EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 12

COM(2023) 248 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Konkrečių su mokėjimo sąskaita susijusių valstybių narių duomenų rinkimas, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis 27 straipsnį

TURINYS 

1. ĮVADAS    

2.    KAIP MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAI LAIKOSI 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ    

3.    KAIP VALSTYBĖS NARĖS LAIKOSI 7 STRAIPSNYJE NUSTATYTŲ REIKALAVIMŲ UŽTIKRINTI, KAD VEIKTŲ LYGINAMOSIOS SVETAINĖS    

4.    KIEK MOKĖJIMO SĄSKAITŲ BUVO PERKELTA IR KOKIA DALIS PARAIŠKŲ PERKELTI BUVO ATMESTA    

5.    KIEK YRA KREDITO ĮSTAIGŲ, KURIOS SIŪLO BŪTINIAUSIAS SAVYBES TURINČIAS MOKĖJIMO SĄSKAITAS, KIEK TOKIŲ SĄSKAITŲ ATIDARYTA IR KOKIA DALIS PARAIŠKŲ DĖL BŪTINIAUSIAS SAVYBES TURINČIŲ MOKĖJIMO SĄSKAITŲ BUVO ATMESTA    

6.    IŠVADA    

1.    ĮVADAS

Mokėjimo sąskaitų direktyva (MSD arba Direktyva) 1 įsigaliojo 2014 m. rugsėjo mėn. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 18 d. turėjo priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Pagal šios direktyvos 27 straipsnį Komisija privalo (pirmą kartą ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 18 d., o vėliau – kas dvejus metus) parengti ataskaitą, kurioje pateikia šią informaciją:

1.kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi 4, 5 ir 6 straipsnių;

2.kaip valstybės narės laikosi reikalavimų užtikrinti, kad veiktų lyginamosios interneto svetainės pagal 7 straipsnį;

3.kiek mokėjimo sąskaitų buvo perkelta ir kokia dalis paraiškų perkelti buvo atmesta;

4.kiek yra kredito įstaigų, kurios siūlo būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, kiek tokių sąskaitų atidaryta ir kokia dalis paraiškų dėl būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas buvo atmesta.

Kaip nustatyta 27 straipsnyje, ataskaita grindžiama valstybių narių pateikta informacija. Tačiau gaunami ir pateikiami duomenys turi tam tikrų spragų (pvz., tais atvejais, kai valstybėje narėje informacijos nebuvo). Be to, duomenų rinkimo metodika ir šaltiniai valstybėse narėse gali skirtis, todėl gali būti sunku palyginti ir įvertinti duomenis.

Tai pirmoji ataskaita pagal 27 straipsnį 2 , apimanti 2016–2021 m. laikotarpį. Be šios ataskaitos, Komisija taip pat priėmė ataskaitą dėl Direktyvos taikymo, kaip reikalaujama 28 straipsnyje.

2.KAIP MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAI LAIKOSI 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ

Direktyvos II skyriuje nustatytos su mokėjimo sąskaitomis susijusių mokesčių palyginamumo taisyklės. Kaip nurodyta įvairiose konstatuojamosiose dalyse, II skyriuje siekiama dviejų tikslų: gerinti ir plėtoti mažmeninės bankininkystės vidaus rinką, kartu užtikrinant, kad vartotojai suprastų mokesčius ir galėtų palyginti pasiūlymus bei priimti pagrįstus sprendimus.

Pirmasis žingsnis siekiant šių dviejų tikslų – apibrėžti Direktyvos 3 straipsnyje nurodytą standartizuotą terminiją. Taikydamos integruotą ir laipsnišką požiūrį, valstybės narės jau parengė tipiškiausių paslaugų, susijusių su mokėjimo sąskaita, už kurias imamas mokestis, sąrašą. Šie standartizuoti terminai taip pat naudojami kaip likusių II skyriaus straipsnių pagrindas tam tikra prasme dėl to, kad, siekdami laikytis atitinkamų II skyriaus straipsnių nuostatų, mokėjimo paslaugų teikėjai turi naudoti suderintus standartizuotus terminus.

Pagal Direktyvos 27 straipsnį valstybės narės pateikė toliau nurodytą informaciją pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, susijusią su mokėjimo paslaugų teikėjų atitiktimi.

a)4 straipsnis. Informacijos apie mokesčius dokumentas ir glosarijus

Direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad „prieš sudarant mokėjimo sąskaitos sutartį su vartotoju, mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojui popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje laiku pateiktų informacijos apie mokesčius dokumentą, kuriame būtų pateikti standartizuoti terminai“ ir „atitinkami mokesčiai už kiekvieną paslaugą“, kurią teikia mokėjimo paslaugų teikėjas. 4 straipsnyje taip pat nurodyta, kad įgyvendinimo reglamentu 3 turi būti nustatytos tikslios taisyklės, susijusios su faktinio informacijos apie mokesčius dokumento pateikimu, o mokėjimo paslaugų teikėjai įpareigojami pateikti vartotojams glosarijų, į kurį turi būti įtraukiami bent standartizuoti terminai ir susijusios terminų apibrėžtys. 4 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad paslaugų teikėjai bet kuriuo metu pateiktų vartotojams informacijos apie mokesčius dokumentą ir glosarijų. Ši informacija turi būti pateikiama elektronine forma paslaugų teikėjų interneto svetainėse ir patalpose. Be to, vadovaujantis šia nuostata, paslaugų teikėjai vartotojui paprašius turi nemokamai pateikti informacijos apie mokesčius dokumentą ir glosarijų popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje.

Kalbant apie tai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi prievolės vartotojams laiku pateikti informacijos apie mokesčius dokumentą (4 straipsnio 1 dalis), bendrai nurodoma, kad paslaugų teikėjai laikosi šios prievolės. Tai matyti arba iš patikrinimų vietoje arba apžiūrų rezultatų (BG, FR, CY, LV, PT, SI), arba iš to, kad nebuvo gauta jokių skundų, o tai reiškia, kad apskritai atrodo, jog paslaugų teikėjai šios prievolės laikosi (BE, CZ, DK, DE, EE, FR, HR, IT, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, RO, SK, FI).

Kalbant apie tai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjailaikosi prievolės pateikti vartotojams glosarijų, į kurį įtraukti bent standartizuoti terminai (4 straipsnio 4 dalis), bendrai nurodoma, kad paslaugų teikėjai laikosi šios prievolės. Tai matyti arba iš patikrinimų vietoje arba apžiūrų rezultatų (BG, FR, CY, LV, PT, SI), arba iš to, kad nebuvo gauta jokių skundų, o tai reiškia, kad apskritai atrodo, jog mokėjimo paslaugų teikėjai šios prievolės laikosi (BE, CZ, DK, DE, EE, HR, IT, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, SK, FI).

Kalbant apie tai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi prievolės bet kuriuo metu pateikti vartotojams (ir ne vartotojams) informacijos apie mokesčius dokumentą ir glosarijų savo interneto svetainėse ir patalpose (4 straipsnio 5 dalis), bendrai nurodoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi šios prievolės. Tai matyti arba iš patikrinimų vietoje arba apžiūrų rezultatų (BG, FR, CY, LV, PT, SI), arba iš to, kad nebuvo gauta jokių skundų, o tai reiškia, kad apskritai atrodo, jog mokėjimo paslaugų teikėjai šios prievolės laikosi (BE, CZ, DK, DE, EE, HR, IT, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, SK, FI).

b)5 straipsnis. Mokesčių ataskaita

Direktyvos 5 straipsnyje nustatyta prievolė pateikti mokesčių ataskaitą. Atsižvelgdama į šią prievolę, Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentą 4 , kuriame nustatytas mokesčių ataskaitos ir jos bendro simbolio standartizuoto pateikimo formatas. 5 straipsnyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai bent kartą per metus ir nemokamai pateikia vartotojui visų su mokėjimo sąskaita susijusių mokesčių ataskaitą.

Kalbant apie tai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi prievolės bent kartą per metus ir nemokamai pateikti vartotojui visų sumokėtų mokesčių ataskaitą (5 straipsnio 1 dalis), bendrai nurodoma, kad paslaugų teikėjai laikosi šios prievolės. Tai matyti arba iš patikrinimų vietoje arba apžiūrų rezultatų (AT, SI), arba iš to, kad nebuvo gauta jokių skundų, o tai reiškia, kad apskritai atrodo, jog paslaugų teikėjai šios prievolės laikosi (BE, BG, CZ, DK, DE, EE, IE, EL, FR, HR, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, PL, SK, FI).

Dauguma valstybių narių pranešė Komisijai, kad nebuvo imtasi jokių vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su 5 straipsnio pažeidimais. Kelios valstybės narės (DE, IE, FR, HU, NL) atkreipė dėmesį į iš pradžių kilusias problemas, susijusias su įgyvendinimo data. Tokiais atvejais atitinkamiems paslaugų teikėjams buvo pateikti įspėjimai dėl vartotojų apsaugos, kuriuose jie buvo paraginti nedelsiant pradėti laikytis teisės aktų nuostatų. Airija paaiškino, kad, nors tam tikroms mažmeninėms kredito įstaigoms dėl sistemų ir (arba) IT apribojimų kilo problemų stengiantis laikytis 2019 m. spalio 31 d. termino, buvo pritaikytos šių problemų sprendimo priemonės ir sistemų patobulinimai, ir todėl iki šiol nebuvo imtasi jokių vykdymo užtikrinimo veiksmų. Nyderlandai paaiškino, kad jie nusprendė su mokėjimo paslaugų teikėjais bendradarbiauti neoficialiai (oficialių vykdymo užtikrinimo veiksmų nesiimta). 2019 m. Portugalija 115-ai mokėjimo paslaugų teikėjų pateikė 227 konkrečius nurodymus dėl 5 straipsnio nesilaikymo; nustatyti pažeidimai ir reikalavimų nesilaikymo atvejai daugiausia buvo susiję su mokesčių ataskaitos pateikimo procesui taikomomis taisyklėmis, jos forma ir pildymo reikalavimais. Čekija paaiškino, kad 2019 m. vienas iš užsienio bankų filialų nepateikė vartotojams mokesčių ataskaitos iki vasario mėn. pabaigos; taip atsitiko dėl techninių sunkumų. Liepos mėn. pradžioje, Čekijos nacionaliniam bankui atliekant tyrimą, ši ataskaita buvo išsiųsta visiems šio filialo klientams.

c)6 straipsnis. Informacija vartotojams

Direktyvos 6 straipsniu mokėjimo paslaugų teikėjai įpareigojami vartotojams teikiamoje sutartinėje, komercinėje ir rinkodaros informacijoje prireikus naudoti standartizuotus terminus. Mokėjimo paslaugų teikėjai informacijos apie mokesčius dokumente ir mokesčių ataskaitoje gali naudoti prekės ženklo pavadinimus, su sąlyga, kad tokie prekės ženklo pavadinimai yra antriniai tų paslaugų pavadinimai.

Kalbant apie tai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi prievolės vartotojams teikiamoje sutartinėje, komercinėje ir rinkodaros informacijoje prireikus naudoti standartizuotus terminus (6 straipsnio 1 dalis), paslaugų teikėjai iš esmės laikosi šios prievolės. Tai matyti arba iš patikrinimų vietoje arba apžiūrų rezultatų (CY), arba iš to, kad nebuvo gauta jokių skundų (BE, BG, CZ, DK, DE, EE, EL, FR, HR, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, SI, SK, FI). Kipras nurodė, kad įvertinus apklausos rezultatus nustatyta, jog tik du bankai pranešė, kad darbas dar buvo vykdomas, ir kad tikimasi, jog iki 2022 m. pabaigos jie visiškai atitiks 6 straipsnio reikalavimus.

Kalbant apie tai, kaip dažnai mokėjimo paslaugų teikėjai informacijos apie mokesčius dokumente ir mokesčių ataskaitoje naudoja prekės ženklo pavadinimus, pažymėtina, kad paslaugų teikėjai prekės ženklo pavadinimus naudoja gana dažnai.

Kalbant apie informaciją, susijusią su vykdymo užtikrinimo veiksmais, taikomais dėl Direktyvos 6 straipsnyje nurodytų pažeidimų, visos į šį klausimą atsakiusios valstybės narės nurodė, kad tokių veiksmų nebuvo imtasi. Prancūzija nurodė, kad šioje šalyje buvo užfiksuota nedidelių neatitikimų (t. y. nestandartizuotų terminų vartojimas, skirtingi terminai, vartojami aprašant tą pačią paslaugą skirtinguose dokumentuose ir kt.), dėl kurių šie dokumentai klientams galėjo atrodyti painūs. Tačiau sankcijos nebuvo taikomos, nes šie pažeidimai buvo laikomi nereikšmingais.

3.KAIP VALSTYBĖS NARĖS LAIKOSI 7 STRAIPSNYJE NUSTATYTŲ REIKALAVIMŲ UŽTIKRINTI, KAD VEIKTŲ LYGINAMOSIOS SVETAINĖS

Direktyvos 7 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena interneto svetaine, kurioje būtų galima palyginti mokesčius, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai ima bent už paslaugas, nurodytas nacionaliniame reprezentatyviausių paslaugų, susijusių su mokėjimo sąskaita, už kurias turi būti imamas mokestis, sąraše. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad lyginamąją svetainę gali administruoti privatus operatorius arba viešoji institucija ir kad ji turi veikti nepriklausomai. Lyginamąją svetainę administruojantis privatus operatorius arba viešoji institucija taip pat: nurodo svetainės savininkus; pateikia aiškius ir objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamas palyginimas; teikia informaciją paprasta ir nedviprasmiška kalba; teikia naujausią informaciją; teikia informaciją apie didelę rinkos dalį ir numato veiksmingą pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus mokesčius procedūrą.

2021 m. sausio mėn. beveik visose valstybėse narėse 5 veikė bent viena lyginamoji interneto svetainė, kaip reikalaujama pagal 7 straipsnį. Didžioji dauguma valstybių narių pavedė valdžios institucijoms parengti ir vėliau atnaujinti lentelę 6 .

4.KIEK MOKĖJIMO SĄSKAITŲ BUVO PERKELTA IR KOKIA DALIS PARAIŠKŲ PERKELTI BUVO ATMESTA

a)Perkeltų mokėjimo sąskaitų dalis

Siekiant palengvinti mokėjimo sąskaitų perkėlimą, Direktyvos 10 straipsniu valstybės narės buvo įpareigotos užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai valstybėje narėje teiktų aiškią ir greitą sąskaitos perkėlimo paslaugą.

Toliau lentelėje pateikiama valstybių narių informacija apie mokėjimo sąskaitų, kurios buvo perkeltos 2016–2021 m. laikotarpiu, skaičių. Ne visose valstybėse narėse buvo galima gauti visą informaciją, todėl šioje lentelėje esama tam tikrų spragų. Visų pirma, tuo metu, kai buvo renkami visų valstybių narių duomenys, 2021 m. duomenys dar nebuvo prieinami. Be to, atsižvelgiant į vėlyvą perkėlimą į nacionalinę teisę kai kuriose valstybėse narėse, sąskaitos perkėlimo paslauga 2016 arba 2017 m. dar galėjo būti neprieinama arba tų metų duomenys nebuvo renkami. Be to, kai kuriose valstybėse narėse duomenys kartais buvo renkami ne kasmet, o ilgesnį laikotarpį.

Be to, dėl skirtingų duomenų rinkimo metodų pateikti duomenys gali būti nevisiškai palyginami. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse kredito įstaigos duomenis privalo teikti periodiškai (arba ad hoc). Tačiau kitose valstybėse narėse duomenys gali būti teikiami tik savanoriškai arba renkami tik iš atrinktų kredito įstaigų. Be to, kai kuriais atvejais tam tikrų valstybių narių pateikti 2016 m. duomenys galėjo būti susiję su perkėlimo atvejais, kurie tais metais įvyko likus keliems mėnesiams iki Direktyvos įsigaliojimo (pvz., jeigu panaši sąskaitos perkėlimo paslauga tose valstybėse narėse buvo teikiama dar iki Direktyvos įgyvendinimo). Dėl visų šių priežasčių buvo sunku padaryti aiškias išvadas.

 1 lentelė. Metinis sąskaitų perkėlimo atvejų skaičius 7

Remiantis turimais duomenimis, iš lentelės matyti, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. Tam tikrose valstybėse narėse (pvz., Danijoje arba Prancūzijoje) užfiksuota nemažai perkėlimo atvejų, o kai kuriose valstybėse šių atvejų daugėja. Tačiau kitose šalyse (pvz., Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje arba Rumunijoje) šie skaičiai yra labai maži 8 .

b)Atmestų paraiškų perkelti sąskaitą skaičius (ir dalis)

Valstybės narės pateikė toliau lentelėje nurodytą informaciją apie paraiškų perkelti sąskaitą, kurios buvo atmestos 2016–2021 m. laikotarpiu, skaičių. Tokių paraiškų dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant į sąskaitų perkėlimo atvejų skaičių ir atmestų paraiškų perkelti sąskaitą skaičių, išreikštus visų paraiškų procentine dalimi 9 . Panašiai kaip ir pirmiau, informacija apie atmestų paraiškų perkelti sąskaitą skaičių nėra išsami. Be to, kai kuriose valstybėse narėse duomenys apie atmestas paraiškas apskritai nerenkami. Taip pat pateikti duomenys ir vėl gali būti nevisiškai palyginami, nes valstybės narės taiko skirtingus duomenų rinkimo metodus.

2 lentelė. Atmestų paraiškų perkelti sąskaitą skaičius ir dalis 10

Atrodo, kad atmestų paraiškų perkelti sąskaitą atvejų skaičius paprastai būna nedidelis. Tačiau atrodo, kad esama didelių skirtumų tarp atskirų valstybių narių, o kai kuriose iš jų (pvz., Ispanijoje, Vengrijoje arba Rumunijoje) šis skaičius yra didelis. Nors kredito įstaigos iš esmės neturėtų atsisakyti perkelti sąskaitos, kredito įstaigos gali atsisakyti uždaryti mokėjimo sąskaitą, jeigu yra neįvykdytų įsipareigojimų 11 . Kiti atsisakymo atvejai gali būti susiję su neišsamiomis arba neteisingai užpildytomis paraiškų perkelti sąskaitą formomis.

5.KIEK YRA KREDITO ĮSTAIGŲ, KURIOS SIŪLO BŪTINIAUSIAS SAVYBES TURINČIAS MOKĖJIMO SĄSKAITAS, KIEK TOKIŲ SĄSKAITŲ ATIDARYTA IR KOKIA DALIS PARAIŠKŲ DĖL BŪTINIAUSIAS SAVYBES TURINČIŲ MOKĖJIMO SĄSKAITŲ BUVO ATMESTA

Siekiant skatinti finansinę įtrauktį, Direktyvos 16 straipsnyje nustatyta, kad visi ES teisėtai gyvenantys vartotojai turi teisę turėti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas (BSMS). Visos kredito įstaigos arba pakankamas skaičius kredito įstaigų turi siūlyti BSMS vartotojams, kad visi jų teritorijose esantys vartotojai galėtų naudotis šiomis sąskaitomis.

a)BSMS siūlančių kredito įstaigų skaičius

Daugumoje valstybių narių visos kredito įstaigos, teikiančios standartines mokėjimo sąskaitas, turi siūlyti ir būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Kitose valstybėse narėse (žr. toliau pateikiamą lentelę) tik kai kurios kredito įstaigos, t. y. tik tos, kurios atitinka konkrečius atskirų valstybių narių nustatytus kriterijus, privalo siūlyti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Tačiau atrodo, kad visose šiose valstybėse narėse įpareigotosios kredito įstaigos paprastai užima didelę rinkos dalį pagal mokėjimo sąskaitų skaičių.

3 lentelė. Valstybės narės 12 , kuriose tik kai kurios kredito įstaigos siūlo BSMS

b)Būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų (BSMS) skaičius

Valstybių narių pateikta ir toliau lentelėje nurodyta informacija apie BSMS skaičių tam tikrais metais nėra išsami. Be to, kai kuriose valstybėse narėse kredito įstaigos gali neatskirti standartinių mokėjimo sąskaitų ir BSMS, todėl duomenų apie BSMS nėra. Taip pat informacija ne visada gali būti palyginama, nes naudojami skirtingi duomenų rinkimo metodai. Be to, galimybių palyginti nepakanka ir dėl to, kad tam tikrose valstybėse narėse tik kai kurios kredito įstaigos siūlo BSMS kaip konkretų produktą, o kitos kredito įstaigos neatskiria skirtingų rūšių sąskaitų. Todėl šiose šalyse duomenys yra susiję tik su siūlomomis BSMS, kurios siūlomos kaip konkretūs produktai. Taigi ir vėl sunku padaryti tvirtas išvadas.

4 lentelė. BSMS skaičius 13

Iš lentelėje pateiktos informacijos matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo atidaryta nemažai BSMS. Pavyzdžiui, šis rodiklis labai padidėjo kai kuriose valstybėse narėse, kuriose didesnė procentinė dalis gyventojų anksčiau neturėjo mokėjimo sąskaitų (pvz., Čekijoje, Kipre, Graikijoje, Lietuvoje). Vis dėlto kai kuriose kitose šalyse (pvz., Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje) šių sąskaitų naudojimo rodiklis buvo gana mažas 14 .

c)Atmestų paraiškų suteikti būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų skaičius (ir dalis)

Valstybės narės gavo duomenis apie atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičių (žr. toliau pateikiamą lentelę). Tokių paraiškų dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant į atidarytų BSMS skaičių ir atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičių, išreikštus visų paraiškų dalimi 15 . Duomenims taikomos tos pačios išlygos kaip ir anksčiau: ne visa informacija yra prieinama ir nėra galimybių visiškai palyginti duomenis.

5 lentelė. Atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičius ir dalis 16

Iš duomenų matyti, kad paraiškų suteikti BSMS atmetimo rodiklis paprastai yra labai mažas, o keliose valstybėse narėse (pvz., Bulgarijoje ar Prancūzijoje) šios paraiškos visiškai neatmetamos 17 . Tačiau keliose valstybėse narėse atmestų paraiškų skaičius yra šiek tiek didesnis, o atmestų paraiškų skaičius vienoje valstybėje narėje (Latvijoje) atrodo ypač didelis.

6.IŠVADA

Dėl duomenų rinkimo trukmės ir skirtumų tarp duomenų rinkimo metodų sunku padaryti galutines išvadas dėl Direktyvos poveikio vietoje. Tačiau šioje ataskaitoje patvirtinama, kad iš esmės buvo įgyvendintos visos pagrindinės Direktyvos priemonės, susijusios su skaidrumu ir palyginamumu, sąskaitų perkėlimu ir teise turėti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą.

Atsižvelgiant į išlygas dėl duomenų spragų ir skirtingų duomenų rinkimo metodų, įvertinus duomenis matyti, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo daug sąskaitų perkėlimo atvejų ir kad kuriais atvejais jų daugėja. Tačiau kitose valstybėse narėse šie skaičiai yra labai maži. Atmestų paraiškų perkelti sąskaitą atvejų skaičius apskritai atrodo mažas, nors keliose valstybėse narėse jis ir yra didelis.

Kalbant apie BSMS, įvertinus duomenis nustatyta, kad daugumoje valstybių narių visos kredito įstaigos, teikiančios standartines mokėjimo sąskaitas, turi siūlyti ir būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Tačiau kitose valstybėse narėse tik kai kurios kredito įstaigos, t. y. tik tos, kurios atitinka konkrečius atskirų valstybių narių nustatytus kriterijus, privalo siūlyti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Vis dėlto atrodo, kad pastaraisiais atvejais įpareigotosios kredito įstaigos paprastai užima didelę rinkos dalį. Be to, iš duomenų matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu buvo atidaryta nemažai BSMS, nors kai kuriose valstybėse narėse šis skaičius buvo nedidelis. Nepaisant to, kai kuriose valstybėse narėse, kuriose anksčiau buvo didesnė bankų paslaugomis nesinaudojančių gyventojų procentinė dalis, BSMS naudojimo rodiklis žymiai pagerėjo. Atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičius iš esmės atrodo labai mažas. Tačiau keliose valstybėse narėse atmestų paraiškų skaičius yra šiek tiek didesnis, o atmestų paraiškų skaičius vienoje valstybėje narėje atrodo ypač didelis.

Siekdama užtikrinti geresnį duomenų prieinamumą ir palyginamumą, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, tardamasi dėl atitinkamų duomenų, kurie turi būti renkami / teikiami, rinkinių.

(1)

     2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(2)

     Šios ataskaitos paskelbimą reikėjo iš dalies atidėti siekiant užtikrinti, kad būtų prieinami atitinkami duomenys, nes dauguma valstybių narių vėlavo perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę. Be to, deleguotieji aktai (kuriais įgyvendinami techniniai standartai ir techniniai reguliavimo standartai), kuriais prisidedama įgyvendinant Direktyvos skaidrumo reikalavimus, buvo atidėti ir pradėti taikyti tik 2018 m. spalio mėn.

(3)

   2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/34, kuriuo nustatomi informacijos apie mokesčius dokumento ir jo bendro simbolio standartizuoto pateikimo formato techniniai įgyvendinimo standartai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES (C/2017/6456, OL L 6, 2018 1 11, p. 37).

(4)

   2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/33, kuriuo nustatomi mokesčių ataskaitos ir jos bendro simbolio standartizuoto pateikimo formato techniniai įgyvendinimo standartai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES (C/2017/6453, OL L 6, 2018 1 11, p. 26).

(5)

   Kalbant apie Vokietiją, Komisija stebi padėtį po to, kai šios šalies lyginamajai svetainei buvo pritaikytas vietos vartotojų asociacijos nustatytas draudimas.

(6)

   Čekijos, Vokietijos ir Nyderlandų lyginamąsias svetaines tvarko privatus administratorius. Lenkija turi dvi reikalavimus atitinkančias lyginamąsias svetaines, iš kurių viena administruojama privačiai. Visos kitos palyginamosios svetainės tvarkomos viešai.

(7)

   Estijos duomenys susiję su 2017 m. sausio 10 d. – 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiais. Vokietijos duomenys susiję su 2016 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. birželio 30 d. ir 2019 m. laikotarpiais. Apskaičiuojant bendrą metinį sąskaitų perkėlimo atvejų skaičių, surinkti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio duomenys (pvz., Estijoje ir Vokietijoje) buvo proporcingai paskirstyti pagal atskirų metų laikotarpius.

(8)

Sąskaitų perkėlimo rodikliui poveikį gali daryti keletas veiksnių. Pavyzdžiui, perkėlimo paslauga gali būti taikoma mokėjimo sąskaitoms, bet ne kitiems finansiniams produktams (pvz., hipotekos paskoloms ir investicijoms), su kuriais gali būti susieta mokėjimo sąskaita. Be to, vartotojai gali būti tik ribotai informuoti apie šią paslaugą, ne visada būti apie ją būti informuojami arba net atgrasomi nuo naudojimosi šia paslauga. Kitos galimos priežastys – nepakankamas finansinis raštingumas ir prielaida, kad perkėlus sąskaitą būtų sutaupoma tik nedaug; noras išsaugoti savo banko sąskaitos numerį ir rizika, kad gali būti atliekami klaidingi mokėjimai. (Daugiau informacijos pateikiama ataskaitoje pagal 28 straipsnį).

(9)

   Į galimus paraiškų atsiėmimo atvejus negalėjo būti atsižvelgiama (nes trūksta duomenų).

(10)

   Estijos duomenys susiję su 2017 m. sausio 10 d. – 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiais. Vokietijos duomenys susiję su 2016 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. birželio 30 d. ir 2019 m. laikotarpiais. Apskaičiuojant bendrą metinį sąskaitų perkėlimo atvejų skaičių, surinkti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio duomenys (pvz., Estijoje ir Vokietijoje) buvo proporcingai paskirstyti atskirų metų laikotarpiams.

(11)

     MSD 10 straipsnio 4 dalies e punkte nustatyta, kad perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas uždaro leidime nurodytą dieną mokėjimo sąskaitą, jei vartotojas toje mokėjimo sąskaitoje neturi jokių neįvykdytų įpareigojimų ir jei įvykdyti šios dalies a, b ir c punktuose nurodyti veiksmai.

(12)

   Slovakijoje siūlyti BSMS vartotojams privalo tik kredito įstaigos, kurios vykdydamos savo verslo veiklą teikia visas bankininkystės paslaugas, susijusias su būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita. Pavyzdžiui, jeigu kredito įstaiga teikia šias paslaugas, tačiau tik verslo klientams, ši kredito įstaiga siūlyti BSMS neprivalo. Kai kurių visiškai elektroninių bankų, neturinčių fizinių filialų, atveju, jeigu jie neteikia grynųjų pinigų išėmimo bankų fiziniuose filialuose paslaugos, jie taip pat neprivalo siūlyti BSMS.

(13)

   Kipro duomenys susiję su 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d., 2019, 2020 ir 2021 m. laikotarpiais ir daugiausia susiję su esamomis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis, banko iniciatyva priskirtomis BSMS kategorijai. Estijos duomenys susiję su 2017 m. sausio 10 d. – 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiais. Vokietijos duomenys susiję su 2016 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. birželio 30 d. ir 2019 m. laikotarpiais. Apskaičiuojant bendrą metinį BSMS skaičių, surinkti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio duomenys (pvz., Estijoje ir Vokietijoje) buvo proporcingai paskirstyti pagal atskirų metų laikotarpius.

(14)

     Palyginti nedidelis BSMS skaičius gali būti susijęs su keliomis skirtingomis priežastimis. Pirma, tuo metu, kai buvo priimama MSD, daugelyje valstybių narių banko sąskaitą turinčių asmenų procentinė dalis jau buvo labai didelė. Antra, kai kuriose valstybėse narėse jau buvo siūlomos panašios priemonės. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad standartinės sąskaitos (įskaitant nemokamas elektronines sąskaitas) yra labai prieinamos, BSMS gali būti neaktualios vartotojams, galintiems naudotis tomis sąskaitomis. Kitos menko naudojimosi priežastys gali būti susijusios su nepakankamu vartotojų informuotumu. (Daugiau informacijos pateikiama ataskaitoje pagal 28 straipsnį).

(15)

   Į galimus paraiškų atsiėmimo atvejus nebuvo atsižvelgiama (nes trūko duomenų).

(16)

   Kipro duomenys susiję su 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d., 2019, 2020 ir 2021 m. laikotarpiais, o dalys apskaičiuotos remiantis naujomis paraiškomis, neatsižvelgiant į galimą perklasifikavimą arba pakeitimą į BSMS. Estijos duomenys susiję su 2017 m. sausio 10 d. – 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiais. Vokietijos duomenys susiję su 2016 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. birželio 30 d. ir 2019 m. laikotarpiais. Apskaičiuojant bendrą metinį atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičių, surinkti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio duomenys (pvz., Estijoje ir Vokietijoje) buvo proporcingai paskirstyti pagal atskirų metų laikotarpius. Latvijos duomenys taip pat atspindi informaciją apie vartotojų iniciatyva uždarytas BSMS.

(17)

     Pavyzdžiui, Prancūzijoje atsisakymų suteikti BSMS dalis yra 0 %. Šioje valstybėje narėje taikomas mechanizmas, pagal kurį vartotojui, kurio paraiškos suteikti BSMS buvo atmestos, paskiriama konkreti kredito įstaiga, suteikianti BSMS.