Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52022IR5495

Europos regionų komiteto nuomonė „Pakankamos minimalios pajamos, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis. Vietos ir regionų perspektyva“

COR 2022/05495

OL C 157, 2023 5 3, p. 33–37 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2023 5 3   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/33

Europos regionų komiteto nuomonė „Pakankamos minimalios pajamos, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis. Vietos ir regionų perspektyva“

(2023/C 157/07)

Pranešėja

Anne KARJALAINEN (FI/PES), Keravos savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis

COM(2022) 490 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

5 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Užtikrinant paskatas galintiems dirbti asmenims (vėl) integruotis į darbo rinką, pajamų rėmimas palaipsniui turėtų padėti padidinti pakankamai išteklių neturinčių asmenų pajamas, kad jos atitiktų bent vieną iš šių lygių:

Užtikrinant paskatas galintiems dirbti asmenims (vėl) integruotis į darbo rinką, siekiant prasmingai padėti žmonėms išbristi iš skurdo ar įveikti skurdo grėsmę, pajamų rėmimas palaipsniui turėtų padėti padidinti pakankamai išteklių neturinčių asmenų pajamas, kad jos viršytų vieną iš šių lygių:

a)

nacionalinę skurdo rizikos ribą arba

b)

būtinų prekių ir paslaugų , įskaitant tinkamą mitybą, būstą, sveikatos priežiūrą ir pagrindines paslaugas, piniginę vertę pagal nacionalines apibrėžtis arba

c)

kitus lygius, prilygstančius a arba b punkte nurodytiems lygiams, nustatytiems pagal nacionalinę teisę ar praktiką.

a)

nacionalinę skurdo rizikos ribą arba

b)

būtinų prekių, įskaitant tinkamą mitybą, įgalinimo ir pagrindines paslaugas, piniginę vertę pagal 2 punkte nurodytas apibrėžtis, papildytas nacionalinėmis apibrėžtimis arba

c)

kitus lygius, prilygstančius a arba b punkte nurodytiems lygiams, nustatytiems pagal nacionalinę teisę ar praktiką.

Paaiškinimas

Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, pakankamai išteklių neturinčių asmenų pajamos, taikant pajamų rėmimą, turėtų būti padidintos virš skurdo ribos, nes priešingu atveju tikslas nebus pasiektas.

Be to, nacionalinės „įgalinimo“ ir „pagrindinių“ paslaugų apibrėžtys turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai jos apima daugiau paslaugų nei tos, kurios įtrauktos į šioje rekomendacijoje siūlomas apibrėžtis.

2 pakeitimas

6 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Valstybėms narėms rekomenduojama 5 dalyje numatytą pakankamą pajamų rėmimo lygį pasiekti ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d., kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą.

Valstybėms narėms rekomenduojama 5 dalyje numatytą pakankamą pajamų rėmimo lygį pasiekti ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d., kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą.

Paaiškinimas

Laikotarpis, per kurį valstybės narės turi pasiekti tinkamą pajamų rėmimo lygį, turėtų būti trumpesnis, kad liktų pakankamai laiko įvertinti šios politikos poveikį skurdo mažinimui ir prireikus persvarstyti pasiūlymą siekiant padidinti jo veiksmingumą.

3 pakeitimas

9 dalies a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

skaidrius nediskriminacinius teisės gauti paramą kriterijus, kuriais užtikrinamos veiksmingos jaunų suaugusiųjų galimybės gauti minimalias pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu užtikrinant, kad minimali teisėto buvimo šalyje trukmė būtų proporcinga ;

skaidrius nediskriminacinius teisės gauti paramą kriterijus, kuriais užtikrinamos veiksmingos jaunų suaugusiųjų galimybės gauti minimalias pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu užtikrinant, kad minimali teisėto buvimo šalyje trukmė neviršytų 5 metų nepertraukiamo teisėto buvimo šalyje, kurio reikalaujama norint įgyti ilgalaikio gyventojo statusą ;

Paaiškinimas

Dideli reikalavimų, susijusių su minimalia teisėto buvimo šalyje trukme, skirtumai laikomi pagrindinėmis kliūtimis užsieniečiams gauti minimalias pajamas. Todėl labai svarbu racionalizuoti šiuos reikalavimus.

4 pakeitimas

10 punkto d papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

imtis veiksmų siekiant kovoti su stigmatizavimu ir nesąmoningu šališkumu, kurie siejami su skurdu ir socialine atskirtimi;

imtis veiksmų siekiant kovoti su stigmatizavimu ir šališkumu, kurie siejami su skurdu ir socialine atskirtimi;

Paaiškinimas

Reikėtų kovoti su šališkumu, susijusiu su skurdu ir socialine atskirtimi, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra sąmoningas ar nesąmoningas.

5 pakeitimas

16 punkto e papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

apžvelgti veiksmus, kurių imtasi įgyvendinant šią rekomendaciją, visų pirma atsižvelgiant į jos poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, užimtumo lygio didinimui ir dalyvavimo mokymuose gerinimui, ir iki 2032 m. Tarybai pateikti ataskaitą.

apžvelgti veiksmus, kurių imtasi įgyvendinant šią rekomendaciją, visų pirma atsižvelgiant į jos poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, užimtumo lygio didinimui ir dalyvavimo mokymuose gerinimui, ir kas ketverius metus teikti Tarybai ataskaitas, o iki 2030 m. pateikti galutinę ataskaitą.

Paaiškinimas

Siekiama suderinti Komisijos ataskaitų teikimo Tarybai tvarkaraštį su galutiniu terminu, skirtu pagrindiniams Porto aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais tikslams pasiekti.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

 palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog būtina imtis tolesnių veiksmų kovai su skurdu visoje Europos Sąjungoje, o tam reikia sutelkti dėmesį į pagrindines skurdo priežastis ir veiksmingas kovos su skurdu ir jo prevencijos priemones. Šiuo atžvilgiu nacionalinės pajamų rėmimo sistemos ir susijusios paramos paslaugos yra pagrindinės priemonės siekiant užtikrinti žmonėms orų gyvenimą;

2.

 pabrėžia, kad valstybės narės turi visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti Tarybos rekomendaciją, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių. Praeityje (1) RK pabrėžė, kad reikia priimti tinkamus teisės aktus, kad būtų užtikrintos minimalios pajamos, kurios būtų nors šiek tiek didesnės nei skurdo riba;

3.

 primygtinai reikalauja, kad kartu su šia rekomendacija būtų skubiai visapusiškai įgyvendinta Direktyva dėl minimaliojo darbo užmokesčio. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors rekomendacija yra pirmas žingsnis teisinga linkme, pripažįstant, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti minimalias pajamas visoje ES, reikia toliau svarstyti veiksmingiausią reguliavimo sistemą tokiems veiksmams įgyvendinti Europos lygmeniu;

4.

 pabrėžia aiškią visuomenės paramą socialinei Europai (2) ir bendrai minimalių pajamų sistemai, kaip nurodyta Konferencijoje dėl Europos ateities (3);

5.

 nepaisant dedamų pastangų, skurdas ir socialinė atskirtis toliau didėja ir 2021 m. skurdas ir socialinė atskirtis grėsė daugiau kaip 90 mln. europiečių. Kadangi į šią padėtį būtina skubiai reaguoti, reikia griežtesnio rekomendacijos įgyvendinimo tvarkaraščio, todėl RK siūlo šį terminą paankstinti iki 2027 m. RK ragina Europos Komisiją 2027 m. atidžiau apžvelgti iki tol pasiektą pažangą, o valstybes nares – kas ketverius metus teikti ataskaitas Tarybai ir 2030 m. parengti galutinę ataskaitą;

6.

 yra susirūpinęs dėl to, kad rekomendacijoje nesilaikoma teisėmis grindžiamo požiūrio. Šiuolaikinėmis minimalių pajamų sistemomis įmanoma užtikrinti, kad žmonės gyventų oriai, sustiprinti jų dalyvavimą ir įtrauktį į visuomenę ir skatinti integraciją į darbo rinką;

7.

 atkreipia dėmesį į tai, kad skurdas yra žmogaus teisių pažeidimas ir kad veiksmingos minimalių pajamų sistemos ir paslaugos daro stabilizuojantį poveikį visai ekonomikai, nes skurdo panaikinimas ir pajamų nelygybės mažinimas yra svarbūs ne tik skatinant socialinį teisingumą, bet ir remiant ekonomikos augimą. Siekdamos sumažinti pajamų nelygybę, valstybės narės turi imtis tikslingų veiksmų įvairiose politikos srityse;

8.

 atkreipia dėmesį į tai, kad moterims tenka svarbus vaidmuo įveikiant iš kartos į kartą perduodamo skurdo problemą. Didinant moterų užimtumo lygį ir mažinant darbo užmokesčio skirtumą taip pat bus galima padidinti moterų pensijas ir sumažinti skurdo riziką išėjus į pensiją. Siekiant sumažinti vaikų skurdą, svarbu, kad jie turėtų galimybę naudotis visapusiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, pradiniu ugdymu, maitinimu mokyklose, taip pat galimybę užsiimti laisvalaikio veikla;

9.

 siūlo nacionaliniuose kovos su skurdu veiksmų planuose daugiausia dėmesio skirti minimalių pajamų sistemų kūrimui, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą darbo užmokestį ir deramą darbą, garantuoti kokybiškas pagrindines paslaugas ir gauti tinkamą pajamų rėmimą bei individualizuotas socialines paslaugas. Šiuo atžvilgiu kuriant tokias socialinių paslaugų sistemas svarbu atsižvelgti į tai, kad jomis turėtų būti užtikrinama kuo didesnė informavimo veikla ir dirbti galintys asmenys skatinami bei įgalinami (vėl) patekti į darbo rinką;

10.

 pabrėžia, kad nors tikslą sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių numatyta pasiekti iki 2030 m., COVID-19 pandemija, tebesitęsiantis karas Ukrainoje, išaugusios energijos kainos ir didėjanti infliacija labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius, todėl didėja skurdas ir nelygybė. Be to, ši padėtis kelia ypatingą susirūpinimą pažeidžiamoms grupėms, ypač neįgaliesiems. Todėl reikia naujų idėjų ir būtina imtis priemonių, pagrįstų ankstesnių krizių metu įgyta patirtimi ir persvarstant finansinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą, kad šis pagrindinis tikslas būtų pasiektas remiantis reguliariomis žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičiaus peržiūromis;

11.

 pabrėžia, kad žalioji pertvarka ir anglies dioksido neišskirianti ekonomika turi atspindėti socialinį aspektą ir remti žmonių, kuriems gresia nedarbas, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų kvalifikacijos kėlimą. Minimalių pajamų sistemos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį teikiant paramą ir paskatas reintegruoti žmones į darbo rinką. RK taip pat susidomėjęs atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą minimalaus darbo užmokesčio srityje, pripažindamas, kad „pasikeitė Komisijos požiūrio paradigma […], t. y. kad deramas minimalusis darbo užmokestis yra pagrindinė teisė ir išankstinė sąlyga kuriant socialiai orientuotą, sąžiningą ir tvarią rinkos ekonomiką – Europos vidaus rinkos pamatinę prielaidą“ (4);

12.

 pabrėžia, kad dėl klimato kaitos dar labiau padaugės žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ypač vietovėse, kuriose ekonomika nėra subalansuota ir yra pažeidžiama klimato kaitos. Socialinės apsaugos sistemoms tenka reaguoti į neatidėliotiną poreikį prisitaikyti prie klimato kaitos, didėjant pagalbos poreikiui ir randantis naujoms žmonių, kuriems reikia paramos, kategorijoms;

13.

 ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ieškoti konkrečių priemonių benamystei ir energijos nepritekliui mažinti ir panaikinti. Dėl kylančių energijos kainų pažeidžiamiems namų ūkiams sunku padengti energijos išlaidas;

14.

 palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog kovojant su skurdu būtina įtraukti visus valdymo lygmenis. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant sėkmingą rekomendacijos įgyvendinimą, ypač teikiant kokybiškas socialines paslaugas. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai užmegzti ryšį su žmonėmis, kuriems reikia paramos, ir nustatyti konkrečius asmenų poreikius, kad būtų plėtojami į žmones orientuoti aktyvios įtraukties į visuomenę būdai;

15.

 pabrėžia, kad reikia atnaujintos visiškai visavertės Europos minimalių pajamų sistemų lyginamosios analizės sistemos, grindžiamos skaidriu požiūriu ir palyginamais duomenimis – tokia sistema palengvintų bendrą koncepcijos supratimą Europos ir valstybių narių lygmeniu ir geriau atspindėtų skirtingus pajamų šaltinius ir konkrečią namų ūkių padėtį bei padėtų užtikrinti, kad žmonių pajamos išliktų aukščiau nacionalinės skurdo ribos, be kita ko, suteikiant galimybę darbingiems asmenims gauti pelningą ir saugių garantijų darbą;

16.

 pabrėžia, kad minimalios pajamos savo tikslą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi pasieks tik tada, jeigu jos atitiks infliaciją, ypač didėjančias pragyvenimo išlaidas maistui ir energijai; Todėl Komitetas visiškai pritaria siūlomai rekomendacijai dėl metinės peržiūros valstybių narių lygmeniu, manydamas, kad tai yra būtina veiksmingo ir efektyvaus priemonės įgyvendinimo prielaida;

17.

 mano, kad taip pat turėtų būti įmanoma mokėti minimalias pajamas vieno asmens namų ūkiams, nes tai skatina lyčių lygybę, jaunų suaugusiųjų ir neįgaliųjų dalyvavimą bei įtrauktį į visuomenę ir integraciją į darbo rinką;

18.

 pabrėžia, kad valstybėse narėse reikia nustatyti skaidrius ir nediskriminuojančius tinkamumo gauti paramą kriterijus. RK yra susirūpinęs, kad rekomendacijoje nenurodyta, ką reiškia „proporcingi“ ar „laipsniški“ veiksmai. Kartu Komitetas ragina nustatyti bendrąją sistemą, reglamentuojančią teisėto buvimo šalyje reikalavimus;

19.

 prašo nustatyti, kad rekomendacijoje pateiktos įgalinimo ir pagrindinių paslaugų apibrėžtys papildytų nacionalines apibrėžtis, o ne būtų jomis pakeistos, kad šis orientacinis paslaugų sąrašas galėtų būti taikomas visoje ES. Tai ypač pasakytina apie skaitmeninius ryšius, kuriems ne visoje ES suteikiamas pagrindinių paslaugų statusas;

20.

 siūlo materialinės padėties tikrinimo ribas nustatyti taip, kad žmonės neiškristų iš minimalių pajamų rėmimo sistemos dėl to, kad vertinant per daug dėmesio skiriama nedideliam turtui, asmeninio naudojimo būstui, būtiniausioms transporto priemonėms ar kilnojamajam turtui. Tai ypač aktualu, kai prašymus pateikia didelę krizę išgyvenantys asmenys arba pagyvenę žmonės;

21.

 pabrėžia, kad vietos, regionų ir ES lygmenimis reikia kiekybinių ir kokybinių rodiklių, kad būtų galima stebėti minimalių pajamų sistemų aprėptį, atkreipiant dėmesį į geresnį skaitmeninį prieinamumą, prieigą prie informacinių technologijų ir skaitmeninius įgūdžius;

22.

 pabrėžia, kad minimalių pajamų sistemos turi turėti veiksmingus, teisingus ir individualizuotus elementus, skirtus įvairioms tikslinėms grupėms ir remiančius užimtumą, kuriais būtų pašalintos kliūtys grįžti į darbą ir likti dirbti, užtikrinta, kad dirbti apsimokėtų, ir kartu padidinta socialinė įtrauktis. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunuolių, įskaitant tuos, kurie paliko vaikų apsaugos sistemą, integracijai į darbo rinką. Be to, Komitetas pabrėžia, kad svarbu remti priemones, kuriomis tikslinės grupės skatinamos, kai tik įmanoma, į darbo rinką (grįžti) vietos lygmeniu, siekiant kuo labiau sumažinti su persikraustymu susijusias problemas. Valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie minimalias pajamas gaunančių asmenų užimtumui kylančias kliūtis, pavyzdžiui, žemą išsilavinimo lygį, ir ieškoti jų šalinimo būdų, pavyzdžiui, kurti tarpines darbo rinkas, subsidijuoti darbo užmokestį, sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą;

23.

 pabrėžia, kad svarbu teisingai, teisėtai ir veiksmingai paskirstyti išteklius; todėl visiškai pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad reikia reguliariai peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemų teikiamas paskatas ir atgrasomąsias priemones;

24.

 mano, kad tinkamas naudojimasis viešaisiais pirkimais gali prisidėti prie ilgalaikių bedarbių ir asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis ir skurdas, užimtumo didinimo;

25.

 ragina paaiškinti, kuri institucija yra atsakinga už atskirų planų rengimą, kad būtų išvengta priemonių dubliavimosi. Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas duomenų apsaugai keičiantis informacija.

Briuselis, 2023 m. vasario 9 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1)  Regionų komiteto nuomonė „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ (OL C 166, 2011 6 7, p. 18).

(2)  „Eurobarometro“ apklausa socialiniais klausimais, 2021 m. kovo mėn.

(3)  Galutinė ataskaita (2022 m.).

(4)  Europos regionų komiteto nuomonė „Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje“ (COR 2020/05859) (OL C 175, 2021 5 7, p. 89).

Top