(1)

sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (10) dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES (11) dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę;

(1)

sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (10) dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES (11) dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, be kita ko, piktnaudžiaujant priedangos subjektais, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Šioje srityje atskleistuose Pandoros dokumentuose buvo pranešta apie priedangos įmonių kūrimąsi, kurių tikslas – perkelti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą, išvengti mokesčių ir vykdyti finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą, taip pat apeiti Sąjungos sankcijas Rusijos oligarchams. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus ekonominės veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę;

(1a)

gali būti pagrįstų priežasčių naudotis įmonėmis, kurių ekonominės veiklos pagrindas yra minimalus. Todėl svarbu užtikrinti proporcingą teisinę sistemą, kuria būtų apsaugota mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios naudojasi teisinėmis struktūromis investicijoms skatinti, siekdamos laikytis nacionalinės teisės aktų arba veikia skirtingose nacionalinėse rinkose, padėtis ir sykiu priimti konkrečius teisės aktus dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis siekiant išvengti apmokestinimo. Todėl duomenų kokybė ir išsamumas labai svarbūs siekiant gauti didžiausią naudą iš šios direktyvos;

(1b)

faktas, kad nėra tarptautinės priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui priedangos įmonėmis mokesčių tikslais, yra didelė pasaulinių pastangų kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu spraga. Be to, įmonėms sudaromos nevienodos sąlygos. Tai, kad nėra tokio dokumento, patvirtina, kokie svarbūs šioje direktyvoje nustatyti teisiniai standartai. Labai svarbu užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai būtų proporcingi, veiksmingi ir neutralūs mokesčių požiūriu, siekiant išsaugoti Sąjungos įmonių konkurencingumą;

(1c)

dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis mokesčių tikslais Sąjungoje sumažėja mokestiniai įsipareigojimai ir negaunamos mokestinės pajamos. Todėl labai svarbu, kad šioje direktyvoje būtų nustatyti plataus užmojo ir proporcingi bendri minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų nustatymo, nacionalinių mokesčių administratorių keitimosi informacija gerinimo ir atgrasymo nuo priedangos įmonių naudojimo, kurį skatina tam tikri tarpininkai, standartai;

(2)

pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę. Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir jos veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais;

(2)

pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę , o tai sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui . Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais . Todėl svarbu sukurti Sąjungos masto teisinį požiūrį siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumo apsaugos sistemą, visapusiškai laikantis aukščiausių prieinamumo, paprastumo ir skaidrumo standartų ;

(3)

siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise;

(3)

siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti griežtesnių minimalaus veiklos pagrindo taisyklių ir kitų kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise;

(3a)

siekiant šios direktyvos tikslų itin svarbu didinti mokesčių administratorių pajėgumus ir gerinti keitimąsi informacija visoje Sąjungoje. Būtina, kad valstybės narės dalytųsi atitinkama informacija, prie kurios jos turi prieigą, įdiegtų sistemas, kuriomis palaikomas keitimasis ta informacija, ir galiausiai įgyvendintų siūlomas sankcijas reikalavimų nesilaikantiems subjektams. Remdama šią direktyvą, Komisija turėtų pasiūlyti konkrečių priemonių pagal programą „Fiscalis“;

(4)

siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos visoms Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą;

(4)

siekiant užtikrinti visapusišką ir proporcingą požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą . Todėl ši plati taikymo sritis siaurinama įmonių ekonominės veiklos standartų rinkiniu, apibrėžtu šioje direktyvoje ;

(5)

siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno kūrinių ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Vien tik tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais;

(5)

siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi daugiausia siekiant gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai . Tikrinimą, ar jos patenka į taikymo sritį, įmonės turėtų atlikti pačios . Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais;

(6)

į numatomų taisyklių taikymo sritį būtų teisinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Įmonės, kurios savo veiklai vykdyti įdarbina pakankamą skaičių asmenų (visą darbo laiką ir išimtinai), taip pat neturėtų būti laikomomis neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo. Nors pagrįstai manoma, kad jos neatitiktų patekimo į taikymo sritį kriterijaus, teisinio tikrumo tikslais turėtų būti aiškiai nustatyta, kad jos neįtraukiamos ;

(6)

į numatomų taisyklių taikymo sritį teisinga ir proporcinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir kurių mokesčių priežiūra yra pakankamo lygmens ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Ši išimtis aiškiai taikoma įmonėms, kurios yra reguliuojamos arba kurios kelia nedidelę riziką, kad trūks veiklos pagrindo. Išimtis turėtų būti taikoma kiekvienam subjektui atskirai ir neturėtų būti išplėsta tiek, kad apimtų visą grupę ;

(8)

siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (12), vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio (13), kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą;

(8)

siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms taikoma ši direktyva ir kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, visų pirma darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus . Reikalavimas, susijęs su patalpomis valstybėje narėje, turi būti taikomas atsižvelgiant į didėjančią nuotolinio darbo plėtrą, dėl kurios teisėtai veikiančios įmonės mažina savo patalpų dydį ir atsisako išimtinai veiklai naudojamų patalpų . Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (12), vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio (13), kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą;

(9)

siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą, būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, ir galbūt padaryti kitokią išvadą ;

(9)

siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir stabilumą , būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais . Kad valstybės narės galėtų veiksmingai paskirstyti savo mokesčių administratorių išteklius, jos turėtų galėti nustatyti laikotarpį, kurį bus daroma prielaida, kad įmonės veiklos pagrindas yra minimalus, jeigu įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės per tą laikotarpį nepasikeičia ;

(10)

pripažįstama, kad tai , ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti papildomą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 6 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą;

(10)

vertinimas , ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti reikalingą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą;

(11)

kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui , kurie gali klestėti dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma;

(11)

kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi , nereikalaujant iš įmonės, kad ji tenkintų veiklos pagrindo kriterijų, jei ji gali įrodyti, kad atitinkamas subjektas negauna mokesčių lengvatų . Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma;

(13)

siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/E (14) ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB (15) nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą . Ta valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę išduoti tokią pažymą su įspėjimu, nurodydama, kad įmonė neturėtų jos naudoti pirmiau minėtoms mokesčių lengvatoms gauti . Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą arba specialios rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymos išdavimas neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma;

(13)

siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/ES (14) ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB (15) nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą ir pateikti paaiškinimą nurodydama, kokiu pagrindu sprendimas buvo priimtas . Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma;

(13a)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos mokestinės pasekmės būtų nuosekliai apibrėžtos atsižvelgiant į esamus dvišalius mokesčių susitarimus, sudarytus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių;

(15)

todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su keitimusi informacija tarp valstybių narių mokesčių administratorių, visų pirma automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais, taisyklės ir procedūros, ši direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista , kad valstybės narės galėtų automatiškai keistis informacija, gaunama pagal šią direktyvą ;

(16)

siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu, ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Todėl, siekiant padidinti veiksmingumą, labai svarbu, kad valstybė narė, į kurią kreipiamasi, būtų įpareigota atlikti tokį auditą ir dalytis informacija apie jo rezultatus, net jei priedangos subjektas nenustatomas;

(16)

siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu siekiant nustatyti , ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti bendrą įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Bendri auditai leidžia sutelkti ekspertines žinias ir tokiu būdu užtikrinti visapusišką faktų nustatymą ir propaguoti audito rezultatų pripažinimą. Tarybos direktyva (ES) 2021/514  (16) sukurta vienoda bendrų auditų sistema, todėl atitinkamais atvejais jie ir turėtų būti naudojami;

(18)

siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta;

(18)

siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, taip pat jų poveikį mokestinėms pajamoms valstybėse narėse ir mokesčių administratorių pajėgumui, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta ir prireikus prie jos turėtų būti pridėtas peržiūros dokumentas, siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva ;

(5)

tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ( ES )  2015/849 3 straipsnio 6 punkte;

(5)

tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, kaip apibrėžta [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, COM ( 2021)0420 galutinis] 2 straipsnio 22  punkte;

(6a)

a)

įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 75  % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus;

a)

įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 65  % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus;

i)

daugiau kaip 60  % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje;

i)

daugiau kaip 55  % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje;

ii)

bent 60  % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius;

ii)

daugiau kaip 55  % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius;

c)

per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis.

c)

per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis , kurias teikia trečioji šalis .

e)

įmonėms, kuriose etato ekvivalentu dirba bent penki darbuotojai arba darbuotojai, išskirtinai užsiimantys veikla, iš kurios gaunamos atitinkamos pajamos;

a)

įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje arba patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei;

a)

įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje, patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei , arba patalpas, kuriomis ji dalijasi su tos pačios grupės subjektais ;

b)

įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita;

b)

įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita arba elektroninių pinigų sąskaita, į kurią gaunamos atitinkamos pajamos ;

(2)

yra kvalifikuoti ir įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu;

(2)

yra įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu;

(3)

(4)

ii)

dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų yra rezidentai mokesčių tikslais įmonės rezidavimo valstybėje narėje arba ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų.

ii)

dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų turi įprastą gyvenamąją vietą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 593/2008, įmonės valstybėje narėje arba yra ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų.

ga)

įmonės ir susijusių įmonių struktūros bei visų svarbių užsakomųjų paslaugų susitarimų, įskaitant struktūros loginį pagrindimą, apžvalga, išdėstyta pagal standartizuotą formą;

gb)

pagal šią dalį pateiktų dokumentinių įrodymų santrauka, visų pirma:

a)

dokumentą, leidžiantį nustatyti komercinį įmonės įsteigimo pagrindimą;

a)

dokumentą, leidžiantį nustatyti įmonės įsteigimo valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, pagrindimą verslo požiūriu ;

b)

informaciją apie darbuotojų profilius, įskaitant jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę;

b)

informaciją apie visą darbo dieną dirbančių, ne visą darbo dieną dirbančių ir laisvai samdomų darbuotojų profilius, visų pirma jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę , užtikrinant aukšto lygio duomenų apsaugą ir privatumą ;

a)

atmeta prašymą išduoti įmonei rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, skirtą naudoti už šios valstybės narės jurisdikcijos ribų;

b)

išduoda rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė neturi teisės naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas pajamų ir, kai taikoma, kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, ir panašių tikslų ar padarinių turinčių tarptautinių susitarimų, taip pat pagal Direktyvos 2011/96/ES 4, 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnį teikiamomis lengvatomis.

b)

įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra;

b)

kai neturima mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (TIN), įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra;

g)

pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka.

g)

deklaracijos ir, kai tinkama, pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka.

f)

įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių;

f)

įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių , suskirstytą pagal bendrus auditus ir reguliarius auditus ;