52021SC0038

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

ES ir Afrikos visuotinės sveikatos partnerystė (Visuotinės sveikatos EDCTP3)

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Galimos ES ir Afrikos visuotinės sveikatos partnerystės (Visuotinės sveikatos EDCTP3) poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Su skurdu susijusios ir apleistos infekcinės ligos daugelyje šalių tebėra pagrindinė mirties, negalios ir prastos sveikatos priežastis, o didžiausia našta tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims. Be to, iš dalies dėl aplinkos ir klimato pokyčių atsiranda vis daugiau patogenų arba jie įgyja naujų savybių ir sukelia tokių ligų kaip COVID-19 protrūkius. Jos gali greitai išplisti visame pasaulyje ir daugelyje šalių, įskaitant Europą, sukelti daug kančių žmonėms ir ekonominių nuostolių. Nors šioje srityje būta didelių pokyčių, ypač kalbant apie naujus gydymo būdus, didėjant atsparumui antimikrobinėms medžiagoms mažėja esamų gydymo būdų veiksmingumas, o turimos vakcinos ne visada pakankamai veiksmingos. Norint palengvinti dėl infekcinių ligų atsirandančią naštą ir užtikrinti, kad žmonės gyventų sveikai ir produktyviai, ypač labiausiai pažeidžiamame ir nukentėjusiame regione, t. y. Užsachario Afrikoje, reikalingos naujos sveikatos technologijos, pavyzdžiui, tikslūs diagnostiniai tyrimai, terapinis gydymas ir profilaktinis skiepijimas.

Ką reikėtų pasiekti?

ES ir Afrikos visuotinės sveikatos partnerystės (Visuotinės sveikatos EDCTP3) tikslas – mažinti dėl infekcinių ligų Užsachario Afrikoje atsirandančią naštą ir padėti visame pasaulyje kontroliuoti naujas infekcines ligas. Šis tikslas bus pasiektas bendradarbiaujant su Užsachario Afrikos šalimis rengiant bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, siekiant:

·sparčiau plėtoti veiksmingas naujas ar patobulintas sveikatos technologijas;

·koordinuoti pastangas atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas;

·stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus kovoti su infekcinėmis ligomis ir

·didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų teikiamas galimybes pasirengti naujoms ir (arba) pasikartojančioms infekcinėms ligoms, jas anksti nustatyti ir kontroliuoti Užsachario Afrikoje ir visame pasaulyje.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Suderinti ir nuoseklūs ES veiksmai padės mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo susiskaidymą, pritraukti organizacijų ir investicijų kritinę masę, reikalingą šiam visuotinės sveikatos uždaviniui spręsti, ir palengvinti bendradarbiavimą kovojant su naujomis ir (arba) pasikartojančiomis infekcinėmis ligomis bei strateginį atsaką į jas. Iniciatyva taip pat padės didinti Europos veiksmų ir investicijų poveikį ir ekonominį efektyvumą. Partnerystė, suteikianti galimybę suburti ES, Europos šalis, Afrikos šalis, kitas trečiąsias šalis ir privačiojo sektoriaus visuotinės sveikatos iniciatyvų finansuotojus, darys didelį poveikį pasauliniu lygmeniu.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Šiems tikslams pasiekti, be įprastų kvietimų teikti pasiūlymus pagal bendrąją programą, buvo apsvarstytos šios keturios galimybės:

·bendro programavimo Europos partnerystė;

·bendrai finansuojama Europos partnerystė;

·institucionalizuota partnerystė pagal ES sutarties 185 straipsnį;

·institucionalizuota partnerystė pagal Sutarties 187 straipsnį.

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota partnerystė pagal 187 straipsnį. Įgyvendinant šią galimybę bus galima įtraukti šalis, kurios nėra ES valstybės narės ir asocijuotosios valstybės, pavyzdžiui, Užsachario Afrikos ir kitas trečiąsias šalis. Pasirinkus 187 straipsniu grindžiamą galimybę taip pat bus sudaromos sąlygos bendradarbiauti su pramonės sektoriumi ir labdaros fondais, o tai gali padėti daryti pažangą įgyvendinant bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Įgyvendinant šią galimybę sudaromos palankiausios sąlygos pritraukti lėšų ir daryti didžiausią poveikį.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Suinteresuotieji subjektai vieningai pirmenybę teikė galimybei sudaryti institucionalizuotą Europos partnerystę pagal 185 arba 187 straipsnį. Įgyvendinant 187 straipsniu grindžiamą galimybę būtų suburta daugiau įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, o tai padėtų užtikrinti ilgalaikius įsipareigojimus, finansinį tikrumą ir veiksmingą organizacinę struktūrą, taigi ir didesnį galimą poveikį.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Ilgalaikė ir nuosekli parama su infekcinėmis ligomis susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, tinklams, mokslinių tyrimų pajėgumams ir keitimuisi žiniomis tarp institucijų bei Europos ir Užsachario Afrikos šalių padės mažinti Užsachario Afrikos šalims tenkančią ligų naštą ir geriau kontroliuoti naujas ir (arba) pasikartojančias infekcines ligas Užsachario Afrikoje ir visame pasaulyje. Daugiausia dėmesio skiriant klinikiniams tyrimams, įgyvendinant šią partnerystę bus sukurtos veiksmingos gamybai, platinimui ir pardavimui parengtos sveikatos technologijos.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Specialios įgyvendinimo struktūros išlaikymo išlaidos būtų mažiau negu 6 mln. EUR per metus, atsižvelgiant į viso biudžeto sumą. Taip pat prireiktų vienkartinės 0,3 mln. EUR sumos struktūrai sukurti.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

MVĮ galės dalyvauti teikiant pasiūlymus pagal šią partnerystę. Jos poveikis MVĮ neturėtų būti kitoks negu įprastų kvietimų teikti pasiūlymus pagal bendrąją programą. Vis dėlto didelės galimybės, ypač sveikatos technologijų skaitmeninimo srityje, galėtų paskatinti MVĮ sektoriaus augimą Europoje ir Afrikoje.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Partnerystė padės racionalizuoti valstybių narių išlaidas infekcinių ligų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą. Ji taip pat padės Užsachario Afrikos šalims planuoti savo nacionalinių sveikatos mokslinių tyrimų sistemų biudžetus.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Įgyvendinant šią partnerystę bus remiami vakcinų, diagnostikos ir vaistų nuo infekcinių ligų, pirmiausia darančių neigiamą poveikį mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, moksliniai tyrimai ir inovacijos, padedant užtikrinti gerą sveikatą ir visų amžiaus grupių žmonių gerovę (3-iasis DVT) ir panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje (1-asis DVT).

Proporcingumo principas

Įgyvendinant tinkamiausią galimybę sudaromos visos sąlygos pasiekti nustatytus tikslus ir neviršijama to, kas būtina problemai išspręsti.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Politika bus peržiūrima laikantis programos „Europos horizontas“ reglamente išdėstyto tvarkaraščio ir reikalavimų, kurie turi būti nustatyti atitinkamame pagrindiniame akte.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos novatoriškų sveikatos sprendimų partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Europos novatoriškų sveikatos sprendimų partnerystės poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Europos Sąjungai neigiamą poveikį daro tai, kad jos aukštos kokybės sveikatos mokslinių tyrimų rezultatai nepakankamai veiksmingai paverčiami novatoriškais produktais ir paslaugomis, skirtais žmonių sveikatai gerinti. Tuo pat metu ES kyla pavojus prarasti savo, kaip pasaulio lyderės sveikatos ir priežiūros srityse, pozicijas. Šias problemas lemia tokie veiksniai:

-nepakankamai suprantamos ligos;

-nepakankamas akademinės bendruomenės ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimas;

-ribotas įvairių pramonės sektorių bendradarbiavimas ir

-rinkos kliūtys, trukdančios diegti inovacijas sveikatos ir priežiūros srityse.

Jei šios problemos nebus išspręstos, ES ims mažėti sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos mastas ir sveikatos priežiūros kokybė bus pagerinta tik nežymiai, o tai darys neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir gerovei. Siūloma iniciatyva siekiama spręsti šias problemas ir įgyvendinti pagrindinę rekomendaciją, pateiktą atlikus ankstesnės iniciatyvos – 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (2 NVI BĮ) – tarpinį įvertinimą, t. y. sudaryti sąlygas aktyviam pramonės sektorių, nesusijusių su farmacijos pramone, dalyvavimui.

Ką reikėtų pasiekti?

-Padėti sukurti visos ES masto sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kurioje būtų sudaromos palankios sąlygos mokslo žinias paversti inovacijomis, padedančiomis patenkinti galutinių naudotojų, pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų poreikius;

-palengvinti į žmones orientuotų inovacijų, padedančių patenkinti nepatenkintus visuomenės sveikatos poreikius, plėtrą ir

-užtikrinant tvirtesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą didinti ES sveikatos sektoriaus konkurencingumą.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Su sveikata susiję uždaviniai yra pasaulinio pobūdžio, todėl jiems spręsti reikalingi pasaulinio masto moksliniai tyrimai ir inovacijos. Dauguma su sveikata susijusių teisinių sistemų, kuriomis reglamentuojamas naujoviškų sveikatos technologijų (pvz., klinikinių tyrimų, vaistų, medicinos priemonių, in vitro diagnostikos ir pažangiosios terapijos srityse) kūrimas ir pateikimas rinkai, grindžiamos ES reguliavimo sistemomis. Dauguma sveikatos srityje veikiančių įmonių veiklą vykdo visoje ES. Šios iniciatyvos aprėptis ir mastas viršija pavienių valstybių narių pajėgumus, todėl ištekliai ir suinteresuotieji subjektai turi būti sutelkiami ES lygmeniu.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Nustatytos šios galimybės:

-reguliariai skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“;

-bendro programavimo partnerystė ir

-institucionalizuota partnerystė pagal SESV 187 straipsnį.

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota partnerystė. Įgyvendinant šią partnerystę užtikrinamas geriausias sąnaudų ir poveikio santykis, be kita ko, atsižvelgiant į susijusią riziką, ir įsipareigojama veiksmingai įgyvendinti tikslus ir pasiekti numatytą poveikį.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Per visas konsultacijas visų kategorijų suinteresuotieji subjektai (valstybės narės, pramonės įmonių asociacijos, tyrėjai, valdžios institucijos, NVO ir plačioji visuomenė) labiausiai palaikė galimybę sudaryti institucionalizuotą partnerystę. Dėl ilgalaikių įsipareigojimų ir finansavimo ši partnerystė buvo laikoma veiksmingiausia priemone daryti mokslinį, ekonominį ir socialinį poveikį. Palankiai įvertintas teisiškai privalomas pobūdis, nes taip užtikrinamas pasitikėjimas, ypač intelektinės nuosavybės valdymo srityje, taigi ir palengvinamas keitimasis duomenimis, reikalingas norint daryti poveikį. Visos suinteresuotųjų subjektų grupės, ypač viešasis sektorius, laikėsi nuomonės, kad norint daryti socialinį poveikį labai svarbu turėti galimybę atlikti svarbų vaidmenį nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Sudarius institucionalizuotą partnerystę būtų geriausiai užtikrinama, kad privatusis ir viešasis sektoriai ir toliau visapusiškai dalyvautų įgyvendinant bendrai sutartą ilgalaikę sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją. Ši galimybė atitinka principą pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių siekiant kuo labiau padidinti ES finansavimo poveikį. Ji padėtų sukurti su Komisijos politiniais prioritetais visapusiškai suderintą sveikatos srities inovacijų strategiją. Įgyvendinant tinkamiausią galimybę taip pat būtų sudaromos sąlygos įsteigti specialiai administracinės paramos, veiksmų koordinavimo ir komunikacijos veiklai skirtą Programų biurą.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Ši partnerystė bus bendrai finansuojama ES ir narių pramonės įmonių asociacijų lėšomis – pastarosios skirs ne mažiau negu 50 proc. viso biudžeto. Partneriai taip pat turės sutelkti išteklius, reikalingus finansuojamų veiksmų veiklos sąnaudoms ir Programų biuro administracinėms išlaidoms padengti. Asociacijos taip pat vykdys papildomą veiklą, kaip numatyta teisėkūros procedūra priimame akte.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Užtikrinant glaudų sveikatos sektoriaus (įskaitant MVĮ) ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą visi partneriai sustiprins savo mokslinę bazę, kad galėtų pateikti novatoriškų sveikatos sprendimų. Tokiu būdu ir anksti įtraukiant kitus visuomenės sveikatos subjektus šis sektorius galės geriau patenkinti galutinių naudotojų, t. y. pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, poreikius. Be to, ši iniciatyva padėtų gerinti šio sektoriaus įmonių konkurencinę padėtį pasaulinėse rinkose, stiprinti ES ekonomiką ir didinti jos technologinį suverenumą. Kelių pramonės sektorių integracija padėtų sukurti lankstesnę ir MVĮ palankesnę bendradarbiavimu grindžiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams nebus daromas didelis poveikis.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Teigiamas poveikis pagrindinėms teisėms (teisei į sveikatą ir teisei gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant profilaktinę ir su gydymu susijusią priežiūrą).

Sukurti nauji duomenimis grindžiami sveikatos produktai ir skaitmeninės priemonės galėtų turėti įtakos asmens sveikatos duomenų tvarkymui, taigi ir teisėms į privatumą.

Skaitmeninės priemonės galėtų daryti teigiamą poveikį pažangios sveikatos apsaugos sistemos vertės grandinei ir standartizacijai, padėdamos užtikrinti ES pramonės pirmavimą.

Iniciatyva nedarys poveikio paprastinimui, reguliavimo aspektams ar administracinei naštai.

Proporcingumo principas

Tinkamiausia galimybė proporcinga tam, kas būtina siekiant išspręsti minėtas problemas.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Iniciatyva bus peržiūrima remiantis programos „Europos horizontas“ nuostatomis ir atsižvelgiant į sprendimus, kurie turi būti nustatyti atitinkamame Tarybos reglamente.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos bazinių skaitmeninių technologijų partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė

Galimos institucionalizuotos Europos partnerystės bazinių skaitmeninių technologijų srityje poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Bazinės skaitmeninės technologijos – tai elektroniniai komponentai ir sistemos, kuriais grindžiami visi skaitmeniniai produktai ir paslaugos. Jos laikomos bazinėmis todėl, kad yra pagrindinės skaitmeninių sistemų dalys.

Jei ES neišlaikys savo, kaip elektroninių komponentų ir sistemų srities lyderės, pozicijų, jai kils pavojus prarasti tvirtą padėtį tokių sektorių kaip automobilių pramonė, sveikatos priežiūra, pramoninė gamyba, orlaivių ir erdvėlaivių pramonė ir saugumo sektorius rinkose.

Ji taip pat gali atsilikti nuo tokių besiformuojančių paradigmų ir technologijų kaip dirbtinis intelektas (DI) ir tinklo paribio kompiuterija ir būti išstumta iš susijusių rinkų, kuriose formuojama elektroninių komponentų ir sistemų – o jų veiksmingumas turės būti kitoks, negu yra dabar, – paklausa.

Viena iš pagrindinių ES kilsiančių problemų – kaip užtikrinti patikimų, saugių ir apsaugotų komponentų technologijų, skirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir pramonės sektoriams, kurie yra gyvybiškai svarbūs ekonomikai, tiekimo saugumą.

Jei šios bazinės skaitmeninės technologijos nebus suderintos su ES politiniais prioritetais, ES neteks vienos iš pagrindinių priemonių pasinaudoti skaitmenine transformacija siekiant savo visuomeninių ir su aplinka susijusių tikslų.

Ką reikėtų pasiekti?

Reikėtų užtikrinti pakankamo masto ir pakankamai koordinuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pastangas sukaupti išteklių kritinę masę, sutelkti įvairias kompetencijas ir interesus ir juos nukreipti bendrai darbotvarkei įgyvendinti, siekiant iki 2030 m.:

1.padidinti ES technologinį suverenumą elektroninių komponentų ir sistemų srityje, kad būtų galima patenkinti būsimus vadinamosios vertikaliosios pramonės sektorių ir visos ekonomikos poreikius.

Tai reiškia, kad ES turi išlikti pažangių elektroninių komponentų ir sistemų, padedančių užtikrinti atsparias strategines vertės grandines, technologijų lydere. Vykstant skaitmeninei transformacijai ir skaitmenines technologijas vis dažniau taikant įvairiuose sektoriuose šis aspektas bus vis svarbesnis.

Atsižvelgiant į elektroninių komponentų ir sistemų svarbą produktams ir paslaugoms apskritai, didesnis suverenumas turėtų padėti iki 2030 m. ES du kartus padidinti jų projektavimo ir gamybos vertę;

2.užtikrinti ES mokslinę kompetenciją ir pirmavimą diegiant inovacijas besiformuojančių komponentų ir sistemų technologijų srityje.

Tolesnis fizinių ribų mažinimas, sparti DI technologijų plėtra, atsirandanti tinklo paribio kompiuterija ir alternatyvios kompiuterijos paradigmos suteikia naujų galimybių plėtoti elektroninius komponentus ir sistemas ir juos pritaikyti. Tvirta mokslinė bazė naujose srityse gali padėti ES pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Besiformuojančių technologijų srityje veiklą vykdančios MVĮ ir startuoliai gali pasinaudoti naujomis ekosistemomis ir padėti jas formuoti.

Bent trečdalis visų Bazinių skaitmeninių technologijų iniciatyvos dalyvių turėtų būti MVĮ ir joms turėtų būti skiriama bent 20 proc. viešojo finansavimo;

3.užtikrinti, kad taikant komponentų ir sistemų technologijas būtų sprendžiami ES visuomeniniai ir su aplinka susiję uždaviniai.

Įgyvendinant suderintą iniciatyvą ES ir nacionalinės valdžios institucijos atliktų svarbų vaidmenį, užtikrindamos jos suderinamumą su politiniais prioritetais. Taikant elektroninių komponentų ir sistemų technologijas turėtų būti užtikrinamas tinkamas pasitikėjimo ir privatumo lygis ir jos turėtų padėti siekti su aplinka susijusių ES tikslų.

Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų siekiama iki 2030 m. energijos suvartojimą sumažinti 32,5 proc. 1

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Elektroniniai komponentai ir sistemos yra pramonės vertės grandinių, kurios visoje Europoje daro didelį socialinį ir ekonominį poveikį, pagrindas.

Atsižvelgiant į sparčią technologijų pažangą pramonės sektoriuje, taip pat tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Azijos šalys, siekdamos pirmauti ir mažinti savo priklausomybę nuo kitų regionų, investuoja daug lėšų, ES lygmeniu reikia imtis suderintų atsakomųjų veiksmų.

Nė viena šalis ar organizacija pavieniui negalėtų pasiekti pirmiau išvardytų tikslų. Tik sutelkus pastangas ES lygmeniu, įtraukus valstybes nares ir pramonės sektorių bus užtikrintas būtinas strateginis požiūris ir sukaupta išteklių, kompetencijos ir interesų kritinė masė.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemonėmis buvo laikomos šios galimybės:

·įprasti kvietimai teikti pasiūlymus pagal bendrąją programą (bazinė galimybė);

·bendro programavimo Europos partnerystė (1 galimybė) ir

·institucionalizuota Europos partnerystė pagal SESV 187 straipsnį (3 galimybė).

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota Europos partnerystė, nes įgyvendinant šią galimybę būtų užtikrinama, kad rengiant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti kartu su valdžios institucijomis (ES ir nacionaliniu lygmenimis) aktyviai dalyvautų daugiau įvairių elektroninių komponentų ir sistemų pramonės sektoriaus atstovų. Įgyvendinant šią galimybę partnerystės nariams būtų sudaromos sąlygos prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus dėl sutartos septynerių metų trukmės programos ir būtų sukurta nuolatinė veiksmingo įgyvendinimo ir veiksmų derinimo su susijusiomis iniciatyvomis struktūra. Būtų siekiama užtikrinti sąveiką, ypač kalbant apie į skaitmeninę erdvę orientuotas partnerystes (pvz., tokiose srityse kaip fotonika, iniciatyva „Euro HPC“, socialinio tinklo paslaugos, DI, duomenys ir robotika) ir taikymo sritis (sveikatos, automobilių pramonės, gamybos, kosmoso sektoriuose).

Atlikus vertinimą nustatyta, kad įgyvendinant šią galimybę užtikrinamas didžiausias kryptingumas (užtikrinant suderinimą su mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke) ir papildomumas (užtikrinant sverto poveikį).

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Kai su valstybėmis narėmis buvo konsultuojamasi dėl partnerysčių pagal programą „Europos horizontas“, 96 proc. valstybių narių laikėsi nuomonės, kad Bazinių skaitmeninių technologijų partnerystė yra svarbi jų nacionalinei politikai ir prioritetams, jų pramonei, mokslinių tyrimų organizacijoms ir universitetams.

Per atviras viešas konsultacijas 82 proc. respondentų nurodė, kad Bazinių skaitmeninių technologijų iniciatyva būtų svarbi arba labai svarbi užtikrinant galimybes naudotis patikimais komponentais ir sistemomis. Visų pirma, šią nuomonę palaikė pramonės įmonių asociacijos, universitetai, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, valstybės narės ir didelės įmonės.

Daug respondentų (daugiau kaip 40 proc.) manė, kad tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota partnerystė. Jie sudaro proporcingą atrankinių pramonės sektoriaus (didelių įmonių ir MVĮ) atstovų, mokslinių tyrimų organizacijų ir valstybių narių grupių dalį. Atliekant tyrimą, kuriuo pagrindžiamas poveikio vertinimas, apklausti suinteresuotieji subjektai taip pat tvirtai palaikė šią galimybę.

Iš mažumos nuomonės, kurią pareiškė, pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, paaiškėjo, kad ši galimybė siejama su didesnio sudėtingumo rizika. Vis dėlto siūlomoje iniciatyvoje sprendžiami su procedūrų ir praktikos derinimu ir paprastinimu susiję klausimai.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Sudarant SESV 187 straipsniu grindžiamą partnerystę būtų galima:

·remti elektroninių komponentų ir sistemų technologijoms skirtą ES strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, suderinant ES, dalyvaujančių valstybių ir pramonės subjektų prioritetus, kad būtų galima sutelkti kritinę masę;

·remtis įgyvendinant partnerystę dalyvaujančių viešųjų (ES ir nacionalinių) bei privačių subjektų iš anksto prisiimtais įsipareigojimais skirti atitinkamus įnašus;

·sukurti centralizuotai valdomą struktūrą, kuria būtų remiami ilgalaikiai narių privačių subjektų prisiimti įsipareigojimai įgyvendinti plataus užmojo programą, ir

·ES finansavimą derinant su valstybių narių ir pramonės sektoriaus įnašais užtikrinti didelį sverto poveikį santykiu „1:3“ (ES turėtų skirti 1 mln. EUR, dalyvaujančios valstybės – 1 mln. EUR, o nariai privatūs subjektai – 2 mln. EUR), kad būtų galima sutelkti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų išteklių kritinę masę.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Kadangi įgyvendinant būsimą Bazinių skaitmeninių technologijų iniciatyvą būtų naudojamasi dabartine bendrosios įmonės ECSEL struktūra, tinkamiausios galimybės įgyvendinimo išlaidos yra bendrosios įmonės biuro išlaikymo iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu išlaidos. Šias išlaidas iš esmės atsveria pirmiau nurodyti pranašumai, ypač bendro finansavimo sverto poveikis siekiant sutelkti išteklius, būtinus plataus užmojo tikslams pasiekti. Bendroji įmonė ECSEL būtų pritaikyta prie Bazinių skaitmeninių technologijų partnerystės, ir bendros įgyvendinimo išlaidos išliktų tokios pat.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Viena iš rekomendacijų, pateiktų atlikus bendrosios įmonės ECSEL tarpinį vertinimą, yra skatinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą. Sutelkiant dėmesį į besiformuojančias technologijas ir tikslą stiprinti projektavimo pajėgumus (šiose srityse MVĮ itin aktyviai vykdo veiklą) būtų galima šia iniciatyva sudominti daugiau mažųjų įmonių ir joms pavesti atlikti svarbesnius vaidmenis. Siekiant į ekosistemą įtraukti smulkiuosius tiekėjus ir naudotojus, numatyta imtis konkrečių veiksmų (pvz., galimybių naudotis technologijomis ir atlikti bandymus srityse).

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Bazinių skaitmeninių technologijų partnerystė grindžiama trišaliu modeliu, kurį sudaro Komisija, valstybės narės ir pramonės sektorius. Dalyvaujančios valstybės (valstybės narės ir asocijuotosios šalys) skirs finansinius įnašus ir dalyvaus sprendžiant administracinius klausimus. Šiuo metu šis modelis sėkmingai taikomas bendrojoje įmonėje ECSEL.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Kuriant ir pritaikant elektroninių komponentų ir sistemų technologijas bus atsižvelgiama į pagrindines teises, ypač į piliečių saugos, saugumo ir privatumo aspektus.

Proporcingumo principas

Įgyvendinant tinkamiausią galimybę sudaromos visos sąlygos pasiekti nustatytus tikslus ir neviršijama to, kas būtina.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Partnerystė bus reguliariai peržiūrima projekto, technologijų ir (arba) sektoriaus ir programos lygmenimis. Planuojama, kad praėjus trejiems įgyvendinimo metams nepriklausoma ekspertų grupė atliks laikotarpio vidurio vertinimą. Atliekant reguliarius vertinimus bus vertinama pažanga, padaryta siekiant iniciatyvos tikslų, numatomas poveikis ir indėlis įgyvendinant ES politikos prioritetus.

(1)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Galimos institucionalizuotos Europos partnerystės pažangiųjų tinklų ir paslaugų 1 srityje poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Europos tinklų ir paslaugų pramonės sektoriuje kyla su pramonės konkurencingumu ir technologijų suverenumu susijusių sunkumų, siejamų su 5G infrastruktūros – skaitmeninių eksperimentinių rinkų pagrindo – diegimu ir 6G sistemų moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Šios problemos yra, be kita ko:

·Europos nesugebėjimas išnaudoti visų ekonomikos skaitmeninimo teikiamų galimybių;

·nedidelis pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinių ypatingos svarbos technologijų suverenumas, kurį lemia, visų pirma, nuolat didėjanti pasaulinė konkurencija dėl Europos tiekėjų;

·lėtai diegiamos skaitmeninėms eksperimentinėms rinkoms skirtos infrastruktūros platformos ir

·suinteresuotumo spręsti tokias visuomenines problemas kaip klimato kaita pasitelkiant skaitmeninius sprendimus stoka.

Pagrindinės problemų priežastys yra:

ûnepakankamos 5G technologijų galimybės patenkinti pažangaus ryšio ir kompiuterijos reikalavimus;

ûnepakankamas ES subjektų dalyvavimas pasaulinėse skaitmeninėse vertės grandinėse;

ûnepakankama ES vertės grandinių integracija;

ûlėta 5G ryšio plėtra;

ûbūtinybė užtikrinti kibernetinį saugumą, laikytis etikos normų ir privatumo reikalavimų ir

ûnepakankamas energijos vartojimo efektyvumas.

Manoma, kad dėl pirmiau išvardytų problemų neužtikrinamas didelis pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinių ypatingos svarbos technologijų suverenumas, trūksta inovacijoms diegti skirtų infrastruktūros platformų ir kyla pavojus atsilikti atliekant 6G ryšiu grindžiamų tinklų ir paslaugų mokslinius tyrimus.

Ką reikėtų pasiekti?

Tikslas yra užtikrinti pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinių technologinį suverenumą. Atsižvelgiant į tai, siekiama sudaryti sąlygas Europos rinkos dalyviams laikotarpiu iki 2030 m. plėtoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus diegti 6G technologijas, nes tai yra būsimų skaitmeninių paslaugų pagrindas. Šia iniciatyva taip pat siekiama skatinti eksperimentinių 5G infrastruktūros ir paslaugų rinkų plėtrą Europoje. Vykdant abiejų rūšių veiklą (susijusią su 5G infrastruktūros diegimu ir 6G moksliniais tyrimais ir inovacijomis) bus skatinama būsimus pažangiuosius tinklus ir paslaugas derinti su ES politikos ir visuomenės poreikiais, įskaitant būtinybę užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, privatumą, etikos normų laikymąsi ir kibernetinį saugumą.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Įgyvendinant šią partnerystę bus sprendžiami tarpvalstybiniai ir (arba) tarptautiniai uždaviniai, telkiami ištekliai ir rengiamos strateginės veiksmų gairės, atsižvelgiant į būtinybę sukaupti kritinę masę, reikalingą politikos tikslams pasiekti, ir koordinuoti įvairių subjektų veiksmus įvairiuose skaitmeninės ekonomikos sektoriuose. Veikdamos pavieniui, valstybės narės negali veiksmingai pasiekti šių tikslų, ypač 6G sistemų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Nustatytos šios galimybės:

·bazinė galimybė – įprasti kvietimai teikti pasiūlymus pagal bendrąją programą;

·1 galimybė – bendro programavimo Europos partnerystė;

·2 galimybė – institucionalizuota Europos partnerystė.

Tinkamiausia galimybė yra 2 galimybė. Nors ši galimybė yra brangiausia ir sudėtingiausia, ji turėtų daryti didžiausią mokslinį, ekonominį ir socialinį poveikį ir geresnį suderinamumą.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Suinteresuotieji subjektai pripažįsta partnerystės principo svarbą būsimai Europos tinklų ir paslaugų ekosistemai skaitmeninėse vertės grandinėse. Per konsultacijas paaiškėjo, kad pirmenybė teikiama bendro programavimo arba institucionalizuotai partnerystei, tačiau daug respondentų, įskaitant pagrindinius rinkos dalyvius, taip pat pabrėžė, kad jie, priklausomai nuo keleto administracinių ir teisinių veiksnių, yra pasirengę taikyti abu modelius.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Akivaizdu, kad didžiausią naudą būtų galima pasiekti sudarant institucionalizuotą partnerystę (2 galimybė). Tai būtų:

1. didesnis veiksmingumas, ypač kalbant apie ekonominį, technologinį ir socialinį poveikį, užtikrinant didesnius suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus, prisidedant prie reguliavimo ir standartizacijos veiklos ir padedant formuoti viešąją politiką, be kita ko, užtikrinti technologinį suverenumą ir pasiekti žaliojo kurso tikslus;

2. didesnis išorinis suderinamumas, veiksmingai užmezgant ryšius su kitas iniciatyvas įgyvendinančiais subjektais ir prisiimant aiškius įsipareigojimus užtikrinti sąveiką su ES, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, ypač plėtros srityje, ir

3. nepaisant papildomų išlaidų, labai didelis bendras efektyvumas.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Išlaidos susijusios su bendrosios įmonės įsteigimu ir jos veikimu.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Daugiausia naudos gaus tinklaveikos, debesijos kompiuterijos ir daiktų interneto srityse veiklą vykdančios ES įmonės, taip pat vadinamosios vertikaliosios pramonės sektorių įmonės. Ši iniciatyva taip pat turėtų padėti joms kuo labiau padidinti investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą veiksmingumą ir paspartinti plėtros procesą, o tai padėtų didinti jų konkurencingumą. Šioje srityje veiklą vykdančios ES MVĮ ir labai mažos įmonės gaus tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. Sudarant šią partnerystę įmonėms nebus nustatyta reguliavimo prievolių, greičiau joms bus suteikiama naujų galimybių mažinti naujų produktų kūrimo išlaidas ir padedama lengviau pritraukti investicijas paklausiems sprendimams ES mastu įgyvendinti.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Poveikis nacionaliniams biudžetams ir administracijai bus susijęs tik su dalyvavimu valdymo veikloje.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Iniciatyva darys teigiamą poveikį konkurencingumui, pasaulinei standartizacijai ir susijusiai prekybai bei investicijoms.

Proporcingumo principas

Įgyvendinant tinkamiausią galimybę neviršijama to, kas būtina pradinei problemai išspręsti.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Partnerystė bus peržiūrima pagal įprastą programos „Europos horizontas“ partnerysčių peržiūros politiką, greičiausiai atliekant metines pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) peržiūras ir išsamią peržiūrą įpusėjus ir baigiant įgyvendinti programą „Europos horizontas“.

(1)

„Pažangieji tinklai ir paslaugos“ yra darbinis pavadinimas. Jis bus laiku pakoreguotas atsižvelgiant į aukšto lygio politines gaires, kad būtų galima priimti Komisijos pasiūlymą.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos partnerystė Europos geležinkelių sistemai pertvarkyti

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Europos partnerystės Europos geležinkelių sistemai pertvarkyti poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Problema, kurią reikia spręsti, yra ta, kad geležinkelių pramonėje nepavyksta sukurti bendros pokyčių vizijos, kaip sudarant sąlygas greitai pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis (ypač skaitmeninimu ir automatizavimu) sukurti visiškai sąveikią, lanksčią ir ekonomiškai efektyvią geležinkelių sistemą.

Šios problemos priežastys yra:

·pramonės susiskaidymas – norint labai sudėtingoje sistemoje veiksmingai pasinaudoti dauguma inovacijų, reikia užtikrinti valstybių narių veiksmų, infrastruktūros ir riedmenų ir įvairių posistemių kūrėjų veiksmų koordinavimą;

·būtinybė užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų bei standartizacijos ir (arba) reguliavimo suderinamumą;

·ribotas ir nekoordinuojamas dalyvavimas atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas;

·didelės mokslinių tyrimų ir inovacijų išlaidos ir susijusi rizika bei ilgas rezultatų pritaikymo laikotarpis ir

·nepakankamas suderinimas.

Tokios padėties pasekmės daro neigiamą poveikį visiems vertės grandinės suinteresuotiesiems subjektams, todėl geležinkelių sektorius:

ûmažai prisideda kuriant tvaresnę transporto sistemą;

ûyra priklausomas nuo pagal užsakymą gaminamų produktų, kurie yra brangūs ir nelankstūs naudoti, ir

ûyra mažiau konkurencingas negu kitų rūšių transportas.

Ką reikėtų pasiekti?

Pagrindiniai tikslai yra:

Ømodernizuoti geležinkelius Europoje, kad būtų galima padidinti jiems tenkančią rinkos dalį;

Øremti krovinių vežimą geležinkeliais, kad būtų galima sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir

Øsparčiau kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę įdiegiant integruotą ir tvarią geležinkelių sistemą, visapusiškai pasinaudojant skaitmeninimo ir automatizavimo teikiamomis galimybėmis.

Taip būtų didinamas geležinkelių pramonės indėlis į visuomenės vystymąsi ES, didinant krovinių vežimo geležinkeliais galimybes ir pajėgumus, ir užtikrinama, kad su geležinkeliais susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų grindžiami į naudotojus orientuotu požiūriu, geriau pritaikytu prie rinkos poreikių.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Bendra su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų Europos strategija padėtų užtikrinti labiau koordinuotą, į rinką orientuotą požiūrį, suteikiantį galimybę suburti suinteresuotuosius subjektus ir įgyvendinti bendrą viziją. Taip būtų sudaromos sąlygos geležinkelių pramonėje didinti geležinkelių transporto patrauklumą kitų transporto rūšių atžvilgiu ir pasiekti Europos transporto ir platesnio masto politikos tikslus.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Remti geležinkelių mokslinius tyrimus ir inovacijas galima:

·skelbiant įprastus kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“;

·sudarant bendro programavimo partnerystę arba

·sudarant institucionalizuotą partnerystę pagal SESV 187 straipsnį.

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota partnerystė, nes tik taip galima sukurti bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros platformą, padedančią įgyvendinti nuoseklią bendrą viziją. Įgyvendinant šią galimybę taip pat sudaromos palankiausios sąlygos parengti ilgalaikę strategiją ir užtikrinti pramonės sektoriaus ir ES įsipareigojimus. Jos veiksmingumas patvirtintas dabartinėje bendrojoje įmonėje „Shift2Rail“. Šios galimybės stabilumas ir teisiškai privalomi ES ir partnerių pramonės sektoriaus atstovų įsipareigojimai būtų labai svarbūs įtraukiant suinteresuotuosius subjektus pasibaigus COVID-19 protrūkiui ir atsižvelgiant į numatomą jo ekonominį poveikį, įskaitant galimą investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas šiame sektoriuje sumažinimą.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Daugiau kaip 65 proc. respondentų nurodė, kad institucionalizuota partnerystė yra tinkamiausias būdas spręsti su geležinkeliais susijusius uždavinius ir pertvarkyti Europos geležinkelių sistemą. Visų pirma, jie nurodė tokius aspektus kaip visas produktų kūrimo ciklas, ilgalaikiai įsipareigojimai ir įtvirtinimas rinkoje.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Institucionalizuota partnerystė yra geriausias būdas užtikrinti, kad privatusis ir viešasis sektoriai ir toliau visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę geležinkelių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, kartu skatinant plataus masto pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. Įgyvendinant šią galimybę užtikrinamas didelis mokslinis, ekonominis, technologinis ir socialinis poveikis, pvz., novatoriškų sprendimų įtvirtinimas rinkoje ir išmetamų teršalų kiekio mažinimas. Be to, ši galimybė padės pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių, siekiant kuo labiau padidinti Komisijos finansavimo poveikį.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Bendrosios įmonės „Shift2Rail“ veiklos išlaidos per metus siekia 3,5 mln. EUR (iš jų 1,6 mln. EUR sudaro administracinės išlaidos, o 1,9 mln. EUR – personalo išlaidos). Jos bendros veikimo išlaidos negali viršyti 27 mln. EUR (50 proc. sumos skiria ES ir 50 proc. – kiti nariai). Šios bazinės išlaidos turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į galimos Europos geležinkelių sistemos pertvarkymo partnerystės tikslus, programą ir biudžetą.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Tokie veiksniai kaip plataus masto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir tinklų, kuriais sujungiami universitetai ir mokslinių tyrimų organizacijos, kūrimas veiksmus koordinuojant pagal būsimosios partnerystės sistemą paskatintų aktyvesnį MVĮ, kurios gali lanksčiai diegti inovacijas ir gana greitai jas pateikti rinkai, dalyvavimą.

Institucionalizuota partnerystė darytų didelį poveikį tiek geležinkelių transporto pramonės, tiek geležinkelių tiekimo pramonės konkurencingumui. Ji padėtų užtikrinti, kad rinkoje būtų įtvirtinama didelė dalis mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Sudarant institucionalizuotą partnerystę būtų galima supaprastinti narių dalyvavimo atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas administravimo procedūras. Ji galėtų padėti suderinti rengiamas nacionalines geležinkelių mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, taigi ir apskritai geriau naudoti viešuosius išteklius.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų:

ügerokai sustiprintos ES piliečių teisės, daugiau dėmesio skiriant nacionalinių, regioninių ir vietos geležinkelių sistemų susiejimui su kitų rūšių transportu, ir

üsudarytos sąlygos veiksmingam su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą vykdančių subjektų ir už geležinkelių politiką ir reguliavimą tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis atsakingų institucijų (įskaitant tarptautines standartizacijos įstaigas) dialogui.

Proporcingumo principas

Institucionalizuota partnerystė padėtų užtikrinti, kad privatusis ir viešasis sektoriai ir toliau visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę geležinkelių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, ir pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių, siekiant kuo labiau padidinti Komisijos finansavimo poveikį ir įgyvendinti žaliojo kurso prioritetus. Taigi įgyvendinant tinkamiausią galimybę neviršijama to, kas būtina pradinei problemai išspręsti ir iniciatyvos tikslams pasiekti.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Siūlomos institucionalizuotos partnerystės tarpinis vertinimas būtų atliekamas praėjus trejiems metams nuo jos įgyvendinimo pradžios.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos integruoto oro eismo valdymo partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Europos integruoto oro eismo valdymo partnerystės poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Per pastarąjį dešimtmetį modernizuojant oro eismo valdymo (OEV) infrastruktūrą padaryta didelė pažanga, tačiau iki 10 proc. skrydžių išmetamo CO2 kiekio lemia suskaidyta OEV infrastruktūra, kurioje visapusiškai neišnaudojamos skaitmeninimo ir automatizavimo teikiamos galimybės. Šių išmetamų teršalų būtų galima išvengti. Be to, COVID-19 krizė daro didelį poveikį oro transportui ir atskleidė dabartinių OEV sistemų silpnąsias vietas. Dar niekada nebuvo daromas toks didelis spaudimas didinti OEV infrastruktūros ekonominį efektyvumą, atsparumą ir pritaikomumą prie eismo srautų svyravimo, taip pat ją pritaikyti naujų rūšių orlaiviams.

Taip pat turėtų būti sutrumpintas OEV inovacijų diegimo ciklas, kad šio pramonės sektoriaus atstovai galėtų išlikti konkurencingi ir remti įvairius jų pritaikymo būdus transporto (pvz., keleivių ir krovinių vežimo, bepiločių orlaivių ir judumo mieste oro transporto priemonėmis), gynybos ir saugumo sektoriuose (civilinio ir karinio bendradarbiavimo oro erdvės valdymo srityje).

Norint sparčiai kintančiomis ir sudėtingomis aplinkybėmis spręsti šias daugialypes problemas, reikalingos didelės bendros pastangos skatinti bendradarbiavimą ir investicijas į inovacijas, kurių nė vienas suinteresuotasis subjektas ir nė viena valstybė narė, veikdami pavieniui, negali sutelkti. Aviacija yra tarptautinio pobūdžio veikla, todėl reikia imtis bendrų ir suderintų veiksmų.

Ką reikėtų pasiekti?

Siekiama trejopo tikslo:

1) Europos OEV perkelti į skaitmeninį amžių, siekiant didinti jo atsparumą ir pritaikomumą prie eismo srautų svyravimų;

2) didinti pilotuojamo ir nepilotuojamo oro transporto konkurencingumą ES, siekiant sustiprinti ekonomikos augimą ir atsigavimą po COVID‑19 krizės;

3) sukurti Bendrą Europos dangų – efektyviausią ir aplinkai palankiausią oro erdvę pasaulyje.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda?

Siekiant užtikrinti, kad būtų sparčiau dedamos pastangos pasiekti minėtus tikslus ir kad jos būtų labiau sutelktos, reikalingi ES intervenciniai veiksmai (finansavimas ir veiksmų koordinavimas) 1 . Praktiškai tai reiškia, kad norint sukurti proveržio ir sąveikias technologijas, kurios padėtų išspręsti minėtus uždavinius, reikia suburti visus atitinkamus šio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus: pradedant gamintojais ir baigiant oro navigacijos paslaugų teikėjais, oro transporto bendrovėmis, oro uostais, mokslo tiriamosiomis institucijomis ir kariuomene. Jei šios problemos nebus sprendžiamos imantis aktyvių ES koordinuojamų intervencinių veiksmų, gali būti, kad siekiant spręsti vietos lygmeniu kylančius sunkumus bus ad hoc rengiamos nacionalinės programos, ypač pasibaigus COVID‑19 pandemijai, tačiau dėl to padidės Europos OEV tinklo susiskaidymas.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Nustatytos politikos galimybės skiriasi pagal lankstumo ir papildomumo ir (arba) kryptingumo lygį:

bazinė politikos galimybė – kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Europos Horizontas“, kai strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, padedama pramonės atstovų, sudaro ir patvirtina Komisija;

1 politikos galimybė – bendro programavimo Europos partnerystė, kai mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė suderinama ir koordinuojama su partnerystės dalyviais, o Komisija ja naudojasi įgyvendindama darbo programą;

2 politikos galimybė – institucionalizuota Europos partnerystė pagal SESV 187 straipsnį, kai rengiant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, metines darbo programas ir nustatant kvietimų teikti pasiūlymus temas partnerystės nariai daro didelę įtaką, šiuo tikslu užtikrinant skaidrų ir prieinamą procesą. Šį procesą tvirtina partnerystės valdyba, kurioje atstovaujama tiek ES, tiek partnerių interesams.

Dėl organiškos ir nuolat kintančios narystės struktūros ir galimybių pritaikyti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę įgyvendinant 1 politikos galimybę, palyginti su 2 politikos galimybe, būtų užtikrinamos šiek tiek mažesnės išlaidos ir didesnis lankstumas.

Tinkamiausia galimybė yra 2 politikos galimybė, nes ją įgyvendinant sukuriama efektyviausia platforma, suteikianti galimybių sparčiau gauti didžiausią naudą (žr. toliau). Palyginti su 1 politikos galimybe, 2 politikos galimybei taip pat būdingas didesnis kryptingumas ir tvirtesni suinteresuotųjų subjektų, įskaitant tokias tarpvyriausybines organizacijas kaip Eurokontrolė, ES aviacijos saugos agentūra (EASA) ir Europos kosmoso agentūra (EKA), įsipareigojimai.

2 politikos galimybė yra šiek tiek brangesnė, tačiau, daugiau kaip 60 proc. išlaidų padengiant partneriams privatiems subjektams ir turint daugiausia galimybių daryti numatomą poveikį, ja užtikrinama, kad Sąjungos biudžeto lėšos bus panaudotos geriausiai.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Apskritai suinteresuotieji subjektai iš esmės sutaria dėl problemų, tikslų ir tinkamiausios ateities galimybės. Daugiau kaip 70 proc. per viešas konsultacijas pateiktų atsakymų buvo palaikoma galimybė atkurti institucionalizuotą partnerystę pagal SESV 187 straipsnį, atkreipiant dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje reikalingi ryžtingi ES intervenciniai veiksmai, kad būtų galima tikslingai įgyvendinti bendrą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kurioje nuolat dalyvautų visos vertės grandinės suinteresuotieji subjektai, ir sukurti sąveikius sprendimus, kuriuos įdiegus būtų pagerintas ES OEV sistemų veikimas ir padidinta jų sauga.

Buvo išreikštos šios kitos pagrindinės nuomonės:

·įgyvendinant partnerystę turėtų būti užtikrinamos geresnės mokslinių tyrimų ir inovacijų ir industrializacijos sąsajos;

·turėtų būti remiami įtvirtinimo rinkoje ir diegimo procesai;

·turėtų būti supaprastintos administracinės procedūros;

·turėtų būti glaudžiau bendradarbiaujama su EASA ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, užtikrinama geresnė sąveika su mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinamomis partnerystėmis ir nacionalinėmis iniciatyvomis ir aktyviau palaikomi ryšiai su akademine bendruomene.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Mokslinis poveikis: didesni ES moksliniai pajėgumai ir didesnė žinių OEV srityje bazė, didesnė naujos kartos aviacijos specialistų kompetencija.

Ekonominis ir (arba) technologinis poveikis: didesnis OEV sistemų pritaikomumas ir sauga, naujos bepiločių orlaivių rinkos augimo galimybės, tvirtesnės Europos orlaivių ir erdvėlaivių bei aviacijos pramonės, kaip pasaulio lyderės, pozicijos.

Socialinis poveikis: aviacijos keliamo triukšmo ir išmetamų dujų kiekio sumažinimas iki didelėje ES metro zonoje (pvz., Madrido mieste) išmetamo CO2 lygio, daugiau patogumo keleiviams (trumpesnis kelionės laikas, mažiau vėlavimo atvejų, mažesnės išlaidos ir geresnis susisiekimas).

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Pagrindinės papildomos išlaidos, palyginti su bazine politikos galimybe, – tai partnerystės palaikymo struktūros parengimo ir palaikymo išlaidos. Vis dėlto, atsižvelgiant į kiekvienos politikos galimybės finansinį svertą (bendro finansavimo dalis) ir visą joms skirtą biudžetą, taip pat darant prielaidą, kad Sąjunga skirs panašaus dydžio įnašą, tinkamiausios politikos galimybės įgyvendinimo išlaidos tik 1–2 procentiniais punktais viršija efektyviausios politikos galimybės įgyvendinimo išlaidas. Be to, iš įgytos patirties matyti, kad kiti partneriai, įskaitant institucinius partnerius, yra pasirengę padengti daugiau kaip 60 proc. bendrosios įmonės administracinių išlaidų.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Įgyvendinant šią partnerystę MVĮ turėtų atlikti svarbų vaidmenį, nes jos aktyviai vykdo su skaitmeninėmis technologijomis ir duomenimis bei bepiločiais orlaiviais susijusią veiklą. Galėdamos naudotis atvira partnerystės struktūra ir dalyvauti atviruose konkursuose, MVĮ galės lengviau negu anksčiau dalyvauti įgyvendinant šią iniciatyvą.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Kadangi bus derinamos strategijos, ši iniciatyva neturėtų daryti poveikio nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams. Aktyvus valstybių narių dalyvavimas įgyvendinant šią partnerystę padėtų stiprinti jų įsipareigojimus kurti atitinkamas technologijas ir didinti galimybes jas įsisavinti bei suderintai diegti visoje ES.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Siūloma partnerystė bus naudinga teikiant atitinkamus su aviacija susijusius mokslinius ir technologinius įrodymus, siekiant padėti politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms priimti geriausias reguliavimo priemones, kuriomis būtų sprendžiami su klimato kaita ir skaitmeninimu susiję uždaviniai.

Proporcingumo principas

Įgyvendinant 1 politikos galimybę partneriai gali lanksčiai prisijungti prie partnerystės arba iš jos pasitraukti. Vystantis technologijoms ar keičiantis kitiems reikalavimams taip pat galima lengvai pritaikyti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę.

Įgyvendinant 2 politikos galimybę reikalingi tvirtesni (finansiniai) įsipareigojimai. Tai pagrindžiama tokiomis priežastimis kaip didesnis veiksmingumas ir galimybė paspartinti taip reikiamą skaitmeninę OEV transformaciją.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Komisija įgyvendinimo tvarką peržiūrės praėjus trejiems metams nuo partnerystės sukūrimo.

(1)

Remiantis naujausiomis Europos Audito Rūmų rekomendacijomis, pateiktomis specialiosiose ataskaitose Nr. 18/2018 ir Nr. 11/2019.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos netaršios aviacijos partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Europos netaršios aviacijos partnerystės poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Aviacijos ekologinis pėdsakas didėja, nes oro transporto plėtra vyksta sparčiau, negu laipsniškai diegiami technologiniai ir su veikla susiję patobulinimai. Be to, neaišku, kaip bus pereinama prie neutralaus poveikio klimatui aviacijos, nes aviacijos sektoriuje negalima lengvai pritaikyti kituose sektoriuose sukurtų sprendimų. 2019 m. ES aviacijos sektoriaus vertė siekė 823 mlrd. EUR, arba 4,1 proc. ES BVP, ir jame buvo sukurta 12,2 mln. darbo vietų. Siekiant pasaulio mastu išlaikyti ES pramonės pirmavimą ir užtikrinti jos technologinį suverenumą, kartu aviacijos srityje įgyvendinant žaliojo kurso tikslus, labai reikia sparčiau diegti ES aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus. Norint per Žaliojo kurso iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį sukurti neutralaus poveikio klimatui technologijas, reikia sutelkti šiuo metu suskaidytus visos Europos aviacijos vertės grandinės mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

Ką reikėtų pasiekti?

Pagrindinis tikslas yra, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, paspartinti neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų plėtrą ir taip padėti iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, tarpinių priemonių imantis apytikriai 2030 m. Jei būtų plačiu mastu rinkoje įtvirtinami ir naudojami nauji, neutralaus poveikio klimatui ir tvarūs aviaciniai degalai, kuriems pagaminti visiškai nereikia iškastinio kuro, pavyzdžiui, iš atsinaujinančiosios energijos pagaminti skystieji sintetiniai degalai, metanas ir (arba) vandenilis, eksploatuojamas orlaivių parkas 2050 m., palyginti su šiandienos orlaivių parku, CO2 efektyvumą galėtų padidinti 90 proc. Antrasis bendrasis tikslas būtų užtikrinti, kad vykdant su aeronautika susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą būtų didinamas ES aviacijos pramonės konkurencingumas pasaulio mastu pasirūpinant, kad mažiau taršus aviacijos sektorius ir toliau galėtų saugiai, patikimai ir efektyviai oru vežti keleivius ir krovinius. Trečiasis tikslas būtų toliau stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus spartinti ir optimizuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą. Be pramonės pirmavimo, atliekant aviacijos mokslinius tyrimus taip pat daug dėmesio bus skiriama tokiems klausimams kaip švietimas, ES mokslinių pajėgumų stiprinimas ir integravimas ir MVĮ, kurios aktyviau vykdytų veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, steigimas.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

ES intervenciniai veiksmai grindžiami tokiais argumentais kaip itin sudėtingos pastangos ir susijusi būtinybė dalytis rizika, turint omenyje dideles novatoriškų technologinių sprendimų kūrimo ir demonstravimo išlaidas. Nei kokia nors viena aeronautikos įmonė, nei visos vienos šalies įmonės kartu negalėtų sukurti naujo civilinio orlaivio ir užtikrinti neutralaus poveikio klimatui aviacijos.

Be to, visi mokslinių tyrimų poreikiai turėtų būti suderinti su rinkos priemonėmis ir paskatomis. Jiems taip pat reikalinga patikima ir šiuolaikinė reguliavimo ir standartizacijos sistema, kurią galima sukurti tik ES lygmeniu ir palaikant tarptautinį bendradarbiavimą. Tuo pat metu imantis ES lygmens veiksmų sudaromos sąlygos veiksmingai bendradarbiauti Europos mastu, užtikrinant sąveiką su kitais sektoriais, ir su šalimis, kuriose aviacijos pramonė ne itin išplėtota.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė pagal SESV 187 straipsnį, skirta paspartinti neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų plėtrą, kad jas būtų galima kuo greičiau pradėti naudoti. Po jos seka galimybė bendradarbiavimu grindžiamus ir fundamentinius mokslinius tyrimus remti skelbiant įprastus kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“. Sudarant institucionalizuotą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kitaip negu tik skelbiant įprastus kvietimus teikti pasiūlymus arba sudarant sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, užtikrinami reikiamo lygio, išsamumo ir trukmės įsipareigojimai.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Per viešas konsultacijas, surengtas atliekant poveikio vertinimo tyrimą, 80 proc. respondentų teigė, kad užtikrinant pramonės pirmavimą netaršios aviacijos technologijų srityje ir įsisavinant naujas technologijas institucionalizuota Europos partnerystė darytų didelį (teigiamą) poveikį ir būtų labai svarbi šiose srityse. Įprasti kvietimai teikti pasiūlymus nelaikomi tinkama technologijų įsisavinimo užtikrinimo priemone. Suinteresuotieji subjektai prisiimtus įsipareigojimus patvirtino bendroje deklaracijoje (priimtoje 2019 m. Paryžiaus aviacijos parodoje) ir parengė šiai partnerystei skirtą Strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Per viešas konsultacijas, surengtas dėl šios Strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, buvo pabrėžtas didelis suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės susidomėjimas. Suinteresuotieji subjektai pažymėjo, kad įgyvendinant Netaršios aviacijos iniciatyvą, nepaisant didelės COVID-19 krizės, ir toliau daug dėmesio turėtų būti skiriama poveikio klimatui neutralumui.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Jei Netaršios aviacijos iniciatyva būtų įgyvendinama sudarant institucionalizuotą partnerystę, būtų geriausiai užtikrinamas tolesnis visapusiškas privačiojo ir viešojo sektorių dalyvavimas atliekant mokslinius tyrimus, reikalingus norint kurti ir diegti neutralaus poveikio klimatui sprendimus pagal žaliojo kurso reikalavimus. Ši galimybė atitinka principą pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių, siekiant kuo labiau padidinti ES finansavimo poveikį.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Šiuo metu veikiančiai bendrajai įmonei „Švarus dangus 2“ ES skiria 1,755 mlrd. EUR finansavimą, o nariai privatūs subjektai – bent 2,19 mlrd. EUR. Pagal programą „Horizontas 2020“ ir BP 7 įgyvendintai bendradarbiavimu grindžiamai aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programai buvo skirta atitinkamai 0,5 mlrd. EUR ir 0,8 mlrd. EUR. Didesnės išlaidos (maždaug 25 proc. kiekvienam iš dviejų mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčių) pagrindžiamos tokiomis priežastimis kaip plataus užmojo tikslai iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir naujas nuoseklus aviacijos mokslinių tyrimų ciklas, kurį planuojama įgyvendinti iki 2050 m., nepamirštant, kad COVID-19 krizė aviacijos sektoriui daro didelį neigiamą poveikį.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Panašiai kaip ir kvietimų teikti pasiūlymus pagal kitas programas atvejais, apie 20 proc. partnerių yra MVĮ. Įgyvendinant bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ programą šiek tiek daugiau kaip 40 proc. partnerių, atrinktų iki šiol paskelbus 10 kvietimų teikti pasiūlymus (60 proc. visos programos), buvo MVĮ, kurioms skirta maždaug ketvirtadalis pagal šiuos kvietimus teikti pasiūlymus numatytų lėšų. Pirmauti neutralaus poveikio klimatui aviacijos srityje būtų naudinga ES aviacijos sektoriaus konkurencingumui.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Iniciatyva neturėtų daryti didelio poveikio nacionaliniams biudžetams.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Įgyvendinant siūlomą partnerystę būtų savaime užtikrinama sąveika ne tik su siūloma Europos integruoto oro eismo valdymo partneryste, bet ir su kitomis atitinkamomis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis. Tiek vandenilio iniciatyva, tiek baterijų iniciatyva, jeigu jų rezultatai padėtų patenkinti aviacijos sektoriaus poreikius, galėtų daryti didelį poveikį kaip neutralaus poveikio klimatui aviacijos plėtros varomosios jėgos.

Proporcingumo principas

Atsižvelgiant į aviacijos ir šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų tarptautinį pobūdį, sudėtingumą ir susijusias išlaidas, tinkamiausia galimybė yra proporcinga problemos mastui.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Siekiant įvertinti mokslinių tyrimų ir inovacijų įsisavinimą, šiuo metu svarstoma atlikti tarpinį vertinimą ir kas dvejus metus peržiūrėti Strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, taip pat galimybė pasitelkti nepriklausomą poveikio vertintoją. Kad būtų galima pateikti geresnes strategines gaires ir užtikrinti įgyvendinamų projektų priežiūrą, bus sustiprintas Netaršios aviacijos iniciatyvos valdybos vaidmuo, palyginti su pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta bendrąja įmone „Švarus dangus 2“.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos partnerystės poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Yra ir ekonominių, ir aplinkos problemų, kurios sprendžiamos kartu. Pagrindinė problema yra trejopas – inovacijų, įtvirtinimo rinkoje ir tvarumo – nepakankamumas. Todėl mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ES nepakankamai integruota ir lėčiau diegiamos inovacijos. Be to, yra kliūčių, trukdančių esamus patikrintus biožaliavinės ekonomikos sprendimus pateikti rinkoms, ir automatiškai neužtikrinamas tokių sprendimų aplinkosauginis veiksmingumas. Pagrindinės mokslinės ir technologinės problemos, kurias siekiama spręsti Žiedinės biožaliavinės ekonomikos iniciatyva, yra nepakankamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, taip pat nepakankamas žinių apie tvarius ir žiedinės biožaliavinės ekonomikos sprendimus perdavimas.

Ką reikėtų pasiekti?

Bendrasis tikslas yra skatinti visuomenę pereiti prie tvarios biožaliavinės ekonomikos didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su tvariais ir konkurencingais sprendimais, mastą siekiant stiprinti žiediškumą ir dažniau naudoti biomasę, liekanas ir atliekas. Šia iniciatyva taip pat siekiama įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir ES žaliąjį kursą laikytis regioninio požiūrio, kad būtų galima sparčiau pereiti prie sveikos planetos koncepcijos. Moksliniai tikslai yra stiprinti su žiedinės biožaliavinės ekonomikos sprendimais susijusius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir užtikrinti aktyvesnį dalijimąsi žiniomis vertės grandinėse, tarp jų ir visoje Europoje, taip pat įtraukti su tvarumu susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ekonominiai tikslai yra didinti Europos regionų konkurencingumą šiame sektoriuje ir mažinti Europos biožaliavinės pramonės rinkos nepakankamumą, Europoje išlaikant inovacijas ir naujas biologinio perdirbimo įmones. Pagrindiniai visuomeniniai tikslai yra prisidėti prie tvariai veikiančios žiedinės ekonomikos ir didinti biožaliavinės ekonomikos sektoriaus žiediškumą, taip mažinant jo aplinkosauginį pėdsaką.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Šia iniciatyva sujungiama ES valstybėse narėse, regionuose ir vertės grandinėse sukaupta patirtis ir prieinamos technologijos, taip užtikrinant papildomą sąveiką. Žiedinės biožaliavinės ekonomikos projektus galima derinti su nacionaliniais projektais, taip pat su ES struktūrinių ir regioninių fondų lėšomis remiamais projektais. Daugumos biožaliavinės ekonomikos kliūčių šalinimas nepriskiriamas valstybių narių atsakomybės sričiai – šis klausimas greičiau reglamentuojamas ES lygmeniu, taikant tokių sričių kaip tvaraus biomasės tiekimo aspektai, rinkos trauka pasitelkiant tikslus, produktų standartizacija, ženklinimo ir žaliųjų viešųjų pirkimų sistemos ir aplinkosauginis veiksmingumas taisykles. Jei nebūtų imamasi veiksmų ES lygmeniu, vien veiksmų nacionaliniu lygmeniu nepakaktų.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemonėmis buvo laikomos šios galimybės:

·įprasti kvietimai teikti pasiūlymus pagal bendrąją programą (bazinė galimybė);

·bendro programavimo Europos partnerystė (1 galimybė) ir

·institucionalizuota Europos partnerystė pagal SESV 187 straipsnį (3 galimybė).

Nors įgyvendinant abi partnerystės principu grindžiamas galimybes būtų pasiekiama geresnių rezultatų negu skelbiant įprastus kvietimus teikti pasiūlymus, institucionalizuota partnerystė (3 galimybė) būtų tinkamesnė negu bendro programavimo partnerystė. Dėl didesnio galimo ekonominio ir socialinio poveikio ir didesnio suderinamumo su išorės programomis institucionalizuotai partnerystei skirtas aukščiausias įvertinimas.

3 galimybė yra tinkamiausia dėl toliau nurodytų priežasčių:

·įgyvendinant šią galimybę galima veiksmingai pasiekti programos tikslus įtraukiant įsipareigojimus prisiėmusius partnerius pramonės atstovus ir kitus subjektus (pvz., valstybes nares, regionus, akademinę bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas), kurie dirbtų kartu pagal tinkamą valdymo modelį;

·užtikrinamas pakankamas skaidrumas ir atvirumas atrenkant prioritetus ir tikslus ir įtraukiant partnerius ir suinteresuotuosius subjektus iš visos vertės grandinės, įvairių sektorių, sričių ir mokslo šakų, įskaitant tarptautinius subjektus (kai tai aktualu ir nedaro neigiamo poveikio Europos konkurencingumui);

·taikant oficialiai nustatytas procedūras bus sudaromos sąlygos MVĮ dalyvauti, taip pat skleisti rezultatus ir juos naudoti;

·užtikrinamas didelis papildomumas, t. y. suteikiama daug galimybių struktūrinti biožaliavinės ekonomikos pramonės sektorius;

·oficialiai įtvirtinant partnerių įsipareigojimus pasiekti konkrečius tikslus – o tai galiausiai padės pasiekti aukšto lygio politikos tikslus – užtikrinamas kryptingumas;

·kalbant apie finansavimą, finansiniai ir (arba) nepiniginiai partnerių (ne ES) įnašai sudarys 50–75 proc. viso šios Europos partnerystės biudžeto. Didžiąją dalį finansinių įsipareigojimų turėtų sudaryti nepiniginiai ir – kiek mažesniu mastu – finansiniai įnašai ne programos, o projektų lygmeniu;

·suderinamumas ir sąveika ES mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus užtikrinami sudarant oficialius siūlomą iniciatyvą ir kitas iniciatyvas įgyvendinančių subjektų susitarimus, taip pat kartu rengiant darbotvarkę ir užtikrinant paramos grupės įsipareigojimus.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Dauguma (daugiau kaip 50 proc.) viešose konsultacijose dalyvavusių respondentų nurodė, kad daugelis šios partnerystės tikslų yra labai svarbūs, ypač siekiant ES su klimatu susijusių tikslų. Respondentai konsorciumų, Europos vertės grandinių ir technologijų kūrimą laiko pranašumu, tačiau mano, kad vienas iš trūkumų yra administracinė našta. Didžiausia problema laikoma ES inovacijų spraga mokslinių tyrimų rezultatus paverčiant novatoriškais žiedinės biožaliavinės ekonomikos produktais. Dauguma (daugiau kaip 50 proc.) respondentų mano, kad pramonės dalyvavimas yra labai svarbus dalykas ir kad partnerystė apima ir aprėpia tinkamus aspektus. Nors dauguma konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų (54 proc.) mano, kad institucionalizuota partnerystė yra geriausias būdas spręsti iškeltas problemas, ši galimybė sulaukė mažesnės piliečių paramos.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Visi biožaliavinės ekonomikos subjektai, sudarydami sąlygas suderintai regioninei ir (arba) vietos plėtrai, gali gauti ekonominės naudos. Turėtų padidėti ir būti labiau užtikrinamos pirminių biomasės gamintojų pajamos, be kita ko, mažiau palankiuose regionuose. Kiti privalumai yra MVĮ ekonominis augimas, didesnis investicijų sverto poveikis biologinio perdirbimo įmonėms ir jų ekonominės veiklos vykdytojams (pramonės subjektams) ir ilgalaikis visų subjektų įsitraukimas ir įsipareigojimai. Savivaldybėms ir regionams ši iniciatyva turėtų padėti sumažinti biologinių atliekų šalinimo išlaidas.

Kalbant apie socialinį poveikį, turėtų būti suteikiama daugiau galimybių naudotis novatoriškais biožaliavinės ekonomikos sprendimais Europoje ir juos įsisavinti, sudaromos sąlygos vietos ir (arba) regionų bendruomenėms įgalėti valdyti savo gamtos išteklius ir sukurta nauja (arba atkurta patobulinta) vietos ir (arba) regioninė gamybos bazė. Rinkos dalyviai, pavyzdžiui, prekių ženklų savininkai ir vartotojai, galės rinktis tvaresnius produktus.

Svarbiausias yra poveikis aplinkai. Tvaresnė biomasės gamyba ir perdirbimas ir kaip žaliavos naudojamos biologinės atliekos padės mažinti išmetamą CO2 kiekį ir išvengti prieštaravimų maisto produktų gamybos srityje, pernelyg intensyvios biomasės gavybos ir netvaraus žemės naudojimo keitimo. Tai padės išsaugoti ir atkurti ekosistemas ir biologinę įvairovę. Uždaru ciklu grindžiama gamyba ir biologinių atliekų vertinimas padės didinti žiediškumą. Žiedinė biožaliavinė ekonomika padės efektyviau naudoti vertės grandinių išteklius, pvz., iš atliekų srautų (įskaitant nuotekas) ir žemės ūkio liekanų išgaunant maisto medžiagas ir jas panaudojant žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Kadangi 3 galimybė būtų grindžiama esama Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės struktūra, jos įgyvendinimo išlaidos apimtų bendrosios įmonės biuro išlaikymo iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu išlaidas. Iš jų 30 mln. EUR administracinių išlaidų tektų padengti įmonėms ir tokią pat dalį – ES. Šios išlaidos sudaro 1–2 proc. visų iniciatyvos išlaidų. Šias išlaidas iš esmės atsveria pirmiau nurodyti pranašumai, ypač bendro finansavimo sverto poveikis siekiant sutelkti išteklius, būtinus plataus užmojo tikslams pasiekti.

Iniciatyva neturėtų daryti neigiamo ekonominio ir socialinio poveikio ir neigiamo poveikio aplinkai ir dėl jos neturėtų atsirasti reikalavimų laikymosi išlaidų.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Iniciatyva neturėtų daryti neigiamo poveikio MVĮ ir konkurencingumui. Visas jos poveikis turėtų būti teigiamas. Remiantis labai teigiama patirtimi, susijusia su BPS bendrąja įmone (aktyvus MVĮ dalyvavimas įgyvendinant projektus, įskaitant jų koordinavimą), 3 galimybė šioje srityje įvertinta labai palankiai.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Iniciatyva neturėtų daryti poveikio nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams ir neturėtų kilti jos įgyvendinimo sunkumų.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Kitokio didelio poveikio nebus, nes visas poveikis jau apibūdintas pirmiau.

Proporcingumo principas

Įgyvendinant tinkamiausią galimybę sudaromos visos sąlygos pasiekti nustatytus tikslus ir neviršijama to, kas būtina problemai išspręsti.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Laikantis programos „Europos horizontas“ reglamente nustatyto tvarkaraščio, tarpinis vertinimas bus atliktas ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šios iniciatyvos įgyvendinimo pradžios, o galutinis vertinimas – ne vėliau kaip per ketverius metus nuo jos pabaigos.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

SWD(2021) 38 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

Europos švariojo vandenilio partnerystė

{COM(2021) 87 final} - {SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final}

Santraukos lentelė (ne daugiau kaip 2 psl.)

Europos švariojo vandenilio partnerystės poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Vandenilis yra švarūs degalai, kuriuos vartojant neišmetama teršalų, tačiau jis vis dar brangesnis už kitus energijos išteklius ir daugiausia gaunamas iš gamtinių dujų, išskiriant anglies dioksidą (CO2). Turime gaminti švarųjį vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kad iš proceso būtų pašalintas išmetamas CO2 kiekis. Švariojo vandenilio panaudojimo metodai yra brangesni už konkuruojančias technologijas ir dar nėra visiškai patikimi ar pakankamos kokybės, kad juos būtų galima pradėti naudoti. Be to, švariojo vandenilio gamybos pajėgumai ribotai naudojami plačiu mastu. Dėl to labiausiai nukenčia Europos vandenilio pramonės ir mokslinių tyrimų suinteresuotieji subjektai, taip pat energetikos, transporto ir statybos pramonės suinteresuotieji subjektai.

Ką reikėtų pasiekti?

Tikslai yra kiekybiškai padėti pasiekti 2030 m. klimato srities tikslus ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; stiprinti ir integruoti ES mokslinius pajėgumus, siekiant paspartinti pažangių ir rinkai tinkamų švariojo vandenilio panaudojimo metodų kūrimą ir tobulinimą visose energetikos, transporto, pastatų ir pramonės galutinio naudojimo srityse; didinti ES švariojo vandenilio vertės grandinės (ypač MVĮ) konkurencingumą.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumo principas)?

Švariojo vandenilio vertės grandinės sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, todėl, norint sudaryti sąlygas sėkmingai plačiu mastu demonstruoti ir diegti atitinkamus sprendimus, reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas Europos lygmeniu.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Paramos vandenilio moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemonėmis buvo laikomos šios galimybės:

·įprasti kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“;

·bendro programavimo Europos partnerystė ir

·institucionalizuota partnerystė pagal SESV 187 straipsnį.

Tinkamiausia galimybė yra institucionalizuota partnerystė, nes ji suteikia daugiausia galimybių parengti ilgalaikę strategiją ir užtikrinti pramonės atstovų, taip pat valstybių narių ir Europos Komisijos įsipareigojimus.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

80 proc. respondentų, dalyvavusių atvirose viešose konsultacijose, teigė, kad stiprinant pramonės pirmavimą vandenilio technologijų srityje ir įsisavinant naujas technologijas institucionalizuota Europos partnerystė darytų didelį (teigiamą) poveikį ir būtų labai svarbi šiose srityse.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Jei Švariojo vandenilio iniciatyva būtų įgyvendinama sudarant institucionalizuotą partnerystę, būtų geriausiai užtikrinama, kad privatusis ir viešasis sektoriai ir toliau visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę švariojo vandenilio mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų strategiją. Ši galimybė atitinka principą pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių, siekiant kuo labiau padidinti Komisijos finansavimo poveikį. Ji padėtų parengti su Europos žaliojo kurso prioritetais ir Europos klimato srities įsipareigojimais visapusiškai suderintą vandenilio strategiją.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Remiantis šiuo metu veikiančios 2 KEV bendrosios įmonės 2018 m. veiklos sąnaudomis, metinės šios institucionalizuotos partnerystės įgyvendinimo išlaidos yra 2,9 mln. EUR (27 darbuotojai) ir 2,1 mln. EUR kitų tiesioginių išlaidų. 2014–2015 m. 2 KEV BĮ bendras finansinis svertas siekė 1,63 EUR, t. y. Europos Komisijai skyrus vieną eurą paramos, pritraukta 1,63 EUR dydžio pramonės parama.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Panašiai kaip ir skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ (angl. LEIT), maždaug 25 proc. partnerių įgyvendinant 2 KEV BĮ projektus yra MVĮ. Jos taip pat sudaro pusę organizacijos „Hydrogen Europe“ narių. Sudarius šią partnerystę mažesnėms įmonėms, kurios yra sukūrusios nišinių produktų, būtų suteikiama galimybių savo gaminius tiekti augančioms vandenilio rinkoms ir užmegzti ryšius su didesniais pramonės subjektais, galinčiais padėti joms plėstis.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Institucionalizuota partnerystė neturėtų daryti didelio poveikio nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams, tačiau padėtų atnaujinti ir suderinti nacionalines vandenilio mokslinių tyrimų programas.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Papildomi demonstraciniai projektai galėtų paskatinti tolesnį visuomenės domėjimąsi vandeniliu. Be to, aktyvesnis visuomenės informavimas ir švietimas su vandeniliu susijusiais klausimais turėtų padėti užsitikrinti visuomenės paramą vandenilio naudojimui. Standartus ir normas bus lengviau nustatyti tarptautiniu lygmeniu, kuriuo ES turėtų laikytis vieningos pozicijos.

Proporcingumo principas

Įgyvendinus institucionalizuotą partnerystę būtų užtikrinama, kad privatusis ir viešasis sektoriai ir toliau visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę švariojo vandenilio mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų strategiją. Ji padėtų pritraukti pramonės finansinių ir nepiniginių išteklių, siekiant kuo labiau padidinti Komisijos finansavimo poveikį, ir parengti su Europos žaliojo kurso prioritetais visapusiškai suderintą vandenilio strategiją.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Praėjus trejiems metams nuo siūlomos institucionalizuotos partnerystės įgyvendinimo pradžios turėtų būti atliktas jos tarpinis vertinimas.

Top

Choose the experimental features you want to try