EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 08

COM(2023) 311 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS TEISINGUMO TEISMUI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS AUDITO RŪMAMS, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio etikos organo

1.Įvadas

Europos Sąjungos demokratija gali klestėti tik sukūrus žmonių ir jiems tarnaujančių institucijų tarpusavio pasitikėjimo atmosferą. Demokratija yra tiek stipri, kiek stiprus yra legitimumas, kuris yra jos pagrindas. Tai aktualu visais laikais, tačiau dar aktualiau tada, kai visos ES žmonės patiria didelį įvairių krizių poveikį, ir jiems svarbu pasitikėti ES institucijomis bei joms vadovaujančiais žmonėmis. Patikima etikos ir skaidrumo sistema yra viena esminių gero valdymo dalių, kuri padeda užkirsti kelią kitiems reiškiniams, kaip antai korupcijai ir neleistinam kišimuisi į demokratinį procesą.

Europos Sąjungoje jau dabar taikomi aukšti valdymo ir etikos standartai. Kai pasitaiko trūkumų ar klaidų, ES yra nustatytos taisyklės ir procedūros jiems šalinti ar ištaisyti. Norint išlaikyti ir nuolat stiprinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir jų vadovais, būtina nustatyti aukštus sąžiningumo ir skaidrumo principus ir visapusiškai jų laikytis. Šie principai taip pat labai svarbūs siekiant apsaugoti institucijų nepriklausomumą ir sprendimų priėmimo proceso sąžiningumą kiekvienoje iš jų, taip pat visos Sąjungos legitimumą. Kad tokios taisyklės ir procedūros ir toliau atitiktų savo paskirtį ir tenkintų piliečių poreikius, jas reikia nuolat atnaujinti.

Todėl ši iniciatyva dera su Komisijos veiksmais teisės viršenybės srityje, gegužės 3 d. Komisijos pateiktu kovos su korupcija dokumentų rinkiniu 1 , būsimu demokratijos gynimo dokumentų rinkiniu ir 2021 m. gegužės 20 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos sudarytu tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro 2 .

Etika yra ES institucijų ir jose dirbančių žmonių darbo pagrindas. Todėl Europos sutartyse nustatyti įvairūs principai ir taisyklės, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą institucijų narių elgesį, kad nebūtų pakenkta institucijų nepriklausomumui ir sąžiningumui. Dauguma institucijų nusprendė šiuos principus ir taisykles įgyvendinti nuodugniau savo darbo tvarkos taisyklėmis ir (arba) savo narių elgesio kodeksais.

Tačiau ES institucijos, remdamosi skirtingomis Sutarčių nuostatomis, yra savo nariams nustačiusios skirtingas etikos sistemas. Nors kai kuriuos skirtumus galima paaiškinti skirtingais kiekvienos institucijos vaidmenimis pagal Sutartis ir besiskiriančia rizika, susijusia su jų narių pareigų vykdymu, akivaizdu, kad reikia bendrų pagrindinių etikos standartų ir institucijų bendradarbiavimo nuostatų.

Praėjusių metų pabaigoje paaiškėję labai rimti įtarimai ir atskleisti atvejai parodė, kad, nepriklausomai nuo to, su kuria institucija ir kokiu skaičiumi asmenų jie susiję, poveikis padaromas visoms ES institucijoms. Todėl buvo paraginta ne tik sugriežtinti taisykles, bet ir dar labiau suderinti jas ir jų vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kad būtų išspręsti susirūpinimą keliantys klausimai ir užtikrinta, kad taikomos taisyklės būtų nuoseklios ir lengvai suprantamos tiek nariams, tiek piliečiams.

Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 3 Audito Rūmai padarė išvadą, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turi iš esmės tinkamas (nariams ir darbuotojams taikomas) etikos sistemas. Joje taip pat nustatytos tam tikros sritys, kuriose būtų galima patobulinti ir suderinti šių sistemų aprėptį, specifiškumą, aiškumą ir orientavimo lygį. Ataskaitoje Audito Rūmai taip pat nustatė, kad institucijos gali keistis gerąja patirtimi etikos klausimais.

Tačiau, priešingai nei darbuotojams, įskaitant vyresniuosius vadovus, kuriems taikomus išsamius etinius įpareigojimus teisės aktų leidėjas yra nustatęs ES tarnybos nuostatų, priimtų remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 336 straipsniu, II antraštinėje dalyje 4 , šiuo metu nėra bendrų minimaliųjų etikos standartų nariams ar oficialių mechanizmų, kuriais remdamosi institucijos galėtų parengti ir koordinuoti nuomones dėl etikos standartų, kurių tikimasi iš jų narių, ar keistis jomis. Šia iniciatyva siekiama užpildyti būtent šią spragą ir pašalinti bendrų minimaliųjų narių etikos standartų trūkumą, siūlant įsteigti etikos organą, kuris apimtų visų ES institucijų narius.

Komisija priėmė šį pasiūlymą dėl institucijų ir dviejų patariamųjų organų susitarimo, apimančio visas Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 13 straipsnyje nurodytas institucijas ir organus. Šis pasiūlymas bus atitinkamai perduotas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui, Europos Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Įsigaliojus šiam susitarimui, jo šalimi, pateikęs prašymą, taip pat gali tapti Europos investicijų bankas.

Siūlomame susitarime numatyta tvarka, kuria sudaromos sąlygos Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms, kurie nėra jame dalyvaujančios institucijos, visus etikos organo parengtus esamus ir būsimus bendrus standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į šiame susitarime numatytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus. Tokiu atveju atitinkamas organas, tarnyba ar agentūra dalyvaus keičiantis nuomonėmis su etikos organu dėl jų atitinkamų vidaus taisyklių. Nuomonėmis bus keičiamasi, kai bus rengiami nauji arba atnaujinami esami standartai.

2.Tarpinstitucinis požiūris į etiką ir sąžiningumą

Taikant ES teisėje įtvirtintą institucinio savarankiškumo principą, kiekviena institucija savo nariams taikomas vidaus taisykles priima pati. Tačiau visoms institucijoms ir piliečiams būtų naudinga, jei kiekvienoje iš jų veiktų patikima jos nariams taikoma etikos sistema. Visos ES reputacija priklauso nuo visų jos institucijų reputacijos ir visų jų narių etiško elgesio.

Nuo tada, kai Komisijos Pirmininkės politinėse gairėse pritarta tokio tarpinstitucinio etikos organo sukūrimui, Komisija, bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, imasi šiam tikslui įgyvendinti skirtų veiksmų.

2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžė, kad „vienas nepriklausomas ES etikos organas galėtų geriau užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą visose ES institucijose, siekiant užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami siekiant bendros gerovės ir piliečių pasitikėjimo ES institucijomis“.

Kaip paaiškinta pirmiau, vienoje iš Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje 5 pateiktų rekomendacijų dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos etikos sistemų yra konkrečiai nurodyta, kad audituojamos institucijos turėtų dėti papildomas pastangas siekdamos dalytis gerąja patirtimi etikos klausimais.

Iš tiesų svarbu ne tik tai, kad kiekviena Europos institucija nustatytų ir taikytų aiškias etikos ir skaidrumo taisykles. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad visos institucijos:

otaikytų aiškius, skaidrius ir tokius pat aukštus sąžiningumo ir nepriklausomumo standartus, kai tikslinga, deramai atsižvelgdamos į savo skirtumus, ir

otaikytų panašius efektyvius kontrolės ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus.

Būtent tam gali pasitarnauti tarpinstitucinio etikos organo įsteigimas, visapusiškai atsižvelgiant į kiekvienos institucijos savarankiškumą. Taip dalyvaujančios institucijos galės pasinaudoti abipuse patirtimi, vienos iš kitų mokytis ir nustatyti bendrus minimaliuosius etikos standartus.

Nustačius tokius standartus, sukūrus bendrą visų institucijų narių kultūrą, pagerinus visuomenės supratimą apie etikos sistemą ir visiems institucijose ir už jų ribų aiškiau suprantant, kas yra priimtina, kas nepriimtina ir kaip institucijos užtikrina tinkamą taisyklių taikymą, būtų padaryta reikšminga pažanga.

Ši tarpinstitucinė iniciatyva parodys, kokią svarbą visos institucijos teikia aukštiems etikos standartams ir jų įgyvendinimui, ir taip prisidės prie pasitikėjimo institucijomis ir jų nariais stiprinimo.

Įsteigus etikos organą, pirmą kartą bus sukurtas oficialus institucijų veiklos koordinavimo, keitimosi nuomonėmis ir bendrų jų narių etiško elgesio standartų nustatymo mechanizmas.

Kad svarbu laikytis tarpinstitucinio požiūrio, jau matyti iš kitų iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie atvirų, skaidrių ir į etiką orientuotų institucijų kūrimo.

Kalbant apie ES institucijų darbuotojus matyti, kad esamos struktūros ir mechanizmai padeda sėkmingai užtikrinti bendrą tarpinstitucinį požiūrį, kai jo reikia laikytis sprendžiant konkretų klausimą. Visų pirma, visų institucijų darbuotojams taikomi bendri ir išsamūs įpareigojimai, įtvirtinti Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi SESV 336 straipsniu, 11–24 straipsniuose. Taip užtikrinama, kad visiems ES tarnautojams būtų taikomi vienodi standartai ir taisyklės. Kiekviena institucija yra patvirtinusi vidaus taisykles, kuriomis įgyvendinami šie Tarnybos nuostatai, įskaitant etikos srities vidaus taisykles. Siekiant skaidrumo ir nuoseklaus Tarnybos nuostatų taikymo, jų įgyvendinimo taisyklės kaupiamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo tvarkomame registre, o Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą (Tarnybos nuostatų 110 straipsnis) dėl kiekvienos institucijos priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių. Iš naujausios ataskaitos 6 matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį institucijos daugelį su įgyvendinimo taisyklėmis susijusių klausimų, be kita ko, etikos ir sąžiningumo srityse, dar labiau suderino.

Siekdama kuo geriau pasinaudoti šiais nusistovėjusiais darbuotojų taisyklių koordinavimo mechanizmais, Komisija ragina visas institucijas, kurioms taikomi Tarnybos nuostatai, pirmumo tvarka išnagrinėti galimybes dalytis gerąja patirtimi bei įgytomis žiniomis ir prireikus nustatyti sritis, kuriose reikėtų toliau derinti darbuotojams taikomas taisykles. Šį darbą galima atlikti Administracijos vadovų kolegijos lygmeniu. Darbuotojams šis susitarimas netaikomas, nes jau egzistuoja tarpinstituciniai darbuotojų etikos klausimų koordinavimo mechanizmai. Šio susitarimo šalys, laikydamosi Tarnybos nuostatų ir pasitelkdamos Administracijos vadovų kolegiją, turėtų įsipareigoti siekti lygiaverčio lygio standartų, atitinkančio tuos, kuriuos organas patvirtino generalinių direktorių ir lygiavertes pareigas einančių asmenų atžvilgiu. Be to, vykstant tarpinstituciniam dialogui reikėtų išnagrinėti galimybę suderinti taisykles ir praktiką, susijusias su jų vyresniųjų vadovų susitikimų su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių metu svarstomi klausimai, susiję su sprendimų priėmimu ir politikos įgyvendinimu Sąjungoje, ir kurie sudaro dialogo su suinteresuotaisiais subjektais dalį, skelbimu. Komisija yra pasirengusi pasidalyti savo patirtimi, sukaupta per beveik 10 metų įgyvendinant savo vidaus sprendimą šiuo klausimu 7 .

Remiantis teigiama ankstesnio 2014 m. sudaryto susitarimo patirtimi, 2021 m. sudarytas Komisijos, Parlamento ir (pirmą kartą) Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro. Tai rodo tarpinstitucinio požiūrio svarbą tuo klausimu. Susitarimu dėl skaidrumo registro nustatomi trijų minėtų ES institucijų ir interesų grupių atstovų suderinto požiūrio į skaidrų ir etišką atstovavimą interesų grupėms laikymosi ir skaidrios ir etiškos jų sąveikos užtikrinimo ES lygmeniu principai ir taisyklės.

1999 m. gegužės 25 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų yra dar vienas tarpinstitucinio požiūrio svarbos įgyvendinant etikos ir sąžiningumo taisykles pavyzdys 8 . Susitarimu užtikrinama, kad tyrimai visose Sąjungos institucijose būtų atliekami vienodomis sąlygomis.

3.Tarpinstitucinis etikos organas

3.1. Sudėtis

Šio organo užduotis – parengti bendrus minimaliuosius ES sutarties 13 straipsnyje išvardytų institucijų ir patariamųjų organų narių ir Europos investicijų banko, jei jis pateiktų prašymą prisijungti, narių elgesio etikos standartus.

Etikos organą sudarys po vieną kiekvienos dalyvaujančios institucijos (kuri susitarime vadinamos šalimi) narį. Siekdama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą etikos organo darbą, kiekviena šalis paskirs po vieną tikrąjį narį ir po vieną pakaitinį narį.

Šalies atstovas iš esmės yra pirmininko pavaduotojo lygmens pareigas užimantis asmuo. Tačiau būtina atsižvelgti į kiekvienos institucijos vaidmens ypatumus. Todėl susitarime numatyta, kad kiekviena šalis gali lanksčiai savo atstovu skirti kitą nei pirmininko pavaduotojas asmenį, jei atitinkamoje susitarime dalyvaujančioje institucijoje tokios pareigybės nėra arba tokio asmens pasirinkimas būtų netinkamas.

Etikos organo pirmininkas kasmet keičiasi pagal ES sutarties 13 straipsnyje nustatytą eilės tvarką. Jei Europos investicijų bankas taps visateise šalimi, jis pirmininkaus metus po to, kai pagal ES sutarties 13 straipsnyje nustatytą eilės tvarką baigs pirmininkauti kitos šalys.

Prie etikos organo darbo prisidės penki nepriklausomi ekspertai, kurie veiks kaip stebėtojai ir bus paskirti Komisijos nustatytina tvarka, atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį atliekant aukšto lygio funkcijas, nepriklausomumą ir profesines savybes. Jie dalyvaus kiekviename etikos organo posėdyje ir patars visais etiniais klausimais, susijusiais su jo įgaliojimais. Jie taip pat teiks nuomonę, kai etikos organas keisis nuomonėmis dėl šalies vidaus taisyklių suderinamumo su standartais. 

Skirdamos nepriklausomus ekspertus, šalys sieks užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

Etikos organo nariams padės sekretoriatas – jungtinis veiklos struktūros vienetas, oficialiai įsikūręs Komisijoje. Jį sudarys skyrių vadovai arba jiems prilygstantys asmenys, atsakingi už kiekvienos dalyvaujančios institucijos narių etikos klausimus, ir jų šiam tikslui paskirti atitinkami darbuotojai. Tokias pareigas Komisijoje einantis asmuo bus sekretoriato koordinatorius, nebent Komisija, susitarusi su šalimis, paskirs kitą asmenį.

3.2.Užduotys

Etikos organas atliks tris pagrindines užduotis:

·rengti bendrus minimaliuosius standartus, taikomus visoms šalims bei jų nariams, ir prireikus inicijuoti jų peržiūrą;

·keistis nuomonėmis, remiantis šalies atliktu savo vidaus taisyklių suderinamumo su pirmiau nurodytais standartais vertinimu;

·skatinti šalių bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, susijusiais su jų narių elgesiu, taip pat keitimąsi informacija su bet kuria kita viešojo sektoriaus įstaiga ar tarptautine organizacija, kurios veikla susijusi su etikos ir sąžiningumo taisyklėmis ar standartais.

Etikos taisyklių ir procedūrų priėmimas ir jų taikymas atskirais atvejais priklausys kiekvienos institucijos kompetencijai, visapusiškai gerbiant jų savarankiškumą ir nepriklausomumą.

Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, kurie nėra dalyvaujančios institucijos, gali visus esamus ir būsimus etikos organo parengtus bendrus minimaliuosius standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į šiame susitarime numatytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus. Tokiu atveju jie dalyvaus keičiantis nuomonėmis su etikos organo nariais dėl savo vidaus taisyklių, susijusių su sritimis, kuriose standartai buvo parengti. Jie paskirs atstovą, kuris dalyvaus tokiame konkrečiame pasikeitime nuomonėmis. Nuomonėmis taip pat bus keičiamasi, kai bus rengiami nauji arba atnaujinami esami standartai.

3.3. Standartizacijos sritys

Etikos organas parengs bendrus minimaliuosius nustatytų sričių standartus, kuriuose bus tinkamai atsižvelgta į šių sričių svarbą narių ir institucijų, kurioms jie priklauso, nepriklausomumui ir sąžiningumui užtikrinti. Į standartus taip pat turėtų būti įtraukta veikla, skirta reikalavimų laikymuisi kiekvienoje institucijoje skatinti (informuotumui didinti) ir stebėti, kaip jų laikomasi. Bet kuri šalis bet kuriuo metu gali etikos organui pasiūlyti parengti bendrus minimaliuosius kitų sričių standartus; dėl to etikos organas bendru sutarimu priims sprendimą. Standartai turi būti bendri visoms šalims, todėl turėtų būti parengti taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į skirtingą jų institucinę aplinką ar vaidmenį.

Standartai turėtų būti bendri visoms šalims ir skirti joms ir jų nariams kylančiai rizikai šalinti. Etikos organo parengti standartai jokiomis aplinkybėmis nesuteiks pagrindo sušvelninti standartus, kuriuos viena iš šalių jau galimai taiko tuo pačiu klausimu.

Standartai bus susiję su toliau išvardytomis sritimis.

-Deklaruotinų interesų ir turto standartai. Tam tikri narių interesai ir turtas gali kelti interesų konfliktą vykdant nario pareigas arba būti kitaip susiję su pareigų vykdymu. Bendri standartai padėtų visoms šalims apsvarstyti, kokių kategorijų interesai ir turtas gali kelti riziką narių nepriklausomumui ir sąžiningumui. Bendruose standartuose taip pat turėtų atsispindėti atitinkamos taisyklės ir procedūros, kurios visose institucijose turėtų būti taikomos tikrinant deklaruojamus interesus ir turtą.

-Papildomos ir (arba) išorinės narių veiklos standartai. Labai svarbu užtikrinti, kad tokios veiklos vykdymas, jei ji vykdoma, netrukdytų nariams atlikti savo institucines užduotis ir būtų su jomis suderinamas. Tokia veikla neturėtų kelti pavojaus narių nepriklausomumui ir taip skatinti visuomenę abejoti dėl institucijos, kuriai jie priklauso, nepriklausomumo. Standartai turėtų padėti šalinti riziką, atsirandančią vykdant tam tikrą veiklą, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas arba konfliktas tarp būtinybės užtikrinti nario nepriklausomumą ir pareigų, susijusių su šia išorine veikla, vykdymo, ypač kai už ją gaunamas atlygis.

-Trečiųjų šalių siūlomų dovanų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir kelionių priėmimo standartai. Nariams viešoji tarnyba ar vieši įgaliojimai nėra patikimi tam, kad iš šių pareigų jie gautų asmeninės naudos. Kai dovanos viršija simbolinę mandagumo vertę arba nėra deklaruojamos, bet kokio pobūdžio dovanų ar apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų priėmimas iš šaltinių, esančių už institucijos ribų, kelia interesų konfliktų ir įtarimų, kad gali būti daroma įtaka, riziką arba gali būti interpretuojamas kaip darantis įtaką sprendimų priėmimo procesui. Standartai padės šią riziką veiksmingai šalinti.

-Apdovanojimų, pasižymėjimo ženklų, premijų, garbės ženklų priėmimo kadencijos metu standartai. Kaip ir dovanų ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų atveju, nariams priimant apdovanojimus, pasižymėjimo ženklus, premijas, garbės ženklus iš šaltinių, esančių už institucijos ribų, gali kilti interesų konflikto ir nepriklausomumo pažeidimo rizika dėl artimų santykių užsimezgimo su šaltiniu. Standartai padės suvienodinti garbės ar pasižymėjimo ženklų skyrimo priežasties ir galimų pasekmių nario nepriklausomumui vertinimą.

-Sąlygų taikymo ir skaidrumo užtikrinimo priemonių standartai, visų pirma susiję su susitikimais su interesų grupių atstovais ir tų susitikimų skelbimu. Nuolatinis dialogas su suinteresuotaisiais subjektais ir interesų grupių atstovais yra ES demokratinės sistemos dalis ir per jį gali būti gaunamas vertingas indėlis siekiant inicijuoti ir įgyvendinti teisės aktus arba politikos kryptis, kuriuose visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamos srities ypatumus. Tačiau labai svarbu, kad toks dialogas vyktų skaidriai, kad institucija ar jos nariai išvengtų rizikos, jog juo gali (net netyčia) pasinaudoti tam tikra interesų grupė, nes tai gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui ir bendram Europos Sąjungos interesui. Tam tikri bendri standartai, susiję su susitikimais su interesų grupių atstovais ir informacijos apie juos skelbimu, jau egzistuoja nuo tada, kai Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro. Tačiau trijų institucijų vidaus taisyklės ir praktika skiriasi, todėl atrodo, kad bendri standartai šiuo atveju taip pat būtini. Sąlygų taikymo ir skaidrumo užtikrinimo priemonės taikomos ne tik susitikimams ir informacijos apie juos skelbimui, bet ir kitoms sritims, pavyzdžiui, galimybei patekti į institucijų patalpas, jei manoma, kai tai būtina siekiant užtikrinti skaidrų ir etišką atstovavimą interesų grupėms. Todėl taip pat reikėtų parengti bendrus minimaliuosius standartus, susijusius su šiomis kitomis sritimis.

-Buvusių narių veiklos pasibaigus kadencijai ir jos skaidrumo standartai. Nariams vykdant veiklą pasibaigus kadencijai kyla rizika, kad jie gali pasinaudoti slapta informacija naujojo darbdavio, kliento ar profesijos naudai, nederamai pasinaudoti einant ankstesnes pareigas užmegztais ryšiais ar santykiais, kad ateityje galėtų darytų įtaką institucijų sprendimams, arba sukelti abejonių dėl sprendimų, kuriuos tarnautojai priėmė eidami pareigas. Bendruose standartuose galėtų būti nustatytos leidimų vykdyti tokią veiklą sąlygos, jos skaidrumas ir tam tikri susiję apribojimai.

-Bendros sistemos, įskaitant atitikties stebėseną ir tolesnių veiksmų užtikrinimą pažeidimų atveju, įgyvendinimo standartai. Narių elgesio standartai yra labai svarbūs, tačiau vien jų nepakanka – juos turi papildyti konkretūs ir veiksmingi įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmai, taip pat bendros etikos ir sąžiningumo kultūros stiprinimo mechanizmai, visų pirma apimantys informavimą ir sąmoningumo didinimą. Bendri standartai gali būti susiję su vidaus patariamosiomis funkcijomis, kurias atliekantys asmenys padeda kompetentingoms institucijoms vertinti konkretų klausimą arba tiesiogiai nariams, ir visų pirma gali būti susiję su vidaus etikos organų sudėtimi ir jų užduotimis. Jie taip pat susiję su atitikties stebėsenos procedūromis ir tolesniais veiksmais pažeidimų atveju. Standartai taip pat gali būti susiję su mechanizmais, pagal kuriuos apie įtarimus dėl nario padaryto vidaus taisyklių pažeidimo toje srityje, kuriai taikomi standartai, galima pranešti OLAF ir atitinkamai institucijai, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su pranešimu, ir pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų.

-Pagal ankstesnius punktus surinktos informacijos viešinimo standartai. Skaidrumas yra vienas pagrindinių demokratinės Sąjungos, kuria piliečiai pasitiki ir kurią palaiko, elementų. Etikos organas turėtų parengti pirmiau išvardytų sričių skaidrumo standartus, kurie visiškai atitiktų ES duomenų apsaugos taisykles 9 , pavyzdžiui, dėl asmeninių interesų atskleidimo pateikiant specialias deklaracijas, kad būtų išvengta abejonių dėl narių ir institucijų, kurioms jie priklauso, nepriklausomumo. Skaidrumas taip pat reiškia, kad reikia viešai skelbti, visų pirma etikos organo interneto svetainėje, visus etikos organo parengtus standartus ir visas kiekvienoje institucijoje visose srityse, kurioms taikomi standartai, taikomas taisykles.

3.4.Etikos organas tarpinstitucinėje struktūroje

Komisijos politinėse gairėse pritariama tam, kad būtų sukurtas „bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas“, nes visos institucijos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant pasitikėjimą ES. Todėl Komisija mano, kad tinkamas administracinis metodas yra visų institucijų susitarimas, grindžiamas jų instituciniu savarankiškumu, nes juo visoms ES institucijoms sudaromos sąlygos dalyvauti jį įgyvendinant.

Steigiant etikos organą bus atsižvelgiama į kiekvienos institucijos savarankiškumą ir nepriklausomumą, taip pat į institucinę pusiausvyrą ir skirtingas Sutarčių nuostatas dėl įvairių institucijų narių. Sutartimis, ypač ES sutarties 13 straipsnio 2 dalimi, nustatyta ES lygmens stabdžių ir atsvarų sistema ir ši pusiausvyra negali būti sugriauta ar pakeista ES institucijų susitarimu.

Etikos organo kompetencija nepažeis kiekvienos institucijos prerogatyvos priimti vidaus taisykles ir sprendimus dėl savo narių. Už vidaus taisyklių taikymą visų pirma atsako kiekviena institucija, laikydamasi Sutartyse nustatytos institucinės pusiausvyros sistemos, apimančios stabdžių ir atsvarų sistemą.

Vis dėlto etikos organo parengti standartai sudarys bendrą minimalųjį pagrindą, kuriuo remiantis bus toliau derinamos visų dalyvaujančių institucijų nariams taikytinos etikos sistemos, nereikalaujant priimti vieno visiems bendro etikos taisyklių rinkinio.

Etikos organas nesikiš į šių institucijų tiriamąsias funkcijas ir jų niekaip neribos (taigi, jų ir nedubliuos):

·Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF), kuri turi plačius įgaliojimus ir patirties tiriant šiurkščius narių profesinių pareigų pažeidimus. OLAF įgaliojimus turėtų pripažinti ir visapusiškai padėti vykdyti visos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros;

·Europos prokuratūros, kuri gali tirti nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant institucijų narių padarytas nusikalstamas veikas, ir kuri gali remtis Tarybos reglamente (ES) 2017/1939 nustatytais įgaliojimais ir priemonėmis;

·nacionalinių policijos ir baudžiamojo persekiojimo institucijų, kurios gali tirti bet kokią nario padarytą nusikalstamą veiką ir remtis nacionalinėse baudžiamosiose procedūrose numatytais įgaliojimais ir priemonėmis, kurie apima baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, sukčiavimą ir korupciją, dėl kurių Komisija gegužės 3 d. pateikė kovos su korupcija dokumentų rinkinį, apie kurį 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen. Į šį dokumentų rinkinį įtrauktas pasiūlymas atnaujinti ir suderinti ES taisykles dėl korupcinių nusikaltimų apibrėžčių ir sankcijų už juos, kad būtų užtikrinti aukšti kovos su korupcija standartai, ir šis rinkinys visapusiškai taikomas visų ES institucijų nariams ir ES darbuotojams;

·Europos ombudsmeno, kuris gali pradėti tyrimus dėl įtariamo netinkamo institucijų atliekamo administravimo ir reikalauti susipažinti su institucijų turima informacija ir dokumentais.

Pagal Sutartis, dalyvaujančios institucijos, įgyvendindamos šį susitarimą, lojaliai bendradarbiaus tarpusavyje.

4.Išvada

Vykdydamos atitinkamas savo misijas Europos institucijos turi pasikliauti nepriekaištingu savo narių elgesiu. Nors diskusijos dėl tarpinstitucinio etikos organo įsteigimo nėra naujos, jos įgavo naują pagreitį ir esama tvirto pasiryžimo tai padaryti, kartu išsaugant įvairių ES institucijų ypatumus ir nepriklausomumą. Šis organas papildys esamą etikos sistemą ir padės įtvirtinti ir sustiprinti pasitikėjimą ES institucijomis ir jose dirbančiais žmonėmis. Šio organo įsteigimas bus svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos institucijos atitiktų aukščiausius nepriklausomumo ir sąžiningumo standartus ir juos taikytų.

Todėl Komisija teikia pasiūlymą dėl visų ES institucijų ir patariamųjų organų, nurodytų ES sutarties 13 straipsnyje, susitarimo, kuris pridedamas prie šio komunikato. Laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo, susijusios institucijos turėtų stengtis užtikrinti, kad susitarimas dėl pridedamo teksto projekto būtų pasiektas kuo greičiau, kad tarpinstitucinis etikos organas galėtų būti įsteigtas iki kitų Europos Parlamento rinkimų. Įsigaliojus šiam susitarimui, jo visateise šalimi, pateikęs prašymą, taip pat gali tapti Europos investicijų bankas. Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, kurie nėra šio susitarimo šalys, gali nuspręsti visus esamus ar būsimus etikos organo parengtus bendrus standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į šiame susitarime numatytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus. Tokiu atveju jie dalyvaus keičiantis nuomonėmis su etikos organo nariais dėl atitinkamų savo vidaus taisyklių, susijusių su sritimis, kuriose standartai buvo parengti. Nuomonėmis taip pat bus keičiamasi, kai bus rengiami nauji arba atnaujinami esami standartai.

Šis pasiūlymas yra platesnio masto Komisijos veiksmų, kuriais siekiama skatinti sąžiningumą ir ginti Sąjungos demokratinę sistemą, dalis.

Kaip buvo paskelbta 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, gegužės 3 d. Komisija pateikė kovos su korupcija dokumentų rinkinį. Į šį dokumentų rinkinį įtrauktas pasiūlymas dėl direktyvos, kurioje nustatomos naujos ir griežtesnės taisyklės, kuriomis kriminalizuojami korupcijos nusikaltimai ir suderinamos sankcijos visoje ES, ir įtrauktas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymas, kurį remia Europos Komisija, nustatyti specialų bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sankcijų režimą, skirtą kovoti su sunkiais korupciniais veiksmais visame pasaulyje. Šiomis naujomis priemonėmis daug dėmesio skiriama prevencijai ir sąžiningumo kultūros, kurioje korupcija netoleruojama, kūrimui, o kartu jos sustiprina esamas vykdymo užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, 2019 m. Pranešėjų apsaugos direktyvą, ir su jomis sąveikauja.

Kita susijusi iniciatyva, apie kurią paskelbta 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, yra demokratijos gynimo dokumentų rinkinys.

Šios iniciatyvos kartu su šiuo pasiūlymu dar labiau sustiprins Sąjungos institucinę struktūrą, užtikrins dar didesnį skaidrumą ir sąžiningumą ir taip sustiprins ES piliečių pasitikėjimą jų demokratine sistema.

(1)

  Kova su korupcija. Griežtinamos kovos su korupcija taisyklės .

(2)

 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro (OL L 207, 2021 6 11, p. 1–17), EUR-Lex - 32021Q0611(01) - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(3)

  Specialioji ataskaita Nr. 13/2019 „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“ (europa.eu) .

(4)

Darbuotojų teisės ir pareigos nustatytos 11–26a straipsniuose; 10 straipsniu įsteigtas tarpinstitucinis Tarnybos nuostatų komitetas, 110 straipsnyje numatyta pareiga konsultuotis su tarpinstituciniu Tarnybos nuostatų komitetu, kai institucija priima bendrąsias įgyvendinimo nuostatas; be to, jame numatyta institucijų pareiga reguliariai konsultuotis tarpusavyje dėl Tarnybos nuostatų taikymo ir sukurtas visų institucijų, įgyvendinančių ES tarnybos nuostatus, taisyklių registras.

(5)

  Specialioji ataskaita Nr. 13/2019. „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“ (europa.eu) .

(6)

2021 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių (COM(2021) 258 final) . 

(7)

 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas dėl informacijos apie Komisijos generalinių direktorių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo ( OL L 343/19, 2014 11 28 ).

(8)

Susitarime primenama, kad (pagal Komisijos sprendimą 1999/352/EB, EAPB, Euratomas) OLAF gali tirti sunkius atvejus, susijusius su profesinių pareigų vykdymu, kai Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai nevykdo pareigų ir dėl to jiems gali būti taikomas drausminis arba atitinkamai atvejais baudžiamasis procesas arba kai analogiškų pareigų nevykdo nariai, vadovai ar personalo nariai, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai.

(9)

 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 08

COM(2023) 311 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS TEISINGUMO TEISMUI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS AUDITO RŪMAMS, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio etikos organo

PRIEDAS

Pasiūlymas

Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto susitarimas, kuriuo įsteigiamas Tarpinstitucinis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje nurodytų institucijų ir patariamųjų organų narių etikos standartų organas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos „institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą“.

Vykdydamos atitinkamas savo misijas Europos institucijos turi pasikliauti nepriekaištingu savo narių elgesiu. Nariai privalo laikytis ES sutartyse nustatytų atskiriems institucijų nariams taikomų etikos principų ir pareigų ir iš jų išplaukiančių kiekvienos institucijos taisyklių.

Kad ES piliečiai pasitikėtų savo demokratiniais atstovais Europos institucijose ir institucijų veikimu, tų institucijų nariai turi laikytis aukščiausių nepriklausomumo ir sąžiningumo standartų.

Sutartyse nustatytos daugumos institucijų narių pareigos ir priskirta atsakomybė užtikrinti tinkamą institucijų narių elgesį jų nepriklausomumo ir sąžiningumo atžvilgiu. Sutartyse nustatyta institucine pusiausvyra užtikrinamas institucijų tarpusavio stabdžių ir atsvarų sistemos veikimas. Sutartyse visų pirma nustatytos procedūros, kurios sudaro sąlygas reaguoti į atskirų institucijų narių nusižengimus. Dauguma institucijų nusprendė šią sistemą ir atitinkamus individualius įpareigojimus nuodugniau įgyvendinti savo darbo tvarkos taisyklėmis arba narių elgesio kodeksais. Aktualios nuostatos:

Europos Parlamentas

Sutartyse nenustatyti aiškūs Europos Parlamento narių etiniai įpareigojimai arba aiškios taisyklės ar procedūros, kurių reikia laikytis nario etikos pažeidimo ES lygmeniu atveju. Parlamentas yra nustatęs taisykles Europos Parlamento narių elgesio kodekse, kuris pridedamas prie jo Darbo tvarkos taisyklių. Europos Parlamento narių elgesio kodekso 8 straipsnyje dėl procedūros, taikomos galimų Elgesio kodekso pažeidimų atveju, nustatyta:

1. Kai yra pagrindo manyti, kad Europos Parlamento narys galbūt pažeidė šį elgesio kodeksą, Parlamento pirmininkas turi apie tai informuoti Patariamąjį komitetą, išskyrus akivaizdžiai nepagrįstus atvejus.

2. Patariamasis komitetas nagrinėja galimo pažeidimo aplinkybes ir gali išklausyti atitinkamą Parlamento narį. Atsižvelgdamas į savo išvadas, jis Parlamento pirmininkui pateikia rekomendaciją dėl galimo sprendimo.

Jei įtariama, kad patariamojo komiteto nuolatinis ar atsarginis narys pažeidė elgesio kodeksą, atitinkamas narys susilaiko nuo dalyvavimo patariamojo komiteto darbe, kai svarstomas tas tariamas pažeidimas.

3. Jei Parlamento pirmininkas, atsižvelgęs į šią rekomendaciją ir paprašęs atitinkamo Parlamento nario raštu pateikti pastabas, padaro išvadą, kad atitinkamas Parlamento narys pažeidė elgesio kodeksą, jis priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama nuobauda. Parlamento pirmininkas praneša tam Parlamento nariui apie savo motyvuotą sprendimą.

Nuobauda gali apimti vieną ar daugiau Darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnio 4–6 dalyse išvardytas priemones.

4. Parlamento narys gali pasinaudoti vidaus skundų pateikimo tvarka, numatyta Darbo tvarkos taisyklių 177 straipsnyje.

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnio „Nuobaudos“ 4–6 dalys

4. Nuobauda gali apimti vieną ar kelias toliau išvardytas priemones:

a) papeikimą;

b) teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą nuo dviejų iki trisdešimties dienų;

c) laikiną (nuo dviejų iki trisdešimties Parlamento arba bet kurio iš jo valdymo organų, komitetų ar delegacijų posėdžių dienų) uždraudimą dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje, nedarant poveikio teisei balsuoti plenariniame posėdyje, su sąlyga, kad šiuo atveju griežtai laikomasi elgesio normų;

d) draudimą iki vienerių metų Parlamento nariui atstovauti Parlamentui tarpparlamentinėse delegacijose, tarpparlamentinėse konferencijose ar kituose tarpinstituciniuose forumuose;

e) teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija apribojimą iki vienerių metų, jei nebuvo laikytasi konfidencialumo reikalavimų.

5. 4 dalies b–e punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos, jei pažeidžiama pakartotinai arba jei Parlamento narys atsisako laikytis priemonių, kurių imtasi pagal 175 straipsnio 3 dalį.

6. Be to, Parlamento pirmininkas gali papildomai pateikti pasiūlymą Pirmininkų sueigai sustabdyti ar nutraukti vienus ar daugiau Parlamento nario, einančio tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, laikydamasis 21 straipsnyje nustatytos procedūros.

Europos Vadovų Taryba

ES sutarties 15 straipsnio 5 dalis

Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą.

Papildomos elgesio, kurio tikimasi, taisyklės pateikiamos Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodekse.

Taryba

Europos Sąjungos Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus atitinkamos valstybės narės vyriausybės vardu ir šios valstybės narės vardu balsuoti (ES sutarties 16 straipsnio 2 dalis). SESV 240 straipsnio 3 dalimi grindžiamose Tarybos darbo tvarkos taisyklėse jokių konkrečių etinių įpareigojimų atskiriems ministrams, atstovaujantiems valstybėms narėms Taryboje, nenustatyta. Šiuo atžvilgiu jos grindžiamos kiekvienos valstybės narės atsakomybe ir vidaus sprendimais užtikrinti, kad paskirtasis ministras tinkamai atstovautų jos balsui ir pozicijai Taryboje ir kad paskirtasis asmuo prisidėtų prie tinkamo Tarybos veikimo ir jį gerbtų.

Europos Komisija

SESV 245 straipsnis

Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareigų pobūdžiu nesuderinamos veiklos. Valstybės narės gerbia jų nepriklausomumą ir nesiekia paveikti jų, kai jie atlieka savo užduotis.

Per savo kadenciją Komisijos nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdami eiti savo pareigas jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Pažeidus šiuos įsipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendžiant paprasta balsų dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali nuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 247 straipsnį, arba netenka teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas.

Nariams taikomi įpareigojimai apibrėžiami ir paaiškinami Europos Komisijos narių elgesio kodekse (OL C 65, 2018 2 21, p. 7–20).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 6 straipsnis (Protokolas Nr. 3)

Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, jei Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų vieninga nuomone jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų. Pats teisėjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja. Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.

Teismo kancleris perduoda Teismo sprendimą Europos Parlamento pirmininkui bei Komisijos pirmininkui ir praneša apie jį Tarybos pirmininkui.

Priėmus sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, teisėjo vieta tampa laisva pranešus apie šį sprendimą Tarybos pirmininkui.

Įpareigojimai išsamiau paaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo narių ir buvusių narių elgesio kodekse (OL C 397, 2021 9 30, p. 1–8).

Europos Sąjungos Audito Rūmai

SESV 286 straipsnio 5 ir 6 dalys

5. Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejus, Audito Rūmų nario kadencija baigiasi jam atsistatydinus arba jį atstatydinus Teisingumo Teismo sprendimu pagal 6 dalį.

6. Audito Rūmų narys gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, kai Teisingumo Teismas Audito Rūmų prašymu pripažįsta, kad jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų.

Įpareigojimai išsamiau išdėstyti Audito Rūmų narių ir buvusių narių elgesio kodekse (OL L 128, 2022 5 2, p. 102–113).

Europos Centrinis Bankas

Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (Protokolas Nr. 4) 11 straipsnio 4 dalis dėl Vykdomosios valdybos narių

Jeigu Vykdomosios valdybos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas Valdančiosios tarybos arba Vykdomosios valdybos prašymu gali jį atstatydinti.

Etiniai įpareigojimai, taikomi Valdančiosios tarybos nariams ir Priežiūros valdybos nariams, kai jie vykdo savo, kaip aukšto lygio ECB organo narių, funkcijas, taip pat Vykdomosios valdybos nariams nustatyti ECB Aukšto lygio tarnautojų elgesio kodekse (OL C 478, 2022 12 16, p. 3–14).

Regionų komitetas

SESV 300 straipsnio 4 dalis

<...> Regionų komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

Ši nuostata nuodugniau įgyvendinama Elgesio kodeksu Europos regionų komiteto nariams (OL L 20, 2020 1 24, p. 17–23).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

SESV 300 straipsnio 4 dalis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto <...> narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

Ši nuostata nuodugniau įgyvendinama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto darbo tvarkos taisyklėmis ir narių elgesio kodeksu (OL L 149, 2022 5 31, p. 1–54).

Taigi Sutartyse nustatyta diferencijuota sistema, susijusi su individualiais institucijų narių įpareigojimais ir procedūra, kurios reikia laikytis netinkamo elgesio atveju. Dauguma institucijų nusprendė šią sistemą ir atitinkamus individualius įpareigojimus įgyvendinti nuodugniau. Tos institucijos savo darbo tvarkos taisyklėse arba savo narių elgesio kodeksuose yra priėmusios vidaus taisykles ir paprastai savo atitinkamam pirmininkui yra suteikusios ypatingą atsakomybę už šių taisyklių taikymą. Paprastai jos taip pat yra įsteigusios vidaus patariamąjį organą, kuris padeda institucijoms priimti sprendimus dėl visų ar tam tikrų individualių jų narių įpareigojimų. Šiuo metu nėra mechanizmo ar forumo, kuriame institucijos galėtų aptarti ar koordinuoti šias vidaus priemones, net ir tose srityse, kuriose esama didelių institucijų ir jų narių panašumų. Taip pat nėra vienos vietos, kur būtų galima viešai susipažinti su visų institucijų nariams taikomomis etikos taisyklėmis ir priemonėmis.

2019 m. liepos 16 d. paskelbtose Komisijos Pirmininkės politinėse gairėse pritarta, kad būtų įsteigtas bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas, kurio tikslas – užtikrinti pasitikėjimą ES institucijų etika, sąžiningumu ir skaidrumu.

2019–2021 m. Europos Parlamentas ėmėsi darbo, kad parengtų pranešimą savo iniciatyva dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą. Jo rezoliucija buvo priimta 2021 m. rugsėjo 16 d. 2022 m. vasario 18 d. Komisija išsiuntė Parlamentui oficialų atsakymą. Vėliau, 2023 m. vasario 16 d., buvo priimta rezoliucija, kurioje raginama įsteigti etikos organą.

Bendras visoms institucijoms etikos organas sudarys sąlygas parengti bendrus minimaliuosius institucijų narių elgesio standartus. Taip pirmą kartą visoms institucijoms bus suteikta galimybė spręsti savo narių etikos standartų klausimą kaip bendrą tarpinstitucinės svarbos klausimą. Kalbant apie ES institucijų darbuotojus, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose jau nustatytas išsamus etikos ir drausminių priemonių taisyklių ir procedūrų rinkinys, kuris taikomas visų ES institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų darbuotojams. Taip užtikrinami visiems ES tarnautojams vienodi standartai ir taisyklės, kurie gali būti patikslinti kiekvienos institucijos priimtomis įgyvendinimo taisyklėmis. Siekiant skaidrumo ir nuoseklaus Tarnybos nuostatų taikymo, Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės kaupiamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo tvarkomame registre, o Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jų teikia ataskaitą (Tarnybos nuostatų 110 straipsnis). Šios pastangos palaikomos nusistovėjusių struktūrų ir mechanizmų, kurie padeda užtikrinti bendrą tarpinstitucinį požiūrį, kai jo reikia laikytis sprendžiant konkretų klausimą. Komisijos nuomone, taikant šias nusistovėjusias struktūras ir mechanizmus reikėtų pirmumo tvarka išnagrinėti galimybes dalytis gerąja patirtimi bei įgytomis žiniomis ir prireikus nustatyti sritis, kuriose reikėtų toliau derinti darbuotojams taikomas taisykles.

Darbuotojams šis susitarimas netaikomas, nes jau egzistuoja tarpinstituciniai darbuotojų etikos klausimų koordinavimo mechanizmai. Šio susitarimo šalys, laikydamosi Tarnybos nuostatų ir pasitelkdamos Administracijos vadovų kolegiją, turėtų įsipareigoti siekti lygiaverčio lygio standartų, atitinkančio tuos, kuriuos organas patvirtino generalinių direktorių ir lygiavertes pareigas einančių asmenų atžvilgiu.

Tačiau tokių oficialių tarpinstitucinių mechanizmų ir bendrų standartų, kokie taikomi darbuotojams, institucijų nariams nėra, todėl būtent jie sudaro pridėtinę etikos organo, apimančio visų ES institucijų ir patariamųjų organų narius, naudą.

Sprendimai dėl kiekvienos institucijos vidaus etikos taisyklių priėmimo ir taikymo turėtų būti priimami kiekvienai institucijai ir toliau naudojantis savo įgaliojimais. Už vidaus taisyklių taikymą visų pirma atsako kiekviena institucija, laikydamasi Sutartyse nustatytos institucinės pusiausvyros sistemos, apimančios stabdžių ir atsvarų sistemą. Institucijos negali atsisakyti naudotis Sutartimis joms suteiktais atitinkamais įgaliojimais. Jos negali perduoti atsakomybės už savo narių elgesį ir savo prerogatyvos reaguoti į atskirų narių etikos taisyklių pažeidimus. Tačiau, pasinaudodamos savo administraciniu savarankiškumu, jos gali nuspręsti įsteigti patariamąjį organą ir pasinaudoti jo pagalba rengiant bendrus minimaliuosius atskirų narių etiško elgesio standartus ir svarstant klausimus, susijusius su atitinkamų jų nariams taikomų vidaus etikos taisyklių ir procedūrų rengimu.

Šio organo įsteigimas netrukdys Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai, nacionalinėms policijos bei baudžiamojo persekiojimo institucijoms ir Europos ombudsmenui atlikti tyrimo funkcijų ir jų niekaip neapribos, todėl su jų atitinkamais įgaliojimais nesidubliuos.

Šiuo susitarimu nepažeidžiamas 2021 m. Tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro, kurį sudarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų vidaus tyrimų.

Siekiant užtikrinti atsakomybę ir suteikti pridėtinę vertę, etikos organas turėtų būti visoms institucijoms ir patariamiesiems organams bendras struktūrinis vienetas, teikiantis joms rekomendacijas ir pagalbą, konsultuodamas jų sutartais klausimais ir būdais.

Siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimą remti visoms institucijoms ir patariamiesiems organams bendro etikos organo sukūrimą, Komisija teikia pasiūlymą dėl šių institucijų ir patariamųjų organų susitarimo; jis bus perduotas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui, Europos Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo svarbu, kad tarpinstitucinis susitarimas būtų pasiektas kuo greičiau, kad etikos organas galėtų būti įsteigtas iki kitų Europos Parlamento rinkimų. Įsigaliojus šiam susitarimui, jo visateise šalimi, pateikęs prašymą, taip pat gali tapti Europos investicijų bankas. Jis šio susitarimo šalimi tampa nuo tos dienos, kai paskiria atstovą į etikos organą. Jam visapusiškai taikomi visi standartai, kuriuos etikos organas galėtų būti parengęs iki faktinio Europos investicijų banko prisijungimo prie šio susitarimo.

Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, kurie nėra dalyvaujančios institucijos, gali išreikšti norą visus esamus ar būsimus etikos organo parengtus bendrus standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į šiame susitarime numatytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus. Tokiu atveju jie dalyvaus keičiantis nuomonėmis su etikos organo nariais dėl atitinkamų savo vidaus taisyklių, susijusių su sritimis, kuriose standartai buvo parengti. Jie paskirs atstovą, kuris dalyvaus tokiame konkrečiame pasikeitime nuomonėmis. Nuomonėmis taip pat bus keičiamasi, kai bus rengiami nauji arba atnaujinami esami standartai.

Pasiūlymas

Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto susitarimas, kuriuo įsteigiamas Tarpinstitucinis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje nurodytų institucijų ir patariamųjų organų narių etikos standartų organas

EUROPOS PARLAMENTAS,

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

TARYBA,

EUROPOS KOMISIJA,

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS,

EUROPOS CENTRINIS BANKAS,

AUDITO RŪMAI,

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

IR EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

kadangi:

(1)Susitarimo tikslas – įsteigti Tarpinstitucinį Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse išvardytų Sąjungos institucijų ir patariamųjų organų narių etikos standartų organą (toliau – Etikos organas). Įsigaliojus Susitarimui, jo visateise Šalimi, pateikęs prašymą, taip pat gali tapti Europos investicijų bankas;

(2)Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, kurie nėra Susitarimo Šalys, gali nuspręsti visus esamus ir būsimus Etikos organo parengtus bendrus minimaliuosius standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į Susitarime numatytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus;

(3)Etikos organo veikla neturėtų pažeisti Sutartyse nustatytos Šalių kompetencijos ar daryti įtakos jų atitinkamiems vidaus organizaciniams įgaliojimams arba Sutartyse nustatytai stabdžių ir atsvarų sistemai. Ji taip pat nepažeidžia Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF), kuri turi plačius įgaliojimus ir patirties tiriant šiurkščius narių profesinių pareigų pažeidimus, įgaliojimų. OLAF įgaliojimus turėtų pripažinti ir visapusiškai padėti vykdyti visos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros ;

(4)visos Sąjungos veiksmingumas priklauso nuo jos legitimumo, o šis savo ruožtu priklauso nuo piliečių pasitikėjimo. Kad Sąjungos piliečiai toliau pasitikėtų Sąjungos institucijų politiniu, teisėkūros ir administraciniu darbu, labai svarbu paisyti etikos, sąžiningumo ir skaidrumo principų;

(5)ypatinga atsakomybė visapusiškai laikytis Sutartyse ir iš jų išplaukiančiose kiekvienos institucijos taisyklėse nustatytų etikos principų ir įsipareigojimų ir juos vykdyti tenka Sąjungos institucijų ir patariamųjų organų nariams;

(6)svarbu ne tik tai, kad visos Sąjungos institucijos ir patariamieji organai nustatytų ir taikytų aiškias ir skaidrias taisykles, bet ir tai, kad jie taikytų tokius pat minimaliuosius sąžiningumo bei nepriklausomumo standartus ir atitinkamų etikos taisyklių laikymosi užtikrinimo mechanizmus;

(7)todėl Etikos organo uždaviniai turėtų būti: nustatytose srityje parengti bendrus minimaliuosius standartus, keistis nuomonėmis dėl institucijos ar patariamojo organo atlikto savo vidaus taisyklių suderinamumo su tais parengtais standartais įsivertinimo ir skatinti institucijų bendradarbiavimą šioje srityje;

(8)atliktu įsivertinimu grindžiamas keitimasis nuomonėmis turėtų būti taikomas ir Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms, kurie nėra Susitarimo Šalys, bet pasirenka savanoriškai taikyti visą bendrų minimaliųjų standartų rinkinį. Tam jie turėtų paskirti tokiame pasikeitime nuomonėmis dalyvausiantį atstovą;

(9)kiekviena Šalis, į Etikos organą skirdama savo tikruosius ir pakaitinius atstovus, turėtų siekti užtikrinti lyčių lygybę. Visas Etikos organas, kurį sudaro (tikrieji ir pakaitiniai) nariai, įskaitant pirmininką, ir nepriklausomi ekspertai, turėtų būti formuojamas siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

(10)jokia Susitarimo nuostata neturėtų trukdyti Šaliai nustatyti griežtesnių reikalavimų savo nariams, visų pirma atsižvelgiant į konkrečią riziką, susijusią su Šalies arba jos narių įgaliojimais ir užduotimis;

(11)jokia Susitarimo nuostata jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti laikoma pagrindu sušvelninti standartus, kuriuos viena iš Šalių jau taiko Susitarime aptariamais klausimais;

(12)įgyvendindamos Susitarimą, Šalys visada turėtų veikti vadovaudamosi abipusio lojalaus bendradarbiavimo principu;

(13)Susitarimą Šalys pasirašo po to, kai užbaigia tam tikslui skirtas atitinkamas vidaus procedūras,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Susitarimu įsteigiamas Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto (toliau – Šalys) narių etikos standartų organas (toliau – Etikos organas). Juo taip pat nustatoma šio Etikos organo sistema ir veikimo principai.

2.Susitarimo visateise Šalimi, pateikęs prašymą, taip pat tampa Europos investicijų bankas. Jo dalyvavimas Etikos organo veikloje įsigalioja nuo dienos, kurią jis paskiria atstovą į Etikos organą pagal 3 straipsnį. Europos investicijų bankui visapusiškai taikomi visi bendri minimalieji standartai, kuriuos Etikos organas galėtų būti parengęs iki jo faktinio prisijungimo prie Susitarimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.Susitarime Šalių nariai – tai:

a)Europos Parlamento nariai;

b)Europos Vadovų Tarybos pirmininkas;

c)Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ministrų lygmens atstovai;

d)Europos Komisijos nariai;

e)Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nariai;

f)Audito Rūmų nariai;

g)Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos, valdančiosios tarybos ir priežiūros valdybos nariai, kai jie vykdo savo funkcijas;

h)Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai;

i)Europos regionų komiteto nariai.

2.Jei Europos investicijų bankas tampa Šalimi pagal 1 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje pateikta apibrėžtis taikoma ir Europos investicijų banko Valdymo komiteto nariams bei Direktorių valdybos nariams, kai jie vykdo savo funkcijas.

3 straipsnis

Etikos organo nariai

1.Etikos organe kiekvienai Šaliai atstovauja vienas narys. Šiuo tikslu kiekviena Šalis paskiria po tikrąjį atstovą ir po pakaitinį atstovą, kuris eina Etikos organo nario pareigas, kai visateisio atstovo nėra arba jis negali dalyvauti. Tikrieji ir pakaitiniai atstovai paskiriami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos. Kiekviena Šalis, skirdama savo tikruosius ir pakaitinius atstovus, siekia užtikrinti lyčių lygybę.

2.Tikrasis Etikos organo atstovas iš esmės yra pirmininko pavaduotojo lygmens arba lygiavertes pareigas užimantis asmuo.

3.Kiekviena Šalis turi teisę savo nuožiūra pakeisti savo tikrąjį arba pakaitinį atstovą, tačiau visada stengiasi užtikrinti tikrųjų ir pakaitinių atstovų lyčių lygybę. Bet kuriuo atveju tikrojo atstovo arba pakaitinio atstovo kadencija automatiškai baigiasi:

a)kai atstovas nustoja eiti pareigas Sąjungos institucijoje ar patariamajame organe, kuriam jis atstovauja;

b)praėjus penkeriems metams po pirmojo paskyrimo tikruoju arba pakaitiniu atstovu.

4 straipsnis

Pirmininkas

1.Kiekviena Šalis Etikos organui rotacijos tvarka pirmininkauja vienus metus. Rotacija vykdoma laikantis Sutarties 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos institucijų eilės tvarkos. Pasibaigus Sutarties 13 straipsnio 1 dalyje išvardytų Šalių pirmininkavimui, rotacijos tvarka toliau pirmininkauja du patariamieji organai, nurodyti Sutarties 13 straipsnio 4 dalyje. Jei Europos investicijų bankas tampa Šalimi pagal 1 straipsnio 2 dalį, tuomet pirmininkavimas perleidžiamas jam.

2.Pirmininkas organizuoja Etikos organo darbą, užtikrindamas, kad būtų imamasi tinkamų organizacinių ir procedūrinių priemonių, ir visus Etikos organo narius supažindina su visa reikiama informacija ir dokumentais.

5 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1.Etikos organui padeda penki nepriklausomi ekspertai, kurie stebėtojų teisėmis dalyvauja visuose Etikos organo posėdžiuose ir konsultuoja Etikos organo narius visais etikos klausimais, susijusiais su Etikos organo įgaliojimais.

2.Nepriklausomi ekspertai skiriami bendru Šalių susitarimu, atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį, nepriklausomumą ir profesines savybes. Jie turi būti nepriekaištingos profesinės reputacijos ir turėti patirties, įgytos einant aukštas pareigas Europos, nacionalinėse ar tarptautinėse viešosiose organizacijose. Jie paskiriami Komisijos nustatytina tvarka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Susitarimo įsigaliojimo.

3.Nepriklausomi ekspertai pasirašo deklaraciją dėl interesų konfliktų nebuvimo. Jei institucija, įgaliota sudaryti darbo sutartis, nustato interesų konfliktą, ji kreipiasi į Etikos organą prašydama pateikti nuomonę.

4.Skirdamos nepriklausomus ekspertus, Šalys siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

5.Nepriklausomi ekspertai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Jei nepriklausomas ekspertas nustoja eiti pareigas nepasibaigus trejų metų kadencijai, Šalys bendru sutarimu trejiems metams paskiria naują nepriklausomą ekspertą.

6.Nepriklausomiems ekspertams Komisija suteikia specialiojo patarėjo statusą ir jie yra administraciškai pavaldūs Komisijai. Jiems kompensuojamos kelionės ir nakvynės išlaidos, kurias jie patiria eidami savo pareigas. Jiems už kiekvieną darbo dieną mokami dienpinigiai, kurie apskaičiuojami remiantis AD12 lygio pareigūno atlygiu.

6 straipsnis

Įgaliojimai

1.Etikos organas padeda skatinti bendrą Šalių etikos ir skaidrumo kultūrą, visų pirma rengdamas minimaliuosius bendrus Šalių narių elgesio standartus (toliau – standartai) ir skatindamas keitimąsi geriausia patirtimi šiuo klausimu.

2.Etikos organo užduotys:

a)parengti Šalių narių elgesio standartus 7 straipsnyje nurodytose srityse;

b)atnaujinti standartus pagal 8 straipsnį;

c)keistis nuomonėmis, remiantis kiekvienos Šalies arba savanoriškai dalyvaujančio Sąjungos organo, tarnybos ar agentūros atliktu savo vidaus taisyklių suderinamumo su standartais įsivertinimu, atitinkamai pagal 9 ir 19 straipsnius;

d)skatinti Šalių bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, susijusiais su jų narių elgesio vidaus taisyklėmis, taip pat keitimąsi nuomonėmis su bet kuria kita Europos, nacionaline ar tarptautine organizacija, kurios veikla yra aktuali nustatant standartus;

e)rengti metinę ataskaitą pagal 17 straipsnį.

3.Etikos organo veikla nepažeidžia Šalių kompetencijos ir neturi įtakos jų atitinkamiems vidaus organizaciniams įgaliojimams. Visų pirma, Etikos organas nėra kompetentingas spręsti dėl Šalies vidaus taisyklių taikymo atskirais atvejais.

7 straipsnis

Bendrų minimaliųjų standartų rengimas

1.Etikos organas rengia visų Šalių narių elgesio standartus. Standartai rengiami atsižvelgiant į Sutartyse Šalių nariams nustatytus įpareigojimus ir į jų įgaliojimų ar viešųjų pareigų pobūdį ir kiekvienos Šalies ypatumus. Standartai neturi įtakos Sutartyse nustatytai stabdžių ir atsvarų sistemai.

2.Standartai yra susiję su šiais klausimais:

a)interesais ir turtu, kuriuos turi deklaruoti Šalių nariai;

b)Šalių narių išorine veikla jų kadencijos metu;

c)dovanų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kelionių, kurias Šalių nariams jų kadencijos metu siūlo trečiosios šalys, priėmimu;

d)Šalių narių apdovanojimų, pasižymėjimo ženklų, premijų ir garbės ženklų priėmimu jų kadencijos metu;

e)Šalių narių veikla pasibaigus jų kadencijai;

f)sąlygų taikymo ir papildomomis skaidrumo užtikrinimo priemonėmis, nurodytomis 2021 m. gegužės 20 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo skaidrumo registro 1 ir patenkančiomis į jo taikymo sritį, ypač kiek jos susijusios su Šalių narių susitikimais su interesų grupių atstovais, apibrėžtais to susitarimo 2 straipsnio a punkte.

3.Etikos organas taip pat parengia bendrus minimaliuosius standartus, susijusius su:

a)bendrosiomis procedūromis, kurias Šalys nustato siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi, ir stebėti, kaip laikomasi jų vidaus taisyklių 2 dalyje nurodytose srityse, įskaitant informuotumo didinimo veiksmus, vidaus etikos organų sudėtį ir užduotis, pranešimų atitinkamai Šaliai teikimo mechanizmus, jei kyla įtarimų dėl taisyklių pažeidimo, ir, be kita ko, tolesnius su pranešimu susijusius veiksmus bei pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų, įskaitant priekabiavimo, susijusio su Šalių nariais, atvejus, ir pažeidimų atveju sankcijų inicijavimo arba priėmimo procedūras;

b)2 dalyje nurodytose srityse surinktos informacijos viešinimo reikalavimais.

4.Jei visos Šalys sutinka, gali būti parengti kiti bendri kitų sričių, nei išvardytos 2 ir 3 dalyse, minimalieji standartai.

5.Etikos organo nariai dėl standartų susitaria bendru sutarimu, laikydamiesi lojalaus bendradarbiavimo principo.

6. Etikos organo nariai dėl standartų susitaria per šešis mėnesius nuo narių ir nepriklausomų ekspertų paskyrimo pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį ir nuo sprendimo dėl naujų standartų rengimo priėmimo pagal 4 dalį.

7.Standartai įforminami raštu ir, tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos Šalies savarankiškumą, perduodami visoms Šalims. Šalys įsipareigoja juos įgyvendinti savo vidaus taisyklėmis, taikomomis jų narių elgesiui. Standartai skelbiami viešai 18 straipsnyje nurodytoje Etikos organo interneto svetainėje.

8 straipsnis

Bendrų minimaliųjų standartų atnaujinimas

1.Etikos organas įvertina būtinybę atnaujinti galiojančius standartus, jei vienas ar daugiau Etikos organo narių mano, kad tokia peržiūra yra būtina.

2. Peržiūra gali būti laikoma būtina visų pirma dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčių, naujų ar pakeistų tarptautinių organizacijų etikos standartų, naujų techninių pokyčių arba, pakartotinai kylant klausimams, poreikio paaiškinti esamus standartus.

3.Esami standartai atnaujinami pagal 7 straipsnio 5 ir 7 dalis.

9 straipsnis

Pasikeitimas nuomonėmis dėl Šalių įsivertinimo

1.Kiekviena Šalis atlieka raštišką savo vidaus taisyklių ir jų suderinamumo su standartais, parengtais pagal 7 straipsnį, bei visais pagal 8 straipsnį atnaujintais esamais standartais įsivertinimą.

2.Kiekviena Šalis įsivertinimą užbaigia ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo standarto priėmimo arba atnaujinimo.

3.Atitinkama Šalis įsivertinimą pateikia Etikos organo posėdyje.

4.Per du mėnesius nuo kiekvieno įsivertinimo pateikimo dienos nepriklausomi ekspertai dėl kiekvieno iš jų parengia nuomonę raštu. Jei ekspertų nuomonė priimama ne vieningai, kartu pateikiama ir skirtinga nuomonė. Ekspertų svarstymai yra konfidencialūs.

5.Per du mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos raštu parengtos nuomonės gavimo dienos Etikos organas, remdamasis įsivertinimu ir ta nuomone, pasikeičia nuomonėmis.

6.Sekretoriatas parengia ataskaitą, kurioje apibendrinamas 5 dalyje nurodytas pasikeitimas nuomonėmis ir pateikiamos baigiamosios pastabos. Prieš patvirtindamas ataskaitą, Etikos organas gali ją iš dalies pakeisti. Jis per 5 dalyje nurodytus du mėnesius ataskaitą patvirtina bendru sutarimu. Nepriklausomų ekspertų nuomonė sudaro ataskaitos dalį.

7.Kiekviena Šalis savo vidaus taisykles atnaujina bet kuriuo metu po to, kai Etikos organas priima standartus, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai Etikos organas patvirtina ataskaitą.

8.Nei 5 dalyje nurodytas pasikeitimas nuomonėmis, nei 6 dalyje nurodyta ataskaita neturi privalomos ar teisinės galios.

9.1 dalyje nurodytas įsivertinimas ir 6 dalyje nurodyta ataskaita skelbiami viešai pagal 18 straipsnį.

10 straipsnis

Keitimasis geriausia patirtimi

1.Etikos organas kasmet rengia susitikimus, kurių konkretus tikslas – aptarti bendro intereso etikos srityje klausimus ir Šalims pasikeisti geriausia patirtimi.

2.Į 1 dalyje nurodytą posėdį Etikos organas gali pakviesti bet kurios kitos viešosios nacionalinės, Europos ar tarptautinės organizacijos, kurios veikla laikoma aktualia nustatant standartus, atstovus.

11 straipsnis

Posėdžiai

1.Posėdžius sušaukia pirmininkas.

2.Be 7–10 straipsniuose nurodytų posėdžių, pirmininkas savo iniciatyva arba bet kurios Šalies prašymu ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos gali sušaukti papildomus posėdžius bendro intereso klausimams aptarti.

12 straipsnis

Procedūra interesų konfliktų atveju

1.Etikos organo nariai ir nepriklausomi ekspertai nedelsdami praneša pirmininkui apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų pakenkti arba būti suvokiamos kaip kenkiančios jų nepriklausomumui ar nešališkumui atliekant užduotis Etikos organe.

2.Kai pagal 1 dalį pateikiama deklaracija:

a)atitinkamą narį pakeičia jo pakaitinis narys tol, kol jis negali dalyvauti Etikos organo veikloje. Jei deklaraciją pateikia pirmininkas, jį laikinai pakeičia narys, kuris tuo metu atstovauja institucijai, kurios atstovas pagal 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą rotacijos principą toliau perims pirmininko pareigas;

b)atitinkamas nepriklausomas ekspertas susilaiko nuo dalyvavimo pasikeičiant nuomonėmis su kitais ekspertais tol, kol tęsiasi interesų konflikto situacija.

13 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.Etikos organas savo darbo tvarkos taisykles priima per tris mėnesius nuo narių ir nepriklausomų ekspertų paskyrimo; taisyklės skelbiamos viešai.

2.Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai išdėstomos priemonės, būtinos veiksmingam Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti.

14 straipsnis

Išlaidų kompensavimas

Visas išlaidas, kurias Etikos organo narys arba pakaitinis narys patiria vykdydamas savo pareigas Etikos organe, padengia Šalis, kuriai jis priklauso.

15 straipsnis

Sekretoriatas

1.Sekretoriatas yra jungtinė veiklos struktūra, sudaryta Etikos organo veikimui valdyti. Jį sudaro skyrių vadovai arba jiems prilygstantys asmenys, atsakingi už kiekvienos Šalies narių ir jų atitinkamų darbuotojų etikos taisykles (toliau – skyrių vadovai).

2.Sekretoriatas oficialiai įkuriamas Komisijoje ir jo veiklą koordinuoja skyriaus vadovas, kuris Komisijoje yra atsakingas už Komisijos narių etikos taisykles, arba pareigūnas, kurį tam tikslui specialiai paskiria Komisija, susitarusi su kitomis Šalimis (toliau – koordinatorius). Koordinatorius atstovauja sekretoriatui ir prižiūri jo kasdienį darbą, vadovaudamasis bendru Šalių interesu.

3.Sekretoriatas:

a)yra atskaitingas Etikos organui, rengia jo posėdžius, teikia operacinę pagalbą atliekant jo užduotis ir rengia 9 straipsnio 6 dalyje nurodytą ataskaitą;

b)rengia 17 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos projektą;

c)vykdo bet kokią kitą veiklą, kuri yra reikalinga Susitarimui veiksmingai įgyvendinti;

d)visą Etikos organo gaunamą ir siunčiamą korespondenciją nukreipia pirmininkui ir (arba) su korespondencija susijusiai Šaliai.

16 straipsnis

Ištekliai

1.Kad būtų užtikrintas veiksmingas Susitarimo įgyvendinimas, Šalys savo generalinių sekretorių arba lygiavertes pareigas einančių asmenų susitarimo memorandumu, dėl kurio turi būti susitarta per tris mėnesius nuo narių ir nepriklausomų ekspertų paskyrimo, įsipareigoja skirti Sekretoriatui būtinus žmogiškuosius, administracinius, techninius ir finansinius išteklius, įskaitant pakankamą skaičių darbuotojų.

2.Šalys lygiomis dalimis padengia 5 straipsnyje nurodytų nepriklausomų ekspertų išlaidas. Finansinių metų pradžioje jos suteikia Komisijai metinę finansinę kompensaciją.

3.Visi Etikos organo prašymai, kuriems įgyvendinti reikia papildomų išskirtinio pobūdžio administracinių išlaidų, pateikiami Šalims; šios Etikos organo biudžeto prašymus kasmet peržiūri ir tvirtina pagal savo atitinkamas vidaus taisykles ir procedūras.

17 straipsnis

Metinė ataskaita

1.Po diskusijų 10 straipsnyje nurodytame posėdyje Etikos organas bendru sutarimu priima metinę praėjusių metų Etikos organo veiklos ataskaitą.

2.Metinė ataskaita skelbiama viešai Etikos organo interneto svetainėje.

18 straipsnis

Interneto svetainė

1.Etikos organas tvarko interneto svetainę, kurioje viešai skelbiama visa su jo veikla susijusi informacija.

2.Interneto svetainėje visų pirma pateikiama ši informacija:

a)Etikos organo sudėtis, posėdžių grafikas ir darbotvarkės;

b)standartai, parengti pagal 7 straipsnį ir, jei taikoma, atnaujinti pagal 8 straipsnį;

c)9 straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodyti įsivertinimo dokumentai ir ataskaitos;

d) visos taisyklės, kurias visos Šalys taiko į standartų taikymo sritį patenkančiose srityse.

Joje taip pat pateikiama analogiška kitų pagal 19 straipsnį savanoriškai dalyvaujančių subjektų informacija.

19 straipsnis

Savanoriškas Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų, kurie nėra Susitarimo Šalys, dalyvavimas

1.Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros, kurie nėra Susitarimo Šalys, gali pranešti Etikos organui apie savo pageidavimą visus esamus ir būsimus standartus savanoriškai taikyti taisyklėms, galiojančioms asmenims, kurie eina panašias į 2 straipsnyje nurodytas pareigas, išskyrus jų darbuotojus.

2.Etikos organas pakviečia atitinkamą Sąjungos organą, tarnybą ar agentūrą raštu atlikti savo vidaus taisyklių ir jų suderinamumo su standartais įsivertinimą ir paskirti atstovą, kuris dalyvautų keičiantis nuomonėmis su Etikos organo nariais. Atitinkamai taikomos 9 straipsnio 3–9 dalys.

3.2 dalis mutatis mutandis taikoma, kai Etikos organas rengia naujus arba atnaujina esamus standartus.

20 straipsnis

Peržiūra

Praėjus dvejiems metams po Susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – reguliariai, Šalys įvertina jo įgyvendinimą, siekdamos prireikus pagerinti ir sustiprinti Etikos organo veiklą arba peržiūrėti Susitarimą.

21 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.Susitarimas Šalims yra privalomas. Jis įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Įgyvendindamos Susitarimą, Šalys veikia vadovaudamosi lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principu.

Priimta (Briuselyje) [data]

Europos Parlamento vardu

…

Europos Vadovų Tarybos vardu

…

Tarybos vardu

…

Europos Komisijos vardu

…

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vardu

….

Europos Centrinio Banko vardu

….

Audito Rūmų vardu

....

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vardu

…

Regionų komiteto vardu

…

(1)          OL L 207, 2021 6 11, p. 1.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 08

COM(2023) 311 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS TEISINGUMO TEISMUI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS AUDITO RŪMAMS, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio etikos organo

PRIEDAS

SUPAPRASTINTA FINANSINĖ PAŽYMA

(teiktina su visais visuotinės svarbos vidiniais Komisijos sprendimais, turinčiais poveikį administracinėms išlaidoms ar žmogiškiesiems ištekliams, kai netaikytina kitos rūšies finansinė pažyma – Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 56 straipsnis)

1.    Sprendimo projekto pavadinimas

2.    Susijusi (-os) politikos sritis (-ys) ir veiklos rūšis (-ys)

3.    Teisinis pagrindas

   X Administracinis savarankiškumas    ◻ Kita (nurodyti):____________________

4.    Aprašymas ir pagrindai

5.    Trukmė ir numatomas finansinis poveikis

5.1    Taikymo laikotarpis

◻    Laikino galiojimo sprendimas: sprendimas galioja nuo [data] iki [data]

X    Neriboto galiojimo sprendimas: sprendimas galioja nuo [data] iki [data]

5.2    Numatomas poveikis biudžetui

Sprendimo projektu numatoma:

◻    sutaupyti lėšų

X    papildomų sąnaudų (jei taip, nurodykite susijusios daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją (-as)): VII išlaidų kategorija

Užpildykite numatomo finansinio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams ar žmogiškiesiems ištekliams lentelę (priede). Jei sprendimo projektas neriboto galiojimo, reikia nurodyti kiekvienų plėtojimo metų sąnaudas ir kiekvienų veikimo visu pajėgumu metų sąnaudas (skiltyje „Išlaidos (iš viso / metinės)“.

5.3    Trečiųjų šalių įnašai sprendimo projektui finansuoti

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti, kokios), nurodykite tokio bendro finansavimo dalies orientacinį dydį, jei jis žinomas.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

5.4    Duomenų išaiškinimas

Vidutinės išlaidos darbuotojams pateikiamos puslapio apačioje   

https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/financial-statement.aspx .

6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymą (iniciatyvą):

⌧    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

◻    Reikia persvarstyti DFP.

7.    Sutaupytų lėšų arba papildomų sąnaudų poveikis išteklių paskirstymui

☒    Reikiamus išteklius galima surinkti perskirsčius darbo vietas departamentų viduje.

◻    Reikiami ištekliai šiam (šiems) departamentui (-ams) jau paskirti.

◻    Reikiamų išteklių būtų prašoma per kitą asignavimų skyrimo procedūrą.

Reikiamų žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant išteklius, jau skirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus pirmininkaujančioje institucijoje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu priminti, kad visos 7 išlaidų kategorijos institucijos veikia užtikrindamos stabilų darbuotojų skaičių. Todėl bet koks darbuotojų skaičiaus didinimas bus įmanomas tik mažinant darbuotojų skaičių kitose srityse, daugiausia dėmesio skiriant perskirstymui ir perkėlimui iš vienos tarnybos į kitą.

PRIEDAS.

NUMATOMAS FINANSINIS POVEIKIS (sutaupytos lėšos arba papildomos sąnaudos) ADMINISTRACINIAMS ASIGNAVIMAMS ARBA ŽMOGIŠKIESIEMS IŠTEKLIAMS

FTE = Visos darbo dienos ekvivalentas        XX – susijusi politikos sritis arba antraštinė dalis                        mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Kiti administraciniai asignavimai                                mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais priemonei valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

(1)    IRT: informacinės ir ryšių technologijos. Turi būti konsultuojamasi su Informatikos GD.