Europos regionų komiteto nuomonė „Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos kūrimas“

(2022/C 498/02)

Pranešėjas Nikola DOBROSLAVIĆ (HR / EPP)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Makroregioninių strategijų indėlis į teritorinę sanglaudą, vietos demokratiją ir bendradarbiavimą prie išorės sienų

1.

mano, kad makroregionai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę Europos Sąjungos ir jos artimiausių kaimyninių šalių sanglaudą, suteikdami tarpvalstybinėms vietovėms galimybę spręsti konkrečius ir bendrus uždavinius kartu, keičiantis informacija ir bendradarbiaujant bei dalyvaujant įgyvendinime;

2.

pabrėžia, kad šis metodas leidžia užtikrinti didesnį politikos, veiksmų ir finansavimo programų, kurias skirtingi valdymo lygmenys įgyvendina konkrečioje geografinėje vietovėje, nuoseklumą ir papildomumą. Tokiu būdu, skatindami daugiapakopį valdymą, makroregionai prisideda prie didesnio viešosios politikos veiksmingumo ir poveikio;

3.

primena, kad makroregioninės strategijos grindžiamos daugiapakopio valdymo principu ir kad ES ir jai nepriklausančių šalių regionai, kartu su valstybėmis narėmis ir kitomis susijusiomis šalimis turi atlikti pagrindinį vaidmenį rengiant, kuriant ir apibrėžiant bendrus šių strategijų tikslus

4.

pažymi, kad Viduržemio jūros regione yra kelios šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, taip pat ES nepriklausančios šalys, ir pabrėžia makroregionų svarbą stiprinant tarpvalstybinį šių šalių bendradarbiavimą prie ES sienų. Norint įveikti bendrus sunkumus ir įtraukti trečiąsias šalis į glaudesnį ir tvirtesnį bendradarbiavimą su Sąjunga, būtina bendradarbiauti;

5.

primena, kad 2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „ES makroregioninių strategijų vystymas: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione“ (1);

6.

primena ARLEM pranešimą „Sanglaudos strategija Viduržemio jūros regione“ (2014 m.), kuriame apžvelgiamos prielaidos, suformuluotos svarstant, kokia turėtų būti Viduržemio jūros regiono makroregininio valdymo sistema, paremta daugiapakopio valdymo principais ir progresine ir kintamos geometrijos struktūra;

7.

taip pat primena, kad Europos Sąjungos Taryba (2) nurodė esanti pasirengusi svarstyti bendras iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti naujas makroregionines strategijas;

Viduržemio jūros makroregionas – svarbi priemonė sprendžiant Viduržemio jūros regiono problemas

8.

atkreipia dėmesį į išskirtinius Viduržemio jūros regiono išteklius. Viduržemio jūros regione, kurį sudaro 46 000 km pakrantės ir 22 pakrantės šalys, gyvena daugiau kaip 500 mln. žmonių, trečdalis gyventojų sutelkta pakrantės zonose ir esama maždaug 150 mln. tiesiogiai su Viduržemio jūra susijusių darbo vietų;

9.

pabrėžia, kokia svarbi aplinkosauginiu požiūriu yra Viduržemio jūra, kuri sudaro tik 1 proc. pasaulio vandenynų paviršiaus, bet teikia 20 proc. pasaulio jūrų produktų (3). Ji taip pat yra vienas pagrindinių jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės telkinių – joje gyvena 28 proc. endeminių rūšių, 7,5 proc. laukinės gyvūnijos ir auga 18 proc. pasaulio jūrų floros;

10.

pabrėžia Viduržemio jūros baseino, sudarančio vientisą geografinę vietovę, kurios gyventojai turi bendrą istorinį ir kultūros paveldą, potencialą, atsiradusį dėl ilgametės bendradarbiavimo ir keitimosi idėjomis, prekėmis ir žmonėmis tarp trijų jos krantų, tradicijos;

11.

pripažįsta, kad Viduržemio jūros baseinas susiduria su valdymo, socialiniais ir ekonominiais, humanitariniais, klimato, saugumo ir aplinkosaugos iššūkiais, dėl kurių reikia imtis bendrų veiksmų;

12.

pabrėžia, kad, kaip nurodoma Viduržemio jūros regiono nepriklausomo ekspertų klimato kaitos ir aplinkos kaitos klausimais tinklo (MedECC) išleistoje Pirmojoje Viduržemio jūros regiono klimato ir aplinkos pokyčių Viduržemio jūroje vertinimo ataskaitoje, visi Viduržemio jūros baseino subregionai patiria pastarojo meto antropogeninių aplinkos pokyčių poveikį ir kad pagrindiniai pokyčius lemiantys veiksniai yra klimatas, gyventojų skaičiaus augimas, tarša, netvari žemės ir jūros naudojimo praktika ir nevietinės rūšys. Daugelyje vietovių nukenčia ir ekosistemos, ir žmonių pragyvenimo šaltiniai (4);

13.

nurodo, kad dabartiniu tempu vykstantis visuotinis atšilimas Viduržemio jūros regione iki 2040 m. pasieks 2,2 laipsnio, tuo tarpu pats regionas šyla 20 proc. sparčiau nei pasaulio vidurkis. Klimato kaitos poveikis jau dabar yra labai akivaizdus, nes daugėja ekstremalių gamtos reiškinių. Todėl Viduržemio jūros regiono visuomenė patiria didžiausią klimato kaitos poveikį (jame yra 50 proc. vandens nepriteklių patiriančių pasaulio gyventojų, o vandens nepriteklius daro įtaką apsirūpinimo maistu saugumui. Pavojus taip pat kyla 49 iš 51 UNESCO kultūros paveldo vietovių). Daugumą klimato kaitos padarinių sustiprina kitos aplinkos problemos, tokios kaip pernelyg intensyvi urbanizacija, žemės ūkis, žvejyba, turizmas, žemės degradacija, dykumėjimas ir tarša (oro, dirvožemio, gėlo ir jūros vandens);

14.

kaip jau nurodyta nuomonėje „Siekiant tausaus gamtos išteklių naudojimo Viduržemio jūros salose“, pabrėžia labai didelį Viduržemio jūros salų pažeidžiamumą visuotinio atšilimo kontekste, kuris jau turi ekonominių (žuvininkystė, turizmas ir kt.) ir socialinių (emigracija ir kt.) pasekmių, ir rekomenduoja apibrėžti specialų požiūrį į klimato kaitos poveikį šio tipo teritorijoms makroregioniniu lygmeniu atsižvelgiant į ypatingus salynų ir salų poreikius ir skatinant glaudesnį šių teritorijų, valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą sprendžiant aplinkosaugos problemas ir skatinant tvarų vystymąsi;

15.

pabrėžia, kad, nepaisant akivaizdaus bendrumo, Viduržemio jūros regionui būdingi dideli vystymosi skirtumai. Šie skirtumai, įskaitant institucinių gebėjimų, infrastruktūros jungčių ir prekybos santykių problemas, daro įtaką Viduržemio jūros regiono visuomenės stabilumui, klestėjimui ir saugumui;

16.

mano, kad su COVID-19 krizė primena būtinybę skubiai taikyti suderintą požiūrį ir stiprinti bendrą atsparumą epidemijoms, ekonominiams sukrėtimams ir klimato kaitai;

17.

teigia, kad Viduržemio jūros makroregionas gali tapti koordinavimo priemone migracijos srautams valdyti, nes šių srautų poveikį ypač jaučia regionų ir vietos lygmens valdžios institucijos, kurių administruojamos teritorijos yra prie ES išorės sienų;

18.

primena, kad atsižvelgiant į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą, Viduržemio jūros regionas atlieka pagrindinį vaidmenį švelninant karo padarinius, priimant priverstinai perkeltus gyventojus ir kartu toliau deda pastangas, kad būtų užtikrinta taikos stiprinimo pažanga regiono pakrantės teritorijose;

19.

atsižvelgdamas į šiuos iššūkius patvirtina, kad būtina labiau integruotai sujungti tris pakrantes, siekiant stiprinti sanglaudą, didinti regiono svarbą Europos ir pasaulio mastu bei jo inovacijų diegimo potencialą, taip pat prisidėti prie žmonių gerovės ir aplinkos išsaugojimo;

20.

pripažįsta, kad šiame procese svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios labai susitelkusios įgyvendina iniciatyvas ir veikia tinkluose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros sąjungoje (VJS), Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjoje (ARLEM) ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo aljanse („MedCoopAlliance“), taip pat Europos periferinių jūrų regionų konferencijos Viduržemio jūros regiono šalių komisijoje (CPMR);

21.

atkreipia dėmesį, kad visos problemos, su kuriomis susiduria Viduržemio jūros regionas (klimato kaita, erozija, dykumėjimas, tarša plastiku, migracija, perteklinis turizmas ir t. t.), koncentruojasi salynuose ir salose, todėl jos yra idealios bandomosios teritorijos integruotai tvaraus vystymosi politikai Viduržemio jūros regione įgyvendinti, ir ragina Europos Komisiją toliau įgyvendinti baseinui pritaikytą salų strategiją;

22.

pritaria Europos Komisijai, kad Europos žaliojo kurso tikslai turi būti įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, kurios susiduria su tais pačiais klimato ir aplinkosaugos iššūkiais;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad trijų pakrančių vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos poveikio klausimus, paragino priimti „Viduržemio jūros žaliąjį kursą“ (5);

24.

pripažįsta svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka (privalo atlikti) kaip regionų ir valstybių sąjungininkės įgyvendinant pasaulines ir regionines darbotvarkes;

25.

taip pat pabrėžia, kad makroregioninė strategija, kuria skatinama stiprinti politinį dialogą, yra labai svarbi įgyvendinant naująją Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, kaip išdėstyta Europos Komisijos 2021 m. vasario mėn. komunikate „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis“ (6);

Viso Viduržemio jūros baseino integruotos strategijos kūrimas

26.

vertina teigiamus rezultatus ir tvirtesnį bendradarbiavimą, kuriems sąlygas sudarė Viduržemio jūros regiono suinteresuotųjų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, įsipareigojimai; ragina šiuos suinteresuotuosius subjektus, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas, stiprinti šį bendradarbiavimą, kad būtų parengtos sąlygos makroregioninei Viduržemio jūros regiono strategijai sukurti;

27.

džiaugiasi, kad padaryta didelė pažanga siekiant integracijos Viduržemio jūros regione, pasitelkiant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninę strategiją (EUSAIR) ir jūros baseino strategiją „WestMED“;

28.

primygtinai ragina Europos Komisiją toliau siekti iniciatyvos „WestMED“ pažangos, suteikiant jai išteklių, sukuriant tvirtą struktūrą ir ilgalaikę konsolidavimo strategiją, palengvinančią makroregioninę integraciją vakariniame Viduržemio jūros regione;

29.

pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti dabartines bendradarbiavimo iniciatyvas ir programas ir pagrindinius subjektus visoje daugiapakopio valdymo struktūroje, kad nesusilpnėtų pastangos ir poveikis. Todėl būtina pagaliau sukurti Viduržemio jūros regiono teritorijoms skirtą veiklos priemonę, leidžiančią joms parengti ir įgyvendinti integruotą strategiją, konkretų veiksmų planą ir bendrus projektus, atsižvelgiant į bendrus prioritetus, kuriuos nustatė dabartinės institucinės bendradarbiavimo sistemos, pavyzdžiui, VJS, ARLEM ir kt., ir tokias iniciatyvas kaip „MedCoopAlliance“ arba BLUEMED;

30.

mano, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninėje strategijoje šie klausimai bus sprendžiami ne pakeičiant esamas strategijas, bet papildant jų veiksmus ir taip didinant jų poveikį, siekiant spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, kylančius kovojant su klimato kaita ir vykdant skaitmeninę transformaciją, paversti juos didelėmis darnaus vystymosi galimybėmis ir taip prisidėti prie teisingos ir įtraukios žaliosios pertvarkos naudojantis bendromis galimybėmis, ypatingą dėmesį skiriant žmogiškajam aspektui ir jaunimo galimybėms, tokiu būdu atveriant regiono ekonominį potencialą piliečių naudai;

31.

pabrėžia, kad makroregioninė strategija, siekiant prasmingai išspręsti kylančius bendrus uždavinius, būtinai turi būti rengiama Viduržemio jūros baseino mastu ir apimti tris pabaseinius – vakarų, rytų bei Adrijos ir Jonijos jūrų. Todėl ši strategija turi būti atvira visiems nuo pat jos pradžios ir ilgainiui turėtų apimti visą Viduržemio jūros baseiną trijuose krantuose;

32.

ragina Viduržemio jūros makroregioninėje strategijoje, kaip ir bet kurioje kitoje jūrų makroregioninėje strategijoje, ypatingą dėmesį skirti salų teritorijoms pagal SESV 174 straipsnį; ragina sutelkti dėmesį į šių teritorijų ypatumus ir pažeidžiamumą užmezgant glaudesnę partnerystę su šiomis teritorijomis, valstybėmis narėmis ir Europos Sąjunga, imantis konkrečių ir suderintų veiksmų;

33.

pažymi, kad ši regioninė integracija turi būti vykdoma žingsnis po žingsnio, remiantis savanorišku Viduržemio jūros regiono nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų požiūriu, atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos kelia tam tikros nestabilios saugumo, politinės ir diplomatinės situacijos;

Pagrindiniai Viduržemio jūros regiono daugiapakopio valdymo principai

34.

siūlo būsimos makroregioninės strategijos Viduržemio jūros regione valdymą visiškai susieti su daugiapakopio valdymo principu, pagal kurį valdyme dalyvautų Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijos, o taip pat atitinkamos jų asociacijos ir euroregionai;

35.

mano, jog norint, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninė strategija būtų veiksminga, ji turi būti grindžiama tvirta ir reprezentatyvia valdymo sistema, kurioje būtų: i) visuotinė politinio lygmens asamblėja, apimanti Europos, nacionalines ir regionų ir vietos valdžios institucijas ir jų atitinkamas asociacijas bei euroregionus, ii) vykdomoji taryba, vienijanti kiekvienos strategijoje atstovaujamos valstybės nacionalinio koordinavimo narius (nregionų ar nacionalinio lygmens) ir skatinanti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei stebėtojus iš regionų ir vietos valdžios institucijų tinklų, jų atitinkamų asociacijų ir euroregionų, iii) teminės veiklos grupės, kad būtų rengiami ir įgyvendinami konkretūs bendradarbiavimo projektai, kuriems būtų sutelkti viešieji ir privatūs socialiniai ir ekonominiai subjektai, akademinė bendruomenė ir pilietinė visuomenė;

36.

siūlo, remiantis gerąja WestMED praktika, nustatyti bendrą pirmininkavimą kasmetinės rotacijos tvarka, kurį kartu užtikrintų ES valstybės ir šalys partnerės, bendradarbiaujančios glaudžiai remiamos regionų ir vietos valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų. Šis pirmininkavimas turėtų vykti įvertinant iš eilės pirmininkaujančias valstybes (buvusią / dabartinę / būsimą) ir išlaikant ES ir strategijoje dalyvaujančių šalių partnerių pusiausvyrą, kartu užsitikrinant regionų ir vietos valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų, kurios taip pat rotuotų tokiu pat pagrindu, paramą. Tokia dinamika yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į įvairius makroregioninės strategijos valdymo organus ir jie bus susieti, ir tam, kad būtų nustatyta strateginė veiksmų kryptis parengiant metines darbo programas. Techninis sekretoriatas (Viduržemio jūros makroregioninės strategijos sekretoriatas) turėtų koordinuoti ir remti šią strategiją;

37.

siekiant užtikrinti suderinamumą su esamomis iniciatyvomis, siūlo, kad strategijos įgyvendinime dalyvautų pagrindinių tarptautinių ir Europos organizacijų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, VJS, „MedCoopAlliance“ ir ARLEM, taip pat EUSAIR ir „WestMED“ atstovai; ETBG taip pat yra perspektyvios kaip daugiapakopio valdymo „laboratorijos“ naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės tikslams remti;

Į prioritetinius uždavinius orientuota makroregioninė strategija

38.

mano, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninė strategija turėtų būti skirta ribotam skaičiui bendrų uždavinių, kurie bus palaipsniui sprendžiami; pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra pagrindiniai iššūkiai, kuriuos reikėtų spręsti pirmiausia;

39.

ragina pirmiausia stengtis sutelkti dėmesį į pagrindinius iššūkius – klimato kaitos, skaitmeninės pertvarkos ir ekologinės ir humanitarinės krizės – ir į būtiną perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Viduržemio jūros regiono lygmeniu reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų šiose prioritetinėse srityse: salynų ir salų, pakrančių ir miestų zonų ateitis, jūros tarša (ypač mikroplastikais ir nuotekomis), biologinės įvairovės išsaugojimas, agroekologija, žiedinė ekonomika, gamtinių pavojų valdymas ir prevencija, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsakas į humanitarinę krizę užtikrinant pagrindines žmogaus teises;

40.

siūlo Europos Komisijai artimiausiu metu paremti per Interreg Euro-MED arba kitas atitinkamas esamas programas (atsižvelgiant į tai, kad makroregioninės strategijos paklūsta trijų „ne“ taisyklei: jokių naujų teisės aktų, jokio naujo finansavimo, jokios naujos institucijos) bandomojo projekto dėl nulinės taršos Viduržemio jūroje paskelbimą 2024 m., taip pat teminiu požiūriu prisidėti prie „Vandenynų misijos“ (7). Bus siekiama pradėti bendrą šalių ir teritorijų, norinčių kurti Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją, darbą ir, siekiant konkretaus tikslo, išbandyti pagrindinius jos principus;

41.

būtų galima pastangas išplėsti šiais klausimais, susijusiais su naująja Viduržemio jūros regiono darbotvarke: a) skatinti subalansuotą ir tvarią ekonominę plėtrą įgyvendinant bendrus projektus, kuriais siekiama stiprinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir tausų gamtos išteklių naudojimą, taip pat tarpusavyje susijusį verslumą; b) integruoti mėlynąją ekonomiką; c) skatinti žmogiškąjį vystymąsi, taip pat kultūros bei paveldo, turizmo, švietimo, sveikatos, užimtumo, jaunimo ugdymo ir marginalizuotų grupių socialinės įtraukties ir pagalbos pabėgėliams srityse, taip pat patenkinant poreikius, kylančius dėl migracijos srautų, ypač prie ES išorės sienų; d) skatinti sujungimą pasitelkiant transportą ir skaitmeninę infrastruktūrą; e) didinti maisto ir energijos autonomiją Viduržemio jūros regione, atsižvelgiant į klimato kaitos ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje padarinius; f) stiprinti viešųjų ir privačiųjų institucijų priemones ir gebėjimus siekiant sušvelninti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo priežastis;

Esamu finansavimu pagrįstas operatyvinių veiksmų planas

42.

mano, kad būtina Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją grįsti operatyvinių veiksmų planu, kuris leistų prioritetus paversti konkrečiais veiksmais Viduržemio jūros regiono mastu. Siekiant užtikrinti, kad į planą būtų tinkamai įtrauktas teritorinis aspektas (prisidedant prie bendros geresnio, įtraukaus ir darnaus Viduržemio jūros regiono vystymosi vizijos įgyvendinimo, taip pat siekiant įtraukti pilietinę visuomenę trijose Viduržemio jūros pakrantėse) rengiant planą dalyvaus arčiausiai piliečių esančios vietos ir regionų valdžios institucijos;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros regiono projektams remti galima sutelkti daug lėšų, įskaitant 7 mlrd. EUR, kuriuos Europos Komisija skyrė pagal Europos kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Viduržemio jūros regione veikiančios Europos teritorinio bendradarbiavimo programos („Next-MED“, EUROMED, ADRION, MARITTIMO) taip pat suteikia didelę galimybę remti projektus, galinčius padėti siekti makroregioninės strategijos tikslų;

44.

primena, kad daugelyje Europos Komisijos tiesiogiai įgyvendinamų programų, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, LIFE arba „Erasmus+“, gali dalyvauti trečiosios šalys, todėl jos yra svarbus papildomo finansavimo šaltinis. Be to, tokiomis programomis, tokiomis kaip Partnerystė mokslinių tyrimų inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) arba Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse sukurtomis dvišalėmis priemonėmis tiesiogiai remiamas bendradarbiavimas Viduržemio jūros regione;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad paramos teikėjai: Pasaulio bankas arba Europos investicijų bankas, ir institucijos, kaip antai Annos Lindh fondas, taip pat aktyviai veikia Viduržemio jūros regione ir gali sudaryti palankesnes sąlygas bendrų projektų atsiradimui;

46.

galiausiai nurodo, kad daugelis valstybių, regionų ir miestų įgyvendina decentralizuoto bendradarbiavimo programas, kurios taip pat gali padėti įgyvendinti didesnius bendradarbiavimo projektus Viduržemio jūros regione;

47.

be to, pabrėžia, kad įgyvendinant 2021–2027 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo programas bus kuriami valdymo mechanizmai, kad būtų lengviau koordinuoti šiame regione turimą Europos finansavimą. Komitetas mano, kad šiais veiksmais galima konkrečiai prisidėti prie Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos sukūrimo;

Išvados

48.

palankiai vertina tai, kad Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimui suteiktas naujas postūmis Viduržemio jūros pasaulio forume, kuris buvo surengtas Prancūzijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu;

49.

laukia, kol Europos Sąjungai pirmininkavimą perims Viduržemio jūros regiono šalis, konkrečiai – 2023 m. pirmininkausianti Ispanija, tikėdamasis, kad bus vėl atkreiptas dėmesys į Viduržemio jūros regiono valdymą ir jo atnaujinto valdymo ir bendradarbiavimo makroregioninio pagrindo galimybes;

50.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares remti Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos ir kitų reikalingų naujų makroregioninių strategijų kūrimą;

51.

taip pat ragina Europos Parlamentą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą remti paskatas, nukreiptas į viso Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją, siekiant geresnio, integruoto ir darnaus Viduržemio jūros regiono;

52.

ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. kreiptis į Europos Komisiją, kad ji parengtų Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją ir veiksmų planą, kuriems Taryba ir Europos Parlamentas pritartų Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu 2023 m. antrąjį pusmetį.

---

(1)  P7_TA (2012) 0269.

(2)  13424/20. 2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos išvados dėl makroregioninių strategijų įgyvendinimo.

(3)  Randone. et al. (2017), Reviving the economy of the Mediterranean Sea: actions for a sustainable future („Viduržemio jūros regiono šalių ekonomikos atgaivinimas. Veiksmai siekiant tvarios ateities“), Pasaulinio gamtos fondo Viduržemio jūros iniciatyva.

(4)  MedECC (2020 m.) Klimato ir aplinkos pokyčiai Viduržemio jūros baseine. Dabartinė padėtis ir pavojus ateičiai. Pirmoji Viduržemio jūros regiono vertinimo ataskaita [Cramer, W., Guiot, J., Marini, K. (red.)] Viduržemio jūros sąjunga, Mėlynasis planas, UNEP/MAP, Marselis.

(5)  Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) plenarinis posėdis, 2020 m. sausio 23 d.

(6)  JOIN(2021) 2 final. Taip pat žr. Regionų komiteto nuomonę „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (OL C 440, 2021 10 29, p. 19).

(7)  ES misija: atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis.