Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje

(COM(2022) 688 final – 2022/0400 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria panaikinami Direktyvos 2000/43/EB 13 straipsnis ir Direktyvos 2004/113/EB 12 straipsnis

(COM(2022) 689 final – 2022/0401 (APP))

(2023/C 184/13)

Pranešėjai

Sif HOLST ir Nicoletta MERLO

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 12 15 (dėl COM(2022) 688 final) Europos Sąjungos Taryba, 2022 12 21 (dėl COM(2022) 688 final) Europos Komisija 2023 2 8 (dėl COM(2022) 689 final)
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnio 1 dalis ir 157 straipsnio 3 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2023 3 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	164 / 01 / 02

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą lygybės įstaigoms suteikti diskriminacijos aukų teisių gynėjų vaidmenį ir ypač palankiai vertina aiškiai pabrėžiamą skatinimą ir prevenciją bei tinkamų išteklių suteikimą, kad lygybės įstaigos savo vaidmenį galėtų atlikti savarankiškai ir veiksmingai.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad pasiūlytose direktyvose svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp lygybės įstaigoms taikytinų standartų nustatymo ir subsidiarumo, kartu užtikrinant, kad bendras direktyvų tikslas – sustiprinti lygybės įstaigas ir padidinti jų veiksmingumą – išliktų prioritetu.

1.3.

Manydamas, kad tinkamai neatsižvelgus į sąveikinę ir daugialypę diskriminaciją būtų nepasinaudota galimybe, EESRK prašo, kad ir nacionalinio, ir ES lygmens politikoje būtų atsižvelgta į sąryšingumo aspektą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienai aukai būtų suteikta apsauga.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, jog yra įtraukta siūloma teisinė pareiga, kad lygybės įstaigoms nebūtų daroma įtaka iš išorės ir kad joms būtų suteikta pakankamai tvarių žmogiškųjų, profesinių, techninių ir finansinių išteklių.

1.5.

EESRK pritaria viešųjų institucijų pareigai laiku konsultuotis su lygybės įstaigomis ir atsižvelgti į jų rekomendacijas, tačiau rekomenduoja įpareigoti valstybes nares pranešti apie veiksmus, kurių jos ėmėsi bendraudamos su lygybės įstaigomis, ir apie tokių veiksmų rezultatus.

1.6.

EESRK mano, kad priežiūros mechanizmą patikint Europos Komisijai užtikrinamas aukštas stebėsenos lygmuo. Tačiau, kad tai būtų veiksminga, EESRK prašo apsvarstyti, ar ataskaitinis laikotarpis galėtų būti sutrumpintas ir būtų trejų, o ne penkerių metų, kaip siūloma direktyvose.

1.7.

EESRK palankiai vertina patikslinimą, kad prieinamumas visiems taip pat reiškia dėmesį neįgaliųjų prieinamumo reikalavimams, ir pabrėžia, kad prieinamumas taip pat gali apimti galimybę gauti konsultacijas.

1.8.

EESRK mano, kad labai svarbu gerbti nacionalinių teisinių sistemų ir nediskriminavimo praktikos įvairovę, įskaitant tai, kad daugelis valstybių narių lygybės įstaigoms suteikė daugiau įgaliojimų, nei būtinieji reikalavimai, nustatyti esamose lygybės direktyvose, ir atsižvelgti į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo šiame procese skirtumus. Pasiūlymuose turėtų būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, kartu užtikrinant, kad nebūtų sumažinti esami diskriminacijos aukų apsaugos standartai. EESRK taip pat primygtinai ragina pasiūlymuose skatinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pagrindinį vaidmenį įgyvendinant nacionalines nediskriminavimo sistemas ir stiprinti esamą lygybės įstaigų paramos socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms praktiką.

1.9.

EESRK pripažįsta, kad naudojimasis tyrimo įgaliojimais, kai dalyvaujama procedūrose diskriminacijos aukų vardu arba joms padedama, negali daryti poveikio teismų, specializuotų teismų ir kitų valstybinių priežiūros institucijų, pavyzdžiui, darbo inspekcijų, įgaliojimams atlikti tyrimus ir atliekamų tyrimų nepriklausomumui.

1.10.

EESRK ragina užtikrinti tinkamą skundą pateikusių asmenų apsaugą, proporcingą žalos atlyginimą aukai, nukentėjusiais nuo nusikalstamos veikos ir sankcijas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kad pirmenybė būtų teikiama į asmenį orientuotam požiūriui į smurto ar diskriminacijos aukas. Sankcijos, kurios gali apimti kompensacijos išmokėjimą aukai, turi būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios ir nustatytos nacionaliniu lygmeniu pagal nacionalines teisines sistemas ir praktiką (1).

1.11.

EESRK siūlo, kad informacines kampanijas apie ES teises ir pagarbą įvairovei rengtų ir finansuotų Europos Komisija, o vietos lygmeniu jas vykdytų nacionalinės lygybės įstaigos kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais, ir jos turi būti pritaikytos prie vietovių poreikių. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiausioms grupėms ir planuoti specialias kampanijas, skirtas mokykloje besimokantiems vaikams ir jaunuoliams, pradedant nuo ankstyvo amžiaus.

1.12.

EESRK ragina reguliariai rinkti ir analizuoti suskirstytus duomenis, kad būtų galima stebėti nelygybę ir diskriminaciją, įskaitant daugialypę diskriminaciją, ir pabrėžia, kad svarbu sistemingai vykdyti nelygybės ir diskriminacijos tyrimus, be kita ko, bendradarbiaujant su organizuota pilietine visuomene ir socialiniais partneriais su darbo vieta susijusiais klausimais.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Lygybės įstaigos yra visoje Europoje įsteigtos nacionalinės viešosios institucijos, kurių tikslas – skatinti visų asmenų lygybę ir kovoti su diskriminacija. Tai nepriklausomos organizacijos, kurios gina diskriminacijos aukas ir padeda joms, stebi su diskriminacija susijusias problemas ir apie jas praneša. Jos atlieka esminį vaidmenį ES kovos su diskriminacija sistemoje (2).

2.2.

Lygybės įstaigos pirmą kartą buvo įsteigtos Rasinės lygybės direktyva (2000/43/EB) (3). Trimis vėliau priimtomis lygybės direktyvomis lygybės įstaigoms buvo pavestos tos pačios užduotys atitinkamose srityse: Lyčių lygybės direktyva prekių ir paslaugų srityje (2004/113/EB) (4), Lyčių lygybės direktyva užimtumo srityje (2006/54/EB) (5) ir Lyčių lygybės direktyva savarankiško darbo srityje (2010/41/ES) (6).

2.3.

Šiose direktyvose nėra nuostatų dėl lygybės įstaigų struktūros ir veikimo, o tik nustatoma tam tikra būtinoji kompetencija, taigi, neužkertamas kelias net esminiams valstybių narių skirtumams. Europos Komisija 2018 m. priėmė Rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (7), ja siekiama spręsti problemas, kylančias dėl plačių ir neišsamių ES direktyvų nuostatų dėl lygybės įstaigų. Tačiau ir šia rekomendacija nepavyko pašalinti šios spragos (8).

2.4.

2022 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija priėmė du pasiūlymus (9), kuriais siekiama stiprinti lygybės įstaigas, ypač jų nepriklausomumą, išteklius ir įgaliojimus, kad jos galėtų veiksmingiau kovoti su diskriminacija pagal visas jau priimtas ES direktyvas dėl vienodo požiūrio.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Lygybė, kaip viena iš pagrindinių ES vertybių, taip pat yra vienas iš EESRK prioritetų. Savo ankstesnėse nuomonėse (10) EESRK pripažino ES pastangas lyčių lygybės, kovos su diskriminacija dėl etninės kilmės, rasės ar amžiaus, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, LGBTQIA+ asmenų teisių apsaugos, neįgaliųjų teisių apsaugos, romų integracijos ir migrantų teisių gynimo srityse. EESRK taip pat pabrėžė, kad reikia tvirtos politikos, realių išteklių, ilgalaikio įsipareigojimo ir didesnės paramos nacionalinėms lygybės ir žmogaus teisių įstaigoms, visų pirma siekiant stiprinti jų nepriklausomumą, veiksmingumą ir didinti darbuotojų skaičių bei finansines lėšas (11).

3.2.

EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą dėl galių suteikimo lygybės įstaigoms, kaip diskriminacijos aukų teisių gynėjoms, ir mano, kad ši iniciatyva yra būtinas indėlis į platesnį Europos Komisijos darbą siekiant sukurti lygybės sąjungą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, kaip bendrojo ES teisės principo, propagavimui.

3.3.

EESRK ypač palankiai vertina tai, kad abiejuose pasiūlymuose aiškiai akcentuojamas propagavimas ir prevencija, nes taip laiku pripažįstama, kad reikia politikos, veiksmų ir būtiniausių standartų, kuriais būtų kovojama su struktūrine diskriminacija ir stereotipais, dažnai vis dar egzistuojančiais mūsų visuomenėje, skatinant didesnį valstybių narių vienodumą ir kartu gerbiant esamas nacionalinio lygmens struktūras ir metodus.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad pasiūlytose direktyvose svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp lygybės įstaigoms taikytinų standartų nustatymo ir subsidiarumo, kartu užtikrinant, kad jų bendras tikslas – sustiprinti lygybės įstaigas ir padidinti jų veiksmingumą – išliktų prioritetu.

3.5.

EESRK pritaria Europos Komisijai, kad siekiant sudaryti sąlygas visiems gyventi, klestėti ir veikti nepriklausomai nuo skirtumų, reikia įgalinti esamas lygybės įstaigas, kad jos galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir būtų geriau pasirengusios užkirsti kelią diskriminacijai ir padėti diskriminacijos aukoms.

3.6.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti visų ES piliečių pagrindines teises labai svarbu remti lygybės įstaigas. Aktyviai skatindama lygybės įstaigų veiklą ES užtikrina pagalbą visiems diskriminuojamiems ES piliečiams ir jų teisę į paramą ir atstovavimą.

3.7.

EESRK primena savo nuomonės „Lygybės didinimas Europos Sąjungoje“ 2.10 punktą (12): „EESRK mano, kad lygybės skatinimas ir pagrindinių teisių apsauga turi būti integruota į platesnę socialinę viziją, dėl kurios padaugėtų priemonių, kuriomis valstybės narės ir Europos institucijos teikia paramą asmenims, viešiesiems bei privatiesiems subjektams, ir tokios priemonės būtų sustiprintos.“

3.8.

Šioje srityje būtina imtis ES lygmens veiksmų, kurie atitiktų subsidiarumo ir proporcingumo principus ir derėtų su kitomis Sąjungos politikos sritimis. Europos Komisija pareiškė, kad šia iniciatyva peržiūrimi jau esami teisės aktai, siekiant padidinti jų veiksmingumą nustatant būtiniausius standartus ir įtraukiant socialinius partnerius bei pilietinę visuomenę.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    Lygybės įstaigų kompetencijos stiprinimas

4.1.1.

Atsižvelgdamas į užsitęsusią aklavietę, kurioje atsidurta priimant vadinamąją horizontaliąją direktyvą, ir remdamasis į aukas orientuotu požiūriu, pagal kurį atidėtas teisingumas reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą, EESRK mano, kad tinkamai neatsižvelgus į sąveikinę ir daugialypę diskriminaciją būtų nepasinaudota galimybe. Kai kurių formų diskriminacijos negalima šalinti diskriminacines priežastis nagrinėjant po vieną, todėl reikia taikyti sąveikinį požiūrį.

4.1.2.

Nors keliose galiojančiose direktyvose reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų nacionalines lygybės įstaigas, dabartinėse ES taisyklėse paliekama didelė veiksmų laisvė dėl šių įstaigų struktūros ir veikimo, todėl esama didelių skirtumų, susijusių su lygybės įstaigų įgaliojimais, nepriklausomumu, ištekliais, prieinamumu ir veiksmingumu. Naująja teisėkūros iniciatyva, kuria nustatomi minimalūs standartai lygybės įstaigoms, siekiama prisidėti prie Europos Komisijos pastangų kurti lygybės sąjungą ir stiprinti ES nediskriminavimo teisės veiksmingumą.

4.1.3.

Europos Komisijos pasiūlymas išplėsti lygybės įstaigų įgaliojimus, kad jie apimtų Tarybos direktyvą 79/7/EEB ir kad lygybės įstaigos galėtų užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties valstybinės socialinės apsaugos srityje, turi nedaryti poveikio socialinių partnerių vaidmeniui ir įgaliojimams ir turėtų būti skirtas jų darbui stiprinti ir remti.

4.1.4.

EESRK pripažįsta siūlomo teisinio reikalavimo užtikrinti, kad lygybės įstaigos būtų nepriklausomos nuo išorės įtakos, ir suteikti joms pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, įtraukimo lemiamą svarbą ir jį palaiko.

4.1.5.

EESRK palankiai vertina siūlomas griežtas lygybės įstaigų nepriklausomumo garantijas, nes tai yra itin svarbu tam, kad jos galėtų teikti pakankamą paramą piliečiams.

4.1.6.

EESRK pabrėžia, kad ypač svarbios lygybės įstaigoms teikiamų žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių prieinamumo ir tinkamumo garantijos. Ištekliai yra būtina sąlyga tiek lygybės įstaigų nepriklausomumui, tiek jų galimybėms veiksmingai apsaugoti aukas ir užkirsti kelią diskriminacijai.

4.1.7.

Europos Komisijos pasiūlyme, be kita ko, reikalaujama, kad viešosios įstaigos laiku konsultuotųsi su lygybės įstaigomis ir atsižvelgtų į jų rekomendacijas. EESRK rekomenduoja įpareigoti valstybes nares pranešti apie veiksmus, kurių jos ėmėsi atsižvelgdamos į lygybės įstaigų pateiktas rekomendacijas, ir apie šių veiksmų rezultatus.

4.1.8.

Pasiūlyme taip pat nustatyta, kad Europos Komisija nustato bendrus rodiklius, skirtus nacionaliniu lygmeniu surinktų duomenų palyginamumui įvertinti ir užtikrinti, ir kas penkerius metus skelbia ataskaitą apie lygybės įstaigas visoje ES. EESRK pritartų trumpesniam šios užduoties atlikimo terminui ir siūlo Europos Komisijai ataskaitinį laikotarpį sutrumpinti iki trejų metų.

4.1.9.

Nepaprastai svarbi yra stebėsena. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad lygybės įstaigos būtų tikrai veiksmingos ir pajėgios teikti būtiną paramą diskriminacijos aukoms. EESRK mano, kad priežiūros mechanizmą pavedant Europos Komisijai užtikrinamas aukštas stebėsenos lygmuo.

4.1.10.

EESRK nuomone, Europos Komisija taip pat turi aktyviai skatinti, kad visi nukentėjusieji turėtų visuotiną prieigą prie lygybės įstaigų išteklių ir gautų lygybės įstaigų pagalbą. Tai galima pasiekti vykdant veiksmingą priežiūrą, tinkamai skatinant vietos lygmeniu veikiančias lygybės įstaigas ir palaikant dialogą su valstybėmis narėmis. Pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių įtraukimas į dialogą gali suteikti didelės pridėtinės vertės ir užtikrinti tolesnę veiksmingą priežiūrą.

4.1.11.

EESRK ir toliau ragina aktyviau bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais, dirbančiais priešakinėse gretose, ypač marginalizuotose ir pažeidžiamose bendruomenėse, ir juos remti, kaip nurodyta jo ankstesniame dokumente (13).

4.1.12.

Primindamas, kad „[r]asių, etninės kilmės, socialinės klasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, tautybės, religijos, lyties, negalios, pabėgėlių ar migrantų statuso ir t. t. sankirta turi didinamąjį poveikį, dėl kurio <…> patiria[ma] didesn[ė] diskriminacij[a]“ (14), EESRK mano, kad svarbu ir toliau vykdyti žinių mainų ir mokymosi skatinimo programas visais lygmenimis, be kita ko, užtikrinant, kad darbe būtų laikomasi sąveikinio požiūrio.

4.1.13.

EESRK palankiai vertina tai, kad į direktyvas įtrauktos nuostatos dėl įvairių įgaliojimų turinčių įstaigų, siekiant užtikrinti lygybės funkcijai reikalingus išteklius ir matomumą. Tačiau frazės „savarankiškas lygybės užtikrinimo įgaliojimų vykdymas“ reikšmė turės būti išsamiau apibrėžta ir išaiškinta, be kita ko, užtikrinant, kad dėl to nereikėtų griežtai atskirti skirtingų įgaliojimų tais atvejais, kai jie gali būti naudojami vienas kitam stiprinti ir papildyti. Struktūrinės „užkardos“ įdiegimas lygybės įstaigose, kuriose yra skirtingų specialiai paskirtų padalinių, gali duoti priešingą rezultatą siekiant stiprių lygybės institucijų.

4.2.    Veiksminga diskriminacijos aukų teisė kreiptis į teismą

4.2.1.

Pasiūlymu taip pat siekiama, be kita ko, užtikrinti, kad lygybės įstaigų veikla būtų stiprinama nagrinėjant diskriminacijos atvejus ir kad lygybės įstaigų paslaugos būtų nemokamos ir vienodomis sąlygomis prieinamos visoms aukoms.

4.2.2.

EESRK mano, kad lygybės įstaigų teikiama pagalba yra būtina siekiant užtikrinti, kad diskriminacijos aukos turėtų kitas galimybes, nei individualiai kreiptis į teismą ir pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, tačiau ši kompetencija neturi daryti poveikio socialinių partnerių kolektyvinio atstovavimo ir bylinėjimosi įgaliojimams ir turi juos papildyti. EESRK taip pat palankiai vertina patikslinimą, kad prieinamumas visiems taip pat apima neįgaliųjų prieinamumo reikalavimus, ir pabrėžia, kad prieinamumas taip pat gali reikšti ir galimybę gauti konsultaciją, pavyzdžiui, jei asmenys gyvena atokioje vietoje arba jiems sunku naudotis interneto ištekliais. Lygybės įstaigų pagalba yra būtina sąlyga sprendžiant su struktūriniais, sąveikiniais ir sisteminiais nelygybės aspektais susijusius klausimus.

4.2.3.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad lygybės įstaigos galėtų tiek imtis veiksmų dėl aukų skundų, tiek kelti klausimus bendresniu lygmeniu – savo iniciatyva arba po dialogo su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ar socialiniais partneriais. Nukentėjusiems asmenims gali būti sudėtinga pranešti apie patiriamą diskriminaciją, nes jie bijo dėl pasekmių, įskaitant pragyvenimo šaltinio praradimą. Nepakankamas informuotumas apie teises ir tai, kaip jas užtikrinti, taip pat gali būti kliūtis.

4.2.4.

Itin svarbu atsižvelgti į didelius skirtumus valstybėse narėse, turint omenyje lygybės įstaigų skaičių, struktūrą ir veiklos būdus, ir gerbti nacionalines teisines sistemas bei praktiką, kartu užtikrinant, kad nebūtų sumažinti esami apsaugos nuo diskriminacijos standartai, įskaitant esamų lygybės institucijų įgaliojimų susilpninimą įvairiais nacionaliniais įstatymais. Be to, skiriasi ir būdai, kuriais į procesą įtraukiamos socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijos, ir į tai reikia atsižvelgti (15).

4.2.5.

EESRK mano, kad lygybės įstaigų teisė dalyvauti teisminiuose procesuose, jau nustatyta daugelyje valstybių narių, yra būtina siekiant užtikrinti geresnę vienodo požiūrio principų apsaugą, ypač tais atvejais, kai aukos neturi galimybės kreiptis į teismą dėl procesinių ar finansinių kliūčių ir socialiniai partneriai negali suteikti pagalbos. Be to, EESRK pabrėžia, kad, remiantis galiojančiomis lygybės direktyvomis, lygybės įstaigų įgaliojimai bylinėtis turėtų nedaryti poveikio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atitinkamai kompetencijai ir teisiniam statusui ir turėtų papildyti juos laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų kriterijų (16). Todėl šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad lygybės institucijos nacionaliniu lygmeniu bendradarbiautų su teismais, specializuotais administraciniais teismais, pavyzdžiui, darbo teismais, ir socialiniais partneriais.

4.2.6.

EESRK pripažįsta, kad norint įvykdyti įrodinėjimo pareigą pagal esamas vienodo požiūrio direktyvas, reikia, kad visos šalys, turinčios teisėtą interesą dalyvauti procedūrose diskriminacijos aukų vardu arba joms padėti, pavyzdžiui, socialiniai partneriai, lygybės institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, turėtų galimybę susipažinti su įrodymais. Naudojimasis tyrimo įgaliojimais šiomis aplinkybėmis neturi daryti poveikio teismų, specializuotų teismų ir kitų valstybinių priežiūros institucijų, pavyzdžiui, darbo inspekcijų, atliekamų tyrimų įgaliojimams ir nepriklausomumui.

4.2.7.

EESRK mano, kad šiuose dviejuose pasiūlymuose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama į asmenį orientuotam požiūriui į smurto ar diskriminacijos aukas. Šiuo atžvilgiu reikėtų užtikrinti tinkamą skundų teikėjų apsaugą, kad būtų išvengta tylėjimo baiminantis padarinių. Turėtų būti užtikrinta proporcinga ir adekvati kompensacija už aukos patirtą skriaudą, o nusikaltėliams – bausmės. Pagal Direktyvos 2000/78/EB (17) 17 straipsnį, sankcijos, kurios gali apimti kompensacijos išmokėjimą aukai, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4.3.    Informuotumo didinimas

4.3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama informuotumo didinimui, ir pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ir lygybės įstaigos dėtų daugiau pastangų informuotumui didinti, be kita ko, remdamos organizuotą pilietinę visuomenę, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai ir užtikrinta lygybė. EESRK siūlo, kad informacines kampanijas apie ES teises ir pagarbą įvairovei, rengiamas ir finansuojamas Europos Komisijos, vykdytų ir prie vietos poreikių pritaikytų nacionalinės lygybės įstaigos kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiausioms grupėms ir planuoti specialias kampanijas, skirtas mokykloje besimokantiems vaikams ir jaunuoliams, pradedant nuo ankstyvo amžiaus.

4.3.2.

EESRK ragina į šių informavimo kampanijų rengimą, vykdymą ir sklaidą įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Atitinkamų organizacijų įžvalgos padidins kampanijų aprėptį ir veiksmingumą ir suteiks galimybę pažeidžiamiausioms grupėms išsakyti savo nuomonę.

4.4.    Duomenų rinkimas

4.4.1.

Lygybės įstaigoms tenka svarbus vaidmuo renkant duomenis ir tai neapsiriboja duomenų apie jų pačių darbą rinkimu. Direktyvose tai pripažįstama ir, be kita ko, lygybės įstaigoms suteikiami įgaliojimai susipažinti su viešųjų ir privačių subjektų, įskaitant valdžios institucijas, profesines sąjungas, įmones ir pilietinės visuomenės organizacijas, surinktais statistiniais duomenimis. Statistinėje informacijoje neturėtų būti jokių asmens duomenų, o ją renkant pagrindiniams subjektams turėtų tekti kuo mažesnė papildoma administracinė ar finansinė našta. Lygybės įstaigos taip pat turės rengti metines veiklos ataskaitas ir reguliarias ataskaitas apie vienodo požiūrio ir diskriminacijos padėtį savo šalyje. Nors tai yra svarbūs ir plataus masto įgaliojimai, kuriuos galima labai gerai panaudoti, jiems vykdyti taip pat reikia daug išteklių. Todėl EESRK pabrėžia, kad svarbu lygybės įstaigoms suteikti pakankamai papildomų išteklių, kad jos galėtų pasinaudoti šiais įgaliojimais.

4.4.2.

Siekiant užtikrinti nuolatinį dėmesį esamoms nelygybės ir diskriminacijos problemoms, EESRK ragina reguliariai rinkti ir analizuoti suskirstytus duomenis, kad būtų galima stebėti diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos.

4.4.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu reguliariai atlikti tyrimus nelygybės ir diskriminacijos klausimais ir kad, kalbant apie politinės darbotvarkės stebėseną, vertinimą ir rengimą, Europos Komisija, valstybės narės, žmogaus teisių institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai turi glaudžiai bendradarbiauti su darbo vieta susijusiais klausimais.

---

(1)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (17 straipsnis „Sankcijos“) (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

(2)  Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas (EQUINET).

(3)  2000 m birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(4)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(5)  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(6)  OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(7)  2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (OL L 167, 2018 7 4, p. 28).

(8)  2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (OL L 167, 2018 7 4, p. 28).

(9)  COM(2022) 688 final ir COM(2022) 689 final.

(10)  Žr. nuomones: „Neįgalių moterų padėtis“ (SOC/579) (OL C 367, 2018 10 10, p. 20), „Romų moterų padėtis“ (SOC/585) (OL C 110, 2019 3 22, p. 20), „Neįgaliųjų teisių strategija“ (SOC/616) (OL C 97, 2020 3 24, p. 41), „Įvairovės valdymas ES valstybėse narėse“ (SOC/642) (OL C 10, 2021 1 11, p. 7), „2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (SOC/667) (OL C 286, 2021 7 16, p. 128), „2020–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (SOC/668) (OL C 286, 2021 7 16, p. 134), „Neįgaliųjų teisių strategija“ (SOC/680) (OL C 374, 2021 9 16, p. 50) ir „ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planą“.

(11)  Žr. EESRK nuomonę „Lygybės didinimas Europos Sąjungoje“ (OL C 75, 2023 2 28, p. 56).

(12)  Žr. EESRK nuomonę „Lygybės didinimas Europos Sąjungoje“ (OL C 75, 2023 2 28, p. 56).

(13)  OL C 341, 2021 8 24, p. 50.

(14)  OL C 367, 2018 10 10, p. 20.

(15)  Klausimai, susiję su visų šalių, turinčių teisėtą interesą dalyvauti kovos su diskriminacija procedūrose pagal ES lygybės direktyvas, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų, lygybės įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų, teisine padėtimi, reglamentuojami esamomis ES lygybės direktyvomis, konkrečiai Užimtumo pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/78/EB) 9 straipsnio 2 dalimi ir naujos redakcijos Lyčių lygybės direktyvos (Direktyva 2006/54/EB) 17 straipsnio 2 dalimi.

(16)  Pasiūlymo dėl direktyvos COM(2022) 688 final 34 konstatuojamoji dalis ir pasiūlymo dėl direktyvos COM(2022) 689 final 35 konstatuojamoji dalis – joje teigiama, kad siūlomos nuostatos dėl teisinio statuso nedaro poveikio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmeniui, įgaliojimams ir užduotims, susijusiems su dalyvavimu procedūrose, kuriomis užtikrinamas įpareigojimų pagal kovos su diskriminacija teisę vykdymas.

(17)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.