EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2022 03 08

COM(2022) 108 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti

ĮVADAS

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą poreikis greitai pereiti prie švarios energijos niekada nebuvo stipresnis ir aiškesnis. 90 % ES suvartojamų dujų importuojama, o importas iš Rusijos sudaro daugiau nei 40 % visų ES suvartojamų dujų. Be to, importas iš Rusijos sudaro 27 % importuojamos naftos ir 46 % importuojamų anglių.

ES gamtinių dujų importo dalys 2021 m.

Šaltinis – Europos Komisija

ES turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui. Ji gali tapti nepriklausoma nuo Rusijos dujų gerokai iki dešimtmečio pabaigos. Kuo anksčiau ir ryžtingiau įvairinsime savo tiekimą, paspartinsime žaliosios energijos technologijų diegimą ir sumažinsime energijos paklausą, tuo anksčiau galėsime atsisakyti Rusijos dujų. Šiame komunikate išdėstomi nauji veiksmai, kuriais siekiama didinti žaliosios energijos gamybą, įvairinti tiekimą ir mažinti paklausą, daugiausia dėmesio skiriant dujoms, nes nuo jų labai priklauso elektros energijos rinka ir jų pasaulinė rinka ne tokia likvidi. Dėmesio gali būti skiriama ir laipsniškam priklausomybės nuo Rusijos naftos ir anglių šalinimui, nes potencialių tiekėjų į ES įvairovė yra platesnė.

Paspartinta žalioji pertvarka padės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo kainų šuolių. Augančios iškastinio kuro kainos ypač skaudžiai paliečia energijos nepriteklių patiriančius ir pažeidžiamus namų ūkių vartotojus, kurie didelę savo visų pajamų dalį išleidžia sąskaitoms už energiją 1 , todėl didėja skirtumai ir nelygybė ES. Įmonės, visų pirma energijai imli pramonė, taip pat žemės ūkio maisto produktų sektorius patiria didesnes gamybos sąnaudas.

Norint patikimai aprūpinti įmones ir namų ūkius įperkama ir švaria energija reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma nedelsiant riboti kainų augimą ir kaupti dujų atsargas kitai žiemai. 

I.ekstremaliosios situacijos sprendimas

Labai didelės kainos kenkia ekonomikai. Dar iki invazijos Europos Centrinis Bankas apskaičiavo, kad dėl energijos kainų šuolių 2022 m. BVP augimas sumažės maždaug 0,5 procentinio punkto. Toliau išliekančios didelės energijos kainos, tikėtina, didins energijos nepriteklių ir paveiks įmonių konkurencingumą. Visų pirma energijai imli pramonė patiria didesnes gamybos sąnaudas 2 . Dėl didelių energijos kainų didėja ir kitų prekių, visų pirma maisto kainos. Didesnių energijos, transporto ir maisto kainų derinys dar labiau spaustų mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius ir didintų skurdo riziką.

2021 m. spalio mėn. Komisijos priemonių rinkinys 3 padėjo sušvelninti didelių energijos kainų poveikį. Priemonės turėtų būti toliau taikomos tol, kol reikės.

Siekdama spręsti dabartinę ekstremaliąją situaciją, Komisija nagrinės visas įmanomas neatidėliotinų priemonių, kuriomis būtų apribotas dujų kainų poveikis elektros energijos kainoms, galimybes, kaip antai laikinus kainų apribojimus. Ji skubiai konsultuosis su visais susijusiais dalyviais ir ateinančiomis savaitėmis pasiūlys galimybes.

Komisija taip pat įvertins galimybes optimizuoti elektros energijos rinkos modelį, kad būtų galima pasinaudoti pigios energijos teikiama nauda. Ji atsižvelgs į Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) galutinę ataskaitą ir kitus pasiūlymus dėl elektros energijos rinkos veikimo ir alternatyvių elektros energijos kainodaros mechanizmų privalumų ir trūkumų. Prireikus ji imsis tolesnių veiksmų, kad elektros energija išliktų įperkama, nenutrūktų tiekimas ir būtų skatinamos investicijos į žaliąją pertvarką.

1.1.Mažmeninių kainų mažinimas ir parama didelę riziką patiriančioms įmonėms

Komisija patvirtina, kad kainų reguliavimo ir perkėlimo mechanizmai gali padėti apsaugoti vartotojus ir mūsų ekonomiką. Elektros energijos rinkos teisinė sistema, visų pirma Elektros energijos direktyvos 4 5 straipsnis, dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis leidžia valstybėms narėms nustatyti mažmenines kainas namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms. 

Šio komunikato 1 priede Komisija pateikia išsamias gaires, kad padėtų valstybėms narėms parengti reguliuojamų kainų sistemas. Kartu būtų galima skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą ir taip mažinti sąskaitas už energiją.

ES valstybės pagalbos taisyklės suteikia valstybėms narėms galimybių teikti trumpalaikę pagalbą dideles energijos kainas patiriančioms įmonėms ir ūkininkams ir padėti sumažinti poveikį, kurį jie patiria dėl energijos kainų svyravimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, valstybės narės, remdamosi Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis 5 , gali laikinai padėti įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, turinčioms likvidumo poreikių dėl dabartinių didelių energijos kainų. Komisija šiuos atvejus nagrinės pirmiausia, ypač daug dėmesio skirdama dujų įmonėms ir tarpininkams, kurie dėl sutarčių nutraukimo patiria padidėjusias tiekimo sąnaudas.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos valstybės pagalbos gairėmis 6 valstybėms narėms suteikiama galimybė konkrečiai remti sektorius, kuriuose dėl netiesioginių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika. Žemės ūkio sektoriuje pagal valstybės pagalbos taisykles 7 leidžiama teikti pagalbą investicijoms į tvarią energetiką. Vykstant šių taisyklių peržiūrai, Komisijos pasiūlyme 8 , dėl kurio vyksta viešos konsultacijos, didinamos galimybės teikti paramą ūkininkams.

Komisija yra pasirengusi pasinaudoti visu savo valstybės pagalbos priemonių rinkinio lankstumu, kad valstybės narės galėtų remti įmones ir sektorius, kuriuos labai paveikė dabartiniai geopolitiniai pokyčiai. Kad valstybės narės galėtų pašalinti didelius ekonomikos sutrikimus, atsiradusius dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, Komisija netrukus konsultuosis su valstybėmis narėmis dėl naujos atskiros laikinosios pagalbos priemonių sistemos krizės sąlygomis 9 poreikių ir taikymo srities. Tokia sistema galėtų, pavyzdžiui, leisti teikti likvidumo paramą visoms įmonėms 10 , kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė krizė, visų pirma energijai imliems vartotojams, siekiant kompensuoti dalį jų energijos sąnaudų padidėjimo dėl kainų šuolio nuo Rusijos invazijos pradžios. Komisija taip pat konsultavosi su valstybėmis narėmis dėl tikslinių ATLPS valstybės pagalbos gairių pakeitimų, visų pirma siekiant išplėsti reikalavimus atitinkančių sektorių sąrašą, kartu užtikrinant, kad juose atsirastų stipresnių paskatų didinti energijos vartojimo efektyvumą ir (arba) mažinti jų gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir apriboti konkurencijos iškraipymus tarp valstybių narių.

Tokioms neatidėliotinoms priemonėms finansuoti valstybės narės gali apsvarstyti galimybę taikyti laikinas mokestines priemones nenumatytam pelnui. Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, 2022 m. dėl tokių pernelyg dideliam pelnui taikomų fiskalinių priemonių galėtų būti surinkta iki 200 mlrd. EUR, siekiant iš dalies kompensuoti didesnes sąskaitas už energiją 11 . Tokios priemonės neturėtų būti taikomos atgaline data, tačiau jomis turėtų būti užtikrinamas technologinis neutralumas ir galimybė elektros energijos gamintojams padengti savo sąnaudas ir jos turėtų išsaugoti ilgalaikius rinkos ir anglies dioksido kainų signalus. 2 priede nustatytos sąlygos, kurias turėtų atitikti šios priemonės. Valstybės narės taip pat gali panaudoti didesnes nei tikėtasi pajamas iš ATLPS. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. iš ES ATLPS leidimų aukcionų gautos pajamos siekė maždaug 30 mlrd. EUR 12 .

Komunikate dėl 2023 m. fiskalinių gairių Komisija priminė, kad 2022 m. toliau taikoma vadinamoji Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią valstybės narės dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis gali imtis išskirtinių priemonių.

1.2.Pasiruošimas kitai žiemai, užtikrinant pakankamą saugyklose laikomų dujų kiekį

Tiekiamų dujų pakanka iki šios žiemos pabaigos net ir tuo atveju, jei visiškai nutrūktų tiekimas iš Rusijos.

Norint gerai pasirengti kitai žiemai, būtina jau dabar visoje ES pradėti pildyti dujų saugyklas. Šildymo sezonu dėl saugyklose laikomų dujų sumažėja poreikis importuoti papildomą kiekį. Saugyklos padeda sušvelninti tiekimo sukrėtimus. Iš dujų saugyklų patiekiama 25–30 % žiemą suvartojamų dujų. Paaiškėjo, kad trečiųjų valstybių subjektams (t. y. „Gazprom“) priklausančiose saugyklose dujų laikoma itin mažai. Kartu perdavimo sistemos operatoriai taip pat turėtų koordinuoti priemones, kuriomis būtų atnaujinami ir optimizuojami tinklo pajėgumai sumažėjus ar nutrūkus srautams ir esant spaudimui iš Rytų.

Iki balandžio mėn. Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų užtikrintas tinkamas metinis saugyklose laikomų dujų lygis 13 . Šiuo pasiūlymu bus reikalaujama, kad iki kiekvienų metų spalio 1 d. visos ES teritorijoje esančios saugyklos būtų užpildytos bent 90 % jų talpos. Siekiant padaryti saugyklas patrauklesnes rinkos dalyviams, Komisija siūlys padidinti nuolaidos lygį iki 100 %, kaip paskatą užpildyti saugyklas.

ES dujų laikymo saugyklose politika užtikrins teisingumą ir leis išmaniai panaudoti esamą infrastruktūrą, todėl naujos infrastruktūros poreikis bus ribotas, nors ne visos valstybės narės savo teritorijoje turi požeminių saugyklų. Teisės akto pasiūlyme bus nustatytas mechanizmas, kuriuo bus užtikrintas teisingas tiekimo saugumo sąnaudų paskirstymas. Iš tiesų, garantuoto aukšto pripildymo lygio nauda, kaip draudimo nuo tiekimo saugumo rizikos ir kainų mažinimo poveikio žiemą vertė, neapsiriboja valstybe, kurioje yra saugykla. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos srautą visoje ES yra būtinos jungtys. Jei reikia naujos infrastruktūros, ji turėtų būti suderinama su vandeniliu.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę aplinką, Komisija numato, kad šiame teisės akto pasiūlyme dujų saugyklos bus laikomos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir bus nustatytos nuostatos dėl su dujų infrastruktūros nuosavybe susijusios rizikos šalinimo. Valstybės narės turės reikalauti, kad reguliavimo institucija ar kita valstybės narės paskirta kompetentinga institucija patvirtintų, kad priklausymas nuosavybės teise trečiosios valstybės asmeniui ar asmenims nekelia rizikos tiekimo saugumui. Turės būti atliekamas toks visų esamų ir būsimų saugyklų operatorių vertinimas. Trumpuoju laikotarpiu ir kol vyks teisėkūros procesas valstybės narės turėtų veikti taip, lyg teisės aktas jau būtų priimtas ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad saugyklos būtų laiku pripildytos kitai žiemai. Be to, kaip numatyta galiojančiame Dujų tiekimo saugumo reglamente 14 , jos turi sudaryti solidarumo susitarimus. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, tai turėtų būti padaryta nedelsiant.

Siekdamos paskatinti pripildyti saugyklas, valstybės narės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali teikti pagalbą tiekėjams, pavyzdžiui, garantijų forma (abipusis susitarimas dėl skirtumų).

Savo ruožtu Komisija gali koordinuoti pildymo operacijas, pavyzdžiui, vykdydama bendrus viešuosius pirkimus, rinkdama užsakymus ir derindama tiekimą. Bendra Europos platforma, skirta dujų tiekimo sutartims sudaryti remiantis dvišalėmis derybomis su pagrindiniais dujų gamintojais, padėtų užtikrinti įvairinimą ir pažangų rizikos valdymą, taigi užtikrintų tiekimo saugumą palankiomis sąlygomis visiems pirkėjams visoje ES.

Komisija taip pat tęsia dujų rinkos tyrimą, reaguodama į susirūpinimą dėl galimo Europos dujų rinkose veikiančių bendrovių, visų pirma Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“, vykdomo konkurencijos iškraipymo. Bendrovei būdingas neįprastas verslo elgesys, o vidutinis „Gazprom“ valdomų ES saugyklų pripildymo lygis yra apie 16 %, nors ne „Gazprom“ saugyklų – 44 %. Šiuo metu Komisija pirmumo tvarka tiria visus įtarimus dėl galimo „Gazprom“ antikonkurencinio komercinio elgesio ir renka papildomą informaciją iš atitinkamų rinkos dalyvių.

Komisija toliau bendradarbiauja su kaimynais ir partneriais Vakarų Balkanuose ir Energijos bendrijoje, kurie dalijasi ES priklausomybe nuo iškastinio kuro ir kainų šuolių rizika ir yra taip pat įsipareigoję siekti tų pačių ilgalaikių klimato tikslų. ES yra pasirengusi remti Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kad prireikus būtų užtikrintas patikimas ir tvarus energijos tiekimas. Šiuo metu dedamos pastangos ekstremalioje situacijoje užtikrinti Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais yra aiškus šio įsipareigojimo požymis.

II.„REPower EU“: mūsų priklausomybės nuo Rusijos iškastinio KURO panaikinimas

Laipsniškai panaikinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro galima gerokai anksčiau nei iki 2030 m. Šiuo tikslu Komisija siūlo planą „REPowerEU“, kaip padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą, grindžiamą dviem ramsčiais:

·dujų tiekimo įvairinimu didinant SGD importą ir importą vamzdynais iš ne Rusijos tiekėjų, taip pat daugiau importuojant biometano ir vandenilio;

·spartesniu mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu namų, pastatų ir pramonės lygmenimis, taip pat elektros energijos sistemos lygmeniu, didinant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir šalinant infrastruktūros kliūtis.

Visiškai įgyvendinus mūsų pasiūlymus dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, iki 2030 m. ES dujų suvartojimas sumažėtų 30 %, o tai atitinka 100 mlrd. m³ dujų. Be papildomo dujų diversifikavimo ir daugiau dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos taupymas laikotarpio pradžioje ir elektrifikavimas gali kartu užtikrinti bent 155 mlrd. m³ Rusijos dujų importo ekvivalentą.

Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra aktualus kaip niekada ir turėtų būti taikomas visuose sektoriuose ir visoms politikos kryptims, imantis reguliavimo apkrova priemonių, papildančių su pasiūla susijusias priemones.

Atsižvelgiant į aplinkybes, teisėkūros institucijos taip pat galėtų apsvarstyti galimybę sustiprinti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymus aukštesniais arba ankstesniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslais.

* Visi skaičiai yra įverčiai

Komisija yra pasirengusi pasiūlyti planą „REPowerEU“, grindžiamą tinkamiausių nacionalinio, regioninio ir ES lygmens projektų ir reformų nustatymu, palaikant dialogą su valstybėmis narėmis. Tai bus daroma remiantis nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir jų atnaujinimais, esamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, sanglaudos politikos veiksmų programomis ir visais kitais aktualiais planais ir atsparumo klimato kaitai poreikiais. Pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais baigiama kurti energijos vidaus rinka ir kuriems būdingas stiprus tarpvalstybinis aspektas, pvz., kritinės svarbos Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos jungiamosios linijos projektui ir Bulgarijos ir Graikijos jungties projektui. Tokie projektai pagerins Europos dujų ir elektros tinklų ir kitos infrastruktūros jungtis ir visiškai sinchronizuos mūsų elektros energijos tinklus, kaip antai Baltijos valstybių ir kontinentinės Europos tinklus. Valstybių narių planai turėtų būti grindžiami regionine analize. Komisija teiktų paramą, kaip ir rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir techninę pagalbą per techninės paramos priemonę. Finansavimo poreikiai bus vertinami remiantis išsamiu valstybių narių ir tarpvalstybinių investicijų poreikių žemėlapiu. Siekiant juos patenkinti, turėtų būti sutelkti visi turimi nacionaliniai ir ES ištekliai ir priemonės, o viešasis finansavimas turėtų padėti pritraukti privačias investicijas.

2.1. Dujų tiekimo įvairinimas

2.1.1. SGD importas ir importas vamzdynais

Beprecedentis SGD tiekimas į ES 2022 m. sausio mėn. užtikrino dujų tiekimo saugumą šią žiemą. ES kasmet galėtų importuoti 50 mlrd. m³ daugiau SGD (pvz., iš Kataro, JAV, Egipto, Vakarų Afrikos). Įvairinant importo vamzdynais šaltinius (pvz., iš Azerbaidžano, Alžyro, Norvegijos) per metus būtų galima sutaupyti dar 10 mlrd. m³ Rusijos dujų importo.

Komisija pirmumo tvarka įvertins, ar reikia priemonių ir investicijų į vandeniliui tinkamą dujų infrastruktūrą ir jungtis, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios visapusiškai išnaudoti ES SGD pajėgumus.

Įvairindama tiekimą ES plėtoja savo tarptautines partnerystes. Komisija G 7 ir su pagrindiniais pasauliniais dujų pirkėjais (Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija) toliau aptarinės rinkos pokyčius vidutinės trukmės laikotarpiu.

2.1.2. ES biometano gamybos didinimas

Padvigubinus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio biometano tikslą, iki 2030 m. jo būtų pagaminama 35 mlrd. m³ per metus. Šiuo tikslu valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti skiriamas finansavimas biometanui, gaminamam iš tvarių biomasės šaltinių, įskaitant visų pirma žemės ūkio atliekas ir liekanas. 

2.1.3. Vandenilio diegimo spartinimo priemonė

Be 5,6 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, numatytų pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, papildomi 15 mln. tonų iki 2030 m. gali pakeisti 25–50 mlrd. m³ iš Rusijos importuojamų dujų per metus. Tai būtų pasiekta importuojant papildomų 10 mln. tonų vandenilio iš įvairių šaltinių ir dar 5 mln. tonų vandenilio pagaminant Europoje – viršijant ES vandenilio strategijos tikslus ir kuo labiau padidinant vidaus vandenilio gamybą 15 . Kitos vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, formos, ypač vandenilis, gaminamas naudojant branduolinę energiją, taip pat galėtų padėti pakeisti gamtines dujas.

Komisija toliau rengs reguliavimo sistemą, kuri skatintų Europos vandenilio rinką, ir rems integruotos dujų ir vandenilio infrastruktūros, vandenilio saugyklų ir uostų infrastruktūros plėtrą. Nauja tarpvalstybinė infrastruktūra turėtų būti pritaikyta vandeniliui. Komisija pirmumo tvarka įvertins pranešimus apie valstybės pagalbą vandenilio projektams. Ji įsipareigoja užbaigti pirmųjų bendriems Europos interesams svarbių vandenilio projektų vertinimą per 6 savaites nuo tada, kai dalyvaujančios valstybės narės pateiks išsamų pranešimą. Bendras tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas vertinimą užbaigti iki vasaros.

Be to, Komisija rems bandomuosius vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir transportavimo projektus ES kaimyninėse šalyse, pradedant Viduržemio jūros regiono Žaliojo vandenilio partneryste. Ji taip pat bendradarbiaus su partneriais, kad užmegztų žaliojo vandenilio partnerystes, ir su pramonės atstovais, kad būtų sukurta pasaulinė Europos vandenilio priemonė, kuria valstybėms narėms būtų suteikta daugiau galimybių gauti įperkamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. 

2.2. Spartesnis mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

2.2.1. Saulės ir vėjo energijos ir šilumos siurblių diegimas

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje numatoma iki 2025 m. padvigubinti, o iki 2030 m. – patrigubinti ES fotovoltinius ir vėjo energijos pajėgumus; taip iki 2030 m. būtų sutaupoma 170 mlrd. cm³ dujų suvartojimo per metus.

Paspartinus ant stogo montuojamų saulės fotovoltinių sistemų diegimą šiais metais iki 15 TWh, ES būtų galima papildomai sutaupyti 2,5 mlrd. m³ dujų. Birželio mėn. Komisija pateiks komunikatą dėl saulės energijos, kurio tikslas – padėti išnaudoti saulės energijos, kaip pagrindinio atsinaujinančiojo energijos ištekliaus ES, potencialą. Remiantis saulės energijos padėties visoje ES analize, saulės energijos strategijoje bus pasiūlyta Europos ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių iniciatyva, kurioje bus nustatytos kliūtys ir pasiūlytos priemonės, kuriomis būtų paspartintas diegimas ir užtikrinta, kad visuomenė galėtų visapusiškai pasinaudoti ant stogo montuojamų įrenginių tiekiamos saulės energijos nauda.

Komisija padės toliau plėtoti saulės ir vėjo energijos ir šilumos siurblių vertės grandinę, stiprinti ES konkurencingumą ir spręsti strateginės priklausomybės klausimą. Prireikus, siekiant pritraukti pakankamai privačių investicijų, priemonės apims ES finansavimo nukreipimą naujos kartos technologijoms, programos „InvestEU“ arba valstybių narių paramos sutelkimą. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas spartinti investicijoms į darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, nes tai labai svarbu pertvarkai remti.

Komisija, valstybės narės ir pramonė turėtų toliau atidžiai stebėti svarbiausių ir kitų žaliavų tiekimą, skatinti strategines partnerystes tiekimui užtikrinti ir prireikus apsvarstyti galimybę imtis kitų veiksmų, kaip antai kaupti strategines atsargas.

Pirmąjį šio laikotarpio pusmetį padvigubinus planuojamą metinį šilumos siurblių diegimo tempą, ES per kitus penkerius metus būtų įrengta 10 mln. šilumos siurblių. Taip kiekvieni 10 mln. namų ūkiuose įrengtų šilumos siurblių padėtų sutaupyti po 12 mlrd. m³. Dėl spartesnio šilumos siurblių diegimo rinkoje reikės sparčiai plėsti visą tiekimo grandinę ir kartu imtis priemonių pastatų renovacijai ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimui skatinti.

Be namų ir pastatų projektų, energijos tiekimas panaudojant vėją, saulę ir kitus mažataršius energijos šaltinius elektros energijai gaminti taip pat sumažintų mūsų priklausomybę nuo dujų.

2.2.2. Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Planas „REPowerEU“ galėtų paspartinti novatoriškų vandeniliu grindžiamų sprendimų ir ekonomiškai konkurencingos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos diegimą pramonės sektoriuose. Komisija paspartintų Inovacijų fondo įgyvendinimą, kad būtų remiamas perėjimas prie elektrifikavimo ir vandenilio, be kita ko, taikant ES masto anglies dioksido kainų skirtumo sutarčių sistemą, ir būtų stiprinami ES gamybos pajėgumai, susiję su novatoriška netaršia ir mažo anglies dioksido pėdsako įranga, pvz., elektrolizeriais, naujos kartos saulės energijos ir (arba) vėjo energijos ir kitomis technologijomis.

2.2.3. Sąlygų greičiau išduoti leidimus sudarymas

Norint įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, būtina supaprastinti ir sutrumpinti leidimų išdavimą. Nustatyta, kad viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios administracinės procedūros. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami visapusiškai ir greitai į nacionalinę teisę perkeliant šiuo metu galiojančią Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 16 , įgyvendinant atitinkamas valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų reformas ir priemones, taip pat peržiūrėtos TEN-E sistemos 17 nuostatas, susijusias su infrastruktūros leidimų išdavimu.

Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių planavimas, statyba ir eksploatavimas, jų prijungimas prie tinklo ir pats susijęs tinklas būtų laikomi viršesniu viešuoju interesu ir atitinkantys visuomenės saugos interesą ir jiems būtų taikoma palankiausia įmanoma procedūra iš visų esamų planavimo ir leidimų išdavimo procedūrų.

Valstybės narės turėtų greitai nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams tinkamas sausumos ir jūros zonas, jas įvertinti ir užtikrinti, kad jomis būtų galima naudotis, atsižvelgdamos į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, indėlį siekiant persvarstyto 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslo, taip pat kitus aspektus, kaip antai išteklių prieinamumą, tinklo infrastruktūrą ir ES biologinės įvairovės strategijos tikslus. Būsimame pasiūlyme dėl gamtos atkūrimo įstatymo Komisija pasiūlys, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalinius planus, kaip pasiekti atkūrimo tikslus, atsižvelgtų į ribotas ir aiškiai apibrėžtas teritorijas, kurios yra ypač tinkamos (plėtojimo sritys), kartu kiek įmanoma vengdamos ekologiškai vertingų vietovių. Valstybės narės gali paskatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą pasinaudodamos savo planų peržiūra pagal Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą.

Gegužės mėn. Komisija paskelbs rekomendaciją dėl greito atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo ir sieks remti visų lankstumo priemonių, kurios jau suteiktos pagal ES teisės aktus, naudojimą ir likusių kliūčių šalinimą, neatsižvelgiant į jų kilmę.

Komisija taip pat pateiks gaires, kada ir kaip reikėtų sukurti bandomąją reglamentavimo aplinką, kad būtų galima išbandyti naujoviškas technologijas, produktus ar paslaugas, kuriais siekiama skatinti diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir kartu užtikrinti aplinkos apsaugą. Gairėse daugiausia dėmesio bus skiriama bandomosios reglamentavimo aplinkos ribų nustatymui, pvz., nustatant terminus, teritoriją ir nuolatinę reguliavimo priežiūrą, kad būtų kuo labiau sumažinta bet kokia rizika.

2022 m. Komisija ir EIB grupė nuspręs, kurie finansavimo mechanizmai būtų tinkamiausi siekiant skatinti naudotis Europoje elektros energijos pirkimo sutartimis (EEPS), kas jau yra įmanoma pagal programą „InvestEU“. Tai apims palankesnių sąlygų naudotis EEPS naujiems vartotojams, pvz., MVĮ, sudarymą.

Išvada

Dėl pastarųjų mėnesių energijos rinkų pokyčių, ypač dėl dramatiškų mūsų saugumo padėties pokyčių pastarosiomis savaitėmis, reikia iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir taip padidinti Europos energetinę nepriklausomybę.

Pagrįsta nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sušvelninti didelių kainų poveikį namų ūkiams, ūkininkams, įmonėms ir pramonei.

Panaikinus priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, valstybėse narėse bus sparčiau keičiamas energijos rūšių derinys, o tai turėtų atsispindėti elektros energijos rinkos veikime.

Europos dujų laikymo saugyklose politika pagerins pasirengimą kitam žiemos sezonui ir vėliau. Bendri ir koordinuoti veiksmai yra geriausias atsakas į netikėtus mums iškilusius iššūkius.

Komisija yra pasirengusi, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki vasaros parengti planą „REPowerEU“, kuriuo būtų remiamas energijos tiekimo įvairinimas, spartinamas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Tai paspartintų laipsnišką Rusijos dujų importo nutraukimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimą ir suteiktų geriausią apsaugą nuo kainų šuolių vidutinės trukmės laikotarpiu paspartinant ES žaliąją pertvarką, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniams ir regionų poreikiams. Poreikis užtikrinti didesnį tiekimo saugumą suteikia naują postūmį Europos žaliojo kurso tikslams.

(1)    Žr. 2016 m. lapkričio 9 d. EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui (ITRE) surengto seminaro „Energijos nepriteklius“ ataskaitą , „ Gender perspective on access to energy in the EU “, „ Gender and energy “. Europos lyčių lygybės institutas (europa.eu) ir GFE-Gender-Issues-Note-Session-6.2.pdf (oecd.org)

(2)      Daugiau nei pusė ES aliuminio ir cinko lydyklų šiandien veikia ne visu pajėgumu arba yra laikinai uždarytos. ES laikinai prarado 650 000 tonų pirminio aliuminio gamybos pajėgumų, t. y. apie 30 % visų pajėgumų. 

(3)    COM(2021) 660 final, 2021 m. spalio 13 d. Kylančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys .

(4)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125–199).

(5)      Komisijos komunikatas „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (OL C 249, 2014 7 31, p. 1). Pagalba gali būti teikiama kaip likvidumo parama (paskolos arba garantijos) ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui didelėms sunkumų patiriančioms įmonėms arba iki 18 mėnesių – MVĮ. Sunkumų nepatiriančios įmonės taip pat gali pasinaudoti, jei jos „dėl išskirtinių ir nenumatytų aplinkybių turi neatidėliotinų likvidumo poreikių“.

(6)    Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės, OL C 317, 2020 9 25, p. 5.

(7)       2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014 7 1, p. 1–75). Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairės 2014–2020 m. (OL C 204, 2014 7 1, p. 1–97).

(8)       Viešos konsultacijos dėl persvarstytų Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairių .

(9)      Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(10)    Išskyrus įmones, susijusias su fiziniais asmenimis, įtrauktais į ES patvirtintą sankcijų sąrašą, arba jų kontroliuojamas, ir (arba) paramos gavėjus, kuriuos kontroliuoja Rusijos arba Baltarusijos juridiniai asmenys.

(11)    10 punktų planas, kaip sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų. Tarptautinė energetikos agentūra, 2022 m. kovo 3 d.

(12)    Nors ATLPS lėšomis pirmiausia turėtų būti remiamos pastangos toliau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, visų pirma investuojant į energijos vartojimo efektyvumo priemones, energetikos pertvarką ir švarių technologijų inovacijas, ATLPS direktyvos (Direktyvos 2009/29/EB) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali naudoti ATLPS pajamas finansinei paramai, siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais, suteikti.

(13)    13 valstybių narių – BE, BG, DK, ES, FI, FR, HU, IT, LT, LV, PL, PT, SE – yra nustačiusios dujų laikymo saugyklose įpareigojimus. Kitos, pvz., DE, yra paskelbusios, kad ketina tai padaryti. 

(14)      2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL L 280, 2017 10 28, p. 1–56).

(15)      COM(2020) 301 final: Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija .

(16)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija).

(17)    2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2022 03 08

COM(2022) 108 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti

1 PRIEDAS

Elektros energijos direktyvos 5 straipsnio taikymo 
esant dabartinei padėčiai gairės 

1.Įvadas 

Elektros energijos direktyva siekiama, išnaudojant integruotos rinkos pranašumą, užtikrinti vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas, aukštą tiekimo saugumo lygį ir sąžiningą perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Visų pirma 5 straipsniu siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams, kartu užtikrinant energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkių vartotojų apsaugą. Jame nustatyta sistema, pagal kurią reguliuojamos kainos gali būti taikomos išimties tvarka ribotą laiką, o tai gali būti leidžiama ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, laikotarpiais, kai energijos kainos yra gerokai didesnės. Siekiant išlaikyti paskatas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir rinkos veiksmingumą, reguliavimo priemonės turėtų išlikti laikinos ir apimti aiškų laipsniško jų panaikinimo veiksmų planą.

Dabartinė padėtis energijos rinkose yra tokia, kad valstybėms narėms gali reikėti įsikišti nustatant mažmenines kainas, kad jos pasiektų savo politikos tikslus ir užtikrintų vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas.

Šiomis gairėmis siekiama padėti valstybėms narėms rengti tokias priemones, užtikrinant, kad jos būtų naudingos vartotojams dabartinės krizės metu, ir didinti konkurenciją, kuri teiktų naudos vartotojams ilguoju laikotarpiu. Jose nurodomos priežastys, kodėl dėl didelių ir svyruojančių didmeninių dujų ir elektros kainų šiuo metu gali būti ribojama konkurencija ir daroma žala vartotojams. Remdamosi tomis priežastimis valstybės narės galėtų nustatyti sąlygas, kuriomis jos nori pasinaudoti 5 straipsnyje numatytu lankstumu, susijusiu su mažmeninių kainų intervencinėmis priemonėmis. 

5 straipsnyje nustatyta, kad kainą nustato ne vyriausybė ar reguliavimo institucija, o tiekėjai gali laisvai nustatyti kainą, už kurią jie parduoda vartotojams. Taip yra dėl to, kad gerai veikiančioje rinkoje, grindžiamoje pasiūlos ir paklausos sąveika:

·daugiau galių suteikiama vartotojams, 

·rinkoje esama investicijų signalų, kurie padeda užtikrinti tiekimo saugumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir pereiti prie sistemos, nepriklausomos nuo iškastinio kuro, 

·remiamas perėjimas prie lanksčios elektros energijos sistemos, kurioje visų pirma užtikrintas vartotojų dalyvavimas, 

·skatinama efektyviai vartoti ir taupyti energiją, nes energijos kaina teikia svarbų signalą apie tikrąją energijos vertę, 

·vartotojams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, nes tiekėjai konkuruoja siūlydami geresnes kainas ir paslaugas. 

Tačiau 5 straipsnyje taip pat pripažįstama, kad tam tikromis aplinkybėmis gali reikėti nukrypti nuo šio bendrojo principo. Valstybės narės gali įsikišti į tiekėjų vykdomus mažmeninių kainų nustatymo veiksmus (reguliuoti kainas) pagal34:

·5 straipsnio 3 dalį, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama reguliuoti mažmenines tiekimo kainas energijos nepriteklių patiriantiems arba pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams, laikantis konkrečių 5 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų patenkinti savo pagrindinius energijos poreikius; 

·5 straipsnio 6 dalį, pagal kurią tam tikrą laikotarpį leidžiama imtis veiksmų nustatant elektros energijos kainas namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti perėjimą prie veiksmingos tiekėjų konkurencijos. Šiai nukrypti leidžiančiai nuostatai taikomos konkretesnės 5 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos ir jos skiriasi nuo sąlygų, taikomų reguliuojamoms mažmeninėms kainoms, kurios siūlomos energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems vartotojams. Iš Elektros energijos direktyvos 23 konstatuojamosios dalies, kurioje išdėstytas 5 straipsnio tikslas, matyti, kad tai gali būti panaudota ypač didelių kainų padėties poveikiui mažinti. 

2.Priežastys, reaguojant į dabartinę padėtį energijos rinkoje, taikyti intervencines priemones nustatant kainas 

Nors konkretus poveikis įvairiose valstybėse narėse bus skirtingas, dabartinė energijos rinkos padėtis, kuriai būdingos didelės ir svyruojančios didmeninės dujų ir elektros energijos kainos, gali riboti konkurenciją ir pakenkti vartotojams keliais būdais, be kita ko:

·įtvirtinant dominuojančių rinkos dalyvių padėtį, 

·susaistant su daug anglies dioksido išmetančiais energijos šaltiniais, 

·užkertant kelią tiekėjams naudotis rizikos draudimo produktais arba ilgesnio laikotarpio rinkomis, kurie jiems suteikia galimybę teikti pasiūlymus vartotojams, 

·padarant didelę žalą vartotojams taip, kad galėtų būti pakenkta ilgalaikei rinkos raidai, taip pakenkiant konkurencijai ir energetikos pertvarkai, 

·kainų didėjimą ir svyravimą didmeninėje rinkoje tiesiogiai perkeliant į mažmenines rinkas – tai reikštų, kad mažmeninė rinka nesugeba apsaugoti vartotojų nuo svyruojančių kainų, jei šie vartotojai negali pritaikyti savo paklausos, 

·sumažinant tiekėjų skaičių rinkoje tiek, kad dėl dabartinės padėties (didmeninėje) rinkoje nebūtų galima užtikrinti veiksmingos konkurencijos mažmeninėje rinkoje ir 

·viršijant garantinių tiekėjų, į kuriuos kreipiamasi kraštutiniu atveju, galimybes. 

3.Reguliuojamos mažmeninės kainos dabartiniu didelių ir svyruojančių energijos kainų laikotarpiu 

Pirma, jei valstybė narė jau ėmėsi 5 straipsnio 3 arba 6 dalyje nustatytų priemonių, ji gali ir toliau tai daryti einamuoju laikotarpiu. Ji taip pat gali atsižvelgti į dabartinių didelių ir svyruojančių didmeninių energijos kainų poveikį veiksmų planui, kurį ji parengė siekdama palaipsniui panaikinti šias mažmeninės rinkos intervencines priemones.

Pagal 23 konstatuojamąją dalį šiuo išskirtinio nestabilumo laikotarpiu leidžiamos ribotos trukmės intervencijos į mažmenines kainas, net jei valstybė narė jau perėjo prie visiškos konkurencijos padėties visų ar tam tikros klasės vartotojų atžvilgiu, siekiant šių tikslų: 

·užtikrinti pažeidžiamų ir namų ūkio vartotojų apsaugą itin didelių kainų laikotarpiais, 

·užtikrinti tolesnį perėjimą prie visiškos konkurencijos, 

·užkirsti kelią tam, kad būtų smarkiai pakenkta jau pasiektam konkurencijos lygiui (dėl pirmiau nurodytų priežasčių). 

4.Priemonių atitikimo ES energetikos politikos ir Elektros energijos direktyvos tikslams užtikrinimas 

Jei valstybė narė dėl dabartinio didelių ir svyruojančių kainų laikotarpio reguliuoja mažmenines kainas, svarbu, kad tai atitiktų platesnius ES energetikos politikos ir Elektros energijos direktyvos tikslus. Tie tikslai apima konkurencingas rinkas, vartotojų įgalėjimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimą, lanksčią elektros energijos sistemą ir efektyvesnį energijos vartojimą.

Tai galima užtikrinti taikant 5 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus. Jie padės užtikrinti, kad priemonės būtų parengtos taip, kad jomis būtų galima pasiekti numatytą tikslą, kad jos būtų proporcingos siekiamam tikslui ir kad jos daugiau nei būtina netrukdytų normaliai veikti rinkai.

Praktiškai priemonėse turi būti atsižvelgta į konkrečias šiuo metu esančias aplinkybes, susijusias su didelėmis ir svyruojančiomis didmeninėmis energijos kainomis, ir į bendrą tikslą ilguoju laikotarpiu užtikrinti perėjimą prie visiškai konkurencingos mažmeninės rinkos ir sudaryti palankesnes sąlygas energetikos pertvarkai.

5.Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant reguliuojamas mažmenines kainas 

Mažmeninių kainų reguliavimu dabartinėmis aplinkybėmis turėtų būti užtikrinta, kad rinkų veikimas ilguoju laikotarpiu būtų palankus vartotojams. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatyta veiksmingų konkurencijos užtikrinimo priemonių ir tų priemonių įgyvendinimo pažangos vertinimo metodika. Tinkamiausios priemonės priklausys nuo konkrečios padėties kiekvienoje valstybėje narėje ir konkrečių sunkumų, su kuriais jos susiduria. Tos priemonės galėtų apimti: 

·vartotojų įgalėjimo priemones, 

§priemones, kuriomis sudaromos sąlygos gaminti ir vartoti pasigamintą energiją, 

§energijos vartojimo efektyvumo priemones, kuriomis siekiama sumažinti energijos poreikį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti kainų svyravimo poveikį vartotojams, taip pat 

§su paklausos lankstumu susijusio potencialo išnaudojimą, kad būtų galima reaguoti į paklausos ir pasiūlos svyravimus, visų pirma užtikrinant, kad panaudojant telkimą vartotojai galėtų dalyvauti reguliavimo apkrova priemonėse, 

·priemones, kuriomis užtikrinama, kad visi tiekėjai laikytųsi rizikos ribojimo principų ir apsaugotų vartotojų interesus, 

·priemones, kuriomis užtikrinama, kad tiekėjai galėtų teikti vartotojų poreikius atitinkančius pasiūlymus rinkoje: 

§tiekėjai galėtų vienodomis sąlygomis sudaryti ilgalaikes sutartis, 

§priemones, kuriomis remiama veiksminga naujų tiekėjų prieiga prie didmeninių rinkų, 

§priemones, taikomas dominuojantiems gamintojams, pagal kurias išankstiniai sandoriai galėtų būti sudaromi sąžiningomis sąlygomis (pvz., tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir jų tiekimo padaliniui). Jei gamintojai jau iš anksto pardavė energiją pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis arba dvišales sutartis, tos priemonės tai energijai neturėtų būti taikomos, ir 

§pašalinimas kliūčių naujiems dalyviams patekti į rinką. 

Bet kuriuo atveju, siekdamos užtikrinti vartotojų įgalėjimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Elektros energijos direktyvos III skyrius būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintas.

Šis metodas reikalingas pažangai, padarytai grįžtant prie visiškai konkurencingų rinkų, įvertinti. Vienas iš būdų to siekiant būtų veiksmų planas, kuriame būtų nustatyti reguliuojamų kainų panaikinimo etapai:

·visų pirma tarpiniai tikslai turėtų būti siejami su išskirtinių pasiūlos ir paklausos sąlygų poveikio mažinimu, nesitikint, kad jie vėl pasieks prieš krizę buvusį lygį. Tai reikštų, kad tikėtina, jog visiška konkurencija atsinaujins esant naujam didmeninių kainų lygiui; 

·veiksmų planas turėtų būti pakankamai aiškus, kad rinkos dalyviai galėtų planuoti iš anksto. 

Siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą reguliuojamų kainų poveikį, taip pat reikia užtikrinti nediskriminacines sąlygas tiekėjams. Tai turi apimti šiuos aspektus:

·tiekėjams turėtų būti leidžiama teikti kitus, reguliuojamomis kainomis negrindžiamus pasiūlymus; 

·neturėtų būti daromas poveikis dinamiškų kainų sutartims, o vartotojai ir toliau turėtų turėti galimybę pasirinkti dinamiškus tarifus; 

·metodika turėtų būti užtikrinta, kad ji nesustiprintų dominuojančių rinkos dalyvių padėties; 

·reguliuojama kaina neturėtų būti grindžiama vieno konkretaus operatoriaus gamybos įrenginių parku. Tačiau jei konkretaus operatoriaus gamybos įrenginių parku anksčiau buvo suteikta galimybė naudotis visiems tiekėjams nediskriminacinėmis sąlygomis, į tai galėtų būti atsižvelgta; 

·tiekėjo, kuriam taikoma reguliuojama kaina, atranka turėtų būti skaidri, o atrankos procesas turėtų būti grindžiamas nediskriminaciniais atrankos kriterijais; 

·jei tiekėjui už pasiūlymų teikimą reguliuojama kaina teikiama kompensacija, galimi du variantai: 

§visi tiekėjai turėtų turėti teisę tuo pačiu pagrindu teikti pasiūlymus reguliuojama kaina. Nustatant kompensavimo laiką turėtų būti atsižvelgta į skirtingą finansinį poveikį smulkiesiems tiekėjams, kad jie būtų apsaugoti nuo neproporcingos naštos, kuri gali atsirasti dėl įpareigojimo siūlyti elektros energiją reguliuojamomis kainomis; 

§tiekėjas turėtų būti pasirenkamas taikant atvirą procesą, pavyzdžiui, konkurso būdu. 

Reguliuojamos kainos turėtų atspindėti sąnaudas ir būti tokio lygio, kad galėtų atsirasti veiksminga kainų konkurencija. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad:

·turėtų būti galima visapusiškai patikrinti reguliuojamų kainų nustatymo metodiką; 

·reguliuojamas kainas įgyvendinanti institucija turėtų turėti prieigą prie būtinos informacijos apie sektoriaus sąnaudų struktūrą, reikalingos skaičiavimams atlikti; 

·reguliuojama kaina turi padengti pagrįstai patirtas tiekėjų išlaidas ir būti vertinama remiantis objektyviais ekonominiais kriterijais, įskaitant reguliuojamas arba administracines išlaidas; 

·nustatyti tinkamą tiekėjų sąnaudų referencinę kainą, kai pirkti elektros energiją ypač sunku didelių ir svyruojančių kainų laikotarpiu. Tačiau svarbu, kad net jei reguliuojamos kainos būtų mažesnės už tai, ko reikia didmeninės rinkos sąnaudoms padengti konkrečiu trumpuoju laikotarpiu, jos turi atspindėti sąnaudas, atsižvelgiant į tinkamai pagrįstą ilgesnį laikotarpį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti grindžiama įprastu išankstiniu energijos pirkimu, kurį vykdo tiekėjai atitinkamoje valstybėje narėje. 

Kiti Elektros energijos direktyvos 5 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai:

·kuo labiau sumažinti neigiamą reguliuojamų mažmeninių kainų poveikį didmeninei elektros energijos rinkai; 

·užtikrinti, kad reguliuojamų mažmeninių kainų naudos gavėjai ir toliau galėtų rinktis konkurencingus rinkos pasiūlymus, jiems būtų teikiama pagalba ir jie būtų informuojami šiuo klausimu; 

·tiesiogiai informuoti klientus apie galimybę įrengti pažangiuosius skaitiklius ir suteikti jiems reikiamą pagalbą, ir 

·užtikrinti, kad dėl reguliuojamų mažmeninių kainų neatsirastų vartotojų, kuriems energija tiekiama laisvos rinkos kaina, ir vartotojų, kuriems energija tiekiama reguliuojama tiekimo kaina, tiesioginio tarpusavio kryžminio subsidijavimo.