilumo mokymosi tikslais forumas, kuriame dalyvavo 150 atsitiktinai atrinktų piliečių iš visų 27 valstybių narių; prie šio pasiūlymo pridedama piliečių ataskaita, kurioje pateikiamos piliečių forumo rekomendacijos, diskusijos ir svarstymai mobilumo mokymosi tikslais klausimais;

–įvairių tikslinių grupių, kurias sudarė besimokantys asmenys, darbuotojai, atitinkami suinteresuotieji subjektai ir šios srities ekspertai, veikla;

–įvairios tikslinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, didelio masto renginiuose, taip pat

–įvairūs iniciatyvinės grupės posėdžiai, ekspertų grupės posėdžiai ir posėdžiai su socialiniais partneriais.

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma veikla tik papildys valstybių narių iniciatyvas, taip pat į savanorišką siūlomos veiklos pobūdį ir numatomo poveikio mastą, poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Rengiant pasiūlymą remtasi ankstesniais tyrimais 42 , konsultacijomis su valstybėmis narėmis, tikslinėmis konsultacijomis ir viešomis konsultacijomis.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

•Pagrindinės teisės

Šiame pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurioje teigiama, kad solidarumas yra viena iš visuotinių vertybių, kuriomis grindžiama ES. Visų pirma, šiame pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į Chartijos:

·8 straipsnį (teisę į asmens duomenų apsaugą);

·13 straipsnį (akademinę laisvę);

·14 straipsnį (teisę į mokslą);

·21 straipsnį (teisę į nediskriminavimą);

·24 straipsnį (vaiko teises);

·26 straipsnį (asmenų su negalia integravimą).

Priemonės bus vykdomos laikantis ES asmens duomenų apsaugos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 43 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Politikos pasiūlyme pristatoma išsami sistema, kaip būtų įtvirtinamos mobilumui mokymosi tikslais palankios sąlygos, sprendžiami iššūkiai ir teikiamos paskatos. Juo siekiama užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų neatsiejama visų švietimo ir mokymo krypčių dalimi, stiprinti kalbų mokymąsi ir užtikrinti, kad mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatai ES viduje būtų pripažįstami automatiškai. Juo taip pat siekiama, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų įtraukesnis ir prieinamesnis, raginant valstybes nares imtis papildomų veiksmų teikiant gaires, pakankamą finansavimą ir kitokią paramą mažiau galimybių turintiems asmenims. Pasiūlymu taip pat siekiama, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų tvaresnis aplinkos atžvilgiu, kad būtų naudojamos skaitmeninės technologijos jam palengvinti ir kad būtų propaguojamos ES vertybės. Be to, pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tvirčiau bendradarbiauti su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, kaip numatyta pagal specialistų pritraukimo partnerysčių iniciatyvą, propaguojant ES kaip patrauklų regioną specialistams iš trečiųjų šalių mokytis, mokyti ir studijuoti ir gerinant sąžiningą ir skaidrų trečiųjų šalių kvalifikacijų, taip pat dalinio ir ankstesnio mokymosi pripažinimą.

Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašomi naujausi mokslinių tyrimų duomenys ir įvairių konsultacijų rezultatai, kuriais grindžiama siūloma rekomendacija.

2023/0405 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

„Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems 

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje ES vadovai įsipareigojo kurti Sąjungą, kurioje jaunimas gautų geriausią išsilavinimą ir mokymą ir galėtų studijuoti ir rasti darbą visame žemyne;

(2)įrodyta, kad mobilumas mokymosi tikslais – labai vertinga patirtis, leidžianti besimokantiems asmenims įgyti asmeniniam, mokymosi ir profesiniam tobulėjimui reikalingų kompetencijų 44  . Tarpvalstybinė mokymosi patirtis didina kultūrų tarpusavio supratimą ir padeda kurti bendrą Europos tapatybę. Tiek įvažiuojamojo, tiek išvažiuojamojo mobilumo mokymosi tikslais organizavimas taip pat yra svarbi paskata švietimo ir mokymo įstaigoms ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi paslaugų teikėjams gerinti siūlomo mokymosi kokybę;

(3)mobilumas mokymosi tikslais yra svarbus siekiant padėti ES spręsti įgūdžių trūkumo problemas, visų pirma tų įgūdžių, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti ir besimokantiems asmenims pereiti į darbo rinką. Įgūdžiams įgyti ir įsidarbinti naudingas mokymasis darbo vietoje, įskaitant kitoje šalyje praleistus laikotarpius. Mobilumas mokymosi tikslais taip pat gali palengvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į ES darbo rinką;

(4)siekiant sukurti Europos švietimo erdvę labai svarbu visiems suteikti mobilumo mokymosi tikslais galimybių. 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 45 paskelbta, kad bus atnaujinta mobilumo mokymosi tikslais sistema, 2011 m. Tarybos rekomendacija „Judus jaunimas – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ 46 ir sukurta mokytojų mobilumo mokymosi tikslais politikos sistema, kad daugiau besimokančių asmenų ir mokytojų galėtų pasinaudoti mobilumo galimybėmis. Šia rekomendacija 2011 m. Tarybos rekomendacija atnaujinama sugriežtinant jos nuostatas, išplečiant mobilumo mokymosi tikslais galimybes, kad jomis galėtų naudotis ne tik jaunimas, tačiau ir bet kokio amžiaus besimokantys asmenys ir darbuotojai, ir atsižvelgiant į naujus mokymosi modelius, įskaitant mišrųjį mokymąsi;

(5)2021 m. vasario 18 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) 47 nustatytas vienas iš jos strateginių prioritetų – siekti, kad mokymasis visą gyvenimą ir mobilumas taptų tikrove visiems. 2023 m. gegužės 16 d. Tarybos rezoliucijoje „Europos švietimo erdvė. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau“ 48 pabrėžiama, kad siekiant užbaigti kurti Europos švietimo erdvę, labai svarbu nustatyti ir pašalinti likusias mobilumo mokymosi ir mokymo tikslais kliūtis ir kartu skatinti įtraukų, tvarų ir subalansuotą mobilumą;

(6)Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) surinkti duomenys rodo, kad šalys turi dėti daugiau pastangų pagerinti savo vidutiniškus rezultatus visokeriopai remdamos profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių, ypač pameistrių, mobilumą. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 49 nacionalinių įgyvendinimo planų analizės 50   matyti, kad tik maždaug pusė valstybių narių priemones, kuriomis profesinio rengimo ir mokymo srityje skatinamas mobilumas, paskelbė prioritetinėmis;

(7)2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos 51 įgyvendinimo analizė 52 ir CEDEFOP duomenys 53 rodo, kad pameistrių mobilumas vis dar nepakankamai išplėtotas ir reikia nuveikti daugiau, kad jie galėtų dalyvauti mobilumu grindžiamuose mainuose;

(8)2022 m. balandžio 5 d. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir dėstytojų mobilumo didinimo 54 raginama skatinti ir plėsti mobilumą, kad jis taptų bendru mokytojų ir dėstytojų mokymo ir karjeros elementu;

(9)atlikus ES jaunimo strategijos įgyvendinimo analizę 55 paaiškėjo, jog būtina labiau stengtis, kad visi jaunuoliai ir su jaunimu dirbantys asmenys galėtų veiksmingai naudotis mobilumo galimybėmis. Tai apima savanorišką veiklą pilietinės visuomenės sektoriuje ir tolesnį darbą kuriant veiksmingas kompetencijų, įgytų naudojantis mobilumo neformaliojo ir savaiminio mokymosi tikslais galimybėmis, patvirtinimo sistemas, užtikrinant sinergiją su 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje 56 ;

(10)užsienio kalbų kompetencijų trūkumas tebėra viena didžiausių kliūčių, trukdančių įgyti mobilumo mokymosi tikslais patirties, studijuoti ir dirbti užsienyje ir visokeriopai atrasti Europos kultūrų įvairovę. Be to, kai kurie kursai užsienio kalba gali paskatinti besimokančius asmenis iš kitos šalies dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais veikloje;

(11)Tarybos rekomendacijos dėl kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio pripažinimo įgyvendinimo ataskaitoje 57 , taip pat susijusiose Tarybos išvadose 58 pabrėžiama, jog būtinos nemažos papildomos pastangos, kad automatinis pripažinimas ES taptų tikrove. Aukštojo mokslo srityje gerokai pasistengta, kad nacionalinės valdžios institucijos geriau suprastų automatinio pripažinimo idėją. Vis dėlto likę neatitikimai ir skaidrumo trūkumas yra svarbūs veiksniai, dėl kurių studentai nelinkę dalyvauti mobilumu grindžiamoje veikloje;

(12)su trečiosiomis šalimis skatinant mobilumą mokymosi tikslais, Europos švietimo sistemos gali tapti patrauklesnės žmonėms iš kitų pasaulio kraštų ir pritraukti gabių žmonių į jų švietimo įstaigas. Tarptautinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje, įskaitant mobilumą mokymosi tikslais, yra labai svarbus siekiant ES geopolitinių prioritetų, visų pirma nustatytųjų strategijoje „Global Gateway“, ir 2030 m. darnaus vystymosi tikslų;

(13)ypač svarbu skatinti užtikrinti, kad mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis galėtų naudotis mažiau galimybių turintys asmenys, o šiuo įtraukties tikslu grindžiama 2021–2027 m. programa „Erasmus+“. Labai svarbu, kad šis tikslas būtų keliamas ir kitose mobilumo mokymosi tikslais programose visoje ES;

(14)Europos universitetų tinklų iniciatyvos siekis – 50 proc. mobilumas tarp dalyvaujančių įstaigų, o tam, kad būtų galima sukurti jungtinį Europos laipsnį, į mokymo programas taip pat turi būti įtrauktas mobilumas. Padidinus 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ biudžetą siekiama ES tikslo užtikrinti, kad daugiau studentų bent kartą savo studijų metu dalyvautų mobilumo mokymosi tikslais veikloje. Todėl svarbu padidinti 20 proc. lygų mobilumo mokymosi tikslais siektiną rodiklį, kuris pirmą kartą buvo nustatytas 2009 m. vykstant Bolonijos procesui. Nuo to laiko sukurtais įrankiais ir šioje rekomendacijoje siūlomomis priemonėmis sudaromos būtinos pagrindinės sąlygos, kad bent 25 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų dalyvautų mobilumo mokymosi tikslais veikloje;

(15)mokymosi modeliai pastarąjį dešimtmetį keitėsi, be kita ko, dėl COVID-19 pandemijos, kuri paskatino virtualųjį ir mišrųjį mokymąsi. Sudarius sąlygas mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis plačiau naudotis besimokantiems asmenims, pedagogams ir darbuotojams visuose švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto sektoriuose formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityse, taip pat atsirado paskatų plėtoti lanksčius mobilumo mokymosi tikslais formatus;

(16)reikėtų toliau remti tyrėjų, ypač pradedančiųjų mokslo darbuotojų, subalansuotą mobilumą siekiant paspartinti jų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, kuris būtų naudingas užtikrinant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos konkurencingumą;

(17)šia rekomendacija siekiama padėti iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę. Į švietimo kokybės viziją įtrauktas dvejopos besimokančių asmenų ir mokytojų laisvės būti mobiliems propagavimas – visų pirma nepalankioje socialinėje padėtyje esančių asmenų ir žmonių su negalia, taip pat įstaigų laisvės nevaržomai megzti ryšius tarpusavyje Europoje ir už jos ribų. Įtraukios ir teisingos švietimo ir mokymo sistemos turėtų palaikyti darnias visuomenes, padėti aktyvaus pilietiškumo pagrindus ir didinti įsidarbinamumą. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos nustatyti mobilumui mokymosi tikslais palankias sąlygas, pašalinti kliūtis ir sukurti paskatų, įvairiuose sektoriuose atitinkančių konkrečius besimokančių asmenų, pedagogų ir darbuotojų poreikius;

(18)šia rekomendacija taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas glaudžiau bendradarbiauti su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, kaip numatyta pagal specialistų pritraukimo partnerysčių iniciatyvą, taip pat propaguoti ES kaip patrauklų regioną gabiems žmonėms iš trečiųjų šalių mokytis, mokyti ir studijuoti;

(19)šia rekomendacija siekiama priminti apie esamą ES programų, kuriomis sprendžiami mobilumo mokymosi tikslais klausimai, kaip antai programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso, ir kitų ES, tarptautinio, nacionalinio ir regioninio lygmens finansavimo priemonių, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir „Europos socialinio fondo +“ ir jo iniciatyvos „Siekti, mokytis, išmokti, pasiekti“ (ALMA), sinergiją ir papildomumą;

(20)šia rekomendacija taip pat siekiama skatinti mokytojų ir pameistrių mobilumą mokymosi tikslais taikant prieduose išdėstytus specialius politikos metmenis. Mokyklose trūksta mokytojų, taigi mobilumas mokymosi tikslais turėtų padidinti šios profesijos patrauklumą. Mobilumo patirties įgiję mokytojai gali rodyti pavyzdį besimokantiems asmenims ir gali padėti skatinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir dėstytojų mobilumo didinimo jų pirminio rengimo ir mokymo metu, taip pat rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą metu pabrėžiamas teigiamas mobilumo mokymosi tikslais užsienyje poveikis mokytojų profesiniam tobulėjimui ir švietimo sistemoms, taip pat nurodomos mobilumo kliūtys. Pameistriams taip pat kyla tam tikrų kliūčių, susijusių su mokymosi darbo vietoje ypatumais. Jų mobilumas turėtų padėti šalinti įgūdžių spragas, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti įsidarbinamumą, ypač jaunimo,

PRIPAŽĮSTA, KAD:

(21)šioje rekomendacijoje vartojama ta pati mobilumo mokymosi tikslais apibrėžtis kaip ir 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma programa „Erasmus+“. Tai yra fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra gyvenamoji šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu. Ši rekomendacija apima tiek ES vidaus, tiek tarptautinį mobilumą mokymosi tikslais į ES ir iš jos;

(22)pagal šią rekomendaciją mobilumas mokymosi tikslais apima besimokančius asmenis ir darbuotojus visuose mokymosi visą gyvenimą sektoriuose, įskaitant mokyklinį ugdymą, aukštąjį mokslą, profesinį rengimą ir mokymą, suaugusiųjų mokymąsi, taip pat jaunimo, su jaunimu dirbančių asmenų ir darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais tiek ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, tiek sporto srityse. Jis apima visų rūšių mobilumą mokymosi tikslais, įskaitant trumpalaikį mobilumą, grupinį mobilumą, mišrųjį mobilumą, mobilumą kreditų kaupimo tikslais ir mobilumą laipsnio įgijimo tikslais;

(23)nustatant mobilumo mokymosi tikslais siektiną rodiklį aukštojo mokslo srityje, įtraukiami mobilumo veiksmai apima bent 2 mėnesių išvykstamąjį mobilumą, įskaitant mobilumą stažuočių ir studijų tikslais, ir trumpesnės trukmės mobilumą, atitinkantį bent 3 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus. Jie gali būti visiškai fiziniai arba mišrūs, sudaryti ir iš virtualių, ir iš fizinių komponentų. Siektinas rodiklis apskaičiuojamas absolventų lygmeniu, t. y. kiek absolventų bent kartą studijų metu dalyvavo mobilumo mokymosi tikslais veikloje;

(24)reaguojant į raginimus 59 nustatyti didesnį siektiną rodiklį nei dabartinis 8 proc. į užsienį išvykstančių profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių mobilumo mokymosi tikslais siektinas rodiklis, šioje rekomendacijoje siūloma iki 2030 m. profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių, įskaitant pameistrius, dalyvavimo siektiną rodiklį padidinti iki 15 proc. Profesinio rengimo ir mokymo srities siektinas rodiklis grindžiamas rodikliu, apibrėžtu Tarybos išvadose dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto (2011/C372/08) 60 ir Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo. Jis matuojamas nustatant, kokia dalis pagal profesinio vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą programas besimokančių asmenų ir pameistrių studijų metu tam tikrą mobilumo laikotarpį praleido užsienyje. Jį skaičiuojant įtraukiami dalyviai, pasinaudoję lankstaus mobilumo galimybėmis, tarkim, pagal programą „Erasmus+“ (pavyzdžiui, trumpalaikio mobilumo, grupinio mobilumo, mišriojo mobilumo, su dalyvavimu profesinio meistriškumo konkursuose susijusio mobilumo);

(25)pagal Reglamentą (ES) 2021/817 „mažiau galimybių turintys asmenys“ – žmonės, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai, arba bet kokios kitos priežasties, įskaitant priežastis, dėl kurių galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, kurios jiems trukdo veiksmingai pasinaudoti mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis;

(26)šioje rekomendacijoje ir laikantis Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo gairių 61 , mobilumo mokymosi tikslais kliūtys apima negalią, sveikatos problemas, su švietimo ir mokymo sistemomis susijusias kliūtis, kultūrinius skirtumus, socialines kliūtis, ekonomines kliūtis, su diskriminacija susijusias kliūtis ir geografines kliūtis,

PRIPAŽĮSTA KOMISIJOS KETINIMĄ REMTIS ESAMOMIS INICIATYVOMIS, KURIOS PADĖTŲ ĮGYVENDINTI ŠIĄ REKOMENDACIJĄ, IR STIPRINTI MOBILUMO MOKYMOSI TIKSLAIS FAKTINIŲ DUOMENŲ BAZĘ IMANTIS ŠIŲ VEIKSMŲ:

(27)suformuluojant šios rekomendacijos 12 punkte nurodytų veiksmų planų rengimo gaires, taip pat parengiant tų planų apžvalginę ataskaitą, siekiant palaikyti tarpusavio mokymosi galimybes ir keitimąsi gerąja patirtimi;

(28)toliau remiant šios rekomendacijos įgyvendinimą remiantis Europos švietimo erdvėje vadovaujamų ekspertų grupių bendradarbiavimu ir bendra kūryba;

(29)skatinant ir remiant jaunimo dalyvavimą kuriant ir įgyvendinant nacionalinio, vietos ir Europos lygmens mobilumo mokymosi tikslais strategijas ir programas;

(30)pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programas toliau plėtojant, skatinant ir remiant naudojimąsi ES priemonėmis, kuriomis palaikomas mokymosi užsienyje laikotarpių įgyvendinimas, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyva, internetinės kalbinės paramos priemone, Europos mokyklinio ugdymo platforma, Europos jaunimo portalu, bendrojo mokymosi internetu priemone, priemonėmis „Youthpass“ ir „Europass“;

(31)pagal programą „Erasmus+“ toliau plėtojant, skatinant ir remiant naudojimąsi ES priemonėmis, kuriomis palaikomas mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų ir kredencialų skaidrumas ir patvirtinimas, visų pirma priemone „Youthpass“ ir „Europass“ platforma ir (arba) „Europass“ mobilumo dokumentu, be kita ko, užtikrinant semantinį sąveikumą pagal Europos mokymosi modelį ir Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus;

(32)be kita ko, pagal programą „Erasmus+“ ir naudojantis politine parama toliau plėtojant ir remiant Europos universitetų aljansus, kad jie galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir rodyti pavyzdį aukštojo mokslo sektoriuje skatindami sklandų ir integruotą mobilumą bendruose Europos universitetų miesteliuose, skatindami naudoti mikrokredencialus ir sudarydami sąlygas galimam jungtiniam Europos laipsniui;

(33)toliau teikiant paramą pagal programą „Erasmus+“ – skatinant valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi siekiant užtikrinti, kad būtų automatiškai pripažįstamos kvalifikacijos ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatai, švietimo ir mokymo sektoriuose pasiekti visais lygmenimis, įskaitant virtualųjį ir mišrųjį mokymąsi;

(34)toliau remiant valstybes nares, kad būtų laikomasi visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi, visų pirma vykdant tarpusavio mokymosi veiklą, skatinant iniciatyvas ir renginius, kaip antai Europos kalbų dieną, ir bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir EBPO, novatoriškų kalbų mokymosi priemonių kūrimo klausimais;

(35)skatinant užtikrinti ES programų, kuriomis sprendžiami mobilumo mokymosi tikslais klausimai, kaip antai „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso, ir kitų ES, tarptautinio, nacionalinio ir regioninio lygmens finansavimo priemonių, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų, visų pirma „Europos socialinio fondo +“ ir Europos regioninės plėtros fondo programų, sinergiją ir papildomumą, kad veiksmai, kuriais propaguojamos mobilumo mokymosi tikslais galimybės, turėtų kuo didesnį poveikį, be kita ko, remiant priemonių ir strategijų, kuriomis siekiama didinti mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą, įgyvendinimą;

(36)padedant valstybėms narėms reformuoti ir tobulinti mobilumo mokymosi tikslais sistemas nacionaliniu ir daugiašaliu lygmenimis;

(37)nustatant esamų ES, tarptautinio, nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo priemonių intervencijos sritis siekiant didinti informuotumą apie jų galimus veiksmus ir gerąją patirtį remiant mobilumą mokymosi tikslais, taip pat puoselėti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmingą sinerginį požiūrį;

(38)bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų toliau gerinama duomenų kokybė ir prieinamumas ir parengtos ES lygmens duomenų rinkimo ir analizės metodikos, įskaitant apklausas, pavyzdžiui, Europos absolventų karjeros stebėjimo tyrimą, apie mobilumą mokymosi tikslais visuose švietimo bei mokymo ir jaunimo sektoriuose, kuriose taip pat būtų galima atsižvelgti į įtraukumą ir teritorinę įvairovę, visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos teisės aktų;

(39)glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais atnaujinti mobilumo rezultatų suvestinę, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, ir išplėsti suvestinę įtraukiant visus švietimo bei mokymo ir jaunimo sektorius,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ IR VALSTYBĖMS NARĖMS REKOMENDUOJA: 

atsižvelgiant į nacionalinių mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo sistemų, taip pat jaunimo ir sporto sektorių ypatumus: 

a)skatinti sklandų besimokančių asmenų, pedagogų ir darbuotojų judėjimą Europos švietimo erdvėje, siekiant remti visų jų įgūdžių, o ypač žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai būtinų kompetencijų, ugdymą, didinti pasitikėjimą įvairiomis švietimo ir mokymo sistemomis, taip pat jaunimo ir sporto sektoriais ir jų supratimą ir skatinti aktyvų pilietiškumą;

b)stengtis, kad mobilumo mokymosi tikslais programos būtų įtraukios, aplinkos atžvilgiu tvarios, jose būtų naudojamos skaitmeninės technologijos ir jomis būtų propaguojamos bendros ES vertybės;

c)nustatyti naujus ES lygmens tikslus ir iki 2030 m. siekti, kad:

–aukštojo mokslo srityje mobilumo mokymosi tikslais patirties turinčių absolventų dalis būtų bent 25 proc.;

–profesinio rengimo ir mokymo srityje mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis užsienyje pasinaudojusių profesinio mokymo įstaigų mokinių dalis būtų bent 15 proc.;

–visose švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto sistemose mažiau galimybių turintys asmenys sudarytų bent 20 proc. visų mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis užsienyje pasinaudojusių besimokančių asmenų;

d)siekiant įgyvendinti šią rekomendaciją, mobilumo mokymosi tikslais srityje užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais;

(1)suteikti sisteminių mobilumo mokymosi tikslais galimybių, t. y.:

a)užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais užsienyje taptų įprastine ir neatsiejama mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo bei mokymo ir pameistrystės, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo ir mokymo sistemų dalimi, į visas švietimo ir mokymo programas įtraukiant galimybę tam tikrus mobilumo mokymosi tikslais laikotarpius praleisti užsienyje, nustatant lanksčius mobilumo langus, pasirenkamuosius kursus ir kitas galimybes;

b)remti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, kad jie plėtotų ir įgyvendintų vis didesnę dalį tarpvalstybinės bendros veiklos, įskaitant bendras programas, pagal kurias suteikiami jungtiniai laipsniai, kuo geriau pasinaudojant Europos iniciatyvomis, visų pirma Europos universitetų aljansais, profesinės kompetencijos centrais, nacionalinėmis profesinio rengimo ir mokymo grupėmis, inovacijų aljansais ir programos „Erasmus+“ mokytojų akademijomis, taip pat remiantis patirtimi, sukaupta Europos universitetų aljansų, kurie siekia 50 proc. studentų mobilumo rodiklio teikdami fizinio, virtualaus ir mišriojo mobilumo galimybes;

c)skatinti ir įtvirtinti atvykstamąjį ir išvykstamąjį mobilumą mokymosi tikslais neformaliojo ir savaiminio mokymosi, darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos srityse kaip visiems besimokantiems asmenims ir darbuotojams vertingas ir perspektyvias mobilumo galimybes, be kita ko, didinant informuotumą, taikant informavimo priemones ir teikiant kitokią paramą neformaliojo ir savaiminio mokymosi paslaugų teikėjams, vietos ir regionų valdžios institucijoms, jaunimo centrams ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

d)skatinti taikyti kokybės kriterijus rengiant bei įgyvendinant mobilumo mokymosi tikslais veiklą ir vykdant tęstinį darbą, be kita ko, remiantis pagal programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso programą ir kitas mobilumo mokymosi tikslais programas parengtais kokybės standartais ir daugiausia dėmesio skiriant tokios veiklos prieinamumui ir įtraukumui;

e)užtikrinti ES, tarptautinio, nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo priemones valdančių ir įgyvendinančių įstaigų bendradarbiavimą siekiant vykdyti koordinuotą veiklą, kuria remiamas ir skatinamas mobilumas mokymosi tikslais, kartu vengiant dubliavimosi ir stengiantis kuo labiau padidinant išteklių poveikį;

(2)gerinti kalbų mokymąsi, t. y.:

a)stiprinti kalbų mokymąsi visuose švietimo ir mokymo etapuose, taip pat jaunimo ir sporto sistemose, be kita ko, dėstant dalį mokymo programų ne nacionaline (-ėmis), o kitomis ES kalbomis, kad atsivertų daugiau mobilumo mokymosi tikslais variantų ir galimybių;

b)sudaryti palankesnes sąlygas mokytis kalbų, be kita ko, suaugusiesiems, siekiant pagerinti daugiakalbystės kompetencijas ir įgalinti piliečius visiškai išnaudoti mobilumo mokymosi tikslais galimybes, Europos švietimo erdvę ir galimybes įsidarbinti;

(3)remti dalyvavimą mobilumo mokymosi tikslais veikloje, t. y.:

a)kurti mobilumo mokymosi visą gyvenimą tikslais kultūrą visuose mokymosi etapuose nuo mokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo ir įvairioje mokymosi aplinkoje, be kita ko, plėtojant įvairius mobilumo formatus ir veiklą, padedant siunčiančiosioms ir priimančiosioms organizacijoms įgyvendinti savo tarptautinimo strategiją, didinant švietimo įstaigų patrauklumą priimant mobilius besimokančius asmenis, taip pat skatinant absolventų tinklus plėtoti ir propaguoti mokymosi patirtį vietos lygmeniu;

b)palaikyti regioninių ir vietos valdžios institucijų, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, pilietinės visuomenės organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių įstaigų bendradarbiavimą siekiant skatinti ir remti išvykstamąjį mobilumą mokymosi tikslais, be kita ko, mažiau galimybių turinčių asmenų, ir kurti palankią aplinką atvykstantiems mobilumo mokymosi tikslais programų dalyviams iš užsienio;

c)skatinti asmenis siunčiančias ir priimančias mobilumo programas valdančias institucijas ir organizacijas mažinti organizacijoms ir dalyviams tenkančią administracinę naštą ir teikti aiškias gaires per visą paraiškų teikimo procesą;

d)remti lanksčius mobilumo mokymosi tikslais formatus, kurie gali padėti išplėsti dalyvių ratą ir būti tarpiniu žingsniu į ilgesnius mobilumo laikotarpius, įskaitant grupinio mobilumo veiklą, trumpalaikį mobilumą ir mišriojo mobilumo intensyvias programas ir bet kokią kitą mokymosi patirtį, per kurią galima gauti mikrokredencialus, laikantis Europos požiūrio į mikrokredencialus siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą;

e)vertinti mobilumo mokymosi tikslais projektus ir veiklą rengiančių ir įgyvendinančių darbuotojų darbą pasirūpinant, kad toks darbas taptų neatsiejama ir oficialiai pripažįstama švietimo ir mokymo darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų profesijos dalimi, visų pirma nustatant darbo valandų kvotas ir formalius reikalavimus dėl karjeros, taip pat pripažįstant darbuotojų mobilumo vaidmenį rengiant, skatinant ir vėliau remiant besimokančių asmenų mobilumą;

(4)informuoti apie mobilumo mokymosi tikslais galimybes, t. y.:

a)regionų ar vietos lygmeniu paskirti mobilumo mokymosi tikslais skatintojus – koordinatorius, kontaktinius punktus, ambasadorius arba specialius mobilumo mokymosi tikslais informacijos centrus, kurie dalytųsi savo ekspertinėmis žiniomis su regionų ir vietos švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiomis įstaigomis, kad būtų remiamas dalyvavimas mobilumo mokymosi tikslais veikloje, ir skatinti tokius koordinatorius kurti nacionalinio ir ES lygmens tinklus;

b)besimokantiems asmenims teikti tikslinę informaciją apie mobilumo mokymosi tikslais galimybes per visą mokymosi visą gyvenimą ciklą, be kita ko, mokyklose ir jaunimo centruose, tarp profesinio rengimo ir mokymo, taip pat suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų, darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos organizatorių, aukštojo mokslo įstaigų ir darbdavių, remiantis mobilumo mokymosi tikslais skatintojais ir informaciją apie mobilumo mokymosi tikslais galimybes įtraukiant į studijų ir profesinį orientavimą;

c)pabrėžti užsienyje praleisto mobilumo laikotarpio naudą ir teikti konsultacijas, patarimus ir mentorystę, visų pirma mažiau galimybių turintiems besimokantiems asmenims, be kita ko, kuo labiau išnaudojant programėlę „Erasmus+“;

d)skatinti priimančiąsias organizacijas užtikrinti sklandų atvykstančių besimokančių asmenų priėmimą, be kita ko, suteikiant galimybę gauti informaciją ir atitinkamą medžiagą;

e)susieti mobilumą mokymosi tikslais ir darbo jėgos judumą užmezgant mobilumo mokymosi tikslais skatintojų ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) mobilumo konsultantų ryšius;

f)teikti informaciją apie gyvenimo ir darbo sąlygas priimančiosiose šalyse naudojantis EURES portale pateikta informacija apie gyvenimo ir darbo sąlygas visose valstybėse narėse ir ELPA šalyse ir specialiu ES mokymosi kampelio skyriumi, be kita ko, susiejant tą informaciją su nacionaliniais mobilumo mokymosi tikslais portalais;

(5)remti mokymosi rezultatų skaidrumą ir pripažinimą, t. y.:

a)skatinti automatiškai pripažinti mokymosi švietimo ir mokymo sektoriuose užsienyje laikotarpių rezultatus visais lygmenimis, įskaitant virtualųjį ir mišrųjį mokymąsi, teikiant rekomendacijas ir organizuojant mokymus švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir užtikrinant sprendimų dėl pripažinimo priėmimo nuoseklumą;

b)užtikrinti visiškai automatinį kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimą aukštojo mokslo srityje, visapusiškai naudojantis esamomis programomis ir priemonėmis, be kita ko, per išorės kokybės užtikrinimo sistemą užtikrinti, kad būtų visokeriopai įgyvendinama ECTS pagal jos 2015 m. naudotojo vadovą, daugiausia dėmesio skiriant mokymosi rezultatams;

c)skatinti švietimo ir mokymo įstaigas registruoti sprendimus dėl mokymosi rezultatų pripažinimo, siekiant užtikrinti, kad laikui bėgant ir skirtingose įstaigų organizacinėse struktūrose būtų priimami nuoseklūs ir skaidrūs sprendimai, taip pat būtų suprantama automatinio pripažinimo sąvoka ir apibrėžtis;

d)remti tvarką, pagal kurią būtų visapusiškai pripažįstamos kompetencijos, įgytos naudojantis mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis neformaliojo ir savaiminio mokymosi, darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos aplinkybėmis, skatinant atitinkamų švietimo ir mokymo sektorių įstaigų, neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą patvirtinimo tvarkos srityje, kad neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus būtų lengviau panaudoti formaliojo švietimo sistemoje ir darbo rinkoje;

e)remti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir jaunimo mobilumo mokymosi tikslais veiklos, darbo su jaunimu ir savanoriškos veiklos organizatorius, kad jie sistemingai naudotųsi ES sistemomis ir priemonėmis, tarp jų „Europass“, daugiakalbiu Europos įgūdžių, gebėjimų ir profesijų klasifikatoriumi, Europos skaitmeniniais mokymosi kredencialais, Europos kvalifikacijų sandara, „Europass“ mobilumo dokumentu ir „Youthpass“ ir (arba) nacionalinėmis sistemomis, padedančiomis nustatyti, dokumentuoti, vertinti ir, prireikus, sertifikuoti kompetencijas, įgytas naudojantis mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis;

f)imtis veiksmų, kad būtų ratifikuota UNESCO Globali su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencija, siekiant pagerinti sąžiningą ir skaidrų trečiųjų šalių kvalifikacijų, taip pat dalinio ir ankstesnio mokymosi pripažinimą; viešai skelbti informaciją apie trečiųjų šalių kvalifikacijų pripažinimo procesus ir palyginamumą su nacionalinėmis kvalifikacijomis;

g)išnaudoti politinį bendradarbiavimą, visų pirma Bolonijos proceso visuotinį politinį dialogą ir už pripažinimą atsakingų institucijų bei kokybės užtikrinimo agentūrų bendradarbiavimą, trečiųjų šalių aukštojo mokslo įstaigų pajėgumams plėtoti ir kokybės užtikrinimo procesams suderinti, kad per mobilumo laikotarpį trečiųjų šalių studentų gaunami mokymosi rezultatai būtų kuo geresni ir būtų užtikrintas visiškas mobilumo laikotarpio rezultatų pripažinimas studentui siekiant diplomo kilmės šalyje;

(6)remti perėjimą į darbo rinką ir mobilumą darbo tikslais, t. y.:

a)palengvinti perėjimą nuo mobilumo mokymosi tikslais prie mobilumo darbo tikslais, padedant mobiliems besimokantiems asmenims, taip pat mokytojams, instruktoriams, kitiems pedagogams ir su jaunimu dirbantiems asmenims gauti valstybinių užimtumo tarnybų ir EURES teikiamą paramą darbo ieškantiems asmenims;

b)padėti besimokantiems asmenims, įskaitant neseniai programoje „Erasmus+“ dalyvavusius absolventus, atlikti stažuotes užsienyje, kad ugdytų verslumo, inovacijų kūrimo, kūrybinius ir tarpkultūrinius įgūdžius;

c)skatinti atitinkamas organizacijas priimti stažuotojus iš užsienio, be kita ko, investuojant, didinant informuotumą ir teikiant prieinamą informaciją;

(7)užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais būtų įtraukesnis ir prieinamesnis, t. y.:

a)nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu nustatyti mobilumo mokymosi tikslais įtraukties tikslus, kurie padėtų siekti c punkte nustatyto ES lygmens įtraukties tikslo, ir parengti specialias priemones, kuriomis būtų remiamas mažiau galimybių turinčių asmenų mobilumas;

b)užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais būtų prieinamas asmenims su negalia, pašalinant kliūtis ir atsižvelgiantį į jų poreikius nuo pat pirmųjų mokymosi veiklos kūrimo etapų;

c)teikti reikiamo lygio paramą, kad mobilumas mokymosi tikslais būtų prieinamas mažiau galimybių turintiems asmenims, taip pat teikti paramą tokius asmenis priimančioms organizacijoms, be kita ko, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu teikiant pakankamą finansavimą ir skatinant įvairių ES, tarptautinių, nacionalinių ir regioninių finansavimo priemonių sinergiją;

d)laiku teikti tikslią informaciją apie prieinamą mobilumo mokymosi tikslais finansavimą, mokėjimų grafikus ir kitą galimą paramą besimokantiems asmenims;

e)skatinti visiškai ar iš dalies iš anksto išmokėti dotacijas ir sudaryti sąlygas perkelti dotacijas ir paskolas, pagal nacionalinę teisę skatinti toms dotacijoms netaikyti mokesčių bei socialinių įmokų ir viešųjų ar privačių juridinių asmenų teikiamoms dotacijoms taikyti vienodą tvarką, taip pat informuoti mobilius dalyvius apie procedūrinius reikalavimus, susijusius su pajamų apmokestinimu;

f)sudaryti palankesnes sąlygas mobilumui mokymosi tikslais užsienyje, kartu su atitinkamomis nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis sprendžiant mobilių besimokančių asmenų būsto trūkumo problemą;

g)pagal ES ir nacionalinės teisės aktus užtikrinti tinkamą mobilių dalyvių, įskaitant pameistrius, stažuotojus, jaunus tyrėjus ir su jaunimu dirbančius asmenis, visų pirma nepilnamečius, apsaugą, susijusią su draudimu, darbo standartais, sveikatos ir saugos reikalavimais, mokesčiais, socialine apsauga, įskaitant galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir atitinkamais atvejais galimybe kaupti teises į pensijos išmokas;

(8)užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais būtų tvaresnis aplinkos atžvilgiu, t. y.:

a)prireikus užtikrinti, kad mobilumo laikotarpiais keliavimas tvaresnėmis transporto priemonėmis iš mobilumo mokymosi tikslais vietų ir į jas taptų neatsiejama mobilumo mokymosi tikslais patirties dalimi, taip pat teikti pakankamą tvaraus keliavimo finansavimą ir tvaraus keliavimo gaires;

b)padėti mobilumo mokymosi tikslais veiklą organizuojantiems švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms integruoti tvarumo užtikrinimo praktiką į savo kasdienę veiklą rengiant mokymus, teikiant gaires ir keičiantis gerąja patirtimi;

c)padėti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams organizacijų lygmeniu nustatyti siektinus rodiklius ir stebėsenos tvarką, kad mobilumo mokymosi tikslais kelionėse būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(9)naudotis skaitmeninėmis technologijomis siekiant palengvinti mobilumą mokymosi tikslais, t. y.:

a)remti besimokantiems asmenims, pedagogams ir darbuotojams taikomais bendrais Europos standartais grindžiamų sąveikių IT sistemų kūrimą ir naudojimą, visapusiškai laikantis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų, kad būtų galima valdyti ir registruoti mobilumo mokymosi tikslais patirtį, o organizacijoms – teikti informaciją apie mobilumo galimybes, valdyti mobilumą, remti automatinį pripažinimą ir mažinti administracinę naštą, be kita ko, visokeriopai naudojantis pagal Europos studento pažymėjimo iniciatyvą užtikrinamomis funkcijomis ir platformoje „Europass“ teikiamomis priemonėmis, be kita ko, skaitmeninant mokymosi kredencialus naudojantis Europos skaitmeninių mokymosi kredencialų infrastruktūra;

b)prisidėti prie iniciatyvų, kuriomis remiamas tyrėjų mobilumas ir teikiama atitinkama informacija bei paramos paslaugos, įskaitant EURAXESS 62 ir būsimą EMTE specialistų platformą 63 ;

c)teikti finansinę ir žmogiškųjų išteklių paramą švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jie prireikus galėtų savo lygmeniu nustatyti ir naudoti skaitmenines priemones ir (arba) naudoti esamas skaitmenines priemones fiziniam mobilumui papildyti;

d)remti kokybiškų mišriojo ir virtualiojo mobilumo formatų plėtojimą pritaikant esamas nacionalines sistemas, kad būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos kurti papildomus novatoriškus mobilumo formatus, kuriuose naudojamos skaitmeninės technologijos;

(10)per mobilumą mokymosi tikslais propaguoti ES vertybes, t. y.:

a)skatinti visus besimokančius asmenis, pedagogus ir darbuotojus mobilumo mokymosi tikslais laikotarpiu užsienyje dalyvauti priimančiųjų bendruomenių gyvenime, be kita ko, savanoriškoje veikloje;

b)išplėsti mobilumo mokymosi tikslais patirtis ugdant kultūrinį sąmoningumą, pilietinį aktyvumą, skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ES vertybių ir pagrindinių teisių išmanymą;

c)atvykstantiems besimokantiems asmenims, pedagogams ir darbuotojams teikti vietos aplinkoje aktualią informaciją ir kurti svetingą kultūrą pasitelkiant mentorius ir teikiant administracinę paramą;

d)užtikrinti, kad mobilūs studentai ir darbuotojai galėtų naudotis aukščiausio lygio akademine laisve; skatinti švietimo įstaigas, be kita ko, užtikrinant kokybę, kurti kokybės kultūrą, kurioje būtų užtikrinamas visapusiškas akademinio sąžiningumo principų laikymasis taip pat ir mobilumo laikotarpiais;

(11)populiarinti ES kaip mokymosi regioną, t. y.:

a)pagal Europos komandos metodą glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad ES būtų dar patrauklesnis regionas mokytis, pasinaudojant įvairiomis esamomis nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, aukštojo mokslo srities projektu „Studijuok Europoje“;

b)sudaryti palankesnes sąlygas mobilumui mokymosi tikslais su kitais pasaulio kraštais, visų pirma plėtros perspektyvą turinčiomis šalimis, glaudžiau bendradarbiaujant atitinkamoms jų ir ES valdžios institucijoms ir švietimo bei mokymo įstaigoms; specialistų pritraukimo partnerystės gali būti pagrindas kurti tvirtesnes bendradarbiavimo partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, paisant tarpusavyje suderintų tikslų; toks bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais netiesiogiai padėtų šalinti įgūdžių spragas trečiosiose šalyse ir ES, pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiriant įgūdžių spragoms žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veikiamuose sektoriuose ir didinant besimokančių asmenų įsidarbinamumą;

c)teikti paramą, kad trečiųjų šalių piliečiams, atrinktiems pasinaudoti mokymosi galimybe valstybėje narėje, būtų laiku išduodamos ilgalaikės vizos ir leidimai gyventi šalyje pagal Direktyvą (ES) 2016/801 64 arba trumpalaikės vizos pagal Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 65 , priklausomai nuo numatomos buvimo ES trukmės;

(12)remti šios rekomendacijos įgyvendinimą, t. y.:

a)iki 2025 m. gegužės mėn. parengti nacionalinio arba regioninio lygmens 2025–2030 m. veiksmų planus bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir pranešant Komisijai, kaip ši rekomendacija bus įgyvendinama aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo sektoriuose, taip pat jaunimo ir sporto sektoriuose, kuriuose sprendžiami išvykstamojo ir atvykstamojo mobilumo mokymosi tikslais klausimai;

b)visapusiškai bendradarbiauti su Komisija dėl veiksmų, kurių ji ketina imtis, kaip nurodyta 27–39 konstatuojamosiose dalyse.

Priimta Briuselyje

(1)    Kitos kadencijos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gairės „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“ ( Kitos kadencijos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gairės „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“ | Europos Komisija (europa.eu) .

(2)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 ({COM(2018) 367 final} - {SEC(2018) 265 final} - {SWD(2018) 276 final}). Nuoroda – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018SC0277 .

(3)    2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma programa „Erasmus+“ (OL L 189, 2021 5 28).

(4)    OL C 199/1, 2011 7 7.

(5)    COM(2020) 625 final.

(6)    OL C 423/1, 2017 12 9.

(7)    Pagal Reglamentą (ES) 2021/817 dėl „Erasmus+“ ir šiame politikos pasiūlyme „mažiau galimybių turintys asmenys“ – žmonės, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai, arba bet kokios kitos priežasties, įskaitant priežastis, dėl kurių galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, kurios jiems trukdo veiksmingai pasinaudoti mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis.

(8)    „Eurobarometro“ apklausos: „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“ – 2022 m. gegužės mėn.; „Jaunimo integracija į darbo rinką ypatingą dėmesį skiriant stažuotėms“ – 2023 m. balandžio mėn.

(9)    Mobilumo rezultatų suvestinę pradėta rengti 2016 m., siekiant stebėti, kaip aukštojo mokslo ir pirminio profesinio rengimo ir mokymo srityse įgyvendinama 2011 m. Tarybos rekomendacija. Nuoroda – https://national-policies.eacea.ec.europa.eu/mobility-scoreboard .

(10)    2011 m. Tarybos rekomendacijoje palankių sąlygų neturintys besimokantys asmenys apibūdinti kaip asmenys, kurie gali neturėti mobilumo mokymosi tikslais galimybių.

(11)    2021 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Nuoroda – https://op.europa.eu/webpub/eac/education-and-training-monitor-2021/lt/index.html .

(12)    How families handled emergency remote schooling during the COVID-19 lockdown in spring 2020 („Kaip šeimose pavyko užtikrinti nenumatytą mokymąsi mokykloje nuotoliniu būdu COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“) 2020 m., JRC ir Eurostatas. IRT naudojimo namų ūkiuose ir asmeninio naudojimo tyrimas [isoc_i, ci_in_h], 2019 m.

(13)    ES leidinių platforma, nuoroda – https://op.europa.eu.

(14)    2021–2022 m. Konferencijoje dėl Europos ateities susibūrę 800 atsitiktinai atrinktų piliečių pateikė rekomendacijų dėl būsimos politikos, https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/new-push-european-democracy/conference-future-europe_lt#final-reports-and-proposals .

(15)    2023 m. kovo ir balandžio mėn. Europos piliečių mobilumo mokymosi tikslais forumo svarstymuose dalyvavo 150 atsitiktine tvarka atrinktų visų amžiaus grupių ir įvairios kilmės piliečių. Galutinių rekomendacijų nuoroda – https://citizens.ec.europa.eu/learning-mobility-panel_lt.

(16)    Greitoji „Eurobarometro“ apklausa FL529. „Europos įgūdžių metai. Įgūdžių trūkumas, įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo strategijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse“; nuoroda – https://data.europa.eu/data/datasets/s2994_fl529_eng?locale=lt.

(17)    OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21.

(18)    OL C 185, 2023 5 26, p. 35–38.

(19)    https://op.europa.eu/webpub/empl/european-pillar-of-social-rights/lt/

(20)    https://year-of-skills.europa.eu/index_en

(21)    Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1–22).

(22)    OL C 415, 2020 12 1, p. 1–8.

(23)     OL C 398, 2012 12 22, p. 1–5 .

(24)    CEDEFOP (2023). Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo gairės. Liuksemburgas, Leidinių biuras. CEDEFOP leidinių serija; Nr. 124, http://data.europa.eu/doi/10.2801/389827 .

(25)    OL C 88, 2014 3 27, p. 1–4.

(26)     OL C 189, 2017 6 15, p. 15–28 .

(27)     OL C 153, 2018 5 2, p. 1–6 .

(28)     OL C 444, 2018 12 10, p. 1–8 .

(29)     COM(2023) 91 final.

(30)     OL C 185, 2023 5 26, p. 44–50 .

(31)     OL C 189, 2019 6 5, p. 15–22 .

(32)     COM(2020) 625 final .

(33)     OL C 417, 2020 12 2, p. 1–16 .

(34)    2020 m. lapkričio 30 d. patvirtinta Osnabriuko deklaracija dėl profesinio rengimo ir mokymo kaip ekonomikos atsigavimo ir teisingo perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinimo priemonė. Nuoroda – https://www.cedefop.europa.eu/en/content/osnabruck-declaration-2020-vocational-education-and-training-enabler-recovery-and-just-transitions .

(35)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos universitetų strategijos ( COM(2022) 16 final ).

(36)    Europos regiono informacijos centrų tinklo ir Europos Sąjungos nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų bendras tinklas (ENIC-NARIC).

(37)     OL C 167, 2022 4 21, p. 2–8 .

(38)     OL C 157, 2022 4 11, p. 1–9 .

(39)    COM(2021) 142 final. ES vaiko teisių strategijoje pabrėžiama, kad daugiau kaip 22 proc. vaikų ES gresia skurdas ir socialinė atskirtis, o maždaug 10 proc. jaunuolių ES anksti palieka mokyklą.

(40)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017C1213%2801%29 .

(41)    ES leidinių platforma, nuoroda – https://op.europa.eu.

(42)    Išsamios nuorodos pateikiamos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(43)    OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.

(44)    Remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13), kompetencijos apibrėžiamos kaip žinių, įgūdžių ir nuostatų derinys.

(45)     COM(2020) 625 final.

(46)    OL C 199, 2011 7 7, p. 1.

(47)    OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21.

(48)    OL C 185, 2023 5 26, p. 5.

(49)    OL C 417, 2020 12 2, p. 1.

(50)    Informacinis pranešimas Working together towards attractive, inclusive, innovative, agile and flexible VET (Bendros pastangos siekiant, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų patrauklus, įtraukus, novatoriškas, paslankus ir lankstus), CEDEFOP. Nuoroda – https://www.cedefop.europa.eu/en/publications/9180.

(51)    OL C 153, 2018 5 2, p. 1.

(52)    Nuoroda – https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=89&furtherNews=yes&langId=en&newsId=10070.

(53)    Enablers and disablers of cross-border long-term apprentice mobility: evidence from country- and project-level investigations (Tarpvalstybinį ilgalaikį pameistrių mobilumą skatinantys ir jam trukdantys veiksniai: šalių ir projektų lygmens tyrimų rezultatai). Nuoroda – https://www.cedefop.europa.eu/files/2021-10/3089_en.pdf.

(54)    OL C 167, 2022 4 21, p. 2.

(55)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo (2019–2021 m.).

(56)    OL C 157, 2022 4 11, p. 1–9.

(57)     COM(2023) 91 final.

(58)     OL C 185, 2023 5 26, p. 44–50 .

(59)    Be kita ko, Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo.

(60)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52011XG1220(06).

(61)    Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo gairės, nuoroda – https://erasmus-plus.ec.europa.eu/document/implementation-guidelines-erasmus-and-european-solidarity-corps-inclusion-and-diversity-strategy

(62)    „EURAXESS – Researchers in Motion“ – vieno langelio principu veikianti platforma tyrėjams ir inovacijų kūrėjams, siekiantiems karjeros ir asmeninio tobulėjimo persikeliant į kitas šalis.

(63)    Šiuo pagal programą „Europos horizontas“ remiamu veiksmu siekiama didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų specialistų karjeros sąveikumą ir įsidarbinamumą įvairiuose sektoriuose.

(64)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(65)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 08

COM(2023) 719 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos Rekomendacijos

„Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems 

{SWD(2023) 719 final} - {SWD(2023) 720 final}

I PRIEDAS

Mokytojų mobilumo politikos metmenys

2020 m. Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 1 teigiama, kad Komisija „dirbs su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir parengs politikos metmenis, kuriais bus siekiama padidinti mokytojų judumo mokymosi tikslais intensyvumą ir kokybę Europoje, atsižvelgiant į jų faktinius judumo poreikius“.

Rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama spręsti prioritetinį mokytojų ir dėstytojų klausimą. Be kita ko, numatyta išnagrinėti galimybę parengti mokytojų mobilumo politikos metmenis.

Tokie įgaliojimai suteikti dėl to, kad mokytojams kyla konkrečių sunkumų, kurie taip pat analizuojami prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

Šiuose metmenyse išdėstyti veiksmai, kurie turi būti įgyvendinami mokyklų, vietos, regionų ir sistemų lygmenimis, siekiant pašalinti ES valstybėse narėse nustatytas mokytojų mobilumo kliūtis. Jais siekiama įkvėpti suinteresuotuosius subjektus, kurie norėtų parengti savo mokytojų mobilumo strategijas, atsižvelgdami į savo atitinkamas sistemas. Jais papildomi ir toliau plėtojami veiksmai, nurodyti Tarybos išvadose dėl mokytojų ir dėstytojų mobilumo didinimo jų pirminio rengimo ir mokymo metu, taip pat rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą metu, taip pat mokytojų mobilumo įvertinimas mokyklose ir bendruomenėse. Tarybos išvadose pabrėžiamas teigiamas mobilumo mokymosi tikslais užsienyje poveikis mokytojų profesiniam tobulėjimui ir švietimo sistemoms, taip pat nurodomos mobilumo kliūtys. Šiuo priedu reaguojama į būtinybę įveikti tokias kliūtis, kad mokytojų mobilumas taptų įprasta praktika tiek pirminio mokytojų rengimo metu, tiek vykstant jų tęstiniam profesiniam tobulėjimui.

Remiamasi idėja, kad mokytojų mobilumas mokymosi tikslais turėtų būti esminė mokytojų pirminio rengimo ir profesinio tobulėjimo dalis, jis gali padidinti profesijos patrauklumą ir yra vienas kertinių dalykų toliau plėtojant mokyklų ir švietimo bei mokymo sistemas siekiant sukurti Europos švietimo erdvę.

Komisija padės valstybėms narėms, visų pirma keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir mokantis vieniems iš kitų, įdiegti šiame dokumente išdėstytą reikiamą tvarką ir priemones; ji remsis pagal programą „Erasmus+“ išplėtotais gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip antai „Erasmus+“ mokytojų akademijomis, kuriose siekiama paremti mokytojus karjeros pradžioje ir stiprinti jų profesinį tobulėjimą.

Mokyklų, regionų, vietos ir sistemų lygmenimis suinteresuotieji subjektai pirmiau nurodytus bendruosius tikslus gali pasiekti šiais būdais:

1.įtraukti mobilumą į mokytojų pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą:

(a)pirminis rengimas

–į pirminį mokytojų rengimą įtraukti įtraukų ir lyčių pusiausvyra grindžiamą mobilumą kaip itin rekomenduojamą jų mokymo programų dalį;

–pripažinti, kad mobilumas mokymosi tikslais yra neatsiejama pirminio mokytojų rengimo dalis, o ypač mokymo užduotys užsienyje yra lygiavertės mokymui nacionalinėje švietimo ir mokymo įstaigoje;

–pirminio mokytojų rengimo akademiniuose metuose nustatyti laiko tarpus (vadinamuosius mobilumo langus), kad pedagogikos studentai galėtų lengvai rinktis mobilumo laikotarpius nepaveikdami savo studijų;

–į pirminį mokytojų rengimą įtraukti mokymo programų modulius, per kuriuos būtų įgyjama įgūdžių, reikalingų tam, kad būtų galima užsienyje praleisti mobilumo mokymosi tikslais laikotarpius (pvz., kalbinių įgūdžių, tarpininkavimo tarp kultūrų, skaitmeninių įgūdžių);

(b)tęstinis profesinis tobulėjimas

–oficialiai atlyginti mokytojams, praleidusiems mobilumo laikotarpį užsienyje, ir pripažinti, kad tokie rezultatai yra teisėta ir vertinga jų profesinės veiklos dalis;

–mokslo metuose nustatyti ir įtvirtinti mobilumo langus, kada tinkama ir patogu siųsti ir priimti mokytojus ir būsimus mokytojus, taip pat prireikus užtikrinama, kad mokytojai būtų pavaduojami;

–nacionaliniu arba, kai taikoma, regioniniu lygmeniu sudaryti dvišalius susitarimus, kuriuose būtų nustatyti sprendimai, visų pirma dėl įgytų įgūdžių pripažinimo ir palyginamumo (pvz., taikant bendrą kokybės sistemą ir naudojant Europos lygmeniu standartizuotą įgūdžių terminiją);

–remti mokyklas skiriant pakankamai išteklių ir nustatant lanksčias procedūras, kai reikia laikinai pavaduoti mobilumo veikloje dalyvaujančius mokytojus.

2.    gerinti bendradarbiavimą vietos lygmeniu plėtojant ir taikant strateginį požiūrį į mokytojų mobilumą:

(a)įtraukti mokytojų mobilumą į bendrą mokyklų plėtrą:

–skatinti politikos formuotojus, mokyklų vadovus, mokytojus rengiančius pedagogus ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nustatyti, kaip į mokyklų plėtros strategiją būtų galima įtraukti mobilumą mokymosi tikslais, įskaitant mokytojų mobilumą, nepaisant jų mokymo patirties ir lyties;

–nustatyti mobilumo mokymosi tikslais trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, kurie būtų įtraukti į bendrą mokyklos plėtros strategiją, įskaitant mokytojų (be kita ko, mokymuose dalyvaujančių mokytojų ir kitų mokyklų darbuotojų) siuntimą ir priėmimą, taip pat bendradarbiavimo su užsienio organizacijomis projektus (įskaitant bendradarbiavimą internetu);

–siekiant tų tikslų laikytis laipsniškos strategijos, pradedant nuo skaitmeninių priemonių ir platformų naudojimo, dvišalio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su pasienio regionais;

–skatinti tos pačios vietovės ar regiono mokyklų bendradarbiavimą, kad būtų lengviau pavaduoti mobilumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančius mokytojus;

–pasinaudoti švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujančių organizacijų vietos sistema ieškant partnerių užsienyje;

–kurti dalyvaujančių įstaigų tinklus tarp valstybių narių, siekiant sukurti mokytojų mobilumo sistemą, grindžiamą vietos, regioninių ir nacionalinių švietimo institucijų registrais, mokyklų konsorciumais, programos „eTwinning“ bendruomene ir kitais esamais tinklais;

–intensyvinti mokytojų mobilumą gerinant jų kalbines kompetencijas, gausinant novatoriškų kalbų mokymo ir mokymosi metodų ir įtraukiant daugiakalbystę į pamokas;

(b)skirti reikiamų išteklių:

–paskirti specialius darbuotojus (mobilumo koordinatorius), kad jie tinkamiausiu lygmeniu (mokyklų, vietos švietimo ir mokymo institucijų) rengtų ir įgyvendintų mobilumo projektus ir veiklą, įskaitant mobilių mokytojų mentorystę, paramą priimančiosioms ir siunčiančiosioms įstaigoms, taip pat logistikos klausimų sprendimą ir administracines procedūras, kaip antai apgyvendinimo, pajamų apmokestinimo ir socialinės apsaugos;

–vietos švietimo ir mokymo institucijų lygmeniu sutelkti išteklius, kad būtų galima susidoroti su administracinio darbo krūviu rengiant ir valdant mobilumo projektus, visų pirma tam, kad mažiausiai išteklių turinčios mokyklos galėtų dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais veikloje;

–didinti švietimo ir mokymo įstaigų pajėgumus priimti tiek dirbančius, tiek būsimus mokytojus ir dėstytojus ir iš tokios mobilumo veiklos gauti naudos, visapusiškai išnaudojant bendradarbiavimą su „Erasmus+“ mokytojų akademijomis;

–pripažinti ir atlyginti darbą, atliekamą darbuotojų, kurie vietoje sudaro sąlygas pasinaudoti mobilumo galimybėmis;

–remti mobilumo projektuose aktyviai dalyvaujančias mokyklas joms teikiant papildomų išteklių;

–skatinti sinergiją ne tik su programa „Erasmus+“, bet ir su kitais vietos, nacionaliniais ir ES fondais, ypač „Europos socialiniu fondu +“ ir Europos regioninės plėtros fondu.

3.    pabrėžti mobilumo mokymosi tikslais naudą ir jį remti teikiant būtinus mokymus:

–Didinti visų švietimo sistemos lygmenų sprendimus priimančių asmenų (visų pirma mokyklų vadovų ir kitų vietos ir regionų lygmenų vadovų) informuotumą apie tarpvalstybinio mobilumo mokymosi tikslais naudą švietimo darbuotojams ir jo poveikį organizacijų plėtrai, įskaitant pagalbą mokiniams mokantis užsienio kalbų;

–organizuoti mokyklų vadovų mokymus (be kita ko, darbo stebėjimą užsienyje) apie mokyklų plėtrą remiantis mobilumu mokymosi tikslais užsienyje;

–kurti paskatas ir įvertinti savo mokyklas ir darbuotojus į mobilumo projektus įtraukiančių mokyklų vadovų darbą;

–įvertinti ir pabrėžti tokios patirties teigiamą poveikį mokytojams, mokiniams, taip pat mokyklų ir mokyklinio ugdymo plėtrai vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis.

II PRIEDAS

Pameistrių mobilumo politikos metmenys

Nuo 2010 m. pameistrystė 2 yra viena pagrindinių Europos profesinio rengimo ir mokymo politikos ypatybių, pirmą kartą nurodyta Briugės komunikate ir 2020 m. pakartota Osnabriuko deklaracijoje ir Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo. Konkretūs politikos prioritetai nuo to laiko keitėsi ir dabar apima siekį, kad tarpvalstybinis mobilumas mokymosi tikslais taptų tikrove ir pameistriams. Pameistrių mobilumo nauda akivaizdi: gerinamas jaunimo mokymas ir įsidarbinamumas, plečiami darbo jėgos įgūdžiai duoda naudos įmonėms ir apskritai visai visuomenei. Įgūdžių ir kompetencijų, kurių galima įgyti dalyvaujant tarpvalstybinio mobilumo veikloje (pvz., tarpkultūrinių įgūdžių, organizacinių įgūdžių, kalbinių ir kitų universaliųjų įgūdžių arba specialių tam tikros techninės srities įgūdžių, kurių siunčiančioji įmonė ar įstaiga neturi), negalima išmokti namuose. Tačiau dėl tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, dėl sudėtingų teisinių prievolių, susijusių su pameistrių administraciniu statusu, pameistrių jauno amžiaus, skirtingų nacionalinių pameistrystės programų bei mokymo programų ir darbdaviams kylančios rizikos, kad sumažės našumas, pameistrių galimybės įgyti mobilumo mokymosi tikslais patirties yra ribotos. Šiame priede siūloma nacionaliniu lygmeniu įdiegti strateginę sistemą, kuri palengvintų pameistrių mobilumą sistemų, asmenų ir įmonių lygmeniu. Jis grindžiamas Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos nuostatomis.

Valstybėms narėms rekomenduojama parengti metmenis, pagal kuriuos būtų remiamas pameistrių mobilumas profesinio rengimo ir mokymo srityje, remiantis šiais principais:

1.    Sistemų lygmens reikalavimai pameistrių mobilumui palengvinti

(a)Įtraukti pameistrių mobilumą į nacionalinę švietimo ir mokymo tarptautinimo strategiją ir sektorių (ekonomines) strategijas – tai gali apimti laipsnišką metodą, kuris yra grindžiamas trumpalaikiu mobilumu ir mobilumu pasienio regionuose ar pasirinktuose sektoriuose arba kuriuo propaguojamos trumpalaikio kolektyvinio ar rotacinio mobilumo programos;

(b)skatinti tarptautinimą remiantis praktine patirtimi, sukaupta profesinės kompetencijos centrų, kurie jungia pavyzdinius profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus visose valstybėse narėse, skatina bendradarbiavimą, be kita ko, su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, ir stengiasi kurti kokybiškas mokymo programas ir kvalifikacijas, visų pirma siekdami patenkinti sektorių įgūdžių poreikius ir spręsti visuomenės problemas. Profesinės kompetencijos centrai vykdo įvairią veiklą, kuri apima besimokančių asmenų mobilumo įtraukimą į mokymo programas, taip pat besimokančių asmenų mobilumo užsienyje kokybės ir galimybių gerinimą. Jie skatina ugdyti kompetenciją ir diegti inovacijas ir propaguoja aktyvų profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį užtikrinant vietos ir regionų ekonominę plėtrą;

(c)paskirti specialius darbuotojus (ambasadorius, asmenis ryšiams, mobilumo koordinatorius), kad jie vietos ir nacionaliniu lygmenimis didintų informuotumą apie pameistrių mobilumą ir sudarytų jam palankesnes sąlygas, susijusias su įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, taip pat teiktų paramą rengiant ir įgyvendinant mobilumo projektus ir veiklą, įskaitant pameistrių mentorystę, paramą priimančiosioms ir siunčiančiosioms įstaigoms, taip pat logistikos klausimų sprendimą ir administracines procedūras;

(d)skatinti pameistrystės mobilumo sistemą, be kita ko, kuriant naujus arba stiprinant esamus darbdavių, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių tinklus, pasinaudojant esamomis iniciatyvomis, kaip antai Europos pameistrystės aljansu;

(e)parengti tokias mokymo programas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pameistrių mobilumui nekeliant pavojaus, kad dėl to jie gali nebaigti studijų, ir pripažinti užsienyje pasiektus mokymosi rezultatus (pavyzdžiui, į mokymo programas įtraukiant specialų mobilumo modulį arba, kai reikia ir įmanoma, įvedant nuotolinį mokymąsi);

(f)užtikrinti galimybę lengvai gauti informacijos apie teisinius ir administracinius pameistrystės mobilumo reikalavimus, susijusius su mobilių pameistrių kompensacijomis ir teisiniu statusu;

(g)mažinti administracinę naštą prašymų teikimo procese ir, kai taikytina ir laikantis Direktyvos 2016/801, spartinti vizų ir leidimų gyventi šalyje išdavimo procedūras, taikomas atvykstantiems pameistriams trečiųjų šalių piliečiams;

(h)skatinti su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis (arba, jei taikoma, regionais) sudaryti dvišalius susitarimus dėl pameistrių mobilumo, kad būtų pašalintos dar likusios kliūtys ir užtikrintas įgytų įgūdžių pripažinimas ir palyginamumas (pvz., taikant bendrą kokybės sistemą, pagal kurią būtų sprendžiami konkretūs nacionaliniai klausimai, susiję su pameistrių mobilumu ir pameistrystės sistemomis abiejose šalyse);

(i)įtraukti socialinius partnerius į visus pameistrių mobilumo strategijų ir programų rengimo, įgyvendinimo ir tęstinio darbo etapus.

2.    Parama pameistriams

(a)Mobilumą užtikrinti įtraukiai, teikiant konkrečią paramą asmenims su negalia ir mažiau galimybių turintiems asmenims;

(b)greta programos „Erasmus+“ dotacijų skirti papildomą finansavimą pameistrių mobilumo išlaidoms padengti;

(c)propaguoti pedagoginę tvarką ir priemones, kuriomis būtų remiamas pameistrių mobilumas, pavyzdžiui, pasitelkiant nuotolinį mokymąsi dvejopos mokymosi ir mokymo struktūros skirtumams įveikti;

(d)teikti didesnę paramą pameistriams ir juos aktyviau informuoti, be kita ko, apie paramą kalbiniam pasirengimui (parengti tam tikroms profesijoms skirtą specialią kalbų mokymosi medžiagą priimančiųjų šalių kalba);

(e)parengti papildomų priemonių į užsienį vykstantiems pameistriams, pavyzdžiui, parengiamajam etapui sukurti mentorystės ir (arba) bendramokslių sistemą, parengiamajame etape ir užsienyje pasiūlyti virtualaus mobilumo galimybių (siekiant papildyti fizinį mobilumą) arba remti grįžusius pameistrius, vėl įsitraukiančius į savo darbo aplinką ir naudojančius naujai įgytus įgūdžius;

(f)propaguoti pameistriams teikiamas galimybes profesinio rengimo ir mokymo įstaigose, įskaitant pagal programą „Erasmus+“ teikiamas galimybes ir tarptautines mobilumo programas, pasitelkiant specialų konsultantų tinklą ir socialinę žiniasklaidą;

(g)propaguoti EURES interneto portale pameistriams siūlomas galimybes siekiant padėti mobiliems besimokantiems asmenims patekti į darbo rinką.

3.    Parama įmonėms

(a)Teikti finansines paskatas darbdaviams, siekiant jiems kompensuoti už laikotarpį, kai pameistriai yra užsienyje, taip pat pameistriams, kad jie grįžtų pas juos išsiuntusį darbdavį (pavyzdžiui, premiją užbaigus programą ar darbo užmokesčio subsidiją, jei baigę studijas asmenys įdarbinami);

(b)teikti tikslinę pagalbą darbdaviams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pavyzdžiui, remiant tarpininkų tinklų kūrimą tarp priimančiųjų ir siunčiančiųjų šalių, pageidautina pagal sektorius, siekiant padėti įmonėms spręsti organizacinius klausimus ir vykdyti teisinius reikalavimus;

(c)skatinti tarpvalstybinį valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) ir darbdavių bendradarbiavimą nagrinėjant priemones, kuriomis pameistriams būtų suteikiama profesinio mokymo galimybių užsienyje dvejopos pertvarkos paveiktuose sektoriuose; remti tarpvalstybinį VUT ir darbdavių asociacijų bendradarbiavimą siekiant spręsti žaliųjų ir skaitmeninių profesijų įgūdžių trūkumo problemas įgyvendinant pameistrystės programas; apsvarstyti galimybę pradėti kurti VUT tarpvalstybines regionines partnerystes;

(d)skatinti įmones naudotis galimybėmis, kurias atveria programa „Erasmus+“ ir Europos pameistrystės aljansas, pabrėžiant mobilumo programose dalyvaujančių pameistrių priėmimo ir siuntimo naudą.

(1)     COM(2020) 625 final .

(2)    Pagal 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendaciją 2018/C dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (europa.eu) pameistrystė suprantama kaip formaliojo profesinio rengimo ir mokymo programos:a) pagal kurias mokymasis profesinio rengimo ir mokymo įstaigose derinamas su realiu mokymusi darbo vietoje įmonėse ir kitose darbovietėse;b) kuriomis sudaromos galimybės įgyti nacionaliniu lygmeniu pripažintas kvalifikacijas;c) kurios yra grindžiamos susitarimu, kuriame apibrėžtos pameistrio, darbdavio ir, kai tinkama, profesinio rengimo ir mokymo įstaigos teisės ir pareigos, ird) kuriose dalyvaujančiam pameistriui mokama arba kitaip kompensuojama už darbo vietoje atliktą darbą.