EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 24

COM(2023) 624 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Slovėnijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Slovėnijos stabilumo programos

{SWD(2023) 624 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Slovėnijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Slovėnijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2 , kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė prisideda prie ekonomikos bei socialinio atsigavimo ir tvarių reformų ir investicijų, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą, įgyvendinimo. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą. 2022 m. birželio 30 d., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies, atnaujintas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kiekvienai valstybei narei skiriamas didžiausias finansinis įnašas;

(2)2022 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė 2023 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 3 , kuria pradedamas 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2022 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Slovėnija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija priėmė nuomonę dėl Slovėnijos 2023 m. biudžeto plano projekto. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2023 m. gegužės 16 d.) ir Pasiūlymą dėl 2023 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2023 m. kovo 13 d.);

(3)nors ES šalių ekonomika nepaprastai atspari, geopolitinės aplinkybės ir toliau daro neigiamą poveikį. Kadangi ES tvirtai remia Ukrainą, ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama, viena vertus, priemonėms, kuriomis trumpuoju laikotarpiu mažinamas neigiamas sukrėtimų energetikos srityje poveikis tiek pažeidžiamiems namų ūkiams, tiek įmonėms, ir, kita vertus, tolesnėms pastangoms vidutiniu laikotarpiu įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti tvarų ir integracinį augimą, apsaugoti makroekonominį stabilumą ir didinti atsparumą. Joje taip pat daug dėmesio skiriama ES konkurencingumo ir našumo didinimui;

(4)2023 m. vasario 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ 4 , kuriuo siekiama didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą ir remti greitą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Planas papildo pagal Europos žaliojo kurso komunikatą ir planą „REPowerEU“ dedamas pastangas. Juo siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES neutralaus poveikio technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia ES plataus užmojo klimato srities tikslams pasiekti, taip pat užtikrinama prieiga prie atitinkamų svarbiausiųjų žaliavų, be kita ko, įvairinant tiekimo šaltinius, tinkamai naudojant geologinius išteklius valstybėse narėse ir perdirbant kuo daugiau žaliavų. Planas grindžiamas keturiais ramsčiais: nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, galimybėmis sparčiau gauti finansavimą, įgūdžių stiprinimu ir atvira prekyba siekiant atsparių tiekimo grandinių. 2023 m. kovo 16 d. Komisija taip pat paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 5 , kuriame dėmesys sutelktas į devynis vienas kitą stiprinančius veiksnius ir tikslą sukurti augimą skatinančią reglamentavimo sistemą. Jame nustatyti politikos prioritetai, kuriais, siekiant ilgalaikio ES ir jos valstybių narių konkurencingumo, skatinama aktyviai vykdyti struktūrinius patobulinimus, tinkamai orientuotas investicijas ir reglamentavimo priemones. Toliau pateikiamos rekomendacijos padeda šiuos prioritetus įgyvendinti;

(5)2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktas rekomendacijas arba didelę jų dalį. 2019, 2020 ir 2022 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;

(6)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 6 siekiama greitai laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Taip bus prisidėta prie ES energetinio saugumo ir jos energijos šaltinių įvairinimo, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Reglamentu valstybėms narėms suteikiama galimybė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus. Jos taip pat padės didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą, kaip nurodyta Žaliojo kurso pramonės plane poveikio klimatui neutralizavimo amžiui, ir atsižvelgti į 2022 m. ir, kai taikytina, 2023 m. konkrečioms valstybėms narėms pateiktas su energetika susijusias rekomendacijas. Reglamentu „REPowerEU“ nustatoma naujos kategorijos negrąžintina finansinė parama, kurią valstybės narės gali gauti, kad galėtų finansuoti naujas su energetika susijusias reformas ir investicijas, numatytas jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;

(7)2023 m. kovo 8 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikė 2024 m. fiskalinės politikos gaires. Juo siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą 7 . Komisija priminė, kad Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas baigsis 2023 m. pabaigoje. Ji paragino 2023–2024 m. vykdyti fiskalinę politiką, kuria užtikrinamas vidutinio laikotarpio skolos tvarumas ir tvariai didinamas potencialus augimas. Valstybės narės paragintos 2023 m. stabilumo ir konvergencijos programose nustatyti, kaip jų fiskaliniais planais bus užtikrinta, kad vidutiniu laikotarpiu būtų laikomasi 3 % BVP deficito pamatinės vertės ir kad skola būtų patikimai bei nuolat mažinama arba išliktų apdairaus lygio. Komisija paragino valstybes nares laipsniškai nutraukti nacionalines fiskalines priemones, nustatytas siekiant apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo energijos kainų šuolio, pradedant nuo mažiausiai tikslingų priemonių. Ji nurodė, kad jei dėl atsinaujinusio su energijos kainomis susijusio spaudimo reikėtų pratęsti paramos priemonių taikymą, valstybės narės tokias priemones pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms turėtų taikyti daug tikslingiau nei anksčiau. Komisija pasiūlė fiskalines rekomendacijas kiekybiškai įvertinti, diferencijuoti ir suformuluoti remiantis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, kaip pasiūlyta jos komunikate dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių 8 . Ji rekomendavo, kad visos valstybės narės ir ateityje išsaugotų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir užtikrintų veiksmingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšų panaudojimą, ypač atsižvelgdamos į žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir atsparumo didinimo tikslus. Komisija nurodė, kad, laikydamasi galiojančių teisinių nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, 2024 m. pavasarį ji Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras;

(8)2023 m. balandžio 26 d. Komisija pristatė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais įgyvendinama visapusiška ES ekonominio valdymo taisyklių reforma. Pagrindinis pasiūlymų tikslas – stiprinti valstybės skolos tvarumą ir skatinti tvarų bei įtrauktų ekonomikos augimą visose valstybėse narėse įgyvendinant reformas ir investuojant. Pasiūlymais siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau galimybių kontroliuoti savo vidutinio laikotarpio planų rengimą ir kartu nustatoma griežtesnė vykdymo užtikrinimo tvarka siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose prisiimtus įsipareigojimus. Teisėkūros darbą siekiama užbaigti 2023 m.;

(9)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Slovėnija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 28 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 9 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Slovėnija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;

(10)2023 m. balandžio 14 d. Slovėnija pateikė 2023 m. nacionalinę reformų programą, o 2023 m. balandžio 26 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio 1 dalį – 2023 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2023 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Slovėnijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslų, ataskaitas;

(11)2023 m. gegužės 24 d. Komisija paskelbė 2023 m. Slovėnijos ataskaitą 10 . Joje įvertinta pažanga, Slovėnijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2022 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip Slovėnija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Slovėnijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;

(12)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 11 , Slovėnijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,6 % BVP 2021 m. iki 3,0 % 2022 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 74,5 % BVP 2021 m. pabaigoje iki 69,9 % 2022 m. pabaigoje. 2023 m. gegužės 24 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį 12 ; šiame pranešime aptarta Slovėnijos biudžeto būklė, nes planuojama, kad jos valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. viršys 3 % BVP. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Vadovaudamasi 2023 m. kovo 8 d. komunikatu 13 , Komisija 2023 m. pavasarį nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų; savo ruožtu Komisija konstatavo, kad, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, 2024 m. pavasarį ji Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Slovėnija turėtų į tai atsižvelgti vykdydama savo 2023 m. biudžetą ir rengdama 2024 m. biudžeto plano projektą;

(13)valdžios sektoriaus balansui poveikį padarė fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. 2022 m. tokios pajamas mažinančios priemonės apėmė laikiną elektros energijai, dujoms, nuotoliniam šildymui ir malkinei medienai taikomo PVM sumažinimą, taip pat akcizų kurui, dujoms bei elektros energijai sumažinimą ir laikiną mažesnį kurui taikomą CO2 mokestį; o tokios išlaidas didinančios priemonės apėmė du mėnesius padidintą išmoką vaikui, išmoką už energiją socialiai pažeidžiamiems asmenims ir sumokėtomis kainomis, palyginti su 2021 m., grindžiamas subsidijas įmonėms. Komisijos vertinimu, 2022 m. šių priemonių grynasis poveikis biudžetui sudarė 1,0 % BVP. Valdžios sektoriaus balansui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo biudžeto išlaidos, kurios, kaip apskaičiuota, 2022 m. sudaro 0,1 % BVP. Be to, apskaičiuotos COVID-19 laikinų neatidėliotinų priemonių išlaidos sumažėjo nuo 4,1 % BVP 2021 m. iki 1,0 % 2022 m.;

(14)2021 m. birželio 18 d. Taryba rekomendavo Slovėnijai 14 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas;

(15)remiantis Komisijos skaičiavimais, 2022 m. fiskalinės politikos kryptis 15 buvo remiamojo pobūdžio – −1,2 % BVP, kaip rekomendavo Taryba. Slovėnija toliau rėmė ekonomikos atsigavimą vykdydama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuotinas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2022 m. sudarė 0,7 % BVP (2021 m. – 0,8 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos fiskalinės politikos krypčiai turės 0,7 procentinio punkto skatinamąjį poveikį 16 . Todėl Slovėnija išlaikė nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai sudarė 0,4 procentinio punkto. Šis reikšmingas skatinamasis poveikis apėmė fiskalinės politikos priemonių, kuriomis siekta sumažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (1,0 % BVP papildomos grynosios biudžeto išlaidos) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP). Todėl Slovėnija pakankamai kontroliavo nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(16)makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis 2023 m. ir realistiškas vėlesniais metais. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2023 m. išaugs 1,8 %, o 2024 m. – 2,5 %. Tuo tarpu Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. realiojo BVP augimas bus mažesnis – 1,2 %, o 2024 m. – 2,2 %, daugiausia dėl mažesnio grynojo eksporto poveikio augimui;

(17)2023 m. stabilumo programoje vyriausybė numato, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficito santykis padidės iki 4,1 % BVP. 2023 m. padidėjimas daugiausia atspindi didesnes viešąsias investicijas dėl ankstesnės 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos lėšų įsisavinimo laikotarpio pabaigos ir dideles subsidijas. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės nuo 69,9 % 2022 m. pabaigoje iki 68,9 % 2023 m. pabaigoje. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,7 % BVP. Tai yra mažesnis nei stabilumo programoje numatytas deficitas, daugiausia dėl mažesnių viešųjų investicijų, nes įsisavinimo pajėgumai riboti, ir mažesnio su energija susijusių subsidijų ir (arba) priemonių, priimtų siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, panaudojimo. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 69,1 % 2023 m. pabaigoje;

(18)numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus balansui poveikį toliau darys fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. Jas sudaro priemonės, kurių taikymas pratęstas nuo 2022 m. (visų pirma laikinas elektros energijai, dujoms, nuotoliniam šildymui ir malkinei medienai taikomo PVM sumažinimas, taip pat akcizų kurui, dujoms bei elektros energijai sumažinimas ir laikinas mažesnis kurui taikomas CO2 mokestis), ir naujos priemonės, pavyzdžiui, nauja ir didesnė sumokėtomis kainomis, palyginti su 2021 m., grindžiama subsidijų įmonėms sistema ir kompensacijos elektros energijos ir gamtinių dujų skirstytojams, tiekiantiems elektros energiją ir gamtines dujas vartotojams (pavyzdžiui, namų ūkiams ar MVĮ), kurių elektros energijos ir gamtinių dujų kainoms taikomos vyriausybės nustatytos viršutinės kainų ribos. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad paramos priemonių grynosios biudžeto išlaidos 2023 m. sudarys 0,9 % BVP 17 . Neatrodo, kad dauguma 2023 m. priemonių būtų orientuotos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ar įmones, ir dauguma jų ne visiškai išsaugomas kainos signalas mažinti energijos poreikį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Todėl Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad tikslinių paramos priemonių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, kaip laikomasi 2023 m. fiskalinės rekomendacijos, suma 2023 m. sudarys 0,1 % BVP (palyginti su 0,6 % BVP 2022 m.). Galiausiai tikėtinas COVID-19 laikinų neatidėliotinų priemonių laipsniško panaikinimo poveikis 2023 m. valdžios sektoriaus balansui bus 1,0 % BVP;

(19)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 18 Slovėnijai imtis veiksmų 2023 m. užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį 19 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Slovėnija turėtų būti pasirengusi einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Slovėnijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis;

(20)Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis didelės infliacijos sąlygomis bus skatinamoji (−1,2 % BVP). Prieš tai, 2022 m., fiskalinės politikos kryptis buvo skatinamoji (−1,2 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,3 % BVP. Taip yra nepaisant 0,5 % BVP mažesnių tikslinių paramos priemonių namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, išlaidų. Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio nelemia tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Ekspansinį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimą skatina didesnės subsidijos ir padidėjusios viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidos. Apibendrinant, prognozuojamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarė 1,6 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai buvo skatinamasis – 0,1 procentinio punkto 20 . Todėl Slovėnija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat, kaip numatoma, išlaikys nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat energetinį saugumą, pavyzdžiui, investicijas geležinkelių infrastruktūrą, potvynių prevenciją, sveikatos sektorių, mokslinius tyrimus ir inovacijas; šios investicijos finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;

(21)stabilumo programoje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2,8 % BVP. 2024 m. sumažėjimas daugiausia atspindi mažesnes subsidijas po to, kai buvo atšauktos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo ekonominį poveikį, ir mažesnes viešąsias investicijas po to, kai 2023 m. baigsis ankstesnės daugiametės finansinės programos ES lėšų įsisavinimas. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2024 m. pabaigoje sumažės iki 66,5 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,9 % BVP. Tai yra didesnis nei programoje prognozuojamas deficitas, daugiausia dėl didesnių kompensacijų darbuotojams ir socialinių išmokų. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 66,6 % 2024 m. pabaigoje;

(22)stabilumo programoje numatyta 2024 m. laipsniškai panaikinti visas energijos paramos priemones. Komisija taip pat daro prielaidą, kad 2024 m. energijos paramos priemonės bus visiškai laipsniškai panaikintos. Tai grindžiama prielaida, kad energijos kainos vėl nedidės;

(23)Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 raginama siekti metinio struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą 21 . Atsižvelgiant į fiskalinio tvarumo aspektus 22 ir poreikį sumažinti deficitą iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės, 2024 m. būtų tikslinga pagerinti struktūrinį balansą bent 0,5 % BVP. Siekiant užtikrinti tokį pagerėjimą, grynųjų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių išlaidų augimas 23 2024 m. neturėtų viršyti 5,5 %, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje. Be to, likusios energijos paramos priemonės (Komisijos dabartiniu vertinimu, 2023 m. jos sudarys 0,9 % BVP) turėtų būti laipsniškai panaikintos, atsižvelgiant į energijos rinkos pokyčius ir pradedant nuo mažiausiai tikslinių priemonių, o susijusios sutaupytos lėšos turėtų būti naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Remiantis Komisijos skaičiavimais, dėl to grynųjų pirminių išlaidų augimas būtų mažesnis nei rekomenduotas 2024 m. didžiausias augimo tempas. Be to, pagal Komisijos 2023 m. pavasario prognozę grynųjų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas 2023 m. neatitinka Tarybos rekomendacijos. Jei tai būtų patvirtinta, būtų tikslinga 2024 m. sumažinti grynųjų pirminių išlaidų augimą;

(24)darant prielaidą, kad politika nesikeis, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. grynosios nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės išlaidos padidės 3,0 %, o tai yra mažiau nei rekomenduojamas augimo tempas;

(25)remiantis programa, viešosios investicijos turėtų sumažėti nuo 6,4 % BVP 2023 m. iki 5,5 % BVP 2024 m. Mažesnės investicijos atspindi mažesnes nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir mažesnes bendras ES finansuojamas investicijas, bet didesnes investicijas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Programoje nurodomos reformos ir investicijos, kuriomis tikimasi prisidėti prie fiskalinio tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo. Tarp jų – investicijos į geležinkelių infrastruktūrą, sveikatos sektorių, mokslinius tyrimus ir inovacijas, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos elementus, kurios taip pat yra įtrauktos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

(26)stabilumo programoje išdėstyta vidutinio laikotarpio fiskalinė kryptis iki 2026 m. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2,2 % BVP 2025 m. ir iki 1,3 % iki 2026 m. Todėl planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas nuo 2024 m. iki programos laikotarpio pabaigos išliks mažesnis negu 3 % BVP. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės nuo 66,5 % 2024 m. pabaigoje iki 63,5 % iki 2026 m. pabaigos;

(27)numatoma, kad sveikatos priežiūros išlaidos 2019–2070 m. padidės 1,5 procentinio punkto BVP, o ilgalaikės priežiūros išlaidos iki 2055 m. padvigubės. Slovėnija susiduria su didele fiskalinio tvarumo rizika vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, o ją lemia išlaidos, susijusios su visuomenės senėjimu. Pastaraisiais metais šalis pradėjo visapusiškas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros reformas. Tačiau ilgalaikės priežiūros reformos įgyvendinimas atidėtas, o jos finansavimas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais vis dar neužtikrinamas. Sveikatos priežiūros reformos planavimas taip pat rodo, kad ji bus įgyvendinama keliais etapais, daugiausia dėmesio skiriant galimybei naudotis kokybiškomis paslaugomis ir socialinių teisių bei įtraukties gerinimui. Kadangi taip daromas dar didesnis spaudimas viešiesiems finansams, Slovėnijai bus labai svarbu pasiūlyti priemonių rinkinį, kuriuo būtų sukurta stabili pajamų bazė, kuri nepakenktų fiskaliniam balansui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;

(28)2022 m. gruodžio mėn. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais panaikinta dauguma ankstesnių 2022 m. kovo mėn. patvirtintų pakeitimų, kuriais buvo siekiama sumažinti darbo jėgos apmokestinimą ir kuriais būtų padarytas neigiamas poveikis biudžetui – iki 1,3 % BVP iki 2025 m. Palyginti su ES suvestiniu rodikliu, Slovėnijos mokestinės pajamos (kaip BVP dalis) yra šiek tiek mažesnės, o kai kurie augimui palyginti palankūs mokesčiai taikomi nepakankamai. Slovėnija labai priklauso nuo darbo jėgos apmokestinimo: darbo jėgos mokesčių dalis bendrose mokestinėse pajamose viršija bendrą ES rodiklį. Periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai Slovėnijoje yra palyginti maži (0,5 % BVP, palyginti su Sąjungos vidurkiu – 1,1 % BVP). Ekonomikos augimui palanki ir ekologiška mokesčių reforma gali remti fiskalinį konsolidavimą ir tvarų augimą ilgesniu laikotarpiu. Tokia mokesčių reforma galėtų palengvinti perėjimą nuo darbo jėgos apmokestinimo didinant periodinių nekilnojamojo turto mokesčių dalį ir remti darbo vietų kūrimą poveikio klimatui neutralizavimo amžiuje ir kitose didesnės pridėtinės vertės pramonės šakose. Mažesni darbo jėgos mokesčiai taip pat paskatintų darbo jėgos pasiūlą, įskaitant kvalifikuotų darbuotojų ir užsienio darbuotojų pasiūlą;

(29)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra įgyvendinamas, tačiau didėja įgyvendinimo vėlavimo rizika. Slovėnija pateikė vieną mokėjimo prašymą, atitinkantį 12 plano tarpinių ir siektinų reikšmių, o bendra išmoka siekė maždaug 49,6 mln. EUR. Siekiant paspartinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis, būtina stiprinti Slovėnijos valdymo struktūrą ir administracinius gebėjimus, taip pat užtikrinti, kad būtini sprendimai būtų priimami nedelsiant. Tai visų pirma susiję su struktūrinėmis sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, pensijų ir mokesčių reformomis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priedėlyje ir papildomame skyriuje „REPowerEU“ turėtų būti nustatytas realistiškas likusių mokėjimo prašymų tvarkaraštis ir jie turėtų būti pateikti greitai, kad būtų išvengta tolesnio plano įgyvendinimo vėlavimo ar trikdžių. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą greitai įtraukus naują skyrių „REPowerEU“ bus sudarytos sąlygos finansuoti papildomas reformas ir investicijas, kuriomis remiamas Slovėnijos strateginių tikslų energetikos ir žaliosios pertvarkos srityse įgyvendinimas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už plane numatytąją platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas ir veiksmingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(30)2022 m. Komisija patvirtino visus Slovėnijos sanglaudos politikos programavimo dokumentus. Kad Slovėnijoje būtų įgyvendinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, taip pat vyktų darnus teritorinis vystymasis, labai svarbu sanglaudos politikos programas įgyvendinti sparčiai, užtikrinant papildomumą ir sinergiją su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“;

(31)Slovėnija iš tiesų buvo priklausoma nuo Rusijos, vienintelės gamtinių dujų tiekėjos į šalį, prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą. Tačiau nuo 2023 m. Slovėnija sugebėjo užsitikrinti maždaug trečdalį gamtinių dujų tiekimo jas importuodama iš Alžyro. Dujos vis dar atlieka svarbų vaidmenį Slovėnijos energijos rūšių derinyje (12 %) ir yra labai svarbus energijos šaltinis pramonei, taip pat kartu užtikrina lankstumą elektros energijos sektoriuje. Todėl reikėtų spartinti pramonės ir energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą sparčiau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumo priemones. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane Slovėnija nustatė 27 % tikslą prisidėti prie ES 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslo. Ši dalis yra gerokai mažesnė, palyginti su 2030 metams nustatyta atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalimi (37 %), remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 24 II priedu. 2021 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies tikslą bendrame galutiniame energijos suvartojime (25 %) Slovėnija pasiekė taikydama ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmą pagal Direktyvą 2018/2001/ES 25 (atliekant statistinius perdavimus). Leidimų išdavimo procedūros, taikomos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams tinkle, tebėra kliūtis, daugiausia dėl sudėtingų ir ilgų aplinkosaugos procedūrų, ypač vėjo jėgainių, kurių procedūros gali trukti iki kelerių metų. Slovėnijai reikės gerokai padidinti savo atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą atnaujintame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kad būtų atspindėti platesnio užmojo ES klimato ir energetikos tikslai, nustatyti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje ir plane „REPowerEU“. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. kovo mėn. gamtinių dujų suvartojimas Slovėnijoje sumažėjo 14 %, palyginti su dujų suvartojimo vidurkiu per tą patį laikotarpį per ankstesnius penkerius metus, ir yra šiek tiek mažesnis už siektiną sumažinimo reikšmę (15 %). Slovėnija galėtų toliau dėti pastangas, kad laikinai sumažintų dujų poreikį iki 2024 m. kovo 31 d. 26 ;

(32)Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane jau numatytos svarbios reformos ir investicijos, kuriomis siekiama: i) padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį visoje suvartojamoje energijoje; ii) sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių elektros tinklo ir integracijai į jį; iii) gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir didinti viešųjų pastatų renovaciją ir iv) sudaryti sąlygas diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą. Nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės yra svarbus žingsnis įvairinant šaltinius ir atsisakant iškastinio kuro, būtų galima dėti daugiau pastangų siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą visuose sektoriuose. Tai galėtų apimti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių diegimo prioritetinių sričių nustatymą, tolesnį leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimą ir sutrumpinimą, tinklo stiprinimą ir bendro tinklo valdymo gerinimą (kad būtų galima prijungti daugiau, ypač žemos ir vidutinės įtampos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių). Tolesnis dėmesys visai netaršiam transportui ir infrastruktūrai padėtų toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(33)kliūčių pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kyla dėl to, kad žaliajai pertvarkai esminės svarbos turintys sektoriai, įskaitant poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos, diegimo ir techninės priežiūros, ir profesijų atstovai stokoja atitinkamai darbo jėgos ir įgūdžių. Siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą ir skatinti įtrauktį į darbo rinką bei darbo jėgos perskirstymą labai svarbu turėti aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, atitinkančias kintančius darbo rinkos poreikius, ir tikslinių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonių. Siekiant pasinaudoti neišnaudota darbo jėgos pasiūla, šios priemonės turi būti prieinamos, visų pirma fiziniams asmenims ir sektoriams bei regionams, kuriuos žalioji pertvarka veikia labiausiai. Stiprinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymą būtų galima didinti švietimo sistemos gebėjimą sėkmingai ugdyti besimokančių asmenų kompetenciją, reikalingą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Remiantis pateiktais duomenimis, 2022 m. Slovėnijoje trūko 66 profesijų, kurioms reikia specialių su žaliąja pertvarka susijusių įgūdžių ar žinių, darbuotojų. Laisvų darbo vietų lygis pakilo pagrindiniuose sektoriuose, pvz., statybos (nuo 3,5 % 2015 m. iki 7,0 % 2022 m.) ir apdirbamosios gamybos (nuo 1,2 % 2015 m. iki 2,6 % 2022 m.), abiejuose sektoriuose 2022 m. ES vidurkį atitinkamai viršydamas 4,0 % ir 2,3 %;

(34)atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2023 m. stabilumo programą, o jos nuomonė 27 atspindėta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(35)atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: i) išlaikyti skolos tvarumą ir susilaikyti nuo plačiabazės paramos visuminei paklausai 2023 m., tikslingiau orientuoti fiskalines priemones, kurių imtasi didelių energijos kainų poveikiui švelninti, ir apsvarstyti tinkamus laipsniško paramos nutraukimo būdus energijos kainų spaudimui mažėjant; ii) išlaikyti dideles viešąsias investicijas ir skatinti privačiąsias investicijas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti; iii) remti darbo užmokesčio pokyčius, kuriais siekiama sušvelninti perkamosios galios praradimą, kartu ribojant antrinį poveikį infliacijai, toliau tobulinti aktyvią darbo rinkos politiką ir tvarkytis su įgūdžių trūkumu; iv) gerinti verslo aplinką ir užtikrinti, kad su energija susijusi parama įmonėms būtų ekonomiškai efektyvi, laikina, tikslingai nukreipta gyvybingoms įmonėms ir išlaikytų žaliosios pertvarkos paskatas; v) išsaugoti makrofinansinį stabilumą ir stebėti rizikas, o kartu tęsti darbą siekiant baigti kurti bankų sąjungą. Slovėnijai skirtos 1, 2 ir 3 rekomendacijos prisideda prie pirmos, antros ir trečios euro zonai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, 

REKOMENDUOJA Slovėnijai 2023 ir 2024 m. imtis šių veiksmų:

1.Iki 2023 m. pabaigos panaikinti galiojančias energijos paramos priemones, susijusias sutaupytas lėšas panaudojant valdžios sektoriaus deficitui sumažinti. Jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis paramos priemonių, užtikrinti, kad tomis priemonėmis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad priemonės būtų finansiškai įperkamos ir kad būtų išsaugotos paskatos taupyti energiją.

Užtikrinti apdairią fiskalinę politiką: visų pirma riboti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 5,5 %.

Išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrinti veiksmingą EGADP dotacijų ir kitų ES fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Laikotarpiu po 2024 m. toliau vykdyti vidutinio laikotarpio fiskalinę laipsniško ir tvaraus konsolidavimo strategiją, kartu vykdant investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas didesnis tvarus augimas, kad būtų užtikrinta apdairi vidutinio laikotarpio fiskalinė būklė.

Užtikrinti ilgalaikį sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų fiskalinį tvarumą. Perbalansuoti mokestines pajamas taip, kad jos būtų iš daugiau augimui palankių ir tvarių šaltinių.

2.Užtikrinti veiksmingą valdymo struktūrą ir stiprinti administracinius gebėjimus, kad galėtų sparčiai ir tolygiai įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kuo greičiau užbaigti rengti skyrių „REPowerEU“, kad jį galėtų skubiai pradėti įgyvendinti. Tęsti spartų sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, jį glaudžiai derinant su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bei naudojantis jų sąveika. 

3.Toliau dėti pastangas siekiant įvairinti dujų importą ir mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro: spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, visų pirma toliau paprastinant ir trumpinant leidimų išdavimo procedūras, ir stiprinti elektros tinklą, taip pat gerinti jo valdymą, be kita ko, pasitelkiant skaitmenizaciją. Sparčiau įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, ypač pastatų sektoriuje, skatinti transporto sektoriaus elektrifikavimą ir dėti daugiau politikos pastangų suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(3)    COM(2022) 780 final.

(4)    COM(2023) 62 final.

(5)    COM(2023) 168 final.

(6)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1).

(7)    COM(2023) 141 final.

(8)    COM(2022) 583 final.

(9)    2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (ST 10612/2021; ST 10612/2021 ADD 1).

(10)    SWD(2023) 624 final.

(11)    „Eurostat-Euro Indicators“ 47/2023, 2023 04 21.

(12)    COM(2023) 631 final, 2023 5 24.

(13)    COM(2023) 141 final, 2023 3 8.

(14)    2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Slovėnijos stabilumo programos, OL C 304, 2021 7 29, p. 116.

(15)    Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų negrąžintina parama (dotacijomis) finansuojamas išlaidas, pokytis, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu. Daugiau informacijos pateikta fiskalinės statistikos lentelių 1 langelyje.

(16)    Kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turėjo 0,2 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

(17)    Šis skaičius rodo tų priemonių, įskaitant einamųjų pajamų ir išlaidų, taip pat atitinkamais atvejais – kapitalo išlaidų priemones, poveikį metiniam biudžetui.

(18)    2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl 2022 m. Slovėnijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Slovėnijos stabilumo programos, OL C 334, 2022 9 1, p. 197. 

(19)    Remiantis Komisijos 2023 m. pavasario prognoze, numatoma, kad Slovėnijos vidutinio laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis, naudojamas fiskalinės politikos krypčiai įvertinti, nominaliąja verte bus 10,1 %.

(20)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,0 procentinio punkto BVP neutralų poveikį.

(21)    Plg. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnį, kuriame taip pat reikalaujama, kad valstybėms narėms, kurių valdžios sektoriaus skola viršija 60 % BVP arba kuriose yra didesnė skolos tvarumo rizika, būtų taikomas didesnis nei 0,5 % BVP koregavimas.

(22)    Komisija apskaičiavo, kad Slovėnijos struktūrinio pirminio balanso, kaip BVP dalies, vidutinis metinis padidėjimas turėtų būti 0,45 procentinio punkto, kad būtų galima patikimai sumažinti skolą arba užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išliktų apdairaus lygio. Šis įvertis pagrįstas Komisijos 2022 m. rudens prognoze. Šio įverčio atskaitos taškas buvo prognozuojamas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas ir skola, darant prielaidą, kad 2024 m. bus panaikintos energijos paramos priemonės.

(23)    Grynosios pirminės išlaidos apibrėžiamos kaip nacionalinėmis lėšomis finansuojamos išlaidos, atėmus diskrecines pajamų priemones ir neįskaitant palūkanų išlaidų bei ciklinių nedarbo išlaidų.

(24)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(25)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(26)    Tarybos reglamentai (ES) 2022/1369 ir (ES) 2023/706.

(27)    Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį.