Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022AE2693

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos tiekimo saugumas ir prieinamos kainos: neatidėliotinų priemonių galimybės ir pasirengimas kitai žiemai“ (COM(2022) 138 final)

EESC 2022/02693

OL C 443, 2022 11 22, p. 140–143 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 11 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/140

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos tiekimo saugumas ir prieinamos kainos: neatidėliotinų priemonių galimybės ir pasirengimas kitai žiemai“

(COM(2022) 138 final)

(2022/C 443/20)

Pranešėja

Alena MASTANTUONO

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2022 5 2

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2022 6 21

Priimta plenarinėje sesijoje

2022 7 13

Plenarinė sesija Nr.

571

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

188 / 3 / 13

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 Nagrinėjamą komunikatą reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą plano „REPower EU“, kurio pagrindinis tikslas – atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, kontekstą. Padėtis yra rimta ir norint ją spręsti būtina imtis precedento neturinčio atsako, be to, ES valstybės narės turi demonstruoti didžiausią solidarumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Europai reikia veiksmingo plano, kuriame būtų numatyti įvairūs energijos trūkumo scenarijai ir nurodyta, kaip reikėtų taisyti tokią padėtį imantis bendrų ES valstybių narių veiksmų ir kaip efektyviausiai panaudoti ir toliau plėtoti energetikos infrastruktūrą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina valstybes nares imtis bendrų veiksmų siekiant reaguoti į poreikį kurti ir veiksmingai naudoti tinkamą infrastruktūrą.

1.2.

 Mažesnė priklausomybė nuo Rusijos dujų užtikrina didesnį savarankiškumą. Tam būtina intensyviau naudoti ES turimus išteklius, be kita ko, spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą. Todėl ES turėtų kuo labiau išnaudoti turimus išteklius ir esamus savo pajėgumus, kad galėtų kovoti su energijos tiekimo trūkumo problema. Vis dėlto vietos šaltinių nepakaks arba jie nebus lengvai prieinami, todėl ES turi užmegzti naujas partnerystes su patikimomis šalimis. Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad kuriant partnerystes energetikos srityje su ES nepriklausančiomis šalimis reikia atidžiai atsižvelgti į priklausomybės nuo šalių, kurios nepritaria ES vertybėms arba gali būti laikomos nedraugiškais režimais, poveikį.

1.3.

 Pagrindinė dabartinių aukštų elektros energijos kainų priežastis yra dujos, dėl kurių didėja elektros energijos kainos. Vienintelis idealus šios problemos sprendimas būtų padidinti elektros energijos gamybą iš neiškastinio kuro ir jos naudojimą tiek, kad būtų patenkinta elektros energijos paklausa.

1.4.

 Nors komunikate daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikėms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti tiekimo saugumą ir prieinamas kainas, jas reikia vertinti atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus. EESRK mano, kad labai svarbu nuolat ir nuosekliai laikytis visų pagrindinių tvarios energetikos sistemos tikslų: tiekimo saugumo, pagrįstų išlaidų ir kainų bei aplinkos tvarumo.

1.5.

 Tiesioginė parama, be abejo, yra realiausia neatidėliotina priemonė. Naudojant didesnes pajamas iš PVM ir energijos mokesčių galima padėti valstybėms narėms finansuoti tokias priemones. Visos krizei sušvelninti skirtos paramos priemonės turėtų būti laikinos ir skirtos tiems, kurie patiria didžiausią poveikį, nesvarbu, ar tai būtų piliečiai, MVĮ ar daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai. Vis dėlto komunikate yra trūkumas – teigiama, kad ir vartotojai turi dėti daug pastangų dujų vartojimui mažinti. Todėl kompensacijos, dėl kurių nesumažėja dujų vartojimas, nėra tvarus sprendimas.

1.6.

 Susiklosčius tokiai padėčiai turėtų būti taikomos tik tikslinės, mažiausiai ES rinką iškraipančios priemonės valstybėse narėse arba ES lygmens priemonės, kurios nekeltų pavojaus veiksmams priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje ar energijos tiekimui. Apskritai taikant intervencines priemones rinkoje kyla rizika, kad jos turės neigiamų padarinių ilgalaikiams tikslams, nes tokios priemonės gali sukelti neužtikrintumą dėl investicijų ir atgrasyti nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo energetikos sektoriuje. EESRK pritaria Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) išvadoms, kad elektros energijos rinka iš tiesų veikia tinkamai kalbant apie tai, jog pavyko išvengti elektros energijos ribojimų ar net visiško atsijungimo tam tikrose vietovėse.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

 Po Kremliaus sprendimo kai kurioms Europos šalims nutraukti dujų tiekimą Europos vadovai suprato, kokia rimta yra padėtis, kuriai spręsti būtina imtis precedento neturinčio atsako, be to, ES valstybės narės turi demonstruoti didžiausią solidarumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Europai reikia veiksmingo plano, kuriame būtų numatyti įvairūs energijos trūkumo scenarijai ir nurodyta, kaip reikėtų taisyti tokią padėtį imantis bendrų ES valstybių narių veiksmų ir kaip efektyviausiai panaudoti energetikos infrastruktūrą.

2.2.

 Nagrinėjamą komunikatą reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą plano „REPower EU“, kurio pagrindinis tikslas – atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, kontekstą. Šiuo klausimu EESRK nurodo savo ankstesnes nuomones (1), kuriose išdėstytas požiūris ir pasiūlymai dėl trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, skirtų kovoti su iššūkiais, kylančiais dėl šios problemos.

2.3.

 Nors komunikate daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikėms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti tiekimo saugumą ir prieinamas kainas, jas reikia vertinti atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus. EESRK mano, kad labai svarbu nuolat ir nuosekliai laikytis visų pagrindinių tvarios energetikos sistemos tikslų: tiekimo saugumo, pagrįstų išlaidų ir kainų bei aplinkos tvarumo. Reikia pripažinti, kad prireiks daugiau laiko daugeliui priemonių, ypač didelėms investicijoms, įgyvendinti, o siekiant įveikti ekstremalias situacijas gali prireikti imtis kompromisinių trumpalaikių priemonių.

2.4.

 Nesusitarus dėl visapusiško požiūrio kyla didelis pavojus, kad su ūmiais simptomais bus kovojama neefektyviomis arba dar blogiau – pagrindiniams tikslams kenkiančiomis priemonėmis. Europos Sąjunga turi teikti absoliučią pirmenybę tam, kad būtų užtikrinamos vienodos galimybės naudotis energija už prieinamą kainą, taip pat energijos tiekimo saugumas už pagrįstą kainą, kartu siekiant poveikio klimatui neutralumo.

3.   Konkrečios pastabos. Dujų tiekimo saugumas už pagrįstą kainą

3.1.

 Komunikate siūloma imtis kolektyvinių Europos veiksmų dujų tiekimo problemai spręsti. Tokios priemonės – ES partnerystės su trečiosiomis valstybėmis ir palankesnių sąlygų vykdyti bendrus pirkimus sudarymas, taip pat bendra dujų laikymo politika.

3.2.

 Mažesnė priklausomybė nuo Rusijos dujų užtikrina didesnį savarankiškumą. Tam būtina intensyviau naudoti ES turimus išteklius, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą. Todėl ES turėtų kuo labiau išnaudoti turimus išteklius ir esamus savo pajėgumus, kad galėtų kovoti su energijos tiekimo trūkumo problema.

3.3.

 Vis dėlto akivaizdu, kad vietos šaltinių nepakaks arba jie nebus lengvai prieinami, todėl ES turi užmegzti naujas partnerystes su trečiosiomis valstybėmis. Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad kuriant partnerystes energetikos srityje su ES nepriklausančiomis šalimis reikia atidžiai atsižvelgti į priklausomybės nuo šalių, kurios nepritaria ES vertybėms arba gali būti laikomos nedraugiškais režimais, poveikį.

3.4.

 Todėl ES turėtų nuodugniai išanalizuoti vandenilio importo iš trečiųjų valstybių privalumus ir trūkumus, taip pat ieškoti tinkamų sprendimų, kuriuos būtų galima rasti Europos Sąjungoje.

3.5.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai, dujų saugyklos ir diversifikuotam dujų tiekimui skirti dujotiekiai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant dujų tiekimo saugumą. Siekdama, kad ES turimi ištekliai būtų naudojami tvariai, Europa turės skirti labai didelių investicijų į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. EESRK ragina valstybes nares imantis bendrų veiksmų siekiant reaguoti į poreikį kurti ir veiksmingai naudoti tinkamą infrastruktūrą. EESRK atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomus projektus, tokius kaip bendra Suomijos ir Estijos SGD terminalo nuoma.

3.6.

 EESRK tvirtai pritaria naujoms dujų laikymo taisyklėms, dėl kurių greitai susitarė Europos teisėkūros institucijos. Gerai pripildytos dujų saugyklos padės užtikrinti saugią žiemą (2022–2023 m.), nes jos saugos nuo kainų šuolių, apsaugos europiečius nuo energijos nepritekliaus ir užtikrins Europos įmonių konkurencingumą.

3.7.

 Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl ES dujų laikymo politikos (2), EESRK mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra papildoma priemonė investicijoms į naują infrastruktūrą, kuri padidins Europos energetinį saugumą. EESRK primygtinai ragina Tarybą ir Parlamentą apsvarstyti galimybę pasinaudoti patikimų kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą, dujų saugyklomis, kurios padėtų užtikrinti tiekimo saugumą.

4.   Konkrečios pastabos. Kova su didelėmis elektros energijos kainomis

4.1.

 Energijos kainų šuolis po pandemijos, kurį dar labiau padidino Rusijos invazija į Ukrainą, daro poveikį daugeliui vartotojų ir prisideda prie energijos nepritekliaus didėjimo visoje Europoje. Dar iki pandemijos energijos nepriteklių patyrusių asmenų padėtis blogėja, o vartotojams, kuriems anksčiau nekildavo sunkumų apmokant sąskaitas už energiją, kyla pavojus nuskursti.

4.2.

 Komisija jau yra paskelbusi keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama spręsti aukštų energijos kainų ir jų poveikio klausimą, įskaitant veiksmų ir paramos priemonių rinkinį (3) ir komunikate „Planas „REPowerEU““ pateiktas galimybes remti pažeidžiamus piliečius ir labiausiai nukentėjusias įmones, pvz., daug energijos suvartojančias pramonės įmones, siekiant sumažinti gamybos sąnaudas ir sustiprinti veiksmus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje. EESRK palankiai vertina tai, kad paramos priemonės bus taikomos ir MVĮ, ir mano, kad toks sprendimas yra iš esmės svarbus.

4.3.

 EESRK palankiai vertina nagrinėjamame komunikate pateiktą įvairių galimybių kovoti su aukštomis elektros energijos kainomis privalumų ir trūkumų ir jų poveikio piliečiams bei įmonėms analizę. Šios galimybės apima dviejų rūšių priemones: finansinę paramą aukštų kainų poveikiui mažinti ir intervencines priemones rinkoje, kuriomis siekiama daryti poveikį pačioms kainoms.

4.4.

 Tiesioginė parama, be abejo, yra realiausia neatidėliotina priemonė. Naudojant didesnes pajamas iš PVM ir energijos mokesčių galima padėti valstybėms narėms finansuoti tokias priemones. Visos paramos priemonės, skirtos krizei sušvelninti, turėtų būti laikinos ir skirtos tiems, kurie patiria didžiausią poveikį, nesvarbu, ar tai būtų piliečiai, MVĮ ar daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai. Tačiau komunikate nenurodoma, kad ir vartotojai turi dėti daug pastangų dujų vartojimui mažinti. Todėl kompensacijos, dėl kurių nesumažėja dujų vartojimas, nėra tvarus sprendimas.

4.5.

 Kaip teisingai teigiama komunikate, idealaus sprendimo nėra. Bet kokios intervencinės priemonės energetikos rinkoje sukels neigiamų padarinių. Daugeliu atvejų gali kilti tokie neigiami padariniai, kaip rinkos iškraipymai, biudžeto išlaidos, tiekimo sutrikimai, neigiamas poveikis investicijoms arba vartotojų elgsenai. Trumpai tariant, tai gali turėti poveikį veiksmams priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje arba pakenkti tiekimo saugumui.

4.6.

 Todėl Komisijos pateikti duomenys patvirtina, kad Europa susiduria su trejopa užduotimi – siekiu užtikrinti energetinį saugumą, prieinamas kainas ir kovą su klimato kaita. Dėl to dar kartą pabrėžiama tai, kad reikia vadovautis visapusišku požiūriu į bet kokią politiką ir priemones, siekiant užtikrinti, kad jos būtų suderinamos su bendru energetikos sistemos tvarumo tikslu ir indėliu į jį.

4.7.

 Kaip teigiama dokumente, nėra universalaus sprendimo, todėl valstybės narės gali pačios rasti savo šaliai tinkamiausią sprendimą. Vis dėlto kalbant apie ES energetikos rinką, visos intervencinės priemonės bet kurioje srityje galėtų turėti padarinių likusiai rinkai. Todėl susiklosčius tokiai padėčiai turėtų būti taikomos tik tikslinės, mažiausiai ES rinką iškraipančios priemonės valstybėse narėse arba ES lygmens priemonės, kurios nekeltų pavojaus veiksmams priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje ar energijos tiekimui.

4.8.

 Remdamasis naujausia ACER ataskaita (4), EESRK pritaria išvadai, kad elektros energijos rinka iš tiesų veikia tinkamai kalbant apie tai, jog pavyko išvengti elektros energijos ribojimų ar net visiško atsijungimo tam tikrose vietovėse. ACER vertinimu, verta išlaikyti dabartinę rinkos struktūrą. Be to, tikėtina, jog siekiant, kad naudojantis šia sistema per ateinančius 10–15 metų būtų galima įgyvendinti plataus užmojo ES anglies dioksido išmetimo mažinimo perspektyvą ir tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis, kartu užtikrinant tiekimo saugumą, bus labai svarbūs tam tikri ilgesnio laikotarpio patobulinimai. EESRK pabrėžia, kad bet kokie rinkos struktūros pakeitimai turi būti grindžiami nuodugnia jų pasekmių ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkosaugai analize.

4.9.

 EESRK pritaria Komisijai, kad pagrindinė dabartinių aukštų elektros energijos kainų priežastis yra dujos, dėl kurių, taikant ribinių kainų nustatymą, didėja elektros energijos kainos. Idealus šios problemos sprendimas būtų padidinti neiškastinio kuro elektros energijos gamybą ir naudojimą tiek, kad būtų patenkintas elektros energijos poreikis.

4.10.

 EESRK mano, kad viršutinės kainų ribos ar kitokios intervencinės priemonės didmeninėse energetikos rinkose gali kelti sunkumų, nes jos iškreiptų būtinus kainų signalus ir apsunkintų „tinkamo“ kainų lygio nustatymą. Dėl tokių fiskalinių priemonių, kaip nenumatyto pelno mokesčiai, kainos nesumažėja. Tokios priemonės greičiau laikytinos pajamų šaltiniu. Apskritai, taikant intervencines priemones rinkoje kyla rizika, kad jos turės neigiamų padarinių ilgalaikiams tikslams, nes tokios priemonės gali sukelti neužtikrintumą dėl investicijų ir atgrasyti nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo energetikos sektoriuje.

Briuselis, 2022 m. liepos 13 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  OL C 323, 2022 8 26, p. 123 ir OL C 323, 2022 8 26, p. 129.

(2)  OL C 323, 2022 8 26, p. 129.

(3)  COM(2021) 660 final.

(4)  Galutinis ES didmeninės elektros energijos rinkos struktūros vertinimas.

Top