52023AE3611

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52023AE3611 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023AE3611

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554 (COM(2023) 360 final – 2023/0205 (COD)), b) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 ir 2009/110/EB (COM(2023) 366 final – 2023/0209 (COD)), ir c) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2023) 367 final – 2023/0210 (COD))

EESC 2023/03611

OL C, C/2024/1594, 5.3.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1594/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1594/oj

HTML

PDF - authentic OJ

e-signature

How to verify the authenticity of the Official Journal

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

Seriju C

C/2024/1594

2024 3 5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

a) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554

(COM(2023) 360 final – 2023/0205 (COD))

b) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 ir 2009/110/EB

(COM(2023) 366 final – 2023/0209 (COD))

ir c) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

(COM(2023) 367 final – 2023/0210 (COD))

(C/2024/1594)

Pranešėjas

João NABAIS

Prašymas pateikti nuomonę

a)	Europos Parlamentas, 2023 10 19

b)	Europos Parlamentas, 2023 9 11

c)	Europos Parlamentas, 2023 9 11

Teisinis pagrindas

a)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

b)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

c)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2023 11 23

Priimta plenarinėje sesijoje

2023 12 14

Plenarinė sesija Nr.

583

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

197 / 7 / 13

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina elektroninių pinigų paslaugų ir nepriklausomų bankomatų paslaugų įtraukimą į direktyvos ir reglamento taikymo sritį, nes taip sustiprinamos šių schemų naudotojų apsaugos priemonės.

1.2.

EESRK mano, kad šioje naujojoje direktyvoje turėtų būti paaiškinta, ar skaitmeninės piniginės, pavyzdžiui, „Apple Pay“ arba „Google Pay“, patenka į jos taikymo sritį.

1.3.

Priimančiosios valstybės kompetentingų institucijų vaidmuo turėtų būti išplėstas ir apimti daugiau įgaliojimų, susijusių su mokėjimo įstaigomis, kurios vykdo savo veiklą įgyvendindamos įsisteigimo teisę arba naudodamosi laisve teikti paslaugas.

1.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlyme dėl direktyvos nurodytą priemonę, susijusią su mažmeninės prekybos parduotuvių teikiamomis grynųjų pinigų išėmimo paslaugomis.

1.5.

Komitetas mano, kad pasiūlymo dėl direktyvos 43 straipsnyje numatytas penkerių metų laikotarpis šiai direktyvai peržiūrėti yra per ilgas.

1.6.

Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (1) (MPD2) pertvarkymas, pakeičiant pastarąją kita direktyva ir svarstomu Pasiūlymu dėl Mokėjimo paslaugų reglamento (2) (MPR), turi trūkumų, susijusių su vartotojų apsaugos nuo naujos rūšies sukčiavimo ir aferų stiprinimu, todėl EESRK ragina imtis įvairių priemonių, kaip nurodyta šios nuomonės 3.2.7 punkte.

1.7.

EESRK teigiamai vertina nustatytą pareigą iš anksto pateikti informaciją apie grynųjų pinigų išėmimo mokesčius (MPR 7 straipsnis).

1.8.

EESRK pritaria pasiūlymui draudimą didinti mokesčius taip pat taikyti kredito pervedimams bei tiesioginio debeto operacijoms visomis ES valiutomis (MPR 28 straipsnis).

1.9.

EESRK taip pat palankiai vertina MPR išdėstytas nuostatas, pagal kurias būtų reikalaujama sukurti prieigos prie finansinių duomenų leidimo skydelį, kuriame būtų nurodomi mokėjimo paslaugų vartotojų suteikti leidimai, susiję su mokėjimais.

1.10.

EESRK perspėja, kad nepriimtina vartotojus versti pateikti savo saugumo požymius trečiųjų šalių interneto svetainėse.

1.11.

EESRK ragina apsvarstyti galimybę susieti pasiūlymo dėl momentinių mokėjimų direktyvos ir Mokėjimo paslaugų reglamento nuostatas dėl tarptautinio banko sąskaitos numerio (IBAN) patikrinimo rezultatų nurodymo. Šiuo klausimu EESRK remiasi savo nuomone dėl Momentinių mokėjimų reglamento (3).

1.12.

Be to, EESRK ragina apsvarstyti galimybę šią paslaugą taikyti mokėjimų pavedimų grupėms.

1.13.

EESRK labai teigiamai vertina mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytą draudimą vienašališkai didinti mokėjimo priemonių išlaidų ribas (51 straipsnis).

1.14.

Palankiai vertintinos nuostatos dėl lėšų, skirtų mokėjimo operacijoms, kurių suma iš anksto nežinoma, blokavimo (MPR 61 straipsnis).

1.15.

Atsižvelgiant į dažnai pasitaikančio sukčiavimo ir aferų rimtumą, pasiūlyme dėl reglamento turėtų būti apsvarstyta galimybė sistemose numatyti galimybę susigrąžinti lėšas nedarant poveikio atsiskaitymams, tais atvejais, kai galima pagrįstai įtarti sukčiavimą.

1.16.

EESRK norėtų pabrėžti, kad reikia tobulinti MPR nuostatas, kuriomis privaloma tvarka reglamentuojamas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas.

1.17.

Pasiūlymu dėl reglamento dėl atvirųjų finansų (4) turi būti užtikrinta įvairių suinteresuotų šalių poreikių pusiausvyra, nepamirštant būtinybės apsaugoti klientų duomenis. Siekiant geriau teikti paslaugas, mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojai turėtų būti tinkamai mokomi. EESRK nuomone, reikia užtikrinti, kad būtų taikomas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (5) (BDAR) nustatytas duomenų kiekio mažinimo principas.

1.18.

Pasiūlyme dėl reglamento (2 straipsnis) pateiktas klientų duomenų kategorijų sąrašas yra pakankamai platus ir išsamus, tačiau taip surinktai informacijai vis dar gresia piktnaudžiavimo arba neteisėto kišimosi rizika.

1.19.

Pasiūlyme dėl reglamento yra trūkumų, susijusių su draudimu naudoti neskelbtinus asmens duomenis ir atitinkamus finansinius duomenis, taip pat su nepakankamu pusiausvyros ir skaidrumo užtikrinimu.

1.20.

Skydeliai (ir vartai) turėtų atitikti specialius šablonus, kad vartotojai galėtų duoti sutikimą dėl jų duomenų, kuriais gali būti dalijamasi, dėl subjektų, su kuriais jais bus dalijamasi, ir dėl tokio dalijimosi tikslų.

2. Bendrosios aplinkybės ir nustatytos problemos

2.1.

Komisija parodė esanti tvirtai įsitikinusi, kad mokėjimo teisės aktų srityje sprendimas pateikti dvi atskiras priemones būtų tinkamiausias žingsnis, nes yra pagrįsta priimti atskiras direktyvas, kurių viena būtų reglamentuojamas mokėjimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir priežiūra, o kita – elektroninių pinigų paslaugų teikimas, remiantis tuo, kad šios kompetencijos sritys lieka priskirtos valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisija nesiūlo jų perkelti į Europos Sąjungos lygmenį.

2.2.

Nors galima manyti, kad MPD2 iš esmės buvo pasiekti Komisijos nustatyti tikslai, ji vis dėlto paskelbė jos poveikio vertinimą ir padarė išvadą, kad mokėjimų rinkai Europos Sąjungoje ir toliau poveikį daro keturios pagrindinės problemos.

2.3.

Komisija nustatė šias problemas: 1) vartotojams kyla sukčiavimo rizika ir jie nepakankamai pasitiki mokėjimais; 2) atvirosios bankininkystės sektorius vis dar kuriamas ir turi būti tobulinamas; 3) ES valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai ir pareigos yra nenuoseklūs; 4) bankų ir nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencijos sąlygos nėra vienodos.

2.4.

Komisija mano, kad šių keturių problemų poveikis rinkai yra toks: 1) naudotojai (vartotojai, prekybininkai bei mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)) ir toliau susiduria su sukčiavimo rizika, turi labai ribotą mokėjimo paslaugų pasirinkimą ir privalo mokėti didesnes nei būtina kainas; 2) atvirosios bankininkystės paslaugų teikėjai susiduria su kliūtimis siūlydami pagrindines šios srities paslaugas ir su padidėjusiais inovacijų diegimo sunkumais; 3) MPT nėra tikri dėl savo įsipareigojimų, o tie, kurie nepriklauso bankų sektoriui, yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su bankais; 4) komercinės operacijos yra ekonomiškai neefektyvios ir jų sąnaudos yra didesnės, o tai daro neigiamą poveikį Sąjungos konkurencingumui; 5) mokėjimų vidaus rinka yra susiskaidžiusi ir jai būdingas palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas (kai įmonės ieško valstybės narės, kurios teisinė sistema yra palankiausia).

2.5.

Kalbant apie pasiūlymą dėl reglamento (6), Komisija dar 2020 m. nustatė, kad duomenimis grindžiamos finansinės aplinkos skatinimas yra vienas iš jos skaitmeninių finansų ir mokėjimų strategijos prioritetų, ir paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta geresnė prieigos prie finansinių duomenų sistema.

2.6.

Prieigos prie finansinių duomenų reglamentavimas yra susijęs su duomenų tvarkymu, kuris, atsižvelgiant į įmonių tarpusavio santykius arba įmonių santykius su klientu (įskaitant vartotojus), yra atliekamas ir tampa sine qua non sąlyga, kai to prašo įvairiomis finansinėmis paslaugomis besinaudojantis klientas.

3. Bendrosios aplinkybės ir pastabos

3.1. Pasiūlymas dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų direktyvos (7)

3.1.1.

Kalbant apie taikymo sritį, nurodytą 1 ir 2 straipsniuose bei 13 ir 68 konstatuojamosiose dalyse, šis direktyvos pasiūlymas iš esmės grindžiamas MPD2 II antraštine dalimi „Mokėjimo paslaugų teikėjai“, kuri taikoma tik mokėjimo įstaigoms.

3.1.2.

Nagrinėjamu pasiūlymu atnaujinamos ir paaiškinamos minėtos direktyvos nuostatos dėl mokėjimo įstaigų, įtraukiant buvusias „elektroninių pinigų įstaigas“ (EPĮ) į „mokėjimo įstaigų“ pakategorę ir taip panaikinant Antrąją elektroninių pinigų direktyvą (8).

3.1.3.

Be to, siūlomoje direktyvoje išdėstytos nuostatos dėl grynųjų pinigų išėmimo paslaugų, kurias teikia prekybininkai, neįpareigodami pirkti, arba nepriklausomi bankomatų operatoriai, ir ja iš dalies keičiama Atsiskaitymų baigtinumo direktyva (9).

3.1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad elektroninių pinigų paslaugos įtrauktos į direktyvos taikymo sritį (kaip ir į reglamento taikymo sritį), nes taip stiprinamos elektroninių pinigų paslaugų naudotojų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, tos, kurios jau įtrauktos į Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą.

3.1.5.

Taip pat teigiamai vertintina tai, kad į minėtą direktyvą įtrauktos nepriklausomų bankomatų operatorių teikiamos paslaugos.

3.1.6.

Vis dėlto EESRK pažymi, kad palikta dar daug išimčių, o tai reiškia, kad daug paslaugų nepatenka į tinkamą ir reikalingą reguliavimo sistemą.

3.1.7.

Šioje naujoje direktyvoje turėtų būti paaiškinta, ar skaitmeninės piniginės, kaip antai „Apple Pay“ arba „Google Pay“, patenka į jos taikymo sritį, nes jos plačiai naudojamos visame pasaulyje ir yra gana populiarios Europos Sąjungoje, todėl būtų tikslinga jas įtraukti į svarstomą tekstą.

3.1.8.

Atsižvelgdamas į šių paslaugų jau užimamą vietą, EESRK mano, kad neapdairu tokių mokėjimo priemonių vertinimą atlikti tik per būsimą direktyvos peržiūrą, kuri turėtų būti atlikta praėjus penkeriems metams nuo direktyvos įsigaliojimo.

3.1.9.

Kalbant apie pasiūlymo dėl direktyvos 31 straipsnyje pateiktą nuorodą į mokėjimo įstaigų, kurios savo veiklą vykdo įgyvendindamos įsisteigimo teisę arba naudodamosi laisve teikti paslaugas, priežiūrą, priimančiosios valstybės kompetentingų institucijų vaidmuo turėtų būti išplėstas ir apimti daugiau įgaliojimų.

3.1.10.

Šiuo metu daugeliu atvejų vartotojams tenka pateikti skundus valstybės narės, kurioje yra atitinkama mokėjimo įstaiga, t. y. kitos šalies nei ta, kurioje yra vartotojai, institucijoms.

3.1.11.

Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertina galimybę priimančiosios valstybės narės prašymu įsteigti pagrindinį kontaktinį punktą jos teritorijoje, nors Komitetas siūlo, kad ši nuostata būtų privaloma, o ne tiesiog laisvai pasirenkama.

3.1.12.

Kalbant apie mažmeninės prekybos parduotuvių teikiamas grynųjų pinigų išėmimo paslaugas, nurodytas pasiūlymo dėl direktyvos 37 straipsnyje, ši nuostata vertinama palankiai, nes ja reaguojama į poreikius, atsiradusius dėl laipsniškai mažėjančių galimybių išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų ar bankų skyrių, kurie vis dažniau uždaromi.

3.1.13.

Kalbant apie pasiūlymo dėl direktyvos 43 straipsnyje išdėstytą peržiūros nuostatą, EESRK mano, kad joje nustatytas penkerių metų laikas yra per ilgas turint omenyje, kad naujovių diegimas paslaugų sektoriuje vyksta nuolat ir galima tikėtis, kad atsiras tiek naujų ir sudėtingesnių paslaugų teikėjų, tiek naujų sukčiavimo formų, todėl būtina dažniau atnaujinti atitinkamą teisės aktų ir reguliavimo sistemą.

3.2. Pasiūlymas dėl Mokėjimo paslaugų reglamento (10)

3.2.1.

Pastaraisiais metais šioje mokėjimo paslaugų srityje priimtomis direktyvomis buvo įdiegtos labai didelį teigiamą poveikį turėjusios priemonės, pavyzdžiui, mokėjimus kortele atliekančių klientų atsakomybės riba sumažinta iki 50 EUR, numatyta teisė neteisėto lėšų išmokėjimo atveju jas susigrąžinti per aštuonias savaites, uždrausta imti papildomus mokesčius už mokėjimą kredito ar debeto kortele ir galiausiai įgyvendinti griežto kliento autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.

3.2.2.

Vis dėlto didelį susirūpinimą tebekelia sukčiavimas ir aferos, nes jų taikiniu tampa nebe mokėjimo priemonės ar kanalas, o naudotojas.

3.2.3.

Todėl teisinė ir reguliavimo sistema turėtų padėti išnaikinti tokius išpuolius prieš klientus ar vartotojus, taip pat spręsti duomenų viliojimo ar apsimetinėjimo atvejus. Kad kova su sukčiavimu būtų veiksmingesnė, Komisija turėtų sutelkti dėmesį į jo prevenciją bei nustatymą ir imtis veiksmų prieš tokius pažeidėjus, nustatydama įpareigojimą įgyvendinti priemones visiems subjektams, kurių paslaugoms ir sistemoms kyla sukčiavimo internete grėsmė. Tuo pačiu metu reikėtų didinti naudotojų informuotumą apie būtinybę apsaugoti jų informaciją ir prieigos duomenis.

3.2.4.

Kaip žinome, mokėtojams arba klientams dažnai tenka atlikti tokias operacijas kaip savo saugumo požymių, pavyzdžiui, slaptažodžių arba kodų, pateikimas, arba atlikti mokėjimus iš savo sąskaitų.

3.2.5.

Iš esmės šiuos veiksmus atlieka patys mokėtojai ar klientai, bet tam tikrais atvejais jie tai daro paveikti nusikaltėlių, kuriems pavyksta susikurti tinkamas sąlygas jais piktnaudžiauti. Nors atitinkamą veiksmą fiziškai atlieka mokėjimą vykdantis asmuo, subjektyviu požiūriu šis veiksmas vis dėlto neatitinka tikrosios to asmens valios.

3.2.6.

Atsižvelgiant į tai, Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą keičiant šiuo pasiūlymu dėl reglamento (MPR), lieka trūkumų, susijusių su vartotojų apsaugos nuo tokio naujo tipo sukčiavimo ir aferų stiprinimu, nes jame trūksta platesnio spektro nuostatų, priemonių ir reikalavimų, taikytinų mokėjimo paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, kurių paslaugos ir sistemos susiduria su sukčiavimu internete, pavyzdžiui, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir socialinių tinklų platformoms.

3.2.7.

EESRK, be kita ko, rekomenduoja šias priemones: 1) aiškiai apibrėžti sąvokas „didelis aplaidumas“, „leidimas“ ir „įtariamas arba faktinis sukčiavimas“; 2) taikyti sistemą, kurioje aiškiai apibrėžiama atsakomybė tokiais sukčiavimo ar aferų atvejais, aiškiai apibrėžiant didelį aplaidumą ir patikrą, ir teisė nedelsiant susigrąžinti iš jų banko sąskaitos išskaičiuotas sumas; 3) nustatyti griežtą atsakomybės paskirstymo mokėjimo paslaugų teikėjui, mokėtojui ir mokėjimo gavėjui sistemą, įtraukiant kitus mokėjimo grandinės suinteresuotuosius subjektus; 4) reikalauti, kad visi mokėjimo paslaugų teikėjai geriau stebėtų sandorius, be kita ko, nustatant aiškią visų mokėjimo paslaugų dalyvių atsakomybę; 5) įpareigoti investuoti į priemonių sukčių naudojamoms suklastotoms interneto svetainėms ir IBAN numeriams identifikuoti kūrimą; 6) įtraukti nuostatą, kuria mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigojami laikytis neteisminio ginčų sprendimo procedūrų, kad būtų užtikrintas konkretus 122 konstatuojamosios dalies poveikis; 7) numatyti teisinių priemonių, kuriomis mokėjimo paslaugų teikėjams būtų suteikta galimybė įtariamo sukčiavimo atveju sustabdyti mokėjimo paslaugos teikimą, įskaitant tam tikrų mokėjimų blokavimą ir įskaitytų lėšų susigrąžinimą; 8) tinkamai apmokyti mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojus šioje srityje, taip pat imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas vartotojų informuotumas apie tai, kaip tinkamai naudotis mokėjimo priemonėmis, kaip atpažinti sukčius ir (arba) apgavikus ir kaip elgtis sukčiavimo ir (arba) aferų atveju.

3.2.8.

Kalbant apie bekontakčius mokėjimus, Komisija savo mažmeninių mokėjimų strategijoje nurodė, kad bus įvertintas galimas funkcijos, kuria naudodamiesi vartotojai galėtų nustatyti savo pageidavimus dėl didžiausių bekontakčių mokėjimų sumų, įdiegimas, ir EESRK savo ruožtu ragina įgyvendinti tokį sprendimą.

3.2.9.

Toks veiksmas taptų atsaku į daugelio vartotojų nuogąstavimus, kad dabartinė 50 EUR viršutinė riba šių bekontakčių mokėjimų atveju yra per aukšta, ir kurie pageidautų, kad jų debeto kortelėse būtų nustatyta žemesnė riba.

3.2.10.

Kalbant apie grynųjų pinigų išėmimo paslaugoms taikytinus informavimo reikalavimus, EESRK teigiamai vertina tai, kad pasiūlymo dėl reglamento 7 straipsnyje nustatyta pareiga iš anksto informuoti savo vartotojus apie pinigų išėmimo mokesčius.

3.2.11.

Kalbant apie teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi mokėjimo paslaugomis, EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymo dėl reglamento 28 straipsnyje raginama uždrausti didinti mokesčius už kredito pervedimus bei tiesioginio debeto operacijas visomis Europos Sąjungos valiutomis.

3.2.12.

Taip pat teigiamai vertintinos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prekybininkų inicijuoti sandoriai būtų suderinti su esamomis tiesioginio debeto operacijomis, jei joms taikomos tos pačios vartotojų apsaugos taisyklės.

3.2.13.

Pasiūlymo dėl reglamento 32 straipsnyje atlikti pakeitimai, pagal kuriuos leidžiama mokėjimo įstaigų prieiga prie tam tikros mokėjimo sąskaitos, yra racionalūs ir jais panaikinami nepagrįsti tokios prieigos apribojimai.

3.2.14.

Labai naudinga, kad į pasiūlymą dėl reglamento įtrauktos nuostatos, pagal kurias reikalaujama sukurti prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelį, į kurį būtų įtraukti naudotojų suteikti leidimai, ir kad juo taip pat suteikiama galimybė valdyti kiekvieną leidimą. Tačiau EESRK mano, kad 61 konstatuojamojoje dalyje nustatytas ekrano duomenų perėmimo draudimas turėtų būti įtrauktas į straipsnius dėl prieigos prie sąskaitų duomenų.

3.2.15.

Tuo pačiu klausimu EESRK nori pažymėti, kad nepriimtina, jog vartotojai privalo pateikti savo saugumo požymius trečiųjų šalių interneto svetainėse. Vartotojų neskelbtini duomenys negali būti apdorojami ir jiems turi būti užtikrinama, kad jei jie atsisakys įsiregistruoti atvirosios bankininkystės aplinkoje, iš jų nebus atimta prieiga prie tam tikrų produktų ar paslaugų.

3.2.16.

Palankiai vertintina tai, kad pasiūlymo 50 straipsnyje numatyta įpareigoti bankus ir mokėjimo paslaugų teikėjus nemokamai teikti IBAN numerio tikrinimo paslaugą, kaip jau reikalaujama pasiūlyme dėl momentinių mokėjimų reglamento. EESRK ragina reglamentuojant IBAN patikrinimo rezultatų rodymą apsvarstyti galimybę susieti abu atitinkamus pasiūlymus, t. y. pasiūlymą dėl momentinių mokėjimų reglamento ir pasiūlymą dėl mokėjimo paslaugų reglamento. Be to, EESRK ragina apsvarstyti galimybę šią paslaugą taikyti įmonių mokėjimams dalimis.

3.2.17.

Vis dėlto pirmiau minėta priemonė aktuali tik kovojant su vienos rūšies aferomis, nors, kaip minėta pirmiau, į MPR turėtų būti įtraukta daugiau nuostatų, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, net ir už mokėjimo paslaugų aplinkos ribų, ir palaikyti nuo jo nukentėjusius naudotojus. Komitetas rekomenduoja apsvarstyti, kaip šios priemonės galėtų būti taikomos platesnėje nei mokėjimai srityje.

3.2.18.

EESRK labai palankiai vertina mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytą draudimą vienašališkai didinti mokėjimo priemonių išlaidų ribas (51 straipsnis).

3.2.19.

Atsakomybės už neautorizuotas mokėjimo operacijas srityje, nepaisant kai kurių teigiamų naujovių, dar galima tobulinti atitinkamas teisines nuostatas, siekiant užtikrinti, kad MPR 79 konstatuojamoji dalis būtų veiksminga. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau vertinti poreikį sukurti tinkamą mechanizmą, susijusį su atsakomybės grandine visoje mokėjimo paslaugų aplinkoje, įskaitant paslaugų naudotojus.

3.2.20.

Vis dar trūksta aiškumo dėl to, kas gali įrodyti didelį aplaidumą ir kaip galima tai padaryti, todėl mokėjimo paslaugų teikėjai gali laikyti vartotoją atsakingu už sukčiavimą, nuo kurio jis faktiškai nukentėjo.

3.2.21.

Reikėtų palankiai vertinti 61 straipsnio nuostatas dėl mokėjimo operacijoms, kurių suma iš anksto nežinoma, skirtų lėšų užblokavimo, nes jas pritaikius sumažės arba net visiškai nebeliks vartotojų skundų dėl tokiu būdu užblokuotų neproporcingų sumų arba dėl vėlavimo panaikinti jų blokavimą.

3.2.22.

3.2.23.

82 straipsnyje nustatyta pareiga pranešti apie sukčiavimą yra sveikintina ir reikėtų pabrėžti svarbų Europos bankininkystės institucijos (EBI) vaidmenį šioje srityje.

3.2.24.

Siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ateityje, reikėtų, kad pagal 83 straipsnį pirmą kartą bandant sukčiauti, neatsižvelgiant į tai, ar sukčiavimo aktas įvykdytas, ar atmestas, mokėjimo paslaugų teikėjai privalėtų dalytis informacija apie suklastotus IBAN numerius ir kitais duomenimis, kurie gali būti panaudojami siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui, ir nereikalaujant, kad apie tai praneštų du skirtingi klientai. EESRK ragina įvertinti, ar, siekiant pasinaudoti tinklo poveikiu, šio įpareigojimo nebūtų galima taikyti trečiosioms šalims, įskaitant valdžios institucijas ir teisėsaugos institucijas. Sudarius sąlygas greičiau keistis duomenimis tarp MPR ir su valdžios institucijomis, bus galima geriau nustatyti sukčiavimo atvejus ir užkirsti jam kelią.

3.2.25.

EESRK labai palankiai vertina 84 straipsnyje nustatytus reikalavimus siųsti įspėjimus apie naujų formų sukčiavimą atliekant mokėjimus, tačiau jie jokiu būdu negali sumažinti mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės tokio sukčiavimo prevencijos, įrodinėjimo pareigos ir vartotojų teisių apsaugos srityse.

3.2.26.

Taip pat reikėtų palankiai vertinti pasiūlymo dėl mokėjimo paslaugų reglamento nuostatas, susijusias su mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojų mokymo programų organizavimu.

3.2.27.

EESRK palankiai vertina MPR nuostatas, kuriomis sustiprinama griežto kliento autentiškumo patvirtinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad bent vieną autentiškumo patvirtinimo priemonę turėtų kiekvienas asmuo, įskaitant fizinę negalią turinčius žmones ar asmenis, kurie yra vyresnio amžiaus, negali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis arba neturi prieigos prie skaitmeninių kanalų ar išmaniųjų telefonų.

3.2.28.

Daug vartotojų apgailestauja, kad griežto autentiškumo patvirtinimo procedūroms atlikti paprastai reikia turėti prieigą prie taikomąja programa grindžiamo prietaiso.

3.2.29.

Dėl to daugelis jų patiria atskirtį, visų pirma perkant internetu ir atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. EESRK rekomenduoja įvertinti, kurie griežti autentiškumo patvirtinimo sprendiniai yra tinkamiausi įtraukties atžvilgiu, turint omenyje problemas, susijusias su kitų teisės aktų, visų pirma BDAR ir Europos prieinamumo akto (11), įgyvendinimu ir laikymosi užtikrinimu.

3.2.30.

Palankiai vertintinos nuostatos, kuriomis Europos bankininkystės institucijai suteikiami įgaliojimai imtis veiksmų dėl mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų produktų (104 straipsnis).

3.2.31.

Kaip buvo nurodyta kalbant apie Trečiąją mokėjimo paslaugų direktyvą, nagrinėjamo mokėjimo paslaugų reglamento nuostatų peržiūros terminas atrodo per ilgas.

3.2.32.

EESRK rekomenduoja teisės aktų leidėjams apsvarstyti galimybę pratęsti įgyvendinimo laikotarpį dar 6 mėnesiais, suteikiant MPR laiko prisitaikyti prie svarbių techninių pokyčių.

3.3. Pasiūlymas dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos reglamento (Atvirieji finansai) (12)

3.3.1.

Minėtu pasiūlymu dėl reglamento siekiama spręsti nustatytas dalijimosi duomenimis problemas, suteikiant vartotojams ir įmonėms priemonių įgyti geresnę prieigą prie savo finansinių duomenų.

3.3.2.

Tokia iniciatyva suteiks vartotojams ir įmonėms galimybę gauti naudos iš produktų ir paslaugų, skirtų jų poreikiams patenkinti, nes jie bus grindžiami tinkamais duomenimis ir padės išvengti juose slypinčios rizikos. EESRK mano, kad kuriant technologinius sprendimus svarbu dar jų formulavimo etape atsižvelgti į prieinamumo ir naudojimo klausimus, kad ateityje būtų išvengta problemų.

3.3.3.

Pateikdama šį pasiūlymą dėl reglamento, Komisija siekia pagerinti finansinių paslaugų klientų – tiek vartotojų, tiek įmonių – ekonominės veiklos rezultatus, skatindama Europos Sąjungos finansų sektorių vykdyti savo skaitmeninę transformaciją ir ragindama jį taikyti duomenimis grindžiamus sandorių modelius.

3.3.4.

Nors šiam tikslui skatinti duomenimis grindžiamą ekonomiką visiškai pritariama, reikia aiškios reguliavimo sistemos, kurioje būtų nustatytos dalijimosi duomenimis taisyklės, prižiūrint, kad būtų užtikrinamas visų susijusių šalių, įskaitant ir esančias už Europos Sąjungos ribų, abipusiškumas. Tai ypač svarbu finansinių duomenų atveju, nes jie apima neskelbtiną informaciją apie asmenis ar įmones.

3.3.5.

Pasiūlymu dėl reglamento turi pavykti užtikrinti įvairių susijusių šalių poreikių pusiausvyrą, nepamirštant būtinybės apsaugoti vartotojų duomenis. Siekiant užtikrinti geresnį paslaugų teikimą, reikėtų užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojų mokymą. EESRK mano, jog reikia užtikrinti, kad būtų taikomas BDAR nustatytas duomenų kiekio mažinimo principas.

3.3.6.

Pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnyje pateiktas klientų duomenų kategorijų sąrašas yra pakankamai platus ir išsamus, tačiau taip surinktai informacijai vis dar gresia piktnaudžiavimo arba neteisėto kišimosi rizika. EESRK taip pat pabrėžia, kad gali būti, jog griežtai reguliuojamoms finansų įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams sudaromos nevienodos sąlygos.

3.3.7.

EESRK nuomone, būtų svarbu, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) būtų specialiai įgaliotos pagal 7 straipsnį parengti gaires dėl vartotojų duomenų tvarkymo su vartotojo kredito reitingu susijusių produktų ir paslaugų bei jų keliamos rizikos vertinimo atžvilgiu, taip pat gyvybės, sveikatos ir ligos draudimo produktų atveju.

3.3.8.

Vis dėlto pasiūlyme dėl reglamento esama spragų, susijusių su draudimais naudoti neskelbtinus asmens duomenis ir susijusius finansinius duomenis, taip pat su tuo, kad juo tinkamai neužtikrinama pusiausvyra ir skaidrumas.

3.3.9.

EESRK palankiai vertina pasiūlymo dėl reglamento 8 straipsnio nuostatą, pagal kurią reikalaujama, kad duomenų turėtojai parengtų suvestines arba prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelius, kad klientai galėtų priimti sprendimus, kurie padėtų apsaugoti jų pozicijas.

3.3.10.

Finansinių duomenų leidimo skydeliai arba vartai turėtų atitikti specialius šablonus, kad vartotojai galėtų duoti sutikimą dėl jų duomenų, kuriais gali būti dalijamasi, dėl subjektų, su kuriais jais bus dalijamasi, ir dėl tokio dalijimosi tikslų. Labai svarbu, kad vartotojai suprastų ir suvoktų, kad šis jų sutikimas turi itin didelę reikšmę.

3.3.11.

EESRK nuomone, siekiant, kad finansinių duomenų leidimų skydeliai būtų veiksmingesni, būtina neleisti duomenų turėtojams taikyti ribojamąją praktiką.

3.3.12.

Kaip ir rekomendacijose dėl nuostatų dėl PSR įgyvendinimo, EESRK rekomenduoja teisės aktų leidėjams apsvarstyti galimybę pratęsti techninių elementų įgyvendinimo laikotarpį pagal „Fida“ (Prieigos prie finansinių duomenų sistema) dar 6 mėnesiais.

Briuselis, 2023 m. gruodžio 14 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) COM(2023) 366 final.

(2) COM(2023) 367 final.

(3) OL C 146, 2023 4 27, p. 23.

(4) COM(2023) 360 final.

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) COM(2023) 360 final.

(7) COM(2023) 366 final.

(8) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(9) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(10) COM(2023) 367 final.

(11) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12) COM(2023) 360 final.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų (DTT 74 straipsnio 3 dalis).

3.2.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK, be kita ko, rekomenduoja šias priemones: 1) aiškiai apibrėžti sąvokas „didelis aplaidumas“, „leidimas“ ir „įtariamas arba faktinis sukčiavimas“; 2) taikyti sistemą, kurioje aiškiai apibrėžiama atsakomybė tokiais sukčiavimo ar aferų atvejais, aiškiai apibrėžiant didelį aplaidumą ir patikrą, ir teisė susigrąžinti iš jų banko sąskaitos išskaičiuotas sumas; 3) nustatyti griežtą atsakomybės paskirstymo mokėjimo paslaugų teikėjui, mokėtojui ir mokėjimo gavėjui sistemą, įtraukiant kitus mokėjimo grandinės suinteresuotuosius subjektus; 4) reikalauti, kad visi mokėjimo paslaugų teikėjai geriau stebėtų sandorius, be kita ko, nustatant aiškią visų mokėjimo paslaugų dalyvių atsakomybę; 5) įpareigoti investuoti į priemonių sukčių naudojamoms suklastotoms interneto svetainėms ir IBAN numeriams identifikuoti kūrimą; 6) įtraukti nuostatą, kuria mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigojami laikytis neteisminio ginčų sprendimo procedūrų, kad būtų užtikrintas konkretus 122 konstatuojamosios dalies poveikis; 7) numatyti teisinių priemonių, kuriomis mokėjimo paslaugų teikėjams būtų suteikta galimybė įtariamo sukčiavimo atveju sustabdyti mokėjimo paslaugos teikimą, įskaitant tam tikrų mokėjimų blokavimą ir įskaitytų lėšų susigrąžinimą; 8) tinkamai apmokyti mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojus šioje srityje, taip pat imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas vartotojų informuotumas apie tai, kaip tinkamai naudotis mokėjimo priemonėmis, kaip atpažinti sukčius ir (arba) apgavikus ir kaip elgtis sukčiavimo ir (arba) aferų atveju.

Balsavimo rezultatai

Už	83
Prieš	110
Susilaikė	19

3.2.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Balsavimo rezultatai

Už	73
Prieš	126
Susilaikė	17

3.2.20 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
Vis dar trūksta aiškumo dėl to, kas gali įrodyti didelį aplaidumą ir kaip galima tai padaryti , todėl mokėjimo paslaugų teikėjai gali laikyti vartotoją atsakingu už sukčiavimą, nuo kurio jis faktiškai nukentėjo .	Vis dar trūksta aiškumo dėl to, kas gali įrodyti didelį aplaidumą ir kaip galima tai padaryti.

Balsavimo rezultatai

Už	68
Prieš	136
Susilaikė	17

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1594/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)

Top

Choose the experimental features you want to try