EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2021 12 14

COM(2021) 891 final

2021/0428(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso

{SEC(2021) 440 final} - {SWD(2021) 462 final} - {SWD(2021) 463 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

·    Su sveikata susiję sunkumai

COVID-19 krizė parodė, kad dabartinių taisyklių nepakanka reaguojant į krizines situacijas, susijusias su epidemiją sukelti galinčiomis ligomis. Dėl pasaulinio COVID‑19 pobūdžio reikėjo imtis ad hoc priemonių prie išorės sienų, kad būtų sulėtintas plitimas per sienas. 2020 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė suderintą sprendimą dėl nebūtinų kelionių iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę apribojimų taikymo. Todėl 2020 m. birželio mėn. buvo priimta Tarybos rekomendacija 4 , kuria siekta padėti suformuoti bendrą požiūrį, kurio reikia laikytis ribojant keliautojų, atvykstančių iš šalių, kuriose epidemiologinė padėtis yra labai problemiška, patekimą į Europos Sąjungą. Tačiau, nors valstybės narės tarpusavyje susitarė dėl trečiųjų valstybių, kurioms galėtų būti panaikintas nebūtinų kelionių apribojimas, sąrašo, jos minėtą rekomendaciją taiko labai skirtingai 5 . Tik kai kurios apribojimus taiko visoms sąraše esančioms valstybėms, o kitos nusprendė panaikinti apribojimus tik kai kurioms sąraše nurodytoms valstybėms arba nepanaikino apribojimų nei vienai iš jų. Kitos valstybės narės panaikino apribojimus trečiosioms valstybėms, kurios iš viso nebuvo įtrauktos į sąrašą, ir taip pakenkė pageidaujamam vieningam požiūriui. Siekiant įtvirtinti nuoseklią praktiką ir išvengti šiuo metu esamų neatitikimų, reikalinga nauja procedūra.

·Su naudojimusi migrantais kaip įrankiais susiję sunkumai

Kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl reagavimo į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų 6 , atnaujintame ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane (2021–2025 m.), kurį Komisija priėmė 2021 m. rugsėjo 29 d. 7 , taip pat Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl priemonių, taikomų vežėjams, padedantiems prekiauti žmonėmis ar neteisėtai gabenti migrantus arba užsiimantiems tokia veikla, susijusia su neteisėtu atvykimu į Europos Sąjungos teritoriją 8 , pastebimas itin didelį susirūpinimą keliantis reiškinys – didėjantis valstybės subjektų vaidmuo dirbtinai organizuojant ir palengvinant neteisėtą migraciją, kai migracijos srautai naudojami politiniais tikslais kaip priemonė Europos Sąjungai ar jos valstybėms narėms destabilizuoti.

Kaip nurodyta 2021 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose 9 , ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios reaguoti į didėjantį valstybės subjektų vaidmenį padedant vykdyti neteisėtą migraciją ir panaudojant žmones, kad būtų daromas spaudimas prie ES išorės sienų. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti bet kokius būtinus ES teisinės sistemos pakeitimus, kad būtų sprendžiama naudojimosi žmonėmis kaip įrankiais problema. Šiuo tikslu pirmiausia reikia apibrėžti, ką reiškia „naudojimasis kaip įrankiais“. Be to, reikia patikslinti, kokių priemonių valstybės narės gali imtis pagal Šengeno sienų kodeksą, kad veiksmingai apsaugotų bendras ES išorės sienas, kai migrantais naudojamasi kaip įrankiais politiniais tikslais. Be to, Komisija siūlo papildomas priemones pagal prieglobsčio ir grąžinimo acquis, siekdama patikslinti, kaip valstybės narės gali ir turėtų reaguoti naudojimosi migrantais kaip įrankiais atvejais, kartu užtikrinant, kad būtų visapusiškai ginamos migrantų, kuriais naudojamasi, teisės, įskaitant teisę į prieglobstį ir apsaugą nuo grąžinimo.

Kaip nurodyta Šengeno sienų kodekse, „sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams“ 10 . Todėl akivaizdu, kad Šengeno išorės sienas turinčioms valstybėms narėms tenka dviguba pareiga: pareiga visiems asmenims, kurie naudojasi galimybe keliauti be vidaus sienų kontrolės, ir pareiga savo piliečiams bei įmonėms. Šengeno sienų kodekse nustatytos bendrosios taisyklės dėl sienos perėjimo punktų (5 straipsnis) ir sienų stebėjimo (13 straipsnis), kad valstybės narės galėtų pasiekti pirmiau minėtus sienų valdymo tikslus. Tačiau tas taisykles būtina sugriežtinti, kad būtų pripažinta Šengeno išorės sienas turinčių valstybių narių atsakomybė ir reaguojama į naujus sunkumus, kylančius dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais.

·Reagavimas į daugumos valstybių narių patiriamus sunkumus

·Geresnis alternatyvių priemonių panaudojimas

Tai visų pirma susiję su policijos įgaliojimų vykdymu. 2017 m. Komisijos rekomendacijoje dėl policijos patikrinimų ir tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo 17 valstybės narės raginamos geriau pasinaudoti policijos įgaliojimais ir teikti pirmenybę policijos patikrinimams, prieš priimant sprendimą laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę. Per pastaruosius ketverius metus kelios valstybės narės sustiprino policijos patikrinimus pasienio zonose, atsižvelgdamos į padidėjusią grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Kai kuriais atvejais tai buvo gerosios patirties kovojant su ilgalaike ir vis didėjančia grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumu pavyzdys. Tokie patikrinimai gali būti tokie pat veiksmingi ar veiksmingesni nei vidaus sienų kontrolė, nes jie visų pirma yra lankstesni už statinę sienų kontrolę konkrečiuose sienos perėjimo punktuose ir juos galima lengviau pritaikyti prie kylančių pavojų. Siekiant užtikrinti, kad šių priemonių potencialas būtų visiškai išnaudotas, valstybė narė, svarstanti galimybę pratęsti atnaujintą sienų kontrolę, pirmiausia turėtų įvertinti, ar sienų kontrolę galima pakeisti tokiomis alternatyviomis priemonėmis. Be to, su COVID-19 pandemija susijusi patirtis aiškiai parodė, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas gali būti nereikalingas ir dėl kitų, paprastai su policija nesusijusių viešųjų įgaliojimų (pvz., patikrinimų, susijusių su visuomenės sveikata). Dėl šios priežasties turėtų būti peržiūrėtas alternatyvių priemonių, kurios neturėtų būti laikomos lygiavertėmis vidaus sienų kontrolei, sąrašas.

Policijai geriau bendradarbiaujant, valstybės narės turėtų daugiau vidaus sienų kontrolės alternatyvų. Šiuo tikslu 2021 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – ES policijos bendradarbiavimo kodekso. Kodekse bus nustatyta nuosekli ES teisinė sistema, siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų prieigą prie kitų valstybių narių turimos informacijos, kai šios prireikia kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu.

Galiausiai, tebesitęsianti vidaus sienų kontrolė, susijusi su neleistinu judėjimu, pateisina pakeitimus, kad valstybės narės galėtų geriau spręsti tokias problemas nesiimdamos vidaus sienų kontrolės.

*

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtina skubiai spręsti Šengeno erdvės išorės ir vidaus sienų problemas, susijusias su:

a)priemonėmis prie išorės sienų, siekiant šalinti grėsmes, susijusias su didelėmis grėsmėmis visuomenės sveikatai, tokiomis kaip pandemijos ir naudojimasis migrantais kaip įrankiais;

b)sąlygomis, kuriomis būtų galima atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienų ir visapusiškai panaudoti kitas priemones, kad būtų užtikrintas pakankamai aukštas saugumo lygis nenaudojant vidaus sienų kontrolės.

Konkretūs pasiūlymo tikslai ir pagrindiniai elementai

Konkretūs pasiūlymo tikslai yra šie.

a)Vienodas priemonių taikymas prie išorės sienų kilus grėsmei visuomenės sveikatai.

Pasiūlymu siekiama sukurti naują mechanizmą, kuris leistų Tarybai laiku priimti privalomą dokumentą, nustatantį laikinus kelionių prie išorės sienų apribojimus tokiomis aplinkybėmis. Taikant šį mechanizmą kelionių apribojimai bus vienodai taikomi visose valstybėse narėse tol, kol Sąjungoje išliks grėsmė visuomenės sveikatai. Pasiūlyme išsamiai nustatomi visi būtini dokumento, kurį Taryba turi priimti įgyvendinimo aktu, elementai. Todėl tokiame dokumente turėtų būti nurodytos asmenų, kuriems netaikomi kelionių apribojimai, kategorijos, net ir tais atvejais, kai jie keliauja dėl nebūtinų priežasčių, ir (arba), remiantis objektyviais rodikliais, geografinės vietovės ar trečiosios šalys, iš kurių keliaujant gali būti taikomos konkrečios priemonės, pvz., kelionių apribojimai. Be to, jame turėtų būti nustatytos papildomos sąlygos, taikytinos keliautojams, kad kelionės būtų saugios. Laikantis įsipareigojimų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, Sąjungos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis Sąjungos piliečių teisėms, ir jų atitinkamiems šeimos nariams visada turėtų būti leidžiama atvykti į Sąjungą. Gyventojams visada turėtų būti leidžiama grįžti į Sąjungą. Be to, dokumente turėtų būti nustatytas minimalus keliautojų kategorijų, kurios laikomos būtinomis dėl esminių funkcijų ar poreikių ir todėl joms neturėtų būti taikomos dokumente nustatytos priemonės, sąrašas. Šiame sąraše visų pirma turėtų atsispindėti Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniai įsipareigojimai leisti keliauti, o Taryba, atsižvelgdama į konkrečią grėsmę, prireikus turės nustatyti papildomas būtinų kelionių kategorijas. Dokumente taip pat galėtų būti numatytas sustabdymo mechanizmas, leidžiantis imtis atitinkamų priemonių, jei epidemiologinė padėtis vienoje ar keliose geografinėse vietovėse labai pablogėtų.

b) Reagavimas į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie išorės sienų

Pasiūlymu siekiama spręsti naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą, kai trečiosios šalies subjektas naudoja žmones, kad destabilizuotų Sąjungą arba jos valstybes nares. Pasiūlymo 2 straipsnyje apibrėžiama, ką reiškia „naudojimasis kaip įrankiais“. Be to, siūlomu 5 ir 13 straipsnių pakeitimu turėtų būti paaiškinta, kokių priemonių galima imtis sienos perėjimo punktuose ir stebint sienas, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui ir į jį reaguojama, kai valstybės narės, į kurias atvykstama pirmiausia, patiria tokį trečiosios šalies spaudimą. Be to, nauju pasiūlymu dėl išimtinių prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų siekiama užtikrinti suderinamumą su šiuo požiūriu nustatant nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, kad galėtų humaniškai, tvarkingai ir nepažeidžiant orumo, visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir humanitarinius principus, valdyti asmenų, kuriuos trečioji šalis naudoja kaip įrankius, atvykimą.

c) Nenumatytų atvejų planavimas Šengeno erdvėje, kai tuo pačiu metu kyla grėsmė daugumai valstybių narių

Pasiūlymu siekiama sukurti naują mechanizmą, kuris leistų Europos lygmeniu spręsti problemas, kurios tuo pačiu metu daro poveikį daugumai valstybių narių ir taip kelia pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui. Šis naujas mechanizmas turėtų papildyti šiuo metu Šengeno sienų kodekso 29 straipsnyje nustatytą esamą mechanizmą, taikomą ilgalaikių didelių trūkumų prie išorės sienų atveju. Jį nustatant turėtų būti visapusiškai gerbiama valstybių narių teisė imtis būtinų veiksmų, kai kyla tiesioginė grėsmė, ir Tarybai turėtų būti suteikta galimybė, remiantis Komisijos pasiūlymu, leisti atnaujinti vidaus sienų kontrolę kai kuriose arba visose valstybėse narėse, kurioms iškilo atitinkama grėsmė, taip nustatant nuoseklią valstybių narių vidaus sienų kontrolės taikymo sistemą ir apibrėžiant tinkamas poveikio švelninimo priemones. Komisijai pasiūlius, toks leidimas gali būti pratęstas tolesniems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams, jei nustatoma, kad grėsmė išlieka. Jei Komisija mano, kad netikslinga leisti atnaujinti vidaus sienų kontrolę, ji turėtų priimti rekomendaciją ir joje nurodyti priemones, kurios atrodo tinkamesnės grėsmei pašalinti nei vidaus sienų kontrolė, arba priemones, kurios gali papildyti vidaus sienų kontrolę.

d)Procesinės apsaugos priemonės, kai vidaus sienų kontrolė atnaujinama vienašališkai

Siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė išliktų kraštutine priemone, pasiūlyme patikslinamas ir išplečiamas elementų, kuriuos turi įvertinti valstybė narė, priimdama sprendimą dėl laikino sienų kontrolės atnaujinimo, sąrašas. Tarp vertinamų elementų būtų kontrolės atnaujinimo priemonės tinkamumas ir tikėtinas tokios priemonės poveikis asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės bei pasienio regionams. Be to, kai valstybė narė nusprendžia pratęsti vidaus sienų kontrolę reaguodama į numatomas grėsmes, įvertinti reikėtų ir alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, proporcingų patikrinimų, atliekamų pasienio regione kompetentingoms institucijoms teisėtai naudojantis viešaisiais įgaliojimais, tinkamumą ir naudojimą, atsisakymo leisti atvykti procedūros taikymą vidaus sieną kertantiems trečiųjų šalių piliečiams ir policijos bendradarbiavimą, kaip numatyta Sąjungos teisėje. Be to, kai vidaus kontrolė pratęsiama dėl numatomų grėsmių ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, turėtų būti atliekamas ir rizikos vertinimas. Kaip ir šiandien, Komisija ar bet kuri kita valstybė narė gali bet kuriuo metu paskelbti nuomonę dėl atnaujintos vidaus sienų kontrolės būtinumo ir proporcingumo. Jei vidaus kontrolė taikoma iš viso 18 mėnesių, Komisija turi pateikti nuomonę dėl jos proporcingumo ir būtinumo ir pradėti konsultacijas su valstybėmis narėmis.

Atsižvelgiant į patirtį, kad tam tikros grėsmės gali išlikti ilgą laiką, tokiais atvejais sienų kontrolę pratęsti leidžiama iki bendro ne ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio. Tačiau pasiūlyme pripažįstama, kad valstybės narės gali manyti, jog reikia išlaikyti vidaus sienų kontrolę ir pasibaigus šiam laikotarpiui. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė turėtų informuoti Komisiją, savo naujame pranešime pagrįsdama, kodėl grėsmė išlieka, taip pat pateikdama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, teikiamą tuo atveju, kai sienų kontrolė trunka 18 mėnesių. Tokiu atveju Komisija pateikia papildomą nuomonę.

Be to, kad būtų galima atlikti post factum analizę, valstybės narės, panaikinusios kontrolę, turėtų ir toliau būti įpareigotos pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą. Be to, jei sienų kontrolė vykdoma ilgiau nei šešis mėnesius, tokia ataskaita turėtų būti pateikiama po dvylikos mėnesių, o vėliau – kasmet, kol vykdoma kontrolė.

e)Poveikio švelninimo priemonių ir konkrečių apsaugos priemonių taikymas pasienio regionuose tais atvejais, kai atnaujinama vidaus sienų kontrolė

Pasiūlyme taip pat numatyta, kad visuomet turėtų būti taikomos apsaugos priemonės, siekiant apriboti neigiamą laikino patikrinimų prie vidaus sienų atnaujinimo poveikį, jei toks atnaujinimas būtų neišvengiamas, visų pirma siekiant apriboti patikrinimų poveikį pasienio regionų, transporto, taigi ir bendrosios rinkos, veikimui. Poveikio švelninimo priemonių, kurių turėtų būti imamasi atnaujinant sienų kontrolę, pavyzdžiai visų pirma nustatyti 2020 m. parengtose gairėse ir rekomendacijose dėl COVID-19 krizės.

f) Dažnesnis alternatyvių priemonių naudojimas nustatytoms grėsmėms šalinti vietoj vidaus sienų kontrolės

Pasiūlymu siekiama proporcingai užtikrinti aukštą saugumo lygį Šengeno erdvėje. Šiuo tikslu pasiūlyme paaiškinama galimybė valstybėms narėms pasienio zonoje plačiau taikyti ne tik sienų kontrolę, bet ir kitus patikrinimus. Šiuos patikrinimus nebūtinai turėtų atlikti policijos institucijos, bet juose galėtų dalyvauti bet kurios kitos institucijos, pagal nacionalinę teisę 18 turinčios kompetenciją naudotis viešaisiais įgaliojimais. Visais atvejais kompetentingos institucijos turi užtikrinti esamas apsaugos priemones, nustatytas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje 19 dėl naudojimosi policijos įgaliojimais, visų pirma nustatydamos reikiamą šioms institucijoms suteiktų įgaliojimų atlikti tapatybės patikrinimus įgyvendinimo sistemą, be kita ko siekiant pateikti minėtoms institucijoms gaires, kaip naudotis savo diskrecija taikant minėtus įgaliojimus praktiškai, kad būtų užtikrinta, jog minėti patikrinimai netaptų tolygūs sienų kontrolei. Teikdamos tokias gaires valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad kompetentingų institucijų diskrecija būtų įgyvendinama visapusiškai gerbiant pagrindines teises, visų pirma užtikrinant diskriminacijos draudimą.

Siekiant valstybėms narėms suteikti papildomų priemonių naudoti alternatyvias priemones neleistino neteisėtų migrantų judėjimo problemai spręsti, pasiūlyme numatyta galimybė perduoti neteisėtus migrantus, jei yra aiškių požymių, kad vykdant tarpvalstybinį policijos operatyvinį bendradarbiavimą prie vidaus sienų sulaikytas asmuo ką tik atvyko iš tos kitos valstybės narės (pvz., kitos valstybės narės atlikta registracija sistemoje EURODAC arba neseniai kitoje valstybėje išrašytos sąskaitos). Atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 8 d. pasiūlytą iniciatyvą dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo, ši nauja procedūra turėtų paskatinti naudoti bendrą patruliavimą kaip priemonę, leidžiančią taikyti šį supaprastintą prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimą. Pasiūlyme taip pat numatyta panaikinti „neveikimo“ sąlygą, šiuo metu taikomą galiojantiems dvišaliams valstybių narių susitarimams ar nuostatoms šiuo klausimu, kaip nurodyta Grąžinimo direktyvos 20 6 straipsnio 3 dalyje, ir nustatyti dabartines neteisėtų migrantų, sulaikytų dėl neteisėto buvimo valstybėje narėje, grąžinimo sąlygas. Pasiūlyme pateikiamas tikslinis Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuris leistų valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingesnius dvišalius readmisijos susitarimus ir nuostatas, siekiant spręsti su neteisėtu judėjimu susijusias problemas. Remiantis pakeitimu, taip pat būtų reikalaujama, kad valstybės narės apie tokius susitarimus ir nuostatas praneštų Komisijai. Be to, Komisija, remdamasi esamų susitarimų peržiūra, yra pasirengusi parengti pavyzdinį dvišalį susitarimą, kuriame būtų išdėstytos pagrindinės tokių susitarimų nuostatos, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti šią užduotį sukurti veiksmingą neteisėto judėjimo valdymo priemonę.

Pasiūlymu taip pat pašalinamos kliūtys, trukdančios plačiau naudoti priežiūros ir stebėjimo technologijas, ir paaiškinama, kad Šengeno sienų kodeksas neužkerta kelio naudoti keleivių duomenų, pavyzdžiui, keleivio duomenų įrašų arba išankstinės informacijos apie keleivius, susijusios su susisiekimu Šengeno erdvėje 21 , jei tai yra leidžiama pagal taikomą teisę.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymu, kuriame patikslinta Komisijos pareiga teikti Šengeno erdvės veikimo ataskaitas, prisidedama prie Šengeno valdymo principų įgyvendinimo, siekiant sustiprinti politinį dialogą, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Todėl pasiūlymas yra neatskiriama Šengeno valdymo struktūros dalis, kaip nustatyta 2021 m. birželio 2 d. Šengeno strategijoje. Ši pareiga teikti ataskaitas ateityje bus įvykdyta pateikiant metinę Šengeno erdvės padėties ataskaitą, kurioje taip pat bus ataskaita, teiktina pagal Reglamento dėl Šengeno vertinimo mechanizmo 20 straipsnį 22 .

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas yra tarpusavio vertinimo priemonė, padedanti stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinanti teisingą ir veiksmingą Šengeno teisinės sistemos įgyvendinimą. Įgyvendinimo trūkumai ir nepakankamas įgyvendinimas vienoje valstybėje narėje gali daryti poveikį visoms valstybėms narėms, ir dėl to kiltų pavojus Šengeno erdvei. Todėl būtina turėti šiam tikslui tinkamą mechanizmą, kuris užtikrintų stipresnę ir atsparią Šengeno erdvę. Siekdama šio tikslo, 2021 m. birželio 2 d. Komisija priėmė dokumentą dėl Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reformos 23 , kuris šiuo metu svarstomas Taryboje.

Šengeno erdvės padėties ataskaita turėtų būti kasmet aptariama Šengeno forume, kurį Komisija įsteigė siekdama skatinti reguliarų ir sistemingą politinį subjektų, dalyvaujančių užtikrinant tinkamą Šengeno erdvės veikimą, dialogą. Šiose diskusijose turėtų dalyvauti atitinkamos nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, kad būtų skatinamas konkretesnis bendradarbiavimas ir didesnis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, siekiant paremti tinkamą Šengeno erdvės veikimą. 2020 m. lapkričio 30 d. įvykusiame pirmajame, o 2021 m. gegužės 17 d. – antrajame Šengeno forume dalyvavo Europos Parlamento nariai ir vidaus reikalų ministrai.

Pagal Šengeno sienų kodekso 33 straipsnį Šengeno erdvės padėties ataskaita bus pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai. Todėl, remdamosi Šengeno forume vykusiomis diskusijomis, šios institucijos turėtų apsvarstyti, kokias išvadas reikia padaryti remiantis šia ataskaita.

Pasiūlymu papildomos taisyklės dėl išorės sienų kontrolės, kuri yra būtina erdvės be vidaus sienų kontrolės sąlyga. Ji padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms veiksmingai įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą (EISV). Pasiūlymas taip pat atsispindės būsimame daugiamečiame strateginės politikos cikle, kuriuo siekiama nustatyti Europos integruoto sienų valdymo strateginę programą, pašalinant sienų apsaugos, saugumo, grąžinimo, migracijos spragas, kartu užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą. Kaip paskelbta Šengeno strategijoje, 2022 m. pradžioje Komisija priims politikos dokumentą, kuriuo bus grindžiamos konsultacijos dėl EISV su Europos Parlamentu ir Taryba.

Pasiūlymu reaguojama į keletą Europos Parlamento rezoliucijų 28 ir remiamasi 2017 m. Komisijos priimtomis rekomendacijomis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas panaikinti ilgalaikę vidaus sienų kontrolę: 2017 m. gegužės 12 d. Rekomendacija dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje ir 2017 m. spalio 3 d. Rekomendacija dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje įgyvendinimo.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlyme atsižvelgiama į ES transporto politiką, visų pirma į transporto žaliuosius koridorius, nustatytus siekiant išsaugoti tiekimo grandines ir palengvinti transporto darbuotojų judėjimą COVID-19 pandemijos metu. Būsimame transporto srities nenumatytų atvejų plane bus pateikta daugiau informacijos apie krizinių situacijų valdymą transporto sektoriuje.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 77 straipsnio 2 dalies b ir e punktais ir 79 straipsnio 2 dalies c punktu.

Pasiūlymu iš dalies keičiamas 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), konkrečiai II antraštinė dalis dėl prie išorės sienų taikomų taisyklių ir III antraštinė dalis dėl taisyklių taikymo prie vidaus sienų.

Pasiūlymu taip pat iš dalies keičiama 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, kiek tai susiję su nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo pareigos priimti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Veiksmai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje priskiriami pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį. Todėl subsidiarumo principas taikomas pagal ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Sąjunga ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, o dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.

Taigi, šio pasiūlymo tikslų valstybės narės negali pačios deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Taip yra todėl, kad jie susiję su asmenų patikrinimais prie išorės sienų, kurie yra būtina erdvės be vidaus sienų kontrolės sąlyga. Be to, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir vienodas sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise, reikia visoje Šengeno erdvėje laikytis nuoseklaus požiūrio į pasitikėjimą stiprinančias priemones prie išorės sienų, įskaitant nebūtinų kelionių į ES apribojimą ir atsaką į trečiųjų šalių valdžios institucijų naudojimąsi migrantais kaip įrankiais.

SESV 77 straipsnio 2 dalies e punktu užtikrinama, kad nebus jokios vidaus sienų kontrolės. Nors valstybės narės išlaiko teisę imtis veiksmų dėl vidaus saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių, taigi ir pasinaudoti SESV 72 straipsnyje įtvirtinta teise, net jei tai reiškia vidaus sienų kontrolės atnaujinimą, tokio laikino atnaujinimo taisyklės nustatytos Šengeno sienų kodekse, siekiant užtikrinti, kad jos būtų taikomos tik laikantis griežtų sąlygų. Todėl, norint kaip nors pakeisti šias vidaus sienų kontrolės atnaujinimo sąlygas, reikia priimti ES teisės aktus.

Veikdamos pavieniui valstybės narės negali deramai pasiekti tikslo sukurti Šengeno nenumatytų atvejų planą, įskaitant konkrečias priemones prie vidaus sienų, skirtas reaguoti į daugumai valstybių narių tuo pačiu metu kylančią grėsmę ir tuo pat metu sušvelninti neigiamą sienų kontrolės poveikį ten, kur ji tapo neišvengiama, todėl šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.

Todėl Sąjunga gali patvirtinti pasiūlytas priemones laikydamasi subsidiarumo principo.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymas susijęs su reglamento pakeitimu ir atitinkamu Grąžinimo direktyvos pakeitimu. Kadangi pagrindiniai pasiūlymo elementai yra susiję su galiojančiomis Šengeno sienų kodekso II antraštinės dalies nuostatomis dėl išorės sienų kontrolės ir šio reglamento III antraštinės dalies nuostatomis dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, jokia kita priemonė, išskyrus reglamentą, nebūtų tinkama.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Be to, surengtos viešos konsultacijos. Jos pradėtos 2021 m. sausio 19 d., o nuomonių pateikimo terminas buvo 2021 m. kovo 16 d.

Komisija keturias savaites savo interneto svetainėje taip pat buvo paskelbusi įžanginį poveikio vertinimą 33 ir gavo atsiliepimų iš Prancūzijos, Kroatijos, Ukrainos ir vieno anoniminio siuntėjo.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas grindžiamas įrodymais, surinktais Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato tyrimuose „The effects of COVID-19 induced border closures on cross-border regions - An empirical report covering the period March to June 2020“ 34 (Sienų uždarymo dėl COVID-19 poveikis pasienio regionams. 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpio empirinė ataskaita) ir „The effects of COVID-19 induced border closures on cross-border regions. 20 case studies covering the period March to June 2020“ 35 (Sienų uždarymo dėl COVID-19 poveikis pasienio regionams. 20 atvejų tyrimų, apimančių 2020 m. kovo–birželio mėn. laikotarpį).

•Poveikio vertinimas

2021 m. balandžio 19 d. Komisija poveikio vertinimą pateikė Reglamentavimo patikros valdybai. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę su pastabomis. Šios pastabos buvo susijusios su i) nepakankamais dabartinių pagrindinių Šengeno sienų kodekso priemonių privalumų ir trūkumų įrodymais; ii) neaiškiu politikos galimybių ir pasirinkto įgyvendinimo aprašymu; iii) nepakankamai išsamia poveikio analize. Siekdama atsižvelgti į šias pastabas, Komisija visų pirma toliau papildė kiekybinius duomenis ir informaciją apie suinteresuotųjų subjektų nuomones visoje ataskaitoje, kad sustiprintų kokybinius argumentus dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo naudos. Ji aiškiau išdėstė 2020 m. proceso trūkumus Šengeno požiūriu, nurodydama, kad ES integruoto politinio atsako į krizes mechanizme daugiausia dėmesio skiriama sveikatos, o ne kitiems aspektams, pavyzdžiui, sienų kontrolei, pabrėžė, kad sienų kontrolė gali būti veiksminga priemonė, tačiau laipsniškas jos panaikinimas kelia didelių problemų, ir išsamiau pagrindė, kad alternatyvios priemonės kainuoja pigiau nei sienų kontrolė, nors dažnai pasiekiamas tas pats rezultatas. Be to, Komisija pagrindė įvairias numatytas galimybes. Galiausiai buvo pateikta papildomos išsamios informacijos apie ankstesnio 2017 m. pasiūlymo tikslą, derybų metu įgytą patirtį ir naują COVID-19 krizės nulemtą perspektyvą. Daugiau informacijos apie tai, kaip Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijos atsispindi poveikio vertinimo ataskaitoje, galima rasti poveikio vertinimo I priedo 3 punkte.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Siūlomu pakeitimu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, išdėstyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma judėjimo ir apsigyvenimo laisvė (45 straipsnis), teisė į prieglobstį (18 straipsnis) ir negrąžinimo principas (19 straipsnis). Toliau taikomos Šengeno sienų kodekso 3, 4 ir 7 straipsniuose nustatytos apsaugos priemonės, taip pat ir imantis priemonių, kuriomis reaguojama į trečiųjų šalių naudojimąsi migrantais kaip įrankiais. Be to, kalbant apie siūlomas priemones, kuriomis siekiama spręsti naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą, Komisija mano, jog būtina, kad valstybės narės gerbtų saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę ir pilietinės visuomenės organizacijų asociacijų laisvę.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šengeno sienų kodekso 2 straipsnis keičiamas siekiant iš dalies pakeisti sąvokos „sienų stebėjimas“ apibrėžtį ir pateikti būtinas tokių sąvokų kaip „naudojimasis migrantais kaip įrankiais“, „būtinos kelionės“ ir „nebūtinos kelionės“, kurios pirmą kartą įtrauktos į Šengeno sienų kodeksą, taip pat sąvokos „transporto mazgai“ apibrėžtis. Šios apibrėžtys pridedamos siekiant geriau atspindėti valstybių narių pareigas prie išorės sienų vykdyti sienų stebėjimą, įskaitant prevencines priemones.

5 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kokių priemonių valstybės narės gali imtis savo sienos perėjimo punktuose, kai susiduria su naudojimusi migrantais kaip įrankiais.

13 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kokių priemonių valstybės narės gali imtis vykdydamos su sienų stebėjimu prie jų išorės sienų susijusias užduotis, kai migrantais naudojamasi kaip įrankiais, kartu su tuo, kas numatyta pagal 5 straipsnį.

21a straipsnis pridedamas siekiant sukurti pagrindą vienodam nebūtinų kelionių į Europos Sąjungą apribojimų taikymui prie išorės sienų ligos, galinčios sukelti epidemiją, atveju. Šia nuostata Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo reglamentą šiuo klausimu, remiantis Komisijos pasiūlymu. Joje nustatyti visi būtini tokio sprendimo parametrai ir numatytos apsaugos priemonės ES piliečiams, ilgalaikiams gyventojams ir esmines funkcijas vykdantiems asmenims.

23 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kokio pobūdžio patikrinimai galimi pasienio zonose. Siūlomais pakeitimais patikslinama, kad pasienio zonose atliekami patikrinimai naudojant priežiūros ir stebėjimo technologijas neturi tokio pat poveikio kaip sienų kontrolė. Be to, Šengeno sienų kodekso požiūriu taip pat turėtų būti leidžiama tikrinti asmenų, keliaujančių erdvėje be vidaus sienų kontrolės, keleivių duomenis atitinkamose duomenų bazėse, jei tai įmanoma pagal taikytiną teisę.

31 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant nustatyti bendrąsias Europos Parlamento ir Tarybos informavimo taisykles, taikytinas pagal visus keturis mechanizmus.

33 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant atsieti įpareigojimą pranešti apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą nuo tokios kontrolės panaikinimo fakto. Jame taip pat pateikiama daugiau informacijos apie elementus, kurie turi būti įtraukti į metinę Komisijos ataskaitą dėl erdvės be vidaus sienų veikimo ir bendradarbiavimo su agentūromis šioje srityje.

Pakeistu Šengeno sienų kodekso 39 straipsniu papildomas pasiūlyto reglamento 2 straipsnis ir nustatoma valstybių narių pareiga pranešti Komisijai apie pasienio regionus, kad būtų galima nustatyti bet kokių švelninančių priemonių, kurios turi būti numatytos įgyvendinimo reglamente pagal 28 straipsnį, taikymo sritį ir sritis, į kurias reikia atsižvelgti vertinant poveikį pagal Šengeno sienų kodekso 26 straipsnį.

Siekiant geriau atsižvelgti į pasienio regionų interesus taikant Šengeno sienų kodekso 26 ir 28 straipsnius, naujajame 42b straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie nustatytus pasienio regionus.

2021/0428 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir e punktus ir 79 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų kontrolės, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

(2)2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 42 nustatytos taisyklės, reglamentuojančios asmenų judėjimą į erdvę be vidaus sienų kontrolės (toliau – Šengeno erdvė) ir iš jos, taip pat judėjimą tarp Šengeno erdvei priklausančių valstybių narių;

(3)pastaraisiais metais Šengeno erdvė susidūrė su precedento neturinčiais sunkumais, kurie dėl savo pobūdžio buvo būdingi ne vienos valstybės narės teritorijai. Šie sunkumai parodė, kad viešosios tvarkos ir saugumo išsaugojimas Šengeno erdvėje yra bendra atsakomybė, reikalaujanti valstybių narių bei Sąjungos lygmens bendrų ir koordinuotų veiksmų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į galiojančių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas Šengeno erdvės veikimas prie išorės ir vidaus sienų, spragas ir poreikį sukurti stipresnę ir patikimesnę sistemą, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria Šengeno erdvė;

(4)išorės sienų kontrolė svarbu ne tik valstybei narei, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visoms vidaus sienų kontrolę panaikinusioms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Valstybės narės privalo užtikrinti aukštus išorės sienų valdymo standartus, be kita ko, stiprindamos sienos apsaugos pareigūnų, policijos, muitinės ir kitų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga aktyviai remia teikdama finansinę paramą per agentūras, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, ir valdydama Šengeno vertinimo mechanizmą. Reikia sugriežtinti išorės sienoms taikomas taisykles, kad būtų galima geriau reaguoti į naujus sunkumus, pastaruoju metu iškilusius prie išorės sienų;

(5)dėl COVID-19 pandemijos padidėjo poreikis Sąjungai būti geriau pasirengusiai reaguoti į krizines situacijas prie išorės sienų, susijusias su epidemiją galinčiomis sukelti ligomis, kurios kelia grėsmę visuomenės sveikatai. COVID-19 pandemija parodė, kad dėl grėsmių visuomenės sveikatai gali prireikti vienodų taisyklių, susijusių su trečiųjų šalių piliečių kelionių į Europos Sąjungą apribojimais. Nenuoseklių ir skirtingų priemonių taikymas prie išorės sienų tokioms grėsmėms šalinti daro neigiamą poveikį visos Šengeno erdvės veikimui, mažina nuspėjamumą keliautojams iš trečiųjų šalių ir kenkia tarpusavio ryšiams su žmonėmis trečiosiose šalyse. Siekiant parengti Šengeno erdvę būsimoms panašaus masto problemoms, susijusioms su grėsmėmis visuomenės sveikatai, būtina sukurti naują mechanizmą, kuris turėtų leisti laiku priimti ir panaikinti suderintas priemones Sąjungos lygmeniu. Nauja procedūra prie išorės sienų turėtų būti taikoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro arba Komisijos nustatytos infekcinės ligos, galinčios sukelti epidemiją, atveju. Šis mechanizmas turėtų papildyti procedūras, kurias siūloma nustatyti pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 43 ,visų pirma paskelbus ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, taip pat peržiūrėtus Europos ligų kontrolės centro įgaliojimus 44 ;

(6)šiame mechanizme turėtų būti numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima reglamentą, kuriuo nustatomi kelionių apribojimai, įskaitant atvykimo apribojimus ir visas kitas būtinas priemones, taikomas keliaujant į Europos Sąjungą, ir jų panaikinimo sąlygos. Atsižvelgiant į politiškai opų tokių priemonių, susijusių su teise įvažiuoti į valstybių narių teritoriją, pobūdį, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Tarybai, kad ji, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimtų tokį reglamentą;

(7)pažymėtina, jog laikantis įsipareigojimų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, Sąjungos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi laisvo judėjimo teisėmis, lygiavertėmis Sąjungos piliečių teisėms, ir atitinkamiems jų šeimos nariams visada turėtų būti leidžiama atvykti į Sąjungą. Sąjungos gyventojams visada turėtų būti leidžiama grįžti į Sąjungą. Akte turėtų būti pateikti visi būtini elementai, užtikrinantys, kad kelionių apribojimai būtų veiksmingi, tikslingi, nediskriminaciniai ir proporcingi kintančiai epidemiologinei padėčiai. Prireikus jame turėtų būti nurodytos visos keliautojų kategorijos, kurių kelionėms neturėtų būti taikomi atvykimo apribojimai. Kaip papildoma arba alternatyvi nuostata, akte turėtų būti nurodytos geografinės vietovės arba trečiosios šalys, iš kurių keliaujant gali būti taikomos konkrečios priemonės, remiantis objektyvia metodika ir taikytinais kriterijais, kurie visų pirma turėtų apimti epidemiologinius rodiklius. Akte galėtų būti nurodytos sąlygos, kuriomis gali būti leidžiama keliauti, pavyzdžiui, testavimas, karantinas, saviizoliacija ar kitos tinkamos priemonės, pavyzdžiui, reikalavimas užpildyti keleivio buvimo vietos anketą arba kitą kontaktų atsekimo priemonę, visų pirma atsižvelgiant į visas Sąjungos sistemas, sukurtas siekiant sudaryti sąlygas keliauti saugiomis sąlygomis, pavyzdžiui, skaitmenines sertifikavimo sistemas. Prireikus šia priemone taip pat galėtų būti sukurtas mechanizmas, leidžiantis imtis papildomų priemonių, jei epidemiologinė padėtis vienoje ar keliose geografinėse vietovėse labai pablogėtų;

(8)taip pat būtina sugriežtinti Sąjungos teisės taisykles ir apsaugos priemones, kad valstybės narės galėtų greitai imtis veiksmų ir pasipriešinti naudojimuisi migrantais kaip įrankiais. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais – tai padėtis, kai trečioji šalis inicijuoja neteisėtos migracijos srautus į Sąjungą aktyviai skatindama arba palengvindama trečiųjų šalių piliečių atvykimą prie valstybių narių išorės sienų, kai tokie veiksmai rodo, kad trečioji šalis ketina destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę, jei dėl tokių veiksmų pobūdžio gali kilti pavojus esminėms valstybės funkcijoms, įskaitant jos teritorinį vientisumą, viešosios tvarkos palaikymą arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimą;

(9)naudojimasis migrantais kaip įrankiais gali reikšti situaciją, kai trečioji šalis aktyviai skatina arba palengvina neteisėtą trečiųjų šalių piliečių keliavimą į jos teritoriją, kad jie pasiektų valstybių narių išorės sieną, tačiau taip pat gali reikšti aktyvų toje trečiojoje šalyje jau esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėto keliavimo skatinimą ar palengvinimą. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais taip pat gali reikšti prievartos priemones, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams išvykti iš migrantais besinaudojančios trečiosios šalies pasienio zonų kita kryptimi nei per valstybę narę;

(10)Sąjunga turėtų sutelkti visas turimas savo diplomatines, finansines ir veiklos priemones, kad paremtų valstybes nares, susiduriančias su tokių priemonių naudojimu. Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės diplomatinėms pastangoms turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą. Prireikus tai gali būti papildyta Sąjungos nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis;

(11)be šių priemonių, taip pat būtina dar labiau sugriežtinti dabartines išorės sienų kontrolės ir sienų stebėjimo taisykles. Siekiant dar labiau padėti valstybėms narėms, susiduriančioms su naudojimusi migrantais kaip įrankiais, Reglamentu (ES) XXX/XXX papildomos sienų kontrolės taisyklės, numatant konkrečias priemones prieglobsčio ir grąžinimo srityje, kartu gerbiant atitinkamų asmenų pagrindines teises, visų pirma užtikrinant pagarbą teisei į prieglobstį ir teikiant reikiamą JT agentūrų ir kitų atitinkamų organizacijų pagalbą;

(12)visų pirma naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti sudaryta galimybė prireikus kuo labiau apriboti eismą per sieną uždarant kai kuriuos sienos perėjimo punktus, kartu užtikrinant realią ir veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis. Priimant tokį sprendimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema. Be to, nustatant tokius apribojimus turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Sąjungos piliečių, trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti pagal tarptautinį susitarimą, ir trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba turi ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamų jų šeimos narių teises. Tokie apribojimai taip pat turėtų būti taikomi taip, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, visų pirma negrąžinimo principo;

(13)Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra padeda valstybėms narėms įgyvendinti išorės sienų valdymo veiklos aspektus, įskaitant keitimąsi informacija, įrangos tiekimą, nacionalinių sienų apsaugos pareigūnų gebėjimų stiprinimą ir mokymą, tikslinę informaciją ir rizikos analizę, taip pat nuolatinio korpuso dislokavimą. Nauji Agentūros įgaliojimai suteikia daug galimybių remti sienų kontrolės veiklą, įskaitant tikrinimo ir grąžinimo operacijas, taip pat skubios pasienio pagalbos ir (arba) grąžinimo pagalbos teikimą atitinkamos priimančiosios valstybės narės prašymu ir jos teritorijoje;

(14)pagal Reglamento (ES) 2019/1896 41 straipsnio 1 dalį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomasis direktorius turi rekomenduoti valstybei narei prašyti Agentūros inicijuoti, vykdyti ar koreguoti Agentūros paramą, kad būtų sprendžiami nustatytų grėsmių ir sunkumų prie išorės sienų klausimai, jei tenkinamos toje nuostatoje nustatytos sąlygos. Visų pirma Agentūros paramos poreikis gali paaiškėti tais atvejais, kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atliko specialų pažeidžiamumo vertinimą, susijusį su naudojimusi migrantais kaip įrankiais. Vykdomasis direktorius, remdamasis pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba kai vienam ar daugiau išorės sienos ruožų nustatytas kritinio poveikio lygis ir atsižvelgdamas į atitinkamus valstybės narės nenumatytų atvejų plano elementus, Agentūros rizikos analizę ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, rekomenduoja susijusiai valstybei narei prašyti Agentūros inicijuoti, vykdyti ar koreguoti Agentūros paramą pagal Reglamento (ES) 2019/1896 41 straipsnio 1 dalį. Šie vykdomojo direktoriaus įgaliojimai nedaro poveikio bendrai paramai, kurią Agentūra gali teikti valstybėms narėms;

(15)be to, naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju atitinkama valstybė narė turėtų sustiprinti sienų kontrolę, be kita ko, prireikus taikydama papildomas neteisėto sienos kirtimo prevencijos priemones ir panaudodama papildomus išteklius bei technines priemones, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui. Tokios techninės priemonės galėtų apimti modernias technologijas, įskaitant bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius, taip pat mobilius dalinius. Tokių techninių priemonių, ypač bet kokių technologijų, kuriomis galima rinkti asmens duomenis, naudojimas turi būti pagrįstas ir vykdomas pagal aiškiai apibrėžtas nacionalinės teisės nuostatas;

(16)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti tinkamus sienų stebėjimo standartus, visų pirma susijusius su naujomis technologijomis, kurias valstybės narės gali naudoti, atsižvelgdamos į sienų rūšį (sausumos, jūros ar oro), kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį priskiriamą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius, konkrečiai reaguodamos į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais;

(17)erdvėje be vidaus sienų kontrolės asmenims turėtų būti suteikta galimybė laisvai ir saugiai judėti tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad vidaus sienų kontrolės draudimas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai vykdyti patikrinimus savo teritorijoje, taip pat ir prie jų vidaus sienų kitais nei sienų kontrolės tikslais. Visų pirma turėtų būti paaiškinta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant sveikatos ar teisėsaugos institucijas, iš esmės ir toliau gali atlikti patikrinimus pagal nacionalinėje teisėje numatytus viešuosius įgaliojimus;

(18)nors vidaus sienų kontrolės draudimas taikomas ir lygiaverčio poveikio patikrinimams, kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai neturėtų būti laikomi lygiaverčiais patikrinimams kertant sieną, jei jų tikslas nėra sienų kontrolė, jei jie grindžiami bendra kompetentingų institucijų informacija ir patirtimi apie galimas grėsmes visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, įskaitant atvejus, kai jais siekiama kovoti su neteisėtu buvimu ar apsigyvenimu ir su tarpvalstybiniais nusikaltimais, susijusiais su neteisėta migracija, jei šie patikrinimai yra organizuojami ir vykdomi taip, kad juos galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie išorės sienų, jei jie atliekami transporto mazguose, pavyzdžiui, uostuose, traukinių ar autobusų stotyse ir oro uostuose, arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse, ir jei jie pagrįsti rizikos analize;

(19)nors neteisėtos migracijos srautai savaime neturėtų būti laikomi grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, dėl jų gali prireikti papildomų priemonių Šengeno erdvės veikimui užtikrinti;

(20)kovojant su neteisėtu buvimu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, susijusiu su neteisėta migracija, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu ir dokumentų klastojimu bei kitų formų tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visų pirma galėtų būti taikomos priemonės, kurios leistų patikrinti asmenų tapatybę, pilietybę ir gyventojo statusą, tačiau tokie patikrinimai turi būti nesistemingi ir atliekami remiantis rizikos analize;

(21)šiuolaikinės eismo stebėjimo technologijos, naudojamos visų pirma greitkeliuose ir kituose svarbiuose valstybių narių nustatytuose keliuose, gali būti itin svarbios kovojant su grėsmėmis viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Vidaus sienų kontrolės draudimas neturėtų būti suprantamas kaip kliūtis teisėtai vykdyti policijos ar kitus viešuosius įgaliojimus atlikti patikrinimus vidaus pasienio zonose. Tai apima patikrinimus panaudojant priežiūros ir stebėsenos technologijas, kurios paprastai naudojamos teritorijoje arba grindžiamos rizikos vertinimu siekiant užtikrinti vidaus saugumą. Todėl tokių technologijų naudojimas patikrinimams atlikti neturėtų būti laikomas lygiaverčiu sienų kontrolei;

(22)kad tokios technologijos būtų veiksmingos, sienos kirtimo keliais vietose turėtų būti galima taikyti proporcingus greičio apribojimus;

(23)draudimas vykdyti vidaus sienų kontrolę neturėtų riboti kituose Sąjungos teisės aktuose numatytų patikrinimų vykdymo. Todėl šiame reglamente numatytos taisyklės neturėtų daryti poveikio taikomoms taisyklėms dėl keleivių duomenų patikrinimo atitinkamose duomenų bazėse prieš atvykimą;

(24)būtina užtikrinti, kad patikrinimai, kuriuos valstybės narės atlieka naudodamosi nacionaline kompetencija, ir toliau būtų visiškai suderinami su erdve be vidaus sienų kontrolės. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, kuo daugiau požymių, kad valstybių narių pasienio zonose atliekami patikrinimai yra lygiaverčiai sienų kontrolei, atsižvelgiant į tokių patikrinimų tikslą, jų taikymo teritoriją ir galimus skirtumus, palyginti su patikrinimais, atliekamais likusioje atitinkamos valstybės narės teritorijos dalyje, tuo didesnis poreikis nustatyti griežtas ir išsamias taisykles bei apribojimus, kuriais apibrėžiamos valstybių narių naudojimosi savo policijos įgaliojimais pasienio zonoje sąlygos;

(25)reikia imtis priemonių siekiant kovoti su neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėtu judėjimu erdvėje be vidaus sienų kontrolės. Siekiant sustiprinti Šengeno erdvės veikimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis papildomų kovos su neteisėtu judėjimu tarp valstybių narių ir neteisėtu buvimu priemonių. Kai valstybės narės nacionalinės teisėsaugos institucijos, vykdydamos tarpvalstybinį policijos operatyvinį bendradarbiavimą, prie vidaus sienų sulaiko neteisėtai jos teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, tos institucijos turėtų turėti galimybę nesuteikti tokiems asmenims teisės atvykti į jų teritoriją ar joje pasilikti ir perduoti juos valstybei narei, iš kurios jie atvyko. Savo ruožtu valstybė narė, iš kurios asmuo atvyko tiesiogiai, turėtų būti įpareigota priimti sulaikytus trečiųjų šalių piliečius;

(26)procedūra, pagal kurią valstybė narė gali perduoti sulaikytus neteisėtai jos teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius į valstybę narę, iš kurios asmuo atvyko tiesiogiai, turėtų būti vykdoma sparčiai, tačiau taikant apsaugos priemones ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir Chartijos 21 straipsnyje įtvirtinto nediskriminavimo principo, kad būtų užkirstas kelias rasiniam profiliavimui. Institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patikrinti susijusią informaciją apie atitinkamų asmenų judėjimą, kurią jos gali iškart gauti. Tokią informaciją gali sudaryti objektyvūs elementai, kurie leistų valdžios institucijoms padaryti išvadą, kad asmuo neseniai išvyko iš kitos valstybės narės, pavyzdžiui, turimi dokumentai, įskaitant kvitus ar sąskaitas faktūras, liudijantys, kad asmuo neseniai atvyko iš kitos valstybės narės. Trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma perdavimo procedūra, turėtų būti raštu pateiktas motyvuotas sprendimas. Nors sprendimas turėtų būti nedelsiant vykdytinas, trečiosios šalies piliečiui turėtų būti užtikrinta veiksminga teisių gynimo priemonė, kad jis galėtų apskųsti sprendimą dėl perdavimo arba prašyti jį peržiūrėti. Ši teisių gynimo priemonė neturėtų sustabdyti sprendimo vykdymo;

(27)šiame reglamente nustatyta perdavimo procedūra neturėtų daryti poveikio esamai valstybių narių galimybei grąžinti neteisėtus trečiųjų šalių piliečius pagal dvišalius susitarimus ar nuostatas, nurodytus Direktyvos 2008/115/EB (toliau – Grąžinimo direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje, jei tokie asmenys aptinkami ne prie vidaus sienų. Siekiant palengvinti tokių susitarimų taikymą ir padėti siekti tikslo apsaugoti erdvę be vidaus sienų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė susitarti dėl naujų susitarimų ar nuostatų ir atnaujinti esamus. Komisijai turėtų būti pranešta apie visus naujų susitarimų ar nuostatų pakeitimus ar atnaujinimus. Jei valstybė narė priima atgal trečiosios šalies pilietį pagal šiame reglamente numatytą procedūrą arba dvišalį susitarimą ar nuostatą, atitinkama valstybė narė turėtų priimti sprendimą grąžinti pagal Grąžinimo direktyvą. Todėl, siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų naujų procedūrų ir galiojančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo taisyklių nuoseklumą, būtina tikslingai pakeisti Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 3 dalį;

(28)išimtiniais atvejais, siekiant pašalinti grėsmes Šengeno erdvei, valstybėms narėms gali prireikti imtis priemonių prie vidaus sienų. Valstybės narės ir toliau yra kompetentingos nustatyti, ar reikia laikinai atnaujinti arba pratęsti sienų kontrolę. Pagal galiojančias taisykles vidaus sienų kontrolės atnaujinimas numatytas tais atvejais, kai ribotą laiką vienoje valstybėje narėje yra didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai. Didelę grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui visų pirma gali sukelti terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas, didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos arba didelio masto ar daug dėmesio sulaukiantys tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, sporto, prekybos ar politiniai renginiai;

(29)be to, didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui taip pat gali kilti dėl didelio masto neteisėto neteisėtų migrantų judėjimo tarp valstybių narių, kai dėl to susidaro padėtis, apsunkinanti bendrus atsakingų nacionalinių tarnybų išteklius ir pajėgumus, ir kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka tokiems srautams ir judėjimui suvaldyti. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis objektyvia ir kiekybine informacija apie neteisėtą judėjimą, jei ji yra prieinama, ypač kai ją reguliariai rengia kompetentingos Sąjungos agentūros pagal savo atitinkamus įgaliojimus. Valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti agentūrų pateikta informacija, kad įrodytų išskirtinį rizikos vertinime nustatytos neteisėto judėjimo keliamos grėsmės pobūdį ir šiuo pagrindu pateisintų vidaus sienų kontrolės atnaujinimą;

(30)nors veiksmai Sąjungos lygmeniu numatyti tais atvejais, kai grėsmės pobūdį lemia ilgalaikiai dideli trūkumai prie išorės sienų, nėra Sąjungos masto mechanizmo, kuris būtų taikomas tais atvejais, kai Šengeno erdvėje kilusi didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešosios politikos sričiai daro poveikį daugumai valstybių narių ir dėl to kyla pavojus tinkamam Šengeno erdvės veikimui. Šią spragą reikėtų užpildyti įdiegiant naują Šengeno erdvės apsaugos mechanizmą, kurį taikant būtų galima priimti suderintus sprendimus, kad būtų apsaugoti asmenų, turinčių teisę naudotis erdve be vidaus sienų kontrolės, interesai, kuo labiau padidinant taikomų priemonių veiksmingumą ir kartu kuo labiau sumažinant jų neigiamą šalutinį poveikį; 

(31)naujasis Šengeno erdvės apsaugos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas Tarybai pagal Komisijos pasiūlymą priimti sprendimą, kuriuo leidžiama atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, kai tai pagrįsta konkrečia grėsme, nustatyta remiantis iš atskirų valstybių narių gautais pranešimais arba kita turima informacija, visų pirma rizikos vertinimu, jei vidaus sienų kontrolė pratęsiama ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į politiškai opų tokio sprendimo, kuriuo reglamentuojama galimybė valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, pobūdį, įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimą turėtų būti suteikti Tarybai, kuri veiktų remdamasi Komisijos pasiūlymu;

(32)vertindama, ar valstybių narių vidaus sienų kontrolės atnaujinimas arba pratęsimas yra pagrįstas, Taryba turėtų atsižvelgti į tai, ar yra galimybė taikyti kitas priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti aukštą saugumo lygį teritorijoje, tokias kaip kompetentingų institucijų atliekami sugriežtinti patikrinimai vidaus pasienio zonose. Jei kontrolės pratęsimas nelaikomas pagrįstu, Komisija turėtų rekomenduoti taikyti kitas priemones, kurios laikomos tinkamesnėmis nustatytai grėsmei pašalinti;

(33)naujo Šengeno erdvės apsaugos mechanizmo sukūrimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei iš anksto imtis vienašalių priemonių pagal reglamentą, kai to reikia atsižvelgiant į padėtį. Tačiau priėmus Sąjungos priemonę, ji turėtų tapti vieninteliu koordinuoto atsako į nustatytą grėsmę pagrindu;

(34)siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Tarybos sprendimas turėtų būti priimtas ribotam, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kuris Komisijos siūlymu gali būti reguliariai peržiūrimas, tol, kol manoma, kad grėsmė išlieka. Pradiniame sprendime turėtų būti įvertintas tikėtinas priimtų priemonių poveikis, įskaitant neigiamą šalutinį poveikį, siekiant nustatyti, ar vidaus sienų kontrolė yra pagrįsta, ar vietoj jų būtų galima veiksmingai taikyti mažiau ribojančias priemones. Vėlesniuose sprendimuose reikėtų atsižvelgti į nustatytos grėsmės raidą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai ir valstybėms narėms apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą pagal Tarybos sprendimą;

(35)vidaus sienų kontrolę turėtų būti galima atnaujinti ir tada, kai išlieka didelių išorės sienų valdymo trūkumų, dėl kurių kyla pavojus bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui. Laikotarpiai, kai valstybės narės įvedė sienų kontrolę skubos tvarka arba Tarybai priėmus sprendimą rekomenduoti ją atnaujinti, nes grėsmė daro poveikį daugeliui valstybių narių, neturėtų būti įtraukti į dvejų metų laikotarpį, taikomą atnaujinant sienų kontrolę dėl didelių trūkumų prie išorės sienų;

(36)vidaus sienų kontrolės atnaujinimas vienašaliais valstybių narių sprendimais arba Sąjungos lygmeniu turi didelių pasekmių Šengeno erdvės veikimui. Siekiant užtikrinti, kad bet koks sprendimas atnaujinti sienų kontrolę būtų priimamas tik jei būtina, kaip kraštutinė priemonė, sprendimas laikinai atnaujinti arba pratęsti sienų kontrolę turėtų būti grindžiamas bendrais kriterijais, pabrėžiant būtinumą ir proporcingumą. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad atnaujinant vidaus sienų kontrolę būtų taikomos apsaugos priemonės, kurios ilgainiui griežtėja;

(37)pirmiausia valstybės narės turėtų įvertinti vidaus sienų kontrolės tinkamumą, atsižvelgdamos į nustatytos didelės grėsmės pobūdį. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį ir įvertinti tikėtiną vidaus sienų kontrolės poveikį asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir pasienio regionų veikimui. Šis vertinimas turėtų būti pranešimo, kurį valstybės narės turi perduoti Komisijai, dalis. Jei vidaus sienų kontrolė dėl numatomų įvykių pratęsiama ilgesniam nei pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui, valstybė narė taip pat turėtų įvertinti alternatyvių priemonių, kuriomis siekiama tų pačių tikslų kaip ir vidaus sienų kontrole, pavyzdžiui, proporcingų patikrinimų, atliekamų vykdant policijos ar kitus viešuosius įgaliojimus arba įgyvendinant policijos bendradarbiavimo būdus, kaip numatyta Sąjungos teisėje, tinkamumą ir galimybę taikyti perdavimo procedūrą;

(38)siekiant apriboti žalingas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pasekmes, sprendimas atnaujinti vidaus sienų kontrolę prireikus turėtų būti priimamas kartu su poveikio švelninimo priemonėmis. Tarp jų turėtų būti priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus prekių ir transporto darbuotojų bei jūrininkų tranzito valdymas, sukuriant „žaliuosius koridorius“. Be to, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti asmenų, kurių veikla gali būti labai svarbi tiekimo grandinei išsaugoti arba pagrindinėms paslaugoms teikti, judėjimą, valstybės narės taip pat turėtų taikyti galiojančias gaires dėl tarpvalstybinių darbuotojų 45 . Atsižvelgiant į tai, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos metu priimtas gaires ir rekomendacijas, kaip tvirtą bendrosios rinkos saugumo priemonę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės prireikus jas taikytų kaip poveikio švelninimo priemones atnaujinus vidaus sienų kontrolę. Visų pirma turėtų būti nustatytos priemonės siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendrosios rinkos veikimą ir apsaugoti pasienio regionų ir „miestų dvynių“ interesus, įskaitant, pavyzdžiui, leidimus arba nukrypti leidžiančias nuostatas pasienio regionų gyventojams;

(39)pranešimas, kurį turi pateikti valstybės narės, turėtų būti lemiamas vertinant, ar laikomasi laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų ir sąlygų. Siekdama užtikrinti, kad informaciją būtų galima palyginti, Komisija įgyvendinimo aktu turėtų patvirtinti pranešimo apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą šabloną. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įslaptinti visą pranešime pateiktą informaciją arba jos dalį, nedarant poveikio tinkamų ir saugių policijos bendradarbiavimo kanalų veikimui;

(40)siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė iš tiesų būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tiek laiko, kiek būtina, ir siekiant sudaryti sąlygas įvertinti vidaus sienų kontrolės būtinumą ir proporcingumą šalinant numatomas grėsmes, valstybės narės turėtų parengti rizikos vertinimą ir pateiktį jį Komisijai, jei reaguojant į numatomas grėsmes vidaus sienų kontrolė pratęsiama ilgesniam nei pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui. Valstybės narės visų pirma turi paaiškinti nustatytos didelės grėsmės mastą ir raidą, įskaitant tai, kiek laiko turėtų išlikti nustatyta didelė grėsmė ir kurie vidaus sienų ruožai gali būti paveikti, taip pat savo koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms tokios priemonės daro arba gali daryti poveikį;

(41) Komisijai turėtų būti suteikta teisė prašyti papildomos informacijos remiantis gautu pranešimu, įskaitant informaciją apie rizikos vertinimą arba bendradarbiavimo ir koordinavimo su valstybėmis narėmis, kurioms daro poveikį planuojamas vidaus sienų kontrolės pratęsimas, priemones. Jei pranešimas neatitinka būtiniausių reikalavimų, Komisija turėtų aptarti pranešimą su atitinkama valstybe nare ir paprašyti pateikti papildomos informacijos arba pakartotinai pateikti pranešimą;

(42)siekiant užtikrinti pakankamą veiksmų, darančių poveikį kelionėms be vidaus sienų kontrolės, skaidrumą, valstybės narės taip pat turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie pagrindinius elementus, susijusius su planuojamu sienų kontrolės atnaujinimu. Kai pagrįsta, valstybės narės taip pat gali įslaptinti tokią informaciją. Pagal Šengeno sienų kodekso 33 straipsnį Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą (toliau – Šengeno erdvės padėties ataskaita), kurioje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neteisėtam trečiųjų šalių piliečių judėjimui, remiantis iš atitinkamų agentūrų gauta informacija ir atitinkamų informacinių sistemų duomenų analize. Joje taip pat turėtų būti įvertintas sienų kontrolės atnaujinimo būtinumas ir proporcingumas ataskaitoje aptariamu laikotarpiu. Į Šengeno erdvės padėties ataskaitą taip pat įtraukiami ataskaitų teikimo įpareigojimai pagal Šengeno vertinimo mechanizmo 46 20 straipsnį;  

(43)laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo skubos tvarka arba šalinant numatomas grėsmes mechanizmas turėtų suteikti Komisijai galimybę organizuoti valstybių narių tarpusavio konsultacijas, taip pat ir bet kurios valstybės narės prašymu. Į šį procesą turėtų būti įtrauktos atitinkamos Sąjungos agentūros, kad prireikus galėtų pasidalyti savo patirtimi. Tokiose konsultacijose turėtų būti nagrinėjama vidaus sienų kontrolės vykdymo tvarka ir jos įgyvendinimo terminai, galimos poveikio švelninimo priemonės, taip pat galimybės vietoj jų taikyti alternatyvias priemones. Jei Komisija arba valstybė narė pateikia nuomonę, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl sienų kontrolės atnaujinimo, minėtos konsultacijos turėtų būti privalomos;

(44)Komisija ir valstybės narės turėtų išsaugoti galimybę pareikšti susirūpinimą dėl valstybės narės sprendimo atnaujinti vidaus sienų kontrolę skubos tvarka arba šalinant numatomą grėsmę būtinumo ir proporcingumo. Jei vidaus sienų kontrolė atnaujinama ir pratęsiama dėl numatomų grėsmių ilgesniam nei aštuoniolikos mėnesių bendram laikotarpiui, turėtų būti reikalaujama, kad Komisija pateiktų nuomonę, kurioje būtų įvertintas tokios vidaus sienų kontrolės būtinumas ir proporcingumas. Jei valstybė narė mano, kad esama išimtinių aplinkybių, dėl kurių vidaus sienų kontrolę reikia tęsti ilgiau nei dvejus metus, Komisija turėtų pateikti papildomą nuomonę. Tokia nuomonė nedaro poveikio vykdymo užtikrinimo priemonėms, įskaitant ieškinius dėl pažeidimo, kuriuos Komisija gali bet kada iškelti bet kuriai valstybei narei, nesilaikančiai savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę. Jei nuomonė pateikiama, Komisija turėtų pradėti konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(45)kad galėtų atlikti sprendimo dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo post factum analizę, valstybės narės, panaikinusios kontrolę, ir toliau turėtų būti įpareigotos pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą. Jeigu kontrolė vykdoma ilgą laiką, tokia ataskaita taip pat turėtų būti pateikiama praėjus dvylikai mėnesių, o vėliau, jei kontrolė tebevykdoma išimties tvarka – kasmet tol, kol ji vykdoma. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti pateiktas pradinis ir tolesnis vertinimas dėl vidaus sienų kontrolės būtinumo ir vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų laikymosi. Komisija įgyvendinimo aktu turėtų priimti šabloną ir paskelbti jį internete;

(46)įgyvendindamos šį reglamentą, valstybės narės nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos;

(47)kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais atlikti patikrinimus teritorijoje ir taiko atitinkamas procedūras, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisėje nustatytų duomenų apsaugos taisyklių. Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms šio reglamento tikslais tvarkant asmens duomenis atitinkamose taikymo srityse, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680;

(48)šio reglamento tikslas – sustiprinti Šengeno erdvės veikimą. Šio tikslo valstybės narės negali pasiekti vienos. Todėl būtina iš dalies pakeisti bendrąsias taisykles, nustatytas Sąjungos lygiu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(49)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi minėto protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius nuo Tarybos sprendimo dėl šio reglamento priėmimo Danija turi nuspręsti, ar įtraukti jį į savo nacionalinę teisę;

(50)šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB 47 . Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(51)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 48 , kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį 49 ;

(52)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 50 , kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 51 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB 52 3 straipsniu;

(53)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 53 , kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES 3 straipsniu 54 ;

(54)šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvos 2004/38/EB taikymui 55 ;

(55)šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(56)todėl Reglamentas (ES) 2016/399 ir Direktyva 2008/115/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2016/399 iš dalies keičiamas taip:

(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 12 punktas pakeičiamas taip:

„12) sienų stebėjimas – sienos tarp perėjimo punktų stebėjimas ir sienos perėjimo punktų stebėjimas ne nustatytomis jų darbo valandomis, įskaitant prevencines priemones, kuriomis siekiama nustatyti neteisėto sienos kirtimo ar patikrinimų kertant sieną vengimo atvejus ir užkristi jiems kelią;“

b) įterpiami 27–30 punktai:

„27) naudojimasis migrantais kaip įrankiais – padėtis, kai trečioji šalis kursto neteisėtos migracijos srautus į Sąjungą, aktyviai skatindama arba palengvindama trečiųjų šalių piliečių judėjimą prie išorės sienų per savo teritoriją arba iš jos, o vėliau skatindama kirsti tas išorės sienas, kai iš tokių veiksmų matyti, kad trečioji šalis nori destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę, ir dėl tokių veiksmų pobūdžio gali kilti pavojus esminėms valstybės funkcijoms, įskaitant jos teritorinį vientisumą, viešosios tvarkos palaikymą arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimą;

28) būtinos kelionės – kelionės, susijusios su esminėmis funkcijomis ar poreikiais, atsižvelgiant į taikytinus Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir išvardytos XI priede;

29) nebūtinos kelionės – kelionės kitais nei būtinų kelionių tikslais;

30) transporto mazgai – oro uostai, jūrų ar upių uostai, traukinių arba autobusų stotys.“

(2)5 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4. Naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju valstybės narės gali apriboti sienos perėjimo punktų, apie kuriuos pranešta pagal 1 dalį, skaičių arba jų darbo valandas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes.

Visi pagal pirmą pastraipą patvirtinti apribojimai įgyvendinami proporcingai ir visapusiškai atsižvelgiant į teises, kurias turi šie asmenys:

a)    asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę;

b)    trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB 56 , asmenys, turintys teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę arba turintys nacionalines ilgalaikes vizas, taip pat jų atitinkami šeimos nariai;

c)    trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys tarptautinės apsaugos.“

(3)13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Sienų stebėjimas

1.Svarbiausias sienų stebėjimo tikslas – nustatyti neteisėto sienos kirtimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių prieš asmenis, kurie neteisėtai kirto sieną.

Asmuo, kuris neteisėtai kirto sieną ir kuris neturi teisės pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, sulaikomas, ir jam taikomos procedūros laikantis Direktyvos 2008/115/EB.

2.Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami sienų stebėjimą, naudoja stacionarius arba mobilius dalinius.

Šis stebėjimas vykdomas taip, kad užkirstų kelią ir atgrasytų asmenis nuo neteisėto sienos kirtimo tarp sienos perėjimo punktų ir bandymo išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose.

3.Stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų vykdo sienos apsaugos pareigūnai, kurių skaičius ir veiklos metodai pritaikomi atsižvelgiant į esamus ar numatomus pavojus ir grėsmes. Stebėjimas vykdomas dažnai ir netikėtai keičiant jo periodiškumą ir kitus metodus ir būdus, kad neteisėti sienos kirtimo atvejai būtų veiksmingai nustatyti ir jiems būtų užkirstas kelias.

4.Stebėjimą vykdo stacionarūs ar mobilūs daliniai, kurie, vykdydami pareigas, patruliuoja arba dislokuojasi vietose, žinomose arba numanomose esant pažeidžiamomis, tokiu stebėjimu siekiant užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui arba sulaikyti neteisėtai sieną kertančius asmenis. Stebėjimą taip pat galima vykdyti techninėmis priemonėmis, įskaitant elektronines priemones, įrangą ir stebėjimo sistemas.

5.Naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju, reaguodama į padidėjusią grėsmę, atitinkama valstybė narė prireikus sustiprina sienų stebėjimą, kad būtų pašalinta padidėjusi grėsmė. Visų pirma valstybė narė prireikus sustiprina išteklius ir technines priemones, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui.

 Šios techninės priemonės gali būti modernios technologijos, įskaitant bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius, taip pat mobilūs daliniai, siekiantys užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui į Sąjungą.

6.Nedarant poveikio paramai, kurią Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali teikti valstybėms narėms, tais atvejais, kai naudojamasi migrantais kaip įrankiais, Agentūra gali atlikti pažeidžiamumo vertinimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 57 10 straipsnio 1 dalies c punkte ir 32 straipsnyje, kad atitinkamai valstybei narei būtų suteikta būtina parama.

Remdamasis tokio vertinimo ar kito susijusio pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba atitinkamam sienos ruožui nustatytu kritiniu poveikio lygiu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1896 35 straipsnio 1 dalies d punkte, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomasis direktorius pagal to reglamento 41 straipsnio 1 dalį teikia rekomendacijas bet kuriai susijusiai valstybei narei.

7.Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių, kuriomis reglamentuojamas stebėjimas, įskaitant sienų stebėjimo standartų rengimą, visų pirma stebėjimo ir priežiūros technologijų naudojimą prie išorės sienų, atsižvelgiant į sienų rūšį, kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį nustatytą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius.“

(4)V skyriaus antraštė pakeičiama taip: „Su išorės sienomis susijusios specialios priemonės“.

   V skyriuje įterpiamas šis 21a straipsnis:

„21a straipsnis
Kelionių į Europos Sąjungą apribojimai

1.Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras arba Komisija vienoje ar keliose trečiosiose šalyse nustato infekcinę ligą, galinčią sukelti epidemiją, kaip apibrėžta atitinkamuose Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose.

2.Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti įgyvendinimo reglamentą, kuriame būtų numatyti laikini kelionių į valstybes nares apribojimai.

Tokie laikini kelionių apribojimai gali būti atvykimo į valstybes nares apribojimai ir kitos priemonės, kurios laikomos būtinomis siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą erdvėje be vidaus sienų kontrolės, pavyzdžiui, tyrimai, karantinas ir saviizoliacija.

3.Atvykimo apribojimai netaikomi šių kategorijų asmenims, neatsižvelgiant į jų kelionės tikslą:

a)asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę;

b)trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Direktyvą 2003/109/EB, asmenims, turintiems teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę arba turintiems nacionalines ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamiems jų šeimos nariams.

4.Prireikus, 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo reglamente:

a)apibrėžiamos visos asmenų, vykstančių į nebūtinas keliones, kategorijos, kurioms netaikomi jokie kelionių apribojimai;

b)nustatomos geografinės vietovės arba trečiosios šalys, iš kurių vykstant į nebūtinas keliones gali būti taikomi apribojimai arba apribojimų išimtys, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų vietovių ar šalių padėtį, remiantis objektyvia metodika ir kriterijais, įskaitant visų pirma epidemiologinę padėtį;

c)nustatomos sąlygos, kuriomis a ir b punktuose nurodytos nebūtinos kelionės gali būti ribojamos arba joms gali būti taikomos apribojimų išimtys, įskaitant įrodymus, kurie turi būti pateikti išimčiai pagrįsti, ir sąlygas, susijusias su buvimo b punkte nurodytose vietovėse ar šalyse trukme ir pobūdžiu;

d)nustatomos sąlygos, kuriomis asmenims, vykstantiems į būtinas keliones, išimties tvarka gali būti taikomi kelionių apribojimai tuo atveju, jei epidemiologinė padėtis sparčiai pablogėja ir ypač kai nustatoma susirūpinimą kelianti atmaina arba stebimoji atmaina.

5. 4 dalies d punkte nurodytais būtinų kelionių apribojimais negali būti ribojamas XI priedo i ir iv-viii punktuose išvardytų keliautojų atvykimas.“

(5)23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis
Viešųjų įgaliojimų vykdymas

Kontrolės prie vidaus sienų nebuvimas neturi įtakos:

a)valstybių narių kompetentingų institucijų naudojimuisi policijos ar kitais viešaisiais įgaliojimais jų teritorijoje, įskaitant jų vidaus pasienio ruožus, kurie joms suteikti pagal nacionalinę teisę, jei naudojimasis tais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną.

Kompetentingų institucijų naudojimasis savo įgaliojimais visų pirma negali būti laikomas lygiaverčiu patikrinimams kertant sieną, jei priemonės:

i)nėra skirtos sienų kontrolei;

ii)yra pagrįstos bendra kompetentingų institucijų informacija ir patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, ir jomis visų pirma siekiama:

–kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

–kovoti su neteisėtu gyvenimu arba buvimu šalyje, susijusiu su neteisėta migracija, arba

–sustabdyti Europos ligų kontrolės centro nustatytos infekcinės ligos, galinčios sukelti epidemiją, plitimą;

iii)organizuojamos ir vykdomos taip, kad jas galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie išorės sienų, įskaitant atvejus, kai jos vykdomos transporto mazguose arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse ir kai jos yra grindžiamos rizikos analize;

iv)yra vykdomos, kai tinkama, remiantis priežiūros ir stebėjimo technologijomis, paprastai naudojamomis teritorijoje, siekiant pašalinti grėsmes visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kaip nustatyta ii punkte;

b)valstybės narės galimybei atlikti asmenų saugumo patikrinimus, kuriuos transporto mazguose pagal kiekvienos valstybės narės teisę atlieka jų kompetentingos institucijos arba vežėjai, jei tokie patikrinimai atliekami ir valstybėje narėje keliaujantiems asmenims;

c)valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus;

d)valstybės narės galimybei teisės aktuose numatyti trečiosios šalies piliečių prievolę pranešti apie savo buvimą jos teritorijoje pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 22 straipsnio nuostatas;

e)asmenų, keliaujančių erdvėje be vidaus sienų kontrolės, patikrinimams saugumo tikslais atitinkamose duomenų bazėse, kuriuos kompetentingos institucijos gali atlikti pagal taikytiną teisę.“

(6)Įterpiamas 23a straipsnis:

„23a straipsnis
Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo procedūra

1. Šis straipsnis taikomas trečiosios šalies piliečio sulaikymo netoli vidaus sienų atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)atitinkamas trečiosios šalies pilietis neatitinka arba nebeatitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų;

b)trečiosios šalies piliečiui netaikoma 6 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata;

c)trečiosios šalies pilietis sulaikytas įgyvendinant tarpvalstybinį policijos operatyvinį bendradarbiavimą, visų pirma vykdant bendrą policijos patruliavimą;

d)remiantis informacija, kurią sulaikančiosios institucijos gali iš karto gauti, įskaitant atitinkamo asmens pareiškimus, pas jį rastus tapatybės, kelionės ar kitus dokumentus arba atitinkamose nacionalinėse ir Sąjungos duomenų bazėse atliktų paieškų rezultatus, yra aiškių požymių, kad trečiosios šalies pilietis atvyko tiesiogiai iš kitos valstybės narės.

2. Nustačiusios, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis neturi teisės pasilikti jos teritorijoje, valstybės narės kompetentingos institucijos gali nuspręsti nedelsiant perduoti tą asmenį valstybei narei, iš kurios jis atvyko arba siekė atvykti, XII priede nustatyta tvarka.

3.Jeigu valstybė narė taiko 2 dalyje nurodytą procedūrą, priimančioji valstybė narė XII priede nustatyta tvarka turi imtis visų būtinų priemonių atitinkamam trečiosios šalies piliečiui priimti.

4.Nuo [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kasmet valstybės narės pateikia Komisijai pagal XII priedo 3 punktą užregistruotus duomenis apie 1, 2 ir 3 dalių taikymą.“

(7)24 straipsnio pirmos pastraipos pabaigoje pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės pašalina visas kliūtis sklandžiam eismo srautui sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų, pirmiausia greičio apribojimus, kurie nėra išimtinai pagrįsti eismo saugumo poreikiais ar būtini norint panaudoti 23 straipsnio a dalies iv punkte nurodytas technologijas.“

(8)25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis
Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ar pratęsimo bendroji sistema

1.Erdvėje be vidaus sienų kontrolės iškilus didelei grėsmei valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ta valstybė narė išimties tvarka gali atnaujinti sienų kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose.

Gali būti laikoma, kad didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kyla konkrečiai dėl:

(a)veiklos, susijusios su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu;

(b)didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų;

(c)padėties, kuriai būdingas didelio masto neteisėtas trečiųjų šalių piliečių judėjimas tarp valstybių narių, keliantis pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui;

(d)didelio masto ar didelio dėmesio sulaukiančių tarptautinių renginių, pavyzdžiui, sporto, prekybos ar politinių renginių.

2.Sienų kontrolė pagal 25a ir 28 straipsnius gali būti įvesta tik tada, kai valstybė narė nustato, kad tokia priemonė yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o jei tokia kontrolė pratęsiama – ir į 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Sienų kontrolė taip pat gali būti atnaujinta pagal 29 straipsnį, atsižvelgiant į 30 straipsnyje nurodytus kriterijus.

Visais atvejais vidaus sienų kontrolė atnaujinama kaip kraštutinė priemonė. Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo mastas ir trukmė neviršija to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į nustatytą didelę grėsmę.

3.Jei ta pati grėsmė išlieka, vidaus sienų kontrolė gali būti pratęsta pagal 25a, 28 arba 29 straipsnius.

Laikoma, kad tokia pati grėsmė egzistuoja, jei valstybė narė sienų kontrolės pratęsimą grindžia išvada dėl besitęsiančios tos pačios grėsmės, dėl kurios pirmą kartą buvo atnaujinta sienų kontrolė.“

(9)Po 25 straipsnio įterpiamas naujas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Taikytina procedūra, kai reikia imtis veiksmų dėl nenumatytų arba numatomų įvykių

1.Kai dėl nenumatytos didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybėje narėje būtina nedelsiant imtis veiksmų, valstybė narė gali išimties tvarka nedelsdama atnaujinti vidaus sienų kontrolę.

2.Atnaujindama sienų kontrolę pagal 1 dalį, valstybė narė tuo pat metu praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 27 straipsnio 1 dalį.

3.Pagal 1 dalį vidaus sienų kontrolė gali būti nedelsiant atnaujinta ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Jei didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgiau nei minėtą laikotarpį, valstybė narė gali pratęsti vidaus sienų kontrolę papildomiems laikotarpiams, tačiau bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

4.Jei valstybėje narėje numatoma didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pagal 27 straipsnio 1 dalį, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo arba likus trumpesniam laikotarpiui, jei aplinkybės, dėl kurių reikia atnaujinti vidaus sienų kontrolę, paaiškėjo likus mažiau nei keturioms savaitėms iki planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo.

5.Taikant 4 dalį ir nedarant poveikio 27a straipsnio 4 daliai, vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Jei didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgiau nei minėtą laikotarpį, valstybė narė gali pratęsti vidaus sienų kontrolę ne ilgesniems nei 6 mėnesių laikotarpiams, kurie gali būti pratęsti.

Apie bet kokį pratęsimą pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 27 straipsnį ir laikantis 4 dalyje nurodytų terminų. Atsižvelgiant į 27a straipsnio 5 dalį, vidaus sienų kontrolės trukmė neviršija dvejų metų.

6.Į 5 dalyje nurodytą laikotarpį neįtraukiami 3 dalyje nurodyti laikotarpiai.“

(10)26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis
Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir pratęsimo kriterijai

1.Siekdama nustatyti, ar vidaus sienų kontrolės atnaujinimas yra būtinas ir proporcingas pagal 25 straipsnį, valstybė narė visų pirma įvertina:

(a)vidaus sienų kontrolės atnaujinimo priemonės tinkamumą, atsižvelgiant į nustatytos didelės grėsmės pobūdį ir visų pirma į tai, ar atnaujinus vidaus sienų kontrolę gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(b) tikėtiną tokios priemonės poveikį:

–laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir

–pasienio regionų veikimui, atsižvelgiant į tvirtus jų socialinius ir ekonominius ryšius.

2.Jei valstybė narė nusprendžia pratęsti vidaus sienų kontrolę pagal 25a straipsnio 5 dalį, ji taip pat išsamiai įvertina, ar tikslų, kurių siekiama pratęsiant vidaus sienų kontrolę, galima būtų pasiekti:

a)pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, proporcingais patikrinimais, vykdomais teisėtai naudojantis įgaliojimais, kaip nurodyta 23 straipsnio a punkte;

b)taikant 23a straipsnyje nurodytą procedūrą;

c)panaudojant Sąjungos teisėje numatytus policijos bendradarbiavimo būdus, įskaitant bendrą patruliavimą, bendras operacijas, jungtines tyrimų grupes, persekiojimą kertant sieną arba sekimą kertant sieną.

3.Jei vidaus sienų kontrolė atnaujinama arba pratęsiama, atitinkamos valstybės narės prireikus užtikrina, kad kartu būtų taikomos tinkamos priemonės, kuriomis būtų sušvelnintas sienų kontrolės atnaujinimo poveikis asmenims ir prekių gabenimui, ypatingą dėmesį skiriant pasienio regionams.“

(11)27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis
Pranešimas apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą ir rizikos vertinimas

1.Valstybių narių pranešimuose apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą pateikiama ši informacija:

(a)siūlomo atnaujinimo priežastys, įskaitant visus svarbius duomenis apie įvykius, dėl kurių kilo didelė grėsmė valstybės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(b)siūlomo atnaujinimo ar pratęsimo mastas, nurodant, kuriame konkrečiame vidaus sienos ruože ar ruožuose turi būti atnaujinta arba pratęsta sienų kontrolė;

(c)nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimai;

(d)planuojamo atnaujinimo ar pratęsimo data ir trukmė;

(e)26 straipsnio 1 dalyje, o pratęsimo atveju – 26 straipsnio 2 dalyje nurodyti argumentai dėl būtinumo ir proporcingumo;

(f)atitinkamais atvejais priemonės, kurių turi imtis kitos valstybės narės.

Pranešimą gali kartu pateikti dvi ar daugiau valstybių narių.

Pranešimas pateikiamas naudojant šabloną, kurį įgyvendinimo aktu nustato Komisija ir kuris turi būti paskelbtas internete. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Jeigu sienų kontrolė vykdoma šešis mėnesius pagal 25a straipsnio 4 dalį, į bet kokį paskesnį pranešimą dėl tokios kontrolės pratęsimo įtraukiamas rizikos vertinimas. Rizikos vertinime nurodomas nustatytos didelės grėsmės mastas ir tikėtina raida, įskaitant tai, kiek laiko turėtų išlikti nustatyta didelė grėsmė ir kurie vidaus sienų ruožai gali būti paveikti, taip pat pateikiama informacija apie koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms tokios priemonės daro arba gali daryti poveikį.

3.Jei sienų kontrolės atnaujinimas arba pratęsimas yra susijęs su 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu didelio masto neteisėtu judėjimu, rizikos vertinime taip pat pateikiama informacija apie tokio neteisėto judėjimo mastą ir tendencijas, įskaitant visą informaciją, gautą iš atitinkamų ES agentūrų pagal jų atitinkamus įgaliojimus, ir atitinkamų informacinių sistemų duomenų analizę.

4.Komisijos prašymu atitinkama valstybė narė pateikia visą papildomą informaciją, įskaitant informaciją apie koordinavimo priemones, taikomas su valstybėmis narėmis, kurioms turi poveikį planuojamas vidaus sienų kontrolės pratęsimas, taip pat papildomą informaciją, reikalingą galimam 23 ir 23a straipsniuose nurodytų priemonių naudojimui įvertinti.

5.Valstybės narės, teikdamos pranešimą pagal 1 ar 2 dalį, prireikus ir laikydamosi nacionalinės teisės, gali nuspręsti įslaptinti visą pateiktą informaciją ar jos dalį.

Toks įslaptinimas neužkerta kelio kitoms valstybėms narėms, kurioms daro poveikį laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, atitinkamais ir saugiais policijos bendradarbiavimo kanalais gauti informaciją.“

(12)Įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis
Konsultacijos su valstybėmis narėmis ir Komisijos nuomonė

1.Gavusi pagal 27 straipsnio 1 dalį pateiktus pranešimus, Komisija prireikus gali nustatyti konsultacijų procesą, įskaitant bendrus valstybės narės, planuojančios atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, ir kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tokios priemonės daro tiesioginį poveikį, ir atitinkamų Sąjungos agentūrų posėdžius.

Konsultacijos visų pirma turi būti susijusios su nustatyta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, numatomo sienų kontrolės atnaujinimo svarba, atsižvelgiant į alternatyvių priemonių tinkamumą, taip pat su valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo atnaujinant sienų kontrolę užtikrinimo būdais.

Vidaus sienų kontrolę atnaujinti arba pratęsti planuojanti valstybė narė, vykdydama vidaus sienų kontrolę, kuo labiau atsižvelgia į tokių konsultacijų rezultatus.

2.Gavusios pranešimus apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą, Komisija arba bet kuri kita valstybė narė, nedarant poveikio SESV 72 straipsniui, gali pateikti nuomonę, jei, remiantis pranešime ir rizikos vertinime pateikta informacija, kai tinkama, arba bet kokia papildoma informacija, joms kyla abejonių dėl planuojamo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo arba pratęsimo būtinumo ar proporcingumo.

3.Gavusi pranešimus apie vidaus sienų kontrolės pratęsimą pagal 25a straipsnio 4 dalį, dėl kurio vidaus sienų kontrolės pratęsimo bendras laikotarpis siekia aštuoniolika mėnesių, Komisija pateikia nuomonę dėl tokios vidaus sienų kontrolės būtinumo ir proporcingumo.

4.Kai pateikiama 2 arba 3 dalyje nurodyta nuomonė, Komisija gali nustatyti konsultacijų procesą nuomonei aptarti su valstybėmis narėmis. Komisija tokį procesą pradeda, jei Komisija arba valstybė narė pateikia nuomonę, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl atnaujintos vidaus sienų kontrolės būtinumo ar proporcingumo.

5.Jei valstybė narė mano, kad esama išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tolesnį vidaus sienų kontrolės poreikį, viršijant 25 straipsnio 5 dalyje nurodytą maksimalų laikotarpį, ji informuoja Komisiją pagal 27 straipsnio 2 dalį. Naujame valstybės narės pranešime pagrindžiama besitęsianti grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, pateiktą pagal 3 dalį. Komisija pateikia papildomą nuomonę.“

(13)28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis
Konkretus mechanizmas, kai dėl didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kyla pavojus bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui

1.Jei Komisija nustato, kad ta pati didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai daro poveikį daugumai valstybių narių ir kelia pavojų bendram erdvės be vidaus sienų veikimui, ji gali pateikti pasiūlymą Tarybai priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo valstybėms narėms leidžiama atnaujinti sienų kontrolę, jei 23 ir 23a straipsniuose nurodytų priemonių nepakanka grėsmei pašalinti.

2.Sprendimas apima ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį ir, Komisijai pasiūlius, gali būti pratęstas tolesniems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams, kol grėsmė išlieka, atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

3.Kai valstybės narės atnaujina arba pratęsia sienų kontrolę dėl 1 dalyje nurodytos grėsmės, ši kontrolė nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos grindžiama šiuo sprendimu.

4.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime taip pat nurodomos tinkamos poveikio švelninimo priemonės, kurios nustatomos nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, siekiant kuo labiau sumažinti sienų kontrolės atnaujinimo poveikį.

5.Komisija įvertina nustatytos grėsmės raidą ir priemonių, taikomų pagal 1 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą, poveikį, kad įvertintų, ar priemonės tebėra pagrįstos.

6.Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Taryboje apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 1 dalyje nurodytą sprendimą.

7.Komisija gali paskelbti rekomendaciją, kurioje nurodomos kitos 23 ir 23a straipsniuose minimos priemonės, galinčios papildyti vidaus sienų kontrolę arba būti tinkamesnės siekiant pašalinti nustatytą grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, minimą 1 dalyje.“

(14)31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)31 straipsnis tampa 1 dalimi;

b)įterpiama ši 2 dalis:

„2.    Kai valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 27 straipsnio 1 dalį, ji tuo pačiu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šią informaciją:

a)išsamią informaciją apie vidaus sienas, prie kurių bus atnaujinta sienų kontrolė;

b)siūlomo atnaujinimo priežastis;

c)nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimus;

d)planuojamo atnaujinimo datą ir trukmę;

e)atitinkamais atvejais priemones, kurių turi imtis kita valstybė narė.

3. Valstybės narės gali įslaptinti teikiamą informaciją pagal 27 straipsnio 4 dalį.

Valstybės narės neprivalo pateikti visos 2 dalyje nurodytos informacijos tais atvejais, kai tai pateisinama dėl visuomenės saugumo.

Toks informacijos įslaptinimas nedaro poveikio Komisijos turimai galimybei pateikti šią informaciją Europos Parlamentui. Pagal šį straipsnį Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas ir tvarkymas turi atitikti įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisykles, kurios taikomos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.“

(15)33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis
Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaita

1.Per keturias savaites nuo vidaus sienų kontrolės panaikinimo vidaus sienų kontrolę vykdžiusios valstybės narės pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir, jei taikytina, pratęsimo ataskaitą.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, kai sienų kontrolė pratęsiama pagal 25a straipsnio 5 dalį, atitinkama valstybė narė, pasibaigus dvylikai mėnesių ir vėliau – kas dvylika mėnesių, jei sienų kontrolė tęsiama išimties tvarka, pateikia ataskaitą.

3.Ataskaitoje visų pirma pateikiamas sienų kontrolės būtinumo ir 26 straipsnyje nurodytų kriterijų laikymosi, patikrinimų vykdymo, praktinio bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, dėl to atsiradusio poveikio asmenų judėjimui, visų pirma pasienio regionuose, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumo pradinis ir tolesnis įvertinimas, įskaitant sienų kontrolės atnaujinimo proporcingumo ex post įvertinimą.

4.Komisija patvirtina vienodą tokios ataskaitos formą ir paskelbia ją internete.

5.Komisija gali paskelbti nuomonę dėl to laikino vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolės atnaujinimo ex post įvertinimo.

6.Komisija bent kartą per metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą (toliau – Šengeno erdvės padėties ataskaita). Ataskaitoje pateikiamas visų atitinkamais metais priimtų sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę sąrašas. Joje taip pat pateikiama informacija apie tendencijas Šengeno erdvėje, susijusias su neleistinu trečiųjų šalių piliečių judėjimu, atsižvelgiant į atitinkamų Sąjungos agentūrų turimą informaciją, atitinkamų informacinių sistemų duomenų analizę ir sienų kontrolės atnaujinimo toje ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu būtinumo ir proporcingumo vertinimą.“

(16)39 straipsnio 1 dalis papildoma h punktu:

„h)Valstybės narės praneša Komisijai apie vietos administracines zonas, kurios laikomos pasienio regionais, ir apie visus atitinkamus jų pakeitimus.“

(17)Įterpiamas 42b straipsnis:

"42b straipsnis

Pranešimas apie pasienio regionus

Ne vėliau kaip [du mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie zonas savo teritorijoje, kurios laikomos pasienio regionais.

Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie visus atitinkamus jų pakeitimus.“

(18)Papildoma šiuo XI priedu:

„XI PRIEDAS

Būtinos kelionės

2 straipsnio 23 punkte nurodytos esminės funkcijos arba poreikiai yra susiję su kelionėmis dėl toliau nurodytų funkcijų ar poreikių, priskiriamų:

i)sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos srities tyrėjams ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros specialistams;

ii)pasienio darbuotojams;

iii)transporto sektoriaus darbuotojams;

iv)diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui, humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekančiam savo funkcijas;

v)tranzitu vykstantiems keleiviams;

vi)keleiviams, keliaujantiems dėl būtinų šeiminių priežasčių;

vii)jūrininkams;

viii)asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie keliauja dėl kitų humanitarinių priežasčių.“

(19)Įterpiamas naujas XII priedas:

„XII priedas

A DALIS

Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo procedūra

1.Sprendimuose nurodomos priežastys, dėl kurių padaryta išvada, kad asmuo neturi teisės pasilikti. Jie įsigalioja nedelsiant.

2.Sprendimas priimamas naudojant B dalyje pateiktą standartinį blanką, kurį užpildo kompetentinga nacionalinė institucija.

Užpildytas standartinis blankas įteikiamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris patvirtina sprendimo gavimą pasirašydamas blanką, ir jam įteikiama pasirašyto blanko kopija.

Jeigu trečiosios šalies pilietis atsisako pasirašyti standartinį blanką, kompetentinga institucija pažymi apie šį atsisakymą blanko skiltyje „Pastabos“.

3.Sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti priimančios nacionalinės institucijos registruoja šiuos duomenis:

a)atitinkamo trečiosios šalies piliečio tapatybę ir pilietybę, jei jas galima nustatyti,

b)asmens tapatybės dokumento, jei toks yra, duomenis,

c)jei turima, visų dokumentų ar duomenų, susijusių su atitinkamo trečiosios šalies piliečio tapatybe ar pilietybe, kopijas kartu su atitinkamomis nacionalinėmis ir Sąjungos duomenų bazėmis,

d)atsisakymo leisti atvykti pagrindus,

e)atsisakymo leisti atvykti datą,

f)valstybes nares, į kurias trečiosios šalies pilietis buvo išsiųstas atgal.

4.Sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti priimančios nacionalinės institucijos renka šiuos duomenis:

a)asmenų, kuriems atsisakyta leisti atvykti, skaičių;

b)asmenų, kuriems atsisakyta leisti pasilikti šalyje, skaičių;

c)atgal išsiųstų asmenų skaičių;

d)valstybę (-es) narę (-es), į kurią (-ias) asmenys buvo išsiųsti atgal;

e)sulaikytų trečiųjų šalių piliečių pilietybę, jei tokios informacijos yra;

f)draudimo atvykti ir apsigyventi pagrindus;

g)Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 1 punkte nurodytą sienos, nuo kurios trečiųjų šalių piliečiai buvo išsiųsti atgal, rūšį.

5.Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti ar pasilikti, turi teisę apskųsti sprendimą. Skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę. Be to, trečiosios šalies piliečiui kalba, kurią jis supranta, arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti, raštu nurodomi kontaktiniai centrai, kuriuose galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu. Tokio skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

6.Pagal nacionalinę teisę įgaliotos institucijos užtikrina, kad trečiosios šalies pilietis, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti, būtų nedelsiant ir ne vėliau kaip per 24 valandas perduotas kaimyninės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tuo tikslu kaimyninės valstybės narės pagal nacionalinę teisę įgaliotos institucijos bendradarbiauja su valstybės narės institucijomis.

7.Jei trečiosios šalies pilietį, kurio atžvilgiu priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas, prie sienos atvežė vežėjas, vietos valdžios institucija gali:

a)nurodyti vežėjui pasirūpinti trečiosios šalies piliečiu ir nedelsiant nuvežti jį į valstybę narę, iš kurios jis buvo atvežtas;

b)laukiant tolesnio vežimo, imtis atitinkamų priemonių laikantis nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgiant į vietos aplinkybes, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam trečiųjų šalių piliečių, kuriems nebuvo leista atvykti, atvykimui.

B DALIS

Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo standartinis blankas

2 straipsnis

Direktyvos 2008/115/EB dalinis pakeitimas

1. Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali nepriimti sprendimo grąžinti jų teritorijoje neteisėtai esantį trečiosios šalies pilietį, jei atitinkamą trečiosios šalies pilietį kita valstybė narė priima atgal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399* 23a straipsnyje nustatyta tvarka arba pagal dvišalius susitarimus ar nuostatas.

Valstybė narė, kuri priėmė atitinkamą trečiosios šalies pilietį pagal pirmą pastraipą, priima sprendimą grąžinti pagal 1 dalį. Tokiais atvejais pirmoje pastraipoje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata netaikoma.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus galiojančius, iš dalies pakeistus ar naujus dvišalius susitarimus ar nuostatas.“

* 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 077, 2016 3 23, p. 1).

3 straipsnis

Direktyvos 2008/115/EB dalinio pakeitimo perkėlimas į nacionalinę teisę

2. Valstybės narės ne vėliau kaip [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Jos taiko šias nuostatas nuo [6 mėnesiai nuo įsigaliojimo].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šio reglamento 2 straipsnį arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 6 punktas taikomas nuo [data, nuo kurios valstybėse narėse pradedami taikyti 2 straipsnyje numatyti pakeitimai].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“, COM(2021) 277 final, 2021 6 2.

(2)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(3)    Pagal naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą Komisija paskelbė, kad bus įsteigtas specialus Šengeno forumas, kuriame nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis dalyvautų atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, vidaus reikalų ministerijos ir (pasienio) policija, kad būtų skatinamas konkretesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir didesnis jų tarpusavio pasitikėjimas siekiant tinkamo Šengeno erdvės veikimo. Pirmasis Šengeno forumas surengtas 2020 m. lapkričio 30 d., antrasis – 2021 m. gegužės 17 d.

(4)    Tarybos rekomendacija (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo, 2020 6 30.

(5)    Žr. poveikio vertinimo 2.1.2 skirsnį.

(6)    JOIN(2021) 32 final.

(7)    COM(2021) 591 final.

(8)    COM(2021) 753 final.

(9)    2021 m. gegužės 24 ir 25 d. specialusis Europos Vadovų Tarybos posėdis. Išvados, 2021 m. gegužės 25 d. Tarybos dokumentas EUCO 5/21.

(10)    Žr. Reglamento (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 6 konstatuojamąją dalį.

(11)    Pasienio regionuose gyvena apie 150 mln. europiečių, tai sudaro 30 proc. ES gyventojų. Pasienio regionai užima 40 proc. ES teritorijos, juose sukuriama 30 proc. ES BVP. Todėl bet kokie pakeitimai, susiję su galimybe kirsti sienas be kontrolės, yra svarbūs socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

(12)    Žr. 2021 m. birželio 2 d. Šengeno strategiją ir https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2018/621815/EPRS_BRI(2018)621815_EN.pdf

(13)    2020/C 96 I/01 ir COM(2020) 685 final.

(14)    Dėl sparčiai plintančios COVID-19 pandemijos 2020 m. kovo–spalio mėn. mirčių skaičius ES išaugo beveik 300 000, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016–2019 m. (Žr. 2021 m. sausio mėn. Eurostato leidinį “Excess mortality in 2020: especially high in spring and autumn” (Mirčių perviršis 2020 m. pavasarį ir rudenį).Terorizmo grėsmė, nors ji visada yra, Europoje labai išryškėjo po 2015 m. sausio mėn. išpuolio prieš „Charlie Hebdo“ ir dėl grupuotės „Islamo valstybė“ augimo Sirijoje.2015 m. tarptautinės apsaugos ES pirmą kartą paprašė 1 255 600 prieglobsčio prašytojų, t. y. daugiau nei dvigubai, palyginti su ankstesniais metais (žr. Eurostato pranešimą spaudai „Asylum in the EU Member States Record number of over 1.2 million first time asylum seekers registered in 2015“ (Prieglobstis ES valstybėse narėse. 2015 m. užregistruotas rekordinis skaičius – daugiau nei 1,2 mln. prašančių prieglobsčio pirmą kartą)). Palyginimui, 2018 m. ES buvo pateikta 699 000 prašymų, įskaitant 631 000 pirmą kartą pateiktų prašymų (žr. Europos Komisijos migracijos į Europą statistiką).

(15)    Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. patikrinimai prie vidaus sienų atnaujinti daugiau kaip 250 kartų.

(16)    2016 m. prie Graikijos išorės sienos nustačius didelių trūkumų, buvo priimtos keturios Tarybos rekomendacijos, kuriose, remiantis 29 straipsniu, penkios valstybės narės (Austrija, Vokietija, Švedija, Danija ir Norvegija) paragintos nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. laikinai atnaujinti patikrinimus prie jų vidaus sienų.

(17)    2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/820 dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje

(18)    COVID-19 pandemijos metu, užuot atnaujinusios vidaus sienų kontrolę, valstybės narės galėjo atlikti su sveikata susijusius patikrinimus pasienio zonose.

(19)    Žr. 2010 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą Melki ir Abdeli sujungtose bylose C-188/10 ir C‑189/10.

(20)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(21)    Kaip paskelbta birželio 2 d. Šengeno strategijoje (COM(2021)277), Komisija rengia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama išplėsti išankstinės informacijos apie keleivius (angl. advanced passenger information, API) naudojimą, kad ji apimtų ir skrydžius Šengeno erdvėje. Šiuo metu ši informacija, priešingai nei keleivio duomenų įrašai, renkama tik apie skrydžius į Sąjungą iš trečiųjų šalių.

(22)    2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą, OL L 295, 2013 11 6, p. 27.

(23)    Pasiūlymas dėl Tarybos Reglamento dėl vertinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, COM(2021)278 final, 2021 6 2.

(24)    Žr. Šengeno sienų kodekso 6 konstatuojamąją dalį.

(25)    Tarybos rekomendacija (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo, 2020 6 30.

(26)    2020 m. kovo 26 d. Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų susitarimas.

(27)    COM(2020)727.

(28)    Pvz., 2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę (2020/2801(RSP)), 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio (2020/2640(RSP)), 2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „COVID-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai“ (2020/2780(RSP)), 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos (2017/2256(INI)).

(29)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos, susijusios su laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui taikomomis taisyklėmis, COM(2017)571, 2017 9 27.

(30)    COM(2021)277.

(31)    COM(2020) 690 final, 2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje, p. 6, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:91ce5c0f-12b6-11eb-9a54-01aa75ed71a1.0017.02/DOC_1&format=PDF .  

(32)    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(33)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12827-Laikina-vidaus-sienu-kontrole-Dalinis-Sengeno-sienu-kodekso-pakeitimas_lt .

(34)     https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/46250564-669a-11eb-aeb5-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-search .

(35)     https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/bf14de68-6698-11eb-aeb5-01aa75ed71a1/language-en .

(36)    Directorate-General for Internal Policies Policy Department A: Economic and Scientific Policy, European Parliamentary Research Service European Added Value Unit, PE 578.974-May 2016: “Cost of non-Schengen: the impact of border controls within Schengen on the Single Market”, atlikta Europos Parlamento vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakymu, https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/578974/IPOL_STU(2016)578974_EN.pdf.

(37)    Žr. pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

(38)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“, COM(2016) 120 final, 2016 3 4.

(39)    2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/820 dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje, C(2017)3349, OL L 122, 2017 5 13, p. 79.

(40)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(41)    Sąvoka „profiliavimas“ gali būti suprantama kaip asmenų skirstymas į kategorijas pagal asmenines savybes. Šios savybės gali būti nepakeičiamos (pvz., amžius ar ūgis) arba pakeičiamos (pvz., drabužiai, įpročiai, pomėgiai ir kiti elgesio elementai). Profiliavimas apima duomenų gavybą, ir šiuo pagrindu asmenys skirstomi į kategorijas pagal kai kurias matomas jų savybes, siekiant su tam tikra paklaida nustatyti kitas jų savybes, kurios nėra matomos.

(42)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(43)    COM(2020)727.

(44)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, COM(2020) 726.

(45)    2020/C 102 I/03.

(46)    2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą, OL L 295, 2013 11 6, p. 27.

(47)    2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(48)    OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(49)    1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(50)    OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(51)    1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(52)    2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu, OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(53)    OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(54)    2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu, OL L 160, 2011 6 18, p. 19.

(55)    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(56)    2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44).

(57)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624, OL L 295, 2019 11 14.