Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Konkurencingumo patikra siekiant sukurti stipresnę ir atsparesnę ES ekonomiką“

(tiriamoji nuomonė)

(2023/C 100/11)

Pranešėjas	Christian ARDHE
Bendrapranešėjis	Giuseppe GUERINI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, 2022 6 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo
Priimta skyriuje	2022 11 10
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	54 / 1 / 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	150 / 4 / 11

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymas parengti tiriamąją nuomonę dėl konkurencingumo patikros yra labai aktualus. Atsižvelgdamas į dabartinius ir numatomus ateities iššūkius, EESRK mano, kad labai svarbu didinti ES ekonomikos konkurencingumą. Pripažindamas, kad bendroji rinka ir ES socialinė rinkos ekonomika yra didžiausi ES privalumai siekiant ekonomikos augimo ir socialinės gerovės, EESRK ragina atlikti konkurencingumo patikrą, kad būtų remiamos įmonės, darbo vietų kūrimas ir geresnės darbo sąlygos, taip pat tvarus ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda.

1.2.

EESRK mano, jog konkurencingumo patikra kaip metodas užtikrins, kad priimant sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į konkurencingumo aspektus. Tam reikia tinkamų žinių apie iniciatyvų poveikį konkurencingumui, o taip pat priimant sprendimus vadovautis į konkurencingumą orientuotu mąstymu.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad konkurencingumo patikra turėtų būti svarbi subalansuoto ES sprendimų priėmimo dalis ir turėtų būti taikoma bet kuriame ES politikos formavimo ir teisėkūros procese. Ji turėtų apimti teisėkūros iniciatyvas, antrinės teisės aktus, fiskalines priemones, strategijas ir programas, taip pat tarptautinius susitarimus. Ji taip pat turėtų būti įtraukta į Europos semestro procesą, nes valstybių narių politika šiuo atžvilgiu yra nepaprastai svarbi.

1.4.

Kadangi išsamus poveikio vertinimas sudaro faktinį konkurencingumo patikros pagrindą, labai svarbu užtikrinti, kad poveikio konkurencingumui vertinimas būtų privalomas, veiksmingas ir visapusiškai vykdomas kiekviename sprendimų priėmimo proceso etape. EESRK palankiai vertina dabartines geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pabrėžė Reglamentavimo patikros valdyba, akivaizdu, jog reikia patobulinimų, ypač susijusių su priemonių įgyvendinimu.

1.5.

EESRK mano, kad konkurencingumo patikra turėtų vykti įvertinant poveikį įmonėms, užimtumui, darbo sąlygoms įvairiais lygmenimis, įskaitant reikalavimų laikymosi išlaidas ir kitą tiesioginį poveikį, didinamąjį poveikį vertės grandinėms ir su juo susijusį makroekonominį poveikį. Šiuo požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį į įvairių įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, konkurencinę padėtį pagal sektorių, dydį ir verslo modelį.

1.6.

EESRK mano, kad svarbu atsižvelgti ir į teigiamą, ir į neigiamą poveikį konkurencingumui, siekiant ne tik išvengti konkurencingumo sumažėjimo, bet ir padidinti konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant konkurencingumui, susijusiam su pasaulio rinkose konkurencingų ES prekių ir paslaugų kūrimu. Atliekant konkurencingumo patikrą reikia atsižvelgti į didelę įmonių įvairovę ir į tai, kad joms gali būti daromas skirtingas poveikis.

1.7.

Nors atliekant konkurencingumo patikrą daugiausia dėmesio skiriama iniciatyvoms, kurių pagrindiniai tikslai nėra konkurencingumo didinimas, EESRK ragina Komisiją taip pat parengti konkrečią konkurencingumo darbotvarkę, kurios pagrindinis ilgalaikis tikslas būtų didinti ES konkurencingumą.

1.8.

Konkurencingumo darbotvarkė turėtų būti grindžiama ES socialine rinkos ekonomika ir joje daugiausia dėmesio turėtų skiriama pagrindiniams klausimams, pavyzdžiui, bendrajai rinkai ir užsienio prekybai, investicijoms ir galimybėms gauti finansavimą, mokesčių sistemoms, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, įgūdžiams ir darbo rinkoms, taip pat MVĮ ir dvejopai pertvarkai, atsižvelgiant į tvarią finansinę sistemą, kurioje konkurencingumas atitinka socialinius ir aplinkos tikslus. Kadangi konkurencingumas taip pat yra susijęs su socialiniais ir aplinkosaugos aspektais ir yra visiems rūpimas klausimas, rengiant darbotvarkę turi aktyviai dalyvauti socialinių partnerių atstovai ir kiti pilietinės visuomenės veikėjai, o socialinis dialogas, kaip apibrėžta Europos socialinių teisių ramstyje, turi atlikti svarbų vaidmenį.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Ši nuomonė parengta atsižvelgiant į ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymą parengti EESRK tiriamąją nuomonę ES konkurencingumo ir ES įmonėms skirtų ES teisės aktų reglamentavimo aspektų klausimais. Jos tema – konkurencingumo patikra siekiant sukurti stipresnę ir atsparesnę ES ekonomiką. Pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžia, kad reikia mažinti ES strateginę priklausomybę ir užtikrinti didesnį atsparumą, taip pat atvirumą išoriniam pasauliui ir ES įmonių konkurencingumą.

2.2.

Švedijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad konkurencingumas yra vienas iš būsimo Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai politinės krypties elementų.

2.3.

Savo nuomonėje „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (1) EESRK jau paragino atlikti konkurencingumo patikrą, pareikšdamas, kad „pereidami prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, turime imti taikyti modelį, kuriuo remiantis būtų galima sukurti klestinčią ekonomiką. Jei norime, kad ES būtų lyderė ir jos pavyzdžiu sektų visas likęs pasaulis, turėtume siekti sukurti sėkmingiausią modelį – teisingą ir tvarų ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu“. EESRK taip pat pareiškė, kad „turėtų būti atliktas visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateiktų pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, konkurencingumo patikrinimas atsižvelgiant į DVT principus, kad būtų gerai suprastas visas jų poveikis įmonėms“. Atlikti konkurencingumo patikrą EESRK jau ragino ankstesnėje savo nuomonėje dėl Kapitalo rinkų sąjungos (2).

2.4.

Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje taip pat prašoma, kad būtų atlikta naujų ES politikos iniciatyvų „konkurencingumo patikra“ siekiant išanalizuoti jų poveikį įmonėms ir jų verslo aplinkai (verslo sąnaudos, gebėjimas diegti inovacijas, tarptautinis konkurencingumas, vienodos sąlygos ir t. t.) ir tokia patikra turi atitikti Paryžiaus susitarimą, darnaus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybę, ir neturi pažeisti žmogaus, socialinių ir darbuotojų teisių apsaugos bei aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų.

2.5.

Neseniai Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje (3) pareiškė, kad ir toliau mūsų teisės aktuose bus numatomos standartinės konkurencingumo patikros.

3.   Konkurencingumo patikros motyvai ir poreikis

3.1.

Konkurencingumas kaip aiškus tikslas įvairiomis formomis buvo įtraukiamas į ES darbotvarkę nuo 2000 m. Lisabonos strategijos, po kurios buvo priimta strategija „Europa 2020“, pramonės strategija, taip pat daugybė ataskaitų apie Europos konkurencingumą ir bendrąją rinką. Tačiau bėgant metams tarptautinė konkurencija tampa vis aršesnė, todėl, atsižvelgiant į dabartinius ir numatomus ateities iššūkius, labai svarbu suteikti naują impulsą, kad ES taptų konkurencingesnė. ES atsakas į COVID-19 pandemiją buvo „NextGenerationEU“ – didžiulė investicijų programa, kuri turėtų padidinti pasaulinį ES ekonomikos konkurencingumą, grindžiamą žalesnėmis ir labiau skaitmeninėmis įmonėmis, kurias savo ruožtu stiprina veiksmingesnės viešosios paslaugos, tvirtesnė infrastruktūra ir dinamiška darbo rinka.

3.2.

Europos dalis pasaulio ekonomikoje jau kurį laiką mažėja. Apskaičiuota, kad 2050 m. ES sudarys mažiau nei 10 % pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), o 85 % prognozuojamo pasaulio BVP augimo per ateinančius porą metų užtikrins ne ES šalys. Prasta Europos augimo perspektyva dar labiau padidina santykinį ekonomikos nuosmukį. Tai reiškia, kad Europos balsas pasaulyje turi mažesnę reikšmę, o ES vaidmuo pasaulyje ir įtaka tarptautiniam bendradarbiavimui silpnėja (4).

3.3.

Trumpalaikė perspektyva daugiausia susijusi su Rusijos invazija į Ukrainą, kuri toliau daro neigiamą poveikį ES ekonomikai, taip pat su tuo, kad ES vis dar atsigauna po įvairių COVID-19 pandemijos padarinių. Karas dar labiau padidino spaudimą energijos ir maisto produktų kainoms, kurios didina pasaulinį infliacinį spaudimą ir mažina namų ūkių perkamąją galią (5). Reaguodamas į aukštą infliacijos lygį, Europos Centrinis Bankas padidino euro palūkanų normas, panašių veiksmų prieš tai ėmėsi JAV federalinio rezervo bankas. Be to, silpnėjantis pasaulio ekonomikos augimas mažina išorės paklausą. ES ir jos valstybės narės reagavo padidindamos paramą įmonėms, pasitelkdamos keletą programų jų konkurencingumui išlaikyti niūrių ir didelio nestabilumo ekonomikos perspektyvų laikotarpiu.

3.4.

Be precedento neturinčios padėties, kurią sukėlė pandemija ir karas, Europa susiduria su istorine struktūrine transformacija, kurią lemia geopolitiniai pokyčiai, demografinės permainos, skaitmeninimas ir perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Dėl to keičiasi rinkos ir didėja konkurencija dėl gamybos veiksnių. Pertvarkos sėkmė galiausiai priklauso nuo to, kaip gerai veikia visa ekonomika. Tik būdama pasaulinė inovacijų ir tvarumo lyderė Europa galės sėkmingai konkuruoti pasaulyje ir užtikrinti reikiamą gerovę.

3.5.

Reikėtų atkreipti dėmesį į skirtumą tarp konkurencingumo vidaus ir pasaulinėje rinkoje. Pirmuoju atveju konkurencingumas reiškia konkuravimą vienodomis sąlygomis, taisyklių suderinimą ir kliūčių šalinimą (6). Antruoju – palankias sąlygas ir geresnius bei prieinamesnius produktus ir paslaugas, kurie gali varžytis su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių. Gerai veikianti vidaus rinka taip pat padeda sudaryti geresnes sąlygas konkurencingumui pasaulyje.

3.6.

Svarbu rasti pusiausvyrą tarp skirtingų politikos tikslų. Tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti abipusiškai naudingų situacijų kūrimui, atsižvelgiant į tai, kad konkurencingos įmonės teikia naudą ekonomikai ir visai visuomenei ir kad tvirta ekonomika ir stabili visuomenė didina atsparumą ir prisideda prie konkurencingos verslo aplinkos kūrimo.

3.7.

Taip pat akivaizdu, kad ES turi stiprinti savo tarptautinę poziciją ir įtaką vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Stipresnė pozicija kuriant ir diegiant skaitmenines technologijas yra susijusi ne tik su ekonomikos konkurencingumu, bet ir su saugumu bei geopolitiniu ES vaidmeniu. Tai taip pat yra būtina sąlyga, kad ES taptų pasaulinių standartų, pavyzdžiui, patikimo dirbtinio intelekto srityje, kūrėja.

3.8.

Būtinybė stiprinti pasaulinę įtaką taip pat susijusi su kova su klimato kaita. Tam reikia ir didelės diplomatinės įtakos, ir didelio konkurencingumo, t. y. ekonominio efektyvumo, inovacijų, įgūdžių ir mažo anglies dioksido kiekio produktų, technologijų ir sprendimų pasaulinėse rinkose. Teigiamas pokytis yra tas, kad kai kurios ES įmonės jau derina investicijas su aplinkos ir socialiniais tikslais, kaip matyti iš sparčiai didėjančio aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) produktų naudojimo pasaulinėse ir Europos finansų rinkose. ES kuria visapusišką tvaraus finansavimo sistemą, kuri turi suteikti daugiau skaidrumo ir erdvės ASV produktams ir atitikti bendrus tvarumo principus.

3.9.

Atsižvelgiant į klestinčios ekonomikos su konkurencingomis įmonėmis svarbą kuriant klestėjimą ir gerovę Europoje, taip pat į tvarių klimato ir aplinkosaugos problemų sprendimų reikšmę, nepaprastai svarbu sudaryti ES įmonėms palankias sąlygas kurti naujoves, investuoti ir prekiauti. Kadangi daugelis verslo aplinkos elementų priklauso nuo politikos, reglamentavimo ir fiskalinės sistemos, politikos formuotojai turi užtikrinti, kad šia sistema būtų remiamas įmonių, taigi ir visos ekonomikos bei visuomenės, konkurencingumas.

4.   Konkurencingumo patikros elementai

4.1.

Kadangi nėra vienos ar universalios konkurencingumo apibrėžties, konkurencingumo patikros turinys priklauso nuo apimties ir perspektyvos, į kurias reikia atsižvelgti. Pirmininkaujančios Čekijos prašyme aiškiai nurodomas ES įmonių konkurencingumas, siekiant sukurti stipresnę ir atsparesnę ES ekonomiką.

4.2.

Įmonių konkurencingumą galima apibūdinti kaip jų gebėjimą sėkmingai pelningai veikti rinkoje ir taip sukurti vertę sau ir visai visuomenei. Tai vėlgi priklauso nuo turimų gamybos veiksnių (kvalifikuotos darbo jėgos, energijos ir žaliavų, kapitalo, duomenų), bendrų gamybos sąnaudų, produktų paklausos ir rinkų, taip pat nuo įmonių gebėjimo kurti inovacijas ir pasinaudoti galimybėmis, kartu stiprinant ES socialinės rinkos ekonomikos modelį.

4.3.

Unikali ES socialinė rinkos ekonomika, taip pat patikimas makroekonominis valdymas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, socialinis dialogas, pilietinės visuomenės dalyvavimas, visapusiškas švietimas, motyvuota darbo jėga ir stabilios darbo vietos, sveikatos ir socialinė sistemos, klestintis socialinės ekonomikos sektorius ir tvarūs investuotojai yra pagrindiniai privalumai, kuriais galima remtis siekiant didesnio konkurencingumo. Atsižvelgdamas į dabartinius ir numatomus ateities iššūkius, EESRK ragina atlikti konkurencingumo patikrą siekiant paremti įmones, darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo sąlygas, tvarų ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą.

4.4.

EESRK mano, kad konkurencingumo patikra kaip metodas užtikrins, jog priimant sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į konkurencingumo aspektus. Tam reikia suprasti, kokį poveikį iniciatyvos turės konkurencingumui, o taip pat priimant sprendimus reikia vadovautis į konkurencingumą orientuotu mąstymu. Taigi konkurencingumo patikrą sudaro du lygmenys: — poveikio vertinimo lygmuo (techninis lygmuo), t. y. vertinami įvairūs politikos ir reglamentavimo iniciatyvų poveikio konkurencingumui būdai, — sprendimų priėmimo lygmuo (politinis lygmuo), t. y. skiriamas pakankamas dėmesys konkurencingumui ir jam suteikiama derama reikšmė rengiant naujas iniciatyvas, remiantis ES socialinės rinkos ekonomikos modeliu.

4.5.

EESRK mano, jog svarbu, kad konkurencingumo patikrinimas būtų kuo išsamesnis, atsižvelgiant į poveikį įmonėms ir tiekimo grandinėms, užimtumui ir darbo sąlygoms, taip pat su tuo susijusį makroekonominį poveikį. Griežta visų naujų iniciatyvų konkurencingumo patikra turėtų būti kontrolės priemonė siekiant užtikrinti, kad pasiūlymais būtų remiamas didesnis konkurencingumas, darbo vietų kūrimas ir tvarus augimas.

5.   Poveikio vertinimas – konkurencingumo patikros pagrindas

5.1.

Konkurencingumo patikra turėtų būti grindžiama patikima informacija apie politikos ir reglamentavimo iniciatyvų poveikį įvairiais lygmenimis, įskaitant reikalavimų laikymosi išlaidas, lengvesnį patekimą į rinkas ir kitą tiesioginį poveikį įmonėms. Ypač svarbus yra didinamasis poveikis vertės grandinėse, pavyzdžiui, poveikis energijos ir žaliavų prieinamumui. Konkurencingumo patikra taip pat turėtų apimti poveikį darbo vietoms, investicijoms, inovacijoms, našumui, bylinėjimosi aspektams, bendrosios rinkos veikimui, užsienio prekybai ir bendram Europos socialiniam modeliui bei tvariam augimui.

5.2.

Dabartinėse geresnio reglamentavimo gairėse ir priemonių rinkinyje, kurie parengti pagal Europos Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, jau reikalaujama, kad prie iniciatyvų, kurios, kaip tikimasi, turės didelį ekonominį, socialinį poveikį ar poveikį aplinkai, būtų pridedami poveikio vertinimai. Poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti aprašytas poveikis aplinkai, socialinis ir ekonominis poveikis, įskaitant poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei konkurencingumui. EESRK ragina teikti išsamias ataskaitas dėl konkurencingumo poveikio pačioms įvairiausioms įmonėms, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, pagal sektorių, dydį ir verslo modelį.

5.3.

EESRK palankiai vertina dabartinio priemonių rinkinio turinį ir pažymi, kad EBPO darbo dokumente Europos Komisijos konkurencingumo priemonė buvo nurodyta kaip išsamiausias esamas dokumentas, skirtas vertinti reguliavimo poveikį konkurencingumui (7). Tačiau taip pat akivaizdu, kad reikia patobulinimų, ypač susijusių su priemonių įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu.

5.4.

Remiantis Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) duomenimis, poveikio analizė dažnai buvo nepakankamai išplėtota, o tam tikras reikšmingas poveikis nepakankamai įvertintas. Kaip aprašyta RPV 2021 m. metinėje ataskaitoje (8), ji dažnai prašė atlikti išsamesnę poveikio vartotojams, konkurencingumui, inovacijoms, valstybėms narėms ir MVĮ analizę. Ji taip pat dažnai prašė pateikti išsamesnius kiekybinius duomenis, ypač apie administracines išlaidas ir sutaupytas lėšas. Savo 2020 m. ataskaitoje (9) RPV dažniausiai minėjo, kad trūksta konkurencingumo analizės (dažnai tai siejama su nepakankama išlaidų analize), poveikio MVĮ ir visuomenei analizės.

5.5.

Todėl EESRK pabrėžia, kad poveikio vertinimuose daugiau dėmesio reikia skirti konkurencingumui, siekiant užtikrinti tinkamą jų pusiausvyrą. Komitetas taip pat mano, jog svarbu, kad įvairios su konkurencingumu susijusios priemonių rinkinio dalys, įskaitant sektorių konkurencingumą, MVĮ, inovacijas, konkurenciją, vidaus rinką, prekybą ir investicijas, būtų nagrinėjamos kompleksiškai.

5.6.

Atliekant konkurencingumo patikrą reikia atsižvelgti į didelę įmonių įvairovę ir į tai, kad joms gali būti daromas visiškai skirtingas poveikis. Todėl EESRK ragina tinkamai įvertinti poveikį įvairiems verslo sektoriams ir ekosistemoms, įvairaus dydžio įmonėms (įskaitant MVĮ), įmonėms, veikiančioms skirtingose vertės grandinės dalyse ir skirtingose rinkose bei geografinėse vietovėse, ir įmonėms, turinčioms skirtingus verslo modelius, įskaitant bendroves, kooperatyvus ir socialinės ekonomikos įmones.

5.7.

EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti tarptautiniam ES įmonių konkurencingumui, kuris yra ypač svarbus ES atviro strateginio savarankiškumo ir eksporto galimybių požiūriu.

5.8.

EESRK pabrėžia, kad poveikio konkurencingumui vertinimas neturėtų apsiriboti vien tik atskiros iniciatyvos poveikiu, bet turėtų būti vertinama ir bendra teisės aktų ar kitų priemonių, darančių poveikį tiems patiems subjektams, našta, ypač reikalavimų laikymosi išlaidos. Be to, vertinimas turėtų apimti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį, įskaitant įvairius prognozavimo scenarijus. Siekiant rasti geriausią politikos variantą, taip pat būtina įvertinti alternatyvių galimybių poveikį konkurencingumui ir išsamiai jas išdėstyti. Taip pat svarbu, kad konkurencingumo poveikio vertinime daugiau dėmesio būtų skiriama kiekybiniams duomenims ir jie būtų išsamiau analizuojami.

5.9.

EESRK ragina atlikti išsamų teigiamo ir neigiamo poveikio konkurencingumui vertinimą ir pateikti įrodymų. Turėtų būti siekiama ne tik išvengti konkurencingumo sumažėjimo, bet ir siekti platesnio užmojo tikslo – didinti bendrą Europos socialinės rinkos ekonomikos konkurencingumą, prisidedant prie stipraus, tvaraus ir įtraukaus augimo.

5.10.

EESRK taip pat mano, kad svarbu visapusiškai vertinti konkurencingumą tvarumo požiūriu. Aplinkos tvarumas yra susijęs su verslo konkurencingumu ne tik kaip sąnaudų veiksnys, bet ir todėl, kad daugelis rinkos dalyvių, įskaitant klientus, investuotojus ir finansuotojus, tikisi gero aplinkosauginio veiksmingumo. Tas pats pasakytina ir apie socialinį tvarumą, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir darbuotojų teisėms. Tai darant reikia suderinti keletą aspektų, įskaitant, be kita ko, technologinę pažangą, sąnaudas ir visuomenės pritarimą.

5.11.

Kadangi poveikio konkurencingumui vertinimas sudaro faktinį konkurencingumo patikros pagrindą, EESRK mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad poveikio konkurencingumui vertinimas būtų privalomas, veiksmingas, visapusiškai įgyvendinamas ir vykdomas. Jei teisėkūros proceso metu padaroma esminių pakeitimų, jis taip pat turėtų būti atnaujinamas. Kartu EESRK pabrėžia, kad vertinimams atlikti reikia pakankamų išteklių ir tinkamų įgūdžių. EESRK taip pat rekomenduoja reguliariai atlikti konkuruojančių šalių praktikos lyginamąją analizę.

5.12.

Atliekant konkurencingumo patikrą taip pat turėtų būti visapusiškai naudojamasi kitomis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, tinkamumo patikrinimais, programa REFIT ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma. Tai ypač svarbu vertinant bendrą įvairių iniciatyvų poveikį.

6.   Konkurencingumo patikra – sprendimų priėmimo dalis

6.1.

EESRK mano, kad konkurencingumo patikra turėtų būti svarbi subalansuoto sprendimų priėmimo dalis ir turėtų būti taikoma bet kokio pobūdžio ES politikos ir teisėkūros procesuose, taip pat apimant ES strategijas ir programas, biudžeto ir fiskalines nuostatas, antrinės teisės aktus ir tarptautinius susitarimus. Be to, ji turėtų būti taikoma Europos semestro procesui, nes valstybių narių politika šiuo atžvilgiu yra nepaprastai svarbi.

6.2.

Nors atliekant konkurencingumo patikrą daugiausia dėmesio skiriama iniciatyvoms, kurių pagrindiniai tikslai nėra konkurencingumo didinimas, EESRK ragina Komisiją taip pat parengti konkrečią konkurencingumo darbotvarkę, kurios ilgalaikis tikslas būtų didinti ES konkurencingumą.

6.3.

Konkurencingumo darbotvarkėje dėmesys turėtų būti sutelktas į ilgalaikę perspektyvą ir skiriamas tokiems svarbiems klausimams kaip bendrosios rinkos plėtra ir rinkos kliūčių mažinimas; investicijų ir galimybių gauti lėšų ir finansavimą, įskaitant investicijas, skiriamas atsižvelgiant į lyčių aspektą, didinimas; palankesnių sąlygų užsienio prekybai ir išorės bendradarbiavimui sudarymas; inovacijų, aukšto lygio talentų ir mokslinių tyrimų kompetencijos skatinimas; įgūdžių tobulinimas pasitelkiant švietimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; įtraukesnių darbo rinkų kūrimas ir darbo sąlygų gerinimas; leidimų išdavimo procedūrų spartinimas, biurokratijos ir reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimas ir labiau skatinančių mokesčių sistemų kūrimas. Ji taip pat turėtų skatinti verslo modelius, kuriais konkurencingumas būtų suderinamas su socialiniais ir aplinkos tikslais, kaip tai daroma ASV kriterijus savo investicijoms taikančių įmonių ir organizacijų atveju.

6.4.

Svarbiomis darbotvarkės dalimis taip pat turėtų būti labai mažų įmonių ir MVĮ stiprinimas ir skaitmeninės bei ekologinės pertvarkos skatinimas. Be to, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių pajėgumams, skirtumams ir būtinam valstybių narių bendradarbiavimui, taip pat iniciatyvų vykdymo užtikrinimui ir nuolatinei darbotvarkės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenai. EESRK taip pat pabrėžia svarbų socialinio dialogo vaidmenį, apibrėžtą Europos socialinių teisių ramstyje.

6.5.

Kalbant apie trumpalaikes priemones, EESRK teigiamai vertina tai, kad ES konkurencijos politika buvo greitai pritaikyta prie COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje bei jų ekonominių padarinių (10). Lankstus valstybės pagalbos taisyklių taikymas, nors ir išimtinis bei laikinas, buvo nepaprastai svarbus, kad ES įmonės išgyventų labai sunkiais laikais, taip išsaugant Europos įmonių konkurencingumą, kurį jos pasiekė diegdamos inovacijas ir didindamos našumą.

6.6.

Taip pat labai svarbu užtikrinti patikimą ir sąžiningą konkurenciją tiek viduje, tiek konkurentų iš ES nepriklausančių šalių atžvilgiu. Komitetas palankiai vertina šiuo metu vykdomą darbą, kuriuo siekiama, kad valstybės pagalbos taisyklės, taikomos sveikatos ir socialinių paslaugų srities VESP, būtų veiksmingesnės, kad būtų užtikrinta geresnė tokių paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams vietos lygmeniu (11).

6.7.

EESRK taip pat iš esmės palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų, nes ja siekiama išvengti didelio poveikio bendrosios rinkos veikimui ir taip užtikrinti vienodas sąlygas užsienio konkurentų atžvilgiu (12).

6.8.

Konkurencingumo darbotvarkė būtų kitas žingsnis siekiant įgyvendinti pagrindinį pirmininkaujančios Čekijos prašymo tikslą, t. y. sukurti tvirtesnę ir atsparesnę ES ekonomiką. Tokiu būdu ji prisidėtų prie ES piliečių gerovės, taip pat prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos kūrimo. Kadangi konkurencingumas yra visiems rūpimas klausimas, rengiant darbotvarkę turi aktyviai dalyvauti socialinių partnerių atstovai ir kiti pilietinės visuomenės veikėjai.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (COM(2021) 550 final) (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020) 590 final) (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(3)  Pirmininkės U. von der Leyen kalba Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl pasirengimo 2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

(4)  Achtung Europa, ECIPE 2021.

(5)  2022 m. vasaros ekonominė prognozė.

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES veiksmų nebuvimo kaštai. Bendrosios rinkos nauda“ (tiriamoji nuomonė) (OL C 443, 2022 11 22, p. 51).

(7)  How do laws and regulations affect competitiveness („Kokį poveikį įstatymai ir teisės aktai daro konkurencingumui“), EBPO 2021 m.

(8)  Reglamentavimo patikros valdybos metinė ataskaita, 2021 m.

(9)  Reglamentavimo patikros valdybos metinė ataskaita, 2020 m.

(10)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujiems iššūkiams tinkama konkurencijos politika“ (COM(2021) 713 final) (OL C 323, 2022 8 26, p. 34).

(11)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Valstybės pagalbos taisyklės, taikytinos sveikatos ir socialinių paslaugų srities VESP pagal popandeminį scenarijų. Svarstymai ir pasiūlymai dėl Komisijos vertinimo siekiant iš dalies pakeisti 2012 m. teisės aktų rinkinį“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 323, 2022 8 26, p. 8).

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021) 223 final – 2021/0114 (COD)) (OL C 105, 2022 3 4, p. 87).