Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022AE2765

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 (COM(2022) 144 final)

    EESC 2022/02765

    OL C 75, 2023 2 28, p. 159–163 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2023 2 28   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 75/159


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011

    (COM(2022) 144 final)

    (2023/C 75/23)

    Pranešėjas

    Manuel GARCÍA SALGADO

    Bendrapranešėjis

    Domenico CAMPOGRANDE

    Prašymas pateikti nuomonę

    Europos Parlamentas, 2022 5 18

     

    Europos Sąjungos Taryba, 2022 5 30

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

    Atsakingas skyrius

    Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)

    Priimta skyriuje

    2022 9 13

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2022 10 27

    Plenarinė sesija Nr.

    573

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    139 / 0 / 0

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    EESRK mano, kad EK nesiūlo jokių trumpalaikių sprendimų, kurie padėtų išvengti dabar susiklosčiusios padėties, kai vėluojama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti naujus standartus. Ji siekia iš dalies pakeisti Statybos produktų reglamentą (1) (toliau – SPR), o tai, net jei pavyks, duos rezultatų tik per 10 metų.

    1.2.

    EESRK susirūpinęs pažymi, kad siūlomas pereinamasis laikotarpis nuo dabartinio iki persvarstyto reglamento yra 20 metų, dėl to gali kilti praktinių problemų, nes laipsniškas darniųjų techninių specifikacijų nustatymas per 20 metų yra per ilgas laikotarpis. Dabar standartizacijos sistema yra neveiksminga, nes joje nėra priemonių, kuriomis būtų galima reaguoti į EK keliamus klausimus ir atsižvelgti į nustatytus politinius prioritetus.

    1.3.

    EESRK susirūpinęs pažymi, kad nors EK valstybėms narėms pateikė keletą politinių galimybių, ji grįžta prie senojo požiūrio, pagal kurį techninius standartus rengia Europos lygmens reguliavimo institucijos, o tai ypač kelia nerimą, nes toks centralizuotas procesas apribotų mažesnių pramonės atstovų galimybes pareikšti savo nuomonę ir pasirūpinti, kad į jų požiūrį būtų atsižvelgta.

    1.4.

    EESRK, sutikdamas su statybų sektoriaus atstovais, pritaria, kad būtų parengta EK pateiktos galimybės alternatyva, išlaikant standartizacijos esmę. Reikės tęsti diskusijas ir kviesti visas suinteresuotąsias šalis (valstybes nares, Europos standartizacijos komitetą (CEN), Europos Komisiją ir kt.) bendradarbiauti, kad būtų pasiūlytas perspektyvus sprendimas, padedantis pasiekti, kad sistemoje darniesiems standartams tektų pagrindinis vaidmuo. Tikslas – įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į dialogą, kuriuo siekiama sukurti tinkamą sistemą, kuriai esant būtų galimas laisvas statybos produktų judėjimas. Šiame procese pagrindinė priemonė yra socialinis dialogas su darbdaviais ir darbuotojais ir visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas standartizacijos procese.

    1.5.

    Nors EESRK pripažįsta, kad dažnai manoma, jog standartizaciją inicijuoja pramonė, procesui vykstant pagal principą „iš apačios į viršų“, labai svarbu užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų ir lanksčiai dirbtų kartu, kad būtų greitai ir laiku parengti naujausi standartai, labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarumą bei skaitmeninę pertvarką, kartu sudarant palankesnes sąlygas inovacijoms statybos sektoriuje. Šis procesas taip pat turėtų būti remiamas pasitelkiant socialinį dialogą ir jis turėtų užtikrinti darbdavių, darbuotojų ir visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą standartizacijos procese.

    1.6.

    EESRK nuomone, tinkamai veikianti Europos statybos produktų reguliavimo sistema, integruota į standartizacijos sistemą, ne tik patenkintų pramonės poreikius, bet ir pasitarnautų visai visuomenei, todėl svarbu įtraukti socialinius partnerius. Ji suteiks galimybę ES sukurti skaitmeninę vidaus rinką, užtikrinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 ir pasiekti Europos žaliojo kurso strateginius planus bei žiedinės ekonomikos tikslus.

    1.7.

    EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomame naujajame SPR nurodoma, kad visi statybos sektoriaus dalyviai privalo taikyti europinius vertinimo metodus, klasifikaciją ir kriterijus. Tai daro poveikį daugiau kaip trims milijonams ES įmonių, kurių dauguma yra MVĮ. Reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, jie neturi būti susiję su pernelyg didele biurokratine ir administracine našta, ypač jei jų pridėtinė vertė yra ribota. EESRK mano, kad ši problema siūlomame persvarstytame SPR nepakankamai įvertinta.

    1.8.

    EESRK mano, kad būtų pageidautina pateikti išsamią eksploatacinių savybių deklaraciją, taip pat pakoreguoti 6 straipsnį ir III priedą, kad jie atitiktų I priede nustatytus reikalavimus, nes CE ženklu paženklintais statybos produktais neužtikrinamas pagrindinių statinių reikalavimų laikymasis. Tai trukdo sukurti bendrąją Europos statybos produktų vidaus rinką, nes pagal 8 straipsnį valstybės narės gali būti įpareigotos neleisti tiekti rinkai ir naudoti tokių statybos produktų, kurie gali kelti pavojų statybviečių saugai.

    1.9.

    EESRK pabrėžia, kad su SPR susijusias procedūras reikia patobulinti arba toliau plėtoti, ypač standartizacijos ir sąsajų su nacionaliniais įgyvendinimo standartais nustatymo srityse. Reikėtų užtikrinti, kad Europos Komisija visus bandymų reikalavimus ir (arba) veikimo charakteristikų reikalavimus nustatytų kaip darniuosius standartus. Jei tai nebus padaryta, turėtų būti galima statybos produktams taikyti nacionalinius reikalavimus, kai yra specialių nacionaliniu lygmeniu susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su statybos produktų naudojimu. Tai reikštų, kad nacionaliniai reikalavimai ir priedai turėtų būti patvirtinti tam tikram laikotarpiui. Jei eksploatacinių savybių deklaracija yra išsamesnė, reikia imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad darbų lygmeniu (projektavimas, montavimas ir t. t.) būtų užtikrinta atitiktis tiek informacijos turiniui, tiek jos patikimumui.

    1.10.

    EESRK atkreipia dėmesį į problemą, kad siūlomame persvarstytame SPR nenurodytas informacijos apie viešojo pirkimo specifikacijose nurodytus produktus rinkimo mechanizmas, nes jis įtrauktas į naująjį 7 straipsnį. Surinkti visų viešųjų pirkėjų poreikius atitinkančias savybes ir charakteristikas, susijusias su visais naudojimo būdais, bus didžiulė ir nesibaigianti užduotis.

    1.11.

    EESRK mano, jog labai svarbu tai, kad dėl naujajame SPR nustatyto nepakankamai aiškaus reglamentavimo statybos įmonės dels įgyvendinti žiediškumo principą, joms kils jo įgyvendinimo kliūčių arba toks įgyvendinimas bus sustabdytas. Todėl siekiant, kad žiediškumo principo įgyvendinimas nebūtų sustabdytas, būtina priimti patikslinantį reglamentą.

    1.12.

    EESRK mano, kad į siūlomą persvarstytą SPR turi būti įtrauktos aiškios ir proporcingos nuostatos, kuriomis būtų atsižvelgiama į tai, kad apie pakartotinai naudojamus ar perdarytus produktus, produktus, pagamintus prieš 20, 50 ar 150 metų, nėra informacijos, nes informacijos apie šių CE ženklu pažymėtų produktų eksploatacines savybes galima gauti tik vietoje.

    1.13.

    EESRK yra įsitikinęs, kad sektoriaus konkurencingumui svarbu, jog persvarstytas SPR pasiūlymas būtų priemonė, teikianti galimybių ne tik rinkai pateikti inovatyvų produktą, bet ir palengvinanti jo naudojimą. Todėl būtina į Europos techninį įvertinimą įtraukti ir informacijos, dėl kurios sumažėtų naudotojų nenoras pradėti naudoti naujovę.

    1.14.

    EESRK pabrėžia, kad turi būti aišku, jog sąvoka „statybos produktas“ ir toliau atitinka tik dabartinio SPR 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį ir kad ji nėra išplėsta. Neaišku, ką naujame SPR projekte reiškia sąvoka „paslauga“. Turi būti užtikrinta, kad pagal užsakymą pagaminti gaminiai ir toliau nepatektų į SPR taikymo sritį.

    1.15.

    EESRK pritaria tam, kad EU-OSHA EK pasiūlymą teigiamai vertina dėl papildomų statybos produktų funkcinių ir saugos reikalavimų kriterijų, visų pirma aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos kriterijų, dažnai susijusių su žiedine ekonomika ir tvarumu. Visa tai yra dar vienas įrodymas, kad geras darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas daro teigiamą poveikį.

    1.16.

    EESRK išreiškia susirūpinimą, nes apskritai nacionalinės teisės aktais leidžiama po keliais naudoti užterštas atliekas (iki tam tikro procento užterštas senomis dervomis, PCB, PCP, asbestu, sena mineraline vata); arba jos atiduodamos į specialius sąvartynus. Statybos ir griovimo atliekos sudaro daugiau kaip trečdalį visų ES susidarančių atliekų (2). Keliose srityse kyla įvairių prieštaringų problemų, pavyzdžiui, jei kelių tiesimo ir kitų infrastruktūros objektų gruntas nenaudojamas kaip didelė statybinių atliekų saugykla.

    1.17.

    EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad rengiantis pakartotiniam naudojimui, perdarymui ir perdirbimui reikia projektuoti, palengvinti komponentų ir medžiagų atskyrimą perdirbimo etape, vengti mišrių ar sudėtingų medžiagų ir kad dėl viso to darbuotojai turės plataus masto sąlytį su šiomis medžiagomis. EU-OSHA skatina įmones, kurios pasiūlė naujoviškų tokių problemų sprendimų, pavyzdžiui, „pašalinti pavojingus tirpiklius iš regeneruotų medžiagų analizės kelių statybos ir remonto sektoriuje“. Todėl EESRK mano, kad naujajame reglamente turi būti atsižvelgta į šiuos esminius darbuotojų saugos ir sveikatos aspektus. EESRK mano, kad šis reglamentas turi užtikrinti ne tik darbo vietas bei ekonominę pažangą, bet ir socioekonominius ir aplinkosauginius patobulinimus, grindžiamus įmonių socialinės atsakomybės principais ir susijusiu reglamentu.

    1.18.

    EESRK mano, kad, norint pasiekti pagrindinius pasiūlymo tikslus, jį reikia iš esmės persvarstyti.

    2.   Bendrosios pastabos

    2.1.

    2016 m. Komisijos parengtoje SPR įgyvendinimo ataskaitoje nustatyti tam tikri jo įgyvendinimo trūkumai. SPR vertinimas, REFIT platformoje pateiktos nuomonės, taip pat valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimai aiškiai parodė, kad sistema turi trūkumų, kurie trukdo veikti bendrajai statybos produktų rinkai ir todėl nepasiekiami SPR tikslai.

    2.2.

    Komunikate dėl Europos žaliojo kurso (3), Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir komunikate „Renovacijos banga“ (4) pabrėžtas SPR vaidmuo siekiant efektyviai energiją ir išteklius naudojančių pastatų ir renovacijos bei sprendžiant statybos produktų tvarumo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos klausimus. Pasiūlyme dėl peržiūrėtos Pastatų energinio naudingumo direktyvos (5) pabrėžiama pastatų ir statybinių medžiagų išmetamo ŠESD kiekio per pastatų ir statybinių medžiagų gyvavimo ciklą svarba apskaičiuojant naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą nuo 2030 m.

    2.3.

    Persvarstant Statybos produktų reglamentą, ES miškų strategijoje ir Komunikate „Tvarūs anglies ciklai“ (6) paskelbta apie metodikos ir patikimų bei skaidrių standartų, pagal kuriuos bus galima kiekybiškai įvertinti statybos produktų galimą naudą klimatui ir anglies dioksido surinkimą bei naudojimą, parengimą.

    2.4.

    Europos Parlamentas ir Taryba paragino imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas statybos produktų žiediškumas, šalinamos kliūtys bendrojoje statybos produktų rinkoje ir prisidedama prie Europos žaliojo kurso ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų įgyvendinimo.

    2.5.

    Du platūs SPR peržiūros tikslai yra: 1) sukurti gerai veikiančią bendrąją statybos produktų rinką ir 2) prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų, visų pirma modernios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos.

    2.6.

    SPR labai apriboja sektoriaus galimybes deklaracijoje nuosekliai ir suderintai nurodyti produkto eksploatacines savybes ir atskirti gaminius pagal klimato srities, aplinkosaugines ir tvarumo savybes. Be to, jis labai apriboja valstybių narių galimybes nustatyti nacionalinius reikalavimus pastatams arba į viešuosius pirkimus įtraukti kriterijus, susijusius su tvarumo tikslais, nekeliant pavojaus bendrosios rinkos veikimui.

    2.7.

    2020 m. kovo mėn. komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ (7) pateiktas planas, kaip ES pramonei vadovauti dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas“ statyba įvardyta kaip viena iš prioritetinių ekosistemų, kuri susiduria su didžiausiais sunkumais siekiant klimato srities ir tvarumo tikslų bei įgyvendinant skaitmeninę pertvarką ir kurios konkurencingumas nuo to priklauso.

    2.8.

    Pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo panaikinamas dabartinis SPR, siekiama pašalinti nustatytus SPR trūkumus ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso bei žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslus, susijusius su statybos produktais. Siekiant politikos tikslų, būtina gerinti pagrindinį SPR sistemos, visų pirma standartizacijos proceso, veikimą. Tačiau neatsižvelgiama į būtinus aspektus, susijusius su darbuotojų sveikata ir sauga, ir kitas EU-OSHA rekomendacijas.

    2.9.

    EESRK mano, kad švietimas, mokymas, perkvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir atestavimas yra labai svarbūs, o norint užtikrinti pramonės ateitį svarbu, kad šie procesai vyktų palaikant socialinį dialogą. EESRK taip pat pažymi, kad reikalingiems įgūdžiams įgyti reikia laiko ir finansavimo.

    3.   Konkrečios pastabos

    3.1.

    Europos statybų sektoriuje svarbus vaidmuo tenka standartizacijai. Ji yra pagrindinis vidaus rinkos ramstis, palengvinantis laisvą statybos produktų judėjimą ES ir skatinantis statybos veiklą. Šis svarbus vaidmuo pripažįstamas Europos teisės aktuose, visų pirma Statybos produktų reglamente ir Europos standartizacijos reglamente (8).

    3.2.

    Standartizacijos veiklos, susijusios su statybos darbų tvarumu, tikslas turėtų apimti vienodą produktų, pastatų ir paslaugų tvarumo aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų vertinimą ir vartotojų informavimą apie tai (pageidautina ženklinant).

    3.3.

    Be atnaujintų standartų statybos produktų vidaus rinkos nebūtų galima nei sukurti, nei išlaikyti. Tačiau pastaraisiais metais standartų integravimas į reglamentavimo sistemą dažnai buvo nesėkmingas, todėl statybos sektoriaus efektyvumas sumažėjo, o vidaus rinkai buvo padaryta žala, įskaitant padidėjusias tiesiogines ar netiesiogines įmonių (ypač mažųjų ir vidutinių) išlaidas.

    3.4.

    EK, naudodama standartizavimo programas, gali nustatyti darniųjų standartų rengimo standartus. Tačiau EK nesiėmė veiksmų ir nesinaudojo šiuo metodu, todėl Europos standartizacijos komitetas (CEN) buvo priverstas toliau dirbti pagal pasenusius įgaliojimus ir neskatinti ekspertų rengti standartų, kurie dažnai sustabdomi dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

    3.5.

    EK atkreipia dėmesį į su dabartine CEN standartizacijos procedūra (ją tikrai būtų galima patobulinti) susijusias problemas, dėl kurių EK sustabdė daugelį standartų. EESRK mano, kad EK siūlomas sprendimas, t. y. naudoti vis daugiau deleguotųjų aktų, negali būti tinkamas, nes dėl jo darbdaviai, darbuotojai ir visuomenės suinteresuotieji subjektai lieka standartizacijos proceso nuošalyje. Be to, yra daug standartų, kuriuos EK sustabdė, todėl reikia rasti trumpalaikį sprendimą, kaip tą sustabdymą panaikinti. EESRK labai abejoja, ar dėl tokios išplėtimo formos įgaliojimai galiausiai nesutaps su valstybių narių įgaliojimais. Komitetas mano, kad tokia tvarka turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai jos įgyvendinimas yra tinkamai pagrįstas ir turėtų būti nustatytos aiškios reikiamos sąlygos.

    3.6.

    Pasiūlyme dėl naujo EK reglamento nurodomas tiekimo grandinės valdymo ir viešųjų pirkimų praktikos poveikis aplinkai, saugai ir sveikatai darbe, kad būtų skatinamas kokybiškų produktų ir medžiagų naudojimas ir komercializacija. EU-OSHA šį faktą taip pat įvardijo kaip svarbų įtakos turintį veiksnį, galintį paskatinti dažniau naudoti aplinką tausojančius ir darbuotojams saugesnius produktus.

    3.7.

    Naujasis EU-OSHA projektas LIFT-OSH (Sveikatos ir saugos darbe priemonių panaudojimas) dar labiau patvirtina teigiamą gero sveikatos ir saugos darbe valdymo poveikį.

    3.8.

    EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad rengiantis pakartotiniam naudojimui, perdarymui ir perdirbimui reikia projektuoti, palengvinti komponentų ir medžiagų atskyrimą perdirbimo etape, vengti mišrių ar sudėtingų medžiagų ir kad dėl viso to darbuotojai turės plataus masto sąlytį su šiomis medžiagomis. EU-OSHA skatina įmones, kurios pasiūlė inovatyvių tokių problemų sprendimų, pavyzdžiui, „pašalinti pavojingus tirpiklius iš regeneruotų medžiagų analizės kelių statybos ir remonto sektoriuje“. Todėl EESRK mano, kad naujajame reglamente turi būti atsižvelgta į šiuos esminius darbuotojų saugos ir sveikatos aspektus. EESRK mano, kad šis reglamentas turi užtikrinti ne tik darbo vietas bei ekonominę pažangą, bet ir socioekonominius ir aplinkosauginius patobulinimus, grindžiamus įmonių socialinės atsakomybės principais ir susijusiu reglamentu.

    3.9.

    Siūlomame persvarstytame SPR nurodyta, kad siekiant užtikrinti saugą ir aplinkos apsaugą bei panaikinti galimą reguliavimo spragą, statybvietėje pagamintiems statybos produktams, skirtiems iš karto įmontuoti į statinius, būtų taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kitiems gamintojų rinkai tiekiamiems statybos produktams. Komitetas nemano, kad tokios reglamentavimo spragos esama, kai šie produktai nepateikiami rinkai. Rangovams, gaminantiems produktus statybvietėje, kurie yra skirti iš karto įmontuoti į statinius (pvz., betonines sąramas, purškiamas poliuretano putas, langų ir durų rėmus ir kt.), statiniams (jų dalims) taikomi norminiai reikalavimai, ir jie dažniausiai, o gal ir visada, grindžiami lygiai tokiais pat techniniais reikalavimais kaip ir taikomieji gamintojams, t. y. gamyklinės gamybos kontrolės sistema, techninių dokumentų rengimas, produktų vertinimas, eksploatacinių savybių ir atitikties deklaravimas bei ženklinimas CE ženklu. Ši nereikalinga nuostata būtų ypač žalinga MVĮ.

    3.10.

    Siūlomo persvarstyto SPR 7 straipsnyje išplėsta taikymo sritis, įtraukiant visus produktų reikalavimus, nurodytus viešųjų pirkimų specifikacijose. Tačiau jame nenurodytas tokios informacijos, kuri gali būti susijusi su plačiu ir įvairiu statybos darbų rinkiniu, pavyzdžiui, policijos šunų aptvarams, valdžios institucijų administraciniais pastatais, greitkeliais, branduolinės energetikos objektais ir kt., rinkimo mechanizmas. EESRK kyla susirūpinimas, ar įmanoma surinkti visą informaciją apie savybes ir charakteristikas, taip pat dėl to, kaip nustatyti tinkamus vertinimo metodus, kurie atitiktų visų viešųjų pirkimų vykdytojų poreikius ir būtų skirti visoms reikmėms. Be to, atsižvelgiant į numatomą naudojimo būdą, viešųjų pirkimų vykdytojų siekiamas patikimumas taip pat labai skirsis (hidroizoliacinių membranų, skirtų naudoti šunų aptvarui, eksploatacinių savybių patikimumas skirsis nuo to paties produkto, naudojamo dailės muziejaus stogui, patikimumo) ir gali neatitikti vertinimo ir patikros sistemų, nurodytų siūlomame persvarstytame SPR. EESRK abejoja, ar toks požiūris yra realistiškas.

    Briuselis, 2022 m. spalio 27 d.

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

    Christa SCHWENG


    (1)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

    (2)  https://ec.europa.eu/environment/topics/waste-and-recycling/construction-and-demolition-waste_en

    (3)  COM(2019) 640 final.

    (4)  COM(2020) 662 final.

    (5)  COM(2021) 802 final.

    (6)  COM(2021) 800 final.

    (7)  COM(2020) 102 final.

    (8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).


    Top