Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022AE3219

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“ (COM(2022) 236 final)

    EESC 2022/03219

    OL C 75, 2023 2 28, p. 185–189 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2023 2 28   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 75/185

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“

    (COM(2022) 236 final)

    (2023/C 75/27)

    Pranešėja

    Alena MASTANTUONO

    Prašymas pateikti nuomonę

    Europos Komisija, 2022 6 28

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

    Atsakingas skyrius

    Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

    Priimta skyriuje

    2022 10 4

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2022 10 26

    Plenarinė sesija Nr.

    573

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    179 / 3 / 1

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1

    		 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra labai sunerimęs dėl poslinkių energijos rinkose, todėl palankiai vertina faktą, kad Komisijos komunikate svarstomos intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu. Todėl EESRK pabrėžia Komisijos išvadą, kad „yra sričių, kuriose reikia pakoreguoti ES elektros energijos rinkos modelį, kad būtų atsižvelgta į būsimą energetikos aplinką ir elektros energijos gamybos rūšių derinį, naujas besiformuojančias technologijas, geopolitinius pokyčius ir dabartinės krizės metu įgytą patirtį. Tokie koregavimai turėtų padėti optimizuoti elektros energijos rinkos modelio veikimą ir užtikrinti, kad jis būtų geriau pritaikytas skatinti ekonomiškai efektyvų elektros energijos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, užtikrinti vartotojams prieinamas kainas ir padidinti jo gebėjimą atlaikyti kainų svyravimą“.

    1.2

    		 Kadangi gerai veikiančios energijos rinkos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant visų pagrindinių tvarios energetikos sistemos tikslų, t. y. energijos tiekimo saugumo, priimtinų sąnaudų ir kainų bei poveikio klimatui neutralumo, EESRK taip pat mano, kad svarbu sudaryti palankesnes tinkamas sąlygas ir jas užtikrinti ateityje. Jokios būsimos priemonės neturėtų pakenkti šioms išankstinėms sąlygoms ir turėtų padėti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu imtis veiksmų klimato kaitos srityje.

    1.3

    		 Tačiau kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė energijos kainų krizė daro neigiamą poveikį Europos namų ūkiams ir įmonėms. Nepaprastai didelės energijos kainos skatina infliaciją ir ekonominį neužtikrintumą. Todėl EESRK pritaria Komisijos požiūriui imtis priemonių trumpuoju laikotarpiu, kad Europos piliečiams ir įmonėms būtų užtikrintos prieinamos kainos ir sumažintos išlaidos, įskaitant tiesioginę finansinę paramą pažeidžiamiems vartotojams, taip pat labiausiai nukentėjusioms MVĮ ir daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams. Tačiau EESRK mano, kad po laikinų intervencinių priemonių reikėtų koreguoti rinkos modelį tose srityse, kuriose reikia pakeisti ES elektros energijos rinkos struktūrą, kaip nurodo Komisija.

    Užuot teikiant nuolatinę kompensaciją, EESRK ragina politikos formuotojus skatinti ir remti žmones, kad jie taptų energiją gaminančiais vartotojais ir kurtų vietos energetikos bendrijas, taip skatinant didesnį jų nepriklausomumą nuo bendrosios rinkos kainų. EESRK ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti pažeidžiamus vartotojus ir pasitelkiant specialias programas padėti jiems tapti gaminančiais vartotojais.

    1.4

    		 EESRK nuomone, pagrindinė problema yra didelė gamtinių dujų kaina, todėl visomis Europos ir nacionalinio lygmens priemonėmis turėtų būti siekiama pašalinti šią pagrindinę didėjančių elektros energijos kainų priežastį, sudaryti palankesnes sąlygas didesnei gamybai ir naudoti neiškastinių išteklių energiją, kad būtų patenkinta energijos paklausa. Todėl Komitetas palankiai vertina 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos pasiūlytus veiksmus dėl paklausos ir ragina namų ūkius, viešąjį sektorių ir įmones dėti bendras pastangas. Paklausos mažinimas yra lengviausias būdas apmokėti sąskaitas už energiją ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. EESRK taip pat ragina daugiau investuoti į spartesnį perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos.

    1.5

    		 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų turi būti surengtos nuodugnios diskusijos ir atlikta poveikio analizė. EESRK norėtų dalyvauti šioje diskusijoje. Ir Komisija, ir valstybės narės turėtų vengti pasiūlymų, kurie keltų pavojų didmeninės rinkos veikimui arba energijos vidaus rinkos integracijai.

    2.   Bendrosios pastabos

    2.1

    		 Komisijos komunikatas dėl intervencijų į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimo ilguoju laikotarpiu grindžiamas keliais naujausiais dokumentais, kuriuose nagrinėjamas spartus energijos kainų kilimas ir susirūpinimas dėl energijos tiekimo saugumo, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Jis taip pat yra glaudžiai susijęs su iniciatyvomis, susijusiomis su energetikos pertvarka siekiant neutralaus poveikio klimatui. EESRK pabrėžia, kad komunikatą reikia apsvarstyti atsižvelgiant į šį bendrą kontekstą, ir nurodo savo ankstesnes nuomones šiais klausimais (1).

    2.2

    		 Gerai veikiančios energijos rinkos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant visų pagrindinių tvarios energetikos sistemos tikslų, t. y. energijos tiekimo saugumo, prieinamų sąnaudų ir kainų bei poveikio klimatui neutralumo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu visiems šiems tikslams kyla pavojus, ES turėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurios duotų naudos visiems tikslams, ir atsižvelgti į Europos ekonominio ir socialinio modelio poreikius. Todėl EESRK mano, kad svarbu grįžti prie pagrindinių dalykų ir sutelkti dėmesį į tai, kaip sudaryti veiksmingas sąlygas geriau integruoti energijos rinkas.

    2.3

    		 Dėl sektorių integracijos energijos rinkos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios, o tai padeda ekonomiškai efektyviai sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spręsti didėjančio energetikos sistemos nepastovumo klausimą. Dabartinis rinkos modelis, viena vertus, turėtų skatinti subjektus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tai būtina, kad Europa galėtų siekti poveikio klimatui neutralumo, tačiau, kita vertus, kadangi elektros energijos kainos nustatomos taikant pirmumo tvarką, dabartinis rinkos modelis labai kenčia dėl nepaprastai didelių dujų kainų.

    2.4

    		 Vidaus rinka yra labai svarbi ES siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą, tai pasakytina ir apie energetiką. Be to, tarptautinės rinkos taip pat daro didelį poveikį ES energetikos sistemai, ypač kalbant apie kuro rinkas. Geopolitiniai pokyčiai aiškiai parodė, kad ES turi siekti didesnio strateginio savarankiškumo energetikos ir su energija susijusių žaliavų srityje. Norint pasiekti tikslą sumažinti ES priklausomybę nuo nepatikimų trečiųjų valstybių, būtinas glaudesnis bendradarbiavimas ir pabrėžiama valstybių narių tarpusavio priklausomybė. Nors svarbu, kad ES kuo labiau naudotųsi turimais ištekliais ir esamais pajėgumais, nerealu ir nenaudinga veikti atskirai nuo tarptautinių rinkų; veikiau reikėtų siekti vertingo bendradarbiavimo su patikimais partneriais.

    2.5

    		 Gerai veikiančios rinkos gali būti sukurtos tik tuo atveju, jei tvirtai laikomasi pagrindinių principų. EESRK pabrėžia, kad tinkama energetikos infrastruktūra yra būtinas bet kokios energetikos sistemos pagrindas ir prisideda prie bendro energijos rinkų veikimo, įskaitant energijos prieinamumą ir įperkamumą. Todėl energijos srauto kliūčių šalinimas yra pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti geresnį rinkų veikimą. Tinkamos rinkos taisyklės yra dar vienas svarbus rinkos veikimo aspektas, nes pagal jas, be kita ko, nustatomos konkurencijos taisyklės, todėl didėja skaidrumas ir kuriamos bei stiprinamos vienodos sąlygos.

    2.6

    		 Investicijos į energetikos infrastruktūrą yra neišvengiamos, jei norima, kad energetikos sistemos ir rinka vystytųsi ir veiksmingai reaguotų į dabartines tendencijas, įskaitant elektrifikaciją, lokalizaciją, skaitmenizaciją ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo didėjimą. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šioms investicijoms, politikos formuotojai ir kompetentingos institucijos turi paspartinti leidimų išdavimo ir administracines procedūras, kartu užtikrindamos tinkamas konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Moderni ir perspektyvi infrastruktūra turi apimti ne tik perdavimo ir skirstymo jungtis, bet ir elektros energijos kaupimo pajėgumą ir skaitmenines sistemas, kurių reikia, kad energetikos sistemos taptų pažangiomis. Tuo pat metu reikia vengti susaistymų, dėl kurių atsirastų neišnaudojamo turto.

    2.7

    		 EESRK mano, kad tikslinga atskirti trumpojo ir ilgojo laikotarpio priemones ieškant sprendimų ir gerinant dabartinę padėtį. Reikia pripažinti, kad daugeliui priemonių, ypač didelėms investicijoms, įgyvendinti reikia daugiau laiko. Kai kurioms priemonėms reikia daugiau laiko, kad būtų galima jas tinkamai planuoti, užtikrinti jų įgyvendinamumą ir suderinamumą su pagrindiniais energetikos tikslais ir išvengti trumpojo laikotarpio priemonių, kurios ilguoju laikotarpiu galėtų duoti priešingų rezultatų.

    2.8

    		 Mąstymo apie ilgalaikę perspektyvą poreikis taip pat susijęs su energijos tiekimo saugumo užtikrinimu ir pasirengimu ypatingoms situacijoms ir rinkų sutrikimams. Taip pabrėžiamas prognozavimo veiklos vaidmuo nustatant riziką ir sudarant sąlygas didinti atsparumą ir kovoti su rizika, be kita ko, rengiant nenumatytų atvejų planus.

    2.9

    		 Be to, EESRK mano, kad tam tikros rūšies pajėgumų mechanizmai gali padėti užtikrinti tiekimo saugumą, ypač vartojimo piko metu, kartu išvengiant nepagrįstų rinkos iškraipymų, laikantis reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos modelio principų.

    2.10

    		 Nors EESRK ragina politikos formuotojus nuolat ir nuosekliai laikytis visų pagrindinių tvarios energetikos sistemos tikslų, jis taip pat ragina sutelkti dėmesį į pagrindines problemų priežastis. Nesilaikant tokio požiūrio kyla didelis pavojus, kad su ūmiais simptomais bus kovojama neefektyviomis arba, blogiausiu atveju, pagrindiniams tikslams kenkiančiomis priemonėmis. Šiuo atveju politikos formuotojai turėtų aiškiai nurodyti tokio pobūdžio nepaprastosios padėties scenarijaus įgyvendinimo terminus.

    2.11

    		 EESRK pabrėžia, kad bet kokios priemonės, tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu, turėtų būti grindžiamos patikimais moksliniais duomenimis, svariais įrodymais ir išsamiais poveikio vertinimais. Kalbant apie politiką ir priemones, reikėtų vykdyti išsamias konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę.

    2.12

    		 Apskritai pokrizinių energijos rinkų plėtra turėtų būti vis labiau grindžiama inovacijomis ir konkurencija, o ne subsidijomis ir prekybos kliūtimis. Be to, reikia pripažinti, kad kalbant apie ES energijos rinką intervencinės priemonės bet kurioje srityje galėtų turėti padarinių likusiai rinkai. Todėl priemonės valstybėse narėse turi būti tinkamai nukreiptos ir laikinos, o jų poveikis – kuo mažiau iškraipantis ES rinką.

    3.   Konkrečios pastabos

    3.1

    		 Bet kokia galima intervencinė priemonė energijos rinkose turėtų būti vertinama atsižvelgiant į pagrindinius tikslus, kad būtų užtikrinama tai, jog intervencinės priemonės nekenkia bendrosios rinkos vientisumui ir vienodoms sąlygoms ar nesukelia neužtikrintumo, silpninančio investavimo aplinką. Be to, jos neturi kenkti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastangoms.

    3.2

    		 Tai griežtas reikalavimas, nes bet kokia intervencinė priemonė energijos rinkoje gali sukelti neigiamų padarinių. Daugeliu atvejų gali kilti tokie neigiami padariniai, kaip rinkos iškraipymai, biudžeto išlaidos, energijos tiekimo sutrikimai arba neigiamas poveikis investicijoms ar vartotojų elgsenai. Todėl EESRK pabrėžia, kad bet kokia intervencinė priemonė turi būti grindžiama išsamia jos ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių padarinių analize.

    3.3

    		 EESRK mano, kad tiesioginė finansinė parama siekiant sušvelninti padidėjusių energijos kainų poveikį tiems, kuriems jos reikia, neabejotinai yra realiausia priemonė krizės atveju. Tačiau galimos krizei sušvelninti skirtos paramos priemonės turėtų būti laikinos ir skirtos tiems, kurie patiria didžiausią poveikį, nesvarbu, ar tai būtų piliečiai, MVĮ ar daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai.

    3.4

    		 Užuot teikiant nuolatinę kompensaciją, EESRK ragina politikos formuotojus skatinti ir remti žmones, kad jie taptų energiją gaminančiais vartotojais ir kurtų vietos energetikos bendrijas, taip skatinant didesnį jų nepriklausomumą nuo bendrosios rinkos kainų. Daugiau pastangų taip pat reikėtų skirti piliečių ir mažųjų įmonių orientavimui ir paramai vykdant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklą, taip pat reagavimui į kintamus gamybos kaštus pasitelkiant lanksčią paklausą. Kaip rodo ankstesnės EESRK analizės, ypač pažeidžiami vartotojai, kurie labiausiai nukenčia nuo aukštų energijos kainų, turi blogiausias galimybes (o daugeliu atvejų visai jų neturi) tapti gaminančiais vartotojais. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis turi inicijuoti programas, kurios padėtų vartotojams įveikti įvairias jiems iškylančias kliūtis, pavyzdžiui, organizuoti informavimo ir aktyvumo skatinimo kampanijas, skirti finansinius išteklius, sudaryti galimybes gauti kapitalo, naudotis žeme ir stogais saulės ir vėjo energijos įrenginiams įrengti ir kt.

    3.5

    		 EESRK savo ankstesnėje nuomonėje (2) pritarė naujausioje ACER ataskaitoje (3) pateiktoms išvadoms, kad krizės metu elektros energijos rinka veikė gerai ir buvo išvengta elektros energijos tiekimo nutraukimo ar net visiško atsijungimo tam tikrose srityse. ACER vertinimas taip pat rodo, kad kainų svyravimas būtų buvęs daug didesnis bet kurioje atskirai veikusioje valstybėje. Tačiau Komitetas puikiai supranta, kad dėl dujų kainų didėja energijos kainos, turint omenyje dabartinį rinkos modelį, pagal kurį kainą lemia pirmumo tvarka. EESRK atkreipia dėmesį į bendras Sąjungos vertybes, susijusias su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje ir nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties pridėtame Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų (4).

    3.6

    		 Apskritai taip pat reikia pripažinti, kad pastaraisiais dešimtmečiais daug pasiekta integruojant ES energijos rinkas. Tai buvo labai naudinga užtikrinant energijos prieinamumą ir įperkamumą, kurie dažnai laikomi savaime suprantamu dalyku. Jeigu nebūtų bendradarbiaujama ir nevyktų rinkų integracija, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo ir energetikos sistemos žalinimo sąnaudos būtų gerokai didesnės.

    3.7

    		 Ši teigiama energijos rinkos integracijos plėtra turėtų būti tęsiama. Didėjant priklausomybei nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vis labiau auga susidomėjimas elektros energijos rinkų sujungimu už valstybės ribų ir to teikiama nauda. Išaugus valstybių vidaus ir tarpvalstybinėms jungtims, ne tik didėja energijos tiekimo saugumas, bet ir išlyginamos kainos. Trumpuoju laikotarpiu tai gali būti nenaudinga tiems, kurie naudojasi mažesnėmis kainomis skirtingų kainų diapazone, tačiau ilguoju laikotarpiu tai padeda sumažinti ir stabilizuoti kainas.

    3.8

    		 Remiantis ACER vertinimu, dabartinį rinkos modelį verta išlaikyti. Tačiau EESRK sutinka su Komisija, kad yra sričių, kuriose būtina koreguoti ES elektros rinkos modelį, nes tik taip bus galima pasiekti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus mažesnėmis sąnaudomis ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą, ypač dėl padidėjusios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo, bei užtikrinti stabilumą ir kainų prieinamumą.

    3.9

    		 EESRK siūlo išnagrinėti, pavyzdžiui, ar dabartinis rinkos modelis, įskaitant jo reguliavimo sistemą, suteikia pakankamai paskatų investuoti į lankstumo galimybes (pvz., saugojimą, apkrovos perkėlimą ir žaliąjį vandenilį). Nekeičiant konkursų procedūrų, nes tai sukeltų didelę riziką, galima pasinaudoti daugeliu kitų galimybių, kurios galėtų paskatinti diegti sistemai palankias technologijas, įskaitant tinklo mokesčio sistemą, pagal kurią atlyginama už atitinkamą elektros energijos gamybą ir vartojimą.

    3.10

    		 Be to, EESRK mano, kad taip pat būtina nedelsiant pradėti politines diskusijas dėl to, kaip taikant būsimą rinkos modelį užtikrinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir jų refinansavimą tolimoje ateityje, kai visos elektros energijos paklausos patenkinimas iš atsinaujinančiųjų išteklių būtų norma, o rinkos kaina galėtų būti nuolat lygi nuliui arba netgi neigiama.

    3.11

    		 Diskutuojant dėl didelių elektros energijos kainų tapo visiškai aišku, jog būtina dabartinę ribinę kainodarą pakeisti kitokia rūšies sistema, nes dujos, kurių vaidmuo dažnai yra nežymus, atlieka lemiamą vaidmenį nustatant elektros energijos kainą. Tokiomis aplinkybėmis Komitetas primena apie 2022 m. rugsėjo 8 d. EESRK pirmininkės ir EESRK TEN skyriaus pirmininkės pareiškimą, kad „EESRK ragina imtis bendrų Europos veiksmų elektros energijos kainų stabilumui užtikrinti ir skubioms energijos rinkos reformoms, kartu ragina greičiau baigti kurti bendrąją rinką ir stiprinti infrastruktūrą“.

    3.12

    		 Kainų augimą iš esmės lėmė netikėti išorės veiksniai, tokie kaip karas, dėl kurio ir dėl taikomos pirmumo tvarkos elektros energijos rinkos kainos pasiekė rekordinį lygį. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė dabartinių didelių energijos kainų priežastis yra dujos, idealus problemos sprendimas būtų kuo labiau sumažinti dujų naudojimą ir padidinti neiškastinių išteklių energijos gamybą ir naudojimą, kad būtų patenkinta energijos paklausa.

    3.13

    		 Iškastinių išteklių energija taip pat turi įtakos elektros energijos kainoms dėl apyvartinių taršos leidimų, kurių kaina gerokai išaugo, nors, palyginti su dujų kainomis, jų poveikis tebėra nedidelis. Be to, didelę elektros energijos kainos dalį vartotojams vis dar sudaro įvairūs mokesčiai.

    3.14

    		 Reikėtų atskirti kainų šuolius, kuriuos sukelia išskirtinės situacijos, pavyzdžiui, karas, ir įprastesnius kainų svyravimus. Svyravimai priklauso nuo daugelio veiksnių, susijusių su energijos pasiūla ir paklausa. Tikėtina, kad dėl didėjančios kintamų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos didės kainų svyravimas elektros energijos sistemoje. Todėl rinka turi siųsti tinkamus kainų signalus, kad patenkintų lankstumo poreikį.

    3.15

    		 EESRK pabrėžia, kad viršutinės kainų ribos ar kitokios intervencinės priemonės didmeninėse energijos rinkose dažnai būtinos dabartinėmis pernelyg įtemptos energijos rinkos sąlygomis, tačiau jos gali turėti įtakos tiekimo saugumui, investicinei aplinkai ir energijos taupymui. Tokiu būdu EESRK supranta, kad investicijoms į energijos gamybą skatinti reikalingi rinkos kainų signalai, kaina taip pat skatina taupyti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau siekiant sušvelninti energijos kainų šuolių poveikį, reikia laikinos ir tikslingos kompensacijos tiems, kurie labiausiai kenčia nuo energijos kainų, nesvarbu, ar tai namų ūkiai, ar įmonės.

    3.16

    		 EESRK palankiai vertina pasiūlymą išnagrinėti REMIT sistemos peržiūrą siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rinka riziką didinant rinkos skaidrumą ir gerinant rinkos duomenų kokybę. Siekiant išvengti neigiamo poveikio įmonėms, namų ūkiams ir visuomenei, EESRK taip pat ragina išnagrinėti priemones, kuriomis būtų sprendžiama dujų kainų iškraipymo dėl galimo piktnaudžiavimo rinka ir spekuliavimo problema.

    3.17

    		 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus sąlygoms reikia peržiūrėti nacionalinius klimato ir energetikos planus, kad būtų galima koordinuotai reaguoti į ilgalaikius elektros energijos poreikius.

    Briuselis, 2022 m. spalio 26 d.

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

    Christa SCHWENG

    (1)  OL C 275, 2022 7 18, p. 80, OL C 323, 2022 8 26, p. 123, OL C 443, 2022 11 22, p. 140.

    (2)  OL C 443, 2022 11 22, p. 140.

    (3)  ACER galutinis ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinimas.

    (4)  OL C 275, 2022 7 18, p. 80.

    Top