Europos regionų komiteto nuomonė „Naujoji judumo mieste sistema“

(2022/C 498/04)

Pranešėja Linda GAASCH (LU/Žalieji), Liuksemburgo miesto bendruomenės tarybos narė Pamatiniai dokumentai Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji ES judumo mieste sistema“ COM(2021) 811 final SWD(2021) 470 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

palankiai vertina tai, kad paskelbta naujoji judumo mieste sistema, atsižvelgiant į būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų skatinama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pereiti prie kitų transporto rūšių miesto teritorijose, kuriose ir toliau išmetama 23 % viso transporto išmetamo anglies dioksido kiekio;

2.

pabrėžia, kad siekiant ES išmanaus ir darnaus judumo strategijos tikslų, reikia veiksmingo daugiapakopio valdymo metodo, pagrįsto aktyviu subsidiarumu; šiuo tikslu ragina ES lygmeniu stiprinti tiesioginį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir didinti finansavimo iš ES biudžeto galimybes laikantis aktyvaus subsidiarumo principo;

3.

primena, kad miestų centrų ekonomikos augimas yra tiesiogiai susijęs su judumo sklandumu ir kad judumo sklandumas priklauso nuo tvirto viešojo transporto pagrindo; pabrėžia, kad be ekonominio poveikio, spūsčių sąnaudos ES lygmeniu per metus sudaro 270 mlrd. EUR (1); primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolat stigo viešojo transporto infrastruktūros finansavimo, ir pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimą, kad būtų paspartintas perėjimas prie judumo ir remiamos vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos, reikalingos siekiant ES tvarumo tikslų;

4.

patvirtina, jog pritaria tam, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus judumo mieste planams ir kad visoje ES būtų siekiama labiau suderinto požiūrio; pabrėžia aktyvaus judumo, pavyzdžiui, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, naudą aplinkai ir visuomenei, ypač visuomenės sveikatai, ir ragina būsimose atnaujintose darnaus judumo mieste planų gairėse laikytis plataus užmojo požiūrio; ragina laikytis integruoto požiūrio į teritorinį paskirstymą ir teritorijų planavimą, remiantis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje ir visapusišku požiūriu į saugą miesto teritorijose; ypač pabrėžia aktyvaus piliečių, visų pirma moterų ir neįgaliųjų, dalyvavimo svarbą didinant atsakomybę už erdvės paskirstymo pokyčius ir stiprinant viešąjį transportą miesto teritorijose;

5.

pabrėžia, kad politiniai sprendimai judumo srityje daro nevienodą poveikį skirtingoms lytims, nes moterys tradiciškai dažniau nei vyrai naudojasi viešuoju transportu, o vyrai dažniau renkasi automobilį; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas prieš teikiant pasiūlymus įvertinti būsimų politikos pasiūlymų poveikį skirtingoms lytims;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga paramos sistema, skirta vietos ir regionų valdžios institucijų pastangoms internalizuoti išorės sąnaudas ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“, taip pat didesnis biudžeto procesų lankstumas; šiuo požiūriu svarbu atsižvelgti į padėtį Rytų Europos šalyse, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Jose paprastai yra daugiau taršesnių transporto priemonių (automobilių, autobusų). Būtų svarbu ES lygmeniu reglamentuoti taršesnių transporto priemonių (euro 1 –EUR 4) pardavimą, nes šios transporto priemonės iš Vakarų Europos rinkos migruoja į Rytų Europos rinką. Šiuo atžvilgiu taip pat būtų svarbu, kad skurdesni regionai ir šalys parengtų paramos schemas, kurios padėtų jiems pasivyti Vakarų Europos sąlygas. ragina atsižvelgti į didėjančias degalų kainas dėl geopolitinių aplinkybių, kurios atitinka Sąjungos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; atkreipia dėmesį į viešųjų subsidijų potencialą remiant ekologiško viešojo transporto paslaugas ir skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių miesto teritorijose, taip pat kovojant su judumo atskirtimi priemiestinėse zonose ir atokesnėse kaimo vietovėse;

Svarbus vaidmuo aktyviam judumui

7.

pabrėžia, kad vaikščiodamas pėsčiasis nepatiria jokių išlaidų, tai sveika ir tvaru; pažymi, kad važiavimas dviračiu yra anglies dioksido neišskirianti ir įperkama transporto alternatyva, kurią galima lengvai derinti su kitomis transporto rūšimis; todėl ragina Komisiją skatinti priemones, skirtas informuotumui apie aktyvaus judumo naudą, palyginti su automobiliais, ir tokios informacijos platinimui didinti, ypač daug dėmesio skiriant aktyvaus judumo vaidmeniui vykdant su nejudria gyvensena susijusių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio ir diabeto, prevenciją;

8.

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad, nepaisant šių pranašumų, labiausiai aplinką teršiančios transporto rūšys miestuose, t. y. asmeninės benzininės ir dyzelinės transporto priemonės, užima didžiausią judumui skirtos viešosios erdvės dalį; ragina Europos Komisiją paskatinti vietos valdžios institucijas, skiriant naują finansavimą, sugrąžinti šią erdvę aktyvesniam judumui, pavyzdžiui, vaikščiojimui pėsčiomis ar važiavimui dviračiu, ir stipriam, gerai organizuotam ir integruotam viešajam transportui;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu yra naudingas kaimyninei ar bendruomenės mikroekonomikai, nes pėstieji ir dviratininkai dažniausiai yra netoli nuo gyvenamosios vietos esančių verslo įmonių ir paslaugų klientai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokios kelionės yra naudingos žmonių sveikatai, ypač užkertant kelią kai kurioms ligoms, pvz., širdies ir kraujagyslių ligoms, ir dėl to visuomenė sutaupo daug lėšų;

10.

pabrėžia, kad mikromobilumas gali būti lankstus ir įperkamas pirmo ir paskutinio kilometro kelionių sprendimas ir ne tik, kad svarbu sudaryti geras sąlygas naudotis aktyviomis transporto rūšimis, be kita ko, įrengiant saugias dviračių stovėjimo aikšteles viešojo transporto mazguose (pvz., stotyse), ir skatinant dalijimąsi transporto priemonėmis ieškant paskutinio kilometro sprendimų; taip pat ragina skatinti mikromobilumo diegimą priemiestinėse zonose ir kaimo vietovėse;

11.

pabrėžia, kad svarbu skatinti asmenis įsigyti dviračius, įskaitant elektrinius dviračius, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spūstis; kartoja, kad būtina skatinti laipsniškai atsisakyti privačiojo sektoriaus priemonių, pavyzdžiui, bendrovių išmokų už naudojimąsi automobiliu, ir jas pakeisti tvaresnėmis judumo alternatyvomis;

12.

prašo Komisijos paspartinti darbą kuriant Europos dviračių strategiją, kaip pirmą kartą aptarta 2015 m. neoficialiame Transporto ministrų tarybos susitikime, siekiant sukurti Europos dviračių politikos sistemą ir gaires;

13.

rekomenduoja skatinti aktyvų judumą mažinant su erdve susijusią nelygybę ir gerinant gatvių saugą ir infrastruktūrą; taip pat rekomenduoja didinti dviračių stovėjimo aikštelių (tiek atvykimo, tiek išvykimo vietoje), viešųjų stočių su oro siurbliais, įrankiais ir įkrovimo stotelėmis skaičių bei plėtoti dviračių remonto infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškų dviračių takų tiesimo ir priežiūros sąnaudos yra daug mažesnės nei naujų kelių tiesimo ir (arba) esamų kelių praplėtimo sąnaudos;

14.

pabrėžia, kad tokios sistemos kaip spūsčių mokesčiai ir itin mažo arba nulinio išmetamo teršalų kiekio zonos padeda sumažinti naudojimąsi motorinėmis asmeninėmis transporto priemonėmis miestuose, mažina oro taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, gerina vietos visuomenės sveikatą ir gali būti būtinų pajamų šaltinis viešojo transporto ir aktyvaus judumo infrastruktūros bei paslaugų plėtrai ir gerinimui; mažindamos motorinių individualių transporto priemonių skaičių jos taip pat skatina didesnę piliečių atsakomybę už artimiausią aplinką ir kuria erdvę mažiau izoliuotam socialiniam bendravimui, skatina fizinę veiklą ir sportą;

15.

apgailestauja, kad Komisijos TEN-T pasiūlyme šiuo metu nenumatyta dalijimosi dviračiais ir (arba) dviračių saugojimo infrastruktūra ir tiesioginės prieigos keliai prie TEN-T miestų transporto sistemos daugiarūšio transporto mazgų;

16.

siūlo ES masto saugaus ir aktyvaus judumo strategiją, kuria būtų skatinamas koordinuotas Europos atsakas į iššūkį užtikrinti kuo didesnę ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu saugą;

17.

ragina nustatyti kitą euro emisijos standartą automobiliams, furgonams, sunkvežimiams ir autobusams (euro 7/VII), kad būtų sumažintas išmetamų toksiškų teršalų (t. y. azoto oksido, amoniako, anglies monoksido ir kietųjų dalelių PM 10–2,5) kiekis ir išvengta dešimčių tūkstančių priešlaikinių mirčių kasmet; labai apgailestauja dėl Europos Komisijos sprendimo vėl atidėti pasiūlymus dėl euro 7/VII jos 2022 m. darbo programoje, nes tai kelia abejonių dėl jos „nulinės taršos tikslo“ ir įsipareigojimo laikytis Europos žaliojo kurso, taip pat kelia pavojų pramonės pajėgumams planuoti inžinerinius pokyčius;

Visiems prieinamas judumas

18.

prašo sukurti visiems piliečiams prieinamą viešojo transporto sistemą, naudojantis įtraukiuoju dizainu, ypač atsižvelgiant į neįgaliuosius; pabrėžia, kad naudinga į ankstyvąjį infrastruktūros ir transporto paslaugų planavimo etapą įtraukti jo naudotojus; patvirtina prieinamumo svarbą, apibrėžtą 2021–2030 m. Europos strategijoje dėl negalios ir Europos prieinamumo akte; atkreipia dėmesį į tokių projektų kaip „Visiems pritaikyto miesto apdovanojimas“ svarbą;

19.

ragina laikytis visapusiškesnio požiūrio siekiant užtikrinti prieinamumą visos kelionės metu;

20.

pabrėžia, kad būtina spręsti judumo nepritekliaus problemą siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; todėl ragina laikytis daugiarūšio ir integruoto požiūrio kovojant su judumo atskirtimi ir užtikrinant vienodas galimybes pasiekti miestų centrus; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos naujojoje judumo mieste sistemoje nustatytą įsipareigojimą spręsti „nelygybės, susijusios su prieiga prie viešojo transporto tinklo, problemą, be kita ko, gerinant prieigą prie geležinkelio stočių“; taip pat ragina teikti papildomą paramą mažesniems miestams, priemiestinėms zonoms, taip pat priklausomoms kaimo ir kalnuotoms vietovėms, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kad būtų užtikrintas šių teritorijų junglumas ir piliečiams būtų suteiktos vienodos galimybės pereiti prie darnaus judumo;

Viešojo transporto, kaip judumo mieste pagrindo, stiprinimas

21.

palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą bendradarbiauti su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad viešasis transportas išliktų judumo mieste pagrindu; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia koordinuoti visas turimas priemones ir išteklius, įskaitant svarbią viešųjų paslaugų įsipareigojimų paskirtį užtikrinti susisiekimą su miestų centrais;

22.

pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į numatomą keleivių skaičiaus augimą, būtina skubiai didinti viešojo transporto pajėgumus tiek geografinės aprėpties, tiek didesnio maršrutų dažnumo požiūriu; primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolat stigo investicijų ir kad, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, viešojo transporto paslaugų tiekėjai susiduria su investicijų deficitu;

23.

pabrėžia, kad viešąjį transportą reikia papildyti alternatyvomis ir daugiarūšio transporto koncepcija; šiuo požiūriu ragina rinktis lanksčius ir paklausa grindžiamus pirmo ir paskutinio kilometro sprendimus; taip pat pabrėžia, kad nemažiau svarbu skatinti aktyvų judumą, ypač važiavimą dviračiu;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti ir išplėsti tvarią viešojo transporto infrastruktūrą, įskaitant tinkamas elektrinių autobusų įkrovimo sistemas, kurios sudarytų sąlygas vykdyti tarpmiestinius reisus nepalankiomis klimato ir reljefo sąlygomis ir padidintų komercinį greitį;

25.

ragina stiprinti daugiarūšio transporto mazgus, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo vienos transporto rūšies prie kitos, be kita ko, gerinant aktyvaus judumo prieinamumą ir įrengiant saugias dviračių stovėjimo aikšteles, kad būtų užtikrintas greitesnis ir veiksmingesnis asmenų persėdimas ir prekių perkrovimas;

26.

pabrėžia priemiestinių zonų jungčių, įskaitant tarpvalstybines jungtis, svarbą, nes važinėdami į darbą žmonės kerta ir miesto ribas, todėl tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas kaimo vietovėse ir už šalies ribų pasienio regionuose, pavyzdžiui, kurti privataus ir viešojo transporto jungtis pagal „Park&Ride“ koncepciją;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas užsakomųjų viešojo transporto paslaugų diegimas, ypač atokiose ir labai atokiose kaimo vietovėse, ir ragina Komisiją teikti paramą tokių sprendimų išbandymui ir pasiūlyti tokių paslaugų finansavimo ir subsidijų sistemą;

28.

primena, kad atokiausi regionai dėl savo reljefo ir mažo ploto kenčia dėl didelių eismo spūsčių pagrindiniuose miestuose, ypač pakrančių ruožuose. Tačiau šiuo metu rengiami projektai, kuriais siekiama užtikrinti tvaresnį ir švaresnį transportą ir kurie gali būti gerosios patirties pavyzdžiai kitiems ES regionams ir jų kaimyninėms šalims;

29.

pabrėžia daugiarūšio transporto bilietų svarbą, kad tvarios transporto rūšys naudotojams būtų kuo prieinamesnės ir veiksmingesnės, kartu visapusiškai apsaugant keleivių teises, susijusias su vėlavimu ir kitais paslaugų trūkumais;

30.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę remti bendrus viešojo transporto paslaugų teikėjų arba vietos ir regionų valdžios institucijų, norinčių suvienyti jėgas šioje srityje, viešuosius pirkimus, siekiant tvaresnių ir standartizuotų pirkimo procesų; ragina atnaujinti ES finansavimo mechanizmą, skirtą ekologiškų autobusų viešiesiems pirkimams remti, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES biudžeto taisyklės atitiktų riedmenų pirkimo realijas;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina remti viešojo transporto paslaugų teikėjų bei vietos ir regionų valdžios institucijų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą didėjant viešojo transporto paslaugų ir sistemų skaitmeninimo mastui;

32.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, ypač tose srityse, kuriose padėtis akivaizdžiai labai pablogėjo, ir šiuo atžvilgiu plėtoti paramos schemas;

Visiškai saugaus eismo vizija

33.

pabrėžia, kad itin svarbu laikytis platesnio užmojo požiūrio siekiant užtikrinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą, kad būtų skatinamas tolesnis perėjimas prie aktyvaus judumo rūšių;

34.

pabrėžia, kad atnaujintas požiūris į kelių erdvės paskirstymą miesto teritorijose turės lemiamos įtakos pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui, kartu skatins elgesio pokyčius ir mažins oro ir triukšmo taršą bei spūstis; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pateikti gaires šiuo klausimu, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/96/EB (2) dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

35.

pabrėžia didelį bendro greičio ribojimo poveikį gerinant kelių eismo saugumą miesto teritorijose, kaip savo komunikate „Greičio apribojimai Bendrijoje“ pirmą kartą nurodė Europos Bendrijų Komisija (3); kartoja Europos Parlamento Europos Komisijai pateiktą raginimą parengti rekomendaciją valstybėms narėms (4) nustatyti 30 km/h greičio apribojimą atitinkamose miesto teritorijų gatvėse ir atkreipia dėmesį, kad toks politikos pakeitimas padarė teigiamą poveikį įvairiuose miestuose; pabrėžia, kad toks politikos pakeitimas padarė teigiamą poveikį įvairiuose miestuose, nes sumažėjo eismo įvykių, ir apskritai turėjo teigiamą poveikį sveikatai miestuose, kaip buvo patvirtinta 2020 m. vasario mėn. vykusioje Trečiojoje pasaulinėje ministrų konferencijoje dėl saugaus kelių eismo ir vėliau JT Generalinėje Asamblėjoje;

36.

pabrėžia teigiamą dienų be automobilio poveikį miestams, nes jos suteikia piliečiams galimybę ieškoti alternatyvių transporto rūšių ir padeda jiems vėl tapti viešųjų erdvių šeimininkais; ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą paraginti ES miestus bent vieną suderintą dieną per metus paskelbti diena be automobilio;

37.

pabrėžia, kad gatves reikia projektuoti taip, kad būtų užtikrintas nedidelis greitis ir geriau matomi pažeidžiamiausi viešosios erdvės naudotojai; pabrėžia infrastruktūros eismo mažinimo, taip pat skatinimo priemonių veiksmingumą;

38.

ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas savo būsimose gairėse dėl pažeidžiamiems eismo dalyviams skirtos kokybiškos infrastruktūros;

Ateities iššūkius atitinkantis judumas

39.

pabrėžia, kad, nors nauji technologiniai sprendimai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad miestai taptų patogesni gyventi, esamos technologijos, pavyzdžiui, elektriniai (krovininiai) dviračiai arba elektriniai (troleibusai) autobusai, tramvajai ir traukiniai, turėtų būti pagrindas siekiant netaršaus krovinių ir keleivių vežimo;

40.

pabrėžia, kad svarbu paspartinti pažangą siekiant integruoto visų viešojo transporto rūšių bilietų pardavimo; ragina Komisiją numatyti sukurti standartizuotą ES programėlę, kad, numačius bendras taisykles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į ES miestus ir skatinamas naudojimasis viešuoju transportu, nes tai darytų teigiamą įtaką ir geležinkelių turizmui, ir važinėjimui į darbą;

41.

ragina glaudžiai ir anksti bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl galimo transporto paslaugų teikėjų ir keleivių naudojimosi europinėmis skaitmeninėmis tapatybės dėklėmis, kaip nurodyta naujojoje judumo mieste sistemoje;

42.

primena, kad judumas dalijantis transporto priemonėmis yra būdas sumažinti transporto srautus miestuose ir su spūstimis susijusias problemas, ir turėtų būti skatinamas jo vystymas;

43.

pažymi, kad duomenų rinkimas yra svarbi transporto infrastruktūros planavimo priemonė, todėl visi surinkti duomenys turėtų būti prieinami visiems susijusiems subjektams; nors svarbu sudaryti palankesnes sąlygas lengvai naudojamiems sprendimams, įskaitant universalias mobiliąsias programėles, taip pat būtina užtikrinti duomenų apsaugą; reikia įgyvendinti bendrą ir suderintą duomenų rinkimo skirtingose teritorijose metodiką, kad būtų lengviau keistis gerąja patirtimi ir palyginti patikimus judumo rodiklius;

44.

pabrėžia, kad rengiant darnaus judumo politiką būtina tinkamai atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje konkrečius moterų poreikius ir į dar vieną jų pažeidžiamumo veiksnį – judumo nepriteklių, taip pat kitų grupių poreikius;

Darnaus judumo mieste planai – svarbi judumo mieste priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonė

45.

patvirtina RK pritarimą, kad, atsižvelgiant į judumo mieste sistemą, daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus judumo mieste planams ir kad tai būtų privalomas reikalavimas daugiau kaip 400 miestų mazgų, apibrėžtų pagal siūlomą TEN-T reglamento peržiūrą. Tačiau miestai ar savivaldybės, kurie jau parengė darnaus judumo mieste planų reikalavimus atitinkančius planus, turėtų turėti galimybę pasinaudoti šiais planais;

46.

taip pat pritaria rekomendacijai, kad miestai priimtų darnaus judumo mieste planus; tačiau pabrėžia, kad reikia parengti darnaus judumo mieste planus, kurie galėtų būti išplėsti įtraukiant teritorijas, kurios apima kelias savivaldybes, veikiančias kaip metropolinės zonos arba miestų aglomeracijos;

47.

palankiai vertina Komisijos ketinimą prašyti valstybių narių įgyvendinti ilgalaikes darnaus judumo mieste planų paramos programas, siekiant padėti stiprinti darnaus judumo mieste planų pajėgumus ir įgyvendinimą laikantis ES darnaus judumo mieste planų gairių, ir šiomis aplinkybėmis rekomenduoja privalomą glaudų bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina Komisiją savo darbu stengtis, kad numatomų darnaus judumo mieste planų nacionalinių programų vadovai ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai glaudžiai bendradarbiautų vietoje, ir ragina praktiškai stebėti šį bendradarbiavimą;

48.

pabrėžia, kad siekiant spręsti judumo mieste pertvarkos klausimą, labai svarbu, kad darnaus judumo mieste planai veiksmingai apimtų visas funkcines zonas; ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip skatinti didesnį junglumą ir galimybę naudotis judumo paslaugomis priemiestinėse zonose ir aplinkinėse kaimo vietovėse;

49.

palankiai vertina numatomą supaprastintą rodiklių ir lyginamosios analizės priemonių rinkinį, kurį planuojama paskelbti iki 2022 m. pabaigos, taip pat planuojamą EITP pagalbinį programos veiksmą, skirtą TEN-T miestų transporto mazgams šioje srityje remti. Tačiau reikia pasirūpinti, kad dėl rodiklių rengimo ir tolesnės stebėsenos miestams ar savivaldybėms nesusidarytų pernelyg didelis darbo krūvis;

50.

pabrėžia, kad, koordinuojant veiksmus su vietos i regionų valdžios institucijomis, būtina suderinti duomenų rinkimą pagrindinėse srityse (pvz., dviračių takų kilometrai, kasdieniai naudotojai, avarijos, tinklų tipas), kad būsimi sprendimai dėl aktyvaus judumo ir investicijų šioje srityje, įskaitant darnaus judumo mieste planus, būtų geriau pagrįsti; administracinė našta, susijusi su duomenų rinkimu, teikimu ir tvarkymu, turi būti kuo mažesnė;

51.

atkreipia dėmesį į naujosios judumo mieste sistemos įtraukties ir prieinamumo tikslus ir palankiai vertina viešojo transporto įperkamumo rodiklį, susijusį su atnaujintomis darnaus judumo mieste planų gairėmis; tai gali padėti sumažinti galimą riziką, susijusią su judumo nepritekliumi;

52.

primygtinai reikalauja, kad Europos Komisija, remdama darnaus judumo mieste planų rengimą ir siekdama laikytis subsidiarumo principo, tiesiogiai konsultuotųsi su Europos miestais ir jų asociacijomis šiuo metu ir ateityje nustatydama naujus darnaus judumo mieste planus. RK atkreipia dėmesį, kad apie 50 miestų dalyvavo neseniai vykusiame bandomajame projekte, skirtame parengti darnaus judumo mieste rodiklius, ir kartu pažymi, kad daug Europos miestų jau yra parengę kokybiškus darnaus judumo mieste planus su veiklos rodikliais. RK ateityje galėtų skatinti platesnę aprėptį ir tiesioginius informacijos tarp ES ir vietos ir regionų valdžios institucijų lygmens srautus, kad Europos Komisijos siūlomi nauji rodikliai nesukeltų biurokratinių kliūčių ar nesudarytų nereikalingos naštos vietos ir regionų valdžios institucijoms;

53.

palankiai vertina tai, kad naujojoje judumo mieste sistemoje daugiausia dėmesio skiriama krovinių vežimui ir siūloma integruoti miesto logistiką į darnaus judumo mieste planus, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos labai išaugo elektroninė prekyba ir pasikeitė krovinių paskirstymo modeliai; pabrėžia didelį nulinės taršos sprendimų, technologijų ir transporto priemonių potencialą miesto logistikos požiūriu; ragina naudoti šiuolaikinius krovininius dviračius ir dviračių priekabas, nes apie pusę visų kelionių motorinėmis transporto priemonėmis, kuriomis naudojantis Europos miestuose vežamos prekės, būtų galima pakeisti kelionėmis dviračiais; primena, kad šį tikslą ES transporto ministrai jau nustatė 2015 m. Deklaracijoje dėl dviračių, kaip klimatui nekenkiančios transporto rūšies, naudojimo;

54.

ragina imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas miesto geležinkelių naudojimas krovinių vežimui;

55.

palankiai vertina ketinimą skatinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas, dialogą ir bendradarbiavimą ir remti keitimąsi duomenimis apie miestų logistiką, kaip pažangos ir ilgalaikio planavimo stebėsenos pagrindą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviai dalyvauti nustatant numatomus ataskaitų teikimo reikalavimus, susijusius su supaprastintais darnaus judumo mieste planų rodikliais;

Finansavimas

56.

pabrėžia, kad svarbų perėjimą prie viešojo ir aktyvaus judumo rūšių, numatytą naujojoje judumo mieste sistemoje ir darnaus judumo mieste planuose, bus galima pasiekti tik gavus tvirtesnę ir koordinuotą ES, nacionalinio ir vietos bei regionų lygmens valdžios institucijų paramą ir ypač tikslingesnį finansavimą;

57.

ragina Komisiją išsamiau apžvelgti judumo mieste finansavimo šaltinius ir būdus, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pasinaudoti šiais ištekliais; kartu pabrėžia, kad labai svarbu parengti ilgalaikes strategijas ir ilgalaikius biudžetus, kad būtų sukurta stabili judumo mieste planavimo ir investicijų sistema;

58.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad judumui mieste skirtas finansavimas pagal ES priemones praktiškai yra gana ribotas, sunkiai prieinamas arba nepritaikytas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir (arba) priklauso nuo savavališkų veiksnių, pavyzdžiui, palankaus nacionalinių ir subnacionalinio lygmens valdžios institucijų bendradarbiavimo; ragina kitoje DFP, atsižvelgiant į tam pačiam tikslui skirtus nacionalinius teisės aktus, padidinti programų ir priemonių, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos gali naudotis kaip tiesioginiu finansavimu, kiekį;

59.

reiškia susirūpinimą, kad kai kuriuos ES nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS) numatytų taisyklių aspektus gali būti sunku praktiškai suderinti su didelėmis vietos ir regionų valdžios institucijų investicijomis į infrastruktūrą, visų pirma su reikalavimu tokias išlaidas registruoti per vienus finansinius metus, o tai sukuria pernelyg didelį atitinkamų regioninių sąskaitų deficitą; rekomenduoja optimizuoti turimų ES lėšų potencialą, sudarant sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms tokias išlaidas palaipsniui registruoti savo sąskaitose visą infrastruktūros gyvavimo ciklą;

60.

atkreipia dėmesį į daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų lūkesčius ES lygmeniu numatyti griežtesnių priemonių, kurios skatintų transporto sektoriaus išorės sąnaudų internalizavimą ir sistemingesnį „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ principų taikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas šioje srityje;

61.

primygtinai reikalauja, kad iš anglies dioksido mokesčio gautos pajamos būtų skiriamos geležinkelių ar dviračių tinklui ir kitiems tvarios infrastruktūros projektams, būtiniems transporto sistemos pertvarkai. Apskritai veiksmingas ir racionalus anglies dioksido mokestis yra pagrindinė klimatui nekenkiančios judumo politikos dalis;

Valdymas ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais

62.

pabrėžia, kad reikia veiksmingo daugiapakopio valdymo metodo, pagrįsto aktyviu subsidiarumu; palankiai vertina Komisijos ketinimą kartu su valstybių narių atstovais glaudžiau susieti vietos ir regionų valdžios institucijas su reformuota Judumo mieste ekspertų grupe ir ragina Komisiją šiomis aplinkybėmis bendradarbiauti su Regionų komitetu; pabrėžia, kad planuojant judumą mieste svarbu stiprinti pagrindinių aktyvaus judumo dalyvių (pėsčiųjų ir dviratininkų) ir viešojo transporto naudotojų atstovavimą;

63.

ragina keistis geriausios patirties pavyzdžiais, daugiausia dėmesio skiriant tinkamai infrastruktūrai, kuri užtikrintų saugias ir patogias aktyvaus judumo, pavyzdžiui, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, erdves; šiuo požiūriu pabrėžia atskirtų eismo juostų svarbą pėstiesiems ir dviratininkams;

64.

kalbant apie eismo saugumą, ragina keistis iki šiol įgyta patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas požiūris, kuriuo būtų skatinami elgesio pokyčiai;

65.

palankiai vertina didelį ES miestų susidomėjimą ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iniciatyva, atspindinčia ne tik tvirtą daugelio ES miestų įsipareigojimą siekti permainų judumo srityje, bet ir reikalingą ES lygmens papildomą finansinę, techninę ir strateginę paramą; ragina Komisiją išlaikyti šį pagreitį ir kuo aktyviau įtraukti visus norinčius prisijungti ES miestus;

66.

ypač primygtinai reikalauja, kad ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija ir „100 neutralizuoto poveikio klimatui miestų“ nedidintų nelygybės ir skirtumų tarp pažangiausių ir atsiliekančių miestų; ragina ypatingą dėmesį skirti misijos tikslui – remti visus ES miestus vykdant žaliąją pertvarką;

67.

ragina ES institucijas rodyti pavyzdį ir įgyvendinti programas, kurios būtų panašios į programą „100 neutralaus poveikio klimatui miestų“;

68.

ragina visoje ES keistis geriausios patirties pavyzdžiais viešojo transporto įperkamumo srityje; be to, prašo Europos Komisijos atlikti tyrimą dėl galimybės visoje ES įdiegti nemokamo viešojo transporto sistemą, kad būtų paskatintas perėjimas prie kitų transporto rūšių. Šiame tyrime turėtų būti nagrinėjami ir socialiniai, ir finansiniai aspektai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į dabartinę bilietų pardavimo funkciją kompensuojant didėjančias vietos ir regionų valdžios institucijų ir viešojo transporto operatorių patiriamas veiklos sąnaudas.

---

(1)  EAR specialioji ataskaita Nr. 06/2020, https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=53246.

(2)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

(3)  COM(86) 735 final.

(4)  Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos – rekomendacijos dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (2021/2014(INI)) (OL C 132, 2022 3 24, p. 45).