Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IR4074

    Europos regionų komiteto nuomonė „Teisinga ir tvari pertvarka daug anglies ir energijos suvartojančiuose regionuose“

    COR 2022/04074

    OL C 498, 2022 12 30, p. 36–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2022 12 30   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 498/36

    Europos regionų komiteto nuomonė „Teisinga ir tvari pertvarka daug anglies ir energijos suvartojančiuose regionuose“

    (2022/C 498/07)

    Pagrindinė pranešėja

    Sari RAUTIO (FI/EPP), Hemės sveikatos priežiūros apylinkės valdybos pirmininkė

    Pamatinis dokumentas

    2022 m. birželio 16 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymas pateikti nuomonę

    POLITINĖS REKOMENDACIJOS

    EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

    1.

    		 palankiai vertina tikslą iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą; šiuo tikslu Europos savivaldybėse ir regionuose reikės įgyvendinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, kuri turės didelės įtakos žmonių darbo ir gyvenimo būdui;

    2.

    		 pažymi, kad teisinga pertvarka tapo dar sudėtingesnė ir kartu skubesnė dėl 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtos karinės agresijos, nes Europa per trumpą laiką turi tapti mažiau priklausoma nuo išorės energijos tiekimo. pabrėžia, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės turi būti pasiektas atsižvelgiant į pažeidžiamiausių piliečių poreikius, kuriant naujas darbo vietas ir vienodas galimybes kaimo ir nuo anglių priklausomuose regionuose;

    3.

    		 palankiai vertina tai, kad valstybės narės pateikė 74 planus, kuriuose atsižvelgiama į skirtingas kiekvieno regiono aplinkybes; pabrėžia, kad besikeičianti pasaulinė aplinka sukėlė energetikos krizę, dėl kurios kai kurios valstybės narės buvo priverstos laikinai ieškoti lanksčių regioninių sprendimų programos tikslams įgyvendinti;

    4.

    		 atkreipia dėmesį į sudėtingas planų tvirtinimo procedūras ir pabrėžia, kad kai kurie regionai susiduria su sunkumais laiku planuoti ir įgyvendinti projektus dėl to, kad didžioji dalis visų turimų lėšų, gaunamų iš EGADP, buvo suplanuota 2021–2023 m., o tai suteikia mažai galimybių tvariai įgyvendinti projektus programavimo laikotarpio pabaigoje; apgailestauja, kad Europos Komisija įvertino ir patvirtino tik dalį programų, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pratęsti Teisingos pertvarkos fondo lėšų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, panaudojimo terminą;

    5.

    		 remdamasis šia prielaida, laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti sėkmingą Fondo veiklą, reikėtų peržiūrėti Fondo įgyvendinimo terminus;

    6.

    		 pabrėžia, kad Teisingos pertvarkos fondas turėtų būti integruotas į sanglaudos politiką, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti sinergija ir šalutiniu poveikiu;

    7.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad teisinga pertvarka turi būti orientuota į tuos regionus, kuriuose pokyčiai ir su jais susijusi rizika yra didesni, nes valstybių narių ir regionų pradinė padėtis labai skiriasi. Fondo sėkmė priklauso nuo didžiausių paramos gavėjų – Lenkijos ir Vokietijos, kurioms kartu tenka beveik 33 proc. arba maždaug trečdalis visų Fondo lėšų. Rumunija, Čekija ir Bulgarija taip pat yra svarbios Fondo paramos gavėjos. Šioms penkioms valstybėms narėms kartu skiriama beveik 60 proc. Fondo išteklių. Tai, ar šių valstybių narių planai (teritoriniai teisingos pertvarkos planai) bus įgyvendinti laiku, lems visos programos sėkmę;

    8.

    		 pabrėžia, kad, kalbant apie TPF, būtina atsižvelgti į dabartinę visuotinę energetikos krizę. Ši krizė, bent jau trumpuoju laikotarpiu, taip pat kelia rimtą grėsmę teisingai ir žaliajai pertvarkai. Visų pirma, energetika, energijai imlūs pramonės sektoriai, gamybos pramonė ir MVĮ šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu kainoms, o tai daro papildomą spaudimą žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad anglies dioksido poveikio neutralumas, kurio siekia pramonė, taip pat priklauso nuo žaliosios elektros energijos prieinamumo vandenilio gamybai ir nuo alternatyvių energijos šaltinių gamtinėms dujoms pakeisti; palankiai vertina tai, kad Teisingos pertvarkos fondas gali padėti įgyvendinti šį tikslą;

    9.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingos pertvarkos fondas yra mažesnis nei tradiciniai struktūriniai fondai, tačiau kai kurie jo tikslai sutampa; ragina regionus pasinaudoti sanglaudos politikos programų sinergija;

    10.

    		 prašo į TPF įtraukti stipresnį socialinį komponentą, kad Fondas taptų teritoriniu pagrindu veikiančia priemone, į kurią aktyviai įsitrauktų socialiniai partneriai, ir pasisako už tai, kad pagrindiniu Fondo elementu išliktų į vietovę orientuotas principas „iš apačios į viršų“, nes kiekvienas regionas yra unikali socialinė ir ekonominė ekosistema;

    11.

    		 pažymi, kad Teisingos pertvarkos fondo pagrindas ir tikslai yra pagrįsti, o jo vaidmuo yra labai svarbus ne tik pertvarką vykdantiems regionams, bet ir pramonės sektoriams; todėl būtina užtikrinti, kad mechanizmas būtų kuo lankstesnis reikalavimus atitinkančių veiksmų atžvilgiu, kad būtų užtikrintas teritorijų ekonomikos įvairinimas. Primena, kad priimtu reglamentu remiamos didelės įmonės ir įmonės, kurioms taikoma ATLPS, kurios kaip potencialios naudos gavėjos įtrauktos į TPF reglamentą, ir tai yra elementas, skiriantis šį fondą nuo struktūrinių fondų; pabrėžia, kad būsimas Teisingos pertvarkos fondas turėtų būti visiškai integruotas į Bendrųjų nuostatų reglamentą, laikantis partnerystės principo, o jo biudžetas turėtų papildyti dabartinį sanglaudos finansavimą;

    12.

    		 pabrėžia, kad dėl skirtingų regioninių perėjimo prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio procesų fondo pakeitimai turėtų apimti regioninio išteklių paskirstymo metodiką, atitinkamai suderintą su plačia taikymo sritimi ir jo išteklių geografinio paskirstymo kriterijais, labiau pritaikytus prie ES teritorinės įvairovės;

    13.

    		 ragina aiškiai įsipareigoti sukurti TPF 2.0, kuris apimtų daugiau regionų, susiduriančių su žaliosios pramonės ir gamybos pertvarkos iššūkiu, ir, rengiant kitą daugiametę finansinę programą, plačiai aptarti šios priemonės taikymo sritį ir dydį;

    14.

    		 pabrėžia, kad derinant ES biudžeto išteklius iš DFP su pajamomis iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (2021–2023 m.) regionams kilo didelių sunkumų tiek planuojant, tiek vykdant projektus, nes didesnė visų turimų lėšų, gaunamų iš EGADP, dalis buvo numatyta 2021–2023 m., taip suteikiant mažai galimybių tvariai įgyvendinti projektus programavimo laikotarpio pabaigoje;

    15.

    		 pabrėžia, kad siekiant 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslų nepaliekant nė vieno nuošalyje, svarbu užtikrinti aktyvų visų ES regionų dalyvavimą; ragina privatųjį sektorių atnaujinti savo planus, kad būtų atsižvelgta į energijos poreikius ir ilgalaikį tvarų vystymąsi;

    16.

    		 mano, kad, kartu su klimatui nekenkiančios energijos gamyba, dėl dabartinės energetikos krizės ir neaiškios pasaulinės politinės padėties vis dažniau kyla klausimas dėl energijos tiekimo saugumo. Šis aspektas ypač aktualus energijai imlioms pramonės šakoms, tačiau galiausiai jis lemia ir namų ūkių energijos suvartojimą;

    17.

    		 siūlo, kad ES visų pirma remtų tuos regionus, kurie yra labiausiai priklausomi nuo iškastinio kuro siekiant išvengti dar didesnių būsimų investicijų skirtumų; pabrėžia, kad regionams skiriamos ES lėšos turi būti tikslingai nukreiptos taip, kad būtų kuo geriau pasiekti jų tikslai;

    18.

    		 Reikėtų skirti papildomo dėmesio ypatingoms salų ir atokiausių regionų, kurie susiduria su rimtomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, ypač izoliuotų ir labai priklausomų nuo iškastinio kuro regionų, aplinkybėms;

    19.

    		 šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į specifinius atokiausių regionų poreikius, kurie dėl jų mažumo, atokumo ir izoliuotumo yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro išteklių ir neturi galimybių prisijungti prie kontinentinio tinklo; nepaisant to, TPF reglamente nėra jokių šiems regionams taikomų nuostatų;

    20.

    		 supranta, kad TPF pats savaime neišspręs mūsų klimato problemų, tačiau jis gali atlikti svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad jis turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir pakankamai investuojant į įvairius ES regionus, kad būtų visiškai veiksmingas; pažymi, kad vietos ir regionų lygmens sprendimų priėmėjams ir ekspertams, pavyzdžiui, rengiantiems TPF programas, sunku plėtoti ryšius ar sąveiką su didesnėmis centrinės valdžios vykdomomis investicijomis;

    21.

    		 pažymi, kad energijos gamyba ir tiekimas vartotojams (pramonei ir vartotojams) dažnai yra didelių ar net tarptautinių įmonių rankose, o tai apsunkina regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą;

    22.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji energetikos sektoriaus pertvarka vyksta laipsniškai ir esminių rezultatų duos tik 2030-aisiais, nepaisant to, kad šiuo metu intensyviai kuriami produktai ir eksperimentuojama su naujomis technologijomis;

    23.

    		 be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimos ilgalaikės Rusijos karinės agresijos Ukrainoje padidėjo energetinio saugumo svarba visoje Europoje. Ateinančiais metais visuose energetikos politikos sprendimuose turi būti atsižvelgiama į tiekimo saugumo svarbą, kad būtų pasiektas Europos žaliajame kurse nustatytas ilgalaikis švarios, įperkamos ir saugios energijos tikslas, kuris pats savaime yra sveikintinas;

    24.

    		 pabrėžia, kad TPF tikslai taip pat atitinka vėliau parengto plano „REPowerEU“ tikslus. Įgyvendinant TPF valstybėse narėse ir regionuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į plano „REPowerEU“;

    25.

    		 mano, kad, siekiant kuo geresnės teisingos pertvarkos, būtina toliau plėtoti esamas ES finansines priemones ir procedūras ir jas pritaikyti prie skirtingų situacijų, kad būtų galima rasti skirtingų programų sąveiką;

    26.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos programos nuolat vertinamos; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad šios programos taip pat prisidėtų prie teisingos pertvarkos;

    27.

    		 primygtinai ragina parengti aiškias gaires dėl galimos sinergijos su ESF+ ir kitų ESI fondų finansavimu, prašo Europos Komisijos atitinkamiems regionams teikti papildomą ekspertų pagalbą, kad būtų pasiekti Teisingos pertvarkos fondo tikslai;

    28.

    		 iš sanglaudos politikos priemonių ERPF ir ESF yra tinkami regioniniams skirtumams mažinti ir reikia skatinti fondų sąveiką, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai naudojant TFP išteklius;

    29.

    		 pažymi, kad ES sanglaudos politika siekiama geresnės ekonominės, socialinės ir teritorinės pusiausvyros Europoje. Sanglaudos politika turi padėti pagrindus ilgalaikiam teritoriniam vystymuisi, padėti įveikti netikėtas krizes ir skatinti ekonomikos atgaivinimą; pabrėžia, kad didinant atsparumą krizėms ypač svarbios priemonės, kurių imamasi vietos ir regionų lygmeniu; pabrėžia, kad ilgalaikiai sanglaudos politikos tikslai neturėtų būti pirmieji, kuriuos reikėtų atidėti ištikus krizei;

    30.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad TPF programavimas turėtų būti paspartintas siekiant laiku sutelkti lėšas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei lėšos buvo paskirtos per vienerius metus. Europos Komisija ir valstybės narės TPF srityje dirbo beveik trejus metus. Jei TPF programa nebus pradėta įgyvendinti 2022 m., kyla pavojus, kad bus prarasti visi metiniai 25 proc. numatytų lėšų asignavimai;

    31.

    		 pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų laiku pateikti reikiamus pasiūlymus dėl TPF programavimo tęstinumo, atsižvelgiant į ilgalaikius klimato srities tikslus; ragina teisės aktų leidėjus tinkamai įtraukti regionus į būsimą TPF programą ir ragina įgyvendinant teritorinius teisingos pertvarkos planus užtikrinti daugiau dalyvavimo elementų, kad būtų išvengta centralizuotai valdomų sprendimų, kuriais neatsižvelgiama į realius regionų poreikius;

    32.

    		 daro išvadą, kad įgyvendinant priemones labai svarbu integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tinkamiausių ir veiksmingiausių priemonių paieška regioniniu lygmeniu bus sėkminga tik tuo atveju, jei regionai ir miestai dalyvaus visuose planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

    Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

    Europos regionų komiteto pirmininkas

    Vasco ALVES CORDEIRO

    Top