Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2022/C 182/06)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos eAmbrosia duomenų bazėje.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LILIPUTAS“

ES Nr. PGI-LT-00868-AM02 – 28.10.2021

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Liliputas“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Lietuva

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Liliputas“ – tai rankų darbo riebus (50 proc. sausojoje medžiagoje) puskietis cilindro suapvalintomis briaunomis formos sūris, kurio aukštis 5,0–15,0 cm, skersmuo 7,0–8,5 cm, masė 0,25–0,7 kg. Sūris gaminamas Belvederio kaime iš pasterizuoto normalizuoto karvių pieno, jį sutraukiant, vėliau sutrauką apdorojant ir sūrio masę, suvyniotą į medvilnės audinio servetėles, presuojant tradicinėse cilindro formose. Sūris nokinamas 20–30 parų veikiant vidinei bei paviršiaus mikroflorai – mikroskopiniam Penicillium pallidum Smith grybui, natūraliai augančiam 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje esančiuose rūsiuose.

Sūrio pavadinimą „Liliputas“ lėmė jo dydis, o juslines savybes – jo nokinimas mažose galvose, dalyvaujant Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui.

1 lentelė.

Sūrio „Liliputas“ jusliniai rodikliai

Rodiklis	Apibūdinimas
Išvaizda	Žievė lygi, be storo požievinio sluoksnio, padengta parafininiu-polimeriniu ar kitu lydiniu. Gali būti servetėlės audinio bei presavimo formos atspaudai.
Skonis ir kvapas	Pienarūgštis, gaivus, fermentinio sūrio skonis ir kvapas. Gali būti jaučiamas aštrumas, sūrumas.
Tekstūra	Vienalytė, tvirtoka, elastinga, kramtant burnoje plastiška.
Piešinys	Pjūvyje matomos netolygiai išsidėsčiusios ovalinės, kampuotos ar šiek tiek suplotos formos akutės arba be jų.
Spalva	Nuo baltai geltonos iki geltonos, vienoda visoje masėje.

2 lentelė.

Sūrio „Liliputas“ fizikiniai ir cheminiai rodikliai

Rodiklis	Kiekis, proc.
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje	50,0±5
Sausųjų medžiagų kiekis ne mažiau kaip	56,0
Valgomosios druskos kiekis	1,3–3,0

3 lentelė.

100 g sūrio „Liliputas“ vidutinis maistingumas

Riebalai (g)	Baltymai (g)	Angliavandeniai (g)	Energinė vertė
			Kcal	KJ
30,0	23,5	–	364	1 510

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—	karvės pienas,

—	pieno rūgšties ir aromatinių bakterijų kultūrų raugai,

—	pieną traukinantys fermentai,

—	valgomoji druska.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

—	Pieno paruošimas ir fermentinis traukinimas. Sūrių gamybai pienas pasterizuojamas ir normalizuojamas taip, kad subrandinto sūrio sausojoje medžiagoje riebalų kiekis atitiktų 3.2 punkte nustatytus reikalavimus. Pienas traukinamas pridėjus fermento, raugų, kalcio chlorido.

—

Sutraukos ir sūrio grūdelių apdorojimas. Sutrauka apdorojama mechaniškai iki reikalingo sutraukos gabalėlių didumo, maišoma. Sūrio grūdelių sudarymo metu nuleidžiama 1/3 išrūgų, pašildoma. Po pašildymo sūrio grūdeliai maišomi, kol pasiekia 4–5 mm dydį ir pasidaro neklijingi, sausi ir stangrūs. Sūrio drėgmė turi būti ne daugiau kaip 44 proc.

—

Sūrio formavimas ir presavimas. Sūris formuojamas iš klodo. Formavimo procesas trunka 20–25 min., po to klodas pjaustomas į gabalus, kurie rankomis dedami į cilindro formas savaiminiam presavimuisi. Savaiminio presavimosi metu sūriai du arba tris kartus apverčiami. Savaiminis presavimasis trunka 20–25 min. Po savaiminio presavimosi sūriai išimami iš formų, suvyniojami į drėgnas servetėles, kad susiformuotų sūrio žievė, ir vėl sudedami į formas, uždedamas sūrio formos dangtelis. Formos su sūriais sudedamos į presus ir presuojama 1,5–2 val. Sūriai po presavimo išimami iš formų, nuvyniojamos servetėlės, apipjaustomi presavimo metu tarp sūrio formos ir dangtelio susidarę sūrio krašteliai.

—

Sūrio sūdymas. Sūriai pasveriami ir sudedami į druskos tirpalą. Po 1,5–2 parų (pagal technologinio proceso eigą ir galimybes) sūriai išgriebiami iš druskos tirpalo, sudedami ant lentynų, apdžiovinami ir sudedami į sūriams nokinti skirtas lentynas, esančias rūsyje, kuriame palaikoma 10–14 °C temperatūra ir 85–94 proc. drėgmė ir natūraliai veisiasi Penicillium pallidum Smith mikroskopinis grybas.

—

Sūrio nokinimas. Lentynose sūriai, kaip teigė jo gamybos pradininkai, kad nenugulėtų šonų ir išlaikytų formą, vartomi ne vėliau kaip kas penkias paras. Nokinimo metu sūris pasidengia mikroskopinio grybo apnašu, kuris nuplaunamas po 20–30 parų, pagal atliktą vizualinę apžiūrą ir įvertinus organoleptinius sūrio parametrus (skonį, kvapą, konsistenciją). Nuo sūrio paviršiaus nuplaunamos pelėsio apnašos, sūris apdžiovinamas ir padengiamas vaško sluoksniu.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Siekiant išsaugoti unikalias sūrio savybes, apsaugoti jį nuo apdžiūvimo, kuris atsiranda pažeidus apsauginį parafino sluoksnį, ir dėl jo mažumo (svoris 0,25–0,7 kg) parduodamas tik nepjaustytas.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Etiketėje turi būti aiškiai matomas produkto pavadinimas „Liliputas“, sūrio gamintojo pavadinimas ir Europos Sąjungos ženklas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Sūris „Liliputas“ gaminamas Belvederio kaime – nedideliame Lietuvos kaime Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Panemunių regioniniame parke, Nemuno dešiniajame krante, 1 km į vakarus nuo Seredžiaus.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Belvederis – tai istorinė pienininkystės specialistų kalvė Lietuvoje. 1921 m. dvaro rūmuose buvo įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, kurioje buvo dėstomos ir pienininkystės disciplinos. Po keleto metų ji reorganizuota į aukštesniąją pienininkystės mokyklą, o 1944 m. – į pienininkystės technikumą. Daugelį metų čia buvo puoselėjamos Lietuvos pienininkų rengimo tradicijos. Per 34 mokyklos (vėliau technikumo) gyvavimo metus buvo parengta daugiau kaip 800 pienininkystės specialistų, kurių dauguma patirties sėmėsi 1928 metais pastatytoje seniausioje Lietuvos sūrinėje, kurioje gaminamas „Liliputas“. Sūrių gamybai pienas buvo pašildomas vonioje su pakura, kūrenama malkomis. Separatorius buvo rankinis, sūrių formos medinės. Sūriai buvo plaunami rankiniais šepečiais – žiemą rūsyje, vasarą lauke. Šalia sūrinės buvo ledainė, kurioje sandėliuodavo ledo luitus, atvežtus iš Nemuno upės. Šiuo ledu buvo vėsinami sūrinės rūsiai. Iš pradžių Belvederio sūrinėje buvo gaminami didesni (2,5–3,0 kg) apvalūs puskiečiai sūriai, o nuo 1958 m., kai sūrinė buvo išplėsta, pradėti gaminti nedideli 0,4–0,7 kg sūriai, kuriems iš karto prigijo pavadinimas „Liliputas“. Meistras Jonas Jarušaitis pirmasis išmoko gaminti šį sūrį. Pirmaisiais gamybos metais sūrio buvo sunokinta vos 8 tonos, o po 40 metų gamyba išaugo iki 130 tonų. Belvederio sūrinėje prisiminimui išsaugotos senosios medinės sūrių gamybos formos ir suvenyrinės kartoninės fasavimo dėžutės, XX a. viduryje išleistas atvirukas, kuriame nufotografuoti kubile plaunami sūriai ir kviečiama į karališką puotą paragauti rankomis gaminamų Belvederio sūrių ir kitų gardėsių.

Iki šių dienų „Liliputas“ gaminamas pagal unikalią ir autentišką 1958 m. technologiją. Sūrinės darbuotojų iš kartos į kartą perduodami gamybiniai įgūdžiai ir žinios sudarė sąlygas išlaikyti išskirtinį produkto dydį, juslines savybes ir kokybę.

5.2.   Produkto ypatumai

Sūris „Liliputas“ ypatingas tuo, kad yra mažas – sveria tik 0,25–0,7 kg, padengtas vaško sluoksniu, kuris saugo sūrį nuo pažeidimų. Pienarūgštį, gaivų skonį ir kvapą sūris „Liliputas“ įgauna nokdamas mažose galvose vėsiame ir drėgname rūsyje, apgaubtas mikroskopinio grybo Penicillium pallidum Smith miceliu. Nokinimo patalpoje ant sienų, lentynų ar lubų mikroskopinio grybo pėdsakų nesimato, tačiau po sūdymo surikiavus lentynose „Liliputus“ po kelių dienų jie ima panašėti į šilkverpio kokonus. Kad nokinimo metu mikroskopinis grybas nepatektų į sūrio galvos vidų, saugo presavimo metu susidariusi žievė. Žievei suformuoti po savaiminio presavimosi cilindrinėse formose, sūriai išimami, vyniojami į medvilnės audinio servetėles, grąžinami į cilindrines formas ir presuojami presuose.

Sūriai gaminami tradiciniu, beveik vien rankiniu būdu – klodas pjaustomas, rankomis dedamas į formas, vyniojama į servetėles, vartoma, plaunama, šluostoma ir vaškuojama – per visą gamybos procesą kiekviena sūrio galvutė paimama į rankas daugiau kaip 50 kartų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Saugomos geografinės nuorodos įregistravimo paraiška grindžiama tradicija, specifiniu gamybos būdu ir reputacija.

Žmonių sąmonėje Belvederis, būdamas pienininkystės mokslo Lietuvoje lopšys, tiesiogiai asocijuojasi su analogo neturinčiu sūriu „Liliputas“, kurio gamybos būdas išliko nuo 1958 m. Belvederio sūrinė šiuo metu yra vienintelė šio unikalaus rankų darbo sūrio gamintoja.

Specifinį skonį ir kvapą sūriui „Liliputas“ suteikia nokinimas mažose galvose, veikiant vidinei mikroflorai ir Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui, kuris susidaro 4 punkte apibrėžtos geografinės vietovės rūsiuose nuolat palaikant 10–14 °C temperatūrą ir 85–94 proc. drėgmę.

Sūris „Liliputas“ – daugelio šalies ir užsienio parodų eksponatas. Didelį pasisekimą jis turėjo parodose Leipcige, Poznanėje, Zagrebe, Londone, Paryžiuje, Kopenhagoje, Vienoje ir kitur. Tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje vykusioje parodoje „Agra-76“ sūris „Liliputas“ apdovanotas aukso medaliu. 1984 m. Ugliče TSRS sūrių kokybės apžiūroje-konkurse šiam sūriui paskirtas I laipsnio diplomas. „Liliputas“ apdovanotas aukso medaliu „Lietuvos metų gaminys 2002“ konkurse, kurį organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „World Food Moscow 2005“ sūris apdovanotas bronzos medaliu, tarptautinėje žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės parodoje „Zolotaja osen 2008“ Maskvoje Lietuvos žemės ūkio ministerijos įrengtame šalies nacionaliniame stende puikavosi ir „Liliputas“. Tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio, maisto bei pakavimo pramonės įmonių parodoje „AgroBalt 2010“„Liliputas“ apdovanotas už natūralumą ir ekologiškumą. Apie „Liliputą“ ir pasišventusius jo gamintojus ne kartą rašė Lietuvos spauda (1999–2003 m.).

Nors lyginant su automatizuotų sūrinių produkcija „Liliputo“ savikaina yra du kartus didesnė, šis sūris turi savo ištikimus pirkėjus, vertinančius kokybę, natūralumą ir rankų darbą. Bėgant metams gamybos apimtys išlieka stabilios.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

Produkto specifikacija

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.