(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu . 2021 m. lapkričio mėn. priimdamos Glazgo klimato paktą jo šalys pripažino, kad užtikrinus, jog vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5  oC, palyginti su ikipramoniniu lygiu, būtų reikšmingai sumažinta klimato kaitos rizika ir jos poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad paspartintų klimato srities veiksmus šį lemiamą dešimtmetį ir panaikintų užmojų spragą siekiant 1,5  oC tikslo;

(2)

spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (23). Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

(2)

spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (23). 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas paragino ne vėliau kaip iki 2050 m. įvykdyti būtiną perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, o savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties jis paskelbė, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis. Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

(3)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m.  neutralizuoti poveikį klimatui ES ir nustatoma nauja augimo strategija , kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3)

ES siekia iki 2050 m.  nustatyti naują augimo strategiją , skirtą pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika su gyvybingais , toliau pasaulyje savo atitinkamuose segmentuose pirmaujančiais pramonės sektoriais, kurie visame pasaulyje skatina inovacijas ir užtikrina gerai apmokamas ir kokybiškas darbo vietas Sąjungoje . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Todėl 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuri galios iki 2030 m., nustatomas tikslas paspartinti žaliąją pertvarką, siekiant teisingai, lygiomis teisėmis ir įtraukiai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, nekenksmingos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos, atsparios ir konkurencingos žiedinės ekonomikos, ir apsaugoti, atkurti ir pagerinti aplinkos būklę, remiant pagal Europos žaliąjį kursą paskelbtą priemonių ir iniciatyvų rinkinį ir juo remiantis. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas ar mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Be to, pertvarka turės skirtingą poveikį skirtingiems Sąjungos regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems regionams, periferiniams ir atokiausiems regionams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [--]  (24) Sąjunga teisės aktais įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą . Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamų ŠESD kiekį (kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 proc. , palyginti su 1990 m. lygiu;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)  2021/1119  (24) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m.  sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki nulinio grynojo kiekio, o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį . Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tarpinis klimato politikos tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį bent sumažinti bent 55 proc. ( t. y. kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį), palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių;

(6)

tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių . Transporto sektorius yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamųjų teršalų kiekis nuo 1990 m. didėja. Jis apima kelių transportą su jo lengvosiomis ir sunkiosiomis transporto priemonėmis, kurios kartu išmeta daugiau kaip 70 proc. viso transporto išmetamų teršalų kiekio ;

(6a)

yra itin svarbu užtikrinti, kad individualus judumas liktų prieinamas ir įperkamas visiems, visų pirma asmenims, kasdien važinėjantiems į darbą ir neturintiems galimybės naudotis kokybišku viešuoju transportu ar kitais judumo sprendimais;

(6b)

2021 m. Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje, vadinamoje COP 26, buvo priimtas įsipareigojimas paspartinti visuotinį perėjimą prie nulinės taršos transporto priemonių. Joje taip pat įsipareigota užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir tvarus, kad nė vienas regionas ar bendruomenė neliktų nuošalyje, ir pabrėžta, kad svarbu užtikrinti teisingą darbo jėgos pereinamąjį laikotarpį ir deramo darbo bei kokybiškų darbo vietų kūrimą.

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , taip pat sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamos iškastinio kuro energijos (įskaitant 227,5  mlrd. EUR 2018 m. vien už naftos importą), nes, tai išlieka dominuojančia lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose suvartojama (94 proc.) energijos rūšimi; Laipsniškai atsisakant naftos vartojimo, labai svarbu nepereiti nuo vienos priklausomybės prie kitos. Siekiant užtikrinti Europos pramonės ilgalaikį tvarumą ir sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, taip pat labai svarbu, kad Komisija sutartinai dirbtų su valstybėmis narėmis ir pramonės veikėjais, siekdama užtikrinti mažataršėms ir netaršioms technologijoms taikyti reikalingų strateginių medžiagų ir retųjų žemių elementų tiekimo grandinės saugumą;

(7a)

nors šio reglamento peržiūra yra vienas iš aplinkosaugos tikslų, t. y. kelių transporto dekarbonizavimo siekiant kovoti su klimato kaita, įgyvendinimo etapų, siekiant užtikrinti užimtumą ir visiems prieinamą judumą, jos metu taip pat turėtų būti atsižvelgta į reikšmingas pasekmes pramonei ir socialines pasekmes;

(8)

siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/631 (25) nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau;

(8)

siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir pateikti aiškų kelią siekiant šio tikslo bei prisidėti prie būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki 2030 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/631 (25) nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Vadovaujantis didžiausio išlaidų veiksmingumo scenarijumi, norint pasiekti šį tikslą, reikės sumažinti transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį maždaug 90 proc., nes šiuo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėja tik transporto sektoriuje. Kartu svarbiausia, kad papildomais Sąjungos teisės aktais, pvz., Direktyva (ES) 2018/2001  (25 bis) , būtų užtikrinamas spartus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kad Sąjungos automobilių parkas galėtų būti varomas papildoma atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energija. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau; Skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos metu taip pat reikėtų atsižvelgti į socialinio aspekto svarbą, siekiant užtikrinti, kad judumas prieinamas visiems, įskaitant energijos apmokestinimo poveikį įperkamumui, taip pat tiesioginį ir netiesioginį didesnių energijos kainų poveikį transportui įvairiuose Sąjungos regionuose bei pramoninio pobūdžio pasekmes siekiant užtikrinti užimtumą ir pramonės konkurencingumą;

(8a)

naujausių tyrimų duomenimis, baterinės elektra varomos transporto priemonės jau dabar gali konkuruoti su įprastiniais automobiliais keliuose automobilių segmentuose, jei atsižvelgiama į bendrąją nuosavybės kainą. Lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms griežtinami CO2 standartai paspartins baterinių elektra varomų transporto priemonių bendrosios nuosavybės kainos mažėjimą, todėl jie visoms visuomenės grupėms visoje Sąjungoje taps patrauklesni, nei automobiliai su degimo varikliais. 2025–2030 m. taikomi platesnio užmojo CO2 standartai lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms taip pat paspartins visų segmentų naudotų automobilių rinkos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir turės didesnę naudą mažesnių ir vidutinių pajamų vartotojams;

(9)

griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9)

griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės , energetinio saugumo ir veiksmingumo stiprinimo bei susijusio ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje , tol kol užtikrinami tikslūs ir išsamūs duomenys dėl šių tipų automobilių išmetamų teršalų normos ;

(10a)

technologinės inovacijos yra būtina judumo Sąjungoje išlaisvinimo nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro sąlyga, todėl jas reikėtų remti. Didėjant tarptautinei konkurencijai, Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau stengtis išnagrinėti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis skatinama sinergija šiame sektoriuje, pavyzdžiui, Europos baterijų aljanso, ir remti viešąsias ir privačiąsias investicijas į Europos automobilių pramonės mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip turėtų būti siekiama išlaikyti Europos pirmavimą tame sektoriuje technologijų atžvilgiu, plėtoti Sąjungos ateities technologijų pramonės kompetenciją ir užtikrinti jos pramoninės bazės ilgalaikį tvarumą ir konkurencingumą;

(10b)

kai kurios valstybės narės paskelbė planus sparčiau diegti netaršias transporto priemones, nustatydamos ankstesnę nei Sąjungos lygmeniu nustatytą laipsniško CO2 išmetančių naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, pateikiamų rinkai jų teritorijose, atsisakymo datą. Komisija turėtų nustatyti galimybes, kaip sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms pereiti prie netaršių lengvųjų transporto priemonių pagal tokius planus;

(10c)

aiškūs reguliavimo signalai turėtų sudaryti sąlygas gamintojams priimti sprendimus dėl investicijų. Nedavus tokių signalų galėtų būti sukeliamas pavojus, kad Sąjungos automobilių pramonė praras konkurencingumą ir pirmavimą technologijų srityje, nes nebus investuojama greitai, taip pat rinkos dalį pasaulio ir vidaus rinkose;

(10d)

socialinio dialogo automobilių sektoriuje stiprinimas yra labai svarbus derantis dėl teritorinių teisingos pertvarkos planų ir nacionalinių socialinių klimato planų ir juos priimant gamintojų, regioniniu ir sektorių lygmenimis. Labai svarbu užtikrinti, kad darbo jėgos pokyčiai tam tikroje geografinėje vietovėje vyktų taip, kad būtų atspindimos regiono galimybės;

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės ypatumus, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą , išlaikant Sąjungos automobilių pramonės užimtumo lygį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas poveikiui, kurį šis perėjimas turės labai mažoms įmonėms ir MVĮ visoje tiekimo grandinėje. Prireikus finansinė parama turėtų būti skirstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių . Be to, taip pat reikėtų specialaus Sąjungos lygmens finansavimo srauto, skirto automobilių pertvarkai, visų pirma siekiant spręsti galimo neigiamo poveikio užimtumui klausimus. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(12)

atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje (26) numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kas dvejus metus , kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama dvejų metų pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

(12)

atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje (26) numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų visiškai skaidriai ir konsultuojanti su visai suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka , be kita ko, apsvarstant galimybę nustatyti specialų socialinio dialogo automobilių sektoriuje forumą . Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą ir tvarumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vaidmenį, kurį viešieji pirkimai gali atlikti šiame kelyje, o šiuo klausimu Komisija turėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1161  (26 bis) , kad būtų užtikrintas jos suderinamumas su Reglamento (ES) 2019/631 tikslais. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kasmet , kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai bei jų energijos suvartojimas, poveikis vartotojams , alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies plėtra, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001  (26 ter) , novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas , visų pirma regionuose, kuriuose didelė procentinė darbo vietų dalis yra susijusi su automobilių pramonės vertės grandine, ir išmetamas teršalų kiekis, siejamas su lengvųjų transporto priemonių amžiumi, apsvarstant galimybę imtis veiksmų, kuriais siekiama sinchroniškai, socialiniu požiūrius teisingai ir aplinkai saugiu būdu palaipsniui atsisakyti senesnių transporto priemonių . Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Komisija taip pat turėtų konsultuotis su įvairiais nepriklausomais ekspertais, suinteresuotaisiais subjektais ir nacionalinėmis bei regionų valdžios institucijomis, siekiant užsitikrinti išsamia žinių bazę. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro ir vandeniliu varomų automobilių su integruota vandenilio saugojimo sistemos technologija , jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

(12a)

nors šis reglamentas taikomas tik į rinką tiekiamiems naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms komercinėms transporto priemonėms, svarbu jį įtraukti į platesnį Sąjungos masto veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama sumažinti esamo transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant saugoti visų valstybių narių piliečių sveikatą ir aplinką. Lėtas dabartinio transporto priemonių parko atsinaujinimas dar ilgai bus vienas iš veiksnių, stabdančių pažangą aplinkosaugos srityje. Be to, dabartinėje antrinėje taršių naudotų transporto priemonių rinkoje vidurio ir rytų Europoje kyla rizika, kad tarša bus perkelta į mažiau išsivysčiusius Sąjungos regionus. iki 2050 m. siekiant plataus užmojo klimato tikslų kartu reikėtų užtikrinti visų Sąjungos piliečių teisę į švarų orą. Siekiant paspartinti esamo automobilių parko taršos mažinimą, svarbiausia, kad Komisija skubiai pasiūlytų teisėkūros priemonių, kurios padėtų kurti palankias sąlygas jo pritaikymui, skatinant naudoti dabar prieinamas CO2 išmetimą mažinančias technologijas, pvz., mažo anglies dioksido kiekio degalus ar žibintus, kurie vartoja mažiau energijos, paspartinti krovininio ir keleivinio transporto perėjimą prie kitų transporto rūšių ir skatinti geresnius įpročius, pvz., važiavimą vienu automobiliu, tausojamąjį judumą, naudojimąsi miestų viešuoju transportu ir spręsti galimos anglies dioksido nutekėjimo iš automobilių grėsmės klausimą visos Sąjungos mastu;

(12b)

siekiant užtikrinti suderinamumą su naujuoju Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslu ir su griežtesniais CO2 standartais, reikėtų parengti atnaujintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB  (26a) , įskaitant galimybę išplėsti jos aprėptį, kad ji būtų taikoma ir tam tikro dydžio automobilių parką turinčioms ar jį nuomojančioms privačioms įmonėms, taip stengiantis didinti netaršių transporto priemonių paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių parko automobiliai greičiau patenka į privačių automobilių rinką, taip galėtų greičiau susikurti netaršių naudotų automobilių rinka, kuri bus ypač svarbi regionams, kuriuose pertvarka vyks sunkiau, be to, tai padėtų visoje Sąjungoje greičiau sulyginti jų kainą su tradicinių automobilių kaina;

(13)

šie viso ES parko tikslai turi būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES (27);

(13)

šie viso ES parko tikslai turėtų būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kuris yra itin svarbus griežtesniems tikslams pasiekti. Todėl, atsižvelgiant į silpną ir lėtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES (27) įgyvendinimą, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos turėtų būti papildytos plataus užmojo pasiūlymu dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros, kuriame būtų nustatyti plataus užmojo privalomi tikslai dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimo visose 27 ES valstybėse narėse. Šiuos tikslus turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31 /ES nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su privačių įkrovimo punktų įrengimu pastatuose  (27 bis) .. Dėl to visų pirma būtina tęsti ir didinti investicijas į reikiamos infrastruktūros diegimą;

(13a)

kadangi visame pasaulyje yra daugiau kaip milijardas iškastiniu kuru varomų automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 30 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, šiluminių automobilių konversija į elektrinius automobilius yra papildomas sprendimas tradiciniams gamintojams, kuris gali padėti paspartinti ekologinę pertvarką pasikliaujant žiedine ekonomika;

(14)

gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pereiti prie netaršių transporto priemonių, todėl tikslinga normas ir toliau mažinti penkerių metų etapais ;

(14)

gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai , taip, kad būtų remiamas jų konkurencingumas ir rengiamas pagrindas kitoms inovacijoms, pereiti prie netaršių transporto priemonių, atsižvelgiant į tai, kad būtina pateikti aiškų scenarijų, kaip bus tiekiamos tos transporto priemonės, užtikrinant kelių transporto sektoriaus indėlį įgyvendinant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslus ;

(15)

nuo 2030 m. pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turės pateikti daug daugiau netaršių transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/631 veiksmingumui. Todėl NMTP naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta nuo 2030 m . Iki šios datos, taigi ir visą šį dešimtmetį, NMTP skatinimo sistema ir toliau bus skatinamas transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, naudojimas, įskaitant baterines elektra varomas transporto priemones, elektrines transporto priemones su kuro elementais, kuriuose naudojamas vandenilis, ir didelio našumo prie elektros tinklo jungiamas hibridines elektrines transporto priemones. Po šios datos prie elektros tinklo jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai ir toliau bus įskaičiuojami į viso parko tikslus, kuriuos turės įgyvendinti transporto priemonių gamintojai;

(15)

pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turės pateikti daug daugiau netaršių transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/631 veiksmingumui. Todėl NMTP naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta. Prie elektros tinklo jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai ir toliau bus įskaičiuojami į viso parko tikslus, kuriuos turės įgyvendinti transporto priemonių gamintojai;

(15a)

pagal Reglamentą (ES) 2019/631 išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas, pasiektas diegiant inovacijas, į kurias neatsižvelgiama tipo patvirtinimo bandyme, šiuo metu įtraukiamas į ekologinių naujovių kreditus, kuriuos galima įskaičiuoti į gamintojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Šiuo metu galima prašyti sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 7 g/km vienam gamintojui. Ta viršutinė riba turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į griežtesnius tikslus, siekiant užtikrinti, kad ši sistema ir toliau būtų taikoma tik tikrosioms inovacijoms, o ja nebūtų skatinama mažinti užmojų, susijusių su netaršių transporto priemonių pardavimu;

(15b)

technologinių ir socialinių inovacijų rėmimas – svarbus elementas skatinant spartesnį perėjimą prie nulinės taršos judumo. Reikšmingas inovacijų judumo ekosistemoje finansavimas jau yra siūlomas taikant įvairias Sąjungos finansavimo priemones, visų pirma priemones „Europos horizontas“, „InvestEU“, Regionų plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Inovacijų fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Nors tikimasi, kad plataus užmojo metiniai išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai paskatins inovacijas automobilių sektoriaus tiekimo grandinėje, pagrindinis šio reglamento tikslas yra užtikrinti realų, veiksmingą ir patikrinamą išmetamo CO2 kiekio sumažinimą;

(16a)

Reglamente (ES) 2019/631 nustatyti tikslai iš dalies pasiekiami parduodant iš išorės įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones (OVC-HEV). Šių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis šiuo metu apskaitomas taikant naudingumo koeficientą, nustatytą Komisijos reglamentu (ES) 2017/1151  (1 bis) , t. y. naudojant bateriją nuvažiuoto atstumo dalį, palyginti su atstumu, nuvažiuotu naudojant vidaus degimo variklį. Tačiau šis naudingumo koeficientas grindžiamas ne reprezentatyviais realiais duomenimis, o įverčiu. Pagal Reglamento (ES) 2019/631 12 straipsnio 2 dalį Komisija nuo 2021 m. sausio 1 d. renka realiųjų degalų sąnaudų duomenis per keleivinių automobilių transporto priemonėje įrengtus degalų sąnaudų matuoklius. OVC-HEV transporto priemonių naudingumo koeficientas turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas naudojant tuos duomenis, siekiant užtikrinti, kad jis atspindėtų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį. Atnaujintas naudingumo koeficientas turėtų būti taikomas ne vėliau kaip nuo 2025 m. ir turėtų būti nuolat peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau atspindėtų tikrąjį išmetamųjų teršalų kiekį;

(18)

siekiant užtikrinti teisingą mažinimo pastangų paskirstymą, dvi mažesnių ir didesnių lengvųjų komercinių transporto priemonių ribinių verčių kreivės turėtų būti pakoreguotos taip, kad atspindėtų griežtesnes CO2 kiekio mažinimo normas;

(21)

atsižvelgiant į padidintus bendruosius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir siekiant išvengti galimo rinkos iškraipymo, visiems Sąjungos rinkoje veikiantiems gamintojams taikomi mažinimo reikalavimai turėtų būti suderinti, išskyrus tuos, kurie taikomi gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus. Todėl nuo 2030  m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000 –10 000 lengvųjų automobilių arba 1 000 –22 000 lengvųjų krovininių automobilių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą;

(21)

atsižvelgiant į padidintus bendruosius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir siekiant išvengti galimo rinkos iškraipymo, visiems Sąjungos rinkoje veikiantiems gamintojams taikomi mažinimo reikalavimai turėtų būti suderinti, išskyrus tuos, kurie taikomi gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus. Todėl nuo 2036  m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000 –10 000 lengvųjų automobilių arba 1 000 –22 000 lengvųjų krovininių automobilių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą;

(23)

pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2026  m. Atliekant šią peržiūrą, reikėtų atsižvelgti į visus aspektus, į kuriuos atsižvelgiama dvejų metų ataskaitose ;

(23)

pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2027  m. Atliekant šią peržiūrą reikėtų atsižvelgti į visus metinių ataskaitų aspektus ;

(23a)

svarbu Sąjungos lygmeniu įvertinti per visą lengvųjų transporto priemonių gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekį. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti bendrą per visą tokių lengvųjų transporto priemonių, kurios pateikiamos Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką, kad būtų galima susidaryti visapusišką įspūdį apie jų poveikį aplinkai. Komisija turėtų priimti priemones dėl tolesnių veiksmų, įskaitant, kai tinkama, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų remiama Sąjungos pažanga siekiant įgyvendinti savo klimato srities užmojus. Be to, svarbu parengti metodiką, pagal kurią būtų vertinamas bendras transporto priemonių aplinkosauginis veiksmingumas, apskaičiuojamas ne tik pagal išmetamą CO2 kiekį, bet ir atsižvelgiant į bendrą aplinkosauginį pėdsaką;

(24)

buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai . Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį ;

(24)

skirtas pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, reikėtų skirti teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos remti ir, konkrečiai, švelninti perėjimo automobilių sektoriuje galimam neigiamam poveikiui užimtumui. Prireikus Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl tokios finansavimo priemonės sukūrimo. Ją kuriant visų pirma reikėtų atsižvelgti į paveiktus regionus ir bendruomenes, kurie gali būti labiau pažeidžiami, nes juose yra intensyviai vystoma automobilių pramonė arba dėl specifinių jų ypatumų, dėl kurių perėjimas prie netaršių transporto priemonių yra sudėtingesnis, pvz., atokiausiuose regionuose ;

-a)

a )

naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.1 punktą;

„a )

naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.1 punktą , kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/631, kad būtų atsižvelgiama į gamybos ciklus ;“

-aa)

b)

naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.1 punktą.

„b)

naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.1 punktą , kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/631 .“

c)

6 dalyje tekstas „Nuo 2025 m. sausio 1 d.“ pakeičiamas tekstu „Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d .“;

c)

6 dalis išbraukiama .

aa)

„aa)

per lizdą įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (arba PHEV, angl. „Plug-in Hybrid Electric Vehicle“) – elektrinio variklio ir įkraunamos baterijos junginiu bei vidaus degimo varikliu, kurie gali veikti kartu arba atskirai, varoma transporto priemonė.“;

ba)

„ba)

įmonės transporto priemonė – privačiai įmonei priklausanti arba jos nuomojama transporto priemonė, kaip apibrėžta pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001  (1bis) , ir naudojama verslo tikslais.

aa)

ab)

5a)

6a)

6b)

—

5 g CO2/km nuo 2025 m.;

—

4 g CO2/km nuo 2027 m.;

—

2 g CO2/km nuo 2030 m. iki ir įskaitant 2034 m.

6c)

6d)

6e)

a)

pažangą netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimo ir jų įperkamumo bei energijos vartojimo efektyvumo srityse;

b)

poveikį vartotojams, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, ir tų segmentų vartotojų netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimo didėjimo tempą, taip pat Sąjungos, valstybių narių ir vietos lygmens priemonių, kuriomis remiamas šių transporto priemonių naudojimas, prieinamumą ir aprėptį;

c)

naudotų transporto priemonių rinką;

d)

pažangą siekiant pakankamos viešosios ir privačios įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, įskaitant, be kita ko, pažangą siekiant šių tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES  (1 bis) ;

e)

pažangą didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

f)

galimą inovacinių technologijų ir tvarių alternatyviųjų degalų, įskaitant sintetinį kurą, indėlį siekiant poveikio klimatui neutralumo transporto sektoriuje;

g)

rinkai pateiktų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį, taikant pagal 7 straipsnio 10 dalį priimtą metodiką;

h)

socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas, atsižvelgiant į užimtumą ir konkurencingumą, siekiant pereiti prie netaršaus judumo keliuose.

i)

poveikį užimtumui, kuris turi būti įvertintas parengiant detalizuotą darbo vietų kūrimo automobilių pramonėje ir poveikio regionams, kuriuose yra šios pramonės šakos, žemėlapį, taip pat Sąjungos, valstybių narių ar vietos lygmens priemones, įskaitant finansines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį tuose regionuose, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas;

k)

galimą papildomų nacionalinių ir Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti lengvųjų transporto priemonių parko vidutinį amžių, taigi ir išmetamų teršalų kiekį, pvz., priemonių, kuriomis remiamas laipsniškas senesnių transporto priemonių atsisakymas socialiniu požiūriu teisingu ir aplinkai saugiu būdu, indėlį.

9a)

9a)

9b)

aa)

15 straipsnyje įterpiama ši dalis:

ba)

6 dalis pakeičiama taip:

d)

6.2.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.2.2.

Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m. Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + α· (TM – TM0) Čia viso ES parko tikslas2030 nustatytas pagal 6.1. 3 punktą; α – a2030,L , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2030,H , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0; čia a2030,L yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; a2030,H yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM– kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM0 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

d)

6.2.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.2.2.

Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m. Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + α· (TM – TM0) Čia viso ES parko tikslas2030 nustatytas pagal 6.1. 2 punktą; α – a2030 , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2021 , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0; čia a2030 yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; a2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM– kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM0 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

e)

pridedamas 6.2.3 punktas:

„6.2.3.

Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2035 m. Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + α· (TM – TM0) Čia viso ES parko tikslas2035 nustatytas pagal 6.1.3 punktą; α – a2035,L , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2035,H , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0; čia a2035,L yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; a2035,H yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM– kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM0 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

e)

pridedamas 6.2.3 punktas:

„6.2.3.

Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2035 m. Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + α· (TM – TM0) Čia viso ES parko tikslas2035 nustatytas pagal 6.1.3 punktą; α – a2035 , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2021 , kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0; čia a2035 yra C4932022LT15010120220608LT0019.000115021501P9_TC1-COD(2020)0350Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862, kiek tai susiję su Sąjungos interesams naudingų informacinių perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių įvedimu į Šengeno informacinę sistemą (SIS)(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1190.)C4932022LT33210120220609LT0027.000133313331P9_TC1-COD(2012)0060Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP))(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1031.) ; a2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM– kaip apibrėžta 6.2.1 punkte; TM0– kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

ea)

6.3.1 punkto pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip: