KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Programos „Europos horizontas“ ir ERPF programų sinergija

(2022/C 421/03)

Turinys

ĮVADAS

8

SINERGIJOS RŪŠYS

9

1.

Pažangumo ženklas

9

2.

Perkėlimai iš ERPF į programą „Europos horizontas“

14

3.

Kaupiamasis finansavimas

18

4.

Europos partnerystės

23

5.

Jungtinis finansavimas (susiejimas)

32

6.

Pradinės ir galutinės grandies sinergija

33

1 PRIEDAS

36

2 PRIEDAS

39

3 PRIEDAS

41

ĮVADAS

2021–2027 m. reguliavimo sistema, kuria reglamentuojami sanglaudos politikos fondai, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir fondai, kuriems taikomas tiesioginis valdymas, sudaro sąlygas sustiprinti šių dviejų rūšių ES finansavimo sinergiją (1).

Atitinkami mechanizmai yra pažangumo ženklai, perkėlimai, kaupiamasis finansavimas (kuris taip pat gali būti naudojamas bendrai finansuojamoms ir institucionalizuotosioms Europos partnerystėms pagal programą „Europos horizontas“ remti) ir parama susiejimui. Šiame rekomendaciniame dokumente aptariami šie mechanizmai ir pradinės ir (arba) galutinės grandies sinergija.

Jo tikslas – apibrėžti naujas galimybes, prieinamas sanglaudos politikos programų vadovaujančiosioms institucijoms (toliau – VI), nacionalinėms programos „Europos horizontas“ kontaktinėms institucijoms ir programos „Europos horizontas“ projektų rengėjams ir (arba) pareiškėjams. Šiuo dokumentu taip pat siekiama palengvinti naudojimąsi ankstesnėje pastraipoje minėtais atitinkamais mechanizmais. Jame daugiausia dėmesio skiriama programos „Europos horizontas“ ir Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) programų sinergijai (2).

Sinergijos veiklos (operatyvinis) aspektas yra ne mažiau svarbus ir papildo strateginį aspektą, atsižvelgiant į didžiulę šioje srityje padarytą pažangą priimant teisės aktus 2021–2027 m. laikotarpiui. Nuolatinis valstybių narių valdžios institucijų, dalyvaujančių sanglaudos politikos programose ir įgyvendinant programą „Europos horizontas“, keitimasis nuomonėmis apie sinergiją prisidėtų prie informuotumo apie sinergijos teikiamas galimybes didinimą valstybėse narėse.

ES lygmens strateginės aplinkybės

ES politikos prioritetas – skatinti inovatyvią, pažangią ir tvarią ekonomikos transformaciją, puoselėti mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – MTI) kompetenciją, kartu mažinant ir įveikiant nuolatinį atotrūkį inovacijų srityje (atotrūkį tarp valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių gebėjimų diegti inovacijas). Programa „Europos horizontas“ ir ERPF yra pagrindinės ES priemonės, padedančios siekti šių tarpusavyje susijusių tikslų.

Programa „Europos horizontas“ sutelkta į pažangių MTI rėmimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 179 straipsnį. Sanglaudos politika siekiama skatinti ir remti bendrą darnų valstybių narių ir jų regionų vystymąsi pagal SESV 174 straipsnį, visų pirma mažinant regioninius skirtumus. Toliau pateiktame paveiksle pavaizduoti pagrindiniai struktūriniai paramos MTI pagal programą „Europos horizontas“ ir sanglaudos politiką elementai.

Pastaraisiais metais Komisija daug dėmesio skyrė sanglaudos politikos ir programos „Europos horizontas“ suartinimui, ypač ruošdamasi 2021–2027 m. laikotarpiui. Taip siekiama sustiprinti abiejų politikos sričių poveikį kuriant papildomumą, ypač mažiau išsivysčiusiuose ir periferiniuose regionuose. Skatinant integruotą požiūrį ir stiprinant šių pagrindinių ES priemonių (ir jų atitinkamų ramsčių bei politikos tikslų) sinergiją, galima sukurti naujas visoms pusėms naudingas situacijas. Pavyzdžiui, galima skatinti tvarią ir pažangią regioninę ekonominę plėtrą, kartu gerinant bendrą ES inovacijų ekosistemą, kad būtų geriau reaguojama į pagrindinius visuomenės uždavinius ir plėtojamos pagrindinės strateginės vertės grandinės.

Taikant tokį požiūrį atsiranda naujų galimybių padėti skatinti inovacijas visuose regionuose ir geriau integruoti mažiau išsivysčiusius ir periferinius regionus į Europos mokslinių tyrimų erdvę (toliau – EMTE) ir Europos inovacijų ekosistemą (toliau – EIE).

Komisijos komunikatas „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (3) buvo svarbus žingsnis kuriant EMTE. EMTE tikslas – siekti kompetencijos, mokslo darbuotojų tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kurti kritinę masę svarbiausiose strateginėse srityse ir sudaryti galimybes mokslo darbuotojams persikelti ir galiausiai sukurti atvirą bendrąją MTI rinką. Komunikate išdėstytame naujame perspektyviame plane numatyti keturi plataus užmojo politikos tikslai: pirmenybė investicijoms ir reformoms; galimybių naudotis kompetencijos ištekliais gerinimas ir MTI sistemų stiprinimas visoje ES; geresnis naujųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimas į verslą ir geresnis nacionalinės politikos sričių integravimas.

Be to, 2021 m. liepos 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (4). Rekomendacijoje nustatytos kelios prioritetinės bendrųjų veiksmų sritys, kuriomis remiama EMTE. Tarp jų – bendradarbiavimas sprendžiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinius (pavyzdžiui, įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes pagal programą „Europos horizontas“).

Sinergija grindžiama tuo, kad su MTI susijusių programų vadovaujančiosios institucijos žino viena apie kitą ir apie atitinkamas programas. Ji taip pat grindžiama nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų atstovų žiniomis apie programos „Europos horizontas“ prioritetus ir veiksmus (pvz., naujas misijas ir partnerystes) ir regioninius pažangiosios specializacijos prioritetus. Šie prioritetai ir veiksmai yra puikus atskaitos taškas papildomumui plėtoti. MTI sistemos ir sanglaudos programų sinergija gali padidinti investicijų į MTI kiekį, kokybę ir poveikį, jei bus parengti vienas kitą papildantys strateginiai planai ir naudojami skirtingi finansavimo srautai (atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos programos ir (arba) fondo tikslus).

Pažangiosios specializacijos strategijos (toliau – S3) yra labai svarbios siekiant sinergijos su ES lygmens pažangaus augimo priemonėmis (ypač programa „Europos horizontas“). Nustatant S3 prioritetus „iš apačios į viršų“ turėtų būti lengviau rasti partnerių kitose valstybėse narėse, kad būtų galima bendradarbiauti plėtojant susijusias temas ir vertės grandines.

Kalbant apie ERPF, Bendrųjų nuostatų reglamento (toliau – BNR) 11 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje (5) reikalaujama, kad valstybių narių strateginės partnerystės sutartyse būtų nurodyta: „partnerystės sutartyje numatytų fondų <...> ir kitų Sąjungos priemonių <...> ir, kai tinkama, pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamus projektus, tarpusavio papildomumas ir sinergija“. Panašiai, pagal BNR 22 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktį reikalaujama pateikti kiekvienos sanglaudos politikos programos pagrindinių uždavinių santrauką, atsižvelgiant į „investicijų poreikius bei papildomumą ir sinergiją su kitų formų parama“.

Visais atvejais vadovaujančiosios institucijos pačios sprendžia, ar naudoti sinergijos mechanizmus.

SINERGIJOS RŪŠYS

1.   Pažangumo ženklas

Pažangumo ženklas – tai kokybės ženklas, kurį Komisija suteikia pasiūlymui, kuris buvo pateiktas paskelbus konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus pagal ES priemonę ir įvertintas kaip atitinkąs tos ES priemonės minimaliuosius kokybės reikalavimus, tačiau dėl biudžeto apribojimų negalėjo būti finansuojamas. Pažangumo ženklas rodo, kad projektas gali būti tinkamas kandidatas gauti paramą iš kitų ES ar nacionalinių finansavimo šaltinių.

Programos „Europos horizontas“ pažangumo ženklu pripažįstama pasiūlymo vertė ir padedama kitoms finansavimo įstaigoms naudotis programos „Europos horizontas“ vertinimo proceso pranašumais. Pavyzdžiui, jis gali būti suteiktas pasiūlymams, pateiktiems pagal programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų tarybos (toliau – EIC) programą „Accelerator“ (buvusią MVĮ priemonę), EIC programą „Transition“, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, susiejimo veiksmus ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (toliau – EMTT) koncepcijos pagrindimo programą.

Valstybių narių sanglaudos politikos vadovaujančiosios institucijos, priimdamos sprendimus dėl veiksmų, kuriems suteiktas pažangumo ženklas (6), finansavimo pagal ERPF programas, gali taikyti supaprastintą atrankos procedūrą. Tokie veiksmai turi atitikti tris kriterijus:

—	pirma, jie turi atitikti programą (ir atitinkamas strategijas, kuriomis grindžiama programa) ir padėti veiksmingai siekti konkrečių programos tikslų;

—	antra, veiksmai, patenkantys į reikiamos sąlygos taikymo sritį, turi derėti su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą;

—

trečia, jie turi patekti į atitinkamo fondo veikimo sritį ir būti priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės (7). Susiję teisės aktai BNR 2 straipsnio 45 dalis, 73 straipsnio 4 dalis ir 61 konstatuojamoji dalis Programa „Europos horizontas“ 2 straipsnio 23 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 48 straipsnio 7 dalis Susiję teisės aktai Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR) 25a ir 25b straipsniai (valstybės pagalba)

Politikos aspektai

Pažangumo ženklas – tai kokybės ženklas, suteikiamas projektų pasiūlymams, pateiktiems pagal programą „Europos horizontas“ (ES MTI finansavimo programą iki 2027 m.) ir ankstesnę programą „Horizontas 2020“. Pažangumo ženklu patvirtinama, kad tokie pasiūlymai yra pažangūs, ir padidinama jų svarba galimų finansavimo įstaigų (privačiųjų arba viešųjų, nacionalinių arba regioninių, įskaitant sanglaudos politikos fondų vadovaujančiąsias institucijas), suinteresuotų investuoti į perspektyvius MTI projektus, akyse. Pažangumo ženklas padeda tokių pasiūlymų pareiškėjams rasti alternatyvų finansavimą.

Skatindamos teritorinį vystymąsi finansavimo įstaigos taip pat gali naudotis nusistovėjusiu ir itin kokybišku programos „Europos horizontas“ vertinimo procesu. Taip valstybės narės ir regionai gali identifikuoti pažangius MTI projektus, kurie galėtų pagerinti jų MTI veiklos rezultatus ir pajėgumus, ir naudotis jų pasiūla atitinkamoje teritorijoje.

Projektų pareiškėjai, kurie teigiamai įvertinami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“ ir kuriems suteiktas pareiškėjas, gali teikti paraiškas dėl galimaom ERPF finansavimo, jei projektas atitinka projekto rengėjų valstybės narės ar regiono sanglaudos politikos programų prioritetus.

Pažangumo ženklo pažymėjime pateikiama visa pagrindinė informacija apie pasiūlymą, kurios reikia finansavimo įstaigai, norinčiai identifikuoti pasiūlymą ir suprasti jo pagrindines savybes ir vertę (pasiūlymo pavadinimas, nuoroda į kvietimą ir (arba) temą, pasiūlymo pateikėjo (juridinio asmens) pavadinimas ir adresas). Jis, kaip ir projekto pasiūlymas ir vertinimo apibendrinamoji ataskaita, yra patvirtint skaitmeniniu antspaudu, apsaugant nuo sukčiavimo (tai nurodyta dokumentuose). Galiausiai už sanglaudą ir reformas atsakingo Komisijos nario ir už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingo Komisijos nario parašai rodo jų politinį įsipareigojimą sutelkti alternatyvų finansavimą šiems projektams.

Pažangumo ženklas ypač tinkamas programos „Europos horizontas“ vieno paramos gavėjo priemonėms (pavyzdžiui, EIC programoms „Accelerator“ ir „Transition“, programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, susiejimo veiksmams ir EMTT koncepcijos pagrindimo programai). Nors ateityje būtų galima svarstyti galimybę suteikti pažangumo ženklus projektams, kuriuose yra keli paramos gavėjai, šiuo metu, vertinant programos „Europos horizontas“ pirmojo etapo projektus, pažangumo ženklą ketinama suteikti tik vieno paramos gavėjo priemonėms. Šią sąlygą reikės nurodyti atitinkamame kvietime teikti pasiūlymus. Priemonės, kurių projektams suteikiamas pažangumo ženklas, bus nurodytos atitinkamoje darbo programoje.

Komisija taip pat gali suteikti pažangumo ženklus projektų pasiūlymams iš ES nepriklausančių šalių (ypač iš šalių, susijusių su programa „Europos horizontas“), kurios gali naudotis kitais finansavimo šaltiniais, nesusijusiais su sanglaudos politika.

Parama pažangumo ženklu pažymėto projekto finansavimui pagal ERPF programą yra savanoriška, priklausomai nuo valdymo institucijos sprendimo ir laikantis programos nuostatų. Todėl pažymėjimu automatiškai nesuteikiama teisė gauti alternatyvų finansavimą. Valstybė narė arba regionas gali nuspręsti nagrinėti tokią galimybę, tačiau galutinį sprendimą priima atitinkama vadovaujančioji institucija.

Siekiant išvengti nereikalingo paramos gavėjų ir vadovaujančiųjų institucijų darbo dubliavimo teikiant, vertinant ir atrenkant veiksmus, kuriems skirtina ERPF parama, buvo įgyvendinti toliau nurodyti supaprastinimai.

—	Valstybės narės, regionai ir paramos gavėjai gali taikyti programos „Europos horizontas“ kategorijas, didžiausias sumas ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus, naudodamiesi taikomų ES valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimais (pagal BBIR).

—

Programos „Europos horizontas“ techninis ir (arba) turinio vertinimas išlieka galioti. Tai reiškia, kad ERPF programos vadovaujančiajai institucijai nereikia atlikti naujo vertinimo. Tačiau prieš pasirašydamos su paramos gavėjais dokumentą, kuriame nustatomos paramos sąlygos, vadovaujančiosios institucijos turi patikrinti, ar šie projektai atitinka BNR ir ERPF specialiuosius reikalavimus, kurie nėra įtraukti į programos „Europos horizontas“ vertinimą. Taip yra todėl, kad šie projektai turi būti oficialiai atrinkti pagal BNR, t. y. atsižvelgiant į specialius tinkamumo finansuoti kriterijus (sunkumus patiriančioms MVĮ), indėlį į alternatyvius finansavimo programos tikslus, taikytinas reikiamas sąlygas ir fondo taikymo sritį (žr. BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktus).

Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas	— Metinėse arba pusmetinėse programos „Europos horizontas“ darbo programose nurodomi kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos gali būti suteikti pažangumo ženklai. Šias programos „Europos horizontas“ darbo programas galima peržiūrėti ir parsisiųsti Finansavimo ir konkursų portale (https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/programmes/horizon). — Valstybės narės ir regionai turėtų pranešti Komisijai, ar jie pageidauja leisti ERPF programomis remti projektus, kuriems suteiktas programos „Europos horizontas“ pažangumo ženklas. Valstybės narės arba regionai šią informaciją gali įtraukti į partnerystės sutarties skirsnį dėl papildomumo ir sinergijos ir į konkretaus tikslo aprašymą atitinkamoje ERPF programoje. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti remti pažangumo ženklu pažymėtų projektų pasiūlymus, net jei jie nėra aiškiai paminėti partnerystės sutartyje ar programoje. Vadovaujančioji institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų programą.
Komisijos skiriami pažangumo ženklai	— Pažangumo ženklo pažymėjimas suteikiamas reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams ir įteikiamas kartu su laišku, kuriame pasiūlymo pateikėjai informuojami apie vertinimo rezultatus. Programos „Europos horizontas“ darbo programose pateikiama išsamesnė informacija apie pažangumo ženklo gavimo sąlygas ir procesą.
Paramos paskirstymas	— Pažangumo ženklo turėtojas yra tiesiogiai susijęs su konkrečia ERPF programa. — Pažangumo ženklu pažymėtiems projektams netaikomas įprastas ERPF projektų atrankos procesas. Vis dėlto jie turi būti įvertinti taikant supaprastintą vertinimo procesą pagal Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus (atitiktis taikomoms reikiamoms sąlygoms, fondo taikymo sričiai ir programos tikslams kartu su taikomomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis), siekiant užtikrinti, kad veiksmai atitiktų BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus, kaip nustatyta BNR 73 straipsnio 4 dalyje. — Pažangumo ženklu pažymėtų projektų vertinimas siekiant gauti ERPF finansavimą turėtų būti supaprastintas (atitikties patikra), tačiau nacionalinės procedūros gali skirtis. Vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti, jų manymu, geriausią variantą (paskelbti atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, taikyti eiliškumo principą ir t. t. arba tiesiogiai atrinkti projektus, kai programoje numatyta tokia galimybė, su sąlyga, kad laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų). — Sanglaudos politikos paramai gauti vadovaujančiosios institucijos, taikydamos atrankos kriterijus, gali nustatyti aukštesnes ribas, nei minimalus balų skaičius, reikalingas finansavimui pagal programą „Europos horizontas“ gauti. — Pažangumo ženklo interneto svetainėje pateikiama įvairių pavyzdžių (https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/seal-excellence_en#how). — ERPF programos dalyviai raginami informuoti Regioninės politikos GD (atitinkamą geografinį padalinį) ir specialią pažangumo ženklo praktikos bendruomenę (RTD-SEAL-OF-EXCELLENCE@ec.europa.eu) apie savo skiriamą paramą pažangumo ženklu paženklintiems projektams.
Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė	— Paramos gavėjai projektus įgyvendina laikydamiesi sanglaudos politikos taisyklių ir procedūrų. Pasiūlymai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, yra bendrai finansuojami pagal BNR taisykles ir specialiąsias ERPF taisykles. Jeigu vadovaujančioji institucija laikosi programos taisyklių, ji gali taikyti tam tikras programos „Europos horizontas“ taisykles (pavyzdžiui, kategorijas, didžiausias sumas ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus). Vadovaujančioji institucija turi nurodyti šiuos elementus dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos. — Bendram viešajam finansavimui taikomas bendro finansavimo procentinis dydis negali viršyti finansavimo normos pagal programos „Europos horizonto“ taisykles, jei parama teikiama kaip valstybės pagalba pagal BBIR 25a arba 25b straipsnį (žr. tolesnį skirsnį apie valstybės pagalbą). — Stebėsenai ir kontrolei taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems veiksmams pagal atitinkamą ERPF programą. — Programos „Europos horizontas“ viešojoje informacinėje suvestinėje pateikiami apibendrinti duomenys apie pažangumo ženklą, o ženklo vaizdinis apipavidalinimas skiriasi pagal šalis ir regionus.

Svarbu žinoti

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

ERPF programų finansavimui gali būti taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės, jei paramos gavėjai yra įmonės. Tokiais atvejais finansavimas turi būti suderinamas su vidaus rinka, remiantis galiojančiomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Projektams, kuriems suteiktas kompetencijos ženklas, valstybės narės gali taikyti BBIR (8) 25a ir 25b straipsnius, kad užtikrintų suderinamumą su vidaus rinka. Be to, BBIR nustatyta keletas bendrųjų sąlygų, kurias turi atitikti visos pagal BBIR įgyvendinamos pagalbos priemonės, neatsižvelgiant į jų tikslą. BBIR 25a ir 25b straipsniuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis leidžiama iš ERPF finansuoti projektus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, taikant tą pačią finansavimo normą ir tas pačias tinkamas finansuoti programos „Europos horizontas“ išlaidas, prieš tai oficialiai nepranešus Komisijai ir nereikalaujant atlikti kitokio techninio vertinimo. Paramą skirianti institucija, skirdama finansavimą, privalo laikytis taikomų bendrųjų ir specialiųjų BBIR sąlygų. Be pirminės paraiškos pagal programą „Europos horizontas“, pažangumo ženklo turėtojas turi ne tik atitikti vadovaujančiosios institucijos nustatytus atrankos kriterijus, taikomus pažangumo ženklu paženklintiems projektams, bet ir užtikrinti, kad jis laikosi taikomų valstybės pagalbos taisyklių.

Kaip mes, kaip vadovaujančioji institucija ir (arba) kita finansavimo įstaiga, galime nuolat gauti informaciją apie pokyčius ir geriausią praktiką, susijusius su parama pažangumo ženklu pažymėtiems pasiūlymams?

Specialioji pažangumo ženklo praktikos bendruomenė ir toliau sudarys sąlygas suinteresuotoms ERPF vadovaujančiosioms institucijoms ir kitoms finansavimo įstaigoms keistis gerąja patirtimi, susijusia su parama pažangumo ženklu pažymėtiems pasiūlymams, gauti aktualią informaciją apie naujausius pokyčius ir susipažinti su visais svarbiais duomenimis (skaičiumi, prašomu finansavimu ir kt.) apie pažangumo ženklu pažymėtus pasiūlymus atitinkamuose regionuose. Dėl to turėtų būti lengviau sudaryti alternatyvaus finansavimo planus.

Kaip mes, kaip vadovaujančioji institucija ir (arba) kita finansavimo įstaiga, galime nuolat gauti informaciją apie mūsų šalyje ir (arba) regione pateiktus pasiūlymus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas?

Pažangumo ženklo turėtojų prašoma duoti sutikimą, kad ribota informacija (t. y. kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, įmonės pavadinimas, įmonės adresas ir kontaktinio asmens el. pašto adresas, pasiūlymo santrauka, prašomos finansinės paramos suma ir naudojami raktiniai žodžiai) būtų perduota sanglaudos politikos vadovaujančiosioms institucijoms ir kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams, kurie gali būti suinteresuoti finansuoti ar remti jų įmonę. Vadovaujančiosios institucijos galės gauti šią informaciją ir susisiekti su pažangumo ženklo turėtoju. Specialioje pažangumo ženklo interneto svetainėje pateikiama daugiau informacijos apie tai, kaip naudotis pažangumo ženklu ir kur rasti kiekvienos šalies vadovaujančiųjų institucijų kontaktinius duomenis.

Kokiomis sąlygomis vadovaujančiosios institucijos gali finansuoti projektus, kurie buvo pasiūlyti pagal programą „Europos horizontas“, bet nebuvo atrinkti finansuoti programos „Europos horizontas“ lėšomis ir jiems nebuvo suteiktas pažangumo ženklas?

Kad pagal sanglaudos politiką būtų remiamas projektas, kuriam nesuteiktas pažangumo ženklas, jis turi būti vertinamas pagal standartinį išsamų vertinimą, kurio reikalaujama pagal sanglaudos politikos programą (supaprastintas vertinimas taikomas tik projektams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, ir veiksmams, atrinktiems pagal programą, kuri bendrai finansuojama pagal programą „Europos horizontas“).

Praktinis pavyzdys

Projektas, kuriam suteiktas programos „Europos horizontas“ EIC programos „Accelerator“ pažangumo ženklas (2022 m. EIC darbo programa, p. 74, įskaitant 63 ir 64 išnašas)

MVĮ pateikia paraišką atsakydama į kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“ ir patenkina EIC metinėje darbo programoje nustatytus išankstinio vertinimo etapus. Nepaisant aukštos projekto pasiūlymo kokybės, EIC komisija nusprendžia, kad jis negali būti finansuojamas, nes nėra pakankamai lėšų. Paprastai tokiu atveju MVĮ būtų suteiktas pažangumo ženklas (išskyrus konkrečius EIC darbo programoje nustatytus atvejus, pavyzdžiui, kai MVĮ nesutinka, kad būtų dalijamasi informacija apie jos pasiūlymą).

Pažangumo ženklą turinti MVĮ gali kreiptis į kitas finansavimo įstaigas, pavyzdžiui, sanglaudos politikos programų vadovaujančiąsias institucijas. Gavusi išankstinį pareiškėjos leidimą, Komisija taip pat gali dalytis pagrindine informacija, visų pirma kontaktiniais duomenimis, apie teigiamai įvertintą paraišką. Vertinimo rezultatai ir kiti neskelbtini duomenys perduodami suinteresuotoms finansavimo įstaigoms tik šioms pasirašius specialius konfidencialumo susitarimus. Be to, pareiškėjai sutikus, Komisija gali dalytis informacija su kitomis organizacijomis, kurios gali remti MVĮ, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklu. Europos įmonių tinklas gali teikti individualias paramos paslaugas MVĮ, turinčioms pažangumo ženklą, kad padėtų joms nustatyti atitinkamus alternatyvius finansavimo šaltinius (įskaitant ERPF finansuojamas programas), ir padėti joms teikti paraiškas (įskaitant galimą projekto pasiūlymo koregavimą), stiprinti paraiškų teikimo ir pristatymo gebėjimus ir pateikti joms nuorodas į kitas atitinkamas paramos paslaugas, pavyzdžiui, ryšių užmezgimo ir tinkamų verslo partnerių paieškos paslaugas. Europos įmonių tinklo paslaugas, pritaikytas prie kiekvieno konkretaus pažangumo ženklo turėtojo poreikių, sudaro 3–5 dienų paslaugų paketai, kurie nemokamai teikiami konkrečiai MVĮ.

Siekdamos remti pažangumo ženklu pažymėtus projektus, vadovaujančiosios institucijos gali nuspręsti, kad tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, didžiausios sumos ir apskaičiavimo metodai bus nustatomi pagal programos „Europos horizontas“ taisykles, jei laikomasi BBIR 25a straipsnyje ir 1 skyriuje nustatytų valstybės pagalbos suderinamumo sąlygų. Tokiu atveju jos gali taikyti bendrojoje programoje „Europos horizontas“ nustatytas programos „Accelerator“ taisykles, t. y. „[p]aramos pagal programą „Accelerator“ komponentas, kurį sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, negali viršyti 70 proc. visų atrinkto inovacijų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų“ (bendrosios programos „Europos horizontas“ reglamento (9) 48 straipsnio 9 dalis). Be to, kaip paaiškinta specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ (1.1.2 punkte), „[f]inansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti įmonės poreikiams, jos dydžiui ir stadijai, technologijų / inovacijų pobūdžiui ir inovacijų ciklo trukmei“ (10).

Jei numatyta darbo programoje, programos „Europos horizontas“ EIC pažangumo ženklo turėtojai gali naudotis EIC verslo spartinimo tarnybų organizuojamais ryšių užmezgimo renginiais, kuriuose EIC novatorių bendruomenės nariai, įskaitant pažangumo ženklo turėtojus, supažindinami su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. EIC verslo spartinimo tarnybos taip pat teikia įvairias konsultuojamojo ugdymo ir mentorystės paslaugas, o novatoriams suteikiama prieiga prie tarptautinių potencialių partnerių tinklų, įskaitant potencialius pramonės partnerius, siekiant papildyti vertės grandinę, plėtoti rinkos galimybes ir (arba) rasti investuotojų ar kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių (11).

EIC programos „Accelerator“ pažangumo ženklu pažymėti pasiūlymai reklamuojami ne tik ERPF vadovaujančiosioms institucijoms, bet ir privačiojo finansavimo šaltiniams (pvz., specialiai surengtuose e. pristatymo ir ryšių užmezgimo renginiuose, kuriuos organizuoja pažangumo ženklo tinklai ir bendruomenės, taip pat pažymint pažangumo ženklu pažymėtą pasiūlymą „InvestEU“ portale).

2.   Perkėlimai iš ERPF į programą „Europos horizontas“

Pagal BNR 26 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. jų pasidalijamojo valdymo išteklių į bet kurį (-iuos) kitą (-us) ES fondą (-us) ar tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę (-es). 5 proc. riba taikoma pradiniams nacionaliniams tam tikro fondo asignavimams, o ne konkrečiai programai ar (regiono) kategorijai. Perkeltus išteklius galima naudoti tik būsimiems (t. y. kitų finansinių metų) biudžetiniams įsipareigojimams vykdyti. Ištekliai turi būti naudojami atitinkamos valstybės narės labui (12).

Tokios perkeltos sumos neįskaičiuojamos į ERPF paramos telkimą pagal temas.

Visos programos „Europos horizontas“ dalys gali gauti išteklių perkėlimus iš pasidalijamojo valdymo programų.

Susiję teisės aktai	BNR	BNR 26 straipsnis (Išteklių perkėlimas) ir 19 konstatuojamoji dalis
	Programa „Europos horizontas“	15 straipsnio 5 ir 6 dalys
Susiję teisės aktai	BNR	24 straipsnis (Programų dalinis keitimas)

Politikos aspektai

Vadovaujančiosios institucijos gali naudoti perkėlimus, kad sudarytų sąlygas savo valstybės narės ir (arba) regiono pažangiems pasiūlymams, pateiktiems pagal programą „Europos horizontas“, dalyvauti programoje „Europos horizontas“, jei dėl biudžeto apribojimų jie negalėtų būti atrinkti paramai pagal programą „Europos horizontas“ gauti.

Perkėlimai gali suteikti pridėtinės vertės, jei jie nukreipiami į MTI sritis, kurios nacionalinėse ir (arba) regioninėse S3 strategijose buvo įvardytos kaip prioritetinės ir kuriose norinčių dalyvauti yra daugiau nei galimybių dalyvauti pagal programą „Europos horizontas“. Tačiau teisiškai nereikalaujama, kad investicijos, kurioms skiriamos perkeltos lėšos, atitiktų pažangiosios specializacijos prioritetus.

Perkėlimais suteikiama galimybė, be kita ko:

—	skatinti paramos gavėjų iš regionų ir (arba) valstybių narių, kurie tradiciškai menkai dalyvauja programoje „Europos horizontas“ ir kurių dalyvavimas joje nebūna sėkmingas, dalyvavimą programoje „Europos horizontas“;

—	skatinti projektus tose srityse, kurios pagal pažangiąją specializaciją laikomos prioritetinėmis;

—

palaikyti nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens administracinius gebėjimus atrenkant MTI projektus ir vykdant tolesnę jų priežiūrą, nes šiuos veiksmus atliks ne vadovaujančiosios institucijos pagal BNR taisykles, o atitinkama agentūra pagal programos „Europos horizontas“ taisykles (ypač tais atvejais, kai nėra pakankamai pažangių projektų, kad būtų galima pagrįsti visą kvietimą teikti paraiškas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu pagal BNR programą, kai yra daug pažangių pasiūlymų, teikiamų pagal programą „Europos horizontas“ arba kai BNR programos vadovaujančioji institucija nori paįvairinti paramos rūšis).

Perkėlimai ypač tinka vieno paramos gavėjo komponentams. Pirmuoju programoje „Europos horizontas“ etapu bus galima perkelti tik tokius komponentus.

Perkelti ištekliai turi būti naudojami atitinkamos valstybės narės labui. Valstybė narė gali apriboti perkėlimo teritorinę taikymo sritį iki konkretaus regiono (t. y. regiono, kuriam taikoma sanglaudos politikos programa, iš kurios perkeliami ištekliai).

Perkėlimais galima suteikti galimybę valstybėms narėms ar regionams, kurių dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ lygis yra žemas, sustiprinti savo MTI pajėgumus didinant savo pačių juridinių asmenų dalyvavimą programoje „Europos horizontas“. Taip yra todėl, kad perkėlimas gali būti naudingas tik tos valstybės narės ir (arba) regiono paramos gavėjams.

Perkėlimu į programą „Europos horizontas“ taip pat galima sukurti mokymosi galimybių projektų rengėjams, pavyzdžiui, MVĮ arba universitetams, nes jie galės dalyvauti programos „Europos horizontas“ procese dėl papildomų išteklių, kuriuos valstybė narė ar regionas suteikia programai „Europos horizontas“ dėl perkėlimo. Projektui bus pradėtas dotacijos rengimo procesas, jam bus taikomos visos programos „Europos horizontas“ taisyklės, įskaitant finansavimo normas. Atitinkama Komisijos agentūra stebės projektą visą jo įgyvendinimo laikotarpį.

Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas	— Perkėlimai turi būti aiškiai nurodyti partnerystės sutartyje (arba prašyme dėl programos pakeitimo, jei tam pritaria Stebėsenos komitetas (toliau – SK)) (13). Jei perkėlimas iš pradžių nebuvo nurodytas partnerystės sutartyje, jo galima prašyti bet kuriuo metu vėliau, pateikiant prašymą iš dalies pakeisti atitinkamą pasidalijamojo valdymo programą (įskaitant jos finansavimo planą). — Perkėlimams, atliekamiems iš dalies keičiant programą, reikalingas išankstinis SK pritarimas. Be to, „[p]rašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai“. Išsamesnės informacijos apie reikalavimus žr. BNR 24 ir 26 straipsniuose. — Prašydama perkelti lėšas, valstybė narė ir (arba) vadovaujančioji institucija turi paaiškinti, kuo perkėlimas būtų naudingas perkeliančiajai valstybei narei arba (regioninės programos atveju) konkretiems regionams ir kaip toks perkėlimas padėtų pasiekti gaunančiosios priemonės tikslus. Siekiant palengvinti įgyvendinimą, prašyme būtų galima nurodyti programos „Europos horizontas“ komponentą (pvz., EIC programą „Accelerator“), kuriam skirtas perkėlimas. — Siekdamos nustatyti komponentą ir perkeliamą sumą, Komisijos tarnybos, remdamosi valstybės narės ir (arba) regiono duomenimis, susijusiais su pasirinktu komponentu, gali pateikti sumos, kuri gali būti panaudota per atitinkamą laikotarpį, sąmatą.
Komisijos atliekamas prašymų vertinimas	— Komisija turi prieštarauti perkėlimo prašymui, jei toks perkėlimas trukdytų pasiekti programos, iš kurios ištekliai būtų perkelti, tikslus. — Jei Komisija pritaria perkėlimui, toks pritarimas oficialiai įforminamas sprendimu, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis arba programos dalinis pakeitimas. — Perkėlimo prašymo patvirtinimo tvarkaraštis pateikiamas toliau, po lentele.
Paramos paskirstymas	— Patvirtinus perkėlimą, perkeltos sumos gali būti naudojamos programoje „Europos horizontas“ kitais kalendoriniais metais, rengiant tų metų kvietimus teikti pasiūlymus. Nuo to laiko perkėlimas gali būti naudojamas atitinkamos valstybės narės ir (arba) regiono naudai. Pagal šią priemonę gali būti remiami pasiūlymai, kurie parengti perkeliančiuosiuose regionuose ir (arba) šalyje ir kuriuos teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai, tačiau kurie negalėjo būti priimi dėl biudžeto apribojimų. Perkeliama suma papildoma, o ne pakeičiama pradinio programos „Europos horizontas“ biudžeto parama. — Projektai atrenkami remiantis reitingų sąrašu, sudarytu atlikus programos „Europos horizontas“ vertinimą, arba konkrečiomis taisyklėmis (laikantis nacionalinio ir (arba) regioninio perkeltos sumos rezervavimo sąlygų). EIC programos „Accelerator“ atveju perkeltas biudžetas bus paskirstomas eiliškumo principu pagal galutinį planavimą (atranka pradedama kas 3 mėnesius), kol jis bus išnaudotas. — Perkeltoms sumoms taikomos programos „Europos horizontas“ taisyklės, kurioms galioja tokios pačios projekto įgyvendinimo sąlygos kaip ir bet kuriam kitam programos „Europos horizontas“ projektui. — Regionui apibrėžti bus naudojami NUTS2 klasifikatoriaus kodai. Duomenys apie finansuojamus projektus, kurie analizuojami pagal regionus, yra viešai prieinami programos „Europos horizontas“ informacinėje suvestinėje. Informacinėje suvestinėje bus nurodyta, kad projektas buvo paremtas perkeltomis lėšomis.
Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė	— Po perkėlimo įgyvendinimą (įskaitant stebėseną) pagal programos „Europos horizontas“ taisykles vykdo tik Komisija, o ne pasidalijamojo valdymo programų vadovaujančiosios institucijos. Vis dėlto vadovaujančiosios institucijos turi atlikti tam tikrą vaidmenį, kai reikia grąžinti lėšas į sanglaudos politiką ir pateikti dalinį programos pakeitimą. — Perkėlimas neturi tiesioginių pasekmių projektų rengėjams ar paramos gavėjams, kurie laikosi programos „Europos horizontas“ taisyklių ir procedūrų.

Perkėlimo prašymų pateikimo tvarkaraštis

1 etapas Prašymas perkelti lėšas iš sanglaudos politikos priemonės

1.1   Perkėlimo prašymas pagal partnerystės sutartį

1.2   Perkėlimo prašymas įtrauktas į programos dalinį pakeitimą

2 etapas Perkeltų lėšų naudojimas programoje „Europos horizontas“

Svarbu žinoti

Ar galima perkeltus išteklius grsąžinti į pirminį fondą?

Jei Komisija iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. teisiškai neprisiima įsipareigojimų dėl perkeltų lėšų pagal programą „Europos horizontas“, atitinkami nepanaudoti ištekliai gali būti perkelti atgal į pirminį fondą, iš kurio jie buvo perkelti. Tada valstybės narės prašymu jie gali būti perskirstyti vienai ar kelioms programoms (BNR 26 straipsnio 7 dalis, programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 6 dalis).

Taikoma ta pati programos dalinio pakeitimo prašymo procedūra (BNR 24 straipsnis), o prašymas Komisijai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki (finansinių) įsipareigojimų termino pabaigos (t. y. iki n+1 metų rugpjūčio 31 d.).

Tuomet grąžinti ištekliai bus perskirstyti gaunančiajai (-osioms) programai (-oms) ir jiems bus taikomos BNR taisyklės.

Jei Komisijai reikėtų susigrąžinti lėšas iš programos „Europos horizontas“ paramos gavėjų, kurie pasinaudojo perkėlimu iš ERPF, ar šios lėšos būtų grąžintos į ERPF programą?

Ne. Asignavimai nebūtų grąžinti į pirminę biudžeto eilutę (ERPF) ir liktų atitinkamoje programoje. Šiuo konkrečiu atveju jie liktų programoje „Europos horizontas“ (į kurią buvo perkelti iš ERPF).

Praktinis pavyzdys

Valstybė narė nusprendžia perkelti dalį tam tikros ERPF programos išteklių, skirtų kitiems kalendoriniams metams, į programą „Europos horizontas“ (14), iš dalies pakeisdama programą pagal BNR 24 straipsnį.

Komisija sutinka, kad perkėlimas buvo tinkamai pagrįstas ir atitinka programos, iš kurios lėšos bus perkeltos, tikslus. Komisija patvirtina programos dalinį pakeitimą po to, kai jam pritaria SK. Valstybės narės ir Komisija taip pat aptaria geografinę aprėptį (nustatomą pagal perkeliančiosios programos teritoriją), numatomą perkeliamų išteklių panaudojimą pagal programą „Europos horizontas“ (programos „Europos horizontas“ komponento lygmeniu) ir perkeliamą sumą, remdamosi numatomais „įsisavinimo pajėgumais“ (pavyzdžiui, remdamosi ankstesniais statistiniais duomenimis apie dalyvavimą panašiuose tos šalies ir (arba) regiono konkursuose).

Valstybė narė ketina panaudoti perkeltus išteklius MVĮ pasiūlymams finansuoti pagal programos „Europos horizontas“ EIC programos „Accelerator“ kvietimą teikti pasiūlymus. Ji ketina tai padaryti sudarydama dotacijų susitarimus, kurie turi būti sudaryti ne vėliau kaip iki n+1 metų (t. y. metų, einančių po tų metų, kuriais ištekliai perkelti į programą „Europos horizontas“) pabaigos.

Lėšos naudojamos finansuoti MVĮ pasiūlymams, pateiktiems pagal EIC programą „Accelerator“, kurie buvo įvertinti valstybei narei priėmus sprendimą perkelti lėšas.

Programos „Europos horizontas“ lėšomis (šiuo metu) padengiamos visos papildomos administracinės išlaidos, susijusios su perkėlimu. Tokio požiūrio tęstinumo galimybė bus įvertinta atliekant programos laikotarpio vidurio peržiūrą.

Valstybė narė gali paprašyti grąžinti nepanaudotus išteklius ERPF likus ne daugiau kaip 4 mėnesiams iki n+1 metų pabaigos (t. y. iki rugpjūčio 31 d.). Tai daroma prašant iš dalies pakeisti programą (-as), į kurią (-ias) šie ištekliai bus įtraukti. Prašymą turi patvirtinti Komisija. Įsipareigojimų panaikinimo taisyklė bus pradėta taikyti nuo tų metų, kuriais prisiimti atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.

3.   Kaupiamasis finansavimas

Kaupiamasis finansavimas reiškia, kad veiksmui ir (arba) projektui parama suteikiama iš daugiau nei vieno fondo, programos ar priemonės (įskaitant ir pasidalijamojo, ir tiesioginio valdymo fondus), taikant tą patį sąnaudų ir (arba) išlaidų straipsnį. Kaip ir kitų sinergijos mechanizmų atveju, kaupiamasis finansavimas nėra automatinis. Veikiau tai yra galimybė, kurią gali išnagrinėti sanglaudos politikos vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo ES programas paramą teikiančios institucijos. Kaupiamąjį finansavimą galima taikyti tik gavus visų susijusių šalių (t. y. vadovaujančiųjų institucijų ir – tiesioginio valdymo ES programų atveju – pagalba teikiančios institucijos) sutikimą.

Susiję teisės aktai	BNR	63 straipsnio 9 dalis
	Programa „Europos horizontas“	15 straipsnio 4 dalis
Susiję teisės aktai	Skaitmeninės Europos programa	23 straipsnio 1 dalis (15)

Politikos aspektai / galima nauda

Kaupiamasis finansavimas sudaro sąlygas paskirstyti finansinę veiksmo naštą ir spręsti galimus biudžeto apribojimus (pvz., susijusius su mažesnėmis priemonės finansavimo normomis), nes pagal jį iš ES biudžeto galima finansuoti iki 100 proc. sinergijos projekto, jei laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių. Be to, taip pat galima remti nacionalinius įnašus, ypač mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose.

Kaupiamuoju finansavimu taip pat galima sujungti įvairių ES priemonių išteklius pagal tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, be to, juo sudaromos sąlygos gauti 100 proc. finansavimą iš ES išteklių. Todėl kaupiamasis finansavimas suteikia galimybę stiprinti ryšius tarp vienas kitą papildančių programos „Europos horizontas“ kvietimų teikti pasiūlymus ir ERPF programų (ir susijusių S3 strategijų) MTI prioritetų.

Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas	— Toms pačioms veiksmo išlaidoms gali būti skiriamas bendras tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo finansavimas, jei yra nustatyta speciali tvarka, kuria užtikrinama atitiktis BNR 63 straipsnio 9 daliai ir Finansinio reglamento (toliau – FR) 191 straipsnio 3 daliai. Programų institucijos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į toliau pateiktą BNR 63 straipsnio 9 dalies ir FR 191 straipsnio 3 dalies aiškinimą ir įgyvendinti kaupiamąjį finansavimą pagal toliau nurodytus praktinius veiksmus. — BNR 63 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas dubliuoti deklaruotas išlaidas pagal BNR, nurodant, kad tos pačios išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal vieną Sąjungos finansavimo priemonę ir kad su tomis pačiomis išlaidomis negali būti siejamas dvigubas Sąjungos finansavimas. Toks dvigubo deklaravimo draudimas taikomas išlaidoms, kurias vadovaujančioji institucija deklaruoja Komisijai pateiktoje mokėjimo paraiškoje, o ne paramos gavėjo nacionalinėms institucijoms pateiktam mokėjimo prašymui dėl konkretaus veiksmo. — Ši nuostata atitinka FR 191 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto Finansiniame reglamente leidžiama iš ES biudžeto skirti dotacijas kartu, jei tai leidžiama pagrindiniuose teisės aktuose. 2021–2027 m. DFP atveju, daugumoje pagrindinių teisės aktų, įskaitant programą „Europos horizontas“, leidžiama kaupti dotacijas, jei jomis kompensuojama ne daugiau kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. — Sanglaudos politikos programoje vadovaujančioji institucija gali nurodyti savo ketinimą leisti kaupiamąjį finansavimą ir sritis, kuriose toks finansavimas būtų naudingas. Net jei programoje šis mechanizmas nenurodytas, kaupiamasis finansavimas vis tiek gali būti taikomas, jei veiksmai atitinka programos prioritetus. — Tuomet vadovaujančiosios institucijos ir Komisijos tarnybos ir (arba) paramą teikianti institucija (atitinkamos tiesioginio valdymo ES programos atveju) gali susitarti skelbti suderintus kvietimus teikti pasiūlymus. Tokie kvietimai turėtų atitikti šias sąlygas: — jie turėtų būti suderinti tarp vadovaujančiųjų institucijų ir Komisijos tarnybų ir (arba) paramą teikiančios institucijos ir (pageidautina) pradėti įgyvendinti tuo pačiu metu; — juose turėtų būti paminėta, kad pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką pagal abiejų priemonių kvietimus ir, jei abi paraiškos priimtos, projektui gali būti suteiktas kaupiamasis finansavimas (t. y. parama pagal abi priemones); — juose turėtų būti nurodyta, kad kiekvienos dotacijos atveju privalu laikytis taikomų procedūrų ir tinkamumo taisyklių; — juose turėtų būti apibrėžtos finansavimo normos ir sąlygos, kurios bus taikomos pagal šiuos tris scenarijus: i) jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką pagal abiejų priemonių kvietimus ir abi paraiškos priimamos; ii) jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraiškas pagal abiejų priemonių kvietimus, tačiau priimama tik viena iš paraiškų; iii) jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką tik pagal vieną iš dviejų priemonių kvietimų. Be to, tokiuose kvietimuose turėtų būti nurodyta: — tinkamumo finansuoti taisyklės (priklausomai nuo finansavimo šaltinio, gali būti du atskiri tinkamumo finansuoti taisyklių rinkiniai), išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis, projekto trukmė, ataskaitų teikimo laikotarpiai, abiejų dotacijų patvirtinimo terminai (atitinkamos vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikianti institucija turėtų iš anksto suderinti terminus); — finansavimo normos, kurios bus taikomos pagal abi priemones (pagal atitinkamas teisines taisykles). Bendra finansavimo norma neturi viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir turi atitikti valstybės pagalbos taisykles; — turinys, kurį pareiškėjai turėtų pateikti savo pasiūlymuose (daugiau informacijos pateikiama toliau, skirsnyje „Paramos paskirstymas“).
Paramos paskirstymas	— Pasiūlymuose turėtų būti visi elementai, kuriuos vadovaujančioji institucija ir pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikianti institucija vertins savo atitinkamuose atrankos procesuose. — Pasiūlymų atranka ir vertinimas bus vykdomi atskirai pagal kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus, vadovaujantis kiekvienos priemonės mechanizmais ir taisyklėmis. — Atranka pagal vieną kvietimą negarantuoja atrankos pagal kitą kvietimą. — Pasiūlymuose turi būti nurodyta, ar pareiškėjas teiks paraišką pagal kitos priemonės kvietimą. Jei atsakymas yra „taip“, dėl poreikio veiksmingai koordinuoti finansavimo priemones paraiškoje taip pat turi būti nurodyta, ar pareiškėjas ketina tęsti galimai bendrai finansuojamą projektą, jei projektą i) atrinko tik vadovaujančioji institucija arba ii) pagal tiesioginio valdymo ES programą atrinko tik paramą teikianti institucija. — Jei patenkinama tik viena iš paraiškų, atsakinga institucija (vadovaujančioji institucija arba pagal tiesioginio valdymo programą paramą teikianti institucija) sudaro dotacijos susitarimą su paramos gavėju pagal atitinkamo fondo ir (arba) priemonės taisykles. Pavyzdžiui, jei susitarimas sudaromas su vadovaujančiąja institucija (dėl paramos pagal sanglaudos politikos programą), taikomos BNR ir ES valstybės pagalbos taisyklės ir išduodamas dokumentas, kuriame nustatomos paramos sąlygos. — Jei paraiška teikiama ir paraiška atrenkama pagal abu kvietimus, paramos gavėjas turėtų sudaryti du atskirus dotacijos susitarimus: vieną susitarimą su vadovaujančiąja institucija (dokumentą, kuriame nustatomos paramos sąlygos) ir kitą susitarimą su pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikiančia institucija. Kiekviename dotacijos susitarime turėtų būti i) nurodytos taikytinos atitinkamo fondo ir (arba) priemonės taisyklės ir ii) nurodyta sąsaja su kita dotacija. Dotacijos susitarimas pagal tiesioginio valdymo ES programą duomenų lape pažymimas kaip „sinergijos veiksmas“ (rengiant arba iš dalies keičiant dotaciją) ir aktyvinamos atitinkamos pasirinktinės nuostatos. — Atitinkamos institucijos (vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo programas paramą teikiančios institucijos) turi užtikrinti, kad veiksmo lygmeniu taikomos bendros finansavimo normos neviršytų 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. — Taikant pasidalijamąjį valdymą, gali skirtis veiksmo lygmeniu taikoma finansavimo norma ir bendro finansavimo norma atitinkamo prioriteto lygmeniu. Vykdant sinergijos veiksmus turi būti atsižvelgiama į bendro finansavimo normą prioriteto lygmeniu, tačiau galiausiai, siekiant suderinti su tiesioginio valdymo programos finansavimo norma ir užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto būtų padengta ne daugiau kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, bus naudojama finansavimo norma veiksmo lygmeniu, kaip nustatyta dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos.
Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė	Įgyvendinimas — Kad būtų galima gauti 100 proc. finansavimą iš Sąjungos biudžeto, atitinkantį sinergijos veiksmų paskirtį, Komisijai turėtų būti pateikta viena konkretaus sinergijos projekto išlaidų deklaracija. Šią bendrą deklaraciją pasidalijamojo valdymo institucijos turėtų pateikti Komisijai mokėjimo paraiškoje (į ją taip pat reikėtų įtraukti tinkamas finansuoti išlaidas, kurias paramos gavėjas deklaravo vadovaujančiajai institucijai ir kurias vadovaujančioji institucija šioje mokėjimo paraiškoje Komisijai pateiktų kaip papildomą informaciją). Taip atliekant mokėjimus pagal pasidalijamojo valdymo principą, nebus pažeistas BNR 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas dubliuoti Komisijai deklaruojamas išlaidas. — Todėl paramos gavėjas visų pirma turi deklaruoti visas tinkamas finansuoti išlaidas vadovaujančiajai institucijai pagal dotacijos sąlygas. — Vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėją, kai išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraišką Komisijai pagal pasidalijamojo valdymo principą. Ši nuostata taikoma visoms mokėjimo paraiškoms, pateiktoms pagal BNR 91 straipsnį: ERPF programoms valstybė narė pateikia ne daugiau kaip šešias mokėjimo paraiškas vienai programai, vienam fondui ir vieniems ataskaitiniams metams. Kiekvienais metais galima pateikti po vieną mokėjimo paraišką bet kuriuo metu, toliau nurodytais laikotarpiais (tarp nurodytų datų): vasario 28 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., spalio 31 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 31 d. — Tuomet paramos gavėjo deklaracijos kopija, pateikta vadovaujančiajai institucijai (kartu su vadovaujančiosios institucijos paramos gavėjui pateiktos informacijos kopija, patvirtinančia, kad išlaidos buvo įtrauktos į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką), bus pridėta kaip patvirtinamasis dokumentas prie paramos gavėjo e. dotacijų valdymo sistemoje įvestos mokėjimo paraiškos. — Išlaidos jokiu būdu neturėtų būti pirmiausia įtraukiamos į mokėjimo paraišką pagal tiesioginio valdymo dotaciją, nes dėl to jos taptų netinkamos finansuoti pagal pasidalijamojo valdymo principą. — Atsižvelgiant į vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką, ERPF įnašas nustatomas pagal taisykles dėl bendro finansavimo normos ir didžiausios paramos iš fondų kiekvienam prioritetui, kaip nustatyta BNR 112 straipsnyje (bendras finansavimas prioriteto lygmeniu). Tiesioginio valdymo programos įnašas neįskaičiuojamas į šią bendro finansavimo normą ir pateikiamas kaip nacionalinis (viešasis) įnašas. — Pažymėtina, kad mokėjimo paraiškos pagal pasidalijamojo valdymo principą teikiamos prioritetų, o ne atskirų veiksmų lygmeniu. Kiekvienoje mokėjimo paraiškoje vadovaujančioji institucija turėtų nurodyti sumas, susijusias su sinergijos projektais pagal kiekvieną prioritetą. — Kai vadovaujančioji institucija įtraukia išlaidas į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką, paramos gavėjas ir (arba) koordinatorius į e. dotacijų valdymo sistemą įkelia vadovaujančiosios institucijos pateiktos deklaracijos kopiją (kartu su vadovaujančiosios institucijos informacijos paramos gavėjui kopija, patvirtinančia, kad išlaidos įtrauktos į mokėjimo paraišką Komisijai) ir pateikia informaciją apie taikomą / taikytiną bendro finansavimo normą veiksmo ir prioritetinės krypties lygmeniu kiekvienai vadovaujančiajai institucijai ir kartu įveda visą informaciją apie veiksmo įgyvendinimą, kaip reikalaujama pagal tiesioginio valdymo programos taisykles (naudojant ES dotacijų elektroninio valdymo finansavimo ir konkursų portalą). — Tai reiškia, kad paramos gavėjui nebus galima išmokėti tiesioginio valdymo išmokų, kol ši deklaracijos kopija nebus pateikta vadovaujančiajai institucijai, t. y. jam teks laukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. — Abi paramą teikiančios institucijos turėtų turėti pakankamai informacijos ir įrodymų apie kitą esamą ar planuojamą ES finansavimą, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo per visą sinergijos veiksmo gyvavimo ciklą. Kol įnašai neviršys tam tikros sumos, pagrįstos suderinta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi, visa bendra ES parama neviršys visų išlaidų. — Patikrinama ir patvirtinama atsakomybė užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi. — Įgyvendinant šį metodą, pasidalijamojo valdymo programos institucijoms nereikės imtis jokių papildomų priemonių, išskyrus paramos gavėjo informavimą apie atitinkamų išlaidų deklaravimo Komisijai datą. Stebėsena — ERPF ataskaitų teikimo tikslais kaupiamajam finansavimui netaikomos jokios taisyklių išimtys. Turi būti užpildytas BNR VII priedas ir atsižvelgta į ERPF įnašus. — Teikiant mokėjimo paraiškas pagal BNR XXIII priedą, ERPF įnašai turi būti klasifikuojami kaip ES lėšos. O tiesioginio valdymo priemonių įnašai turi būti nurodyti viešojo (nacionalinio) sektoriaus kortelėje. — Vadovaujančioji institucija ir pagal tiesioginio valdymo programą paramą teikianti institucija nustato ataskaitų teikimo ir mokėjimo terminus pagal taikomas taisykles, kad būtų galima taikyti pirmiau aprašytą nuoseklųjį metodą (t. y. pirmiausia deklaracija pateikiama vadovaujančiajai institucijai (o ši ją pateikia Komisijai), tada kopija pateikiama tiesioginio valdymo priemonės institucijai). — Paramos gavėjai privalo laikytis visų susijusių priemonių ir (arba) lėšų įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės taisyklių. Jei tiesioginio valdymo programos ir (arba) fondo paramą teikianti institucija reikalauja tiesioginio valdymo dotacijos finansinių ataskaitų sertifikato (toliau – CFS), CFS auditorius taip pat gali remtis pasidalijamojo valdymo išlaidų audito pažymomis (jei jos apima tas pačias išlaidas ir identiškas tinkamumo sąlygas). — Projektams gali būti skiriamas išankstinis finansavimas arba išankstinis mokėjimas pagal galiojančias teisines taisykles ir iš anksto sutartą finansavimo normą.

Svarbu žinoti

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

ERPF finansuojamai projekto daliai taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės. Taip pat reikia patikrinti ir tinkamai taikyti ES valstybės pagalbos taisyklėse nustatytas viešojo finansavimo sumavimo taisykles, pagal kurias nustatomas bendras galimas projekto ir (arba) veiklos viešasis finansavimas.

Ar kaupiamojo finansavimo atveju nacionalinio finansavimo institucija arba paramos gavėjai vis tiek privalo prisidėti prie finansavimo?

Tai priklauso nuo abiejų finansavimo šaltinių projektų lygmeniu nustatytų finansavimo normų. ERPF atveju taikomos valstybės pagalbos taisyklės, pagal kurias nustatoma didžiausia leistina finansavimo norma veiksmo lygmeniu. Siekiant patikrinti, ar laikomasi didžiausios leistinos finansavimo normos, turi būti atsižvelgiama į visą viešąjį finansavimą projekto lygmeniu, įskaitant bet kokia forma gautą paramą, pavyzdžiui, iš ERPF ir programos „Europos horizontas“.

4.   Europos partnerystės

ERPF kaip nacionalinio įnašo į bendrai finansuojamas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes naudojimas

Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje ES kartu su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais (pavyzdžiui, pramonės subjektais, viešosiomis įstaigomis ar fondus) įsipareigoja bendrai remti MTI veiklos programos rengimą ir įgyvendinimą. Kiekviena Europos partnerystė grindžiama strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke, kurią palaiko ir kurios laikytis įsipareigoja visi partneriai. Ši ilgalaikė vizija įgyvendinama konkrečia veikla pagal metines darbo programas. Europos partnerystėse turi būti nurodyti konkretūs tikslai ir siektinos reikšmės, taip pat atitinkami pagrindiniai veiklos rodikliai.

Pagal BNR 73 straipsnio 4 dalį vadovaujančiosios institucijos gali nuspręsti tiesiogiai teikti ERPF paramą veiksmams, atrinktiems pagal bendrai finansuojamą programą „Europos horizontas“ (pvz., bendrai finansuojamą arba institucionalizuotąją Europos partnerystę).

Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ERPF programų finansiniai įnašai (16) gali būti laikomi dalyvaujančios valstybės narės įnašu į bendrai finansuojamą arba institucionalizuotąją Europos partnerystę, jei tenkinamos BNR taisyklės. Įstaigos, įgyvendinančios bendrai finansuojamas programos „Europos horizontas“ programas, turi būti identifikuotos kaip atitinkamos ERPF programos tarpinės įstaigos (BNR 71 straipsnio 5 dalis). Taip lengviau koordinuoti ir derinti programą „Europos horizontas“, atitinkamą ERPF programą ir nacionalinę paramą. ERPF programos gali padengti (dalį) nacionalinio įnašo už dalyvavimą tokiose Europos partnerystėse. Sprendimas prisidėti prie partnerystės turi būti priimtas po atrankos proceso, kuris atitinka sanglaudos politikos taisykles.

Be to, panašiai kaip ir pažangumo ženklo atveju, vadovaujančiosios institucijos gali tiesiogiai (neskelbiant konkurencingo kvietimo teikti pasiūlymus ir netaikant atskiros atrankos procedūros) teikti tokį įnašą veiksmams, kurie buvo atrinkti pagal programos „Europos horizontas“ bendrai finansuojamą programą pagal BNR 73 straipsnio 4 dalį. Tačiau, kaip ir pažangumo ženklo atveju, vadovaujančiosios institucijos vis tiek turėtų atlikti supaprastintą vertinimą ir patikrinti, ar šie projektai atitinka BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktus. Tokie veiksmai turi i) atitikti programą, įskaitant jų atitiktį atitinkamoms strategijoms, kuriomis grindžiama programa, ir padėtų veiksmingai siekti konkrečių programos tikslų, ii) patekti į reikiamos sąlygos taikymo sritį, derėti su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą, ir iii) patekti į atitinkamo fondo taikymo sritį ir būti priskirti intervencinių priemonių rūšiai.

Vadovaujančiosios institucijos šiems veiksmams gali panašiai taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus.

Atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms gali būti užtikrinta laikantis BBIR 25c straipsnio suderinamumo sąlygų, kuriomis suteikiama galimybė pagal programą „Europos horizontas“ atrinktiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, finansuojamiems iš programos „Horizontas“ ir atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, taikyti tinkamas finansuoti išlaidas ir finansavimo normas.

ERPF programos įnašai į Europos partnerystes turi atitikti BNR 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles dėl dvigubo išlaidų deklaravimo draudimo. Tos pačios išlaidos negali būti deklaruojamos Komisijai du kartus. Įgyvendinant Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalį, svarbios dviejų tipų Europos partnerystės.

—

Bendrai finansuojamos Europos partnerystės (remiamos pagal „bendro programos finansavimo veiksmą“) grindžiamos Komisijos ir partnerių konsorciumo (paprastai nacionalinių ministerijų arba MTI finansavimo agentūrų) dotacijos susitarimu. Partneriai įsipareigoja teikti finansinius ir nepiniginius įnašus. Tai partnerystės, kuriose dalyvauja ES šalys, o konsorciumo pagrindą sudaro nacionaliniai ir (arba) regioniniai mokslinių tyrimų finansuotojai ir kitos viešosios institucijos. ES skiria bendrą finansavimą programai, kurią įgyvendina MTI veiklą valdantys ir finansuojantys subjektai. Pagrindinė bendrai finansuojamų Europos partnerysčių veikla – bendri kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos finansuojami tarptautiniai MTI projektai ir kiekvienas partneris skiria biudžetą savo projektuose dalyvaujantiems subjektams, o ES skiria papildomą finansavimą.

—

Institucionalizuotosios Europos partnerystės yra MTI programos. Jas gali sudaryti i) kelios valstybės narės (remiantis Tarybos ir Europos Parlamento sprendimu pagal SESV 185 straipsnį), ii) įstaigos, įsteigtos Tarybos sprendimu pagal SESV 187 straipsnį (pavyzdžiui, bendrosios įmonės), arba iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendrijos pagal EIT reglamentą ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę. Tikimasi, kad jos turės ilgalaikę perspektyvą ir bus iš dalies integruotos.

1 paveiksle apžvelgiamos visos bendrai finansuojamos, bendrai programuojamos ir institucionalizuotosios Europos partnerystės, sudarytos pagal programos „Europos horizontas“ pirmąjį 2019–2024 m. strateginį planą. 20 bendrai finansuojamų ir institucionalizuotųjų Europos partnerysčių, kuriose dalyvauja valstybės narės, yra svarbios taikant Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.

1 pav.

Keturių Europos partnerysčių grupių apžvalga

Verta žinoti Bendrai programuojamos Europos partnerystės grindžiamos Komisijos ir kitų partnerių, išskyrus ES, pasirašytu susitarimo memorandumu. Šios partnerystės negali naudotis ERPF lėšomis kaip nacionaliniu įnašu, nes nėra galimybės derinti finansavimą (galimas tik lygiagretus arba nuoseklus finansavimas). Tokių tipų partnerystėms ERPF galima naudoti kaip nacionalinį įnašą į partnerysčių papildomą veiklą, jei ji nurodyta papildomos veiklos plane. Europos atvirojo mokslo debesija šiuo metu yra vienintelė bendrai programuojama Europos partnerystė, kurioje dalyvauja valstybės narės.

Susiję teisės aktai	BNR	63 straipsnio 9 dalis, 71 straipsnio 5 dalis, 73 straipsnio 4 dalis ir 61 konstatuojamoji dalis
	Programa „Europos horizontas“	15 straipsnio 3 dalis
Susiję teisės aktai	Bendrasis bendrosios išimties reglamentas	25c ir 25d straipsniai (valstybės pagalba)

Politikos aspektai / galima nauda

Europos partnerystės kuriamos ES prioritetams įgyvendinti. Bendradarbiaudamos su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, jos padeda spręsti pasaulines problemas, kurioms spręsti reikia kritinės masės ir ilgalaikės vizijos, dėl kurios partneriai susitaria ir kurios įsipareigoja laikytis. Partnerystės ne tik skelbia bendrus kvietimus teikti pasiūlymus, bet ir vykdo įvairią papildomą veiklą, kuria siekiama palaikyti visuomenės, rinkos ir teisinį MTI rezultatų įsisavinimą.

Europos partnerystės yra vienas pagrindinių sinergijos veiksnių, nes jos padeda sutelkti išteklius, gaunamus iš įvairių ES ir nacionalinių priemonių, programų ir fondų, ir koordinuoti jų panaudojimą. Jos taip pat padeda stiprinti EMTE skatindamos tarpvalstybinį bendradarbiavimą, derindamos MTI planus, gerindamos įgūdžius ir didindamos Europos įmonių įsisavinimo pajėgumus. Konkretus Europos partnerystės, kurioje dalyvauja valstybės narės, tikslas – pasiekti nacionalinių mokslinių tyrimų programų mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją tam tikroje srityje. Anksčiau dalyvių skaičių didinančių valstybių narių dalyvavimas ES MTI partnerystėse buvo ribotas, nes trūko patirties arba lėšų tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti. Europos partnerystėmis siekiama įgyvendinti ES prioritetus, todėl svarbu stiprinti nepakankamai atstovaujamų šalių dalyvavimą, didinti papildomumą visoje ES ir dalytis gaunama nauda. Tai ypač aktualu, nes kai kurie programos „Europos horizontas“ prioritetai sprendžiami tik per Europos partnerystes. Tai reiškia, kad valstybės narės turi dalyvauti, jei nori, kad jų subjektai galėtų dalyvauti partnerystės skelbiamuose konkursuose ir kitoje veikloje.

Leidimas pripažinti ERPF programų įnašus nacionaliniais įnašais į programos „Europos horizontas“ partnerystes yra didelė paskata tarptautiniam bendradarbiavimui. Taip pat didinamas įvairių ES fondų investicijų į MTI poveikis, nes investicijos derinamos su bendrais ES prioritetais.

Pagal naująsias taisykles ERPF ir programos „Europos horizontas“ lėšas lengviau sutelkti bendrai finansuojamose programos „Europos horizontas“ partnerystėse, taip sudarant galimybes regionams susivienyti su kitomis ES šalimis ir regionais, siekiant įgyvendinti susijusius pažangiosios specializacijos prioritetus. Didžiausia nauda – galimybė padidinti mažiau išsivysčiusių regionų ir valstybių narių dalyvavimą tarptautiniame bendradarbiavime pagal partnerystės sistemą.

Todėl bendras ES finansavimas, teikiamas per partnerystes, gali sukurti ypatingą pridėtinę vertę, kai prioritetai, nustatyti pagal programą „Europos horizontas“ ir S3 strategijas, atitinka arba papildo vieni kitus.

Pagrindiniai proceso etapai – Bendrai finansuojamos Europos partnerystės

Pasirengimas / programavimas

— Nacionalinės valdžios institucijos ir (arba) suinteresuotieji subjektai turėtų pradėti dialogą su savo vadovaujančiosiomis institucijomis dar gerokai prieš prasidedant oficialioms deryboms dėl programos su Komisija. — Vadovaujančiosios institucijos ir nacionaliniai ir (arba) regioniniai suinteresuotieji subjektai turėtų nustatyti MTI prioritetus programose pagal S3 prioritetus, suplanuoti atitinkamas sanglaudos politikos fondo priemones ir pradėti dialogą su bendrai finansuojamos Europos partnerystės koordinatoriais ir (arba) kontaktiniais asmenimis, kad suprastų, kokią veiklą ir išteklius reikia planuoti. — Bendrai finansuojamų Europos partnerysčių atveju dėl visko susitariama sudarant dotacijos susitarimą, įskaitant ES kompensuojamų tinkamų finansuoti išlaidų normą ir bendrą biudžetą visam partnerystės laikotarpiui. Metiniame darbo plane, kurį turi patvirtinti Komisija, aprašoma partnerystės veikla. Konsorciumas pats sprendžia, kaip paskirstyti ES lėšas, laikydamasis dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, numatytų taisyklių. — Visas ES įnašas apskaičiuojamas kaip visų tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis. Bendrai finansuojamų Europos partnerysčių finansavimo norma pagal programą „Europos horizontas“ paprastai yra 30 proc. (išimtiniais atvejais – 50 proc.). Konsorciumas turi visišką diskreciją nuspręsti, kaip paskirstyti ES įnašą planuojamai partnerystei tarp paramos gavėjų, kurie yra programos „Europos horizontas“ dotacijos susitarimo šalys, ir dėl to konkrečiai veiklai ir (arba) paramos gavėjams gali būti skiriamos didesnės arba mažesnės finansavimo normos. Jei pagal ERPF programą, atsižvelgiant į jos tikslus, ERPF parama teikiama bendrai finansuojamai programai pagal programą „Europos horizontas“, įstaigos, įgyvendinančios bendrai finansuojamos pagal programą „Europos horizontas“ veiklą (pvz., nacionalinės finansavimo įstaigos), turėtų būti paskirtos tarpinėmis institucijomis pagal atitinkamas programas. Pagal BNR 71 straipsnio 3 dalį vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės (-ių) institucija (-ų) susitarimai įforminami raštu. — ERPF programos įnašas bus skirtas konkrečiam projektui, finansuojamam nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, o šio įnašo gavėjas bus šio projekto paramos gavėjas (sanglaudos politikos kontekste vartojama sąvoka „veiksmas“). — Planai prisidėti prie Europos partnerystėse atrinktų projektų, skiriant tam tikrą nacionalinį įnašą, turėtų būti paaiškinti ERPF programoje. — ERPF programos įnašas į Europos partnerystę turi patekti į taikytinos reikiamos sąlygos (t. y. S3) taikymo sritį ir atitikti atitinkamus konkrečios programos tikslus ir taikymo sritį. Įnašas į Europos partnerystę taip pat gali būti nustatytas anksti, atitinkamos S3 etapu, kaip priemonė, skirta bendradarbiavimui prioritetinėse srityse su partneriais ne iš konkrečios valstybės narės stiprinti.

Paramos paskirstymas

— Veiksmams, atrinktiems pagal programą, bendrai finansuojamą „Europos horizontas“ lėšomis, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF programos, jei jie atitinka BNR 73 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus (susijusius su atitiktimi programos tikslams, fondo taikymo sričiai ir taikomoms reikiamoms sąlygoms). Be to, vadovaujančiosios institucijos gali taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus (jie turi būti išdėstomi dokumente, kuriame nustatytos paramos sąlygas). — Bendrai finansuojamos Europos partnerystės finansų valdymas yra toks pat kaip ir bet kurio kito programos „Europos horizontas“ projekto finansų valdymas (t. y. paramos gavėjai pagal dotacijos susitarimą vykdo veiklą ir praneša Komisijai apie savo išlaidas). — Nurodytos išlaidos turi atitikti programos „Europos horizontas“ išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles ir specialiąsias programos bendro finansavimo veiksmų taisykles, kaip apibrėžta pavyzdiniame dotacijos susitarime (pvz., reikia laikytis tarptautinių projektų atrankos taisyklių). Galima teikti nepiniginius ir finansinius įnašus, jei jie atitinka sanglaudos politikos fondų ir programos „Europos horizontas“ reikalavimus. — Pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos pagal taikomą finansavimo normą (paprastai ji yra 30 proc. visos konsorciumo surinktos sumos, į kurią gali būti įtraukti „finansiniai įnašai pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF lėšomis“ pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalį). — Programą „Europos horizontas“ įnašas per koordinatorių pervedamas nacionalinei finansavimo įstaigai ir naudojamas kaip papildomas veiklos programos finansavimas. — Konsorciumas, įgyvendinantis bendrai finansuojamus programos veiksmus, savarankiškai valdo ES įnašą ir sprendžia (pavyzdžiui, konsorciumo sutartyje), kaip skirti ir paskirstyti lėšas veiklai ir paramos gavėjams. Programos bendrai finansuojamų veiksmų paramos gavėjai (nacionalinės finansavimo įstaigos) apie savo tinkamas finansuoti išlaidas praneša vadovaujančiajai institucijai. Deklaracijos kopija perduodama pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai. — Kai įnašas skiriamas pagal ERPF programą, taikomas procesas, analogiškas kaupiamajam finansavimui (žr. pirmiau).

Praktinis pavyzdys

—	Valstybė narė arba regionas dalyvauja nacionalinių finansavimo įstaigų konsorciumo bendrai finansuojamoje Europos partnerystėje.

—	Valstybė narė arba regionas ketina naudotis ERPF programa, kad padengtų dalį nacionalinio įnašo į bendrai finansuojamą Europos partnerystę.

—

Nacionalinė finansavimo įstaiga (t. y. ERPF programos tarpinė institucija) praneša programos „Europos horizontas“ institucijoms, kad ji teikia 100 mln. EUR finansinę paramą ir (arba) finansavimą paramos gavėjams. Nacionalinė finansavimo įstaiga gauna 30 proc. kompensaciją iš programos „Europos horizontas“ (30 mln. EUR).

—	Likusi 70 mln. EUR suma gali būti bendrai finansuojama iš ERPF programos (pvz., taikant 50 proc. bendro finansavimo normą; turi būti laikomasi programos prioriteto bendro finansavimo normos pagal BNR 112 straipsnį).

—	Todėl visos 100 mln. EUR išlaidos būtų padengtos taip: 30 mln. EUR programos „Europos horizontas“ lėšomis, 35 mln. EUR ERPF lėšomis ir 35 mln. EUR nacionalinio biudžeto lėšomis.

—	Išlaidos ir sąnaudos turėtų būti deklaruojamos ir apie jas pranešama pagal pirmiau nurodytas kaupiamojo finansavimo taisykles.

2 pav.

Kaip veikia bendrai finansuojama Europos partnerystė?

Praktiniai tarptautinio bendro kvietimo teikti pasiūlymus pavyzdžiai. Paramos gavėją nacionaliniu lygmeniu atrenka nacionalinė finansavimo agentūra Šie pavyzdžiai yra hipotetiniai. Galutinį sprendimą priima atitinkama valstybė narė. Kiekviena bendrai finansuojamoje Europos partnerystėje dalyvaujanti valstybė narė paprastai savo dalyvius finansuoja nacionaliniu lygmeniu, taikydama savo nacionalines procedūras ir laikydamasi savo nacionalinių taisyklių. Pagal programos „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos partnerystės pavyzdinį dotacijos susitarimą tokie dalyviai bus laikomi „finansinės paramos trečiajai šaliai“ gavėjais. Nacionaliniu požiūriu šiems nacionaliniams paramos gavėjams gali būti taikomas vienas iš toliau nurodytų finansavimo variantų. 1. Visiškas finansavimas pagal ERPF bendrai finansuojamą programą. — Nacionalinis paramos gavėjas pasirašo tik vieną nacionalinį dotacijos susitarimą su nacionaline finansavimo agentūra. Jame nustatomos sąlygos, kuriomis nacionalinė finansavimo agentūra išmokės ERPF lėšas. — Nacionalinė finansavimo agentūra yra laikoma tarpine institucija (BNR požiūriu) ir teikia ataskaitas apie savo išlaidas (t. y. ERPF lėšas, kurias ji skyrė nacionaliniam paramos gavėjui) pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai[1] ir jos kompetentingai vadovaujančiajai institucijai. Abi šios institucijos teikia ataskaitas Komisijai. 2. Bendras finansavimas ERPF ir kito (-ų) nacionalinio (-ių) šaltinio (-ių), kurį (-iuos) tvarko ta pati nacionalinė finansavimo agentūra, lėšomis. — Nacionalinis paramos gavėjas pasirašo vieną nacionalinį dotacijos susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis nacionalinė finansavimo agentūra išmokės ERPF lėšas. Tuomet nacionalinis paramos gavėjas pasirašo kitą nacionalinį dotacijos susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos, pagal kurias nacionalinė finansavimo agentūra išmokės kito nacionalinio finansavimo šaltinio skiriamą sumą. — Nacionalinė finansavimo agentūra laikoma tarpine institucija (BNR požiūriu) ir teikia ataskaitas apie — išlaidas, susijusias su ERPF lėšų skyrimu nacionaliniam paramos gavėjui (apie tai ji praneša kompetentingai vadovaujančiajai institucijai), ir — bendras išlaidas,[2] susijusias su ERPF lėšų ir kito nacionalinio finansavimo šaltinio lėšų, kurias nacionalinė finansavimo agentūra suteikė nacionaliniam paramos gavėjui, skyrimu (apie tai ji praneša pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai)[3]). Abiem pirmiau nurodytais atvejais nacionalinė finansavimo agentūra turi laikytis kaupiamojo finansavimo procedūros (žr. 3 skirsnį apie kaupiamąjį finansavimą) ir į e. dotacijų valdymo sistemą įkelti paramos gavėjo deklaracijos, pateiktos vadovaujančiajai institucijai, kopiją (kartu su vadovaujančiosios institucijos informacijos, suteiktos paramos gavėjui, kopija, patvirtinančia, kad išlaidos buvo įtrauktos į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką), kaip patvirtinamąjį dokumentą prie pateiktos mokėjimo paraiškos. [1] Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“. [2] Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“. [3] Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“.

Svarbu žinoti

Kaip atliekami įnašai ir prisiimami įsipareigojimai pagal programą „Europos horizontas“?

Įsipareigojimai prisiimami ir įnašai bendrai finansuojamoms Europos partnerystėms skiriami penkiais etapais:

1.	orientacinis išankstinis įsipareigojimas,

2.	bendras įsipareigojimas pasirašant dotacijos susitarimą,

3.	metinis įsipareigojimas nustatant metinę darbo programą (pvz., apibrėžiant biudžeto įnašą kvietime teikti pasiūlymus),

4.	galutinis įsipareigojimas, kai sutinkama su reitingavimo ir (arba) atrankos sąrašu ir pasirašomi dotacijų susitarimai,

5.	įnašas (t. y. lėšų išmokėjimas).

Jei partnerystė tampa ERPF programos tarpine institucija pagal BNR 71 straipsnio 5 dalį, rašytiniame vadovaujančiosios institucijos ir šios tarpinės institucijos (partnerystės) susitarime turi būti aiškiai nurodyta kiekvienos šalies atsakomybė už užduočių, kurias vadovaujančioji institucija perdavė šiai tarpinei institucijai, vykdymą.

Pagrindiniai proceso etapai. Institucionalizuotoji Europos partnerystė (SESV 185 ir 187 straipsniai)

Pasirengimas / programavimas

— Įnašai ir veikla nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (SESV 185 straipsnis) arba Tarybos reglamente (SESV 187 straipsnis). ES įnašas turi būti bent jau lygiavertis ES nepriklausančios šalies partnerės įnašui. — Kai pagal ERPF programą, atsižvelgiant į jos tikslus, teikiama parama partnerystei, kuri taip pat yra bendrai finansuojama programos „Europos horizontas“ lėšomis, atitinkamos programos vadovaujančioji institucija paskiria bendrąją įmonę (SESV 187 straipsnis) arba decentralizuotą įgyvendinimo struktūrą (SESV 185 straipsnis) (17) kaip tarpinę instituciją pagal BNR 71 straipsnio 5 dalį. Pagal BNR 71 straipsnio 3 dalį vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės (-ių) institucijos (-ų) susitarimai įforminami raštu. — ERPF programos įnašas skiriamas konkrečiam projektui. Tokio ERPF įnašo gavėjas yra projekto paramos gavėjas (sanglaudos politikos kontekste projektas vadinamas veiksmu). — Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę turėtų būti įvardytas su pagrindimu skirsnyje apie programos sinergiją ir papildomumą. — Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę turi atitikti taikytinos paramos sąlygos (t. y. S3) kriterijus ir būti suderinamas su atitinkamu programos tikslu ir taikymo sritimi, kaip numatyta BNR 73 straipsnio 4 dalyje. Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę taip pat gali būti nustatytas anksti, atitinkamos S3 etapu, kaip priemonė, skirta bendradarbiavimui prioritetinėse srityse su partneriais ne iš konkrečios valstybės narės stiprinti. Rašytiniame vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės institucijos (partnerystės) susitarime turėtų būti aiškiai nustatyta atsakomybė už šių užduočių vykdymą.

Paramos paskirstymas

— Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF programos, su sąlyga, kad tenkinami BNR 73 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Be to, vadovaujančiosios institucijos gali taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus (jie turi būti išdėstomi dokumente, kuriame nustatytos paramos sąlygos). — Finansavimas, kurį dalyvaujančios valstybės skiria savo nacionaliniams subjektams bendrosios įmonės projektuose, yra laikomas finansiniu įnašu į bendrąją įmonę. Pagal atitinkamas dalyvaujančių valstybių įnašų valdymo taisykles (18), dalyvaujančios valstybės iki kiekvienų metų sausio 31 d. turi pranešti valdybai apie orientacinius finansinius įnašus, kurie turi būti sumokėti tais finansiniais metais. Tai darydamos dalyvaujančios valstybės turėtų nurodyti, kokią šių įnašų dalį sudaro sanglaudos politikos lėšos. — Centralizuoto finansinių įnašų valdymo atveju (kai paramos gavėjas pasirašo vieną bendrą dotacijos susitarimą su bendrąja įmone, kuri įgyvendina ES ir nacionalinius įnašus), ERPF programos ištekliai išmokami įgyvendinimo struktūrai po to, kai atrenkami pasiūlymai ir nustatomi nacionaliniai ir (arba) regioniniai įnašai. Šiuo atveju tiek kvietimo vertinimo ir atrankos, tiek mokėjimo etapuose taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės. — Mokėjimų koordinavimo atveju nacionalinė institucija neperveda lėšų įgyvendinimo struktūrai, o tiesiogiai kompensuoja paramos gavėjų išlaidas pagal nacionalinį dotacijos susitarimą. Visam nacionaliniam įnašui taikomos nacionalinės arba ERPF finansavimo taisyklės. Tačiau kvietimui teikti pasiūlymus, vertinimui ir atrankai taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės. Nepriklausomai nuo įnašo įgyvendinimo tipo, pagal tą patį kvietimą teikti pasiūlymus veiksmai gali būti finansuojami ERPF lėšomis kartu su programos „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programos lėšomis.

Pagrindiniai proceso etapai. Taikoma bendrai finansuojamoms ir institucionalizuotosioms Europos partnerystėms (SESV 185 arba 187 straipsniai)

Pasirengimas / programavimas

— Naujos Europos partnerystės nustatomos vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir susijusį strateginio koordinavimo procesą. Valstybės narės visapusiškai įtraukiamos į procesą pagal specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, 6 straipsnio 5 dalį.

Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

— Partnerystės turi sukurti stebėsenos sistemą, atitinkančią Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 45 straipsnyje, III ir V prieduose nustatytus reikalavimus. Jos informacija turėtų būti perduodama į tą pačią duomenų bazę, kuri naudojama kitiems programos „Europos horizontas“ komponentams. Suvestiniai duomenys, susiję su pasiūlymais ir projektais, finansuojamais pagal Europos partnerystes, bus prieinami per eCORDA ir programos „Europos horizontas“ suvestinėje. Be pagrindinių programos „Europos horizontas“ poveikio krypčių, Europos partnerystėms parengtas bendrų rodiklių rinkinys, kad būtų galima stebėti jų veiklą pagal teisiniame pagrinde nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, papildomumo, atvirumo ir sinergijos kriterijus. Vykdant stebėseną turėtų būti įmanoma įvertinti pasiekimus ir pažangą siekiant poveikio, taip pat nustatyti galimą taisomųjų priemonių poreikį. Šios stebėsenos rezultatai bus įtraukti į kas dvejus metus vykdomą visų Europos partnerysčių ir programos „Europos horizontas“ vertinimo ciklų stebėseną. — Vadovaudamasi BNR 72 straipsnio 1 dalimi, vadovaujančioji institucija renka duomenis apie veiksmus, įskaitant partnerysčių atrinktus paramos projektus.

Svarbu žinoti

Kokią nacionalinių įnašų dalį galima padengti ERPF programos lėšomis?

ERPF programos įnašu galima padengti nacionalinį įnašą pagal bendro finansavimo taisykles ir didžiausią galimą paramos iš fondų kiekvienam prioritetui sumą, nustatytą BNR 112 straipsnyje ir FR 190 straipsnyje, jei laikomasi BNR 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų.

BBIR reglamento 25c straipsnyje numatytos valstybės pagalbos suderinamumo sąlygos, kad Europos partnerystės lėšomis remiamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams būtų taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos.

Ar ERPF programos lėšomis galima padengti visą nacionalinį įnašą į projektą, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinis bendras finansavimas programuojamas pagal prioritetus, o ne pagal projektą?

Taip. Įnašas skiriamas iš atitinkamos programos, kuriai taikomos bendro finansavimo taisyklės – Tačiau kadangi bendras finansavimas nustatomas prioriteto, o ne veiksmo lygmeniu, ES biudžeto lėšomis galima padengti visus nacionalinius įnašus, skirtus konkrečiam veiksmui.

Ar galima ERPF programas naudoti nepiniginiam įnašui, o ne projektams finansuoti?

ERPF programos gali būti naudojamos Europos partnerystėse dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams įnašams padengti, nepriklausomai nuo to, ar toks įnašas yra finansinis, ar nepiniginis. Institucionalizuotųjų Europos partnerysčių atveju dalyvaujančios valstybės narės neteikia nepiniginių įnašų.

Kaip ERPF programos vadovaujančioji institucija gali užtikrinti, kad bendrai finansuojamas veiksmas prisidėtų prie programoje nustatytų rodiklių įgyvendinimo?

Europos partnerysčių atrinkti projektai gali būti remiami, jei jie atitinka BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus. Todėl jie turi prisidėti įgyvendinant programos rodiklius.

Ar galima lėšas naudoti kitiems tikslams, jei jos nėra skirtos partnerystės projektams finansuoti?

Šie įnašai skiriami nustatytiems projektams po to, kai juos įvertina ir atrenka Europos partnerystės valdyba. Todėl jų nebūtų įmanoma grąžinti.

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

Jei viešojo finansavimo, skiriamo iš valstybės narės išteklių, įskaitant ERPF, paramos gavėjas yra įmonė (ir jei tenkinamos visos kitos SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės pagalbos sąlygos), taikomos valstybės pagalbos taisyklės. BBIR reglamento 25c straipsnyje nustatytomis sąlygomis bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams gali būti taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos. Ši nuostata taip pat taikoma kvietimams teikti pasiūlymus, kuriuos skelbia partnerystės pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, arba kvietimams teikti pasiūlymus, skelbiamiems pagal programos bendro finansavimo veiksmus. Projektai turi būti tarptautiniai (juos įgyvendina bent trys valstybės narės arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis) ir jie turi būti vykdomi pagal centralizuotai organizuojamus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriems taikomos programos „Europos horizontas“ finansavimo taisyklės (BBIR 25c straipsnio 3 dalis dėl tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, didžiausių sumų ir apskaičiavimo metodų). Jei tenkinamos visos BBIR nustatytos taikytinos sąlygos, paramą teikiančiai institucijai nereikia atlikti atskiro valstybės pagalbos vertinimo ir apie teikiamą pagalbą nereikia pranešti Komisijai. Jei finansavimui taikomos valstybės pagalbos taisyklės ir jis neatitinka visų BBIR 25c straipsnyje nustatytų sąlygų, supaprastintas šių projektų vertinimas pagal valstybės pagalbos taisykles netaikomas.

Kas yra institucionalizuotųjų Europos partnerysčių veto teisė?

Pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 10 straipsnio 1 dalies c punktą, vienos dalyvaujančios valstybės narės įnašai turi būti naudojami toje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusių subjektų dalyvavimui finansuoti. Todėl dalyvaujančios valstybės narės ir toliau kontroliuoja savo nacionalinius įnašus, nes jos gali vetuoti nacionalinių lėšų skyrimą konkrečiam paramos gavėjui (išimtiniais atvejais ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių), nedarydamos jokio poveikio pasiūlymo tinkamumui gauti ES finansavimą.

Ar ERPF programos lėšomis galima remti narystę kitose ES įstaigose ar tinkluose (pvz., EIT partnerystėse) ir (arba) dalyvavimo juose mokesčius?

ERPF bendrai finansuojamas veiksmas turi patekti į ERPF reglamento taikymo sritį. Pagal ERPF reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punktą, ERPF lėšomis galima remti tinklaveiką, bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir su inovacijų klasteriais susijusią veikla (įskaitant veiklą, kuria vienijamos verslo įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos ir valdžios institucijos). Tokį bendradarbiavimą gali skatinti tarptautinė organizacija.

Pagal BNR 63 straipsnio 4 dalį visas veiksmas arba jo dalis gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, įskaitant ne ES šalis, jei veiksmu prisidedama prie programos tikslų įgyvendinimo.

Todėl tarptautinių organizacijų narystės mokesčiai neatitinka pirmiau minėtų sąlygų ir ERPF paramos skyrimo reikalavimų, nes tarptautinių organizacijų tikslai paprastai yra pernelyg platūs, kad atitiktų konkrečią veiklą, kuria siekiama finansavimo programos tikslų.

Priešingai, dalyvavimo mokesčiai paprastai yra susiję su konkretesne ir specifiškesne veikla, todėl jie gali būti tinkami finansuoti ERPF lėšomis, jei atitinka konkrečią tarptautinės organizacijos vykdomą veiklą, kuri patenka į ERPF reglamento taikymo sritį ir prisideda prie finansavimo programos tikslo (-ų) įgyvendinimo.

5.   Jungtinis finansavimas (susiejimas)

Svarbu optimizuoti ir maksimaliai padidinti naudą, kurią MTI gali teikti visuomenei, aplinkai ir ekonomikai, taip pat joss indėlį siekiant ES tikslų. Todėl ES finansavimas turi būti nuoseklus, išnaudojant galimą sinergiją. Tai ypač pasakytina apie susiejimą, kuriuo remiamas kompetencijos centro kūrimas ar modernizavimas mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančioje šalyje, susiejant jį su aukštos kvalifikacijos mokslinių tyrimų institucija (pažangiuoju partneriu) kitoje šalyje. Tam reikia papildomo finansavimo iš nacionalinių, regioninių, ES ar privačiųjų šaltinių. Todėl toks veiksmas programos „Europos horizontas“ darbo programoje įvardijamas kaip „sinergijos“ veiksmas. Tikimasi, kad susiejimas taps įtakingu ir reikšmingu tiltu, ypač tarp S3 ir kompetencijos MTI srityje, taip stiprinant EMTE.

Susiję teisės aktai

BBIR 25d straipsnis (Valstybės pagalba)

Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas	Programos „Europos horizontas“ darbo programoje susiejimas priskiriamas „sinergijos“ veiksmams. Sanglaudos politikos programos gali skirti papildomą finansavimą tokioms susiejimo projekto tinkamomss finansuoti išlaidoms, kurios yra atskirtos nuo pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų išlaidų, jei laikomasi BNR 73 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Paramos paskirstymas	Skelbiami du atskiri kvietimai teikti pasiūlymus (ERPF ir „Europos horizontas“). Pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą teikiamame pasiūlyme turi būti aiškiai aprašytas papildomas projektas, remiamas ERPF ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Jei reikia, aprašyme turėtų būti nurodytos išlaidų kategorijos, techninės infrastruktūros specifikacijos, preliminarus statybos ir įrengimo planavimas, sąnaudų ir naudos analizė ir kt. Tokį aprašymą taip pat vertins nepriklausomi ekspertai pagal programos „Europos horizontas“ taisykles ir atrankos kriterijus.
Įgyvendinimas	ERPF programos lėšomis remiami mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, kuriais papildoma programa „Europos horizontas“, nors jų tinkamos finansuoti išlaidos skiriasi. Iš dalies pakeistame BBIR 25d straipsnyje nustatytos suderinamumo sąlygos, pagal kurias galima teikti valstybės pagalbą (įskaitant ERPF lėšas) bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, kuriais papildomas susiejimas (tokiais atvejais taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos). Be to, pagal iš dalies pakeistą BBIR 25d straipsnį valstybės pagalbos investicijomis galima padengti iki 70 proc. investicijų į infrastruktūrą, atliktų pagal susiejimo veiksmą (jei tenkinamos tam tikros sąlygos). Projekto pasiūlymas vertinamas atskirai, t. y. vertinamos abi projekto dalys (programos „Europos horizontas“ dalis ir dalis, susijusi su pasirinktu papildomu finansavimo šaltiniu, pvz., sanglaudos politikos programa). Tai būtina, kad būtų galima taikyti iš dalies pakeistą BBIR 25d straipsnį, pagal kurį papildomo finansavimo šaltinio valdytojams leidžiama atitinkamam veiksmui taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus.

6.   Pradinės ir galutinės grandies sinergija

Pradinės ir (arba) galutinės grandies sinergija atsiranda tada, kai ES parama sukuriama (visų pirma per „Europos horizontas“ ir ERPF programas) koordinuota ir vientisa sistemą visiems MTI inovacijų proceso etapams (nuo gebėjimų stiprinimo ir fundamentinių tyrimų iki komercializavimo ir inovatyvių sprendimų diegimo privačiose įmonėse). Tokia sinergija turi ypatingą pridėtinę vertę, kai ji atsiranda tose srityse, kurios yra susijusios su pagrindiniais ES politikos tikslais ir suteikia galimybę iš esmės pagerinti ekonomiką platesniu mastu.

Norint sukurti tokią sinergiją, reikia glaudaus atitinkamų dalyvių, ypač ES ir nacionalinių institucijų, dalyvaujančių programuojant ir įgyvendinant programos „Europos horizontas“ ir ERPF paramą, bendradarbiavimo.

Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ misijos (19) siūlo naujus būdus, kaip spręsti jų nustatytus uždavinius, ir transformacinius sprendimus, galinčius padėti paspartinti geriausių turimų technologijų diegimą. Praktiniai penkių ES misijų ir ERPF galimos sinergijos pavyzdžiai pateikiami šio pranešimo priede.

Siekiant paskatinti tokį diegimą, pagal naują programos „Europos horizontas“ sklaidos ir naudojimo strategiją bus skatinamas integruotas požiūris kuriant ir palaikant misijų rezultatų portfelius ir derinant juos su integruota paslaugų (pvz., programos „Europos horizontas“ rezultatų platformos ir programos „Europos horizontas“ rezultatų stiprinimo priemonės) ir iniciatyvų (pvz., renginių ir seminarų) ekosistema. Taip bus galima atkreipti nacionalinių ir regioninių investuotojų ir politikos formuotojų dėmesį į aiškius MTI rezultatų rinkinius. Naujoje programos „Europos horizontas“ sklaidos ir naudojimo strategijoje taip pat akcentuojamos programos „Europos horizontas“ darbo programos temos, todėl pareiškėjai apsvarstys, ar jie gali naudotis galima sinergija su kitomis ES programomis.

Sprendžiant, kaip panaudoti programos „Europos horizontas“ MTI rezultatus pagal INTERREG programas (kaip papildomą būdą padidinti regionų galimybes naudotis aukštos kokybės MTI rezultatais), bus atsižvelgta į patirtį, įgytą paskelbus 4-ąjį INTERREG Vidurio Europos kvietimą teikti pasiūlymus naudotis esamų projektų pagal programą „Horizontas 2020“ (ir kitas ES programas) rezultatais. Būsimoms pastangoms šioje srityje bus naudingos žinios ir patirtis, įgytos įgyvendinant suderinimo iniciatyvas (pavyzdžiui, naująją programos „Europos horizontas“ ir INTERREG sinergijos gebėjimų nustatymo priemonę, kurioje derinama teminė ir regioninė informacija, siekiant nustatyti galimą šių dviejų finansavimo srautų sinergiją).

Šie metodai ir sprendimai taip pat gali padėti viešojo administravimo institucijoms plėtoti naujus gebėjimus ir teikti naujas paslaugas. Tai ypač svarbu mažiau išsivysčiusiems ir periferiniams regionams, kurie mažiau pajėgūs įsisavinti naujas technologijas ir valdyti sistemines permainas.

Todėl daugelis šių regionų, naudodamiesi sanglaudos politikos ištekliais, gali išplėsti demonstracines, inovacijų ir technologijų perdavimo priemones, kad padėtų pasiekti programos tikslus. Regionai, kurie strategijose nustatė prioritetus, susijusius su tam tikra misijos sritimi, gali plėtoti sinergiją su ta misija (20), kad būtų remiamas naujų metodų, skirtų transformacijos keliams kurti, kūrimas ir (arba) tolesnis diegimas. Pavyzdžiui, pagal programą „Europos horizontas“ įsteigtos misijos gali suteikti kryptingumą; pagerinti regionų vystymąsi; skatinti tarpdalykinį ir daugiapakopį valdymą; įtraukti plačiąją visuomenę ir vietos ir (arba) regiono suinteresuotuosius subjektus ir viešinti investicijas į sanglaudos politiką ir galimybę naudotis naujais tinklais, politikos mokymosi platformomis ir finansavimo priemonėmis.

Regionams tenka svarbus vaidmuo diegiant vandenilio ekonomiką, visų pirma per vandenilio slėnius (21). Juose užtikrinama vandenilio gamyba, transportavimas, saugojimas ir naudojimas regioniniu ar vietos lygmenimis ir jie yra labai svarbūs siekiant „REPowerEU“ tikslų (22). Švariojo vandenilio bendroji įmonė turi ilgametės patirties remiant vandenilio slėnių kūrimą ES. Norint toliau plėtoti šią sėkmingą koncepciją visose valstybėse narėse, reikės sutelkti didelius išteklius.

Pavyzdžiui, vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių bus labai svarbus siekiant pakeisti gamtines dujas, anglis ir naftą labai priklausančiuose nuo iškastinio kuro pramonės ir transporto sektoriuose. „REPowerEU“ nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus rinkoje ir 10 mln. tonų importuojamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. Regionams tenka svarbus vaidmuo diegiant vandenilio ekonomiką ES, visų pirma per vandenilio slėnius. Vandenilio slėniuose užtikrinama vandenilio gamyba, transportavimas, saugojimas ir naudojimas regioniniu ar vietos lygmenimis ir jie yra labai svarbūs siekiant „REPowerEU“ tikslų. Švariojo vandenilio bendroji įmonė ir jos pirmtakės turi ilgametės patirties remiant vandenilio slėnių kūrimą ES. Šiuo metu ES yra 23 vandenilio slėniai dešimtyje valstybių narių. Norint toliau plėtoti šią sėkmingą koncepciją visose valstybėse narėse, reikės sutelkti didelius išteklius.

Pavyzdys Sinergija pagal naująją Europos inovacijų darbotvarkę

Sinergija gali padėti įgyvendinti naująją Europos inovacijų darbotvarkę, ypač 3 pavyzdinę iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti ir sujungti regionines inovacijų ekosistemas ir mažinti atotrūkį inovacijų srityje.

---

(1)  Ji gali būti taikoma ir netiesiogiai valdomiems ES fondams.

(2)  Atsižvelgiant į tai, kad tiesiogiai valdomų Sąjungos programų, pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Skaitmeninės Europos programos, nuostatos dėl sinergijos su pasidalijamojo valdymo programomis yra suderintos, šio dokumento elementai gali būti laikomi tokių tiesiogiai valdomų Sąjungos programų ir ERPF programų sinergijos įgyvendinimo gairėmis, atidžiai atsižvelgiant į kiekvienos taikytinos teisinės bazės ypatumus ir kiekvienai tokiai programai būdingus politikos aspektus.

(3)  COM(2020) 628 final, 2020 9 30.

(4)  COM(2021) 407 final.

(5)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(6)  Nors šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama pažangumo ženklams, numatytiems pagal programą „Europos horizontas“, galimybė suteikti pažangumo ženklus taip pat numatyta 14 kitų ES DFP programų (Skaitmeninės Europos programos, Bendrosios rinkos programos, Aplinkos ir klimato politikos programos, programos „Kūrybiška Europa“, programos „Erasmus+“, Kosmoso programos, Europos solidarumo korpuso, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Teisingumo programos, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, Euratomo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Integruoto sienų valdymo fondas ir Vidaus saugumo fondo) pagrindiniuose teisės aktuose.

(7)  Žr. BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b, g punktus ir 73 straipsnio 4 dalį.

(8)  Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, 2014 m. birželio 17 d kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1, su pakeitimais). Konsoliduota iš dalies pakeisto reglamento redakcija pateikiama Europos Komisijos interneto svetainėje tik informacijos tikslais: https://ec.europa.eu/competition-policy/state-aid/legislation/regulations_en

(9)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013.

(10)  2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764, kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES.

(11)  2022 m. EIC darbo programa.

(12)  Perkėlimai taip pat galimi į kitas tiesioginio valdymo programas, žr., pavyzdžiui, EITP reglamento 4 straipsnio 14 dalį, taikomą skaitmeniniam sektoriui, ir Skaitmeninės Europos programos reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(13)  Partnerystės sutarties šablono (BNR II priedas) 4.2 lentelėje „Perkėlimai į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones“ nurodyta konkreti priemonė, į kurią pervedamos ERPF sumos.

(14)  Neperžengiant BNR 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

(15)  Reikėtų pažymėti, kad Reglamento dėl Skaitmeninės Europos programos 23 straipsnio 1 dalies, ir, pavyzdžiui, EITP2 reglamento 19 straipsnio 1 dalies nuostatos yra identiškos Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Taip įmanoma suderinti šių programų įgyvendinimo priemones, susijusias su kaupiamuoju finansavimu.

(16)  Šiame rekomendaciniame dokumente daugiausia dėmesio skiriama programos „Europos horizontas“ ir ERPF programų sinergijai, tačiau panaši logika taikoma ir kitoms 15 straipsnio 3 dalyje išvardytoms programoms.

(17)  Pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinama tik viena SESV 185 straipsnyje nurodyta iniciatyva – Europos metrologijos partnerystė, kuriai vadovauja EURAMET.

(18)  Tarybos reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, 12 straipsnis.

(19)  Daugiau informacijos apie ES misijas, įsteigtas pagal programą „Europos horizontas“ pateikta https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/eu-missions-horizon-europe_en#what

(20)  ES misijos yra 2021–2027 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ naujovė. ES misijos – tai Komisijos koordinuojamos pastangos sutelkti reikiamus išteklius, susijusius su finansavimo programomis, politika ir reglamentais, taip pat kita veikla. Taip pat siekiama sutelkti ir įtraukti viešuosius ir privačiuosius subjektus, pavyzdžiui, ES valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų institutus, ūkininkus ir žemės valdytojus, verslininkus ir investuotojus, kad misijų poveikis būtų realus ir ilgalaikis. Misijos bendradarbiaus su plačiąja visuomene, kad visuomenė geriau įsisavintų naujus sprendimus ir metodus. Veikia penkios ES misijos (Prisitaikymo prie klimato kaitos misija, Kovos su vėžiu misija, misija „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030 m.“, misija „100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iki 2030 m.“, Europos dirvožemio būklės gerinimo misija).

(21)  Vandenilio slėnių pažangiosios specializacijos partnerystė ir bandomasis vandenilio projektas (Vandenilio slėniai. Pažangiosios specializacijos platforma, europa.eu).

(22)  „REPowerEU“ (COM(2022) 230 final) nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus rinkoje ir 10 mln. tonų importuojamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.