Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2022 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų susiejimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis““

(COM(2022) 289 final)

(2023/C 184/08)

Pranešėjas

Angelo PAGLIARA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 10 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 10
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 0 / 3

Preambulė

Europos Komisijos ataskaita ir ši nuomonė buvo parengtos socialinių, geopolitinių ir ekonominių padarinių, susijusių su besitęsiančia Rusijos karine agresija prieš Ukrainą, laikotarpiu. Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungos priimami strateginiai sprendimai nulems ne tik su dvejopa žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusių tikslų įgyvendinimą, bet ir Sąjungos atsparumą bei strateginį savarankiškumą.

Todėl šioje nuomonėje EESRK, suvokdamas svarbų organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį nustatant ir interpretuojant megatendencijas ir jos dalyvavimo ES strateginio prognozavimo procese svarbą, taip pat ketina prisidėti rengiant 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama strateginėms gairėms, galinčioms padėti sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti strateginio prognozavimo darbotvarkę ir sudaryti galimybę jam nuo pat pradžios aktyviau dalyvauti šiame procese. Aktyvesnis EESRK, kaip socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovo, dalyvavimas pagerintų analitinius ir prognozavimo pajėgumus, taip pat padėtų nustatyti tendencijas ir rasti galimus sprendimus.

1.2.

EESRK tikisi, kad įgyvendinant strateginio prognozavimo darbotvarkę ir Europos Komisijos veiksmus bus siekiama sukurti naują vystymosi modelį, kuriame būtų deramai atsižvelgiama į ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą.

1.3.

Kadangi dvejopos pertvarkos įgyvendinimas taip pat priklauso nuo žmonių noro ir elgsenos, EESRK rekomenduoja Komisijai taip pat atkreipti dėmesį į visuomenei rūpimus klausimus ir galimą žmonių nenorą įgyvendinti siūlomus pakeitimus.

1.4.

Ataskaitoje aprašoma pageidaujama ateitis ir jai pasiekti reikalingi ištekliai, tačiau nepakankamai išsamiai nagrinėjamas rizikos ir grėsmių klausimas. EESRK ragina Komisiją aiškiau apibūdinti susijusią riziką ir išnagrinėti galimybes bei scenarijus, taikytinus tuo atveju, jei norimi tikslai nebūtų pasiekti, visų pirma kalbant apie žaliavų, retųjų žemių metalų ir vandens išteklių prieinamumą bei galimas susijusias problemas.

1.5.

Išliekantys geopolitiniai iššūkiai ir toliau darys poveikį tiekimo sistemoms ir Europos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atsparumui. Pastarojo meto įvykiai, susiję su COVID-19 ir Rusijos karine agresija prieš Ukrainą, sutrikdė mūsų skirstymo sistemą ir tikėtina, jog artimiausiu metu tai nutiks vėl. EESRK palankiai vertina rekomendaciją sumažinti ES priklausomybę nuo pašarų, trąšų ir kitų žaliavų importo ir siūlo nustatyti maisto sistemoms taikytiną atviro strateginio savarankiškumo apibrėžtį – toks savarankiškumas turėtų būti grindžiamas maisto gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant visa apimančio tikslo pasitelkus sveiką, tvarų, atsparų ir sąžiningą maisto tiekimą maistu aprūpinti visus ES piliečius.

1.6.

Strateginio prognozavimo ataskaitoje neįvertinama stiprios, darnios ir novatoriškos Europos pramonės sistemos, pajėgios kurti kokybiškas darbo vietas, strateginė svarba. EESRK ragina Europos Komisiją parengti konkrečias Europos pramonės politikos ateities prognozes ir rekomenduoja priimti tinkamą ekonominę politiką, kuri leistų padidinti ilgalaikį Europos pramonės konkurencingumą ir našumą ir paskatinti viešąsias bei privačiąsias investicijas šioje srityje.

1.7.

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, energetikos krizė ir naujos ekonominės bei geopolitinės realybės poveikis bus jaučiamas mūsų kelyje į dvejopą pertvarką. EESRK palankiai vertina ES pasiryžimą pasiekti nustatytus tikslus, tačiau kartu ragina Komisiją ir Tarybą parengti visas būtinas priemones, kuriomis būtų stiprinamas strateginis energetinis savarankiškumas, stiprinama Europos pramonės sistema ir remiamos įmonės ir darbuotojai, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemijos krizę ir priimant SURE modeliu paremtą priemonę.

1.8.

EESRK teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama socialiniam aspektui, ir, kaip jau prašyta 2021 m. nuomonėje, ragina Komisiją atliekant strateginę analizę parengti konkrečias prognozavimo priemones, susijusias su pertvarkos poveikiu socialinės apsaugos sistemoms, ir atitinkamai siūlo konkrečias priemones dvejopos pertvarkos socialiniam poveikiui sušvelninti.

1.9.

EESRK mano, kad ES, siekdama sustiprinti savo pasaulinio masto veikėjos vaidmenį, turi laikytis savo vertybių ir toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, stiprindama bendrą išorės politiką, ieškodama bendrų sprendimų ir užtikrindama, kad mūsų bendradarbiavimas ir prekyba būtų naudingi šių šalių gyventojų ekonominėms ir socialinėms teisėms, ypač siekiant ilgalaikio tvarumo.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos teritorijoje ir pasekmių ekonomikos, socialinei bei pramonės sistemai technologijų, prekybos, investicijų standartų ir pramonės struktūros pokyčių požiūriu didėja poreikis investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, įskaitant Europos strateginio savarankiškumo siekį. Dėl šių priežasčių EESRK palankiai vertina strateginius svarstymus dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąveikos ir jų gebėjimo stiprinti viena kitą.

2.2.

Dėl viena po kitos kylančių krizių (iš pradžių kilusių dėl pandemijos, o po to – dėl karo) išaugo saugumo poreikis įvairiais mūsų gyvenimo aspektais, nes gyventojai siekia didesnės apsaugos. Todėl įgyvendinant dvejopos pertvarkos tikslus, būtina visapusiškai atsižvelgti į galimus neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius bei padarinius visose kitose srityse, be kita ko, numatant tinkamas politikos priemones. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pažymi, kad Europos piliečiai, ypač pažeidžiamiausių grupių, galėtų būti labiau linkę priešintis pokyčiams, susijusiems su šiomis pertvarkomis, jeigu susidarytų įspūdį, kad šių pertvarkų pasekmės jiems kenkia.

2.3.

Aktyvesnis EESRK – socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovo – dalyvavimas strateginio prognozavimo ciklo veikloje sustiprintų ES analizės ir prognozavimo pajėgumus ir padėtų geriau nustatyti tendencijas.

2.4.

EESRK plėtoja organizuotos pilietinės visuomenės strateginio prognozavimo pajėgumus pasitelkdamas savo narius (ir atitinkamai nacionalines organizacijas, kurioms jie atstovauja), o ES lygmeniu – pasitelkdamas pilietinę visuomenę per savo ryšių grupę, kurioje atstovaujama pagrindiniams ES lygmens pilietinės visuomenės tinklams ir organizacijoms. Konkrečiai Komitetas skatina dialogą ir konsultavimąsi su pilietine visuomene, didina strateginio prognozavimo svarbos suvokimą ir suteikia konkrečių priemonių tam pasiekti. Struktūrinis organizuotos pilietinės visuomenės, kuriai atstovauja EESRK, dalyvavimas rengiant strateginio prognozavimo darbotvarkę taip pat suteiks geresnes galimybes visapusiškai įvertinti įvairius aspektus (pramoninį, socialinį, ekonominį, aplinkosauginį ir kt.)

2.5.

Dėl visų šių priežasčių EESRK labai nori bendradarbiauti su Europos Komisija nuo pat strateginio prognozavimo ciklo pradžios, kad šis procesas taptų labiau dalyvaujamasis. Vienas iš pavyzdžių – klausymas, kuriame EESRK surenka pilietinės visuomenės organizacijų ir ekspertų nuomones, kad apsvarstytų iššūkius ir galimybes, su kuriais ES susidurs kurdama socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią Europą. Šioje nuomonėje EESRK pateikia savo indėlį ir pasiūlymus dėl šių pagrindinių aspektų, į kuriuos Europos Komisija turėtų sutelkti dėmesį kitoje ataskaitoje.

2.6.

Atsižvelgiant į iššūkius ir galimybes, su kuriais Europa susidurs ateinančiais dešimtmečiais, strateginio prognozavimo svarba turėtų išaugti. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti strateginio prognozavimo darbotvarkę stiprinant EESRK dalyvavimą analizės ir ataskaitos rengimo etapais.

2.7.

Ataskaitoje nepakankamai atsižvelgiama į faktą, kad skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų Europos regionų trukdo siekti dvejopos pertvarkos tikslų. Kitoje strateginio prognozavimo ataskaitoje turi būti atsižvelgta į šiuos skirtumus ir galimas pasekmes socialiniu ir turimų galimybių požiūriu.

2.8.

EESRK supranta, kad skaitmeninės technologijos gali daryti teigiamą įtaką įgyvendinant klimato tikslus, taip pat didinant energetinį saugumą, ir kad žalioji pertvarka taip pat gali pakeisti skaitmeninį sektorių bei ekonomiką. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina daugelį raginimų investuoti į technologijas ir vykdyti tikslams pasiekti tinkamą politiką bei pritaria teiginiams, jog reikia imtis kibernetinio saugumo priemonių strateginėms technologijoms apsaugoti.

2.9.

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje ne kartą atkreipiamas dėmesys į energijos paklausą, nulemtą skaitmeninės pertvarkos ir tinklų, sistemų bei įrenginių eksploatavimui suvartojamo energijos kiekio, kurį kompensuoja didesnis susijusių sektorių (žemės ūkio, logistikos, debesijos kompiuterijos ir kt.) veiksmingumas ir tvarumas. Todėl tikslinga nurodyti, kad reikia didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti didesnį Europos vaidmenį sektoriaus žiedinėje ekonomikoje (nuo galimybės gauti svarbiausiųjų žaliavų iki elektroninių atliekų tvarkymo ir pažangiųjų skaitmeninių technologijų kūrimo).

2.10.

Tačiau reikėtų aiškiau pabrėžti skaitmeninės pertvarkos (perėjimo prie bepopierės ir pakaitalų aplinkos) teikiamą naudą tvarumui ir energijos taupymui, taip padedant didinti piliečių ir politikos formuotojų atsakomybę už šių esminių pertvarkos procesų vertę ir poveikį.

2.11.

Tarp pokyčių, susijusių su skaitmeninimu, nėra paminėtos kriptovaliutos ir skaitmeninės valiutos. Tiesą sakant, didėjantis jų paplitimas yra tiesiogiai susijęs su skaitmenizacijos atsiradimu visur ir plintančiomis blokų grandinės technologijomis, kurių srautų valstybės nepajėgia sureguliuoti palikdamos daug erdvės neteisėtai ekonominei veiklai. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad strateginio prognozavimo ataskaitoje reikia specialaus skyriaus, kuriame būtų aiškinamas ir analizuojamas kriptovaliutų ir skaitmeninių valiutų naudojimas, ir ragina Komisiją, atsižvelgiant į G 20 išvadas, priimti ir įgyvendinti bendrą reguliavimo sistemą.

2.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad strateginio prognozavimo ataskaitoje aptariamas žemės ūkio klausimas, nes, skirtingai nei daugelyje kitų sričių, prognozavimo srityje daug dėmesio skiriama Europos politikos vaidmeniui ir jos veiksmų svarbai nustatant būsimus pokyčius. Šiuo atveju ataskaitoje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis ES, kad išvengtų rizikingo regreso, priešingai nei įprastai daroma nagrinėjant kitus sektorius.

2.13.

ES maisto sistemos turėtų būti įvairesnės; žemės ūkio darbo jėga turėtų būti stiprinama, ypač pritraukiant jaunimą ir užtikrinant deramas darbo sąlygas bei darbo užmokestį; prekybos politika turėtų būti suderinta su ES maisto tvarumo standartais ir konkurencingumu. Taip pat reikėtų spręsti koncentracijos maisto grandinėse, finansinės nuosavybės ir rinkos skaidrumo klausimus siekiant užtikrinti, kad dėl pernelyg didelės spekuliacijos biržos prekėmis ateityje nepaaštrėtų krizės.

2.14.

EESRK nori pabrėžti, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis prieiga prie svarbiausiųjų žaliavų yra labai svarbi ne tik siekiant dvejopos pertvarkos tikslų, bet ir visų pirma siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos pramonės sistemą, taip pat užtikrinti socialinį, ekonominį ir užimtumo atsparumą. Šiuo tikslu EESRK siūlo Komisijai atlikti išsamesnę analizę naudojant tinkamas analizės (taip pat ir geopolitiniu požiūriu) ir prognozavimo priemones.

2.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vanduo ir vandens ištekliai, apie kuriuos ne kartą užsimenama ataskaitoje, yra ne tik problema, bet ir potencialas, ypač kalbant apie vandens naudojimo efektyvumo didinimą, išteklių valdymą ir informuotumo apie atsakingą vartojimą didinimo kampanijas. Konkrečiai, mėlynoji ekonomika atlieka svarbų vaidmenį ir įgauna vis didesnį potencialą ES ir pasaulio ekonomikoje, darbo vietų kūrimo ir žmonių gerovės ir sveikatos užtikrinimo požiūriu. EESRK mano, kad reikia maksimaliai pasinaudoti šiomis galimybėmis, kurios apima įvairiausius tradicinius ir naujus sektorius ir veiklą, kartu kiek įmanoma sumažinant neigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir aplinkai.

2.16.

EESRK ragina Komisiją dvejopos pertvarkos kontekste daugiau dėmesio skirti padėties pokyčiams, kuriuos gali lemti karas Ukrainoje, visų pirma susijusiems su energijos ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimu.

2.17.

EESRK pritaria raginimui pritaikyti Europos politiką prie naujo ekonomikos modelio ir didinti investicijas, kurios padidintų gerovę ir Europos pramonės ir ekonomikos sistemos našumą ir konkurencingumą. Atsižvelgdamas į tai, ragina parengti konkrečias Europos pramonės politikos ateities prognozes, nes tai labai svarbu siekiant visiško strateginio savarankiškumo.

2.18.

EESRK pritaria rekomendacijai didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kad būtų pasiekti pertvarkos tikslai. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ekonominiai sprendimai, ypač perspektyva toliau didinti palūkanų normas, gali neigiamai paveikti investicijas.

2.19.

EESRK palankiai vertina raginimą užtikrinti teisingą pertvarką ir skiriamą didesnį dėmesį socialinei sanglaudai ir socialinio dialogo vaidmeniui, palyginti su ankstesne ataskaita. EESRK taip pat mano, kad dėmesys socialiniam aspektui ir darbo kokybei taps Europos darbotvarkės prioritetu ir pakoreguos prioritetų išdėstymą, kuriame šis klausimas vis dar išlieka antraeilis.

2.20.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į pokyčius, kuriuos lemia dvejopa pertvarka darbo rinkoje ir pažeidžiamiausių visuomenės dalių (šeimų, bendruomenių ir kt.) ekonominėms sąlygoms, taip pat tai, kad tuo pačiu metu pabrėžiamas poreikis skirti pakankamai išteklių socialinėms priemonėms. EESRK taip pat ragina daugiau dėmesio skirti skurdo ir socialinės atskirties problemoms.

2.21.

Komitetas ragina ES atsižvelgti į gyventojų senėjimą ir demografinius pokyčius, dėl kurių, viena vertus, didėja numatomas priežiūros poreikis ir, kita vertus, matyti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas. ES turi užtikrinti, kad priežiūra išliktų prieinama ir įperkama ir netaptų prabangos preke.

2.22.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje tik aptakiai kalbama apie dėl skaitmenizacijos procesų spartėjančią darbo vietos hibridizaciją (apsiribojama šio klausimo perkėlimu į kitą vietą skyriuje dėl skaitmeninimo ir transporto paklausos), nes manoma, kad tai yra paprasto technologinės pertvarkos proceso pasekmė ir nepaisoma šio reiškinio poveikio darbo sąlygoms ir darbo santykiams bei susijusiems reguliavimo reikalavimams.

2.23.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad strateginio prognozavimo sistema gali tapti pernelyg ekonomistinė ir orientuota į konkurenciją bei rinką kaip į tikrą rišamąją medžiagą, susiejančią Europos veiksmus, interesus ir strategiją. Ši sistema pilietinei visuomenei ir darbuotojams suteikia antraeilį vaidmenį, pakankamai neįvertindama dvejopos pertvarkos pajėgumo kurti naują ir didesnę gerovę ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujus modelius, kurie padėtų sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti, kad visuomenė gaus sukurtą naudą.

2.24.

EESRK ragina Komisiją atlikti specialią „Eurobarometro“ apklausą būsimos strateginio prognozavimo ataskaitos klausimais, kad būtų galima geriau suprasti piliečių lūkesčius ir požiūrį. Ši informacija taip pat labai svarbi siekiant ateityje pritarimo prognozavimo analizėje pasiūlytoms priemonėms.