Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 471/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

Colinele Dobrogei

PGI-RO-A0612-AM03

Pranešimo data: 2022 m. rugsėjo 28 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Geografinės gamybos vietovės pakeitimas įtraukiant naujas vietoves

Prašome atnaujinti SGN „Colinele Dobrogei“ žymimo vyno nustatytos gamybos vietovės aprašymą, įtraukiant Bajos komuną, kurią sudaro Bajos kaimas Tulčos apskrityje.

Bajos komuna yra Tulčos apskrities pietryčiuose, šiaurėje ribojasi su Stežaru komuna, pietvakariuose – Beidaudo komuna, rytuose – Čamurlia de Žoso komuna ir pietuose – Konstancos apskritimi. Bajos kaimas yra už 57 km nuo Tulčos miesto (apskrities centro) ir 20 km nuo Babadago miesto, kurie yra SGN nustatytos gamybos vietovės dalis.

Bajos komunoje ir (arba) kaimo ekologinės, dirvožemio ir klimato sąlygos yra panašios į SGN „Colinele Dobrogei“ vietovės sąlygas, nes ji yra toje pačioje administracinėje teritorijoje ir yra netoli miestų ir kaimų, kurie įtraukti į šią geografinę nuorodą ir kuriuose šiuo metu gaminami rūšiniai vynai.

Dėl Bajos komunoje vyraujančių klimato sąlygų (gausu saulės spinduliuotės ir organinių medžiagų sintezei reikalingos šviesos energijos) vynuogėse, taigi ir misoje, susidaro didelė cukraus koncentracija. Dėl to šių neputojančių vynų skonis būna sodrus ir salsvas bei gaivus, o jų spalva – šiaudų geltonumo arba geltona su žalsvais atspalviais, jie taip pat pasižymi gėlių (šeivamedžio, akacijų) ir vaisių aromatais (egzotinių vaisių) ir kompleksinėmis juslinėmis savybėmis, panašiomis į neputojančių vynų su geografine nuoroda „Colinele Dobrogei“.

Iš dalies keičiamas specifikacijos III skyrius ir bendrojo dokumento 6 punktas.

2.   Tam tikrų rūšių vyno gamybos technologinių metodų įtraukimas

Į specifikaciją įtrauktos tam tikros sąlygos, susijusios su technologine praktika (procesais), pagal kurią gaminami baltieji vynai iš raudonųjų vynuogių, rožiniai neputojantys vynai iš baltųjų vynuogių ir neputojantys rožiniai vynai iš baltųjų vynuogių (maceravimo ant baltųjų vynuogių misos odelių procesas).

Naujos vynų vartojimo tendencijos ir pirmenybė rožiniams vynams, kuriems taikomi įvairūs technologiniai metodai, skatina domėjimąsi šių rūšių neputojančiais vynais.

Iš dalies keičiamas specifikacijos X skyrius ir bendrojo dokumento 5.1 punktas.

3.   Pagrindinių vyninių vynuogių veislių sąrašo papildymas

Specifikacija papildyta naujomis vyninių vynuogių veislėmis, kurias leidžiama naudoti gaminant vynus, t. y. „Crâmpoșie selecționată“, „Busuioacă de Bohotin“ ir „Băbească gri“.

„Crâmpoșie selecționată“ – Dobrudžos vietovėje auginama Rumunijos vynuogių veislė.

SGN „Colinele Dobrogei“ gamybos vietovėje vynuogių derlius nuimamas vėlai, todėl storomis odelėmis pasižyminčių veislių vynuogės, pvz., „Crâmpoșie selecționată“, gali visiškai sunokti, o tai suteikia vynams vaisinį ir subalansuotą aromatą – savitą kvapą ir skonį, primenančius šviežius vaisius (kriaušes, obuolius) su kartais juntamu gėlių poskoniu, taip pat šie vynai pasižymi ilgai išliekančiu skoniu, citrusinių vaisių pokvapiais ir mineralų gausumu. Vizualiai vynas gali būti geltonos spalvos su kristaliniu blizgesiu ir atskirais žalsvais atspalviais.

Vynuogės „Busuioacă de Bohotin“ pasižymi dideliu cukraus kiekiu, todėl galima sustiprinti „Busuioacă“ vynuogių veislei būdingą aromatą. Naudojant šias vynuoges gaunamas šviesus rožinis vynas, kuriam būdingi rožiniai atspalviai, braškių ir miško braškių aromatas bei intensyvus vaisinis, vidutinio rūgštumo skonis.

„Băbească gri“ – Rumunijos vynuogių veislė, iš kurios gaminamiems vynams būdingas šviežių gėlių, vaisių, obuolių aromatas, švelnus akacijų medaus ir korių poskonis. Po trumpo vynuogių maceravimo vynas gali būti gelsvai baltos, žalsvai geltonos arba rožinės spalvos atspalvių.

Keičiami specifikacijos IV, V, VI, XI skyriai ir bendrojo dokumento 4 ir 7 skirsniai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Colinele Dobrogei

2.   Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

–

1.   Baltieji ir rožiniai vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Baltieji ir rožiniai vynai

Spalva: gelsvai žalsvos, kartais būna aukso, šiaudų ir šviesaus / vidutinio lašišos rausvumo. Kvapas ir skonis: šviežiai nupjauto šieno, akacijų aromato su paprastojo migdolo pokvapiu. Vyne susikaupęs įvairių rūšių cukrus suteikia vynui sodrumo ir įvairialypį skonį su persikų, abrikosų ir mangų poskoniu. Todėl skonis subalansuotas ir ne pernelyg sodrus. Šie vynai turi savitą kvapą, pasižymintį pievų gėlių, medaus, skrebučio ir rožių mišinio aromatu su šiek tiek aromatinėms vynuogių veislėms būdingu citrusinių vaisių kvapu ir ilgai išliekančiu korio kvapu, kuris būdingas brandintiems vynams (pagamintiems naudojant aromatinių veislių vynuoges).

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

2.   Raudonieji vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Raudonieji vynai

Spalva: rubino raudonumo, granato raudonumo, violetiniai raudona, tamsiai raudona. Kvapas ir skonis: spalvos stiprumas suteikia gaivų miško vaisių, slyvų aromatą, burnoje juntamas aksominis ir salsvas skonis, taip pat šviežių aviečių, raudonųjų serbentų, spanguolių, rūgščių vyšnių, gvazdikėlių, gervuogių ir mėlynių skoniai; vynams būdinga taninų struktūra ir savybės, jų aromatas – subtilus su juntamomis mėlynių ir gvazdikėlių, pipirų ir (arba) prieskonių, trumpai brandintos vanilės ir juodųjų vyšnių natomis, ir optimalus rūgštingumas. Šie vynai tinkami brandinti ąžuolo statinėse.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.    Specifiniai vynininkystės metodai

1.

Gamyba ne nustatytų ribų vietovėje Atitinkami vynų gamybos apribojimai SGN „Colinele Dobrogei“ vynai taip pat gali būti gaminami vietovėje, esančioje netoli nustatytų ribų vietovės, tame pačiame administraciniame vienete, kaimyniniame administraciniame vienete arba kaimyninėse vietovėse su geografinėmis nuorodomis. Nacionalinei vynuogių ir vyno tarnybai (angl.The National Office of Vine and Wine, ONVPV) turi būti pranešta likus 48 valandoms iki naudojimosi šia nukrypti leidžiančia nuostata.

2.	Gamybos praktika Specifinis vynininkystės metodas Vyną maišyti leidžiama. Tai turi būti atliekama laikantis galiojančių teisės aktų.

3.	Vynininkystės metodai Specifinis vynininkystės metodas Rožiniai vynai taip pat gali būti gaminami iš raudonojo vyno gamybai naudojamų vynuogių veislių, taikant trumpo maceravimo metodą ir išsaugant raudoniesiems vynams gaminti naudojamos veislės ar veislių savybes.

4.

Vynininkystės metodai Specifinis vynininkystės metodas Baltųjų vynų gamyba iš raudonųjų vynuogių veislių Daugelis gamintojų ketina įdiegti technologijas, kuriomis būtų išgaunamas veislėms būdingas aromatas, pavyzdžiui, gaminant baltuosius vynus iš raudonųjų vynuogių veislių, vadinamą „blanc de noirs“. Taikant šį baltųjų vynų gamybos iš raudonųjų vynuogių veislių metodą, išnaudojamos vynuogių veislių savybės, dėl kurių vynai būna lengvi, sodrūs, pasižymi švelniu augaliniu skoniu, labiausiai juntami subtilūs gervuogių, žaliųjų citrinų, greipfrutų ir geltonųjų slyvų aromatai. Rūgštingumas sustiprina vyno gaivumą. Neputojantis rožinis vynas gaminamas iš šių baltųjų vynuogių veislių – „Pinot Gris“, „Băbească Gri“ arba „Traminer Roz“ (odelė šviesiai violetinės, pilkšvai violetinės spalvos),„Pinot Gris“ ir „Băbească Gri“ (odelė pilkšvai mėlynos spalvos), „Pinot Gris“, „Băbească Gri“ arba „Traminer Roz“ vynuogių veislių (odelė rausvos ir pilkšvai rausvos spalvos). Neputojantys vynai, gaminami iš šių vynuogių, būna geltonai baltos spalvos, šiaudų geltonumo arba rausvos spalvos. Priklausomai nuo vyndario pasirinkimo, gali būti gaminami ir neputojantys, ir rožiniai vynai, kurie gaminami maceravimo būdu. Neputojantys oranžiniai vynai, gaminami iš baltųjų vynuogių veislių Šio vyno gamybos technologija apima (maceravimo ant baltųjų vynuogių misos odelių procesą, maceravimo laikotarpį, kuris priklauso nuo vyndario pageidaujamos vyno spalvos intensyvumo. Spalva: gintaro ir (arba) gintaro geltonumo, sudėtingos struktūros, juntamas liepų žiedų, medaus, apelsinų žievės ir džiovintų vaisių aromatas. Skonis: įvairus, sodrus, pasižymintis labai ryškiu rūgštiniu komponentu, kurį išryškina didelis mineralingumas.

5.2.    Didžiausias derlingumas

1.	„Petit Verdot“, „Sangiovese“ veislių vynuogės 14 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

2.	„Viognier“ veislės vynuogės 14 500 kilogramų vynuogių iš hektaro

3.	„Negru de Drăgășani“, „Crâmpoșie selecționată“, „Băbească gri“ veislių vynuogės 15 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

4.	„Cabernet Sauvignon“, „Malbec“, Mourvèdre’ veislių vynuogės 15 400 kilogramų vynuogių iš hektaro

5.	„Busuioacă de Bohotin“ veislių vynuogės 16 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.	„Chardonnay“, „Pinot Gris“ veislių vynuogės 16 300 kilogramų vynuogių iš hektaro

7.	„Semillon“ veislės vynuogės 16 600 kilogramų vynuogių iš hektaro

8.	„Muscat Ottonel“, „Pinot Noir“, „Syrah“, „Burgund mare“, „Băbească Neagră“ veislių vynuogės 17 100 kilogramų vynuogių iš hektaro

9.	„Sauvignon“, „Riesling italian“, „Riesling de Rhin“, „Merlot“, „Fetească Neagră“, „Fetească Regală“, „Fetească Albă“, „Tămâioasă Românească“ veislių vynuogės 18 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

10.	„Traminer aromat“, „Traminer roz“, „Crâmpoșie“, „Columna“, „Aligoté“, „Iordană“, „Aromat de Iași“, „Rkațiteli“ veislių vynuogės 18 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

11.	„Saint Emilion“, „Novac“, „Mamaia“, „Cristina“, „Alicante Bouschet“ veislių vynuogės 18 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

12.	„Petit Verdot“, „Sangiovese“ veislių vynuogės 105 hektolitrai iš hektaro

13.	„Viognier“ veislės vynuogės 109 hektolitrai iš hektaro

14.	„Negru de Drăgășani“, „Crâmpoșie selecționată“, „Băbească gri“ veislių vynuogės 112 hektolitrų iš hektaro

15.	„Cabernet Sauvignon“, „Malbec“, „Mourvèdre“ veislių vynuogės 115 hektolitrų iš hektaro

16.	„Busuioaca de Bohotin“ veislių vynuogės 120 hektolitrų iš hektaro

17.	„Chardonnay“, „Pinot Gris“ veislių vynuogės 122 hektolitrai iš hektaro

18.	„Semillon“ veislės vynuogės 124 hektolitrai iš hektaro

19.	„Muscat Ottonel“, „Pinot Noir“, „Syrah“, „Burgund mare“, „Băbească Neagră“ veislių vynuogės 128 hektolitrai iš hektaro

20.	„Sauvignon“, „Riesling Italian“, „Riesling de Rhin“, „Merlot“, „Fetească Neagră“, „Fetească Regală“, „Fetească Albă“, „Tămâioasă Românească“ veislių vynuogės 135 hektolitrai iš hektaro

21.	„Traminer roz“, „Traminer aromat“, „Crâmpoșie“, „Columna“, „Aligoté“, „Iordană“, „Aromat de Iași“, „Rkațiteli“ veislių vynuogės 135 hektolitrai iš hektaro

22.	„Saint Emilion“, „Novac“, „Mamaia“, „Cristina“, „Alicante Bouschet“ veislių vynuogės 135 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatytų ribų geografinė vietovė

Konstancos apskritis:

Murfatlaro miestas: Murfatlaras, Siminokas;

Valu lui Trajano komuna: Valu lui Trajano kaimas;

Poarta Albės komuna: Poarta Albės ir Nazarčos kaimai;

Ovidijaus komuna: Ovidijaus miestas, Pojanos kaimas;

Čokirlijos komuna: Čokirlijos kaimas;

Medžidijos miestas: Remusas Oprianu, Valia Dačiloras;

Kastelu komuna: Kastelu, Kuza Vodės ir Nisipario kaimai;

Silištia komuna: Silištia kaimas;

Tortomano komuna: Tortomano kaimas;

Pešteros komuna: Pešteros ir Ivrinezu Miko kaimai;

Mirča Vodės komuna: Mirča Vodės, Satu Nou, Cibrinu, Salinio Stepono Didžiojo ir Gerginos kaimai;

Adamklisio komuna: Abrudo, Hacego, Urlujos ir Zorilės kaimai

Černavodės komuna: Černavodės kaimas;

Seimenio komuna: Seimenio ir Seimeni Mičio kaimai;

Rasovos komuna: Rasovos ir Kokirlenio kaimai;

Mihajaus Vitiazu komuna: Mihajaus Vitiazu ir Sinojės kaimai;

Istrijos komuna: Istrijos ir Nuntašio kaimai;

Kodžalako komuna: Kodžalako, Tariverdė ir Fintinelės kaimai;

Mangalijos miestas;

Hiršovos miestas;

Kirnodženio komuna: Kirnodženio kaimas;

Douezeč ši Trei Augusto komuna: Douezeč ši Trei Augusto kaimas;

Horijos komuna: Horijos ir Tikileščio kaimai;

Kručos komuna: Kručos kaimas;

Topalu komuna: Topalu kaimas;

Čobanu komuna: Čobanu kaimas;

Girličiu komuna: Girličiu kaimas;

Saraju komuna: Saraju kaimas;

Kobadino komuna: Višoros kaimas.

Tulčos apskritis:

Babadago miestas;

Sarikiojo komuna: Enisalos, Visternos, Zebilo ir Sabandžijos kaimai;

Valia Nukariloro komuna: Valia Nukariloro, Adžigiolio ir Jazurilės kaimai;

Tulčos miestas;

Ostrovo komuna: Ostrovo ir Piatros kaimai;

Somovos komuna: Somovos, Minerio ir Parkešo kaimai;

Nikulicelio komuna: Nikulicelio kaimas;

Izvoarelės komuna: Izvoarelės ir Albos kaimai;

Valia Teiloro komuna: Valia Teiloro kaimas;

Frekecėjaus komuna: Telicos ir Poštos kaimai;

Isakčos miestas;

Lunkavicos komuna: Lunkavicos kaimas;

Vekerenis komuna: Vekerenis kaimas;

Žižilos komuna: Žižilos kaimas;

Mečino miestas;

Grečio kumuna: Grečio kaimas;

Černos komuna: Černos kaimas;

Karkaliu komuna: Karkaliu kaimas;

Bajos komuna: Bajos kaimas.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Alicante Bouschet N“ – „Alicante Henri Bouschet“

„Aligoté B“ – „Plant de trois“, „Plant gris“, „Vert blanc“, „Troyen blanc“

„Aromat de Iași B“

„Burgund Mare N“ – „Grosser burgunder“, „Grossburgunder“, „Blaufrankisch“, „Kekfrankos“, „Frankovka“, „Limberger“

„Busuioacă de Bohotin Rs“ – „Schwarzer Muscat“, „Muscat fioletovâi“, „Muscat violet cyperus“, „Tămâioasă violetă“

„Babeasca gri G“

„Băbească neagră N“ – „Grossmuttertraube“, „Hexentraube“, „Crăcana“, „Rară neagră“, „Căldărușă“, „Serecsia“

„Cabernet Sauvignon N“ – „Petit Vidure“, „Burdeos tinto“

„Chardonnay B“ – „Gentil blanc“, „Pinot blanc Chardonnay“

„Columna B“

„Cristina N“

„Crâmpoșie B“

„Crâmpoșie selecționată B“

„Fetească albă B“ – „Păsărească albă“, „Poama fetei“, „Mädchentraube“, „Leanyka“, „Leanka“

„Fetească neagră N“ – „Schwarze Mädchentraube“, „Poama fetei neagră“, „Păsărească neagră“, „Coada rândunicii“

„Fetească regală B“ – „Königliche Mädchentraube“, „Königsast“, „Kiralyleanka“, „Dănășană“, „Galbenă de Ardeal“

„Iordană B“ – „Iordovană“, „Iordan“

„Malbec N“ – „Cotes rouges“, „Pied de Perdrix“, „Plant d’Arles“

„Mamaia N“

„Merlot N“ – „Bigney rouge“

„Mourvedre N“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat Ottonel blanc“

„Negru de Drăgășani N“

„Novac N“

„Petit Verdot N“

„Pinot Gris G“ – „Affumé“, „Grauer Burgunder“, „Grauburgunder“, „Grauer Mönch“, „Pinot cendré“, „Pinot Grigio“, „Ruländer“

„Pinot noir N“ – „Blauer Spätburgunder“, „Burgund mic“, „Burgunder roter“, „Klăvner Morillon Noir“

„Riesling de Rhin B“ – „Weisser Riesling“, „White Riesling“

„Riesling italian B“ – „Olasz Riesling“, „Olaszriesling“, „Welschriesling“

„Rkatiteli B“ – „Dedali Rkatiteli“, „Korolioc Rkatiteli“

„Saint Emilion B“ – „Trebbiano Toscano“, „Ugni blanc“

„Sangiovese N“ – „Brunello di Montalcino“, „Morellino“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon verde“

„Syrah N“ – „Shiraz“, „Petit Syrah“

„Semillon B“ – „Semillon blanc“

„Traminer Rose Rs“ – „Rosetraminer“, „Savagnin Rose“, „Gewürztraminer“

„Traminer aromat alb B“

„Tămâioasă românească B“ – „Rumänische Weihrauchtraube“, „Tamianka“

„Viognier B“ – „Petit Vionnier“, „Viogne, Galopine“, „Vugava bijela“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.    Geografinės vietovės duomenys

Ši vietovė yra Dobrudžos teritorijoje pietryčių Rumunijoje ir ribojasi su Žemutiniu Dunojumi (vakaruose ir šiaurėje), Juodąja jūra (rytuose) ir su Bulgarija (pietuose). Jai būdinga tai, kad vyrauja plynaukštės tipo žemės formos su lioso podirviu, o ekologinės, dirvožemio ir klimato sąlygos priskiriamos stepių ir miškingų stepių kategorijoms. Šie veiksniai nulemia tinkamą ekologinę aplinką, kuri yra itin palanki vynmedžių auginimui.

Dauguma vynuogynų auga dirvožemyje, kurio geologinį podirvį sudaro liosas (3–40 m storio) ir kuris iš dalies dengia kietas senas (ankstyvojo Paleozojaus, Paleozojaus, Mezozojaus ir Terciaro erų) autochtoninės arba atslinkusias uolienas.

Šiaurinė Dobrudžos dalis yra daugiausia kalnuota (aukštos kalvos ir žemumos su užuovėjomis, nuo 100 m iki 467 m virš jūros lygio), o pietinėje Dobrudžos dalyje vyrauja plokščios plynaukštės (žemiau nei 200–300 m). Šiuos du kraštovaizdžius perskiria plačių kalvų erozijos plynaukštė Dobrudžos centrinėje dalyje (250–350 m).

Tai Rumunijos regionas, kuriame liūčių ir požeminis vandens kiekis yra žemiausi: prieiga prie tokio vandens, kuris dažnai būna mineralizuotas, yra ribota. Šiai padėčiai sušvelninti naudojami sutvirtinimai, vandens surinkimas ir drėkinimas.

Paprastai žemyninį klimatą iš dalies sušvelnina netoli esanti Juodoji jūra, Dunojaus delta ir joje esančios pelkės. Vidutinė metinė temperatūra yra maždaug 11 °C, kai temperatūros intervalas tarp sausio ir liepos mėn. vidutinių verčių yra didesnis nei 25 °C, o vertinant pagal absoliučius kraštutinumus – daugiau kaip 75 °C per kelerius metus. Vidutinis metinis kritulių kiekis dažnai yra mažesnis nei 400 mm. Teritorijos privalumas– geros šiluminės sąlygos: tai vienas iš šilčiausių Rumunijos regionų (juose saulės spinduliuotė viršija 120–125 kalorijų / cm2, saulės šviesos trukmė viršija 2 200 valandų, o vidutinė dienos temperatūra per metus padidėja iki 4 000–4 200 °C) – tai padeda užtikrinti vynuogių sunokimą, o kartais net pernokimą.

Šiose vynuogių auginimo vietovėse dominuoja zoninis dirvožemis: stepių puveningi pievų (kaštonžemis ir juodžemis) ir miškingų stepių puveningi pievų (kalcingi juodžemiai ir, rečiau, molingi iliuviniai juodžemiai, puveningasis kalkžemis ir pilkžemiai) dirvožemio sluoksnis daugiausia susiformavo ant lioso podirvio.

8.2.    Informacija apie produktą

SGN „Colinele Dobrogei“ vynai gali būti baltieji, raudonieji arba rožiniai.

Baltieji ir rožiniai vynai yra skaidrūs, gelsvai žalsvos iki aukso geltonumo spalvos arba šviesaus / vidutinio lašišos rausvumo.

Kvapas ir skonis labai primena gėles. Vynuose susikaupia tinkamas kiekis įvairių rūšių cukraus, todėl skonis būna įvairialypis, su medaus, rožių, citrusinių vaisių aromatais, o brandinti vynai dėl naudojamų aromatinių veislių kartais pasižymi korio aromatu.

Raudonieji vynai yra rubino raudonumo, granato raudonumo, purpurinės raudonos arba tamsiai raudonos spalvos.

Kvapas ir skonis pasižymi šviežiais gerai prinokusių miško vaisių aromatais su slyvų natomis, ragaujant vyną juntamas švelnus ir salsvas skonis, taip pat juntami šviežių aviečių, raudonųjų serbentų, spanguolių, gervuogių ir mėlynių aromatai. Vynams būdinga taninų struktūra ir savybės, juntamas mėlynių ir gvazdikėlių aromatas, kartais – stiprus pipirų aromatas arba vanilės aromatas, jei vynas yra trumpai brandintas. Šie vynai tinkami brandinti ąžuolo statinėse.

8.3.    Priežastinė sąveika

SGN „Colinele Dobrogei“ vynų specifiškumą lemia jiems gaminti naudojama vynuogių misa. Tai siejama su vynuogių veislėmis, kurioms šioje vietovėje teigiamos įtakos turi keli veiksniai: didelė saulės spinduliuotė – šiluminės sąlygos yra vienos geriausių Rumunijoje – bei mažas kritulių kiekis. Šie veiksniai padeda vynuogėms gerai sunokti, todėl gaunama misa, kurioje yra daug cukraus. Jūra taip pat turi įtakos. Rudens sezono metu ji veikia kaip temperatūros reguliatorius. Dunojaus įtaka pastebima Černavodėje, ypač arčiausiai jo esančiuose vynuogynuose. Dirvožemis, kuriame gausu kalcio karbonato, yra svarbus veiksnys, kuris daro įtaką vyno kokybei. Vynų kokybę lemia netoliese esančių Razimo ir Sinojės ežerų teigiama įtaka ir geri dirvožemiai vynui auginti, taip pat tai, kad vynai yra subalansuoti alkoholio ir rūgštingumo požiūriu ir pasižymi maloniomis organoleptinėmis savybėmis (žiedų ir (arba) miško vaisių, prieskonių aromatas).

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Galutiniam produktui taikomos sąlygos

Teisinis pagrindas:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Jei kompetentingoms institucijoms yra tinkamai pranešta, vynai gali būti išlaikomi ir išpilstomi nebūtinai toje vietovėje, kurioje auginamos vynuogės.

Šie procesai gali vykti tame pačiame administraciniame vienete, kaimyniniame administraciniame vienete arba kaimyninėse vietovėse, kuriose leidžiama naudoti geografines nuorodas.

Šiuo atveju etiketėje turi būti nurodytas gamintojas arba išpilstytojas bei išpilstymo vieta.

Išpilstymo klausimu ir atsižvelgiant į ES ir eksporto rinkų komercinius poreikius, leidžiama parduoti nesupakuotus SGN „Colinele Dobrogei“ vynus.

Apie nesupakuotas siuntas valdžios institucijoms turi būti pranešta per vietos kontrolės tarnybą. Prie nesupakuotų siuntų turi būti pridėti atitinkami dokumentai ir sertifikatas, įrodantis teisę naudoti saugomą nuorodą ir parduoti vyną.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_de_sarcini_ig_colinele_dobrogei_modif_cf_cerere_3_2021_modif_anterioare_cerere_989_18.05.2022_no_track_changes_0.pdf

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.