Pranešimo apie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto produkto specifikacijos pavadinimo vyno sektoriuje standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 458/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

Lechinţa

PDO-RO-A0369-AM02

Pranešimo data: 2022 9 15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Naujų vyninių vynuogių veislių raudonajam vynui gaminti sodinimas vynuogynuose

Daugelis šios kilmės vietos nuorodos vietovėje veikiančių gamintojų, pasinaudoję Europos lėšomis, skiriamomis pagal vynuogynų restruktūrizavimo ir (arba) paskirties keitimo programas, vynuogynuose pradėjo auginti tarptautines vynuogių veisles raudoniesiems vynams gaminti. Taip siekiama patenkinti vyno gamybos įvairinimo reikalavimą šioje vietovėje, kurioje anksčiau buvo auginamos tik baltųjų vyninių vynuogių veislės. Dėl vietovės ypatumų (klimato, reljefo) susidaro palankios sąlygos vynuogėse kauptis cukrums, o dėl vynuogių odelėje esančių antocianinų gaunami tinkamos alkoholio koncentracijos ir optimaliai sodrios spalvos vynai.

Specifikacija papildyta naujomis vynuogių veislėmis, iš kurių gaminami neputojantys raudonieji vynai.

Iš dalies pakeisti specifikacijos IV, V ir VIII skyriai ir bendrojo dokumento 7 punktas.

2.   Pakeitimas, kuriuo siekiama išplėsti nustatytos geografinės vietovės ribas

Specifikacijos III skyrius, kuriame nurodoma nustatyta gamybos vietovė, iš dalies pakeistas, kad būtų išplėstos SKVN žymimos geografinės vietovės ribos ir kad į ją būtų įtraukta Četatės savivaldybė bei šie jos kaimai: Satu Nou, Petriș.

Četatės savivaldybė, įsikūrusi Kelimanio kalnų papėdėje, greta Transilvanijos plynaukštės, rytuose ribojasi su Kelimanio priekalniu, šiaurės vakaruose – su Bistricos kalvomis, o šiaurės rytuose – su Livezile-Bîrgău įduba.

Geografiniu požiūriu Četatės savivaldybė ir jos kaimai yra išsidėstę netoli, maždaug už 10 km nuo Budaku de Žoso savivaldybės, kuri patenka į nustatytą SKVN „Lechința“ vietovę, taip pat šioje savivaldybėje ir jos kaimuose dirvožemio ir klimato sąlygos yra panašios į tas, kurios būdingos likusioje apibrėžtos SKVN vietovės dalyje.

Iš dalies pakeistas specifikacijos III skyrius ir bendrojo dokumento 6 punktas.

3.   Naujos neputojančio vyno rūšies gamybos nuoroda – šiaudų vynas

Specifikacijoje numatyta galimybė gaminti naujos rūšies neputojantį baltąjį vyną, vadinamąjį šiaudų vyną, gaminamą iš veislės „Muscat Ottonel“ vynuogių. Šiaudų vynas gaminamas taikant tam tikrus specifinius perdirbimo metodus. Prieš spaudžiant vynuoges, jos yra paliekamos ant šiaudais išklotų lentynų ne ilgiau kaip 6 mėnesius, per kuriuos vyksta du procesai: iš pradžių vynuogės dehidratuojamos (rugsėjo–lapkričio mėnesiais), po to natūraliai užšaldomos (gruodžio–vasario mėnesiais).

Kai vynuogėse susikaupia ne mažiau kaip 400 g/l cukraus, jos spaudžiamos rankiniu presu, po to naudojant specialias mieles fermentuojamos ąžuolo statinėse, galiausiai rauginamos ir laikomos žemoje temperatūroje nerūdijančio plieno talpose. Gaminant šios rūšies vyną visiškai išnaudojamas veislės „Muscat Ottonel“ potencialas šioje SKVN žymimo vyno vietovėje.

Iš dalies pakeistas specifikacijos XI skyrius ir bendrojo dokumento 4 punktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Lechinţa

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltieji vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Baltieji vynai pasižymi vaisiškumu, vyniškumu ir gaivumu. Dėl klimato sąlygų jiems būdingas didesnis rūgštingumas, kuris vynui suteikia gaivumo ir intensyvumo.

Kvapas žolinių augalų, rožių žiedlapių ir akacijų žiedų, skonis kartais šiek tiek pikantiškas, didesnės alkoholio koncentracijos, sodrus ir struktūriškas. Fermentuojami žemoje temperatūroje vynai gali įgauti antrinį fermentacijos kvapą, o juos laikant ir brandinant gali atsirasti specifinis medaus ir bičių korio aromatas.

Spalva nuo žalsvai geltonos iki šiaudų geltonumo, žalsvai gelsva su aukso atspalviais, sudėtyje yra daug ekstrakto ir glicerolio, skonis aksominio švelnumo ir sodrus. Jaunas vynas kartais primena šviežiai nupjautos žolės kvapą. Ragaujant vyną juntamos saldžiarūgštės ir prieskonių natos, subtilus citrusinių vaisių aromatas, o brandinimas medinėse statinėse ir buteliuose suteikia patrauklaus aksominio švelnumo.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

2.   Raudonieji vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Spalva su juodųjų razinų atspalviais, sodriai raudona, net violetinė jauname vyne, senesniuose nei dvejų metų vynuose – nuo sodriai rubino iki plytų raudonumo, brandintame vyne – rubino raudonumo su terakotos atspalviais, granatų raudonumo.

Kvapas – žaliųjų paprikų, mėlynių, vėlyvųjų ievų, savitas laukinės augmenijos, žolės, akacijų ir liepų žiedų, vynuogių kekių pirmajame nokimo etape; žalios augmenijos, šparagų, žaliųjų alyvuogių, aštrus (imbiero, žaliųjų aitriųjų paprikų); brandinant įgauna gervuogių, prisirpusių slyvų, rūgščiųjų vyšnių ir kavos natų; priklausomai nuo vyno amžiaus, dėl stipraus taninų skonio juntamas tabako dvelksmas.

Skonis – aksominio švelnumo, harmoningas, malonus, sodrus, švelnių taninų, vos juntamas, bet nepakartojamas džiovintų slyvų (nerūkytų), gervuogių vaisių aromatas, bręstant vynui šiek tiek juntami vanilės ar cinamono pokvapiai, švelnus juodųjų serbentų aromatas.

Intensyvus poskonis su švelniu uogiškumu. Miško vaisių, šviežių aviečių, karčiųjų vyšnių, rūgščiųjų vyšnių aromatas, gaivus, švelnaus aksominio skonio; brandinant išryškėja malonus, ilgai burnoje išliekantis skonis.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

3.   Šiaudų vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šiaudų geltonumo, nuo žalsvai geltonos iki aukso geltonumo spalvos, tipiško muskato kvapo (egzotinių vaisių, citrusinių vaisių, vynuogių žiedų, šviežio šieno, jazminų, akacijų natos), maloniai aromatingas ir aksominio švelnumo. Ragaujant vynai pasižymi gaivumu, vaisiškumu (kriaušės, abrikosai, prinokę geltonieji vaisiai) ir aksominiu švelnumu; brandinant kai kurių veislių vynai įgauna sodrų aromatą ir gerai integruotą rūgštingumą.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

5.   Vynininkystės metodai

5.1.    Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Vynininkystės metodai

Auginimo praktika

—	sodinimo tankumas – ne mažiau kaip 3 500 vynmedžių viename hektare;

—	neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – taip lieka mažiau vynuogių kekių „veraison“ etape (nokimo pradžioje), jei potencialus produkcijos kiekis viršija maksimalias saugoma kilmės vietos nuoroda „Lechinţa“ pažymėtų vynų specifikacijose leidžiamas ribas.

5.2.    Didžiausias derlingumas

1.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislės „Pinot gris“, „Sauvignon“, „Neuburger“, „Fetească regală“„Traminer roz“ 12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

2.	DOC–CMD tradicinis terminas – veislės „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“, „Merlot“, „Pinot noir“ 12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

3.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislės „Riesling Italian“, „Fetească albă“, „Chardonnay“ 10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

4.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislė „Muscat Ottonel“ 8 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

5.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislės „Pinot gris“, „Sauvignon“, „Neuburger“, „Fetească regală“„Traminer roz“ 80 hektolitrų iš hektaro

6.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislės „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“, „Merlot“, „Pinot noir“ 78 hektolitrai iš hektaro

7.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislės „Riesling Italian“, „Fetească albă“, „Chardonnay“ 66 hektolitrai iš hektaro

8.	Visiškai sunokusių vynuogių derliaus nuėmimas (CMD) – veislė „Muscat Ottonel“ 53 kilogramai vynuogių iš hektaro

9.	Šiaudų vynas („Muscat Ottonel“) 5 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

10.	Šiaudų vynas („Muscat Ottonel“) 12,50 hektolitro iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Bistricos-Neseudo apskritis:

—	Lekincos savivaldybės kaimai – Lechinţa, Sângeorzu Nou, Vermeş, Ţigău, Sâniacob;

—	Bistricos-Galacio savivaldybės kaimai – Galaţii Bistriţei, Herina, Tonciu;

—	Matėjaus savivaldybės kaimai – Matei, Corvineşti, Enciu, Bidiu;

—	Braništios savivaldybės kaimas – Braništia;

—	Petru Rarešo savivaldybės kaimai – Petru Rareş, Reteag;

—	Uriu savivaldybės kaimas – Uriu;

—	Šieu Odorhėjaus savivaldybės kaimai – Şieu-Odorhei, Bretea;

—	Tiakos, Vile Tečio, Arkiudo, Oknicos ir Pintiku kaimai;

—	Urmenišo kaimas;

—	Milašo kaimas;

—	Šieu, Ardano, Posmušo ir Šoimušo kaimai.

—	Bistricos savivaldybė, į kurią įeina Gindos ir Višoaros vietovės

—	Dumitros ir Čepario kaimai;

—	Budaku de Žoso, Budušo ir Želnos kaimai;

—	Livezilės kaimas;

—	Četatės savivaldybės kaimai – Satu Nou, Petriș.

—	Murešo apskritis:

—	Batošo, Dedrado, Gorenio ir Uilos kaimai;

—	Bando, Mederašo, Merešeščio, Drekulia Bandulujaus, Finacė, Negreni de Kimpijė ir Finacele Mederašulujaus kaimai;

—	Čeuašu de Kimpijė ir Kulpiu kaimai.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet Sauvignon N“ – „Petit Vidure“, „Bourdeos tinto“

„Chardonnay B“ – „Gentil blanc“, „Pinot blanc Chardonnay“

„Fetească albă B“ – „Păsărească albă“, „Poama fetei“, „Mädchentraube“, „Leanyka“, „Leanka“

„Fetească neagră N“ – „Schwarze Mädchentraube“, „Poama fetei neagră“, „Păsărească neagră“, „Coada rândunicii“

„Fetească regală B“ – „Königliche Mädchentraube“, „Königsast“, „Kiralyleanka“, „Dănășană“, „Galbenă de Ardeal“

„Merlot N“ – „Bigney rouge“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat Ottonel blanc“

„Neuburger B“ – „Neuburg“

„Pinot Gris G“ – „Affumé“, „Grauer Burgunder“, „Grauburgunder“, „Grauer Mönch“, „Pinot cendré“, „Pinot Grigio“, „Ruländer“

„Pinot noir N“ – „Blauer Spätburgunder“, „Burgund mic“, „Burgunder roter“, „Klăvner Morillon Noir“

„Riesling italian B“ – „Olasz Riesling“, „Olaszriesling“, „Welschriesling“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon verde“

„Traminer Rose Rs“ – „Rosetraminer“, „Savagnin Rose“, „Gewürztraminer“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.    Informacija apie vietovę

Vietovės reljefas itin kalvotas: rytuose – Pakarpatės kalvos (Bistricos ir Murešo kalvos), o vakaruose – rytų Transilvanijos lygumos aukštikalniai (Žimboro, Lekincos, Komlodo ir Mederašo kalvos). Paprastai kalvų viršūnės siekia 300–500 m aukštį, jų šlaitai yra vidutinio arba stataus nuolydžio (nuo 5° iki 25°), o vynuogynai nusidriekę labai plačiai. Vidutinis užfiksuotas kritulių kiekis yra 650–700 mm per metus slėniuose (715 mm Bekliane, 680 mm Bistricoje, 655 mm Regine, 647 mm Kiokiše, 640 mm Lekincoje, 635 mm Tiakoje) ir apie 800 mm kalvotose viršūnėse, daugiausia kritulių iškrenta gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o mažiausiai – žiemą, kai vidutiniškai 30–40 dienų vyrauja snygis.

8.2.    Ryšys su nustatyta vietove

Vynuogynai paprastai auginami pietiniuose, pietrytiniuose arba pietvakariniuose šlaituose ir slėniuose tarp kalvų, kur šilta ir šviesu.

Derliaus nuėmimo metu žema temperatūra (5–10 °C) sumažina oksidacinius ir fermentinius procesus, todėl vynuogės išlieka geros būklės ir išsaugo veislėms būdingų kvapų kokybę. Didelis misos rūgštingumas yra svarbus veiksnys skaidrinant misą, kuris vėliau padeda pagreitinti fermentacijos procesą.

Dėl vasaros pabaigoje vyraujančių rūkų, kurie tęsiasi beveik trečdalį rudens (rugsėjo ir spalio mėn.), vynuogės bręsta lėtai, išlaiko kvapus ir nuolatinį aukštą rūgštingumą, o tai daro teigiamą įtaką gaunamų vynų kokybei. Be to, vynuogių nokimo laikotarpiu vidutinė dienos temperatūra yra apie 23 °C, o vidutinė nakties temperatūra – apie 12 °C. Dėl šių dviejų veiksnių cukraus kiekis nuolat didėja, o rūgštingumas mažėja ir būna pastovus arba beveik pastovus. Esant tokiai aplinkai, kai sumažėja vynuogių oksidacija, nuolat gerėja grynų kvapų ir kvapiųjų junginių kokybė, kuri nokimo laikotarpio pabaigoje būna labai aukšta.

8.3.    Informacija apie produktą

Baltieji vynai pasižymi vaisiškumu, vyniškumu ir gaivumu. Dėl klimato sąlygų jiems būdingas didesnis rūgštingumas, kuris vynui suteikia gaivumo ir intensyvumo. Vyno spalva nuo žalsvai geltonos iki šiaudų geltonumo, žalsvai gelsva su aukso atspalviais, sudėtyje yra daug ekstrakto ir glicerolio, pasižymi sodriu skoniu.

Kvapas patrauklus, primenantis rožių žiedlapius, akacijų žiedus, avietes, karčiąsias vyšnias, o kartais pasižymi šiek tiek pikantišku prieskoniu. Dėl didesnės alkoholio koncentracijos šie vynai yra subalansuoti, o dėl glicerolio jie gali būti sodrūs ir struktūriški. Fermentuojami žemoje temperatūroje vynai gali įgauti antrinį fermentacijos kvapą, o juos laikant ir brandinant gali atsirasti specifinis medaus aromatas (jaunas vynas kartais primena šviežio šieno kvapą).

Ragaujant jaučiamas saldžiarūgštis, šiek tiek pikantiškas ar švelnus citrusinių vaisių kvapas, o brandinimas medinėse statinėse ir buteliuose suteikia patrauklaus aksominio švelnumo.

Raudonieji vynai pasižymi razinų natomis, po ne mažiau kaip 18 mėnesių laikymo – intensyviu skoniu, sodriai raudona spalva, net violetiniu atspalviu jauname vyne; senesnių nei dvejų metų vynų spalva – nuo sodriai rubino iki plytų raudonumo, brandinto vyno – rubino raudonumo su terakotos atspalviais, granatų raudonumo.

Atsiskleidžia vaisiškas, mėlynių ir vėlyvųjų ievų kvapas, savitas laukinės augmenijos ir vynuogių kekių kvapas. Brandinant įgauna gervuogių, prisirpusių slyvų, rūgščiųjų vyšnių ir kavos natas: priklausomai nuo vyno amžiaus, stiprus taninų skonis sušvelnėja, atsiranda tabako, vanilės, kokosų, saldymedžio, žaliųjų paprikų, žaliųjų alyvuogių, skrudintų produktų ir imbiero skonio atspalviai.

Vynas turi vos juntamą, bet nepakartojamą džiovintų slyvų (nerūkytų), gervuogių vaisių aromatą; priklausomai nuo brandinimo laikotarpio, išryškėja vanilės ir cinamono natos, švelnus juodųjų serbentų aromatas. Vynai yra itin gaižūs, struktūriški, turintys augalų skonį ir kvapą. Brandinant kai kurie vynai gali kiek netekti sodrumo, tačiau tai išryškina jų harmoningą aromatą.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Prekybos sąlygos (ženklinimas)

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Papildomų nuostatų nėra.

Atsižvelgiant į gamintojų pageidavimus ir siekiant sustiprinti tam tikrų vietovių pavadinimų sąsajas su vyndarystės tradicijomis, prie saugomos kilmės vietos nuorodos „Lechința“ galima (arba negalima) nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: VERMEȘ, SÂNIACOB, SÂNGEORZU NOU, TEACA, URMENIȘ, DUMITRA, VIIȘOARA (STEINIGER), BATOȘ, CULPIU.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_sarcini_doc_lechinta_modif_cf_cererii_2_de_modif_din_28.06.2018_no_track_changes_0.pdf

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.