EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022IP0438

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninė atskirtis: dėl skaitmenizacijos atsiradę socialiniai skirtumai“ (2022/2810(RSP))

OL C 177, 2023 5 17, p. 57–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
OL C 177, 2023 5 17, p. 48–48 (GA)

2023 5 17   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/57


P9_TA(2022)0438

Skaitmeninė atskirtis: dėl skaitmenizacijos atsiradę socialiniai skirtumai

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninė atskirtis: dėl skaitmenizacijos atsiradę socialiniai skirtumai“ (2022/2810(RSP))

(2023/C 177/06)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 10, 12, 14, 16, 19, 26 ir 36 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį, 114 straipsnio 3 dalį, 153 ir 165 straipsnius, 169 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3, 8, 11, 21, 26, 34, 38 ir 52 straipsnius,

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 3, 17 ir 20 principus,

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktą skaitmeninės atskirties apibrėžtį, kurioje nurodomas skirtingais socialiniais ir ekonominiais lygmenimis pasireiškiantis atotrūkis tarp asmenų, namų ūkių, įmonių ir geografinių vietovių, atsižvelgiant tiek į jų galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), tiek į interneto naudojimą įvairiai veiklai (1),

atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2),

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (Antroji mokėjimo paslaugų direktyva) (3),

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (4),

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/389, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 papildoma griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir bendrų ir saugių atvirųjų ryšių standartų techniniais reguliavimo standartais (5),

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (6),

atsižvelgdamas į 2020 m. Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimą dėl euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus (angl. SPACE),

atsižvelgdamas į 2022 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 5 straipsnį „Mokėjimo priemonės pasirinkimo laisvės užtikrinimas: galimybė gauti grynųjų pinigų euro zonoje“,

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0574),

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų,

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 17 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus dėl peticijos Nr. 1123/2021,

atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“ (7),

atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, kuriems pasiekti reikia sumažinti skaitmeninę atskirtį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją, kurioje išreiškiamas pagrįstas susirūpinimas dėl to, kad neįmanoma naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis (pvz., patvirtinti mokėjimą arba prisijungti prie asmeninės banko sąskaitos), neturint mobiliojo telefono, nors nėra teisinės prievolės turėti tokį įtaisą; kadangi esama atotrūkio tarp vis dažniau besinaudojančių skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis ir negalinčių arba vengiančių jomis naudotis; kadangi šioje peticijoje iškeliamas platesnis skaitmenizacijos poveikio piliečiams, klientams bei viešųjų ir privačiųjų paslaugų naudotojams klausimas;

B.

kadangi grynieji pinigai yra dažniausiai euro zonoje naudojama mokėjimo priemonė; kadangi, remiantis naujausiais ECB duomenimis, bendras bankomatų skaičius euro zonoje 2021 m. sumažėjo 4,2 proc. iki 0,28 mln. (8); kadangi euro zonoje tuo pačiu metu sumažėjo bankų filialų skaičius vienam gyventojui; kadangi nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms reformoms ir investicijoms skirta 127 mlrd. EUR (9); kadangi per COVID-19 pandemiją valstybės narės padarė pažangą dėdamos skaitmenizacijos pastangas, tačiau vis dar sunkiai sekasi sumažinti skaitmeninių įgūdžių spragas bei atlikti skaitmeninę mažųjų ir vidutinių įmonių pertvarką;

C.

kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją, kurioje išreiškiamas susirūpinimas, kad dauguma paslaugų teikėjų informaciją teikia tik internete ir dažnai tik išmaniesiems telefonams pritaikytais būdais, todėl vyresnio amžiaus, neįgalūs, mažas pajamas gaunantys, skaitmeninių įgūdžių neturintys ir ribotą prieigą prie interneto turintys asmenys atsiduria nepalankioje padėtyje;

D.

kadangi, nors skaitmenizacija ir tinkamas skaitmeninių priemonių naudojimas sukūrė daug ekonominės ir socialinės naudos ir galimybių, iškilo nemažai etinių, teisinių ir užimtumo problemų, dėl kurių asmenims ir visai visuomenei gali kilti didelių nepatogumų arba žalos; kadangi naujų technologijų potencialas yra prieštaringas, nes, priklausomai nuo to, kaip jos naudojamos ir reglamentuojamos, jos gali arba padėti sukurti įtraukesnę visuomenę ir sumažinti nelygybę, arba gali padidinti esamą nelygybę ir sukurti naujų formų diskriminaciją;

E.

kadangi skaitmenizacija daro didelį poveikį kasdieniam piliečių, darbuotojų ir vartotojų socialiniam, ekonominiam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui, taip pat turi įtakos visoms visuomenės dalims; kadangi skaitmenizacija yra daugelio socialinių skirtumų priežastis, dėl kurios atsiranda nauja skaitmeninė atskirtis ne tik tarp gerai sujungtų miesto vietovių ir kaimo bei atokių vietovių, bet ir tarp žmonių, kurie gali visapusiškai naudotis praturtinta, prieinama ir saugia skaitmenine erdve, kurioje teikiamos įvairios paslaugos, ir asmenų, kurie negali to daryti; kadangi vis plačiau naudojant skaitmeninius mokėjimus, įskaitant korteles, skaitmenines pinigines ar mobiliąsias programėles, kai kurie mažmenininkai nebepriima grynųjų pinigų;

F.

kadangi dėl mažėjančio grynųjų pinigų sandorių naudojimo gali pablogėti grynųjų pinigų infrastruktūra ir dėl to sumažėti žmonių galimybės gauti grynųjų pinigų; kadangi būtina nedelsiant pašalinti trūkumus, susijusius su prieiga prie grynųjų pinigų, ir suteikti laisvę rinktis mokėjimo priemonę;

G.

kadangi dėl pernelyg dažno technologinių įtaisų naudojimo gali paaštrėti psichikos ir fizinės sveikatos reiškiniai, pvz., izoliacija, su technologijomis susijusios priklausomybės problemos, miego nepriteklius, emocinis išsekimas, nerimas ir išsekimas darbe;

H.

kadangi skaitmenizacija gali neigiamai paveikti žmones, kurie neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių arba neturi prieigos prie interneto ryšio ar skaitmeninių įtaisų; kadangi tai gali sumažinti kai kurių darbuotojų galimybes gauti gerą darbą, tokiu būdu padidinant socialinius skirtumus; kadangi būtina kelti klausimą dėl neigiamo viešųjų ir privačiųjų paslaugų skaitmenizacijos poveikio darbuotojams ir kai kurių grupių žmonėms, pvz., vyresnio amžiaus ir neįgaliems, mažas pajamas gaunantiems, nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems ar darbo neturintiems piliečiams, migrantams ir pabėgėliams arba žmonėms kaimo ir atokiose vietovėse;

I.

kadangi šiuo metu ES skaitmeninių įgūdžių rodiklis siekia tik 56 proc.; kadangi ES skaitmeniniais tikslais siekiama, kad iki 2030 m. šis įgūdžių rodiklis padidėtų iki 80 proc. (10); kadangi pandemija padidino esamą nelygybę, įskaitant skaitmeninę atskirtį, todėl būtina užtikrinti, kad visi Europos piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti skaitmenine transformacija siekdami geresnio, saugesnio ir turtingesnio gyvenimo; kadangi pandemija parodė skaitmeninės atskirties poveikį švietimo srityje ir kai kurie mokytojai ir mokiniai atsidūrė nuošalyje, nes jiems nepakanka technologinių ir skaitmeninių įgūdžių bei prieigos prie įrangos;

J.

kadangi maždaug 87 milijonų ES gyventojų turi kokios nors formos negalią (11); kadangi dažnai nekreipiama dėmesio į internetinių formų prieinamumą, todėl naudotojai, kurie naudojasi ekrano skaitytuvu, gali net nepajėgti aptikti mygtuko „Siųsti“; kadangi turėtų būti užtikrintas interneto svetainių prieinamumas, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, galėtų suvokti ir suprasti internetą, naršyti jame ir sąveikauti su juo;

K.

kadangi veiksminga asmens duomenų, privatumo ir turto apsauga, tinklų ir elektronikos saugumas, taip pat piliečių suvokimas, kad jų duomenys, privatumas ir turtas yra saugomi ir saugūs, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir sudaryti jiems sąlygas įveikti savo nenorą naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

L.

kadangi 2022 m. sausio 26 d. pasiūlyme „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“ (COM(2022)0027) pabrėžiama, kad visi turėtų turėti realią galimybę remdamiesi objektyvia, skaidria ir patikima informacija pasirinkti, kokias skaitmenines paslaugas naudoti;

M.

kadangi Konferencijoje dėl Europos ateities buvo nagrinėjamas skaitmeninio švietimo klausimas ir rekomenduota, kad ES dėtų pastangas padidinti technologijų prieinamumą vyresniajai kartai, skatindama programas ir iniciatyvas šioje srityje, pvz., vyresnio amžiaus žmonių poreikiams pritaikytas pamokas; kadangi ES turėtų užtikrinti teisę naudotis skaitmenizacija jos pageidaujantiems ir pasiūlyti alternatyvų jos nenorintiems;

N.

kadangi 5,3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Europoje patiria skaitmeninį nepriteklių ir pastebimi dideli skirtumai tarp ES šalių (12), o labiausiai nukenčia vaikai, kurių šeimos gyvena skurde arba patiria didelį materialinį nepriteklių ir kurie negali sau leisti turėti kompiuterio ir (arba) turėti interneto ryšio;

1.

yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančios skaitmeninės atskirties, nes ji toli gražu nemažėja ir kelia didelių iššūkių, susijusių su interneto ir mobiliųjų telefonų naudojimu, taip pat su viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimu tik skaitmeninėmis priemonėmis; primena, kad skaitmenizacija gali sukelti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp žmonių ir šalių, nes jai reikia investicijų ir infrastruktūros, kurios yra labai brangios mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms; ragina atidžiai išnagrinėti žmonių poreikius, susijusius su skaitmenine raida ir inovacijomis, ypač pažeidžiamų grupių poreikius, siekiant įvertinti, kaip jie gali pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka turi būti vykdoma taip, kad ji būtų naudinga visiems;

2.

apgailestauja dėl to, kad daugelis žmonių arba reguliariai nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis, arba jaučiasi nesaugūs vykdydami internetines operacijas, nes tai gali turėti didelį neigiamą poveikį jų asmeniniam gyvenimui, ekonominei ir socialinei padėčiai bei jų pagrindinėms teisėms, įskaitant jų asmens duomenų apsaugą ir kitus kibernetinio saugumo klausimus; apgailestauja, kad esama ypatingų kliūčių, dėl kurių pažeidžiami piliečiai, žemesnio išsilavinimo, vyresnio amžiaus, neįgalūs, mokymosi sunkumų turintys ir mažas pajamas gaunantys asmenys negali visapusiškai veikti pasaulyje, kuriame pagrindinės paslaugos, pvz., bankininkystės ar administracinės paslaugos, yra skaitmeninės, nes kyla jų atskirties nuo visuomenės ir ekonominių galimybių praradimo pavojus; pabrėžia, kad svarbu suteikti visiems galimybę prisitaikyti prie skaitmenizacijos sukeltų pokyčių, ypač pasitelkiant ankstyvąjį skaitmeninį švietimą, atnaujintas skaitmeninio švietimo programas, mokymąsi visą gyvenimą arba perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, siekiant kovoti su skaitmenine atskirtimi, įveikti skaitmeninę atskirtį visuomenėje ir sudaryti sąlygas visų piliečių įtraukčiai;

3.

pabrėžia, kad įvairių mokėjimo paslaugų naudojimas labai nevienodas tarp ES valstybių narių ir jų viduje; pažymi, kad daugelis piliečių vis dar naudojasi grynaisiais pinigais kaip vienintele mokėjimo galimybe;

4.

pripažįsta, kad mokėjimai be grynųjų pinigų ir Antroji mokėjimo paslaugų direktyva suteikė daug privalumų bendrajai rinkai, įskaitant sukčiavimo mažinimą, ekonominę naudą mažosioms įmonėms ir platesnį produktų asortimentą; ragina Komisiją atliekant išsamią Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taikymo ir poveikio peržiūrą išnagrinėti, kaip toliau didinti skaitmeninių mokėjimų saugumą ir kovoti su sukčiavimu atliekant mokėjimus, įskaitant aferas internete, taip pat užtikrinti vartotojų apsaugą, kartu atsižvelgiant į konkrečius piliečių poreikius ir užtikrinant, kad kiekvienas galėtų rinktis mokėjimo priemones; pabrėžia asmens duomenų ir privatumo apsaugos svarbą, ypač asmenims, kurie nėra susipažinę su duomenų saugumu internete; pabrėžia, kad reikia įtraukti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintos skaitmeninių mokėjimo galimybių programinės įrangos sąsajų patogumas naudotojams, aukšti duomenų apsaugos ir duomenų sąveikumo standartai, patogumas vartotojams ir veiksminga prieiga prie grynųjų pinigų;

5.

pabrėžia, kad ES reglamentavimo sistema turi užtikrinti, kad skaitmenizacija būtų orientuota į žmogų ir kad skaitmeninėje ekonomikoje būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių, ypač darbuotojų teisių;

6.

primena, kad demokratinis gyvenimas ir internetinės viešosios paslaugos turi būti įtraukios ir visapusiškai prieinamos visiems ir kad technologinė diskriminacija yra skurdo ir socialinės atskirties forma, dėl kurios kai kurie piliečiai netenka esminių išteklių vystymuisi ir gerovei kurti; pabrėžia, kad visiems turėtų būti naudinga aukščiausios kokybės skaitmeninė aplinka su patogiomis naudoti, efektyviomis ir individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis ir priemonėmis, kuriomis įgyvendinami aukšti saugumo ir privatumo standartai, kartu užtikrinant apsaugą nuo bet kokios galimos diskriminacijos, susijusios su prieiga prie pagrindinių paslaugų, kurioms reikia naudotis skaitmeniniais įgūdžiais;

7.

pabrėžia, kad daugelis kasdieninių paslaugų turėtų būti teikiamos ir neskaitmeninėmis priemonėmis siekiant patenkinti poreikius tų piliečių, kurie neturi įgūdžių ar žinių, kad galėtų naudotis internetinėmis paslaugomis, bet nori naudotis paslaugomis ne internetu arba kurie neturi prieigos prie skaitmeninių įtaisų ir taikomųjų programų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina išlaikyti vienodas sąlygas internetinei ir neinternetinei veiklai; ragina viešojo administravimo institucijas ir įmones būti įtraukiomis ir kurti savo internetines paslaugas suprantamu būdu, kad jos būtų prieinamos ir jomis galėtų naudotis įvairaus amžiaus ir išsilavinimo lygio žmonės, siekiant padėti panaikinti mūsų visuomenės trūkumus, kurie vis dar išlieka dėl nevienodų galimybių naudotis technologijomis;

8.

pabrėžia, kad reikia kovoti su pažeidžiamų socialinių grupių skaitmenine ir finansine atskirtimi, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma tie, kuriems kyla didžiausia rizika, kad jiems trūks skaitmeninių įgūdžių, kurie būtini, kad jie galėtų kuo geriau pasinaudoti viešųjų ir privačiųjų paslaugų skaitmenizacijos galimybėmis, kad būtų sudarytos sąlygos į skaitmeninę visuomenę įtraukti visus piliečius, neatsižvelgiant į jų pajamas, socialinę padėtį, geografinę padėtį, sveikatą ar amžių; pabrėžia, kad labiausiai tikėtina, jog nepalankiausioje padėtyje esantys asmenys, norėdami pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis, pasikliaus administracinėmis procedūromis, todėl reikėtų imtis daugiau iniciatyvų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis technologijomis, įskaitant skaitmeninio raštingumo programas, taip pat dar kartą teigia, kad švietimas ir nuolatinis mokymasis svarbūs ugdant skaitmeniniame amžiuje reikalingus įgūdžius ir kovojant su skaitmenine atskirtimi;

9.

yra susirūpinęs dėl retesnio fizinio viešųjų paslaugų teikimo, ypač kaimo vietovėse ir miestų pakraščiuose; pabrėžia, kad itin svarbu ne tik plėtoti internetines paslaugas, bet ir išlaikyti fizines patalpas visoms viešosioms paslaugoms; ragina imtis veiksmų, kad būtų skatinama konkreti galimybių visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis apsauga, nediskriminuojant dėl nepakankamo mokėjimo naudotis technologijomis; pasisako už į žmogų orientuotą klientų aptarnavimo modelį, pagal kurį niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad, kalbant apie skaitmeninę prieigą prie viešųjų paslaugų, svarbu atsisakyti požiūrio, pagal kurį dalis administracinio darbo perduodama naudotojui, ir šis naštos perkėlimas vykdomas kartu perduodant naudotojui atsakomybę ir pareigą išmokti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, būti savarankiškam ir atitikti valdžios institucijų lūkesčius, kad naudotojas bus pavyzdinis;

10.

ragina sukurti viešųjų paslaugų teikimo modelį, grindžiamą kiekvieno naudotojo laisve pasirinkti, kaip susisiekti su valdžios institucijomis, ir pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti viešųjų svetainių projektavimą ir diegimą, kad būtų išspręstos prieinamumo problemos ir suteikta reikiama teisinė, techninė ir administracinė parama naudotojams, kad jie galėtų savarankiškai naudotis šiomis svetainėmis;

11.

pripažįsta, kad šiam viešųjų paslaugų modeliui įgyvendinti reikia žmogiškųjų, techninių ir ekonominių išteklių, ir primena, kad ES lėšos, visų pirma priemonės „NextGenerationEU“ lėšos, galėtų būti didelė galimybė įgyvendinti šią pertvarką;

12.

supranta griežto kliento autentiškumo patvirtinimo poveikį mobiliojo telefono neturintiems naudotojams; ragina šį autentiškumo patvirtinimą taikyti ir kitoms priemonėms, pvz., e. paštui, telefono skambučiams ar asmeniniu aptarnavimu įmonėje arba įstaigoje; apgailestauja, kad Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje vartotojams nesuteikiama tiesioginė teisė prašyti alternatyvaus autentiškumo patvirtinimo metodo; ragina Komisiją vertinant Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatas atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių ir kitų pažeidžiamų grupių diskriminacijos riziką;

13.

pabrėžia, jog svarbus bendras Europos požiūris į etinius skaitmenizacijos aspektus; palankiai vertina 2022 m. sausio mėn. pateiktą projektą „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“ ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad technologiniais sprendimais nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės ir kad vykstant skaitmeninei pertvarkai niekas nebūtų paliktas nuošalyje, o svarbiausias tikslas būtų panaikinti skaitmeninę atskirtį;

14.

primena, kad skaitmeninių įgūdžių lygiui didelę įtaką daro socialiniai ir demografiniai veiksniai, pvz., daugiau kaip du trečdaliai jaunų suaugusiųjų, aukštą formaliojo išsilavinimo lygį turinčių asmenų ir aukštųjų mokyklų studentų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; tačiau pažymi, kad tik maždaug trečdalis 55–74 m. amžiaus žmonių, pensininkų ir ekonomiškai neaktyvių žmonių turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; taip pat pažymi, kad išlieka didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto vietovių gyventojų skaitmeninių įgūdžių (13); pažymi, kad skaitmeninis junglumas yra pagrindinis veiksnys šalinant ir mažinant skaitmeninę atskirtį tarp tankiai ir retai apgyvendintų vietovių, taip pat ragina Komisiją vykdant atnaujintą sanglaudos politiką skubiai spręsti esamos skaitmeninės atskirties problemą;

15.

pabrėžia, kad svarbu įveikti skaitmeninę atskirtį, visų pirma skatinant pagrindinius ir specializuotus įgūdžius (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms žmonių grupėms) ir plėtojant švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; primena, kad ne visi gali įgyti skaitmeninių įgūdžių, ir pabrėžia, kad neturi būti diskriminacijos dėl jų stokos; pakartoja, kad skaitmeninio efektyvumo principu negalima pateisinti žmonių atskirties nuo pagrindinių paslaugų;

16.

ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad skaitmenine pertvarka visiems būtų užtikrintos naujos skaitmeninės teisės, atsirandančios dėl poreikio visose srityse naudotis skaitmeninėmis ryšio priemonėmis, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties tarp teritorijų, skirtingos gyvenamosios vietos, kilmės ir amžiaus žmonių, ypač atsižvelgiant į lyčių atskirtį ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie, skirtingai nei jaunimas, dažnai yra mažiau susipažinę su naujų technologijų naudojimu, poreikius;

17.

mano, kad naujos technologijos gali padėti panaikinti skaitmeninę atskirtį, kuri daro poveikį maždaug 87 mln. kokią nors negalią turinčių europiečių, siekiant remti jų įtrauktį į ekonomiką ir jų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis; yra įsitikinęs, kad skaitmeninių technologijų naudojimas gali sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji, norėdami patekti į darbo rinką, pvz., atlikti darbo užduotis, bendrauti, palaikyti ryšius ar užtikrinti lankstumą;

18.

pažymi, kad skaitmeninė atskirtis turi ženklių pasekmių imigrantams, nes diskriminacija gali padidėti, jei prieiga prie viešųjų ir privačiųjų internetinių paslaugų ir skaitmeninės žiniasklaidos yra ribota arba nepakankama (14);

19.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)  EBPO, „Kas yra skaitmeninė atskirtis?“, 2001 m.

(2)  OL C 289, 2016 8 9, p. 65.

(3)  OL L 337, 2015 12 23, p. 35.

(4)  OL L 327, 2016 12 2, p. 1.

(5)  OL L 69, 2018 3 13, p. 23.

(6)  OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(7)  OL C 132, 2022 3 24, p. 129.

(8)  ECB 2021 m. statistika dėl mokėjimų negrynaisiais pinigais.

(9)  2022 m. ataskaita dėl skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI).

(10)  Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, 2021 m.

(11)  Eurostatas, „Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“. Taip pat žr. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Functional_and_activity_limitations_statistics

(12)  DigiGen, „Technologinių pokyčių poveikis skaitmeninei kartai“, 2021 m.

(13)  „2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI): žmogiškasis kapitalas“.

(14)  „Atskirtys. Skaitmeninės atskirties poveikis gyventojams užsieniečiams“, 2018 m.


Top