EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

COM(2021) 87 final

2021/0048(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

{SEC(2021) 100 final} - {SWD(2021) 37 final} - {SWD(2021) 38 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

· Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Europos partnerystės yra pagrindiniai programoje „Europos horizontas“ numatyti metodai. Jomis papildoma esama politikos sistema, sprendžiant pasaulinius uždavinius ir įgyvendinant ES prioritetus, kuriems reikia kritinės masės ir ilgalaikės vizijos, dėl kurios susitaria ir įsipareigoja atitinkami sektoriai. Sprendžiant klimato ir aplinkos kaitos uždavinius, siekiant Europos technologinės lyderystės ir atviros strateginės autonomijos bei užtikrinant tvarų ir integracinį ekonomikos atsigavimą, nenuoseklios mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pastangos turi būti nukreiptos į bendrą reikiamo pertvarkos proceso viziją.

Tiek su viešuoju, tiek su privačiuoju sektoriumi siejamomis Europos partnerystėmis padedama greičiau priimti naujus sprendimus, ypač tuos, kuriais iki 2030 m. galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Europos žaliojo kurso tikslus ir padėti užtikrinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Jomis sudaromos sąlygos sistemingai bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir galutiniais naudotojais, įskaitant standartizavimo įstaigas ir tarptautinius partnerius, siekiant užtikrinti, kad šie sprendimai būtų priimti ir galiausiai būtų galima įgyvendinti plataus užmojo tikslus. Jomis taip pat padedama stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, derinant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, tobulinant įgūdžius ir didinant Europos įmonių įsisavinimo pajėgumus.

·Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Europos žiedinė biožaliavinė ekonomika. Šia partneryste labai prisidedama prie 2030 m. klimato srities tikslų įgyvendinimo, sudaromos sąlygos poveikio klimatui neutralumui iki 2050 m. užtikrinti, taip pat didinamas gamybos ir vartojimo sistemų tvarumas ir žiediškumas, kaip numatyta Europos žaliajame kurse. Ja siekiama vystyti ir plėsti tvarų biomasės tiekimą ir pavertimą biožaliaviniais produktais, sutelkiant dėmesį į įvairaus masto biologinį perdirbimą ir taikant žiedinės ekonomikos metodus, pavyzdžiui, žemės ūkio, pramonės ir savivaldybių sektorių biologinių atliekų naudojimą. Ja taip pat siekiama remti biožaliavinės ekonomikos inovacijų diegimą regionų lygmeniu, aktyviai dalyvaujant vietos subjektams ir siekiant atgaivinti kaimo, pakrantės ir periferinius regionus.

Netarši aviacija. Šia partneryste padedama siekti aviacijos poveikio klimatui neutralumo, spartinant iš esmės perversminių mokslinių tyrimų ir novatoriškų sprendimų kūrimą, integravimą ir patvirtinimą, kad juos būtų galima kuo greičiau įdiegti. Ja taip pat siekiama sukurti naujos kartos itin efektyvius mažo anglies dioksido kiekio orlaivius su naujoviškais energijos šaltiniais, varikliais ir sistemomis, kurie bus parengti aukšto technologinės parengties lygio mokslinių tyrimų ir demonstravimo etapu. Remiant aviacijos mokslinius tyrimus ir inovacijas, didinamas konkurencingumas ir užimtumas aviacijos sektoriuje, o tai bus ypač svarbu siekiant atgaivinti ekonomiką. Kai kurie tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.: išbandyti perversmines orlaivių technologines inovacijas, kurios leistų iki 2030 m. sumažinti išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Švarusis vandenilis. Šia partneryste bus paspartintas Europos švariojo vandenilio technologijų vertės grandinės kūrimas ir diegimas, prisidedant prie tvarios, nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir visiškai integruotos energetikos sistemos ir padedant įgyvendinti komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM/2020/301). Daugiausia dėmesio skiriama švariojo vandenilio gamybai, paskirstymui ir laikymui, taip pat tiekimui sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sunku, kaip antai sunkiosios pramonės ir sunkiųjų transporto priemonių sektoriuose. Kai kurie tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.: pagaminti švariojo vandenilio, kurio savikaina siektų maždaug 1,5–3 EUR/kg, o tam reikės pasiekti 2030 m. efektyvumo didinimo tikslus ir sumažinti kapitalo išlaidas. Be to, tai taip pat reiškia, kad galima naudoti atsinaujinančiąją elektros energiją palankiomis kainomis, taip pat sudaryti sąlygas skverbtis į masines rinkas ir sumažinti paskirstymo sąnaudas iki mažiau kaip 1 EUR/kg gaminant dideles vandenilio apimtis.

Europos geležinkeliai. Šia partneryste bus paspartintas novatoriškų technologijų (ypač skaitmeninių ir automatizavimo) kūrimas ir diegimas, kad būtų radikaliai pertvarkyta geležinkelių sistema ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, pavyzdžiui, didelė dalis iš 75 proc. keliais vežamų sausumos krovinių perkelti vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais. Įgyvendinant šią partnerystę bus plėtojami sprendimai, plačiai remiami visoje ES, todėl iki 2030 m. įsisavinimas rinkoje padidės iki 75 proc., padidės geležinkelių konkurencingumas ir bus remiamas Europos technologinis pirmavimas geležinkelių srityje.

Visuotinė sveikata EDCTP3. Įgyvendinant šią partnerystę bus sukurta naujų sprendimų, kaip sumažinti infekcinių ligų naštą Užsachario Afrikoje, ir sustiprinti mokslinių tyrimų pajėgumai, kad būtų galima pasirengti ir reaguoti į pasikartojančias infekcines ligas Užsachario Afrikoje ir visame pasaulyje. Ja siekiama iki 2030 m. išduoti licencijas bent dviem naujoms sveikatos technologijoms, kuriomis kovojama su infekcinėmis ligomis, ir suteikti paramą bent 100 mokslinių tyrimų institutų 30-yje šalių, kad būtų galima veiksmingai ir greitai reaguoti vykdant mokslinius tyrimus ir kurti sveikatos technologijas, padedančias kovoti su pasikartojančiomis epidemijomis.

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyva. Ši iniciatyva padės sukurti ES masto sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kuri padėtų mokslo žinias lengviau paversti apčiuopiamomis inovacijomis. Ja bus remiamas saugių, veiksmingų, į žmones orientuotų ir ekonomiškai efektyvių produktų ir paslaugų, susijusių su pagrindiniais neįgyvendintais visuomenės sveikatos poreikiais, kūrimas ir skatinamos tarpsektorinės sveikatos inovacijos, skirtos pasaulio mastu konkurencingai Europos sveikatos pramonei. Ji apims prevenciją, diagnostiką, gydymą ir ligų valdymą. Kai kurie 2030 m. tikslai apimtų bent 30 didelio masto tarpsektorinių projektų, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos inovacijoms, taip pat galimybių integruoti sveikatos priežiūros produktus ar paslaugas demonstravimui. Iniciatyva padės siekti Europos kovos su vėžiu plano 4 , naujos Europos pramonės strategijos 5 ir Europos vaistų strategijos 6 tikslų.

Bazinės skaitmeninės technologijos. Bazinės skaitmeninės technologijos apima elektroninius komponentus, jų projektavimą, gamybą ir integravimą į sistemas bei programinę įrangą, kuriomis apibrėžiamas jų veikimas. Pagrindinis šios partnerystės tikslas – remti visų ekonomikos ir visuomenės sektorių skaitmeninę pertvarką, siekti, kad ši pertvarka būtų naudinga Europai, ir remti Europos žaliąjį kursą. Ja siekiama, kad iki 2030 m. ES pirmavimas bazinių skaitmeninių technologijų srityje sustiprintų pramonės vietoves, pasinaudojus naujomis galimybėmis įtvirtinti technologinį suverenumą ir padidinti konkurencingumą.

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa. Šia iniciatyva siekiama skaitmeniniu būdu pakeisti oro eismo valdymą, paversti Europos oro erdvę efektyviausiu ir ekologiškiausiu dangumi skraidyti pasaulyje ir remti Europos aviacijos sektoriaus konkurencingumą ir atsigavimą po COVID-19 krizės. Tikslai, be kita ko, yra: gerinti susisiekimą, ryšio oras–žemė integravimą ir automatizavimą, didinti oro erdvės valdymo lankstumą ir išplečiamumą bei užtikrinti saugų bepiločių orlaivių integravimą. Iki 2030 m. siekiama įgyvendinti sprendimus, nustatytus Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano D etape 6-uoju technologinės parengties lygiu.

Pažangieji tinklai ir paslaugos. Šia partneryste bus remiamas pažangiųjų tinklų ir paslaugų technologinis suverenumas pagal naująją Europos pramonės strategiją ir 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį. Ja siekiama padėti spręsti visuomenės problemas ir sudaryti sąlygas skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Kalbant apie COVID-19 krizę, bus remiamos technologijos, kuriomis reaguojama tiek į sveikatos krizę, tiek į ekonomikos atsigavimą. Partnerystė leis Europos subjektams plėtoti 6G sistemų technologijų pajėgumus, kuriais 2030 m. bus grindžiamos būsimos skaitmeninės paslaugos. Įgyvendinant šią partnerystę bus padedama vystyti pirmaujančias 5G infrastruktūros ir paslaugų rinkas Europoje, derinant 5G diegimą su Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalimi.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

·Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pagrindinių subjektų bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis stiprinimui, įskaitant tarpdisciplininį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir geresnį vertės grandinių ir ekosistemų integravimą;

·Europos, nacionalinių, regionų ir pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, programų ir investicijų suderinimo ir integravimo sutartomis kryptimis užtikrinimui;

·kritinio investicijų į bendrus prioritetus masto pasiekimui ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimui;

·pramonės srities rizikos ir neapibrėžtumo, susijusio su investicijomis į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą bei naujas technologijas ir (arba) sprendimus, mažinimui dalijantis rizika ir užtikrinant investicijų nuspėjamumą.

·Proporcingumo principas

(1)partnerystės metodo taikymo konkrečioje srityje pagrindimas (įskaitant aspektus dėl papildomumo, kryptingumo ir sąsajos su strateginiais prioritetais), o ne kitų formų intervenciniai veiksmai, galimi pagal programą „Europos horizontas“;

(2)jei manyta, kad partnerystės metodas tinkamas, proporcingumo sumetimais buvo vertinama, kuri partnerystės rūšis (bendrai planuojama, bendrai finansuojama ar institucionalizuotoji partnerystė) būtų veiksmingiausia siekiant numatytų tikslų.

·Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

·Programos „Horizontas 2020“ tarpiniame vertinime padaryta išvada, kad bendra partnerystės aplinka tapo pernelyg sudėtinga ir suskaidyta. Nors bendras mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių pagal programą „Horizontas 2020“ skaičius siekia maždaug 100, joms vidutiniškai skiriama apie 25 proc. turimo programos „Horizontas 2020“ biudžeto, o viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei (VPSP) – maždaug 17,5 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto. Tarpiniame vertinime nustatyta, kad būtina racionalizuoti bendrą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės aplinką, didinti partnerysčių atvirumą ir skaidrumą bei susieti jas su būsimais ES mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginiais prioritetais ir programos „Europos horizontas“ misijomis.

·187 straipsnio vertinime nurodyta, kad VPSP veikla turi būti suderinta su ES, nacionaline ir regionine politika. Rekomenduota peržiūrėti pagrindinius veiklos rodiklius ir į valdymo struktūras arba pateiktus pasiūlymus įtraukti daugiau suinteresuotųjų šalių. Taip pat pabrėžta, kad būtina gerinti ir stiprinti komunikaciją, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingą projektų rezultatų sklaidą.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

–surengtos konsultacijos su valstybėmis narėmis, pasitelkiant Programos „Europos horizontas“ komiteto šešėlinę strateginę struktūrą;

–2019 m. rugsėjo 11 d. – lapkričio 6 d. surengtos atviros viešos konsultacijos dėl galimų sudaryti institucionalizuotųjų partnerysčių pagal SESV 185 ir 187 straipsnius ir gauta daugiau kaip 1 600 atsakymų;

–surengtos tikslinės konsultacijos, kad būtų parengti 12 galimų sudaryti institucionalizuotųjų partnerysčių poveikio vertinimai. Kiekvienos galimos sudaryti partnerystės atveju išorės konsultantas apklausė reprezentatyviąją suinteresuotųjų šalių grupę, klausdamas jų nuomonės apie ES veiksmų poreikį ir pridėtinę vertę.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

·Poveikio vertinimas

·3a papildoma galimybė. Institucionalizuotosios partnerystės pagal SESV 185 straipsnį;

·3b papildoma galimybė. Institucionalizuotosios partnerystės pagal SESV 187 straipsnį.

·Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

·Pagrindinės teisės

Šiuo reglamentu atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

·Pirmoje dalyje pateikiamos visoms bendrosioms įmonėms bendros nuostatos, kuriomis siekiama supaprastinti ir suderinti teisines ribines sąlygas ir nustatyti modulinį metodą, kuriuo atskiros bendrosios įmonės galėtų pagrįsti savo veiklos struktūrą.

·Antroje dalyje pateikiamos atskiroms bendrosioms įmonėms būdingos nuostatos, kuriomis suteikiamas reikiamas lankstumas, kad būtų atsižvelgta į veiklos ir politikos poreikius.

·Trečioje dalyje pateikiamos baigiamosios nuostatos, taikytinos visoms bendrosioms įmonėms.

·4 straipsnis. Bendrųjų įmonių tikslai ir principai tvirtai nustatyti atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ tikslus bei struktūrą ir yra glaudžiai susiję su ES politikos tikslų įgyvendinimu. Bendrieji tikslai nustatyti remiantis suderintu poveikio vertinimu.

·5 straipsnis. Veiklos tikslai ir uždaviniai – šios nuostatos atspindi Europos partnerystėms taikomus reikalavimus ir įgyvendinimo kriterijus, įskaitant poreikį užtikrinti sisteminį požiūrį siekiant tikslų, galimybę gauti rezultatus, stebėti pažangą siekiant politikos tikslų, skatinti įtraukti suinteresuotąsias šalis bei užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą.

·7 straipsnis. Nustatomas bendras naujų narių atrankos procesas, taip užtikrinant skaidrumą ir atvirumą visoje iniciatyvoje pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“.

·11 straipsnis. Nustatoma sistema, kuria siekiama užtikrinti partnerių įnašus visu iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu ir tai, kad išlaidas pasidalytų ES ir kiti nei Sąjunga partneriai – tai yra pagrindinė partneryste grindžiamo metodo sąlyga. Šiuo straipsniu nustatoma, kad įnašai ir įsipareigojimai turi būti kokybiškai ir kiekybiškai didinami, laikantis Reglamento dėl programos „Europos horizontas“. Jame nustatomas sisteminis požiūris į pramonės partnerių indėlį įgyvendinant visas iniciatyvas pagal SESV 187 straipsnį. Šis požiūris grindžiamas atskaitingumu, juo remiamas iniciatyvų atvirumas, jam būdingas nuoseklumas, skaidrumas bei sąžiningumas ir juo kartu užtikrinamas iniciatyvos patrauklumas naujiems nariams.

·Laipsniškas nutraukimas. Nuostatos glaudžiai susijusios su konkrečių tikslų įgyvendinimu. 16 straipsnio 2 dalies y punkte reikalaujama, kad iki 2022 m. pabaigos valdyba parengtų realų planą tęsti iniciatyvą, kuri nepatenka į institucionalizuotosios partnerystės taikymo sritį, kad būtų galima atlikti tarpinį programos „Europos horizontas“ vertinimą. Tai turėtų užtikrinti, kad sklaidos veikla būtų tęsiama pasibaigus Sąjungos dalyvavimui ir kad būtų užmegzti ryšiai su pramonės ir kitomis politikos sritimis, kad nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų būtų pereita prie iniciatyvos diegimo.

·Nuostatos dėl valdymo. Siekiama suderinti įvairių bendrųjų įmonių organų veikimą. Kiekvienai bendrajai įmonei padeda patariamosios grupės, kad būtų teikiamos mokslinės ir ekspertų rekomendacijos, rengiamos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir užtikrinamas valstybių narių dalyvavimas (jei jos nėra partnerės). Tačiau bendrosios įmonės gali lanksčiai naudotis esamų struktūrų patariamosiomis funkcijomis arba sukurti vieną struktūrą, kuri aptarnautų daugiau nei vieną iš jų.

·Suderinamumas ir sąveika (5, 16, 18, 24 straipsniai). Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatyta, kad su kitų susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų vykdytojais vykdoma koordinavimo ir (arba) bendra veikla, kuria užtikrinamas optimalus jungčių lygis ir veiksminga sąveika. Atsižvelgiant į tai, pirmoje dalyje nurodoma, kaip bendrosios įmonės turėtų bendradarbiauti su kitomis partnerystėmis ir sąveikauti su platesne ekologine sistema, visų pirma kalbant apie jų pačių ir jų valdybos užduotis, valstybių atstovų grupės vaidmenį ir atskaitomybę teikiant metinę veiklos ataskaitą. Antroje dalyje išvardijamos kai kurios prioritetinės Europos partnerystės, su kuriomis atskiros bendrosios įmonės turėtų oficialiai ir reguliariai bendradarbiauti.

2021/0048 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 8 ,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

kadangi:

(1)siekiant kuo didesnio galimo Sąjungos finansavimo poveikio ir kuo veiksmingesnio indėlio į Sąjungos politikos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [XXXX] 10 (toliau – Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“) nustatyta Europos partnerysčių su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais politinė ir teisinė sistema. Svarbus programos „Europos horizontas“ politikos metodo elementas – Europos partnerystės. Jos sukurtos siekiant įgyvendinti programoje „Europos horizontas“ nustatytus Sąjungos prioritetus ir užtikrinti aiškų poveikį ES ir jos žmonėms, kurį būtų galima veiksmingiau pasiekti sudarius partnerystę, remiantis strategine vizija, kuri yra bendra ir kurios atžvilgiu įsipareigojimus prisiėmė partneriai, o ne vien Sąjunga;

(2)visų pirma, Europos partnerystės programos „Europos horizontas“ veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ yra svarbios siekiant strateginių tikslų, pavyzdžiui, spartinti perėjimą prie darnaus vystymosi tikslų bei žaliosios ir skaitmeninės Europos, ir turėtų padėti atsigauti po precedento neturinčios su COVID-19 susijusios krizės. Europos partnerystėmis sprendžiami sudėtingi tarpvalstybiniai uždaviniai, todėl reikalingas integruotas metodas. Jos padeda spręsti prie šio reglamento pridedamuose poveikio vertinimuose aprašytus transformacinius, sisteminius ir rinkos nepakankamumus, suburdamos įvairius vertės grandinių ir ekosistemų subjektus, kad jie siektų bendros vizijos ir šiuo atžvilgiu parengtų konkrečius veiksmų planus bei darniai vykdytų veiklą. Be to, jomis sudaromos sąlygos sutelkti pastangas ir išteklius siekiant bendrų prioritetų, kad būtų sprendžiami sudėtingi uždaviniai;

(3)siekiant įgyvendinti prioritetus ir užtikrinti poveikį, Europos partnerystės turėtų būti plėtojamos plačiai įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europoje, įskaitant pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas, įstaigas, teikiančias viešąsias paslaugas vietos, regionų, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, ir pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, fondus, remiančius ir (arba) vykdančius mokslinius tyrimus ir diegiančius inovacijas. Jos taip pat turėtų būti viena iš priemonių privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu stiprinti, be kita ko, sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip suteikiant abipusę naudą žmonėms bei įmonėms ir kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus strateginėse srityse;

(4)tarpinis programos „Horizontas 2020“ vertinimas atskleidė, kad ilgainiui buvo sukurta daug partnerystės priemonių ir iniciatyvų, įgyvendintų septyniais būdais, o pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinama beveik 120 partnerystės iniciatyvų. Be priemonių ir iniciatyvų gausos nulemto sudėtingumo, nustatyta, kad galimybės jomis prisidėti prie susijusios politikos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu apskritai yra nepakankamos, nepaisant to, kad jomis pasiekiami tam tikri teigiami rezultatai siekiant tikslų, pavyzdžiui, nustatant ilgalaikes darbotvarkes, struktūrizuojant kitu atveju išsklaidytų subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir pritraukiant papildomų investicijų. Todėl programos „Europos horizontas“ poveikio vertinime nurodoma, kad reikia spręsti ir racionalizuoti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo aplinkos klausimą, visų pirma atsižvelgiant į partnerystes, taip pat pakeisti partnerysčių kryptį siekiant didesnio Sąjungos prioritetų poveikio ir įgyvendinimo;

(5)kad būtų išspręstos tokios problemos ir pasiektas didesnis Europos investicijų užmojis, įgyvendinant programą „Europos horizontas“ turėtų būti iš esmės supaprastinta ir reformuota Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių politika. Kad būtų atspindėtas jos sisteminis pobūdis, kuriuo siekiama prisidėti prie Sąjungos masto permainų norint įvykdyti tvarumo tikslus, įgyvendinant programą „Europos horizontas“ turėtų būtų veiksmingiau naudojamasi šiomis partnerystėmis, taikant strategiškesnį, nuoseklesnį ir poveikiu grindžiamą metodą;

(6)Reglamentu (ES) 2020/852 11 sukuriama bendra sistema, pagal kurią nustatoma, ar ekonominė veikla, apibrėžiant tvarias investicijas, laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Juo nustatomas bendras principas, kuriuo investuotojai, bankai, pramonė ir mokslininkai gali pasinaudoti investuodami į projektus ir ekonominę veiklą, kuriais daromas didelis teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai ir nedaroma didelės žalos nė vienam iš jų. Šis principas – žaliosios investicijos Sąjungoje;

(7)kai tinkama, įgyvendinant partnerystes, Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai ir 17 straipsnyje nustatytas reikšmingos žalos nedarymo principas turėtų būti apsvarstyti kaip priemonė, skirta geriau pasirengti vykdyti projektus ir pasinaudoti galimybe gauti žaliąjį finansavimą, kuris bus labai svarbus įsisavinimui rinkoje ir platesniam novatoriškų technologijų bei sprendimų, kurie bus pateikti, diegimui. Techninės analizės kriterijai grindžiami moksliniais įrodymais. Partnerysčių vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasiekti reglamente nustatytus standartus ir ribines vertes arba juos viršyti, o techninės analizės kriterijai būtų nuolat atnaujinami ir atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus;

(8)remiantis Reglamentu dėl programos „Europos horizontas“, turėtų būti kuriamos trijų skirtingų formų Europos partnerystės, t. y. bendrai finansuojamos, bendrai programuojamos ir institucionalizuotosios. Institucionalizuotųjų partnerysčių kūrimas turėtų apimti naujus Sąjungos teisės aktus ir specialių įgyvendinimo struktūrų kūrimą remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 185 arba 187 straipsniais;

(9)Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ apibrėžiamos aštuonios prioritetinės sritys, kuriose galėtų būti siūloma sudaryti institucionalizuotąsias partnerystes. Šiose prioritetinėse srityse siūlomos kelios institucionalizuotųjų partnerysčių iniciatyvos, o devynioms iš jų taikomas šis reglamentas;

(10)mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo bendrosios įmonės, turėtų būti finansuojama pagal programą „Europos horizontas“. Siekdamos didžiausio poveikio, bendrosios įmonės turėtų plėtoti glaudžią sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansavimo priemonėmis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra, kad būtų padidinta ekonominė ir socialinė sanglauda bei sumažintas disbalansas;

(11)remiantis naujuoju Europos partnerysčių politikos metodu, visų pirma susijusiu su institucionalizuotosiomis Europos partnerystėmis, reikia sukurti naują teisinę sistemą, pagal kurią jos veiktų. Nors bendrųjų įmonių steigimas pagal SESV 187 straipsnį įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pasirodė esąs veiksmingas, būtina jį paspartinti. Todėl šiuo reglamentu siekiama padidinti įgyvendinimo nuoseklumą, efektyvumą, veiksmingumą ir labiau jį orientuoti į poveikį, programos „Europos horizontas“ nuostatas ir patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, perkeliant į bendras bendrųjų įmonių nuostatas suderintu būdu. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos partnerysčių bendradarbiavimui ir sąveikai, taip visapusiškai išnaudojant jų tarpusavio ryšius organizaciniu lygmeniu. Bendrosios įmonės, rengdamos savo darbo programas, turėtų ieškoti galimybių įtraukti kitų Europos partnerysčių atstovus į diskusijas, nustatyti sritis, kuriose vykdant papildomą ar bendrą veiklą būtų veiksmingiau ir efektyviau sprendžiami uždaviniai, vengti dubliavimosi, derinti savo veiklos laiką ir užtikrinti galimybę susipažinti su rezultatais bei naudotis kitomis atitinkamomis keitimosi žiniomis priemonėmis;

(12)nustačius jų sąveiką, bendrosios įmonės turėtų siekti nustatyti biudžeto dalis, kurios turėtų būti naudojamos papildomai ar bendrai bendrųjų įmonių veiklai. Be to, šiuo reglamentu siekiama didesnio taisyklių efektyvumo ir suderinimo stiprinant operatyvinį bendradarbiavimą ir tiriant masto ekonomiją, be kita ko, įsteigiant bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį, kuris turėtų teikti horizontaliąsias paramos funkcijas bendrosioms įmonėms. Bendras administracinis padalinys turėtų padėti pasiekti didesnį bendrų punktų poveikį ir suderinimą, kartu išlaikant tam tikrą lankstumą, kad būtų patenkinti konkretūs kiekvienos bendrosios įmonės poreikiai. Struktūra turėtų būti sukurta pagal paslaugų lygio susitarimus, kuriuos kartu turi sudaryti bendrosios įmonės. Bendro administracinio padalinio funkcijos turėtų apimti koordinavimo ir administracinės paramos teikimo funkcijas tose srityse, kuriose patikra pasirodė esanti veiksminga ir ekonomiškai efektyvi, ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip kiekvienas leidimus išduodantis pareigūnas laikosi atskaitomybės reikalavimo. Teisinė struktūra turėtų būtų sukurta taip, kad geriausiai atitiktų bendrųjų įmonių bendrus poreikius, kad būtų užtikrintas glaudus jų bendradarbiavimas ir išnagrinėta visa galima Europos partnerysčių ir atitinkamai įvairių programos „Europos horizontas“ dalių bei kitų bendrųjų įmonių valdomų programų sąveika;

(13)kiekvienos šiuo reglamentu įsteigiamos bendrosios įmonės poveikio vertinimuose pateikta įrodymų, kuriais pagrindžiamas partnerysčių įgyvendinimas pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ tik tais atvejais, kai kitos programos „Europos horizontas“ dalys, įskaitant kitas Europos partnerystės formas, nepasiektų tikslų arba nesukeltų reikiamo numatomo poveikio, todėl toks įgyvendinimas pagrindžiamas ilgalaike perspektyva ir aukštu integravimo laipsniu;

(14)programa „Europos horizontas“ nustatomas strategiškesnis, nuoseklesnis ir poveikiu grindžiamas požiūris į Europos partnerystes, remiantis patirtimi, įgyta atliekant tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą. Atsižvelgiant į naują užmojį, šiuo reglamentu siekiama veiksmingiau naudoti institucionalizuotąsias Europos partnerystes, visų pirma sutelkiant dėmesį į aiškius tikslus, rezultatus ir poveikį, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m., ir užtikrinant aiškų indėlį į susijusius Sąjungos politikos prioritetus ir sritis. Glaudus bendradarbiavimas ir sąveika su kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens iniciatyvomis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis, yra labai svarbūs siekiant didesnio poveikio ir užtikrinant rezultatų panaudojimą. Vertinant bendrą poveikį, reikėtų atsižvelgti ne tik į partnerių įnašus, bet ir į platesnio masto investicijas, kurias paskatino bendrosios įmonės, prisidedančios prie jų tikslų įgyvendinimo;

(15)šis reglamentas grindžiamas Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytais principais ir kriterijais, įskaitant atvirumą ir skaidrumą, stiprų sverto poveikį ir ilgalaikius visų susijusių šalių įsipareigojimus. Vienas šio reglamento tikslų – užtikrinti iniciatyvų atvirumą, kad jas vykdant galėtų dalyvauti įvairūs subjektai, įskaitant naujus subjektus. Partnerystės turėtų būti atviros visiems subjektams, kurie nori ir gali siekti bendro tikslo, ir jomis turėtų būti skatinamas plataus masto ir aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas jų veikloje, įgyvendinant narystę ir valdymą, taip pat užtikrinama, kad rezultatai būtų naudingi visiems europiečiams, visų pirma plačiai skleidžiant rezultatus ir vykdant veiklą prieš jų naudojimą visoje Sąjungoje;

(16)veiksmų, susijusių su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, atveju Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [16 straipsnyje] nustatytos priemonės turėtų būti taikomos bendrųjų įmonių darbo programoms;

(17)Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [III priede] reikalaujama, kad finansiniai ir (arba) nepiniginiai kitų nei Sąjunga partnerių įnašai sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. ir siektų iki 75 proc. bendrų Europos partnerystės biudžetinių įsipareigojimų. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas tokio pat lygmens arba už Sąjungos įnašą didesnis privalomas bendrųjų įmonių narių įnašas. Sąjunga turėtų turėti galimybę sumažinti savo įnašą, jei kiti nei Sąjunga nariai nevykdytų savo įsipareigojimų;

(18)atsižvelgiant į Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytus užmojus, viena iš institucionalizuotųjų partnerysčių steigimo sąlygų yra užtikrinti partnerių įnašus per iniciatyvų įgyvendinimo laikotarpį. Šiomis aplinkybėmis privatūs partneriai didelę savo įnašų dalį turėtų skirti nepiniginiams įnašams bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti. Bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė, pasitelkiant savo darbo programas, ieškoti priemonių, kaip sudaryti palankesnes sąlygas šiems įnašams, visų pirma mažinant finansavimo normas. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos konkrečiais bendrosios įmonės poreikiais ir pagrindine veikla. Pagrįstais atvejais turėtų būti įmanoma nustatyti papildomas sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad dalyvautų bendrosios įmonės narys ar ją sudarantys arba su ja susiję subjektai, orientuojantis į veiklą, kurioje bendrosios įmonės pramonės partneriai gali atlikti pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, vykdant didelio masto parodomuosius ir pavyzdinius projektus, ir labiau prisidėti taikant mažesnes finansavimo normas. Vykdomasis direktorius turėtų stebėti narių dalyvavimo lygį, kad valdyba galėtų imtis atitinkamų veiksmų, užtikrindama partnerių įsipareigojimų ir atvirumo pusiausvyrą. Tinkamai pagrįstais atvejais kapitalo išlaidos, skirtos, pavyzdžiui, didelio masto demonstraciniams arba pavyzdiniams projektams, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal taikomą teisinę sistemą;

(19)vadovaujantis sąžiningo įnašų pasiskirstymo tarp bendrųjų įmonių narių principu, Sąjungos ir kitų nei Sąjunga narių finansiniai įnašai bendrųjų įmonių administracinėms išlaidoms padengti turėtų būti vienodai paskirstomi. Nukrypimai nuo šio principo turėtų būti svarstomi tik išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl kito nei Sąjunga bendrosios įmonės nario dydžio ar narystės struktūros bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), įnašai būtų tokie dideli, kad jais būtų rimtai pakenkta paskatai tapti ar likti bendrąją įmonę sudarančiu ar su ja susijusiu subjektu. Tokiais atvejais mažiausia kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti procentinė dalis turėtų sudaryti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, o MVĮ įnašai turėtų būti gerokai mažesni nei didesnių bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų įnašai. Pasiekus narių kritinę masę, pagal kurią įnašas gali viršyti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų, bendrąją įmonę sudarančio ar su ja susijusio subjekto metinis įnašas turėtų būti išlaikytas arba padidintas, siekiant palaipsniui padidinti kitų nei Sąjunga narių dalį bendrame įnaše metinėms bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų stengtis padidinti bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį įnašas būtų padidintas iki 50 proc. administracinių išlaidų;

(20)pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ partneriai privalo parodyti savo ilgalaikius įsipareigojimus, įskaitant mažiausią viešųjų ir (arba) privačių investicijų dalį. Todėl būtina, kad Sąjunga šiame reglamente nustatytų valstybėse narėse įsikūrusius narius steigėjus, programos „Europos horizontas“ asocijuotąsias valstybes arba tarptautines organizacijas. Tačiau prireikus turėtų būti įmanoma išplėsti bendrųjų įmonių narių bazę po to, kai jos yra įsteigtos su susijusiais nariais, atrinktais taikant atviras ir skaidrias procedūras, visų pirma atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius arba programos „Europos horizontas“ papildomų valstybių asociaciją. Juridiniams asmenims, suinteresuotiems paremti bendrųjų įmonių tikslus savo konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, netampant jų nariais, taip pat turėtų būti suteikta galimybė tapti šių bendrųjų įmonių prisidedančiaisiais partneriais;

(21)įsteigiant bendrąją įmonę užtikrinama abipusiškai naudinga suinteresuotųjų narių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, be kita ko, skatinant tikrumą dėl didelių biudžeto asignavimų atitinkamoms pramonės šakoms septynerių metų laikotarpiu. Tapus nariu steigėju ar asocijuotuoju nariu arba vienu iš bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų galima tiesiogiai arba per pramonės atstovus įgyti įtakos bendrosios įmonės valdyboje. Valdyba yra bendrosios įmonės sprendimų priėmimo organas, kuris sprendžia dėl ilgalaikės strateginės partnerystės krypties ir jos metinių prioritetų. Todėl nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai, jei taikytina, atstovaujantys bendrąją įmonę narį sudarantiems subjektams, turėtų galėti prisidėti prie bendrosios įmonės darbotvarkės ir prioritetų nustatymo priimdami ir galbūt keisdami strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, taip pat priimdami metinę darbo programą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūrų taisykles;

(22)tikslinga, kad kiti nei Sąjunga nariai įsipareigojimo raštu įsipareigotų įgyvendinti šį reglamentą. Šie įsipareigojimo raštai turėtų būti teisiškai galiojantys visą iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį ir atidžiai stebimi bendrosios įmonės ir Komisijos. Bendrosios įmonės turėtų sukurti teisinę ir organizacinę aplinką, kuri leistų nariams vykdyti savo įsipareigojimus, kartu užtikrinant nuolatinį iniciatyvos atvirumą ir skaidrumą jos įgyvendinimo metu, visų pirma nustatant prioritetus ir dalyvaujant kvietimuose teikti pasiūlymus;

(23)tolesnis supaprastinimas yra programos „Europos horizontas“ kertinis akmuo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas supaprastintas partnerių, kurie nebeprivalo teikti ataskaitų dėl netinkamų finansuoti išlaidų, ataskaitų teikimo mechanizmas. Nepiniginiai įnašai veiklai turėtų būti apskaitomi tik pagal tinkamas finansuoti išlaidas. Tai leidžia automatizuotai apskaičiuoti nepiniginius įnašus veiklai, pasitelkiant programos „Europos horizontas“ IT priemones, sumažina partnerių administracinę naštą ir padaro įnašų ataskaitų teikimo mechanizmą veiksmingesnį. Bendrosios įmonės turėtų atidžiai stebėti nepiniginius įnašus veiklai, o valdybos vykdomasis direktorius turėtų rengti reguliarias ataskaitas, kad būtų galima nustatyti, ar pažanga siekiant nepiniginių įnašų tikslų yra pakankama. Valdyba turėtų įvertinti narių, prisidedančių prie operatyvinės veiklos, pastangas ir pasiektus rezultatus, taip pat kitus veiksnius, pavyzdžiui, MVĮ dalyvavimo lygį ir iniciatyvos patrauklumą naujiems subjektams. Prireikus ji turėtų imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų ir priemonių, atsižvelgdama į atvirumo ir skaidrumo principus;

(24)bendrosios įmonės turėtų suteikti sisteminę galimybę ir paskatą kitiems nei Sąjunga nariams derinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su bendrosios įmonės veikla. Bendroji įmonė neturėti teikti finansinės paramos papildomai veiklai. Tačiau ji gali būti apskaitoma kaip narių nepiniginiai įnašai, kai ja prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji tiesiogiai susijusi su bendrosios įmonės veikla. Šį ryšį galima nustatyti pasinaudojant netiesioginių veiksmų, finansuojamų bendrosios įmonės arba jos ankstesnių iniciatyvų, rezultatais arba atskleidžiant didelę Sąjungos pridėtinę vertę. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkretesnės nuostatos dėl kiekvienos bendrosios įmonės papildomos veiklos srities tiek, kiek būtina siekiant pageidaujamo kryptingumo ir poveikio. Bendrųjų įmonių valdybose turėtų būti toliau sprendžiama, ar, vertinant įnašus, būtina taikyti paprastesnius metodus, pavyzdžiui, fiksuotąsias sumas arba vieneto įkainius, kad būtų užtikrintas supaprastinimas, išlaidų efektyvumas ir tinkamas konfidencialių komercinių duomenų apsaugos lygis;

(25)bendrųjų įmonių valdymu turėtų būti užtikrinta, kad jų sprendimų priėmimo procesai atitiktų sparčiai kintančią socialinę, ekonominę ir technologinę aplinką bei pasaulinius uždavinius. Bendrosios įmonės turėtų naudotis visų susijusių suinteresuotųjų šalių ekspertinėmis žiniomis, konsultacijomis ir parama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti savo užduotis ir užtikrinti sąveiką Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikti įgaliojimai steigti patariamuosius organus, kurie joms teiktų ekspertų konsultacijas ir atliktų bet kokią kitą patariamojo pobūdžio užduotį, būtiną bendrųjų įmonių tikslams pasiekti. Steigdamos patariamuosius organus, bendrosios įmonės turėtų užtikrinti subalansuotą ekspertų atstovavimą bendrosios įmonės veiklos srityje, kartu užtikrindamos lyčių pusiausvyrą. Šių organų teikiamos konsultacijos turėtų suteikti mokslinių perspektyvų, taip pat atskleisti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir kitų bendrųjų įmonių suinteresuotųjų šalių nuomones;

(26)bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę įsteigti patariamąjį organą, atliekantį mokslinę patariamąją funkciją. Tas organas arba jo nariai turėtų turėti galimybę teikti nepriklausomas mokslines konsultacijas ir paramą atitinkamai bendrajai įmonei. Mokslinės konsultacijos visų pirma turėtų būti susijusios su metiniais darbo planais, papildoma veikla ir prireikus visais kitais bendrųjų įmonių užduočių aspektais;

(27)bendrosios įmonės turėtų užtikrinti, kad valstybės narės būtų pakankamai informuojamos apie bendrųjų įmonių veiklą, galėtų laiku teikti informaciją apie valstybėse narėse vykdomą veiklą ir turėtų galimybę prisidėti prie parengiamųjų ir sprendimų priėmimo procesų. Toks dialogas su valstybėmis narėmis yra ypač svarbus, atsižvelgiant į sąveiką ir poreikį užtikrinti pastangų ir veiklos suderinamumą nacionaliniu, regionų, Sąjungos ir Europos lygmenimis, siekiant didesnio poveikio. Bendrosios įmonės, kurių veikloje valstybės narės tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja kaip partnerės, turėtų sudaryti valstybių atstovų grupę, kad bendrųjų įmonių veikla būtų suderinta su nacionaliniu ir regionų lygmenimis vykdoma politika ir veiksmais;

(28)siekdamos sužinoti suinteresuotųjų šalių visoje vertės grandinėje pozicijas ir nuomonę atitinkamose srityse, bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę sudaryti savo atitinkamas patariamąsias suinteresuotųjų šalių grupes, su kuriomis galėtų konsultuotis horizontaliaisiais arba konkrečiais klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės poreikius. Tokios grupės turėtų būti atviros visoms viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosioms šalims, įskaitant organizuotas interesų grupes, ir tarptautinėms interesų grupėms iš valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir kitų valstybių, veikiančių bendrosios įmonės srityje;

(29)bendrosios įmonės turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdamos visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir propaguodamos savo veiklą, įskaitant plačiajai visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą;

(30)bendrosios įmonės turėtų būti įgyvendinamos taikant struktūrą ir taisykles, kuriomis didinamas efektyvumas ir užtikrinamas supaprastinimas. Tuo tikslu bendrosios įmonės turėtų patvirtinti jų poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnio 12 ;

(31)bendrųjų įmonių įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas kriterijais, nustatytais institucionalizuotosioms partnerystėms pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Jis turėtų būti remiamas naudojant Komisijos valdomas elektronines priemones. Informacija, susijusi su netiesioginiais veiksmais, kuriuos finansuoja bendrosios įmonės, įskaitant rezultatus, yra labai svarbi rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos politiką ar programas. Todėl bendrosios įmonės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos institucijos ir Sąjungos įstaigos, tarnybos ar agentūros galėtų susipažinti su visa informacija, susijusia su jų finansuojamais netiesioginiais veiksmais, įskaitant netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų rezultatus. Tokios teisės susipažinti su informacija turėtų būti suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui, laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių. Sąjungos institucijų ir Sąjungos įstaigų, tarnybų ar agentūrų darbuotojams turėtų būti suteikta galimybės susipažinti su šia informacija, laikantis atitinkamų IT saugumo ir informacijos saugumo standartų bei būtinumo ir proporcingumo principų;

(32)dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos bendrosios įmonės finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, turėtų atitikti Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytas taisykles. Bendrosios įmonės turėtų užtikrinti nuoseklų šių taisyklių taikymą, remdamosi atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis. Bendrosios įmonės turėtų naudotis Komisijos parengtu įmonių pavyzdiniu dotacijos susitarimu. Kalbant apie laikotarpį, per kurį reikia pateikti prieštaravimą dėl nuosavybės teisės į rezultatus perdavimo, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [36 straipsnio 4 dalyje], reikėtų atsižvelgti į inovacijų ciklų trukmę atitinkamose bendrosiose įmonėse;

(33)vienas pagrindinių bendrųjų įmonių tikslų – skatinti Sąjungos ekonominius pajėgumus, visų pirma jos mokslinį ir technologinį suverenumą. Be to, atsigavimas po pandemijos atskleidžia, kad reikia investuoti į bazines technologijas, tokias kaip 5G, DI, debesis kompiuterija, kibernetinis saugumas ir žaliosios technologijos, ir į šių technologijų panaudojimą Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs bus visų dalyvių gauti rezultatai, o visi dalyviai, net ir negavę Sąjungos finansavimo, galės pasinaudoti Sąjungos finansavimu pasitelkdami projekto rezultatus ir galimybes su jais susipažinti. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, bendrųjų įmonių teisė pateikti prieštaravimą dėl rezultatų nuosavybės teisės perdavimo arba išimtinės su rezultatais susijusios licencijos išdavimo taip pat turėtų būti suteikta dalyviams, negavusiems Sąjungos finansavimo. Naudodamasi šia teise pateikti prieštaravimą, bendroji įmonė turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų ir pagrindinių teisių dėl finansavimo negavusių dalyvių rezultatų apsaugos pusiausvyrą, atsižvelgdama į tai, kad šie dalyviai negavo jokio Sąjungos finansavimo veiksmams, kurių rezultatai buvo gauti;

(34)Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046;

(35)supaprastinimo tikslais visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ ir kitų atitinkamų Sąjungos finansavimo programų;

(36)Sąjungos ir kitų bendrųjų įmonių narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, taikant administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046. Atsižvelgiant į kai kurių bendrųjų įmonių vykdomų veiksmų, pagal kuriuos reikalaujama, kad jos būtų laipsniškai panaikintos per kelerius metus, ypatingą pobūdį, turėtų būti įmanoma Komisijos ir atitinkamos bendrosios įmonės daugiamečius biudžetinius įsipareigojimus padalyti į metines dalis. Šiuo atžvilgiu 3 straipsnio 1 dalies b, d ir h punktuose nurodytų bendrųjų įmonių biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendra šių biudžetinių įsipareigojimų suma negali viršyti 50 proc. didžiausio Sąjungos įnašo, nustatyto 10 ir 145 straipsniuose. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bent 20 proc. viso likusių metų biudžeto negali būti dengiama metinėmis dalimis;

(37)atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį ir dabartinį statusą, joms ir toliau turėtų būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą;

(38)pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 8 straipsnio 2 dalies c punktą bendrosios įmonės turėtų laikytis aiškaus įgyvendinimo ciklo metodo. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, bendrosios įmonės turėtų būti steigiamos laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d., kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl dotacijų įgyvendinimo, kol bus užbaigti paskutiniai pradėti netiesioginiai veiksmai;

(39)atsižvelgiant į Europos Komisijos prioritetą „Europos žaliasis kursas“ 13 , kuris grindžiamas persvarstyta Sąjungos bioekonomikos strategija 14 , ES biologinės įvairovės strategija 15 , komunikatu „Švari mūsų visų planeta“ 16 , žiedinės ekonomikos veiksmų planu 17 ir naujuoju komunikatu „Nuo ūkio iki stalo“ 18 , Europos biožaliavinės ekonomikos sektorius, įskaitant MVĮ, regionus ir pirminius gamintojus, turėtų tapti neutralus klimato kaitos požiūriu, žiediškesnis bei tvaresnis ir kartu išlikti konkurencingas pasaulio mastu. Stipri, efektyviai išteklius naudojanti ir konkurencinga biožaliavinės ekonomikos inovacijų ekosistema gali sumažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų iškastinių žaliavų ir mineralinių išteklių bei paspartinti jų pakeitimą. Ji gali kurti atsinaujinančiuosius biožaliavinius produktus, medžiagas, procesus ir maisto medžiagas iš atliekų ir biomasės, naudodamasi tvarumu ir žiediškumu grindžiamomis inovacijomis. Tokia ekosistema taip pat gali kurti vertę iš vietos žaliavų, įskaitant atliekas, likučius ir šalutinius srautus, kad visoje Sąjungoje būtų kuriamos darbo vietos, skatinamas ekonomikos augimas ir vystymasis ne tik miestuose, bet ir kaimo bei pakrančių teritorijose, kuriose gaminama biomasė ir kurios dažnai yra periferiniai regionai, kuriems pramonės plėtra retai naudinga;

(40)pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė daugiausia dėmesio skyrė tvariam išteklių naudojimui, ypač daug išteklių naudojančiuose ir didelį poveikį darančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, tekstilės gamybos ir statybos, taip pat visų pirma orientuodamasi į vietos veiklos vykdytojus, gamintojus, jėgaines ir gamyklas. 2017 m. spalio mėn. paskelbtame tarpiniame vertinime pateiktos 34 rekomendacijos, atspindėtos šiuo reglamentu įsteigtos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projekte. Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė yra ne tiesioginis Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės pratęsimas, o veikiau programa, pagrįsta pirmtakės pasiekimais ir pašalinanti jos trūkumus. Vadovaujantis rekomendacijomis, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų apimti įvairesnes suinteresuotąsias šalis, įskaitant pirminį sektorių (žemės ūkį, akvakultūrą, žuvininkystę ir miškininkystę), taip pat atliekų, likučių ir šalutinių srautų tiekėjus, regionines valdžios institucijas ir investuotojus, kad būtų išvengta rinkos nepakankamumo ir netvarių biožaliavinės ekonomikos procesų. Kad pasiektų savo tikslus, ji turėtų finansuoti tik tuos projektus, kurie atitinka žiediškumo, tvarumo principus ir planetos galimybes;

(41)Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų sudaryti įgyvendinimo grupes, kurios turėtų atlikti patariamųjų organų funkciją ir aktyviai dalyvauti strateginėse diskusijose, kuriomis nustatoma partnerystės darbotvarkė. Labai svarbu įtraukti šiuos patariamuosius organus į valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti platesnio masto dalyvavimą ir didesnes privačias investicijas žiedinės biožaliavinės ekonomikos sektoriuje. Įgyvendinimo grupės visų pirma turėtų remti strateginius valdybos posėdžius, kuriuose pramonės lyderiai ir suinteresuotųjų šalių atstovai kartu su aukšto lygio Komisijos atstovais susitinka su valdyba, kad aptartų ir nustatytų strateginę partnerystės kryptį;

(42)pagrindinis Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslas turėtų būti prisidėti prie aviacijos ekologinio pėdsako mažinimo, paspartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos, taip reikšmingai prisidedant prie plataus užmojo Europos žaliojo kurso poveikio aplinkai mažinimo tikslų, t. y. iki 2030 m. 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šį tikslą galima pasiekti tik spartinant ir optimizuojant aeronautikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus ir didinant Sąjungos aviacijos pramonės konkurencingumą pasaulyje. Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti, kad švaresnė aviacija išliktų saugi, patikima ir veiksminga keleiviams ir kroviniams gabenti oru;

(43)Netaršios aviacijos bendroji įmonė remiasi bendrųjų įmonių „Švarus dangus“ ir „Švarus dangaus 2“ patirtimi. Naujoji partnerystė turėtų būti platesnio užmojo, ja daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama proveržio demonstracinių projektų rengimui. Vadovaujantis bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ tarpinio vertinimo išvadomis, nauja iniciatyva turėtų būtų užtikrinama, kad kiekvienas demonstracinis projektas būtų grindžiamas verslo scenarijumi, kad sukurtos technologijos iš tiesų būtų įdiegtos kuo greičiau, nes tai yra pagrindinis prioritetas. Todėl naujojoje iniciatyvoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jos atskirų naudojimo tikslų matomumui didinti ir bendrosios įmonės stebėsenos, valdymo ir atskaitomybės pajėgumams stiprinti, kad būtų atsižvelgta į mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangų, kurių reikia, kad partnerystė pasiektų savo tikslus, sudėtingumą;

(44)Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų būti grindžiama įvairių narių baze ir apimti įvairias suinteresuotąsias šalis bei sumanymus. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė potencialiems nariams skirtą kvietimą teikti sumanymus 19 . Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(45)siekdamos kuo labiau padidinti ir paspartinti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės ir Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos poveikį veiksmingam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir aviacijos pramonės skaitmeninimui, vykdydamos partnerystės veiklą jos turėtų siekti glaudaus bendradarbiavimo su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA), užtikrindamos ankstyvą keitimąsi žiniomis apie sukurtas naujas technologijas. Tai bus labai svarbu siekiant paspartinti įsisavinimą rinkoje, palengvinant pagamintų produktų ir paslaugų sertifikavimo procesą, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2018/1189 20 ;

(46)siekiant kuo didesnės Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens programų sąveikos, Netaršios aviacijos bendrosios įmonės valstybių atstovų grupės nariai turėtų išnagrinėti galimybes nacionaliniu lygmeniu teikti finansinę paramą puikiems pasiūlymams, kurie nebuvo atrinkti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės finansavimui gauti dėl pernelyg didelio paraiškų skaičiaus;

(47)Europai kyla uždavinys imtis pagrindinio vaidmens dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio visuomenės patiriamas išlaidas įtraukiant į oro transporto verslo modelį ir toliau užtikrinant vienodas sąlygas Europos produktams pasaulinėje rinkoje. Todėl Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų remti Europos atstovų pastangas tarptautinio standartizavimo ir tarptautinės teisėkūros srityse;

(48)susidomėjimas vandeniliu per pastaruosius penkerius metus labai išaugo, visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus Klimato kaitos konferencijos (COP 21) Paryžiaus susitarimą. 2019 m. pabaigoje Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Prioritetinės sritys apima švarųjį vandenilį, kuro elementus, kitus alternatyvius degalus ir energijos kaupimą. Daug dėmesio vandeniliui skiriama 2020 m. liepos mėn. komunikatuose dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos ir ES energetikos sistemos integravimo strategijos, taip pat siekiant sukurti Europos švariojo vandenilio aljansą, kuris suvienytų visas suinteresuotąsias šalis, kad būtų nustatyti technologijų poreikiai, investavimo galimybės ir reguliavimo kliūtys, trukdančios sukurti švariojo vandenilio ekosistemą Sąjungoje;

(49)nuo 2008 m. remiama speciali su vandenilio panaudojimu susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, daugiausia pasitelkiant kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones (KEV bendrąją įmonę ir 2 KEV bendrąją įmonę) pagal BP 7 ir programą „Horizontas 2020“, taip pat tradicinius bendradarbiavimo projektus, apimančius visus vandenilio vertės grandinės etapus ir (arba) sritis. Švariojo vandenilio bendroji įmonė turėtų stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslinius pajėgumus, kad paspartintų rinkai paruoštų pažangiųjų švariojo vandenilio taikomųjų programų kūrimą ir tobulinimą energetikos, transporto, statybos ir pramoninio galutinio naudojimo srityse. Tai bus įmanoma tik padidinus Sąjungos švariojo vandenilio vertės grandinės, visų pirma MVĮ, konkurencingumą;

(50)siekiant Švariojo vandenilio bendrosios įmonės mokslinių tikslų, visiems sektoriams, susijusiems su vandenilio ekonomika, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant ir įgyvendinant strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Taip pat turėtų dalyvauti viešasis sektorius, ypač regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už klimato politikos ir priemonių, susijusių su rinkos mechanizmais, kūrimą, siekiant užpildyti spragas tarp paruoštų rinkai technologijų plėtros ir plataus masto įsisavinimo;

(51)kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip kuras, taip pat energijai nešti ir kaupti, labai svarbu, kad Švariojo vandenilio partnerystė padėtų užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą su daugeliu kitų programos „Europos horizontas“ partnerysčių, visų pirma galutinio naudojimo srityje. Švariojo vandenilio partnerystė visų pirma turėtų būti susijusi su netaršiu kelių ir vandens transportu, Europos geležinkeliu, netaršia aviacija, planetos procesais ir švaraus plieno partnerystėmis. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta valdybai atskaitinga struktūra, kad būtų užtikrintas šių partnerysčių bendradarbiavimas ir sąveika vandenilio srityje. Švariojo vandenilio iniciatyva būtų vienintelė partnerystė, skirta vandenilio gamybos technologijų klausimui spręsti. Bendradarbiaujant su galutinio naudojimo partnerystėmis visų pirma turėtų būti siekiama pademonstruoti technologiją ir bendrai apibrėžti specifikacijas;

(52)geležinkeliai yra Europos bendros transporto erdvės (angl. Single European Transport Area, SETA) dalis, taigi, pagrindinis Sąjungos ilgalaikės darnaus vystymosi strategijos politikos elementas. Kalbant apie ekonominį dydį, tiesioginė Europos geležinkelių sektoriaus bendroji pridėtinė vertė yra 69 mlrd. EUR, o netiesioginė vertė siekia 80 mlrd. EUR. Geležinkelių sektoriuje tiesiogiai dirba 1,3 mln. asmenų, netiesiogiai – daugiau kaip 1 mln. 21 ;

(53)Europos žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Prioritetinės sritys apima perėjimo prie darnaus ir išmaniojo judumo paspartinimą;

(54)Komisijos komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos 22 (2020 m. kovo mėn.) pabrėžiama, kad darnaus ir išmaniojo judumo pramonėms šakoms, pavyzdžiui, geležinkelių pramonei, tenka atsakomybė ir jos turi potencialą skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti Europos pramonės konkurencingumą ir gerinti sujungiamumą. Todėl kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas turėtų padėti iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį. Didelė dalis iš 75 proc. šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių prioritetine tvarka turėtų būti perkelta vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais;

(55)2014 m. įsteigtos bendrosios įmonės „Shift2Rail“ tikslas – valdyti iniciatyvos „Shift2Rail“ mokslinių tyrimų vykdymo, diegimo ir tvirtinimo veiklą naudojant jos narių suteiktą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą ir pasinaudojant vidaus bei išorės techniniais ištekliais. Ji nustatė naujas visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės suinteresuotųjų šalių ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo formas, kurios yra suderinamos su konkurencijos taisyklėmis, ir pasinaudojo Europos geležinkelio agentūros patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis su sąveikumu ir sauga susijusiais klausimais;

(56)Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslas turėtų būti sukurti didelio pajėgumo integruotą Europos geležinkelių tinklą, pašalinant sąveikumo kliūtis ir teikiant visapusiško integravimo sprendimus, apimančius eismo valdymą, transporto priemones, infrastruktūrą ir paslaugas. Turėtų būti išnaudotas didžiulis skaitmeninimo ir automatizavimo potencialas, kad būtų sumažintos geležinkelių sąnaudos, sustiprinti pajėgumai ir padidintas jų lankstumas bei patikimumas, ir tai turėtų būti grindžiama tvirta pavyzdine funkcine sistemos struktūra, kuria dalijasi sektorius, derindamas veiksmus su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra;

(57)Europos geležinkelių bendroji įmonė savo pagrindiniame plane turėtų apibrėžti prioritetinę mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, bendrą sistemos struktūrą ir suderintą veiklos metodą, įskaitant didelio masto demonstracinę veiklą, kurios reikia siekiant paspartinti integruotų, sąveikių ir standartizuotų technologinių inovacijų, būtinų bendrai Europos geležinkelių erdvei remti, skverbimąsi;

(58)geležinkeliai yra sudėtinga sistema, glaudžiai susijusi su infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (traukinių operatoriais) ir atitinkama jų įranga (infrastruktūra ir riedmenimis). Neįmanoma diegti inovacijų be bendrų specifikacijų ir strategijos visoje geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės sistemos ramsčiu turėtų būti sudarytos sąlygos sektoriui orientuotis į bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, įskaitant paslaugų, funkcinių blokų ir sąsajų, kurios yra geležinkelių sistemos veiklos pagrindas, apibrėžimą. Juo turėtų būti suteiktas bendras pagrindas užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų orientuoti į klientų reikalavimus ir veiklos poreikius, dėl kurių bendrai sutariama, taip pat bendrus klientų reikalavimus ir veiklos poreikius. Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdymo modelis ir sprendimų priėmimo procesas turėtų atspindėti pagrindinį Komisijos vaidmenį suvienijant ir integruojant Europos geležinkelių sistemą, ypač greitai ir veiksmingai įgyvendinant bendrą veiklos koncepciją ir sistemos struktūrą, kartu įtraukiant privačius partnerius į patariamąją ir techninės pagalbos teikimo veiklą;

(59)siekiant užtikrinti, kad žemo technologinės parengties lygio mokslinių tyrimų rezultatai būtų veiksmingai naudojami aukštesniu technologinės parengties lygiu, visų pirma Europos geležinkelių bendrojoje įmonėje, tokią veiklą turėtų įgyvendinti Europos geležinkelių bendrosios įmonės programų biuras;

(60)prireikus, siekiant užtikrinti greitą pertvarką ir padidinti narių skaičių, Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius, remiantis Komisijos paskelbto kvietimo pareikšti susidomėjimą rezultatais;

(61)atsižvelgdama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 3 DVT, ir komunikato dėl visapusiškos strategijos su Afrika kūrimo 23 prioritetus, Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti prie sveiko gyvenimo užtikrinimo ir gerovės visiems skatinimo, kurti dar stipresnę partnerystę tarp mūsų dviejų žemynų ir remti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų plėtrą Afrikoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, be kitų vadinamųjų sveikatos technologijų, turėtų spręsti tinkamos diagnostikos, gydymo ir vakcinų trūkumo klausimą, siekiant spręsti infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV, maliarijos ir tuberkuliozės, taip pat kitų su skurdu susijusių ir apleistų infekcinių ligų, kurios paplitusios Afrikoje, ypač Užsachario Afrikoje, problemą. COVID-19 pandemija parodė, kad stiprėjant įvairių pasaulio regionų ryšiams per pasaulinę prekybą ir turizmą infekcinės ligos gali greitai išplisti visame pasaulyje. Todėl labai svarbu kurti sveikatos technologijas, siekiant apriboti infekcinių ligų plitimą ir su jomis kovoti joms išplitus, taip pat apsaugoti atitinkamų šalių ir Sąjungos piliečių sveikatą. Siekiant, kad pirmavimas pasaulinės sveikatos priežiūros srityje būtų stipresnis už dabartinę EDCTP2 iniciatyvą, partnerystės taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų reagavimą į kylančias infekcinių ligų grėsmes, didėjančias atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir neužkrečiamųjų ligų bendras problemas;

(62)norint šiuolaikinėmis technologijomis kovoti su Užsachario Afriką veikiančiomis infekcinėmis ligomis, reikia įtraukti daug subjektų ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų tarpininkauti kuriant produktyvius ir tvarius Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių tinklus ir skatinant bendradarbiavimą, užmezgant ryšius su daugeliu privačiojo ir viešojo sektorių organizacijų, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas projektų ir institucijų srityje. Įgyvendinant šią programą taip pat turėtų būti padedama užmegzti naujus Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių bendradarbiavimo ryšius, kad Užsachario Afrikoje būtų atliekami daugiašaliai įvairių teritorijų tyrimai. Be to, reguliari tarptautinė konferencija, EDCTP forumas, turėtų sudaryti sąlygas Europos, Afrikos ir kitų šalių mokslininkams ir atitinkamiems tinklams dalytis išvadomis ir sumanymais bei užmegzti bendradarbiavimo ryšius;

(63)Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant programas EDCTP ir EDCTP2, ir pasiekti rezultatų pasinaudodama Sąjungos, valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir Afrikos šalių investicijomis, kurių atskiros šalys arba Sąjungos mokslinių tyrimų bendroji programa nebūtų galėjusios užtikrinti. EDCTP asociacija, atstovaujanti programoje dalyvaujančiosioms valstybėms, turėtų finansiškai ir papildoma veikla prisidėti prie EDCTP3 programos ir jos įgyvendinimo. Ji turėtų užtikrinti prasmingą Užsachario šalių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, kuris yra labai svarbus kovojant su ligų sukeliama našta Užsachario šalyse. Ši iniciatyva turėtų apimti kitus tarptautinius mokslinių tyrimų finansuotojus, pavyzdžiui, filantropijas, farmacijos pramonę ir kitas trečiąsias valstybes. Jie turėtų prisidėti prie partnerystės kaip prisidedantys partneriai ad hoc pagrindu. Be to, siekiant padidinti programos poveikį, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė konkrečiais kvietimais turėtų turėti galimybę nustatyti juridinius asmenis, kurie galėtų dalyvauti įgyvendinant netiesioginius veiksmus. Darbo programoje turėtų būti numatyta, kad tokių juridinių asmenų negalėtų finansuoti bendroji įmonė;

(64)itin svarbu, kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojama arba kitaip pagal jos darbo programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla visiškai atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, etikos principus, įtrauktus į Pasaulio gydytojų asociacijos Helsinkio deklaracijos 2008 m. redakciją, gerosios klinikinės praktikos standartus, kuriuos patvirtino Tarptautinė taryba dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir šalių, kuriose bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla, vietos etikos reikalavimus. Be to, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų reikalauti, kad inovacijos ir intervenciniai veiksmai, parengti remiantis pagal programą remiamų netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų įperkami ir prieinami pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

(65)kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė sėkmingai veiktų ir skatintų dalyvauti partnerystėje, bendrosios įmonės finansavimas turėtų būti skiriamas tik juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir įsteigtiems Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (angl. European and Developing Countries Clinical Trials Partnership, EDCTP) asociaciją sudarančiose valstybėse. Kitose Sąjungos valstybėse narėse, asocijuotosiose valstybėse ir Užsachario Afrikos šalyse įsteigti subjektai vis dar turėtų galėti dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus negaudami finansavimo. Be to, kitose nei EDCTP3 asociacijos narės šalyse įsteigtiems subjektams taip pat turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą pagal kvietimus teikti pasiūlymus konkrečiomis temomis arba kvietimo teikti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiama visuomenės sveikatos problema, atveju, kai tai numatyta darbo programoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant sutartines, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus. Reikėtų siekti sudaryti mokslo ir technologijų susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Prieš juos sudarant, kai subjektai, įsteigti trečiojoje valstybėje, be tokio susitarimo dalyvauja gaudami finansavimą netiesioginiams veiksmams, EDCTP3 BĮ turėtų taikyti alternatyvias Sąjungos interesų apsaugos priemones: veiksmo finansinis koordinatorius turėtų būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje, o dotacijos susitarimo išankstinio finansavimo suma ir atsakomybės nuostatos turėtų būti pritaikytos, kad būtų tinkamai atsižvelgta į finansinę riziką;

(66)atsižvelgiant į žmonėms tarnaujančios ekonomikos ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos Komisijos prioritetus, Europos pramonė, įskaitant MVĮ, turėtų tapti žalesnė, žiediškesnė ir skaitmeniškesnė ir išlikti konkurencinga pasaulio mastu. Komisija pabrėžė medicinos priemonių ir skaitmeninių technologijų vaidmenį sprendžiant kylančius uždavinius ir naudojant e. sveikatos paslaugas aukštos kokybės sveikatos priežiūrai teikti, taip pat raginimą užtikrinti įperkamų vaistų tiekimą, kad būtų patenkinti Sąjungos poreikiai, kartu remiant novatorišką ir pasaulyje pirmaujančią Europos farmacijos pramonę. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės tikslas – padėti didinti Sąjungos sveikatos pramonės, kuri yra Sąjungos žinių ekonomikos kertinis akmuo, konkurencingumą, prisidėti prie aktyvesnės ekonominės veiklos kuriant sveikatos technologijas, ypač integruotus sveikatos sprendimus, ir taip tapti priemone technologiniam suverenumui didinti ir mūsų visuomenės skaitmeninei pertvarkai skatinti. Tokius politinius prioritetus galima pasiekti suburiant svarbiausius subjektus – akademinę bendruomenę, įvairaus dydžio įmones ir galutinius sveikatos inovacijų naudotojus – pagal bendrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų padėti siekti Europos kovos su vėžiu plano 24 ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano 25 tikslų. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų būti suderinta su naująja Europos pramonės strategija 26 , Europos vaistų strategija 27 ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija 28 ;

(67)Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė grindžiama 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (2 NVI bendrosios įmonės) sukaupta patirtimi, įskaitant įgyvendinant šią iniciatyvą atliktą darbą kovojant su COVID-19 pandemija. Vadovaujantis 2 NVI bendrosios įmonės tarpinio vertinimo 29 rekomendacijomis, nauja iniciatyva turi būti sudaromos sąlygos aktyviam kitų pramonės sektorių dalyvavimui farmacijos pramonėje, kad būtų pasinaudota jų ekspertinėmis žiniomis kuriant naujas sveikatos priežiūros intervencines priemones. Todėl pramonės sektoriai turi apimti biofarmacijos, biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorius, įskaitant skaitmeninėje srityje veikiančias įmones. Iniciatyvos taikymo sritis turėtų apimti prevenciją, diagnostiką, gydymą ir ligų valdymą ir turi būti nustatyta atsižvelgiant į didelę naštą pacientams ir (arba) visuomenei dėl ligos sunkumo ir (arba) paveiktų žmonių skaičiaus, taip pat didelį ekonominį šios ligos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Finansuojami veiksmai turi atitikti Sąjungos visuomenės sveikatos poreikius, jais turi būti remiamas būsimų sveikatos inovacijų, kurios būtų saugios, orientuotos į žmones, veiksmingos, ekonomiškai efektyvios ir prieinamos pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms, kūrimas;

(68)siekiant užtikrinti geriausią galimybę kurti naujus mokslo sumanymus ir sėkmingai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, pagrindiniai Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės subjektai turėtų būti įvairių viešojo ir privačiojo sektorių subjektų tyrėjai. Be to, galutiniai naudotojai, pavyzdžiui, Sąjungos piliečiai, sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turėtų prisidėti prie strateginio iniciatyvos rengimo ir veiklos, užtikrindami, kad ji atitiktų jų poreikius. Be to, Sąjungos ir nacionalinės reguliavimo institucijos, sveikatos technologijų vertinimo įstaigos ir sveikatos priežiūros subjektai taip pat turėtų kuo anksčiau prisidėti prie partnerystės veiklos, kartu užtikrindami, kad nebūtų interesų konfliktų, siekiant padidinti tikimybę, kad finansuojamų veiksmų rezultatai atitiks įsisavinimui būtinus reikalavimus ir taip pasieks numatomą poveikį. Visa ši parama turėtų padėti geriau nukreipti mokslinių tyrimų pastangas į sritis, kurių poreikiai neįgyvendinti;

(69)dabartiniai sveikatos srities uždaviniai ir grėsmės yra pasaulinio masto. Todėl iniciatyva turėtų būti atvira tarptautiniams akademinės bendruomenės, pramonės ir reguliavimo subjektams, kad būtų galima pasinaudoti platesnėmis galimybės susipažinti su duomenimis ir ekspertinėmis žiniomis, reaguoti į kylančias grėsmes sveikatai ir pasiekti reikiamą poveikį visuomenei, visų pirma pagerinti Sąjungos piliečių sveikatos būklę. Be to, didžioji partnerystės veiklos dalis turėtų būti vykdoma Sąjungos valstybėse narėse ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosiose valstybėse;

(70)partnerystės tikslai turėtų būti orientuoti į pasirengimą veikti konkurencinėje aplinkoje ir taip turėtų būti sukurta saugi erdvė veiksmingam įvairių sveikatos technologijų srities įmonių bendradarbiavimui. Siekiant atsižvelgti į integracinį iniciatyvos pobūdį, padėti pašalinti sveikatos pramonės sektorių skirtumus ir stiprinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, dauguma pagal iniciatyvą finansuojamų projektų turėtų būti tarpsektoriniai;

(71)terminas „bazinės skaitmeninės technologijos“ reiškia elektroninius komponentus ir sistemas, kuriais grindžiami visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai. Komisija pabrėžė, kad šias technologijas Europoje būtina valdyti, visų pirma įgyvendinant tokius Europos politikos prioritetus kaip skaitmeninių technologijų autonomija 30 . Atsižvelgiant į šios srities svarbą ir sunkumus, su kuriais Sąjungoje susiduria suinteresuotosios šalys, būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad Europos inovacijų ir vertės grandinėse neliktų silpnų grandžių. Todėl turėtų būti įgyvendintas Sąjungos lygio mechanizmas, kuris padėtų sutelkti ir tikslingai nukreipti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus paramos teikimą elektroninių komponentų ir sistemų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

(72)Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtiems klausimams, kurie sudarytų sąlygas Europos pramonei plačiu mastu projektuoti, gaminti ir naudoti pačias novatoriškiausias elektroninių komponentų ir sistemų technologijas. Struktūrinė ir suderinta finansinė parama Europos lygmeniu yra būtina siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams išlaikyti savo stipriąsias puses pirmaujant labai konkurencingomis tarptautinėmis aplinkybėmis ir panaikinti atotrūkį technologijų, kurios yra labai svarbios skaitmeninei pertvarkai Europoje, atspindinčiai pagrindines Sąjungos vertybes, įskaitant privatumą ir pasitikėjimą, saugumą ir saugą. Ekosistemos suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių visiems vertės grandinių segmentams, bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant naujas technologijas ir sparčiai įsisavinant inovacijas rinkoje. Taip pat labai svarbu atvirai ir lanksčiai integruoti atitinkamas suinteresuotąsias šalis, visų pirma MVĮ, į besiformuojančias arba gretimas technologijų sritis arba į abi šias sritis;

(73)Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų sujungti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos siekiant prisitaikyti prie didėjančio šios srities inovacijų diegimo tempo, sukurti svarbų išorinį poveikį visuomenei ir dalytis rizika derinant strategijas ir investicijas siekiant bendrų Europos interesų. Todėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei savanoriškai turėtų priklausyti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės bei asociacijos kaip privatūs nariai, atstovaujančios ją sudarančioms bendrovėms [ir kitiems juridiniams asmenims, veikiantiems Europos elektroninių komponentų ir sistemų srityje]. Valstybių narių dalyvavimu bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuoseklų derinimą su nacionalinėmis programomis ir strategijomis, sumažintas pastangų dubliavimasis ir susiskaidymas, kartu užtikrinant suinteresuotųjų šalių ir veiklos sąveiką;

(74)pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [8 straipsnio 1 dalies c punktą] dalyvaujančiosios valstybės turėtų pavesti Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei naudoti jų įnašą, skirtą nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams. Paramos gavėjai turėtų pasirašyti su bendrąja įmone vieną dotacijos susitarimą pagal programos „Europos horizontas“ taisykles, įskaitant atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, atsižvelgiant į Sąjungos programą, kurios lėšomis remiama atitinkama dotuojama veikla. Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų tvarkyti išlaidų deklaracijas ir vykdyti mokėjimus paramos gavėjams;

(75)naudodama dalyvaujančiųjų valstybių įnašą, skirtą nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams, Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į tai, kad dalyvaujančiosios valstybės turi laikytis griežtų nacionalinių biudžeto taisyklių. Šiuo požiūriu dalyvaujančiosios valstybės ir bendroji įmonė turėtų sudaryti teisiškai privalomus susitarimus, pagal kuriuos dalyvaujančiosios valstybės įpareigojamos išmokėti visą savo įnašo netiesioginiams veiksmams sumą per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį. Tokie susitarimai turėtų būti sudaromi vykdant bendrosios įmonės metinę biudžeto procedūrą ir programavimą. Valdyba turėtų priimti metinę darbo programą tinkamai atsižvelgdama į tokius susitarimus. Tik po to ir laikantis bendrosios įmonės finansinių taisyklių leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų numatyti biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus dėl tokių netiesioginių veiksmų;

(76)toliau taikant bendrosios įmonės ECSEL praktiką, būtina nukrypti nuo Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [30 straipsnio], kad būtų galima taikyti skirtingas kompensavimo normas, atsižvelgiant į dalyvio rūšį, t. y. MVĮ ir pelno nesiekiančius juridinius asmenis, ir veiksmų rūšį. Šios normos turi būti taikomos visų dalyvaujančiųjų valstybių paramos gavėjams. Tai turėtų užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų šalių dalyvavimo veiksmuose, kuriuos finansuoja Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė, pusiausvyrą ir skatinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą, kaip rekomenduojama bendrosios įmonės ECSEL tarpiniame vertinime;

(77)Sąjungos bendro Europos dangaus teisine sistema 31 siekiama reformuoti Europos oro eismo valdymo (OEV) sistemą, vykdant institucinius, operatyvinius, technologinius ir reguliavimo veiksmus, siekiant pagerinti jos veiklos rezultatus pajėgumų, saugos, efektyvumo ir poveikio aplinkai požiūriu;

(78)Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir plėtros projektu (SESAR projektas) 32 siekiama modernizuoti oro eismo valdymą ir sujungti technologines ir veiklos inovacijas, kad būtų remiamas Bendras Europos dangus. Juo siekiama pateikti technologinius sprendimus, kuriais iki 2035 m. būtų sukurtas itin veiksmingas oro eismo valdymas, užtikrinant, kad oro transporto sektorius būtų neperpildytas, dar saugesnis ir ekologiškesnis. SESAR projektas apima tris tarpusavyje susijusius, nepertraukiamus ir kintančius bendradarbiavimo procesus, kuriais apibrėžiamos, kuriamos ir diegiamos novatoriškos technologinės sistemos ir veiklos procedūros, kuriomis grindžiamas Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane 33 apibrėžtas skaitmeninis Europos dangus;

(79)Europos oro eismo valdymo pagrindinis planas yra Europos oro eismo valdymo modernizavimo planavimo priemonė, susiejanti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su diegimo veiklos scenarijais, kad būtų pasiekti su Bendru Europos dangumi susijusios veiklos tikslai;

(80)Bendra įmonė SESAR pirmą kartą įsteigta 2007 m. 34 , siekiant valdyti SESAR projekto apibrėžimo ir plėtros etapus, derinant jos narių teikiamą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą ir remiantis vidaus ir išorės techniniais ištekliais, taip pat prireikus siekiant įgyvendinti ir atnaujinti Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą. Ji nustatė naują ir efektyvią suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo formą sektoriuje, kuriame pažanga įmanoma tik tada, kai visos suinteresuotosios šalys darniai įgyvendina naujus sprendimus. Atsižvelgiant į sėkmingą firminio ženklo SESAR sukūrimą, naujoji Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų ir toliau juo naudotis;

(81)Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų remtis bendros įmonės SESAR patirtimi ir toliau koordinuoti oro eismo valdymo mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės pagrindiniai tikslai turėtų būti stiprinti ir toliau integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus Europoje, padėti spartinti sektoriaus skaitmeninimą ir padaryti jį atsparesnį ir geriau pritaikytą eismo svyravimams. Inovacijomis turėtų būti stiprinamas pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių ir oro eismo valdymo paslaugų konkurencingumas, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas ir augimas. Ji turėtų plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti Bendrą Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir aplinką tausojantį dangų pasaulyje, įsisavinimą rinkoje;

(82)naujoji Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų galėti parengti ir patvirtinti techninę pagalbą Komisijai vykdant reguliavimo veiklą oro eismo valdymo srityje, pavyzdžiui, parengdama visus bendrų projektų, sukurtų pagal Reglamentą dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos 35 , techninius dokumentus, atlikdama techninius tyrimus arba remdama standartizavimo veiklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano, patvirtinto Tarybos sprendimu 2009/320/EB, valdymą, įskaitant jo stebėseną, ataskaitų teikimą ir atnaujinimą. Be to, Komisijai turėtų būtų suteiktas Sąjungos įnašui į biudžetą proporcingas balsų skaičius, kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. balsų. Šia nuostata užtikrinama, kad Komisija išsaugos tvirtą gebėjimą politiniu požiūriu vadovauti bendrosios įmonės atliekamam darbui, susijusiam su šiomis užduotimis, taikydama tokiems organams sukurtus griežtesnius priežiūros mechanizmus;

(83)Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veikloje įvairiais būdais turėtų galėti dalyvauti kuo daugiau suinteresuotųjų valstybių iš visų valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų valstybių, įskaitant MVĮ. Visų pirma dalyvavimu turėtų būti užtikrinta tinkama tiek pilotuojamos, tiek nepilotuojamos aviacijos įrangos gamintojų, oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro uostų, karinių ir profesinių darbuotojų asociacijų pusiausvyra ir suteikta galimybių MVĮ, akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų organizacijoms. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė potencialiems nariams skirtą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(84)visus maršruto mokesčius moka oro erdvės naudotojai, kurie netiesiogiai prisideda prie mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų, kurias finansuoja pagrindinės oro eismo valdymo srities suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, oro navigacijos paslaugų teikėjai arba gamybos pramonės subjektai, statantys ir įrengiantys orlaivius, kuriais naudojasi oro erdvės naudotojai. Todėl oro erdvės naudotojams turėtų būti tinkamai atstovaujama Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės valdyboje;

(85)siekiant užtikrinti, kad oro eismo valdymo tiriamųjų (žemo technologinės parengties lygio) mokslinių tyrimų rezultatai būtų veiksmingai naudojami aukštesniu technologinės parengties lygiu, visų pirma Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrojoje įmonėje, tokią veiklą turėtų valdyti bendrosios įmonės programų biuras;

(86)Eurokontrolė turi tinkamą infrastruktūrą ir teikia būtinas administracines, IT, ryšių ir logistikos paramos paslaugas. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų pasinaudoti tokia Eurokontrolės infrastruktūra ir paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra reikšmingos galimos sąveikos, kurią būtų galima pasiekti sutelkus administracinius išteklius su kitomis bendrosiomis įmonėmis pasitelkiant bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį. Dėl šios priežasties Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų atsisakyti šiame reglamente nustatytų bendro administracinio padalinio funkcijų;

(87)siekiant sukurti plačią suinteresuotųjų šalių bazę, kuri padėtų pasiekti pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės tikslus, įsteigta 5G infrastruktūros asociacija 36 . Nors manoma, kad pirmaisiais metais po įsteigimo naujoji pramonės asociacija turės tik nedaug ją sudarančių ar su ją susijusių subjektų, jos tikslas – įtraukti naujų narių iš ją sudarančių suinteresuotųjų šalių, veikiančių pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinėje. Atsižvelgiant į numatomą nedidelį jos dydį ir poveikį ją sudarančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, netvaru, kad asociacija per savo gyvavimo laikotarpį, ypač pirmaisiais metais po įsteigimo, padėtų padengti 50 proc. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės administracinių išlaidų. Be to, COVID-19 pandemijos sukelta krizė ir jos poveikis ekonomikai sukėlė sunkumų Europos ekonomikos subjektams, taip pat ir IRT srityje. Todėl turėtų būti užtikrinta, kad bendrosios įmonės privatūs partneriai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, o sąlygos išliktų patrauklios ir skatintų naujus partnerius prisijungti prie asociacijos. Todėl mažiausia kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo administracinėms išlaidoms padengti dalis turėtų sudaryti 20 proc. visų metinių administracinių išlaidų. Visų pirma turėtų būti įmanoma, kad ją sudarančios mažosios ir vidutinės įmonės prisidėtų mažiau nei didesnės įmonės. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų stengtis padidinti bendrąją įmonę sudarančių ar su ja susijusių subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį būtų kuo labiau padidintas 50 proc. administracinių išlaidų siekiantis įnašas;

(88)atsižvelgdama į Europos Komisijos 2019–2024 m. prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos, žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetus ir politikos tikslus, nustatytus komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, Europa turi plėtoti ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, pagrįstą 5G tinklais, ir iki 2030 m. sustiprinti savo technologinius pajėgumus 6G srityje. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžė strateginę Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės svarbą, kad vartotojams ir įmonėms būtų teikiamos saugiomis jungtimis grindžiamos paslaugos. Šiuos prioritetus galima pasiekti suburiant pagrindinius subjektus, t. y. pramonės atstovus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus institucijas, į bendrą Europos partnerystę, grindžiamą 5G VPSP iniciatyvos, kurią vykdant sėkmingai sukurtos 5G technologijos ir standartai, pasiekimais;

(89)Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė sukurta skaitmeninės infrastruktūros politikos klausimams spręsti ir 6G tinklų mokslinių tyrimų ir inovacijų technologijų taikymo sričiai išplėsti. Ji turėtų, glaudžiai dalyvaujant valstybėms narėms, sustiprinti atsaką į Sąjungos politikos ir socialinius poreikius, susijusius su tinklo energijos vartojimo efektyvumu, kibernetiniu saugumu, technologiniu suverenumu, privatumu ir etika, ir išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų aprėptį nuo tinklų iki debesijos paslaugų teikimo, taip pat komponentų ir įrenginių, kuriais suteikiama galimybė teikti paslaugas piliečiams ir įvairiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, gamybos ir žiniasklaidos;

(90)su pažangiaisiais tinklais ir paslaugomis susijusių viešosios politikos tikslų negali įgyvendinti vien tik pramonė ir Komisija. Norint spręsti šiuos klausimus taikant holistinį ir suderintą požiūrį, visų pirma reikia, kad valstybės narės strategiškai dalyvautų valdymo struktūros veikloje. Todėl valdyba turėtų visapusiškai atsižvelgti į valstybių atstovų grupės nuomones, visų pirma dėl strateginių gairių, susijusių su darbo programomis ir finansavimo sprendimais;

(91)pažangioji 5G infrastruktūra suteiks pagrindą vystyti perėjimo prie skaitmeninių ir žaliųjų technologijų ekosistemas, o kitu etapu – Europos poziciją diegti 6G technologijas. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis, taip pat Skaitmeninės Europos programa ir programa „InvestEU“ suteikia galimybių plėtoti 5G, o vėliau ir 6G grindžiamas skaitmenines ekosistemas. Atsižvelgiant į platų viešųjų ir privačių suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių tokiuose diegimo projektuose, ratą, labai svarbu koordinuoti strateginės darbotvarkės nustatymą, indėlį į programavimą, taip pat su tokiomis programomis susijusią suinteresuotųjų šalių informaciją ir dalyvavimą. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė kaip strateginį šių užduočių pagrindą turėtų koordinuoti atitinkamų diegimo sričių, pavyzdžiui, 5G sistemų keliuose ir geležinkeliuose, strateginio diegimo darbotvarkes. Tose darbotvarkėse, be kita ko, turėtų būti išdėstyti diegimo planai, pagrindinės bendradarbiavimo modelių galimybės ir kiti strateginiai klausimai;

(92)Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [16 straipsnio 3 dalyje] numatoma, kad prireikus Komisija arba finansavimo įstaiga turi atlikti pasiūlymų, dėl kurių kyla saugumo problemų, saugumo patikrinimą;

(93)remdamasi 2019 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadomis ir 2019 m. kovo 26 d. rekomendacija dėl 5G tinklų kibernetinio saugumo vykdant koordinuotus Sąjungos lygmens veiksmus, valstybių narių tinklų ir informacijos saugumo bendradarbiavimo grupė 2020 m. sausio mėn. paskelbė ES rizikos mažinimo priemonių rinkinį, susijusį su 5G tinklų kibernetiniu saugumu (toliau – priemonių rinkinys). Į šį priemonių rinkinį įtrauktos strateginės ir techninės priemonės, taip pat pagalbiniai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pagrindinę 5G tinklams kylančią kibernetinio saugumo riziką, nustatytą Sąjungos suderinto rizikos vertinimo ataskaitoje, ir pateikti gaires, kaip pasirinkti priemones, kurioms rizikos mažinimo planuose turėtų būti teikiama pirmenybė nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikate dėl ES priemonių rinkinio įgyvendinimo 37 pritariama visoms priemonių rinkinyje išdėstytoms priemonėms ir gairėms ir pabrėžiama, kad būtina taikyti apribojimus, įskaitant būtinas išimtis, tiekėjams, kurie vertinami kaip keliantys didelę riziką, atsižvelgiant į ES suderintame rizikos vertinime nurodytus veiksnius ir priemones, kad būtų išvengta priklausomybės nuo šių tiekėjų. Jame taip pat nustatomi konkretūs Komisijos veiksmai, visų pirma siekiant užtikrinti, kad dalyvauti atitinkamų technologijų sričių ES finansavimo programose būtų galima, tik jei laikomasi saugumo reikalavimų, visapusiškai taikant ir toliau įgyvendinant saugumo sąlygas. Todėl įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti nustatytos atitinkamos nuostatos, atspindinčios saugumo priemones vykdant veiksmus, finansuojamus Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės ir, remiantis jos rekomendacijomis, kitų finansavimo įstaigų, įgyvendinančių kitas Sąjungos programas pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje;

(94)bendrosios įmonės pagal programą „Horizontas 2020“ buvo įsteigtos laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrosios įmonės turėtų toliau remti atitinkamas mokslinių tyrimų programas įgyvendindamos likusius veiksmus, pradėtus arba tęsiamus pagal reglamentus (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 561/2014, (ES) Nr. 642/2014 ir Reglamentą (EB) Nr. 219/2007, remdamosi šiais reglamentais iki jų likvidavimo. Todėl siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo šie reglamentai turėtų būti panaikinti;

(95)Sąjunga turėtų imtis veiksmų tik tuo atveju, kai yra akivaizdus pranašumas, kad Sąjungos lygmens veiksmai yra efektyvesni už nacionalinio, regionų at vietos lygmens veiksmus. Iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose dėl pastangų, reikalingų ilgalaikiams Sutartyje nustatytiems Sąjungos tikslams pasiekti ir strateginiams politikos prioritetams bei įsipareigojimams įgyvendinti, masto, spartos ir aprėpties pastebima akivaizdi Sąjungos lygmens veiksmų pridėtinė vertė. Be to, siūlomomis iniciatyvomis taip pat turėtų būti papildyta ir sustiprinta nacionalinė ir subnacionalinė veikla toje pačioje srityje;

(96)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siekio išvengti nereikalingo dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti efektyviausią viešojo finansavimo panaudojimą tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamos devynios bendrosios įmonės, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje, siekiant įgyvendinti institucionalizuotąsias Europos partnerystes, apibrėžtas Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [2 straipsnio 3 dalyje] ir nurodytas [8 straipsnio 1 dalies] [c] punkte. Jame nustatomi jų tikslai ir uždaviniai, narystė, darbo organizavimas ir kitos veiklos taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.kitas nei Sąjunga narys – dalyvaujančioji valstybė, privatus narys arba tarptautinė organizacija, kurie yra bendrosios įmonės nariai;

2.narys steigėjas – bet koks valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, programos „Europos horizontas“ asocijuotoji valstybė arba tarptautinė organizacija, kuri šiame reglamente arba viename iš jo priedų nurodoma kaip bendrosios įmonės narė;

3.asocijuotasis narys – valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, programos „Europos horizontas“ asocijuotoji valstybė arba tarptautinė organizacija, kuri prisijungia prie bendrosios įmonės pasirašydama įsipareigojimo raštą pagal 7 straipsnio 4 dalį ir turi būti patvirtinta pagal tą straipsnį;

4.dalyvaujančioji valstybė – valstybė narė arba programos „Europos horizontas“ asocijuotoji valstybė, įsipareigojimo raštu pranešusi, kad dalyvaus Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veikloje;

5.privatus narys – bendrosios įmonės narys, kuris nėra Sąjunga, dalyvaujančioji valstybė arba tarptautinė organizacija;

6.narį sudarantys subjektai – subjektai, kurie yra sudaro bendrosios įmonės privatūs nariai, kaip apibrėžta nustatyta tų jų narių narystės įstatuose;

7.prisidedantis partneris – valstybė, tarptautinė organizacija ar juridinis asmuo, išskyrus narį, arba narį sudarantis subjektas ar su juo susijęs subjektas, kuris remia bendrosios įmonės tikslus konkrečioje mokslinių tyrimų srityje ir kurio paraiška patvirtinta pagal 9 straipsnio 3 dalį;

8.nepiniginiai įnašai veiklai – privačių narių, juos sudarančių subjektų, su jais susijusių subjektų, tarptautinių organizacijų ir prisidedančių partnerių įnašai, kuriuos sudaro vykdant netiesioginius veiksmus jų patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus bendrosios įmonės ir bendrosios įmonės dalyvaujančių valstybių įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

9.papildoma veikla – į pagrindinę darbo programos dalį neįtraukta veikla, kuriai neskiriama bendrosios įmonės finansinė parama. Šia veikla prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir ji yra tiesiogiai susijusi su tos bendrosios įmonės ar jos ankstesnių iniciatyvų projektų rezultatais arba turi didelę Sąjungos pridėtinę vertę;

10.nepiniginiai įnašai papildomai veiklai – privačių narių, juos sudarančių subjektų arba su jais susijusių subjektų įnašai, kuriuos sudaro vykdant papildomą veiklą jų patirtos išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Sąjungos ir bendrosios įmonės dalyvaujančiųjų valstybių įnašus;

11.ankstesnė iniciatyva – partnerystė vienoje iš bendrosios įmonės veiklos sričių, kuriai buvo suteikta finansinė parama pagal vieną iš ankstesnių mokslinių tyrimų bendrųjų programų;

12.strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – dokumentas, galiojantis tiek, kiek trunka programa „Europos horizontas“, kuriame yra nustatyti pagrindiniai prioritetai ir pagrindinės technologijos ir inovacijos, kurių reikia siekiant įgyvendinti bendrosios įmonės tikslus;

13.darbo programa – Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [2 straipsnio 20 punkte] nurodytas dokumentas;

14.interesų konfliktas – situacija, susijusi su finansų pareigūnu ar kitu asmeniu, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnyje.

3 straipsnis

Įsteigimas

1.Laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. kaip Sąjungos įstaigos įsteigiamos šios bendrosios įmonės:

(a)Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė;

(b)Netaršios aviacijos bendroji įmonė;

(c)Švariojo vandenilio bendroji įmonė;

(d)Europos geležinkelių bendroji įmonė;

(e)Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė;

(f)Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė; 

(g)Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė; 

(h)Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė;

(i)Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė. 

2.1 dalyje nurodytos Sąjungos įstaigos kartu vadinamos bendrosiomis įmonėmis.

3.Siekiant atsižvelgti į programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo trukmę, su bendrosiomis įmonėmis susiję kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus gali būti skelbiami ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.  

4.Bendrosios įmonės yra juridiniai asmenys. Kiekvienoje valstybėje narėje jos turi plačiausią juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus suteikiamą teisnumą. Visų pirma jos gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir gali būti teismo proceso šalis. 

5.Bendrųjų įmonių buveinė yra Briuselyje, Belgijoje.

6.Jei nenurodyta kitaip, pirmos ir trečios dalių nuostatos taikomos visoms bendrosioms įmonėms. Antros dalies nuostatos, kai tinkama, taikomos atskiroms bendrosioms įmonėms. 

7.Šio reglamento pirmoje ir trečioje dalyse ir, jei nenurodyta kitaip, nuoroda į atskirą bendrąją įmonę arba organą reiškia nuorodą į kiekvieną bendrąją įmonę arba kiekvieną lygiavertį atskirų bendrųjų įmonių organą ir jo kompetenciją kitų tos pačios bendrosios įmonės organų atžvilgiu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRŲJŲ ĮMONIŲ VEIKIMAS

1 SKYRIUS

Tikslai ir užduotys 

4 straipsnis

Tikslai ir principai

1.3 straipsnyje nurodytos bendrosios įmonės padeda siekti Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ bendrųjų tikslų, išdėstytų jo [3 straipsnyje].

2.Bendrosios įmonės, dalyvaujant partneriams ir jiems vykdant įsipareigojimus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programos rengimo ir įgyvendinimo srityse, siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslo ir technologijų pajėgumus, kad būtų remiamas aukštos kokybės naujų žinių kūrimas ir sklaida, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, užtikrinti Sąjungos konkurencingumą, tvarumą ir prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo;

(b)užtikrinti tvarumu grindžiamą Sąjungos vertės grandinių pirmavimą pasaulyje ir Sąjungos atvirą strateginę autonomiją bazinių technologijų ir pramonės srityse, laikantis Europos pramonės strategijos;

(c)plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų diegimą visoje Sąjungoje, sprendžiant klimato, aplinkos, sveikatos ir kitas pasaulines visuomenės problemas, prisidedant prie Sąjungos strateginių prioritetų, visų pirma siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir poveikio klimatui neutralumo Sąjungoje iki 2050 m.

3.Bendrosios įmonės siekia šių konkrečių tikslų:

(a)didinti kritinę masę ir mokslo pajėgumus tarpsektorinių ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje visoje Sąjungoje;

(b)spartinti socialinę, ekologinę ir ekonominę pertvarką Sąjungos prioritetams strategiškai svarbiose srityse ir sektoriuose, visų pirma iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus;

(c)stiprinti esamų ir naujų Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų vertės grandinių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), inovacijų pajėgumus ir gerinti veiklos rezultatus;

(d)spartinti novatoriškų sprendimų diegimą, įsisavinimą ir sklaidą sustiprintose Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemose, be kita ko, plačiai ir anksti įtraukiant galutinius naudotojus, piliečius ir reguliavimo bei standartizavimo įstaigas ir kuriant kartu su jais;

(e)pasitelkus Sąjungos pajėgumus ir išteklius, gerinti naujų produktų ir paslaugų poveikį aplinkai ir našumą.

4.Bendrosios įmonės taip pat turi papildomų tikslų, kurie nurodyti antroje dalyje.

5.Įgyvendindamos Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“, bendrosios įmonės laikosi to reglamento [6 straipsnio a punkte] nustatytų principų.

6.Bendrosios įmonės laikosi Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [8 straipsnyje] ir [III priede] nustatytų Europos partnerystėms taikomų sąlygų ir kriterijų. 

5 straipsnis

Veiklos tikslai ir užduotys

1.Bendrosios įmonės, laikydamosi Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [III priede] nustatytų kriterijų, siekia toliau išvardytų veiklos tikslų ir prisideda prie programos „Europos horizontas“ veiklos tikslų, nustatytų Tarybos sprendimu XXX/XXXX/ES 38 sukurtoje specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“:

(a)stiprinti ir skleisti kompetenciją, be kita ko, skatinant aktyvesnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

(b)skatinti MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir padėti kurti bei plėsti novatoriškas įmones, visų pirma startuolius, MVĮ ir išimtiniais atvejais mažąsias vidutinės kapitalizacijos įmones;

(c)stiprinti ryšį tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, švietimo ir kitų politikos sričių, įskaitant papildomumą su nacionaline ir regionine bei Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir veikla;

(d)stiprinti bendradarbiavimo ryšius vykdant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą įvairiuose sektoriuose ir mokslo srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus;

(e)stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

(f)didinti visuomenės informuotumą, naujų sprendimų priėmimą, paklausą ir įsisavinimą įtraukiant piliečius ir galutinius naudotojus į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus;

(g)skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų naudojimą ir aktyviai skleisti bei naudoti rezultatus, visų pirma siekiant pritraukti privačių investicijų ir vystyti politiką;

(h)spartinti pramonės pertvarką, be kita ko, tobulinant inovacijų diegimo įgūdžius;

(i)remti įrodymais pagrįstą susijusių Sąjungos politikos krypčių įgyvendinimą, taip pat reguliavimo, standartizavimo ir tvarių investicijų veiklą Europos ir pasaulio lygmenimis.

2.Siekdamos šių tikslų, bendrosios įmonės, laikydamosi sisteminio požiūrio, vykdo šias užduotis: 

(a)teikia finansinę paramą, daugiausia dotacijomis, netiesioginiams mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmams, atrinktiems po atvirų ir konkurencingų kvietimų teikti pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai jų darbo programoje nurodyta kitaip;

(b)vysto glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystėmis, be kita ko, tam tikrais atvejais skirdamos bendrosios įmonės biudžeto dalį bendriems kvietimams teikti pasiūlymus; 

(c)siekia sąveikos su atitinkamomis Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens veiklomis ir programomis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regionų vystymasis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondais pagal pažangiosios specializacijos strategijas, ir, kai tinkama, su tolesniu finansavimu susijusių galimybių;

(d)užtikrina, kad jų veikla būtų prisidedama prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 ir 47 straipsniuose] nustatytų strateginio daugiamečio planavimo, ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir kitų reikalavimų, pavyzdžiui, bendros politikos grįžtamojo ryšio sistemos įgyvendinimo;

(e)skatina MVĮ dalyvauti jų veikloje ir imasi priemonių, kuriomis užtikrinamas MVĮ informavimas, laikydamosi programos „Europos horizontas“ tikslų;

(f)sutelkia viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, reikalingus siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų;

(g)stebi pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų, taip pat atsižvelgdamos į Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 straipsnyje] ir [V priede] nustatytus tikslus;

(h)nustato ir įgyvendina savo darbo programą;

(i)palaiko ryšius su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, decentralizuotas agentūras, mokslinių tyrimų organizacijas ir universitetus, galutinius naudotojus ir viešojo sektoriaus institucijas, visų pirma siekdamos apibrėžti kiekvienos iniciatyvos prioritetus ir veiklą bei užtikrinti įtrauktį;

(j)vykdo informavimo, komunikacijos, viešinimo ir platinimo bei naudojimo veiklą, mutatis mutandis taikydamos Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [46 straipsnį], įskaitant išsamios informacijos apie finansuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų pateikimo ir prieinamumo užtikrinimą bendroje programos „Europos horizontas“ elektroninėje duomenų bazėje;

(k)teikia Komisijai techninę, mokslinę ir administracinę paramą, būtiną jos užduotims atlikti, kad būtų užtikrintas bendrosios įmonės konkrečių veiklos sričių tinkamas veikimas ir plėtra Sąjungoje;

(l)padeda kurti veiksmingesnę mokslo ir politikos sąsają, skatinti atvirąjį mokslą užtikrinant geresnį rezultatų panaudojimą ir tenkinant politikos poreikius, taip pat skatinant spartesnę rezultatų sklaidą ir įsisavinimą;

(m)vadovaudamosi bendra politikos grįžtamojo ryšio sistema ir strategijomis bei veiksmais, kuriais remiami Europos žaliojo kurso tikslai, nustato ir perduoda Komisijai atitinkamas žinias, įgytas valdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus ir jų rezultatus, kad būtų galima stebėti, vertinti ir (prireikus) ištaisyti esamas politikos priemones arba rengti naujas politikos iniciatyvas ir sprendimus;

(n)remia Komisiją kuriant ir įgyvendinant tvirtus mokslu grindžiamus techninės analizės kriterijus pagal Reglamento (ES) 2020/852 dėl tvarių investicijų 3 straipsnį, stebėdamos ir vertindamos jų įgyvendinimą jų valdomame ekonomikos sektoriuje, kad prireikus būtų teikiama ad hoc grįžtamoji informacija politikai formuoti;

(o)apsvarsto Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodytą reikšmingos žalos nedarymo principą ir prireikus atsižvelgia į to reglamento nuostatas, kad būtų pagerintos galimybės gauti tvarų finansavimą;

(p)atlieka visas kitas užduotis, būtinas šiame reglamente nustatytiems tikslams pasiekti.

3.Be šiame straipsnyje ir antroje dalyje nustatytų užduočių, bendrosioms įmonėms gali būti pavesta vykdyti papildomas užduotis, kurioms reikalingas kaupiamasis, papildomas arba bendras finansavimas pagal Sąjungos programas.

2 SKYRIUS

Nariai, prisidedantys partneriai ir įnašai

6 straipsnis

Nariai

1.3 straipsnyje nurodytų bendrųjų įmonių nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)dalyvaujančiosios valstybės;

(c)nariai steigėjai;

(d)asocijuotieji nariai.

2.Negavus išankstinio šios antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nurodytos valdybos pritarimo, narystė bendrojoje įmonėje negali būti perduota trečiajai šaliai.

7 straipsnis

Asocijuotųjų narių atranka

1.Siekdamos atrinkti asocijuotuosius narius, bendrosios įmonės gali skelbti atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Kvietime pareikšti susidomėjimą nurodomi pagrindiniai gebėjimai, kurių reikia bendrosios įmonės tikslams pasiekti. Visi kvietimai skelbiami bendrosios įmonės interneto svetainėje, apie juos pranešama visais atitinkamais kanalais, įskaitant, kai taikoma, valstybių atstovų grupę, kad būtų užtikrintas kuo platesnis dalyvavimas siekiant bendrosios įmonės tikslų.

2.Vykdomasis direktorius, padedamas nepriklausomų ekspertų ir, kai tinkama, atitinkamų bendrosios įmonės organų, vertina paraiškas dėl narystės, remdamasis dokumentais pagrįstomis žiniomis, patirtimi ir galima pareiškėjo pridėtine verte siekiant bendrosios įmonės tikslų, pareiškėjo finansiniu patikimumu ir ilgalaikiu įsipareigojimu teikti finansinius ir nepiniginius įnašus bendrajai įmonei, kartu atsižvelgdamas į galimus interesų konfliktus.

3.Valdyba vertina ir, kai tinkama, patvirtina paraiškas dėl narystės.

4.Atrinkti asocijuotieji nariai ir vykdomasis direktorius, veikiantis kaip bendrosios įmonės atstovas, pasirašo įsipareigojimo raštą, kuriame išsamiai apibūdinama narystės aprėptis turinio, veiklos ir trukmės požiūriu, asocijuotųjų narių įnašas bendrajai įmonei, įskaitant 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą numatomą papildomą veiklą, taip pat nuostatos, susijusios su asocijuotojo nario atstovavimu ir balsavimo teisėmis valdyboje.

8 straipsnis

Narystės pakeitimai arba jos nutraukimas

1.Bet kuris bendrosios įmonės narys gali nutraukti savo narystę toje bendrojoje įmonėje. Narystės nutraukimas įsigalioja ir tampa neatšaukiamas per šešis mėnesius nuo pranešimo bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kuris informuoja kitus narius. Nuo narystės nutraukimo dienos narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos bendroji įmonė patvirtino ar prisiėmė iki narystės nutraukimo, išskyrus atvejus, kai tarpusavyje susitariama kitaip.

2.Kiekvienas narys informuoja bendrąją įmonę apie bet kokį narių susijungimą ar įsigijimą, galintį turėti įtakos bendrajai įmonei, arba apie bet kokį subjekto, kuris nėra bendrosios įmonės narys, įvykdytą nario perėmimą.

3.Valdyba nusprendžia, ar nutraukti bet kurio 2 dalyje nurodyto nario narystę, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą ir apsaugoti Sąjungos ar bendrosios įmonės interesus. Narystės nutraukimas įsigalioja ir tampa neatšaukiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo valdybos sprendimo priėmimo arba tame sprendime nurodytos datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Atitinkamas narys arba nariai nedalyvauja valdybos balsavime.

4.Kiekvienas privatus narys informuoja bendrąją įmonę apie kitus reikšmingus jo nuosavybės, kontrolės ar sudėties pokyčius. Jeigu Komisija nusprendžia, kad pakeitimas tikriausiai padarys poveikį Sąjungos ar bendrosios įmonės interesams dėl saugumo ar viešosios tvarkos, ji gali valdybai pasiūlyti nutraukti atitinkamo privataus nario narystę. Valdyba priima sprendimą dėl atitinkamo nario narystės nutraukimo. Atitinkamas privatus narys nedalyvauja valdybos balsavime.

5.Narystės nutraukimas įsigalioja ir tampa neatšaukiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo valdybos sprendimo priėmimo arba tame sprendime nurodytos datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

6.Valdyba gali nutraukti bet kurio nario, kuris nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, narystę. 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.

7.Pasikeitus narystei arba ją nutraukus, bendroji įmonė savo interneto svetainėje nedelsdama paskelbia atnaujintą savo narių sąrašą ir datą, kada toks pakeitimas įsigalioja.

8.Prireikus ir pagal 15 straipsnio 2 dalį valdyba priima sprendimą dėl balsavimo teisių perskirstymo valdyboje.

9 straipsnis

Prisidedantys partneriai

1.Kiekvienas prisidedantis partneris kandidatas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 7 dalyje, pateikia valdybai patvirtinimo raštą. Patvirtinimo rašte nurodoma partnerystės aprėptis, atsižvelgiant į dalyką, veiklą ir trukmę, taip pat nurodomas pareiškėjo įnašas bendrajai įmonei.

2.Valdyba įvertina patvirtinimo raštą ir tvirtina arba atmeta paraišką.

3.Kai paraiška patvirtinama, Sąjunga gali pripažinti prisidedančio partnerio įnašą bendrajai įmonei, skirdama papildomus finansinius įnašus, neviršijančius 100 straipsnio b punkte ir 116 straipsnio b punkte nurodytų didžiausių sumų.

4.Prisidedantys partneriai neturi balsavimo teisių bendrosios įmonės valdyboje.

10 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

1.Sąjungos finansiniu įnašu bendrosioms įmonėms, įskaitant ELPA asignavimus, padengiamos administracinės ir veiklos išlaidos, neviršijančios antroje dalyje nurodytos didžiausios sumos. Antroje dalyje nurodytas Sąjungos įnašas gali būti padidintas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

2.Sąjungos įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai, kuria įgyvendinama Tarybos sprendimu Nr. XXX/XXXX/ES sukurta programa „Europos horizontas“, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio ir 154 straipsnio nuostatas, taikomas to reglamento 71 straipsnyje nurodytoms įstaigoms.

3.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio ir 154 straipsnio nuostatas papildomos Sąjungos lėšos, kuriomis papildomas 2 dalyje nurodytas įnašas, gali būti pavestos naudoti bendrosioms įmonėms.

4.Įnašams, susijusiems su papildomomis užduotimis, kurias pagal 5 straipsnio 3 dalį arba šio straipsnio 3 dalį pavesta atlikti bendrajai įmonei, taikomi Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 155 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

5.Apskaičiuojant antroje dalyje nurodytą didžiausią Sąjungos finansinį įnašą, neįtraukiami papildomi įnašai pagal Sąjungos programas, susiję su papildomomis užduotimis, kurias pagal šio straipsnio 3 dalį arba 5 straipsnio 3 dalį pavesta atlikti bendrajai įmonei.

11 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių ir prisidedančių partnerių įnašai

1.Privačių narių įnašus sudaro:

(a)nepiniginiai įnašai veiklai;

(b)papildomai veiklai skirti įnašai, kuriuos pagal 16 straipsnio 2 dalies l punktą patvirtino valdyba;

(c)finansiniai įnašai.

2.Jeigu antroje dalyje nenurodyta kitaip, privatūs nariai ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. savo atitinkamai valdybai pateikia ataskaitą apie kiekvienais praėjusiais finansiniais metais skirtų 1 dalies b punkte nurodytų įnašų vertę. Siekiant įvertinti šiuos įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina atitinkamo subjekto paskirtas nepriklausomas išorės auditorius. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertinimo metodą gali patikrinti atitinkama bendroji įmonė. Tinkamai nustatytais atvejais valdyba gali leisti naudoti fiksuotąsias sumas arba vieneto įkainius įnašams vertinti. 

3.Taikant šį reglamentą nei atitinkama bendroji įmonė, nei jokia kita Sąjungos įstaiga dėl papildomos veiklos patirtų išlaidų audito neatlieka.

4.Dalyvaujančiųjų valstybių įnašus sudaro finansiniai įnašai.

5.Tarptautinių organizacijų įnašus sudaro finansiniai įnašai ir nepiniginiai įnašai veiklai.

6.Prisidedančių partnerių įnašai atitinka sumas, kurias jie įsipareigojo sumokėti patvirtinimo rašte, tapdami prisidedančiais partneriais, ir juos sudaro:

(a)finansiniai įnašai;

(b)nepiniginiai įnašai veiklai.

7.Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą bendrajai įmonei arba pradėti 43 straipsnyje nurodytą likvidavimo procedūrą bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)jei atitinkama bendroji įmonė neatitinka Sąjungos įnašo pavedimo sąlygų,

(b)jei kiti nei Sąjunga nariai arba juos sudarantys ar su jais susiję subjektai nepateikia įnašo arba pateikia tik dalį įnašo ir nesilaiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų su šio straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodytu įnašu susijusių terminų, arba

(c)dėl 171 straipsnio 2 dalyje nurodytų vertinimų rezultatų.

8.Komisijos sprendimas nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą netrukdo kompensuoti tinkamų finansuoti išlaidų, kurias jau patyrė kiti nei Sąjunga nariai, iki pranešimo bendrajai įmonei apie sprendimą.

9.Laikantis 26 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, bet kuris kitas nei Sąjunga bendrosios įmonės narys, kuris nevykdo savo įsipareigojimų dėl šiame reglamente nurodytų įnašų, pašalinamas iš balsavimo valdyboje, kol neįvykdys savo įsipareigojimų. Jeigu toks narys nevykdo savo įsipareigojimų pasibaigus papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, jo narystė nutraukiama, išskyrus atvejus, kai valdyba tinkamai pagrįstais atvejais nusprendžia kitaip. Atitinkamas subjektas nedalyvauja valdybos balsavime.

3 SKYRIUS

Bendrųjų įmonių darbo organizavimas

12 straipsnis

Bendro administracinio padalinio funkcijų sąveika ir efektyvumas

1.Bendrosios įmonės per vienus metus nuo šio reglamento priėmimo sudaro paslaugų lygio susitarimus dėl bendro administracinio padalinio funkcijų, išskyrus atvejus, kai antroje dalyje nurodyta kitaip, ir patikėdamos biudžeto vykdymo užduotis bendrosioms įmonėms jos turi užtikrinti tokį pat Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygį. Tokios funkcijos apima toliau išvardytas sritis, jei patvirtinamas jų perspektyvumas ir patikrinami ištekliai:

(a)paramą žmogiškiesiems ištekliams;

(b)teisinę pagalbą;

(c)informacines ir ryšių technologijas;

(d)apskaitą (išskyrus iždą);

(e)komunikaciją;

(f)logistikos, renginių ir posėdžių salės valdymą;

(g)paramą kiekvienos bendrosios įmonės audito ir kovos su sukčiavimu strategijai.

2.1 dalyje nurodytas bendro administracinio padalinio funkcijas visiems kitiems teikia viena ar kelios atrinktos bendrosios įmonės. Tarpusavyje susijusios funkcijos vykdomos toje pačioje bendrojoje įmonėje, kad būtų užtikrinta nuosekli organizacinė struktūra.

3.1 dalyje nurodytais paslaugų lygio susitarimais sudaromos sąlygos perduoti asignavimus arba padengti išlaidas, susijusias su bendrų paslaugų teikimu bendrosioms įmonėms.

4.Nepažeidžiant kitų užduočių skyrimo bendrojoje įmonėje arba kitų administracinių susitarimų, kurie neturi įtakos darbo sutartims, darbuotojai, kuriems paskirta atlikti užduotis, perduotas bendram netiesioginio aptarnavimo padaliniui, kurį prižiūri kita bendroji įmonė, gali būti perkelti į tą bendrąją įmonę. Kai atitinkamas darbuotojas raštu išreiškia savo atsisakymą, bendroji įmonė gali nutraukti to darbuotojo sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio nuostatas.

5.4 dalyje nurodyti darbuotojai, kurie yra perkeliami į bendrąją įmonę, prižiūrinčią bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį, išsaugo tos pačios rūšies sutartį ir pareigų grupę bei lygį ir laikomi atlikusiais visą savo tarnybą toje bendrojoje įmonėje.

13 straipsnis

Bendrųjų įmonių organai

1.Kiekviena bendroji įmonė turi valdybą ir vykdomąjį direktorių.

2.Bendroji įmonė taip pat gali turėti mokslinį patariamąjį organą, valstybių atstovų grupę, suinteresuotųjų šalių grupę ar kitą organą pagal antrosios dalies nuostatas.

3.Vykdydamas savo užduotis kiekvienas bendrosios įmonės organas siekia tik šiame reglamente nustatytų tikslų ir imasi veiksmų tik bendrosios įmonės veiklos srityje tuo tikslu, kuriuo ji buvo įsteigta.

4.Nepažeidžiant 3 dalies, dviejų ar daugiau bendrųjų įmonių organai gali nuspręsti užmegzti struktūrinį bendradarbiavimą, be kita ko, reguliariai rengdamos posėdžius ar pasitelkdamos jungtinius komitetus.

1 SKIRSNIS

Valdyba

14 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.Valdybą sudaro ne mažiau kaip du Sąjungai atstovaujantys Komisijos atstovai ir keletas kiekvieno kito nei Sąjunga bendrosios įmonės nario atstovų, kaip nurodyta antroje dalyje kiekvienos bendrosios įmonės atveju.

2.Kai pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą bendrosios įmonės nariai apima dalyvaujančiąsias valstybes, į valdybą paskiriama po vieną kiekvienos dalyvaujančios valstybės atstovą.

15 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Valdybos narių atstovai deda visas pastangas, kad priimtų sprendimus pagal bendrą sutarimą. Nepasiekus bendro sutarimo, rengiamas balsavimas. Sprendimas priimamas bent 75 proc. balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių atstovų balsus, dauguma.

Valdybai priimant sprendimus taip pat gali būti taikomos atitinkamos antroje dalyje nustatytos specialios taisyklės.

2.Sąjungai priklauso 50 proc. balsavimo teisių, išskyrus atvejus, kai antroje dalyje nurodyta kitaip. Sąjungos balsavimo teisės yra nedalomos.

Kitų nei Sąjunga narių balsavimo teisėms taikomos antroje dalyje nustatytos specialios taisyklės.

3.Valdybos pirmininką pagal metinės rotacijos principą paeiliui skiria Sąjunga ir kiti atstovai, išskyrus atvejus, kai antroje dalyje nurodyta kitaip.

4.Valdyba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami pirmininko, vykdomojo direktoriaus, Komisijos, daugumos kitų nei Sąjunga narių arba dalyvaujančiųjų valstybių atstovų prašymu. Valdybos posėdžius sušaukia pirmininkas ir jie vyksta atitinkamos bendrosios įmonės buveinėje, išskyrus atvejus, kai valdyba tinkamai pagrįstais atvejais nusprendžia kitaip.

5.Vykdomasis direktorius dalyvauja posėdžiuose ir turi teisę dalyvauti svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

6.Kitų atitinkamos bendrosios įmonės organų pirmininkai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose, kai aptariami su jų užduotimis susiję klausimai. Jie gali dalyvauti svarstymuose, bet neturi balsavimo teisės.

7.Kiti asmenys, visų pirma kitų Europos partnerysčių, vykdomųjų ar reguliavimo agentūrų, Sąjungos regioninių valdžios institucijų ir Europos technologijų platformų atstovai, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, pirmininko taip pat gali būti pakviesti dalyvauti kaip stebėtojai, laikantis konfidencialumo ir interesų konflikto prevencijos taisyklių.

8.Valdybos kvorumą sudaro Komisija, privatūs nariai ir, jei taikoma, bent trys dalyvaujančiųjų valstybių pagrindiniai atstovai.

9.Narių atstovai nėra asmeniškai atsakingi už veiksmus, kuriuos įvykdė veikdami kaip atstovai valdyboje.

10.Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

11.Narių atstovai privalo laikytis elgesio kodekso nuostatų. Elgesio kodekse nustatomi tokių narių įsipareigojimai užtikrinti atitinkamos bendrosios įmonės ir Sąjungos sąžiningumą ir gerą vardą.

16 straipsnis

Valdybos užduotys

1.Kiekvienos bendrosios įmonės valdybai tenka bendra atsakomybė už tos bendrosios įmonės strateginę kryptį bei veiklą ir ji prižiūri veiklos įgyvendinimą.

Komisija, atlikdama savo vaidmenį valdyboje, siekia užtikrinti bendrosios įmonės veiklos ir pagal Sąjungos finansavimo programas vykdomos atitinkamos veiklos koordinavimą, kad nustatant bendrai atliekamų mokslinių tyrimų prioritetus būtų užtikrinama sąveika ir papildomumas.

2.Valdyba atlieka šias užduotis:

(a)užtikrina laiku vykdomą išsamią bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir pavienių veiksmų pažangos stebėseną, atsižvelgiant į Komisijos ir strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės prioritetus, bei prireikus imasi taisomųjų priemonių siekdama užtikrinti, kad bendroji įmonė įgyvendintų savo tikslus;

(b)pagal 7 straipsnį vertina, priima arba atmeta paraiškas dėl narystės;

(c)pagal 9 straipsnį vertina, priima arba atmeta perspektyvių prisidedančių partnerių paraiškas;

(d)sprendžia dėl bet kurio nario, kuris nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą arba pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, narystės bendrojoje įmonėje nutraukimo;

(e)tvirtina bendrosios įmonės finansines taisykles pagal 25 straipsnį;

(f)tvirtina metinį biudžetą ir personalo etatų planą, įskaitant nuolatinių ir laikinų pareigybių skaičių pagal pareigų grupę ir lygį, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą etato ekvivalentais;

(g)sprendžia dėl administracinių išlaidų paskirstymo kitiems nei Sąjunga nariams, jeigu šie nariai nesusitaria pagal 26 straipsnio 2 dalį;

(h)laikydamasi 4 dalies, bendrosios įmonės darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – Tarnybos nuostatai), o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(i)skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus;

(j)iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje priima strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir prireikus ją iš dalies keičia per visą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį. Strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje nustatomas tikslinis partnerystės poveikis, numatomas veiklos portfelis, išmatuojami numatomi rezultatai, ištekliai, rezultatai ir orientyrai per nustatytą laikotarpį. Joje taip pat nustatomos kitos Europos partnerystės, su kuriomis bendroji įmonė užmezga oficialų ir reguliarų bendradarbiavimą, ir bendrosios įmonės veiksmų ir nacionalinių ar regioninių iniciatyvų bei politikos sąveikos galimybės, grindžiamos dalyvaujančiųjų valstybių ar valstybių atstovų grupės gauta informacija, taip pat sąveika su kitomis Sąjungos programomis;

(k)tvirtina vykdomojo direktoriaus pasiūlytą darbo programą ir atitinkamus išlaidų įverčius strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti, įskaitant administracinę veiklą, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikomi bendri kvietimai, ir bendradarbiavimą su kitomis partnerystėmis, taikytiną kiekvienos kvietimo temos finansavimo normą, taip pat susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties sudarymo ir peržiūros procedūras, ypatingą dėmesį skiriant su politikos reikalavimais susijusiai grįžtamajai informacijai;

(l)tvirtina metinį papildomos veiklos planą, išdėstytą pagrindinės darbo programos dalies priede, remdamasi kitų nei Sąjunga narių pasiūlymu ir pasikonsultavusi su moksliniu patariamuoju organu arba tokiu organu, kaip nurodyta antroje dalyje;

(m)teikia strategines bendradarbiavimo su kitomis Europos partnerystėmis gaires pagal strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę;

(n)vertina konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą, įskaitant atitinkamas išlaidas ir biudžetą, skirtą su kitomis Europos partnerystėmis teikiamiems bendriems kvietimams teikti pasiūlymus;

(o)pateikia nuomonę dėl bendros įmonės galutinių sąskaitų;

(p)prireikus užtikrina, kad būtų įsteigta bendrosios įmonės vidaus audito grupė;

(q)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją tvirtina programų biuro organizacinę struktūrą;

(r)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją tvirtina bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(s)tvirtina finansuoti atrinktos veiklos sąrašą;

(t)vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(u)priima nacionalinių ekspertų delegavimo į bendrąsias įmones arba stažuotojų priėmimo taisykles;

(v)be 13 straipsnyje nurodytų bendrosios įmonės organų, prireikus sudaro patariamąsias arba darbo grupes, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis bendrosiomis įmonėmis, nustatytam laikotarpiui ir siekiant konkretaus tikslo;

(w)prireikus bet kurio bendrosios įmonės nario pasiūlymu teikia Komisijai prašymus iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(x)prašo bendrosios įmonės mokslinio patariamojo organo arba narių teikti mokslines konsultacijas arba analizę konkrečiais klausimais, be kita ko, dėl pokyčių gretimuose sektoriuose;

(y)iki 2022 m. pabaigos pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją patvirtina planą, pagal kurį laipsniškai nutraukiamas bendrajai įmonei teikiamas finansavimas pagal programą „Europos horizontas“;

(z)užtikrina, kad būtų vykdoma bet kokia užduotis, kuri nėra specialiai paskirta konkrečiam bendrosios įmonės organui, jei valdyba gali priskirti tokią užduotį kitam atitinkamos bendrosios įmonės organui.

3.Bendrosios įmonės valdybai taip pat gali būti taikomos specialios antroje dalyje išdėstytos taisyklės.

4.Valdyba pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima sprendimą, grindžiamą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis toks įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Šiuos įgaliojimus vykdomajam direktoriui leidžiama perdeleguoti.

2 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

17 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ir kadencijos pratęsimas

1.Vykdomąjį direktorių valdyba skiria remdamasi nuopelnais ir įgūdžiais iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, vadovaudamasi atvira ir skaidria atrankos procedūra, kurioje laikomasi lyčių pusiausvyros principo.

2.Komisija pasiūlo kandidatų į vykdomojo direktoriaus postą sąrašą pasitarusi su kitais nei Sąjunga bendrosios įmonės nariais. Tokių konsultacijų tikslu bendrosios įmonės kiti nei Sąjunga nariai bendru sutarimu valdybos vardu paskiria savo atstovus ir stebėtoją.

3.Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir yra įdarbinamas kaip bendrosios įmonės laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi bendrajai įmonei atstovauja valdybos pirmininkas.

4.Vykdomasis direktorius skiriamas ketverių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija, pasikonsultavusi su kitais nei Sąjunga nariais, įvertina vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ir bendrosios įmonės būsimas užduotis bei uždavinius.

5.Bendrosios įmonės valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į 4 dalyje numatytą vertinimą, gali vieną kartą ne ilgiau kaip trejiems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

6.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

7.Atleisti vykdomąjį direktorių savo sprendimu gali tik valdyba, prireikus pasikonsultavusi su kitais nei Sąjunga nariais ir gavusi Komisijos pateiktą pasiūlymą.

18 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1.Vykdomasis direktorius yra vykdomasis vadovas, atsakingas už kasdienį bendrosios įmonės valdymą, vykdomą vadovaujantis valdybos sprendimais. Jis teikia valdybai visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. Nedarant poveikio atitinkamoms Sąjungos institucijų ir valdybos kompetencijoms, vykdomasis direktorius neprašo duoti ir nepriima nurodymų iš jokios vyriausybės arba kitos įstaigos.

2.Vykdomasis direktorius yra bendrosios įmonės teisinis atstovas. Jis yra atskaitingas bendrosios įmonės valdybai.

3.Vykdomasis direktorius vykdo bendrosios įmonės biudžetą.

4.Vykdomasis direktorius bendrosios įmonės pavedimu atlieka šias užduotis:

(a)užtikrina tvarų ir efektyvų bendrosios įmonės valdymą;

(b)parengia ir pateikia tvirtinti valdybai metinio biudžeto projektą ir personalo etatų planą;

(c)parengia ir pateikia tvirtinti valdybai darbo programą ir atitinkamus bendrosios įmonės išlaidų įverčius, kad būtų įgyvendinta strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė;

(d)pateikia valdybai nuomonę apie bendrosios įmonės metines ataskaitas;

(e)parengia ir pateikia valdybai vertinti ir tvirtinti konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą;

(f)stebi 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus įnašus, reguliariai praneša valdybai apie pažangą siekiant tikslų ir prireikus siūlo taisomuosius veiksmus ir priemones;

(g)užmezga oficialų ir nuolatinį bendradarbiavimą su Europos partnerystėmis, nustatytomis strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje, vadovaudamasis valdybos pateiktomis strateginėmis gairėmis;

(h)atstovauja bendrajai įmonei posėdžiuose, susijusiuose su programos „Europos horizontas“ valdymo sritimi;

(i)teikia tvirtinti valdybai bendrosios įmonės finansuoti atrinktų veiksmų sąrašą;

(j)vertina bendrosios įmonės asocijuotųjų narių paraiškas po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą ir teikia valdybai pasiūlymus dėl asocijuotųjų narių;

(k)reguliariai informuoja kitus bendrosios įmonės organus visais su jų funkcijomis susijusiais klausimais;

(l)bendrosios įmonės vardu pasirašo konkrečius dotacijų susitarimus ir sprendimus savo kompetencijos srityje;

(m)bendrosios įmonės vardu pasirašo viešųjų pirkimų sutartis;

(n)įgyvendina bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(o)organizuoja, orientuoja ir prižiūri bendrosios įmonės veiklą ir darbuotojus pagal valdybos suteiktus įgaliojimus;

(p)nustato veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir valdybai praneša apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

(q)saugo Sąjungos finansinius interesus taikydamas prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, sugrąžindamas nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikydamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas;

(r)užtikrina, kad būtų atliktas bendrosios įmonės rizikos vertinimas ir vykdomas rizikos valdymas;

(s)imasi kitų priemonių, kurių reikia bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti;

(t)parengia ir pateikia tvirtinti valdybai planą, kaip laipsniškai nutraukti bendrajai įmonei pagal programą „Europos horizontas“ teikiamą finansavimą;

(u)vykdo visas kitas užduotis, kurias jam patikėjo arba pavedė valdyba arba kurios gali būti reikalingos pagal šį reglamentą;

(v)turi įgaliojimus perduoti savo įgaliojimus kitiems darbuotojams pagal taisykles, kurios turi būti priimtos pagal 16 straipsnio 4 dalies paskutinę pastraipą.

5.Vykdomajam direktoriui taip pat gali būti taikomos antroje dalyje nustatytos specialios taisyklės.

6.Vykdomasis direktorius įsteigia programų biurą, už kurį yra atsakingas ir kuris vykdo visas su šiuo reglamentu susijusias bendrosios įmonės pagalbines užduotis. Programų biure dirba bendrosios įmonės darbuotojai; biuras visų pirma atlieka šias užduotis:

(a)padeda sukurti ir pagal bendrosios įmonės finansines taisykles valdyti tinkamą apskaitos sistemą;

(b)valdo bendrosios įmonės darbo programos įgyvendinimą viso įgyvendinimo ciklo metu;

(c)nariams ir kitiems bendrosios įmonės organams teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti;

(d)atlieka bendrosios įmonės organų sekretoriato funkcijas ir teikia pagalbą valdybos įsteigtoms patariamosioms grupėms.

3 SKIRSNIS

Patariamieji organai

19 straipsnis

Mokslinės konsultacijos

1.Bendrosios įmonės siekia gauti nepriklausomų mokslinių konsultacijų:

(a)iš mokslinio patariamojo organo, kurį įsteigia bendroji įmonė, vadovaudamasi antrojoje dalyje nustatytomis atitinkamomis nuostatomis ir laikydamasi šio straipsnio nuostatų, arba jo narių, ir (arba)

(b)pateikdamos ad hoc prašymus dėl išorės ekspertinių žinių, kuriuos valdyba perduoda bendrajai įmonei konkrečiais klausimais.

Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais bendrosios įmonės kiti nei Sąjunga nariai iš dalies gali teikti mokslines konsultacijas, jei nėra interesų konflikto.

2.Mokslinio patariamojo organo nariai, vykdydami bendrosios įmonės veiklą, proporcingai atstovauja ekspertams, kartu atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą. Kartu mokslinio patariamojo organo nariai turi reikiamą kompetenciją ir ekspertinių žinių techninėje srityje, kad galėtų teikti mokslu pagrįstas rekomendacijas bendrajai įmonei, atsižvelgdami į šių rekomendacijų socialinį ir ekonominį poveikį ir bendrosios įmonės tikslus.

3.Mokslinio patariamojo organo nariai, taip pat kviestiniai stebėtojai laikosi įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį, kuris pagal Sutartis ir jų įgyvendinimo taisykles taikomas visiems institucijų nariams ir jų darbuotojams, taip pat Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 39 ir 2015/444 40 nustatytų atitinkamų Komisijos saugumo taisyklių, susijusių su neskelbtinos neįslaptintos ir Sąjungos įslaptintos informacijos apsauga.  

4.Valdyba nustato konkrečius bendrosios įmonės mokslinio patariamojo organo narių sudėties kriterijus bei jų atrankos tvarką ir paskiria jo narius. Prireikus valdyba atsižvelgia į galimas kandidatūras, kurias pasiūlo valstybių atstovų grupė.

5.Mokslinis patariamasis organas renka pirmininką iš savo narių.

6.Mokslinis patariamasis organas posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus, o posėdžius sušaukia pirmininkas. Pirmininkas į posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitus asmenis. Mokslinis patariamasis organas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7.Mokslinis patariamasis organas atlieka šias užduotis:

(a)teikia konsultacijas dėl mokslinių prioritetų, kurie turi būti nagrinėjami darbo programose, atsižvelgiant į strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir strateginį programos „Europos horizontas“ planavimą;

(b)teikia konsultacijas metinėje veiklos ataskaitoje aprašytų mokslo laimėjimų klausimais;

(c)atsižvelgdamas į pažangą, padarytą įgyvendinant strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir atskirus veiksmus, prireikus siūlo taisomąsias ar perorientavimo priemones valdybai;

(d)valdybos prašymu teikia nepriklausomas konsultacijas ir mokslinę analizę konkrečiais klausimais, visų pirma dėl pokyčių gretimuose sektoriuose;

(e)jei nurodyta antroje dalyje, įvertina technologijų ir inovacijų veiksmų, kuriuos finansuoja bendroji įmonė, rezultatus ir apie juos praneša valdybai;

(f)jei nurodyta antroje dalyje, dalyvauja sektorių integracijos komitetų, specialiai įsteigtų tarp Europos partnerysčių pagal programą „Europos horizontas“, veikloje, kad būtų užtikrinta sąveika;

(g)atlieka bet kokią kitą užduotį, kaip nurodyta antroje dalyje.

8.Po kiekvieno mokslinio patariamojo organo posėdžio jo pirmininkas valdybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomos organo ir jo narių nuomonės posėdžio metu aptartais klausimais.

9.Mokslinis patariamasis organas savo iniciatyva gali patarti valdybai konsultuotis su ja konkrečiais klausimais, kurie nesusiję su 7 dalyje nurodytomis užduotimis.

20 straipsnis

Valstybių atstovų grupė

1.Išskyrus atvejus, kai valstybės narės ir asocijuotosios valstybės dalyvauja bendrosios įmonės veikloje kaip narės arba narius sudarantys subjektai, bendrosios įmonės įsteigia valstybių atstovų grupę, apibrėžtą antroje dalyje, kuriai taikomos šio straipsnio nuostatos.

2.Valstybių atstovų grupę sudaro po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį narį iš kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos asocijuotosios valstybė. Valstybių atstovų grupė renka pirmininką iš savo narių.

3.Valstybių atstovų grupė posėdžiauja bent du kartus per metus. Posėdžius sušaukia pirmininkas. Stebėtojų teisėmis posėdžiuose dalyvauja valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius arba jų atstovai.

4.Valstybių atstovų grupės posėdžiai gali būti reglamentuojami visomis antroje dalyje išdėstytomis atitinkamomis konkrečiomis nuostatomis.

5.Valstybių atstovų grupės pirmininkas į jos posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitus asmenis, visų pirma atitinkamų Sąjungos federalinių ar regioninių valdžios institucijų, MVĮ asociacijų ar kitų bendrosios įmonės organų atstovus.

6.Valstybių atstovų grupės posėdžių darbotvarkė išplatinama pakankamai anksti, kad būtų užtikrintas tinkamas kiekvienos valstybės narės ir asocijuotosios valstybės atstovavimas. Darbotvarkė taip pat pateikiama valdybai susipažinti.

7.Su valstybių atstovų grupe konsultuojamasi, ji visų pirma nagrinėja informaciją ir teikia nuomonę šiais klausimais:

(a)bendrosios įmonės programos pažangos ir jos tikslų įgyvendinimo pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant informaciją apie kvietimus teikti pasiūlymus ir pasiūlymų vertinimo procesą;

(b)strateginių gairių atnaujinimo, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir į kitas Sąjungos bei valstybių narių finansavimo priemones;

(c)sąsajų su programa „Europos horizontas“ ir kitomis Sąjungos, nacionalinėmis ir prireikus regioninėmis iniciatyvomis, įskaitant sanglaudos politikos fondus pagal pažangiosios specializacijos strategijas;

(d)darbo programų;

(e)MVĮ dalyvavimo.

8.Kai taikoma, valstybių atstovų grupė taip pat reguliariai teikia ataskaitas valdybai ir tarpininkauja bendrajai įmonei tokiais klausimais:

(a)atitinkamų nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų būklės ir galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant konkrečius įgyvendinamus ar su atitinkamų technologijų ir novatoriškų sprendimų diegimu susijusius numatomus veiksmus, nustatymo;

(b)konkrečių priemonių, kurių imamasi nacionaliniu ar regionų lygmeniu ir kurios susijusios su sklaidos renginiais, teminiais techniniais seminarais ir komunikacijos veikla;

(c)konkrečių priemonių, kurių imamasi nacionaliniu ar regionų lygmeniu dėl diegimo veiklos, susijusios su kiekviena atitinkama iniciatyva;

(d)nacionalinės arba regioninės politikos ir iniciatyvų, siekiant užtikrinti bendrosios įmonės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir metinių darbo programų papildomumą.

9.Valstybių atstovų grupė kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje pateikia ataskaitą, kurioje apibūdinama nacionalinė ar regioninė bendrosios įmonės politika ir nurodomi konkretūs bendradarbiavimo įgyvendinant bendrosios įmonės finansuojamus veiksmus būdai.

10.Valstybių atstovų grupė savo iniciatyva gali pateikti valdybai rekomendacijas ar pasiūlymus techniniais, valdymo ir finansų klausimais, taip pat dėl darbo programų ir kitų dokumentų, visų pirma jei tais klausimais daromas poveikis nacionaliniams ar regioniniams interesams.

Valdyba nedelsdama informuoja valstybių atstovų grupę apie tolesnius veiksmus, kurių ji ėmėsi dėl tokių rekomendacijų ar pasiūlymų, arba pateikia motyvus, jei tolesnių veiksmų nesiimta.

11.Valstybių atstovų grupei reguliariai teikiama informacija, be kita ko, apie dalyvavimą netiesioginiuose bendrosios įmonės finansuojamuose veiksmuose, kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus ir projekto įgyvendinimą, sąveiką su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis ir bendrosios įmonės biudžeto vykdymą.

12.Valstybių atstovų grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

13.Viena ar kelios bendrosios įmonės gali įsteigti bendrą valstybių atstovų grupę, vadovaudamosi antroje dalyje nustatytomis atitinkamomis nuostatomis.

21 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių grupė

1.Bendrosios įmonės gali įsteigti suinteresuotųjų šalių grupę pagal atitinkamas antros dalies nuostatas ir laikydamosi šio straipsnio nuostatų.

2.Suinteresuotųjų šalių grupės veikloje gali dalyvauti visos viešosios ir privačiosios suinteresuotosios šalys, įskaitant organizuotas grupes, veikiančias bendrosios įmonės srityje, taip pat valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir kitų šalių tarptautinės interesų grupės.

3.Suinteresuotųjų šalių grupė reguliariai informuojama apie bendrosios įmonės veiklą ir raginama pateikti pastabas dėl planuojamų bendrosios įmonės iniciatyvų.

4.Suinteresuotųjų šalių grupės posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius.

5.Vykdomasis direktorius gali patarti valdybai konsultuotis su suinteresuotųjų šalių grupe konkrečiais klausimais. Jei tokios konsultacijos vyksta, po atitinkamų diskusijų suinteresuotųjų šalių grupėje valdybai pateikiama ataskaita.

4 SKYRIUS

Finansinės ir veiklos nuostatos

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

22 straipsnis

Bendrųjų įmonių finansuojamai veiklai taikomos taisyklės

1.Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“ taikomas veiksmams, kuriuos finansuoja bendrosios įmonės pagal programą „Europos horizontas“. Pagal tą reglamentą kiekviena bendroji įmonė laikoma finansuojančiąja įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip nurodyta minėto reglamento [5 straipsnyje].

2.Veiksmams, kuriuos finansuoja bendrosios įmonės pagal programą „Europos horizontas“, taip pat gali būti taikomos bet kokios konkrečios antros dalies nuostatos.

3.Nukrypstant nuo Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [36 straipsnio 4 dalies a punkto], teisė nesutikti taip pat taikoma dalyviams, teikiantiems rezultatus, kuriems neskiriamas bendrosios įmonės finansavimas.

23 straipsnis

Veiklos ir finansavimo planavimas

1.Vykdomasis direktorius valdybai pateikia tvirtinti metinės darbo programos projektą.

2.Darbo programa priimama iki metų, einančių prieš jos įgyvendinimą, pabaigos. Darbo programa skelbiama bendrosios įmonės interneto svetainėje ir, siekiant didesnio suderinamumo su bendrąja programos „Europos horizontas“ strategija, ji teikiama susipažinti atitinkamų veiksmų grupių programos komitetui.

3.Vykdomasis direktorius parengia kitų metų biudžeto projektą ir pateikia jį valdybai priimti.

4.Konkrečių metų metinį biudžetą valdyba priima iki metų, einančių prieš jo įvykdymą, pabaigos.

5.Metinis biudžetas pritaikomas siekiant atsižvelgti į Sąjungos biudžete nurodytą Sąjungos finansinio įnašo dydį.

24 straipsnis

Veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas

1.Vykdomasis direktorius teikia valdybai konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus veiklos rezultatus pagal bendrosios įmonės finansines taisykles.

2.Konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

(a)mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus atliktus veiksmus, taip pat atitinkamas išlaidas;

(b)pateiktus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

(c)finansuoti atrinktus netiesioginius veiksmus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant atskiriems dalyviams ir veiksmams skirtus atitinkamos bendrosios įmonės įnašus;

(d)kitų nei Sąjunga narių vykdomą papildomą veiklą;

(e)bendradarbiavimą su kitomis Europos partnerystėmis, įskaitant bendrus kvietimus teikti pasiūlymus, ir bendrosios įmonės veiksmų bei nacionalinių ar regioninių iniciatyvų ir politikos sąveiką.

3.Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas siunčia preliminarias ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito rūmams pagal bendrosios įmonės finansines taisykles.

4.Vykdomasis direktorius siunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams pagal bendrosios įmonės finansines taisykles.

5.Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama laikantis bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

2 SKIRSNIS

Finansinės nuostatos

25 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.Bendrosios įmonės priima savo finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnį.

2.Finansinės taisyklės skelbiamos atitinkamos bendrosios įmonės interneto svetainėje.

26 straipsnis

Finansavimo šaltiniai

1.Kiekvieną bendrąją įmonę kartu finansuoja Sąjunga, kiti nei Sąjunga nariai ir prisidedantys partneriai, mokėdami finansinius įnašus ir nepiniginius įnašus veiklai.

2.Kiti nei Sąjunga nariai susitaria, kaip tarpusavyje paskirstyti savo kolektyvinį įnašą, vadovaudamiesi bendrosios įmonės finansinėmis taisyklėmis.

3.Bendrosios įmonės veiklos išlaidos padengiamos:

a)Sąjungos finansiniu įnašu;

b)privačių narių, juos sudarančių ar su jais susijusių subjektų, prisidedančių partnerių ar tarptautinės organizacijos, kuri yra bendrosios įmonės narė, finansiniais įnašais;

c)dalyvaujančiųjų valstybių finansiniais įnašais;

d)2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtais nepiniginiais įnašais.

4.Į bendrosios įmonės biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro šie įnašai:

a)narių finansiniai įnašai bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti, kasmet po lygiai paskirstomi Sąjungai ir kitiems nei Sąjunga nariams, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip dėl konkrečios bendrosios įmonės narystės pobūdžio;

b)narių arba prisidedančių partnerių finansiniai įnašai bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti;

c)visos bendrosios įmonės gaunamos pajamos;

d)visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos.

Visos palūkanos, gautos už 4 dalyje nurodytus įnašus, laikomos bendrosios įmonės pajamomis.

5.Jeigu dalis įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota atitinkamos bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti.

6.Jeigu kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai nevykdo įsipareigojimų dėl savo finansinio įnašo, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį mokėjimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu pasibaigus nustatytam laikotarpiui atitinkamas kitas nei Sąjunga narys vis dar neįvykdo savo įsipareigojimų, vykdomasis direktorius informuoja Komisiją apie galimas priemones ir atitinkamą narį, kurio balsavimo teisės valdyboje sustabdomos pagal 11 straipsnio 9 dalį.

7.Bendrajai įmonei ir jos veiklai skirti ištekliai naudojami jos 4, 5, 44, 45, 55, 56, 71, 72, 83, 84, 97, 98, 113, 114, 124, 125, 142, 143, 159 ir 160 straipsniuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

8.Bendroji įmonė valdo visą jos sukurtą arba jai perduotą turtą savo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems 4, 5, 44, 45, 55, 56, 71, 72, 83, 84, 97, 98, 113, 114, 124, 125, 142, 143, 159 ir 160 straipsniuose, įgyvendinti.

9.Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis bendrosios įmonės nariams neišmokamas, išskyrus atvejus, kai bendroji įmonė likviduojama ir jeigu valdyba nenusprendžia kitaip.

27 straipsnis

Finansiniai įsipareigojimai

1.Bendrosios įmonės finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti turimų finansinių išteklių arba finansinių išteklių, kuriuos jos biudžetui įsipareigojo skirti jos nariai ir prisidedantys partneriai, sumos.

2.3 straipsnio 1 dalies b, d ir h punktuose nurodytų bendrųjų įmonių biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendra šių biudžetinių mokėjimo dalimis įsipareigojimų suma negali viršyti 50 proc. didžiausio Sąjungos įnašo, nustatyto 10 straipsnyje. Nuo 2025 m. sausio mėn. bent 20 proc. viso likusių metų biudžeto negali būti dengiama metinėmis dalimis.

28 straipsnis

Narių finansinių interesų apsauga

1.Bendroji įmonė suteikia Komisijos darbuotojams, kitiems atitinkamos bendrosios įmonės ar Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir galimybę susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia atliekant auditus.

2.Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 41 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 883/2013 42 nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant inspektavimus vietoje ir patikrinimus, siekdama nustatyti, ar vykdant susitarimą, sprendimą arba pagal šį reglamentą finansuojamą sutartį nebūta prieš Sąjungos finansinius interesus nukreiptos sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

3.Europos prokuratūra (EPPO), laikydamasi Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 43 nuostatų ir jame nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, siekdama ištirti prieš Sąjungos finansinius interesus nukreiptos veikos atvejus, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnyje.

4.Nepaisant 1–3 dalių nuostatų, į susitarimus, sprendimus ir sutartis, sudarytus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisija, atitinkama bendroji įmonė, Audito Rūmai, EPPO ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikras vietoje ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

5.Atlikdama arba užsakydama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę kiekviena bendroji įmonė užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti.

6.Kiekviena bendroji įmonė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų 44 . Kiekviena bendroji įmonė patvirtina būtinas priemones, kurios reikalingos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas OLAF vidaus tyrimams atlikti.

29 straipsnis

Ex post auditai

Netiesioginių veiksmų išlaidų auditai atliekami pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [48 straipsnį], kaip programos „Europos horizontas“ netiesioginių veiksmų dalis, visų pirma laikantis to reglamento [48 straipsnio 2 dalyje] nurodytos audito strategijos.

30 straipsnis

Vidaus auditas

1.Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turi tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu.

2.Valdyba, atsižvelgdama į atitinkamos bendrosios įmonės finansines taisykles, gali įsteigti vidaus audito grupę.

3 SKIRSNIS

Veiklos nuostatos

31 straipsnis

Konfidencialumas

Nepažeisdama 32 ir 34 straipsnių, kiekviena bendroji įmonė užtikrina konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas ne tik Sąjungos institucijoms ir kitoms Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms galėtų pakenkti jos narių ar atitinkamos bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančių subjektų interesams, apsaugą. Tokia konfidenciali informacija apima, tuo neapsiribojant, asmeninę, komercinę, neskelbtiną neįslaptintą ir įslaptintą informaciją.

32 straipsnis

Skaidrumas

Bendrosios įmonės turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 45 .

33 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Jeigu įgyvendinant šį reglamentą reikia tvarkyti asmens duomenis, jie tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 46 .

34 straipsnis

 Galimybė susipažinti su rezultatais ir informacija apie pasiūlymus

1.Bendroji įmonė suteikia galimybę Sąjungos institucijoms ir Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms susipažinti su visa informacija, susijusia su jos finansuojamais netiesioginiais veiksmais. Tokią informaciją sudaro bendrosios įmonės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų veiklos rezultatai arba bet kokia kita informacija, laikoma būtina rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos politiką ar programas. Tokios teisės susipažinti su informacija suteikiamos tik nekomercinio ir nekonkurencinio naudojimo tikslais, laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių.

2.Sąjungos politikos ir programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo tikslais bendroji įmonė pateikia Komisijai į pateiktus pasiūlymus įtrauktą informaciją.

5 SKYRIUS

Darbuotojai ir atsakomybė

1 SKIRSNIS

Darbuotojai, privilegijos ir imunitetai

35 straipsnis

Darbuotojai

1.Bendrųjų įmonių darbuotojams taikomi Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatyti Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.Darbuotojų ištekliai nustatomi kiekvienos bendrosios įmonės personalo etatų plane, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal pareigų grupę ir lygį, taip pat sutartininkų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.

3.Bendrosios įmonės personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

4.Visas su personalu susijusias išlaidas padengia bendroji įmonė.

36 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai

1.Bendrojoje įmonėje gali dirbti jos tiesiogiai neįdarbinti deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai. Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, įtraukiamas į informaciją apie personalo išteklius, kaip nurodyta 35 straipsnio 2 dalyje, laikantis atitinkamos bendrosios įmonės metinio biudžeto.

2.Atitinkamos bendrosios įmonės valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į atitinkamą bendrąją įmonę taisyklės ir stažuotojų darbo taisyklės.

37 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Bendrosioms įmonėms ir jų personalui taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

2 SKIRSNIS

Atsakomybė

38 straipsnis

Bendrųjų įmonių atsakomybė

1.Bendrosios įmonės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamomis sutartinėmis nuostatomis ir konkrečiam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikoma teise.

2.Nesutartinės atsakomybės atveju bendroji įmonė, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jos darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

3.Visi su 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe susiję bendrosios įmonės mokėjimai ir dėl to patirtos sąnaudos bei išlaidos laikomi bendrosios įmonės išlaidomis ir padengiamos jos lėšomis.

4.Už savo pareigų vykdymą atsakingos tik pačios bendrosios įmonės.

39 straipsnis

Narių atsakomybė ir draudimas

1.Bendrosios įmonės narių finansinė atsakomybė už bendrosios įmonės skolas neviršija jų bendrajai įmonei jau sumokėtų finansinių įnašų.

2.Bendrosios įmonės apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina, kad draudimo apsauga nuolat galiotų.

40 straipsnis

Interesų konfliktas

1.Bendroji įmonė, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą vengia bet kokio interesų konflikto.

2.Valdyba priima interesų konfliktų prevencijos, vengimo ir valdymo taisykles, taikomas bendrosios įmonės darbuotojams, pareigas valdyboje ir kituose bendrosios įmonės organuose ar grupėse einantiems asmenims, vadovaudamasi bendrosios įmonės finansinėmis taisyklėmis ir Tarnybos nuostatais.

6 SKYRIUS

Ginčų sprendimas

41 straipsnis

Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

1.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

(a)pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į bendrosios įmonės sudarytus susitarimus ar sutartis arba jos sprendimus;

(b)spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padarė bendrosios įmonės darbuotojai vykdydami savo pareigas, atlyginimu;

(c)spręsti visus bendrosios įmonės ir jos darbuotojų ginčus Tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis nustatyta apimtimi ir sąlygomis.

2.Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytais atvejais taikoma valstybės, kurioje yra bendrosios įmonės buveinė, teisė.

42 straipsnis

Skundai ombudsmenui

Dėl bendrosios įmonės priimamų sprendimų įgyvendinant šį reglamentą gali būti pateikiamas skundas ombudsmenui pagal Sutarties 238 straipsnį.

7 SKYRIUS

Likvidavimas

43 straipsnis

Likvidavimas

1.Pasibaigus 3 straipsnyje nustatytam laikotarpiui bendrosios įmonės likviduojamos.

2.Be 1 dalyje numatyto atvejo, bendrosios įmonės likvidavimo procedūra pradedama automatiškai, kai iš bendrosios įmonės pasitraukia Sąjunga ar visi kiti nei Sąjunga nariai.

3.Siekdama atlikti bendrosios įmonės likvidavimo procedūrą, valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių, kurie laikosi valdybos sprendimų.

4.Likviduojant bendrąją įmonę, jos turtas naudojamas jos įsipareigojimams įvykdyti ir su likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Perteklius paskirstomas likvidavimo metu esantiems nariams proporcingai pagal jų finansinį įnašą į bendrąją įmonę. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

5.Sukuriama ad hoc procedūra, kuria užtikrinamas tinkamas likviduojamos bendrosios įmonės sudaryto susitarimo, priimto sprendimo ar sudarytos viešojo pirkimo sutarties, kurių trukmė ilgesnė nei bendrosios įmonės veikimo laikotarpis, valdymas.

ANTRA DALIS

ATSKIRŲ BENDRŲJŲ ĮMONIŲ KONKREČIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROPOS ŽIEDINĖS BIOŽALIAVINĖS EKONOMIKOS BENDROJI ĮMONĖ

44 straipsnis

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)paspartinti inovacijų diegimo procesą ir biožaliavinės ekonomikos novatoriškų sprendimų kūrimą;

(b)paspartinti turimų brandžių ir novatoriškų biožaliavinės ekonomikos sprendimų diegimą rinkoje;

(c)užtikrinti aukšto lygio biožaliavinės pramonės sistemų aplinkosauginį veiksmingumą.

2.Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)didinti tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos intensyvumą, kad būtų galima pasinaudoti gyvybės mokslų ir kitų mokslinių disciplinų pažangos nauda kuriant ir demonstruojant tvarius biožaliavinės ekonomikos sprendimus;

(b)didinti ir integruoti suinteresuotųjų šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus visoje Sąjungoje, kad būtų išnaudotos vietos bioekonomikos galimybės;

(c)didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus sprendžiant aplinkos problemas ir kurti tvaresnes biožaliavines inovacijas;

(d)stiprinti biožaliavinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesų integravimą į Sąjungos pramonės vertės grandines;

(e)sumažinti su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių investicijų riziką į biožaliavinės ekonomikos įmones ir projektus;

(f)užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities biožaliavinės ekonomikos projektus būtų atsižvelgiama į aplinkos aspektus.

45 straipsnis

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)užtikrina, kad Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės tikslai būtų pasiekti programuojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

(b)sutelkia viešąjį ir privatų finansavimą Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai;

(c)remia didelio poveikio plataus pobūdžio mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais tobulinamos pramonės inovacijos biožaliavinės pramonės sektoriuje, kad būtų pasiekti Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės tikslai;

(d)stiprina Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą visoje inovacijų grandinėje nuo žemo iki aukšto technologinės parengties lygio;

(e)sutelkia ir įtraukia kaimo, pakrančių, miestų teritorijų ir regionų, turinčių neišnaudotą biožaliavinės pramonės plėtros potencialą, mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektus, kad būtų bendradarbiaujama įgyvendinant projektų veiklą;

(f)užtikrina, kad vykdant Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą daugiausia dėmesio būtų skiriama viešojo intereso klausimams, visų pirma biožaliavinės pramonės poveikiui aplinkai ir klimatui, siekiant suprasti susijusias problemas ir rasti jų sprendimo būdus;

(g)skatina Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektų ir pramonės suinteresuotųjų šalių bendravimą ir bendradarbiavimą, kad būtų didinamas informuotumas apie sparčią žinių ir technologijų raidą, sudaromos palankesnės sąlygos tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir novatoriškų biožaliavinės ekonomikos sprendimų įsisavinimui rinkoje;

(h)sutelkia nacionalines ir regionines valdžios institucijas, kurios galėtų sudaryti palankesnes sąlygas biožaliavinių inovacijų įsisavinimui rinkoje;

(i)nustato moksliškai pagrįstus tvarumo kriterijus ir veiklos rodiklius, taiko ir stebi juos visose Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityse ir skatina juos taikyti ne tik įgyvendinant biožaliavinės pramonės iniciatyvą;

(j)informuoja politikos formuotojus, pramonės atstovus, NVO ir apskritai vartotojus apie novatoriškus biožaliavinės ekonomikos sprendimus ir skatina juos taikyti.

46 straipsnis

Nariai

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)Biožaliavinės pramonės sektorių konsorciumas, pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno organizacija, kurios nuolatinė buveinė yra Briuselyje, Belgijoje, įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės;

(c)asocijuotieji nariai, kurie valdybos sprendimu atrenkami pagal 7 straipsnį.

47 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 1 000 000 000 EUR, įskaitant iki 23 500 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

48 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės nariai skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skirtų iš viso bent 1 000 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 23 500 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.1 dalyje nurodytą įnašą sudaro Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrajai įmonei pagal 11 straipsnio 1 dalį skiriami įnašai.

49 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.Nepaisant valdybos įgaliojimų priimti sprendimą dėl papildomos veiklos plano pagal 16 straipsnio 2 dalies l punktą ir pagal 2 straipsnio 9 ir 10 dalis, Biožaliavinės pramonės sektorių konsorciumas arba jį sudarantys ar su juo susiję subjektai kasmet pateikia pasiūlymą dėl papildomos veiklos. Papildoma veikla yra tiesiogiai susijusi Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projektais ir veikla, įskaitant visų pirma:

(a)investicijas į naujus įrenginius, iš kurių būtų matyti nauja vertės grandinė, įskaitant investicijas į ilgalaikę įrangą, priemones ir pagalbinę infrastruktūrą, visų pirma susijusias su diegimu regionuose ir naujos vertės grandinės tvarumo tikrinimu;

(b)investicijas į naują novatorišką ir tvarią gamybos įmonę arba pavyzdinę iniciatyvą;

(c)investicijas į naujus mokslinius tyrimus ir inovacijas bei pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant įrenginius, priemones, ilgalaikę įrangą arba bandomąsias įmones (mokslinių tyrimų centrus);

(d)standartizavimo veiklą;

(e)komunikacijos, sklaidos ir informuotumo didinimo veiklą.

2.Tiesiogiai su projektais susijusios investicijos visų pirma yra:

(a)netinkamos finansuoti investicijos, reikalingos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projektui įgyvendinti šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu;

(b)investicijos, parengtos kartu Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projektu, kuriomis papildomi projekto rezultatai ir užtikrinamas aukštesnis technologinės parengties lygis;

(c)investicijos, reikalingos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projekto rezultatams įdiegti po projekto užbaigimo iki Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės likvidavimo. Pagrįstais atvejais gali būti atsižvelgiama į investicijas, susijusias su ankstesnės partnerystės (Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės) projektų rezultatų diegimu.

50 straipsnis

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės organai

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)Mokslinis komitetas;

(d)valstybių atstovų grupė;

(e)įgyvendinimo grupės.

51 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys penki Komisijos atstovai ir

(b)penki kitų nei Sąjunga narių atstovai, kurių bent vienas turėtų atstovauti MVĮ.

52 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Kitiems nei Sąjunga nariams kartu priklauso 50 proc. balsavimo teisių.

2.Valdyba išsirenka pirmininką dvejiems metams.

3.Valdyba rengia eilinius posėdžius keturis kartus per metus.

4.Be 2 dalyje nurodytų posėdžių, valdyba taip pat bent kartą per metus rengia strateginį posėdį, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti tvarios biožaliavinės pramonės uždavinius ir galimybes ir Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrajai įmonei pateikti papildomas strategines gaires.

5.Dalyvauti strateginiame posėdyje iš pirmaujančių Europos biožaliavinės ekonomikos įmonių ir Komisijos papildomai kviečiami vykdomieji direktoriai arba pareigūnai, turintys įgaliojimus priimti sprendimus. Dalyvauti stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami valstybių atstovų grupės, Mokslinio komiteto ir įgyvendinimo grupių pirmininkai.

53 straipsnis

Mokslinis komitetas

1.Mokslinis komitetas yra Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės mokslinis patariamasis organas, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje.

2.Mokslinį komitetą turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 nuolatinių narių.

3.Mokslinio komiteto pirmininkas renkamas dvejiems metams.

4.Mokslinis komitetas suformuoja darbo grupę, kurią sudaro atitinkamo profilio nariai, kad būtų galima užtikrinti pakankamą dėmesį visiems darbo programos tvarumo aspektams. Jei įmanoma, Mokslinio komiteto konsultacijos dėl darbo programos turi apimti aspektus, susijusius su žiediškumu, aplinkos tvarumu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir stiprinimu, taip pat platesnius biožaliavinės ekonomikos sistemų ir susijusių vertės grandinių tvarumo aspektus.

5.Mokslinis komitetas gali teikti konsultacijas Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės valdybos ir kitų organų prašymu arba savo iniciatyva.

54 straipsnis

Įgyvendinimo grupės

1.Pagal 21 straipsnį įsteigiama viena ar daugiau įgyvendinimo grupių. Įgyvendinimo grupių funkcija – teikti konsultacijas valdybai biožaliavinių inovacijų įsisavinimui rinkoje svarbiais klausimais ir skatinti tvarių biožaliavinės ekonomikos sprendimų diegimą.

2.Įgyvendinimo grupių sudėtimi užtikrinama tinkama teminė aprėptis ir biožaliavinių inovacijų srities suinteresuotųjų šalių atstovavimas. Norą prisijungti prie įgyvendinimo grupės gali išreikšti visos suinteresuotosios šalys, išskyrus Biožaliavinės pramonės sektorių konsorciumo narius, jį sudarančius arba su juo susijusius subjektus. Numatomą įgyvendinimo grupių dydį ir sudėtį, narių įgaliojimų trukmę ir kadencijų atnaujinimo galimybę nustato ir šių grupių narius parenka valdyba. Narių sąrašas skelbiamas viešai.

3.Įgyvendinimo grupės bent kartą per metus surengia fizinį arba virtualų posėdį. Pirmajame posėdyje įgyvendinimo grupės priima savo darbo tvarkos taisykles. Šias darbo tvarkos taisykles tvirtina valdyba. Valdybos prašymu šaukiami neeiliniai įgyvendinimo grupių posėdžiai. Valdyba gali prašyti, kad neeiliniuose posėdžiuose dalyvautų papildomi asmenys. Tų neeilinių posėdžių dalyvių sąrašas skelbiamas viešai.

4.Įgyvendinimo grupės dvejiems metams išrenka pirmininką ir su kiekviena temine sritimi susijusį pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas koordinuoja veiklą ir atstovauja įgyvendinimo grupei. Pirmininkas gali būti pakviestas į valdybos posėdžius kaip stebėtojas, neturintis balsavimo teisių, ir į Mokslinio komiteto bei valstybių atstovų grupės posėdžius.

5.Valdybos prašymu įgyvendinimo grupės teikia rekomendacijas su biožaliavinių inovacijų diegimu susijusiais klausimais. Įgyvendinimo grupės taip pat gali bet kada teikti rekomendacijas valdybai savo iniciatyva.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

NETARŠIOS AVIACIJOS BENDROJI ĮMONĖ

55 straipsnis

Netaršios aviacijos bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)padėti mažinti aviacijos ekologinį pėdsaką, spartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos, ir taip labai prisidėti prie bendrų Europos žaliojo kurso 47 tikslų įgyvendinimo, visų pirma siekiant iki 2030 m. sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

(b)užtikrinti, kad su aeronautika susijusia mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla būtų prisidedama prie tvaraus Sąjungos aviacijos pramonės konkurencingumo pasaulyje, taip pat užtikrinti, kad neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijos atitiktų atitinkamus aviacijos saugos reikalavimus 48 ir toliau būtų saugi, patikima, ekonomiška ir efektyvi keleivių ir krovinių vežimo priemonė;

(c)didinti Europos aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

2.Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)integruoti ir demonstruoti perversmines orlaivių technologines inovacijas, kurios leistų iki 2030 m. ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su 2020 m. pažangiosiomis technologijomis, sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu siekiant iki 2050 m. nutiesti kelią neutralaus poveikio klimatui aviacijai;

(b)užtikrinti, kad technologinis ir galimas pramonės pasirengimas diegti inovacijas galėtų padėti iki 2035 m. pradėti eksploatuoti naujus perversminius produktus ir teikti naujas perversmines paslaugas, siekiant iki 2050 m. pakeisti 75 proc. eksploatuojamo laivyno ir sukurti novatorišką, patikimą, saugią ir ekonomiškai efektyvią Europos aviacijos sistemą, kuri iki 2050 m. galėtų pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą;

(c)plėsti ir skatinti neutralaus poveikio klimatui aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų vertės grandinių, įskaitant akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų organizacijas, pramonę ir MVĮ, integravimą, taip pat pasinaudojant sąveika su kitomis susijusiomis nacionalinėmis ir europinėmis programomis.

56 straipsnis

Netaršios aviacijos bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)atitinkamose interneto svetainėse skelbia visą informaciją, būtiną rengiant ir teikiant su Netaršios aviacijos bendrąja įmone susijusius pasiūlymus;

(b)stebi ir vertina technologinę pažangą siekiant 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų ir sudaro palankias sąlygas visapusiškai susipažinti su duomenimis ir informacija nepriklausomos aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikio stebėsenos, kuri atliekama tiesiogiai prižiūrint Komisijai, tikslais;

(c)Komisijos prašymu padeda jai rengti ir tobulinti taisykles bei standartus, kuriais būtų remiamas netaršios aviacijos sprendimų įsisavinimas rinkoje, visų pirma atlikdama tyrimus, modeliavimą ir teikdama technines konsultacijas, o kartu atsižvelgdama į poreikį panaikinti kliūtis patekti į rinką.

57 straipsnis

Nariai

1.Netaršios aviacijos bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)I priede išvardyti nariai steigėjai, įsipareigojimo raštu pranešę apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Netaršios aviacijos bendrosios įmonės;

(c)asocijuotieji nariai, kurie valdybos sprendimu atrenkami pagal 7 straipsnį.

2.Nukrypdama nuo 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, valdyba per pirmuosius šešis mėnesius po Netaršios aviacijos bendrosios įmonės įsteigimo taip pat gali atrinkti asocijuotuosius narius iš sąrašo, sudaryto po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą, kurį Komisija paskelbė prieš įsteigdama įmonę 49 .

58 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Netaršios aviacijos bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 1 700 000 000 EUR, įskaitant iki 39 223 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

59 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Netaršios aviacijos bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 3 039 223 000 EUR įnašą, įskaitant iki 39 223 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įnašą sudaro pagal 11 straipsnio 1 dalį Netaršios aviacijos bendrajai įmonei skiriami įnašai.

60 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti:

(a)veiklą, susijusią su netiesioginiais Netaršios aviacijos bendrosios įmonės veiksmais, bet nefinansuojamą pagal tokius netiesioginius veiksmus;

(b)veiklą, tiesiogiai susijusią su Netaršios aviacijos bendrosios įmonės darbo programa;

(c)mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą įgyvendinant projektus, kurie yra aiškiai susiję su strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke ir finansuojami pagal nacionalines arba regionines Sąjungos programas;

(d)strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektus papildančius privačių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus;

(e)veiklą, kuria remiantis parengiami arba panaudojami ankstesnių Netaršios aviacijos bendrosios įmonės iniciatyvų arba projektų, dėl kurių nesuteiktas joks Sąjungos finansavimas, rezultatai.

(f)Europos standartizavimo ir sertifikavimo veiklą, susijusią su netaršios aviacijos sprendimais pagal Netaršios aviacijos bendrosios įmonės projektus arba ankstesnes iniciatyvas.

2.Papildomos veiklos rezultatai turi būti aiškiai apibrėžti.

61 straipsnis

Netaršios aviacijos bendrosios įmonės organai

Netaršios aviacijos bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)Techninis komitetas;

(d)Europos netaršios aviacijos patariamasis organas;

(e)valstybių atstovų grupė.

62 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys du Komisijos atstovai;

(b)devyni kitų nei Sąjunga narių atstovai, kuriuos iš savo tarpo išrinko nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai, užtikrindami subalansuotą aeronautikos vertės grandinės, pvz., orlaivių sistemų integruotojų, variklių gamintojų ir įrangos gamintojų, atstovavimą. Valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato kitų nei Sąjunga narių vietų skyrimo rotacijos mechanizmą. Atrinktus atstovus sudaro bent vienas Europos MVĮ atstovas, vienas mokslinių tyrimų organizacijų atstovas ir vienas akademinių institucijų atstovas.

63 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Kiekvienas kitų nei Sąjunga narių atstovas turi vienodą balsų skaičių.

2.Valdybai pirmininkauja Komisija Sąjungos vardu, o bendrai su ja – kitų nei Sąjunga narių atstovas.

3.Valdybos posėdžiuose nuolatinių stebėtojų teisėmis dalyvauja Europos aviacijos patariamojo organo, Techninio komiteto ir valstybių atstovų grupės pirmininkai ir vienas Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) atstovas. Jie turi teisę dalyvauti svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

4.Valdyba užtikrina tiesioginį ryšį tarp valstybių atstovų grupės ar kitų patariamųjų organų veiklos ir šios veiklos koordinavimą. Šiuo tikslu valdyba taip pat gali deleguoti narį stebėti tų organų veiklą.

64 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

1.Be 16 straipsnyje išvardytų užduočių, Netaršios aviacijos bendrosios įmonės valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

(a)stebi kitų nei Sąjunga narių papildomos veiklos strategijų svarbą netaršiai aviacijai;

(b)skatina technologijų ir sprendimų, padedančių siekti Žaliojo kurso tikslų, įsisavinimą rinkoje ir užtikrina, kad būtų pasiekti 55 straipsnyje nurodyti bendrosios įmonės konkretūs tikslai;

(c)siekia nacionalinio ir (arba) Sąjungos lygmens mokslinių tyrimų ir demonstracinės veiklos, susijusios su strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke ir Netaršios aviacijos bendrosios įmonės darbo programa, sąveikos;

(d)prižiūri, kaip įgyvendinant programą stebima ir vertinama pažanga, palyginti su poveikio rodikliais ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytais Netaršios aviacijos bendrosios įmonės konkrečiais tikslais;

(e)užtikrina, kad programos „Švarus dangus 2“ techninių prioritetų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos pertvarka būtų nuolat prižiūrima ir valdoma iki jų įgyvendinimo pabaigos, atsižvelgiant į Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslus, ir prireikus užtikrina rezultatų perdavimą, kad jais būtų galima pasinaudoti įgyvendinant Netaršios aviacijos programą.

2.Valdyba priima sprendimą dėl programos įgyvendinimo ir Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo, taip pat, be kita ko, dėl:

(a)strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir galimų jos pakeitimų bei darbo programos, įskaitant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus;

(b)kvietimų teikti pasiūlymus pagal Netaršios aviacijos programą strateginio daugiamečio planavimo ir jų suderinimo su programos „Europos horizontas“ tikslais ir susijusiomis darbo programomis, taip pat techniniais prioritetais ir mokslinių tyrimų veiksmais, įskaitant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus;

(c)programos techninės srities persvarstymo arba optimizavimo, siekiant Netaršios aviacijos bendrosios įmonės darbo planą ir tikslus suderinti su bendrąja programa „Europos horizontas“ ir kitomis su Europos partneryste susijusiomis darbo programomis;

(d)patariamųjų organų rekomendacijų ir konkrečių 56 straipsnyje nurodytų veiksmų, kuriais siekiama didinti netaršios aviacijos srities sprendimų skverbimąsi į rinką ir poveikį pagal Europos žaliąjį kursą ir su juo susijusius politikos veiksmus.

65 straipsnis

Techninis komitetas

1.Techninį komitetą sudaro:

(a)atitinkamas Komisijos ir Sąjungos institucijų atstovų skaičius, dėl kurio nusprendė Sąjungos atstovai valdyboje;

(b)atitinkamas kitų nei Sąjunga narių atstovų skaičius, dėl kurio nusprendė valdyba ir kuris laikomas būtinu, kad būtų tinkamai atspindėta programos techninė sritis ir su ja susijusios pagrindinės technologijos, įskaitant programos „Švarus dangus 2“ tęstinumo ir pertvarkos iki jos įgyvendinimo pabaigos užtikrinimą;

(c)du vyresnieji Netaršios aviacijos bendrosios įmonės atstovai, kuriuos deleguoja vykdomasis direktorius;

(d)vienas Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) atstovas.

2.Techniniam komitetui bendrai pirmininkauja narių steigėjų atstovas, besikeičiantis kas dvejus metus, ir Komisijos atstovas. Techninis komitetas teikia ataskaitas valdybai, o jo sekretoriato funkcijas atlieka Netaršios aviacijos bendrosios įmonės programų biuras.

3.Techniniame komitete vykdomasis direktorius dalyvauja nuolatinio stebėtojo teisėmis. Valstybių atstovų grupės ir Europos aviacijos patariamojo organo atstovai gali dalyvauti stebėtojų teisėmis pirmininko kvietimu arba pateikę prašymą – tokiu atveju jų dalyvavimui turi pritarti pirmininkas ir bendrosios įmonės atstovai.

4.Techninis komitetas siūlo savo darbo tvarkos taisykles ir pateikia jas tvirtinti valdybai.

5.Techninis komitetas rengia ir prižiūri programos technologijų veiksmų gaires ir strategiją. Jis siūlo bei rengia mokslinių tyrimų veiksmų apimtį ir programavimą, techninę strategiją ir bendras Netaršios aviacijos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų veiksmų gaires ir teikia juos valdybai priimti. Stebėti jame vykdomą veiklą gali būti deleguotas valdybos narys.

6.Techninis komitetas atlieka šias užduotis:

(a)rengia pasiūlymus dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės pakeitimų, kad valdyba galėtų juos apsvarstyti ir priimti galutinį sprendimą;

(b)rengia pasiūlymus dėl techninių prioritetų ir mokslinių tyrimų veiksmų, kurie turi būti įtraukti į darbo programą, įskaitant atvirų kvietimų teikti pasiūlymus mokslinių tyrimų temas;

(c)teikia informaciją apie nacionaliniu, regioniniu ar kitu ne Sąjungos lygmeniu planuojamus ar vykdomus mokslinių tyrimų veiksmus ir teikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikia, kad būtų kuo labiau padidinta galima Netaršios aviacijos bendrosios įmonės programos sąveika;

(d)siūlo valdybai apsvarstyti ir priimti galutinį sprendimą dėl programos techninės srities persvarstymo arba optimizavimo, siekiant Netaršios aviacijos bendrosios įmonės darbo programą ir tikslus suderinti su bendrąja programa „Europos horizontas“ ir kitomis su Europos partnerystėmis susijusiomis darbo programomis;

(e)teikia rekomendacijas, kaip kuo labiau padidinti poveikį atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus ir galimą programos rezultatų įsisavinimą rinkoje.

66 straipsnis

Papildomos vykdomojo direktoriaus užduotys

Be 18 straipsnyje nustatytų užduočių, Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vykdomasis direktorius taip pat atlieka šias užduotis:

(a)užtikrina veiksmingą darbo programos įgyvendinimą;

(b)imasi tinkamų veiksmų, skirtų bendrosios įmonės remiamų projektų sąveikai valdyti išvengiant nepagrįsto jų dubliavimosi ir užtikrina visos programos sąveiką;

(c)užtikrina, kad būtų laikomasi terminų, per kuriuos būtina informacija perduodama įvairiems Netaršios aviacijos bendrosios įmonės organams;

(d)sudaro palankesnes sąlygas Komisijai, atsižvelgiant į Techninio komiteto rekomendacijas, koordinuoti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės veiklą ir atitinkamą pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir skatinama sąveika;

(e)sudaro palankesnes sąlygas glaudžiam bendradarbiavimui ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystėmis;

(f)užtikrina programos pažangos, palyginti su poveikio rodikliais ir 55 straipsnyje nustatytais Netaršios aviacijos bendrosios įmonės konkrečiais tikslais, stebėseną ir vertinimą;

(g)užtikrina, kad bendroji įmonė sudarytų palankesnes sąlygas visapusiškai susipažinti su duomenimis ir informacija nepriklausomos aviacijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikio stebėsenos, vykdomos tiesiogiai prižiūrint Komisijai, tikslais ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas šio proceso nepriklausomumas nuo pačios Netaršios aviacijos bendrosios įmonės, pvz., vykdant viešuosius pirkimus, nepriklausomus vertinimus, apžvalgas arba ad hoc analizę. Programos stebėsenos ir vertinimo ataskaita valdybai pateikiama kartą per metus;

(h)padeda valdybai priderinti darbo programos techninį turinį ir biudžeto asignavimus įgyvendinant strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kad būtų kuo labiau padidinti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės laimėjimai.

67 straipsnis

Valstybių atstovų grupė

1.Komisijos atstovai, prieš balsuodami valdyboje, atsižvelgia į valstybių atstovų grupės nuomonę, jei ji yra išreikšta.

2.Valstybių atstovų grupė bent du kartus per metus rengia koordinavimo posėdžius su kitų atitinkamų bendrųjų įmonių, tokių kaip Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė, valstybių atstovų grupe, siekdama sukurti sąsają tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir Netaršios aviacijos bendrosios įmonės ir šiuo pagrindu teikti konsultacijas Netaršios aviacijos bendrajai įmonei.

3.Be 20 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų užduočių, valstybių atstovų grupei taip pat pavedamos šios papildomos užduotys:

(a)siūlyti priemones, kuriomis būtų didinamas netaršios aviacijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų ir nacionalinių mokslinių tyrimų programų, kuriomis prisidedama prie strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės tikslų, taip pat tarptautinių ir kitų nacionalinių iniciatyvų ir projektų papildomumas;

(b)skatinti konkrečias nacionalinio ar regioninio lygmens priemones, kuriomis siekiama didinti MVĮ dalyvavimą netaršios aviacijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, be kita ko, rengiant sklaidos renginius, specialius techninius seminarus ir informavimo renginius, taip pat bet kokius kitus veiksmus, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą ir aeronautikos technologijų diegimą;

(c)Netaršios aviacijos bendrosios įmonės veiklos kontekste skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas iš sanglaudos politikos fondų, tokių kaip Europos regioninės plėtros fondai, Europos socialiniai fondai, Teisingos pertvarkos fondai ir priemonės „Next Generation EU“ fondai.

68 straipsnis

Europos netaršios aviacijos patariamasis organas

1.Europos netaršios aviacijos patariamasis organas yra Netaršios aviacijos bendrosios įmonės mokslinis patariamasis organas, įsteigtas pagal 19 straipsnio 1 dalies a punktą.

2.Europos netaršios aviacijos patariamasis organas turi ne daugiau kaip 15 nuolatinių narių.

3.Europos netaršios aviacijos patariamojo organo pirmininkas renkamas dvejiems metams.

4.Nuolatinis Europos aviacijos patariamojo organo narys yra Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) atstovas.

5.Vykdydamas savo užduotis, Europos aviacijos patariamasis organas bendradarbiauja su atitinkamais Europos aviacijos suinteresuotųjų šalių forumais, pavyzdžiui, Europos aeronautikos mokslinių tyrimų patariamąja taryba (ACARE).

6.Europos netaršios aviacijos patariamasis organas, vadovaudamasis 19 straipsnio 7 dalies f punktu, rengia koordinavimo posėdžius su kitų atitinkamų bendrųjų įmonių, tokių kaip Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė, patariamaisiais organais, siekdamas skatinti atitinkamų Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų aviacijos srityje sąveiką ir bendradarbiavimą ir šiuo pagrindu ir tikslu teikti konsultacijas Netaršios aviacijos bendrajai įmonei.

7.Europos netaršios aviacijos patariamasis organas taip pat konsultuoja Komisiją ir Netaršios aviacijos bendrąją įmonę dėl iniciatyvų, kuriomis skatinami aviacijos moksliniai tyrimai Europos švietimo sistemose, bei remia jų įgyvendinimą ir teikia rekomendacijas dėl aeronautikos įgūdžių ir kompetencijų ugdymo bei atnaujintų aeronautikos inžinerijos mokymo programų.

69 straipsnis

Naujų technologijų sertifikavimas

1.Pareiškėjai, paramos gavėjai arba vykdomasis direktorius gali paprašyti, kad Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) dėl atskirų projektų ir demonstracinės veiklos teiktų konsultacijas klausimais, susijusiais su aviacijos saugos, sąveikos ir aplinkos standartų laikymusi, siekdami užtikrinti, kad dėl jų būtų laiku parengti atitinkami standartai, bandymų pajėgumai ir produktų kūrimo bei naujų technologijų diegimo reguliavimo reikalavimai.

2.Sertifikavimo veiklai ir teikiamoms paslaugoms taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 50 nuostatos dėl mokesčių ir rinkliavų.

70 straipsnis

Dalyvavimo taisyklių išimtys

Deramai atitinkamų darbo programos temų aprašymuose pagrįstais atvejais, kai veiksmus finansuoja Netaršios aviacijos bendroji įmonė, vienas juridinis asmuo, įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje, arba konsorciumai, neatitinkantys Reglamento [dėl programos „Europos horizontas“] [19 straipsnio 2 dalyje] nustatytų sąlygų, turi teisę dalyvauti netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Netaršios aviacijos bendroji įmonė.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŠVARIOJO VANDENILIO BENDROJI ĮMONĖ 

71 straipsnis

Švariojo vandenilio bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Švariojo vandenilio bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)prisidėti prie 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane 51 ir Europos žaliajame kurse 52 nustatytų tikslų didinant ES užmojį iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

(b)prisidėti prie 2020 m. Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos 53 įgyvendinimo;

(c)stiprinti Sąjungos švariojo vandenilio vertės grandinės konkurencingumą, siekiant teikti paramą, visų pirma susijusioms MVĮ, ir spartinti naujoviškų konkurencingų švarių sprendimų patekimą į rinką;

(d)skatinti švariojo vandenilio gamybos, paskirstymo, laikymo ir galutinio naudojimo programas.

2.Švariojo vandenilio bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas gerinti švariojo vandenilio sprendimų, įskaitant Sąjungoje sukurtus gamybos, paskirstymo, laikymo ir galutinio naudojimo būdus (pvz., veiksmingesnius ir pigesnius vandenilio elektrolizerius, pigesnes transporto ir pramonės prietaikas), ekonominį efektyvumą, patikimumą, kiekį ir kokybę;

(b)stiprinti mokslo ir pramonės subjektų žinias ir gebėjimus visoje Sąjungos vandenilio vertės grandinėje;

(c)vykdyti švariojo vandenilio sprendimų demonstravimą, kad jie būtų diegiami vietos, regionų ir Sąjungos mastu, sprendžiant atsinaujinančiosios energijos gamybos, paskirstymo, laikymo ir naudojimo transporto ir energijai imliose pramonės šakose bei kitose srityse klausimus;

(d)visų pirma bendradarbiaujant su kitomis Europos partnerystėmis pagal programą „Europos horizontas“, didinti visuomenės ir privačių subjektų informuotumą apie švariojo vandenilio sprendimus, atvirumą jiems ir jų įsisavinimą.

72 straipsnis

Švariojo vandenilio bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Švariojo vandenilio bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)vertina ir stebi technologinę pažangą ir technologines, ekonomines ir visuomenines kliūtis, trukdančias patekti į rinką;

(b)nepaisant Komisijos politikos prerogatyvų, atsižvelgdama į Komisijos politikos gaires ir priežiūrą, prisideda prie taisyklių ir standartų rengimo, kad būtų panaikintos kliūtys patekti į rinką ir būtų remiamas pakeičiamumas, sąveikumas ir prekyba vidaus rinkoje ir visame pasaulyje;

(c)padeda Komisijai įgyvendinti tarptautines vandenilio strategijos iniciatyvas, pavyzdžiui, Tarptautinę vandenilio ekonomikos partnerystę (IPHE), iniciatyvą „Misija – inovacijos“ ir ministrų forumo švarios energijos klausimais vandenilio iniciatyvą.

73 straipsnis

Nariai

Švariojo vandenilio bendrosios įmonės nariai yra: 

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno organizacija „Hydrogen Europe AISBL“ (registracijos numeris 890 025 478), kurios nuolatinė buveinė yra Briuselyje, Belgijoje (toliau – pramonės grupė), įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Švariojo vandenilio bendrosios įmonės;

(c)pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno organizacija „Hydrogen Europe Research AISBL“ (registracijos numeris 0897 679 372), kurios nuolatinė buveinė yra Briuselyje, Belgijoje (toliau – mokslinių tyrimų grupė), įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Švariojo vandenilio bendrosios įmonės.

74 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Švariojo vandenilio bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 1 000 000 000 EUR, įskaitant iki 30 193 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

75 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Švariojo vandenilio bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 1 000 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 30 193 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įnašą sudaro Švariojo vandenilio bendrajai įmonei pagal 11 straipsnio 1 dalį skiriami įnašai.

76 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti veiklą, tiesiogiai susijusią su Švariojo vandenilio bendrosios įmonės veikla ir padedančią siekti jos tikslų, įskaitant: 

(a)ikiprekybinius ir eksploatacinius bandymus;

(b)koncepcijos pagrindimą;

(c)turimų gamybos linijų, skirtų gamybos apimčiai didinti, tobulinimą;

(d)didelio masto atvejų tyrimus;

(e)informuotumo didinimo apie vandenilio technologijas ir saugos priemones veiklą;

(f)projektų rezultatų panaudojimą produktams, tolesniam eksploatavimui ir veiklai mokslinių tyrimų grandinėje aukštesniame technologinės parengties lygyje arba lygiagrečiose veiklos srityse.

2.Papildoma Švariojo vandenilio bendrosios įmonės veikla siekiama užtikrinti sąveiką su Švariojo vandenilio aljansu 54 , iniciatyva „Misija – inovacijos. Atsinaujinantis švarusis vandenilis“ 55 , Europos Sąjungos inovacijų fondu 56  ir H2 regionų S3 platforma 57 .

77 straipsnis

Švariojo vandenilio bendrosios įmonės organai

Švariojo vandenilio bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba,

(b)vykdomasis direktorius,

(c)valstybių atstovų grupė ir

(d)suinteresuotųjų šalių grupė.

78 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys Komisijos atstovai;

(b)šeši „Hydrogen Europe“ atstovai, skiriami atsižvelgiant į geografinio, lyčių ir sektorių atstovavimo kriterijus;

(c)vienas „Hydrogen Europe Research“ atstovas.

79 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Be 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų balsavimo taisyklių, valdyboje pramonės grupei priklauso 43 proc. balsavimo teisių, o mokslinių tyrimų grupei – 7 proc. balsavimo teisių.

2.Valdybos pirmininkas yra privačių narių atstovas ir jį skiria valdyba.

80 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

Be 16 straipsnyje nustatytų užduočių, Švariojo vandenilio bendrosios įmonės valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

(a)skatina sąveiką su Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis vykdoma atitinkama veikla ir programomis, visų pirma su tomis, kuriomis remiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimų ir infrastruktūros diegimas, taip pat su švariojo vandenilio naudojimu susijusi švietimo veikla ir regioninė plėtra;

(b)pagal 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 16 straipsnio l dalį teikia strategines gaires dėl bendradarbiavimo su kitomis Europos partnerystėmis – įskaitant partnerystes, kuriomis siekiama netaršaus kelių transporto, netaršaus vandens transporto, taip pat Europos geležinkelių, netaršios aviacijos, procesų dėl planetos ir švariojo plieno partnerystes – vadovaujantis jų atitinkamomis strateginėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis arba kitu lygiaverčiu dokumentu;

(c)skatina technologijų ir sprendimų įsisavinimą rinkoje siekiant Europos žaliojo kurso tikslų.

81 straipsnis

Papildomos vykdomojo direktoriaus užduotys

Be 18 straipsnyje nustatytų užduočių, Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vykdomasis direktorius taip pat atlieka šias užduotis:

(a)siūlo veiksmus, kuriais skatinama sąveika su atitinkama veikla ir programomis Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

(b)remia kitas su vandeniliu susijusias Sąjungos iniciatyvas, kurioms turi pritarti valdyba, ir padeda jas įgyvendinti;

(c)sušaukia kasmetinį Europos švariojo vandenilio partnerystės forumą, kuris, jei įmanoma, rengiamas kartu ir su Švariojo vandenilio aljanso Europos vandenilio forumu.

82 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių grupė 

1.Švariojo vandenilio bendrosios įmonės suinteresuotųjų šalių grupei mutatis mutandis taikomos 21 straipsnio nuostatos.

2.Suinteresuotųjų šalių grupę sudaro visos Sąjungos sektorių, kurie gamina, paskirsto, laiko ar naudoja švarųjį vandenilį arba kuriems jo reikia, atstovai, įskaitant kitų susijusių Europos partnerysčių atstovus, taip pat Europos vandenilio slėnių tarpregioninės partnerystės atstovai.

3.Be 21 straipsnyje nustatytų užduočių, suinteresuotųjų šalių grupė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)teikia informaciją apie strateginius ir technologinius prioritetus, dėl kurių sprendžia Švariojo vandenilio bendroji įmonė, kaip nustatyta strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje arba bet kuriame kitame lygiaverčiame dokumente ir susijusiose išsamiose technologijų veiksmų gairėse, deramai atsižvelgiant į gretimų sektorių pažangą ir poreikius;

(b)teikia pasiūlymus, kad būtų galima užtikrinti konkrečią sąveiką tarp Švariojo vandenilio bendrosios įmonės ir gretimų sektorių arba sektorių, su kuriais užtikrinama sąveika, manoma, teikia pridėtinę vertę;

(c)prisideda prie kasmetinio Švariojo vandenilio aljanso Europos vandenilio forumo.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROPOS GELEŽINKELIŲ BENDROJI ĮMONĖ

83 straipsnis

Europos geležinkelių bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Europos geležinkelių bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)prisidėti prie bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo;

(b)užtikrinti greitą perėjimą prie patrauklesnės, patogesnės naudoti, konkurencingesnės, prieinamesnės, veiksmingesnės ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos, integruotos į platesnę judumo sistemą;

(c)remti stiprios ir pasauliniu mastu konkurencingos Europos geležinkelių pramonės plėtrą.

2.Be 1 dalyje nustatytų tikslų, Europos geležinkelių bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)sukurti integruotą Europos geležinkelių tinklą projektuojant, šalinant sąveikos kliūtis ir teikiant visapusiškos integracijos sprendimus, apimančius eismo valdymą, transporto priemones, infrastruktūrą ir paslaugas, ir geriausiai reaguojant į keleivių ir įmonių poreikius, spartinant novatoriškų sprendimų, skirtų bendrai Europos geležinkelių erdvei remti, diegimą, kartu stiprinant geležinkelių transporto pajėgumus, didinant patikimumą ir mažinant sąnaudas;

(b)sukurti tvarią ir atsparią geležinkelių sistemą: plėtojant netaršią, tylią geležinkelių sistemą ir klimato pokyčiams atsparią infrastruktūrą, taikant žiedinę ekonomiką geležinkelių sektoriui, išbandant novatoriškų procesų, technologijų, projektų ir medžiagų naudojimą per visą geležinkelių sistemų gyvavimo ciklą ir kuriant kitus novatoriškus sprendimus, skirtus valdomam antžeminiam transportui;

(c)sistemos ramsčio veiklos srityje suformuoti vieningą integruotų Europos geležinkelių eismo valdymo, traukinių valdymo, kontrolės ir signalizacijos sistemų eksploatavimo, įskaitant automatizuotą traukinių eksploatavimą, koncepciją ir funkcinę sistemos struktūrą, kuria užtikrinama, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų orientuoti į bendrai sutartus ir bendrus klientų poreikius, o veiklos poreikiai būtų atviri pokyčiams;

(d)vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su krovinių vežimo geležinkeliais ir įvairiarūšio vežimo paslaugomis, kad būtų užtikrintas konkurencingas ekologiškas krovinių vežimas geležinkeliais, visiškai integruotas į logistikos vertės grandinę ir pagrįstas krovinių vežimo geležinkeliais automatizavimu bei skaitmeninimu;

(e)rengti parodomuosius projektus suinteresuotose valstybėse narėse, įskaitant tas, kurios šiuo metu savo teritorijoje sukurtos geležinkelių sistemos neturi;

(f)remti stiprios ir pasauliniu mastu konkurencingos Europos geležinkelių pramonės plėtrą.

3.Vykdydama savo veiklą, Europos geležinkelių bendroji įmonė siekia geografiškai subalansuoto narių ir partnerių dalyvavimo jos veikloje. Be to, atsižvelgdama į Komisijos prioritetus, ji nustato būtinus tarptautinius ryšius, susijusius su geležinkelių moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

84 straipsnis

Europos geležinkelių bendrosios įmonės papildomos užduotys

1.Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Europos geležinkelių bendroji įmonė kartu su Komisija taip pat rengia ir teikia valdybai priimti pagrindinį planą, parengtą konsultuojantis su visomis susijusiomis geležinkelių sistemos ir geležinkelių tiekimo pramonės suinteresuotosiomis šalimis.

2.Komisija, pasikonsultavusi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, gali pradėti rengti pagrindinį planą prieš įsteigdama Europos geležinkelių bendrąją įmonę.

3.Pagrindinis planas yra bendros, į ateitį orientuotos veiksmų gairės, pagrįstos sisteminiu požiūriu. Jame nurodomos Europos geležinkelių bendrosios įmonės veiklos sričiai priskiriamos intervencinės sritys. Pagrindiniame plane nustatyti tikslai yra orientuoti į veiklos rezultatus ir grindžiami 83 straipsnyje nustatytais tikslais.

4.Pagrindinį planą priima valdyba ir tvirtina Komisija pagal 15 straipsnį, o su sistemos ramsčiu susijusi pagrindinio plano dalis priimama pagal 91 straipsnio 3 dalį. Prieš tvirtindama, Komisija pagrindinį planą pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui. Vėliau Tarybai ir Europos Parlamentui pranešama apie bet kokius pakeitimus.

5.Pagrindinis planas yra Europos geležinkelių bendrosios įmonės strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, apibrėžta 2 straipsnio 12 dalyje. Jame pateikiamos gairės dėl konkretesnių Europos geležinkelių bendrosios įmonės užduočių, būtent:

(a)sistemos ramsčio veiklos srityje plėtoti sisteminį požiūrį, kuriuo remiantis būtų suburta geležinkelių gamybos pramonė, geležinkelių eksploatavimo bendruomenė ir kitos privačiojo ir viešojo geležinkelių sektorių suinteresuotosios šalys, įskaitant klientams, pavyzdžiui, keleiviams, su kroviniais susijusiems subjektams ir darbuotojams, atstovaujančius organus, taip pat susijusius dalyvius, nepriklausančius tradiciniam geležinkelių sektoriui. Sisteminis požiūris apima:

i. veiklos koncepcijos ir sistemos struktūros kūrimą, įskaitant paslaugų, funkcinių blokų ir sąsajų, sudarančių geležinkelių sistemos veikimo pagrindą, apibrėžimą;

58 ii. susijusių specifikacijų, įskaitant sąsajas, funkcinių reikalavimų specifikacijas ir sistemos reikalavimų specifikacijas, kuriomis siekiama atsižvelgti į technines sąveikos specifikacijas (TSS), nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797, arba standartizavimo procesų, kad būtų pasiektas didesnis skaitmeninimo ir automatizavimo lygis, kūrimą;

iii. užtikrinimą, kad sistema būtų prižiūrima, būtų ištaisytos klaidos ir ilgainiui ją būtų galima pritaikyti bei apsvarstyti galimybę atsisakyti dabartinės sistemos struktūros;

iv. užtikrinimą, kad būtų įvertintos ir patvirtintos būtinos sąsajos su kitomis transporto rūšimis, visų pirma su krovininio ir keleivinio transporto srautais;

(b)vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, būtiną siekiant Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslų, įskaitant į geležinkelius orientuotą žemo technologinės parengties lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Šiuo atžvilgiu Europos geležinkelių bendroji įmonė:

i. apibrėžia ir organizuoja mokslinių tyrimų, inovacijų, demonstravimo, patvirtinimo ir tyrimo veiklą, kuri turi būti vykdoma jai vadovaujant, kartu išvengiant tokios veiklos susiskaidymo;

ii. išnaudoja standartizavimo ir moduliavimo galimybes ir palengvina sąsajas su kitomis transporto rūšimis ir sistemomis;

iii. rengia demonstracinius projektus;

iv. plėtoja glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su susijusia Europos, nacionaline ir tarptautine mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla geležinkelių sektoriuje ir už jo ribų, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“, taip sudarydama sau sąlygas atlikti svarbų vaidmenį su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kartu pasinaudojant kituose sektoriuose pasiekta mokslo ir technologijų pažanga;

v. vykdydama iv punkte nurodytą bendradarbiavimo veiklą, Europos geležinkelių bendroji įmonė užtikrina, kad nuo mokslinių tyrimų būtų pereita prie veiksmingos plėtros pastangų ir inovacijų kūrimo, o galiausiai, pasitelkiant demonstravimą ir diegimą, prie inovacijų, orientuotų į rinką;

(c)atlikti visas užduotis, būtinas 4 ir 84 straipsniuose nustatytiems tikslams pasiekti.

85 straipsnis

Nariai

1.Europos geležinkelių bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)II priede išvardyti nariai steigėjai, įsipareigojimo raštu pranešę apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie bendrosios įmonės;

(c)asocijuotieji nariai, kurie turi būti atrenkami pagal 7 straipsnį. Asocijuotųjų narių sąrašą tvirtina Komisija.

2.Nukrypdama nuo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, valdyba per pirmuosius šešis mėnesius po Europos geležinkelių bendrosios įmonės įsteigimo gali asocijuotuosius narius atrinkti iš sąrašo, sudaryto po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą, kurį Komisija paskelbė prieš įsteigdama įmonę.

86 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Europos geležinkelių bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 600 000 000 EUR, įskaitant bent 50 000 000 EUR sistemos ramsčiui, ir iki 24 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

87 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

Kiti nei Sąjunga Europos geležinkelių bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 600 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 24 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

88 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti:

(a)mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, grindžiamą veikla, kurią finansuoja Europos geležinkelių bendroji įmonė arba bendroji įmonė „Shift2Rail“;

(b)lygiagrečią ir papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, finansuojamą kitų nei Sąjunga narių lėšomis, kuri turi aiškią Sąjungos pridėtinę vertę ir kuria prisidedama prie Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo;

(c)kitų nei Sąjunga narių finansuojamą veiklą, vykdomą pagal projektus, finansuojamus pagal nacionalines arba regionines programas, kuriomis papildoma Europos geležinkelių bendrosios įmonės finansuojama veikla;

(d)bendrosios įmonės „Shift2Rail“ veiklos kontekste finansuotos veiklos rezultatų įsisavinimą, tolesnį panaudojimą, demonstracinę veiklą ir standartizavimą.

2.Kalbant apie kitų nei Sąjunga narių finansuojamą veiklą, vykdomą pagal projektus, finansuojamus pagal kitas Europos partnerystes arba kitas Sąjungos programas, taip pat kalbant apie kitas mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas ir investicijas, turinčias didelę Sąjungos pridėtinę vertę ir padedančias siekti Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslų ir vykdyti jos papildomą veiklą, finansuojamą jos pačios lėšomis, – nurodoma tokios veiklos vertė, Sąjungos finansavimo rūšis, lygis ir šaltinis, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

89 straipsnis

Europos geležinkelių bendrosios įmonės organai

1.Europos geležinkelių bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)sistemos ramsčio iniciatyvinė grupė;

(d)valstybių atstovų grupė;

(e)įgyvendinimo grupė.

2.Be to, Europos geležinkelių bendroji įmonė gali įsteigti mokslinę iniciatyvinę grupę arba prašyti nepriklausomų akademinių ekspertų arba bendrų mokslinių patariamųjų organų mokslinių konsultacijų.

90 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys du Komisijos atstovai;

(b)po vieną kiekvieno kito nei Sąjunga nario atstovą.

91 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Valdybai pirmininkauja Komisija Sąjungos vardu.

2.Stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose ir svarstymuose, tačiau be balsavimo teisės, nuolat kviečiamas valstybių atstovų grupės pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Stebėtojų teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose ir svarstymuose, tačiau be balsavimo teisės, kviečiami Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir Europos geležinkelių mokslinių tyrimų patariamosios tarybos atstovai.

3.Nepaisant 15 straipsnio 1 dalies dėl veiklos, kuri turi būti vykdoma sistemos ramsčio veiklos srityje, laikoma, kad sprendimas priimtas, jei jis priimamas bent 55 proc. balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių atstovų balsus, dauguma.

4. Nepaisant 15 straipsnio 4 dalies, valdyba kartą per metus susirenka generalinėje asamblėjoje, kurioje kviečiami dalyvauti visi Europos geležinkelių bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos dalyviai. Asamblėjoje skatinama apsvarstyti Europos geležinkelių bendrosios įmonės bendrą veiklos kryptį, kartu vedant atviras ir skaidrias diskusijas apie pagrindinio plano įgyvendinimo pažangą.

92 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

Be 16 straipsnyje nustatytų užduočių, Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

(a)tvirtina pagrindinį planą ir visus pasiūlymus jį keisti;

(b)tvirtina sistemos veiklos srities darbo programas, įskaitant biudžetą, ir jų pakeitimus, remdamasi sistemos ramsčio iniciatyvinės grupės rekomendacijomis ir vykdomojo direktoriaus pasiūlymais.

93 straipsnis

Sistemos ramsčio iniciatyvinė grupė

1.Sistemos ramsčio iniciatyvinę grupę sudaro Komisijos, geležinkelių ir judumo sektoriaus ir atitinkamų organizacijų atstovai, Europos geležinkelių bendrosios įmonės vykdomasis direktorius ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros atstovai. Galutinį sprendimą dėl grupės sudėties priima Komisija. Pagrįstais atvejais Komisija stebėtojų teisėmis dalyvauti sistemos ramsčio iniciatyvinės grupės posėdžiuose gali pakviesti papildomus atitinkamus ekspertus ir suinteresuotąsias šalis.

2.Sistemos ramsčio iniciatyvinei grupei pirmininkauja Komisija.

3.Sistemos ramsčio iniciatyvinės grupės rekomendacijos priimamos bendru sutarimu. Nepasiekus bendro sutarimo, Europos geležinkelių bendrosios įmonės vykdomasis direktorius parengia valdybai ataskaitą, kurioje išdėstomi pagrindiniai bendri punktai ir skirtingos nuomonės.

4.Sistemos ramsčio iniciatyvinė grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

5.Sistemos ramsčio iniciatyvinė grupė atsakinga už tai, kad vykdomajam direktoriui ir valdybai būtų teikiamos konsultacijos bet kuriuo iš toliau išvardytų klausimų:

(a)požiūrio į veiklos suderinimą ir sistemos struktūros vystymą, įskaitant atitinkamą pagrindinio plano dalį;

(b)83 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo;

(c)84 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytos užduoties vykdymo;

(d)išsamaus metinio sistemos ramsčio įgyvendinimo plano, atitinkančio valdybos pagal 92 straipsnio b punktą patvirtintas darbo programas.

94 straipsnis

Įgyvendinimo grupė

1.Įgyvendinimo grupė įsteigiama pagal 21 straipsnį. Įgyvendinimo grupės funkcijos – konsultuoti valdybą dėl geležinkelių inovacijų, kurias sukūrė Europos geležinkelių bendroji įmonė, įsisavinimo rinkoje ir remti novatoriškų sprendimų diegimą.

2.Įgyvendinimo grupė, kaip sistemos ramsčio iniciatyvinė grupė, yra atvira visoms suinteresuotosioms šalims. Įgyvendinimo grupės narius išrenka ir visų pirma įgyvendinimo grupės dydį ir sudėtį, įgaliojimų trukmę ir narių kadencijos atnaujinimo sąlygas nustato valdyba. Įgyvendinimo grupės sudėtimi užtikrinamas tinkamas teminis aspektas ir atstovavimas. Narių sąrašas skelbiamas Europos geležinkelių bendrosios įmonės interneto svetainėje.

3.Įgyvendinimo grupės atstovas gali būti kviečiamas stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose, bet be balsavimo teisės.

4.Įgyvendinimo grupė valdybos prašymu teikia rekomendacijas su geležinkelių srities novatoriškų sprendimų diegimu susijusiais klausimais. Įgyvendinimo grupė taip pat gali teikti rekomendacijas savo iniciatyva.

95 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra

Europos geležinkelių bendroji įmonė užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, visų pirma įgyvendinant pagrindinį planą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/796 59 40 straipsnį šį bendradarbiavimą sudaro toliau išvardytos patariamosios užduotys:

(a)pagalba, susijusi su mokslinių tyrimų poreikiais, kylančiais įgyvendinant bendrą Europos geležinkelių erdvę, kuriuos Europos geležinkelių bendroji įmonė turėtų įtraukti į pagrindinį planą ir jo pakeitimus, taip pat į darbo programas;

(b)grįžtamoji informacija ir konsultacijos dėl sąveikumo ir saugos, į kurias reikia atsižvelgti vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, konkrečiau, vykdant veiklą pagal projektus ir siekiant su 84 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytais tikslais susijusių rezultatų;

(c)parama Europos geležinkelių bendrajai įmonei nustatant poreikį, kad ji atliktų bet kokį papildomą konkretų patvirtinimą ar tyrimus, be kita ko, dalyvaujant nacionalinėms saugos institucijoms;

(d)konsultacijos sistemos ramsčio klausimais;

(e)užtikrinimas, kad rengiant specifikacijas, įskaitant sąsajas, funkcinių reikalavimų specifikacijas ir sistemos reikalavimų specifikacijas, būtų atsižvelgiama į patirtį ir grįžtamąją informaciją, susijusią su TSS ar standartais.

96 straipsnis

Valstybių atstovų grupė

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkami atstovai pateiktų suderintą poziciją, atspindinčią jų valstybės narės nuomonę, išreikštą:

(a)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 51 straipsniu įsteigtame Geležinkelių sąveikos ir saugos komitete;

(b)Programos „Europos horizontas“ komitete – Strateginiame programos komitete (5 veiksmų grupė);

(c)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 62 straipsniu įsteigtame Bendros Europos geležinkelių erdvės komitete.

2.Nepaisant 20 straipsnio nuostatų, valstybių atstovų grupė pateikia valdybai nuomonę dėl žemo technologinės parengties lygio mokslinių tyrimų temų, kurios turi būti įtrauktos į darbo programą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

VISUOTINĖS SVEIKATOS EDCTP3 BENDROJI ĮMONĖ

97 straipsnis

Visuotinės sveikatos EDCPT3 bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)mažinti socialinę ir ekonominę infekcinių ligų sukeliamą naštą Užsachario Afrikoje, skatinant naujų arba patobulintų sveikatos technologijų kūrimą ir diegimą;

(b)didinti sveikatos saugumą Užsachario Afrikoje ir visame pasaulyje, stiprinant moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamus parengties infekcinėms ligoms ir reagavimo siekiant jas kontroliuoti pajėgumus.

2.Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)skatinti naujų arba patobulintų sveikatos technologijų, skirtų kovoti su infekcinėmis ligomis, kūrimą ir naudojimą remiant klinikinius tyrimus Užsachario Afrikoje;

(b)stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir nacionalines sveikatos mokslinių tyrimų sistemas Užsachario Afrikoje, siekiant kovoti su infekcinėmis ligomis;

(c)padėti geriau suderinti Sąjungos valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir Užsachario šalių veiksmus pagal bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę visuotinės sveikatos srityje, kad būtų padidintas Europos viešųjų investicijų išlaidų efektyvumas;

(d)stiprinti Užsachario Afrikos pajėgumus pasirengti epidemijoms, užtikrinant veiksmingą ir greitą mokslinių tyrimų srities atsaką, kad būtų plėtojama esminė diagnostika, vakcinos ir terapija, kurios padėtų anksti nustatyti ir kontroliuoti naujas epidemiją galinčias sukelti ligas;

(e) skatinti produktyvų ir tvarų tinklų kūrimą ir partnerystes visuotinės sveikatos mokslinių tyrimų srityje, formuojant Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių tarpusavio santykius su daugybe privačiojo ir viešojo sektorių organizacijų.

98 straipsnis

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)skatina megzti produktyvius Europos ir Afrikos šalių asmenų, grupių ir institucijų santykius;

(b)didina institucijų ir mokslinių tyrimų grupių informuotumą apie bendrus interesus ir bendrus tikslus, siekdama palengvinti ir stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant projektus ir institucijų bendradarbiavimą;

(c)padeda suderinti Europos ir Afrikos finansuotojų, institucijų ir valdžios institucijų visuotinės sveikatos strategijas;

(d)pritraukia papildomų investicijų, apimančių privačiojo, viešojo ir labdaros sektorių partnerius.

99 straipsnis

Nariai

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)EDCTP asociacija, pagal Nyderlandų teisę įsteigta ne pelno organizacija, įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės.

100 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 800 000 000 EUR, įskaitant iki 29 878 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti; šį įnašą sudaro:

(a)iki 400 000 000 EUR, jei kitų nei Sąjunga narių arba juos sudarančių subjektų įnašas yra bent jau lygus šiai sumai;

(b)iki 400 000 000 EUR, jei prisidedančių partnerių arba juos sudarančių subjektų įnašai yra bent jau lygūs šiai sumai.

Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

101 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys subjektai skirtų iš viso bent 439 878 000 EUR įnašą, įskaitant iki 29 878 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įnašą sudaro pagal 11 straipsnio 1 dalį Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrajai įmonei skiriami įnašai.

102 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės papildomą veiklą, kuri atitinka Visuotinės sveikatos EDCTP3 strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, suderintai, integruotai ir nuosekliai plėtoja ir įgyvendina EDCTP asociacija ir ją sudarantys subjektai.

2.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti:

(a)EDCTP asociaciją sudarančių subjektų veiklą, kuri suderinta su panašia kitų EDCTP asociaciją sudarančių subjektų veikla ir savarankiškai valdoma pagal nacionalines finansavimo taisykles;

(b)veiklą, kurią vykdo Užsachario Afrikos vyriausybinės mokslinių tyrimų organizacijos;

(c)veiklą, kuria skatinamas tinklų kūrimas ir partnerystės ryšiai su įvairiomis privačiojo ir viešojo sektorių organizacijomis;

(d)bet kokią kitą veiklą, reikalingą Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės tikslams pasiekti.

103 straipsnis

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės organai

3.Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)Mokslinis komitetas;

(d)suinteresuotųjų šalių grupė.

104 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys šeši Komisijos atstovai;

(b)šeši EDCTP asociacijos atstovai.

105 straipsnis

Valdybos veikimas

EDCTP asociacijos nariams kartu priklauso 50 proc. balsavimo teisių.

106 straipsnis

Mokslinis komitetas

1.Pagal 19 straipsnio 1 dalies a punktą Mokslinis komitetas yra Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės mokslinis patariamasis organas.

2.Be 19 straipsnyje išvardytų užduočių, Mokslinis komitetas taip pat atlieka šias užduotis:

(a)padeda rengti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės veiklos strateginį ir mokslinį planavimą;

(b)pataria dėl strategijų, kuriomis siekiama skatinti sąveiką ir partnerystes su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

(c)prireikus padeda rengti strateginius ir mokslinius dokumentus, susijusius su Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrąja įmone;

(d)teikia strategines ir mokslines konsultacijas Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrajai įmonei ir užtikrina sėkmingą vykdomų projektų įgyvendinimą;

(e)nustato strateginius poreikius ir prioritetus, kad būtų sparčiau kuriamos naujos arba patobulintos klinikinės intervencinės priemonės, įskaitant būtiną mokymą, tinklų kūrimą ir pajėgumų stiprinimą šiems tikslams pasiekti;

(f)peržiūri su skurdu susijusių ir apleistų ligų padėtį, siekdamas nustatyti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės vaidmenį bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų sparčiau kuriamos arba tobulinamos kovos su šiomis ligomis intervencinės priemonės;

(g)vertina padėtį, susijusią su visuotinio produktų kūrimu, ir ypatingos svarbos būsimo produktų kūrimo galimybes;

(h)teikia konsultacijas dėl kvietimų teikti pasiūlymus ir kitų programų peržiūros;

(i)teikia paramą ir nuomonę dėl Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės stebėsenos ir vertinimo sistemos, taip pat prisideda prie Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojamų dotacijų mokslinių rezultatų ir strateginio poveikio stebėsenos;

(j)konsultuoja, padeda ir dalyvauja Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės darbo grupėse, suinteresuotųjų šalių susitikimuose, EDCTP forume ir kituose susijusiuose renginiuose.

3.Pirmininkas rengia metinę Mokslinio komiteto praėjusių metų veiklos bei pasiekimų ataskaitą ir pateikia ją tvirtinti valdybai.

107 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių grupė 

Be 21 straipsnyje nustatytų užduočių, suinteresuotųjų šalių grupė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)teikia nuomonę dėl mokslinių, strateginių ir technologinių prioritetų, kuriuos turi įgyvendinti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, kaip nustatyta strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje arba kitame lygiaverčiame dokumente, atsižvelgiant į visuotinės sveikatos ir gretimų sektorių pažangą ir poreikius;

(b)teikia pasiūlymus, kad būtų galima užtikrinti konkrečią sąveiką tarp Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės ir gretimų sektorių arba sektorių, su kuriais užtikrinama sąveika, manoma, teiks pridėtinę vertę;

(c)prisideda prie EDCTP forumo veiklos. 

108 straipsnis

Tinkamumas gauti finansavimą

1.Vadovaujantis Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 13 straipsnio 1 dalimi ir nukrypstant nuo [19 straipsnio 1 dalies], Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansavimas skiriamas tik juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir įsteigtiems EDCTP asociaciją sudarančiose valstybėse. Išimtiniais atvejais ir su sąlyga, kad tai numatyta darbo programoje, kitose valstybėse įsteigti subjektai gali gauti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansavimą dėl konkrečių kvietimo teikti pasiūlymus temų; finansavimas taip pat galimas kvietimo teikti pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiama ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, atveju.

2.Sąjunga siekia sudaryti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kuriais būtų galima apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Kai subjektai, įsteigti trečiojoje valstybėje, be tokio susitarimo dalyvauja finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose, prieš sudarant tokius susitarimus ir siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus valstybėje narėje arba asocijuotojoje valstybėje nustatomas netiesioginių veiksmų finansinis koordinatorius, išankstinio finansavimo suma atitinkamai pritaikoma, o dotacijos susitarimo atsakomybės nuostatose tinkamai atsižvelgiama į finansinę riziką.

109 straipsnis

Nustatyti dalyviai

Kvietime teikti pasiūlymus vienas iš tinkamumo kriterijų gali būti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės nustatytų subjektų dalyvavimas. Jis tinkamai pagrindžiamas darbo programoje, kurioje taip pat gali būti numatyta, kad tokie nustatyti dalyviai negali gauti Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansavimo pagal atrinktus netiesioginius veiksmus.

110 straipsnis

Etikos principai

Su Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės veikla susiję klinikiniai tyrimai ir įgyvendinimo moksliniai tyrimai atliekami laikantis pagrindinių etikos principų, pripažintų tarptautinių reguliavimo standartų ir gerosios dalyvaujamosios patirties.

111 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos vaistų agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Europos vaistų agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru.

112 straipsnis

Galimybės naudotis už prieinamą kainą

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojamų netiesioginių veiksmų dalyviai užtikrina, kad produktai ir paslaugos, sukurti visiškai arba iš dalies remiantis netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų pateikti ir prieinami visuomenei teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis. Todėl tam tikrais atvejais darbo programoje nurodomos papildomos naudojimosi pareigos, susijusios su konkrečiais netiesioginiais veiksmais.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

NOVATORIŠKŲ SVEIKATOS SPRENDIMŲ INICIATYVOS BENDROJI ĮMONĖ

113 straipsnis

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė iki 2030 m. taip pat turi pasiekti šiuos bendruosius tikslus:

(a)prisidėti kuriant Sąjungos masto sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kuri padėtų lengviau pritaikyti mokslo žinias kuriant inovacijas, visų pirma pradedant vykdyti bent 30 didelio masto tarpsektorinių projektų, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama sveikatos inovacijoms;

(b)skatinti kurti saugias, veiksmingas, į žmones orientuotas ir ekonomiškai efektyvias inovacijas, kuriomis būtų reaguojama į neįgyvendintus strateginius visuomenės sveikatos poreikius, bent penkiais pavyzdžiais parodant galimybę integruoti sveikatos priežiūros produktus ar paslaugas, ir įrodyti, kad tos inovacijos yra tinkamos diegti sveikatos priežiūros sistemose. Susiję projektai turėtų apimti ligų, kurios daro poveikį Sąjungos gyventojams, prevenciją, diagnostiką, gydymą ir (arba) valdymą, įskaitant indėlį į Europos kovos su vėžiu planą;

(c)skatinti tarpsektorines sveikatos inovacijas, skirtas pasaulio mastu konkurencingai Europos sveikatos pramonei, ir padėti siekti naujosios Europos pramonės strategijos ir Europos vaistų strategijos tikslų.

2.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)padėti geriau suprasti sveikatą lemiančius veiksnius ir prioritetines susirgimų sritis;

(b)integruoti nenuoseklias sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pastangas, sutelkiant sveikatos pramonės sektorius ir kitas suinteresuotąsias šalis ir daugiausia dėmesio skiriant nepatenkintiems visuomenės sveikatos poreikiams, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti priemones, platformas, technologijas bei procesus ir tobulinti duomenis ir taip gerinti ligų prognozę, prevenciją, plitimo stabdymą, diagnozę, gydymą ir valdymą, tenkinant galutinių vartotojų poreikius;

(c)įrodyti į žmones orientuotų integruotų sveikatos priežiūros sprendimų pagrįstumą;

(d)išnaudoti visas skaitmeninimo ir keitimosi duomenimis sveikatos priežiūros srityje galimybes;

(e)sudaryti sąlygas kurti naujas ir patobulintas metodikas ir modelius, skirtus visapusiškam novatoriškų ir integruotų sveikatos priežiūros sprendimų pridėtinės vertės vertinimui.

114 straipsnis

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)skatina glaudų ir ilgalaikį Sąjungos, kitų narių, prisidedančių partnerių ir kitų su sveikatos priežiūra susijusių suinteresuotųjų šalių, pvz., kitų susijusių pramonės šakų, sveikatos priežiūros institucijų (pvz., reguliavimo įstaigų, sveikatos technologijų vertinimo įstaigų ir mokėtojų), pacientų organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų ir paslaugų teikėjų bei akademinės bendruomenės, bendradarbiavimą;

(b)veiksmingai remia ikikonkurencinio etapo sveikatos priežiūros srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma veiksmus, kuriais kelių sveikatos priežiūros pramonės sektorių subjektai suburiami dirbti kartu nepatenkintų visuomenės sveikatos poreikių srityse;

(c)užtikrina, kad visos suinteresuotosios šalys turėtų galimybę siūlyti sritis, kuriose ateityje būtų skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus;

(d)nuolat peržiūri Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir atlieka reikalingus pakeitimus, atsižvelgdama į jos įgyvendinimo metu pasiektus mokslo laimėjimus arba naujus visuomenės sveikatos poreikius;

(e)skelbia informaciją apie projektus, įskaitant informaciją apie dalyvaujančiuosius subjektus, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansinio įnašo sumą ir kiekvieno dalyvio įsipareigotus sumokėti nepiniginius įnašus;

(f)reguliariai palaiko ryšius, įskaitant bent vieną metinį posėdį, su interesų grupėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų užtikrintas Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos atvirumas ir skaidrumas;

(g)atlieka visas kitas užduotis, reikalingas 113 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

115 straipsnis

Nariai

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)Europos radiologinės, elektromedicininės ir sveikatos priežiūros IT pramonės koordinavimo komitetas (COCIR), Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, asociacijos „EuropaBio“ ir „MedTech Europe“, taip pat grupė „VaccinesEurope“, įsipareigojimo raštu pranešę apie savo atitinkamus sprendimus besąlygiškai prisijungti prie Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės;

(c)asocijuotieji nariai, kurie turi būti atrenkami pagal 7 straipsnį.

116 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 1 200 000 000 EUR, įskaitant iki 30 212 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti; šį įnašą sudaro:

(a)iki 1 000 000 000 EUR, jei ši suma bus papildyta tokio pat dydžio kitų nei Sąjunga narių arba juos sudarančių ar su jais susijusių subjektų įnašu;

(b)iki 200 000 000 EUR, jei ši suma bus papildyta tokio pat dydžio prisidedančių partnerių arba juos sudarančių ar su jais susijusių subjektų papildomais įnašais.

Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

117 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 1 000 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 30 212 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.1 dalyje nurodytus įnašus sudaro Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrajai įmonei pagal 11 straipsnio 1 dalį skiriami įnašai.

3.Papildomai veiklai skirti nepiniginiai įnašai Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos programos lygmeniu neturi sudaryti daugiau kaip 50 proc. kitų nei Sąjunga narių nepiniginių įnašų.

4.Išlaidos, susijusios su dalyvių įnašais netiesioginiams veiksmams, kuriuos finansuoja Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė, turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. netiesioginio veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų ir susijusių papildomos veiklos išlaidų. Kai tai pateisinama, darbo programoje išimties tvarka gali būti leidžiama mažesnė įnašų, skiriamų atskiram netiesioginiam veiksmui ir su juo susijusiai papildomai veiklai, dalis.

5.Išlaidos, patirtos vykdant netiesioginius veiksmus kitose nei programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės trečiosiose valstybėse, turi būti pagrįstos ir susijusios su 113 straipsnyje nustatytais tikslais. Jos neturi viršyti 20 proc. nepiniginių įnašų veiklos išlaidoms padengti, kuriuos Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos programos lygmeniu teikia kiti nei Sąjunga nariai ir prisidedantys partneriai. Išlaidos, viršijančios 20 proc. nepiniginių įnašų veiklos išlaidoms padengti Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos programos lygmeniu, nelaikomos nepiniginiais įnašais veiklos išlaidoms padengti.

6.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės darbo programose gali būti nustatytos konkrečios ribos, taikytinos nepiniginiams įnašams veiklos išlaidoms, patirtoms kitose nei programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės trečiosiose valstybėse netiesioginių veiksmų lygmeniu, padengti. Priimant sprendimus dėl tokių konkrečių ribų visų pirma atsižvelgiama į atitinkamų veiksmų tikslus ir poveikį ir šios ribos neturi viršyti 5 dalyje Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos programos lygmeniu nustatytos viršutinės ribos.

118 straipsnis

Su papildoma veikla susijusios sąlygos

1.Pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą papildoma veikla vykdoma Sąjungoje arba programos „Europos horizontas“ asocijuotosiose valstybėse ir gali apimti:

(a)veiklą, kuria padedama siekti Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansuojamų veiksmų tikslų;

(b)veiklą, kuria prisidedama prie Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansuojamų veiksmų rezultatų sklaidos, tvarumo ar naudojimo.

2.Prireikus į projektų pasiūlymus įtraukiamas su jais susijusios papildomos veiklos planas. Išlaidos, susijusios su tokia konkretaus projekto papildoma veikla, turi būti patirtos laikotarpiu nuo pasiūlymo pateikimo dienos iki dienos, kurią sueina dveji metai, skaičiuojant nuo netiesioginio veiksmo pabaigos dienos.

3.Kad išlaidos būtų apskaitomos kaip nepiniginiai įnašai, nurodyti 11 straipsnio 1 dalies b punkte, pagrindinė papildoma veikla turi būti vykdoma Europos Sąjungoje arba programos „Europos horizontas“ asocijuotosiose valstybėse.

119 straipsnis

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės organai

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)inovacijų specialistų grupė;

(d)valstybių atstovų grupė.

120 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys penki Europos Komisijos atstovai;

(b)po vieną kiekvieno kito nei Sąjunga nario atstovą.

121 straipsnis

Valdybos veikimas

Kitiems nei Sąjunga nariams kartu priklauso 50 proc. balsavimo teisių.

122 straipsnis

Inovacijų specialistų grupė

1.Inovacijų specialistų grupė pataria valdybai klausimais, susijusiais su Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, taikant 19 straipsnį.

2.Inovacijų specialistų grupę sudaro šie nuolatiniai grupės nariai:

(a)Sąjungos vardu veikiantys keturi Komisijos atstovai;

(b)keturi kitų nei Sąjunga narių atstovai;

(c)du valstybių atstovų grupės atstovai;

(d)du mokslininkų bendruomenės atstovai, kuriuos po atviro atrankos proceso pagal 19 straipsnio 4 dalį skiria valdyba;

(e)iki šešių nuolatinių grupės narių, kuriuos po atviro atrankos proceso pagal 19 straipsnio 4 dalį skiria valdyba, visų pirma užtikrindama tinkamą sveikatos priežiūros veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių, visų pirma viešojo sektoriaus, pacientų ir galutinių naudotojų, atstovavimą;

(f)vykdomasis direktorius ir vienas papildomas programų biuro atstovas.

3.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nariams atstovaujantys grupės nariai prireikus gali skirti ad hoc grupės narius konkretiems klausimams aptarti. Kiekvienam posėdžiui jie kartu gali paskirti ne daugiau kaip šešis ad hoc grupės narius.

Tokie ad hoc grupės nariai skiriami remiantis jų mokslo ar techninėmis ekspertinėmis žiniomis klausimais, kurie turi būti aptariami atitinkamuose posėdžiuose, arba atsižvelgiant į poreikį sukurti sąveiką su kitomis mokslinių tyrimų programomis.

Grupės nariai, atstovaujantys Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nariams, ad hoc grupės narius bendru sutarimu skiria nustatytam laikotarpiui. Apie savo sprendimus jie praneša programų biurui ir kitiems nuolatiniams grupės nariams.

4.Nepaisant valstybių atstovų grupės užduočių, nustatytų 20 straipsnio 7 dalyje, inovacijų specialistų grupė valdybos prašymu arba savo iniciatyva teikia valdybai konsultacijas mokslo ir technologijų klausimais, susijusiais su Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės tikslais, visų pirma dėl:

(a)mokslinių prioritetų;

(b)darbo programos projekto, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį;

(c)kitų nei Sąjunga narių papildomos veiklos planavimo, kaip nurodyta 118 straipsnyje;

(d)patariamųjų grupių, orientuotų į konkrečius mokslinius prioritetus, steigimo;

(e)sąveikos su kita programos „Europos horizontas“ veikla, įskaitant kitas Europos partnerystes, taip pat kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir nacionalinėmis finansavimo programomis kūrimo.

5.Inovacijų specialistų grupei pirmininkauja vykdomasis direktorius. Tinkamai pagrįstais atvejais vykdomasis direktorius gali paskirti Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės programų biuro vyresnįjį darbuotoją, kuris jo vardu pirmininkautų inovacijų specialistų grupei.

6.Teikdami 19 straipsnio 8 dalyje nurodytą ataskaitą, grupės nariai, atstovaujantys Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nariams, po diskusijų su visais posėdyje dalyvaujančiais grupės nariais bendru sutarimu priima pasiūlymus dėl 4 dalyje nurodytų klausimų. Nepasiekus bendro sutarimo, pirmininkas apie padėtį praneša valdybai. Kiekvienas grupės narys ataskaitoje gali pareikšti skirtingą nuomonę.

7.Inovacijų specialistų grupė eilinius posėdžius rengia bent du kartus per metus. Komisijai atstovaujantiems grupės nariams arba daugumai grupės narių, atstovaujančių kitiems nei Sąjunga nariams, paprašius, ji gali sušaukti neeilinius posėdžius.

8.Inovacijų specialistų grupės nariai keičiasi svarbia informacija ir aptaria savo sumanymus prieš posėdžius bet kokia tinkama forma. Prireikus jie derina savo veiklą su bet kurios kitos patariamosios grupės veikla.

123 straipsnis

Netiesioginiams veiksmams taikomos sąlygos

1. Šiame reglamente nepatenkinamas visuomenės sveikatos poreikis apibrėžiamas kaip poreikis, kurio sveikatos priežiūros sistemos šiuo metu nepatenkina dėl galimybių trūkumo ar prieinamumo priežasčių, pavyzdžiui, kai nėra tinkamo tam tikros sveikatos būklės diagnozavimo, prevencijos ar gydymo metodo arba kai žmonių galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra ribotos dėl išlaidų, atstumo iki sveikatos priežiūros įstaigų ar laukimo laiko. Į asmenis orientuota priežiūra – tai požiūris į priežiūrą, sąmoningai grindžiamas asmenų, slaugytojų, šeimų ir bendruomenių požiūriu, juos laikant sveikatos priežiūros sistemų, kurios organizuojamos atsižvelgiant į poreikius ir pageidavimus, o ne į atskiras ligas, dalyviais ir naudos gavėjais.

2.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansuojami netiesioginiai veiksmai gali apimti klinikinius tyrimus, kurių tikslinė sritis arba numatoma paskirtis yra susijusi su nepatenkintu visuomenės sveikatos poreikiu, kuris daro didelį poveikį arba dėl kurio kyla grėsmė Sąjungos gyventojams.

3.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansuojamų netiesioginių veiksmų dalyviai turi užtikrinti, kad produktai ir paslaugos, sukurti visiškai arba iš dalies remiantis netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų pateikti ir prieinami visuomenei teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis. Todėl tam tikrais atvejais darbo programoje nurodomos papildomos naudojimosi pareigos, susijusios su konkrečiais netiesioginiais veiksmais.

4.Jei tai numatyta darbo programoje, gali reikėti, kad konkrečiuose netiesioginiuose veiksmuose dalyvautų Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės nustatyti juridiniai asmenys. Šiems juridiniams asmenims Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės finansavimas negali būti teikiamas.

5.Visi juridiniai asmenys, kurie konkrečiuose netiesioginiuose veiksmuose dalyvauja su nustatytais juridiniais asmenimis, nurodytais 4 dalyje, negali gauti finansavimo, jei:

(a)tai pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 500 mln. EUR;

(b)jie yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami a punkte aprašyto juridinio asmens ar taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami, kaip a punkte aprašytas juridinis asmuo;

(c)jie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja a punkte nurodytą juridinį asmenį.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAZINIŲ SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ BENDROJI ĮMONĖ

124 straipsnis

Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)stiprinti atvirą Sąjungos elektroninių komponentų ir sistemų technologinę autonomiją, kad būtų patenkinami būsimi vertikaliųjų pramonės šakų ir visos ekonomikos poreikiai. Bendras tikslas – padėti iki 2030 m. padvigubinti elektroninių komponentų ir sistemų projektavimo ir gamybos Europoje vertę, atsižvelgiant į Sąjungos vaidmenį kuriant produktus ir paslaugas;

(b)užtikrinti Sąjungos mokslinę kompetenciją ir inovacijų lyderystę naujų komponentų ir sistemų technologijų srityje, aktyviai dalyvaujant MVĮ. MVĮ turėtų sudaryti ne mažiau kaip trečdalį visų netiesioginių veiksmų dalyvių ir joms turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. viešojo finansavimo;

(c)užtikrinti, kad komponentų ir sistemų technologijos padėtų spręsti Europos visuomenės ir aplinkos apsaugos uždavinius. Tikslas – užtikrinti suderinamumą su Sąjungos efektyvaus energijos vartojimo politika ir padėti iki 2030 m. energijos suvartojimą sumažinti 32,5 proc.

2.Be 1 dalyje nustatytų tikslų, Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)sukurti Europoje projektavimo ir gamybos strateginėse taikymo srityse pajėgumus;

(b)suformuoti subalansuotą didelių ir mažų projektų, kuriais būtų remiamas spartus technologijų perkėlimas iš mokslinių tyrimų į pramoninę aplinką, portfelį;

(c)sukurti dinamišką Sąjungos masto ekosistemą, pagrįstą skaitmeninėmis vertės grandinėmis, ir paprastesnes prieigos prie jos galimybes naujiems dalyviams;

(d)stiprinti komponentų technologijas, kuriomis užtikrinamas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir sektorių Europoje saugumas, pasitikėjimas ir energijos vartojimo efektyvumas;

(e)skatinti nacionalinių išteklių sutelkimą ir užtikrinti nuoseklų Sąjungos ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, vykdomų elektroninių komponentų ir sistemų srityje, suderinimą;

(f)užtikrinti iniciatyvos strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir ES politikos nuoseklumą, kad būtų užtikrintas veiksmingas elektroninių komponentų ir sistemų technologijų indėlis.

125 straipsnis

Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Bazinių skaitmeninių technologijų įmonė taip pat stebi netiesioginių veiksmų įgyvendinimą ir administruoja valdybos bei viešojo sektoriaus institucijų tarybos dotacijų susitarimus ir sprendimus.

126 straipsnis

Nariai

1.Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės nariai yra:

(a)viešojo sektoriaus institucijos, kurias sudaro:

i) Komisijos atstovaujama Sąjunga;

ii) šios dalyvaujančiosios valstybės:

– […];

– […].

(b)privatūs nariai, kuriuos sudaro šios pramonės asociacijos ir jas sudarantys subjektai: pagal Prancūzijos teisę registruota asociacija AENEAS, kurios registruota buveinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje; pagal Nyderlandų teisę registruota pramonės asociacija ARTEMIS (ARTEMISIA), kurios registruota buveinė yra Eindhovene, Nyderlanduose; pagal Vokietijos teisę registruota asociacija „EPoSS e.V.“, kurios registruota buveinė yra Berlyne, Vokietijoje.

2.Kiekviena dalyvaujančioji valstybė skiria savo atstovus į Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės organus ir nustato nacionalinį subjektą arba subjektus, kuriems suteikia atsakomybę už savo įsipareigojimų, susijusių su Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veikla, vykdymą.

127 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 1 800 000 000 EUR, įskaitant iki 22 090 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

128 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Per 3 straipsnyje nurodytą laikotarpį Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančios valstybės skiria bendrą įnašą, kurio suma yra bent lygi 127 straipsnyje nurodyto Sąjungos įnašo, skirto veiklos išlaidoms padengti, sumai.

2.Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės privatūs nariai per 3 straipsnyje nurodytą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirs bent 2 511 164 000 EUR įnašą į Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę.

3.Pagal 26 straipsnio 4 dalį privatūs nariai skiria arba susitaria, kad juos sudarantys ir su jais susiję subjektai skirs iki 22 090 000 EUR finansinį įnašą Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti.

4.1 dalyje nurodytus įnašus sudaro 11 straipsnio 4 dalyje nustatyti įnašai. 2 dalyje nurodytus įnašus sudaro 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti įnašai, įskaitant bent 2 489 074 000 EUR 11 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų įnašų. 3 dalyje nurodytus įnašus sudaro 11 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyti įnašai.

129 straipsnis

Dalyvaujančiųjų valstybių įnašai

1.Kiekviena dalyvaujančioji valstybė paveda Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei naudoti jų įnašus, skirtus toje dalyvaujančiojoje valstybėje įsteigtiems netiesioginių veiksmų dalyviams, bendrajai įmonei sudarant dotacijų susitarimus. Jos taip pat paveda Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei išmokėti jų įnašus dalyviams. Jos nurodo netiesioginiams veiksmams skiriamas sumas.

2.Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujantys paramos gavėjai pasirašo vieną dotacijos susitarimą su Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąja įmone. Išsamios dotacijos susitarimo taisyklės, įskaitant atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, turi derėti su programos „Europos horizontas“ taisyklėmis.

3.Dalyvaujančiosios valstybės įsipareigoja išmokėti visą savo įnašų sumą, sudarant teisiškai privalomus dalyvaujančiųjų valstybių tuo tikslu paskirtų subjektų ir Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės susitarimus. Tokie susitarimai sudaromi prieš patvirtinant darbo programą.

4.Valdyba, tvirtindama susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidų sąmatas, deramai atsižvelgia į 3 dalyje nurodytus susitarimus, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės biudžeto pusiausvyros principo.

5.Vykdomasis direktorius pateikia valdybai 3 dalyje nurodytus susitarimus, kuriais pagrindžiamos susijusios mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidų sąmatos.

6.Kita dalyvaujančiųjų valstybių ir Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės bendradarbiavimo ir su 1 dalyje nurodytais įnašais susijusių įsipareigojimų vykdymo tvarka nustatoma susitarimais, kuriuos turi sudaryti kiekvienos dalyvaujančiosios valstybės tuo tikslu paskirti subjektai ir Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė.

130 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

1.Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės valdyba, gavusi privačių narių valdybos pasiūlymą ir atsižvelgdama į viešojo sektoriaus institucijų tarybos nuomonę, prireikus gali patvirtinti 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą papildomos veiklos planą.

2.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti:

(a)privačias investicijas, kuriomis siekiama industrializuoti Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės ir bendrosios įmonės ECSEL projektų rezultatus;

(b)bandomuosius, demonstracinius, taikomuosius projektus, diegimą, industrializavimą, įskaitant atitinkamas kapitalo išlaidas;

(c)susijusią mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuri nefinansuojama valstybės lėšomis;

(d)veiklą, finansuojamą Europos investicijų banko paskolomis, bet nefinansuojamą skiriant Sąjungos dotaciją;

(e)veiklą, skirtą ekosistemai, kuria remiamas technologijų naudotojų ir tiekėjų bendradarbiavimas, plėtoti.

131 straipsnis

Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės organai

Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)viešojo sektoriaus institucijų taryba;

(d)privačių narių taryba.

132 straipsnis

Valdybos sudėtis

Kiekvienas Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės narys skiria savo atstovus ir pagrindinį atstovą, kuriam suteikiama teisė nario vardu balsuoti valdyboje.

133 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Balsavimo teisės valdyboje paskirstomos taip:

(a)trečdalis Komisijai,

(b)trečdalis privatiems nariams bendrai ir

(c)trečdalis dalyvaujančiosioms valstybėms bendrai.

2.Pirmuosius dvejus finansinius metus po Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės įsteigimo dalyvaujančiųjų valstybių balsavimo teisės paskirstomos taip:

(a)po vieną procentą kiekvienai dalyvaujančiajai valstybei;

(b)likusi procentinė dalis kasmet proporcingai paskirstoma dalyvaujančiosioms valstybėms, atsižvelgiant į jų faktinius finansinius įnašus, skirtus Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei ir (arba) jos ankstesnei iniciatyvai per pastaruosius dvejus metus.

3.Vėlesniais finansiniais metais dalyvaujančiųjų valstybių balsavimo teisės kasmet paskirstomos proporcingai lėšoms, kurias jos paskyrė netiesioginiams veiksmams per pastaruosius dvejus finansinius metus.

4.Jei privačių narių taryba nėra nusprendusi kitaip, privačių narių balsavimo teisės tolygiai paskirstomos pramonės asociacijoms.

5.Visų naujų Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės narių, kurie nėra valstybė narė arba asocijuotoji valstybė, balsavimo teises nustato valdyba prieš tiems nariams prisijungiant prie Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės.

6.Valdybos kvorumą sudaro Komisija, privatūs nariai ir bent trys Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančių valstybių pagrindiniai atstovai.

134 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

1.Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės valdybai 16 straipsnio 2 dalies s punktas netaikomas.

2.Komisijai paprašius, teisė dalyvauti konkrečiuose veiksmuose ribojama pagal sektorinio pagrindinio teisės akto, taikomo atitinkamam Sąjungos įnašui, nuostatas.

135 straipsnis

Viešojo sektoriaus institucijų tarybos sudėtis

Viešojo sektoriaus institucijų tarybą sudaro Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų atstovai.

Kiekviena viešojo sektoriaus institucija skiria savo atstovus ir pagrindinį atstovą, kuriam suteikiama teisė balsuoti viešojo sektoriaus institucijų taryboje.

136 straipsnis

Viešojo sektoriaus institucijų tarybos veikimas

1.Teisė balsuoti viešojo sektoriaus institucijų taryboje viešojo sektoriaus institucijoms suteikiama kasmet ir yra proporcinga jų tų metų finansiniam įnašui pagal 129 straipsnį į Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veiklą; bet kuriam nariui nustatoma visų balsavimo teisių viešojo sektoriaus institucijų taryboje viršutinė riba – 50 proc.

2.Jei apie savo finansinio įnašo dydį pagal 129 straipsnio 3 dalį vykdomajam direktoriui pranešė mažiau negu trys dalyvaujančiosios valstybės, 50 proc. balsavimo teisių pasilieka Komisija, o likusios 50 proc. balsavimo teisių po lygiai paskirstomos dalyvaujančiosioms valstybėms, kol apie savo įnašą praneš daugiau kaip trys Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančios valstybės.

3.Viešojo sektoriaus institucijos deda visas pastangas, kad pasiektų susitarimą. Nesusitarus viešojo sektoriaus institucijų taryba priima sprendimus bent 75 proc. visų balsų, įskaitant balsus tų dalyvaujančiųjų valstybių, kurios posėdyje nedalyvauja, dauguma.

4.Viešojo sektoriaus institucijų taryba iš savo narių ne mažiau kaip dvejiems metams išrenka pirmininką.

5.Pirmininkas dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitus asmenis, visų pirma Sąjungos regioninių valdžios institucijų, MVĮ asociacijų ar kitų Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės organų atstovus.

6.Viešojo sektoriaus institucijų taryba eilinius posėdžius rengia bent du kartus per metus. Komisijai, daugumai dalyvaujančiųjų valstybių atstovų arba pirmininkui paprašius, ji gali sušaukti neeilinius posėdžius. Viešojo sektoriaus institucijų tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės buveinėje.

7.Viešojo sektoriaus institucijų tarybos kvorumą sudaro Komisija ir bent trys dalyvaujančiųjų valstybių pagrindiniai atstovai.

8.Jei viešojo sektoriaus institucijų taryba nenusprendžia kitaip, viešojo sektoriaus institucijų tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės dalyvauja vykdomasis direktorius.

9.Gavusi viešojo sektoriaus institucijų tarybos kvietimą, viešojo sektoriaus institucijų tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti bet kuri valstybė narė arba asocijuotoji valstybė, kuri nėra Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės narė. Stebėtojai gauna visus susijusius dokumentus ir gali patarti viešojo sektoriaus institucijų tarybai priimant bet kurį sprendimą. Visi tokie stebėtojai laikosi konfidencialumo taisyklių, taikomų viešojo sektoriaus institucijų tarybos nariams.

10.Viešojo sektoriaus institucijų taryba prireikus gali skirti darbo grupes, kurių visą veiklą koordinuoja viena ar daugiau viešojo sektoriaus institucijų.

11.Viešojo sektoriaus institucijų taryba priima savo darbo tvarkos taisykles.

12.Viešojo sektoriaus institucijų tarybai mutatis mutandis taikoma 11 straipsnio 7 dalis ir 26 straipsnio 6 dalis.

137 straipsnis

Viešojo sektoriaus institucijų tarybos užduotys

Viešojo sektoriaus institucijų taryba:

(a)padeda rengti strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę;

(b)teikia pagalbą, susijusią su darbo programos projektu, visų pirma kvietimais teikti pasiūlymus ir, be kita ko, netiesioginių veiksmų vertinimo, atrankos ir stebėsenos taisyklėmis;

(c)atsižvelgdama į darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimą;

(d)sprendžia dėl viešojo finansavimo skyrimo atrinktiems pasiūlymams, remdamasi vertinimo komiteto parengtu reitingavimo sąrašu, neviršijant turimų biudžetų ribų. Lygiaverčių pasiūlymų atveju, skiriant tokį finansavimą gali būti atsižvelgiama į pasiūlymų indėlį siekiant konkrečių politikos tikslų, įskaitant sąveiką su nacionaliniais prioritetais. Toks sprendimas yra privalomas ir jokios papildomos vertinimo ar atrankos procedūros netaikomos;

(e)pateikia nuomonę dėl 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto papildomos veiklos plano projekto.

138 straipsnis

Privačių narių tarybos sudėtis

1.Privačių narių tarybą sudaro Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės privačių narių atstovai.

2.Kiekvienas privatus narys skiria savo atstovus ir pagrindinį atstovą, kuriam suteikiama teisė balsuoti privačių narių taryboje.

139 straipsnis

Privačių narių tarybos veikimas

1.Privačių narių taryba posėdžiauja bent du kartus per metus.

2.Privačių narių taryba prireikus gali skirti darbo grupes, kurių visą veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

3.Privačių narių taryba iš savo narių išsirenka pirmininką.

4.Privačių narių taryba priima savo darbo tvarkos taisykles.

140 straipsnis

Privačių narių tarybos užduotys

Privačių narių taryba:

(a)rengia ir reguliariai atnaujina strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, kuria siekiama 4 ir 124 straipsniuose nustatytų Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės tikslų, projektą, atsižvelgdama į viešojo sektoriaus institucijų indėlį;

(b)laikydamasi valdybos nustatytų terminų, pateikia vykdomajam direktoriui strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą;

(c)kad informuotų suinteresuotąsias šalis apie atitinkamų metų strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą ir surinktų su juo susijusią grįžtamąją informaciją, rengia patariamąjį suinteresuotųjų šalių forumą, kuriame gali dalyvauti visos viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosios šalys, turinčios interesų bazinių skaitmeninių technologijų srityje;

(d)kai tinkama, laikydamasi 130 straipsnio, parengia ir pateikia valdybai tvirtinti 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos papildomos veiklos plano projektą, atsižvelgdama į viešojo sektoriaus institucijų tarybos nuomonę.

141 straipsnis

Kompensavimo normos

Pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [13 straipsnio 1 dalį] ir nukrypdama nuo to reglamento [30 straipsnio], Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė, atsižvelgdama į dalyvio rūšį (t. y., ar tai – MVĮ, ne pelno juridiniai asmenys) ir veiklos rūšį, gali taikyti skirtingas Sąjungos finansuojamų veiksmų sąnaudų kompensavimo normas. Kompensavimo normos nurodomos darbo programoje.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIOSIOS BENDRO EUROPOS DANGAUS ORO EISMO VALDYMO MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS BENDROJI ĮMONĖ

142 straipsnis

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus oro eismo valdymo sektoriuje, kad jis būtų atsparesnis ir galėtų prisitaikyti prie eismo svyravimų, kartu sudarant sąlygas sklandžiai eksploatuoti visus orlaivius;

(b)pasitelkiant inovacijas stiprinti pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių konkurencingumą Sąjungoje ir oro eismo valdymo paslaugų rinkas, kad būtų remiamas Sąjungos ekonomikos augimas;

(c)plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti bendro Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir labiausiai aplinką tausojančią skrydžių erdvę pasaulyje, įsisavinimą rinkoje.

2.Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)sukurti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, apimančią visas oro eismo valdymo ir sistemos „U-space“ oro erdvės 60 vertės grandines, kad būtų galima sukurti Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane apibrėžtą skaitmeninį Europos dangų 61 , sudarant sąlygas oro navigacijos paslaugų teikėjų ir oro erdvės naudotojų bendradarbiavimui ir koordinavimui, kad būtų užtikrinta bendra suderinta Sąjungos oro eismo valdymo sistema tiek pilotuojamoms, tiek bepilotėms operacijoms;

(b)parengti ir tvirtinti oro eismo valdymo sprendimus, kuriais palaikomas aukštas automatizavimo lygis;

(c)parengti ir patvirtinti skaitmeninio Europos dangaus techninę struktūrą 62 ;

(d)remti spartesnį novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje pasitelkiant parodomąsias instaliacijas;

(e)koordinuoti Sąjungos oro eismo valdymo modernizavimo pastangų prioritetų nustatymą ir planavimą, remiantis bendru oro eismo valdymo suinteresuotųjų šalių sutarimu grindžiamu procesu;

(f)palengvinti standartų, reikalingų SESAR sprendiniams industrializuoti, kūrimą.

143 straipsnis

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė:

(a)koordinuoja Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) apibrėžimo etapo 63 užduotis, stebi SESAR projekto įgyvendinimą ir prireikus iš dalies keičia Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą 64 ;

(b)įgyvendina Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano mokslinių tyrimų ir plėtros aspektus, visų pirma:

i) organizuodama, koordinuodama ir stebėdama SESAR projektavimo etapo darbą pagal Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą, įskaitant žemo technologinės parengties lygio (0–2) mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

ii) teikdama SESAR sprendinius, kurie yra tinkami įgyvendinti SESAR projektavimo etapo rezultatai, nustatydama naujas arba patobulintas standartizuotas ir sąveikias veiklos procedūras arba technologijas;

iii) užtikrindama aviacijos sektoriaus civilinių ir karinių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, visų pirma oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro erdvės naudotojų, profesinių personalo asociacijų, oro uostų, gamybos pramonės ir atitinkamų mokslinių įstaigų ir mokslininkų bendruomenės;

(c)palengvina spartesnį SESAR sprendinių įsisavinimą rinkoje:

i) organizuodama ir koordinuodama didelio masto demonstracinę veiklą;

65 ii) glaudžiai bendradarbiaudama su EASA, kad EASA galėtų laiku parengti reguliavimo priemones, kurioms taikomas EASA pagrindinis reglamentas, ir atitinkamas įgyvendinimo taisykles;

66 67 iii) remdama susijusią standartizavimo veiklą, glaudžiai bendradarbiaudama su standartizacijos institucijomis ir EASA, taip pat su subjektu, įsteigtu SESAR diegimo etapo užduotims koordinuoti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 409/2013.

144 straipsnis

Nariai

1.Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)Agentūros atstovaujama Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė), įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės;

(c)šio reglamento III priede išvardyti nariai steigėjai, įsipareigojimo raštu pranešę apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės;

(d)asocijuotieji nariai, kurie turi būti atrenkami pagal 7 straipsnį.

2.Nukrypdama nuo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, valdyba per pirmuosius šešis mėnesius po Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės įsteigimo gali asocijuotuosius narius atrinkti iš sąrašo, sudaryto po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą, kurį Komisija paskelbė prieš įsteigdama įmonę.

3.Atrinkdama asocijuotuosius narius valdyba siekia užtikrinti tinkamą visos oro eismo valdymo vertės grandinės atstovavimą ir prireikus sektoriui nepriklausančių atitinkamų dalyvių atranką. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės asocijuotuoju nariu gali būti atrinktas bet kuris viešasis ar privatusis subjektas ar organas, taip pat ir iš trečiųjų valstybių, sudariusių bent vieną susitarimą su Sąjunga oro transporto srityje.

145 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 600 000 000 EUR, įskaitant iki 30 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

146 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės privatūs nariai per 3 straipsnyje apibrėžtą laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 500 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 25 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

2.Eurokontrolė per 3 straipsnyje nurodytą laikotarpį skiria bent 500 000 000 EUR įnašą Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veiklos ir administracinėms išlaidoms padengti, įskaitant iki 25 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

3.1 dalyje nurodytus įnašus sudaro Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrajai įmonei skirti 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti įnašai. 2 dalyje nurodytus įnašus sudaro Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrajai įmonei skirti 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti įnašai.

147 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

Pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą papildoma veikla gali apimti:

(a)veiklą, apimančią visą ne Sąjungos finansuojamą SESAR projektų, kuriais prisidedama prie bendrosios įmonės sutartos darbo programos įgyvendinimo, dalį;

(b)industrializavimo veiklą, įskaitant standartizavimą, sertifikavimą ir gamybą, susijusią su Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės arba ankstesnės iniciatyvos – bendros įmonės SESAR – SESAR sprendiniais;

(c)komunikacijos ir informavimo veiklą, susijusią su Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės arba ankstesnės iniciatyvos – bendros įmonės SESAR – SESAR sprendiniais;

(d)veiklą, kuria užtikrinamas visuotinis oro eismo valdymo suderinimas, remiantis Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės arba ankstesnės iniciatyvos – bendros įmonės SESAR – SESAR sprendiniais;

(e)Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės arba ankstesnės iniciatyvos – bendros įmonės SESAR – projektų, dėl kurių neskirtas joks Sąjungos finansavimas, rezultatų diegimą arba įsisavinimą.

148 straipsnis

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės organai

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)mokslinis patariamasis organas;

(d)valstybių atstovų grupė.

149 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys du Komisijos atstovai;

(b)po vieną kiekvieno kito nei Sąjunga nario atstovą.

150 straipsnis

Valdybos veikimas

1.Valdybai pirmininkauja Komisija Sąjungos vardu.

2.Valdyboje yra šie nuolatiniai stebėtojai:

(a)Europos gynybos agentūros atstovas;

(b)oro erdvės civilinių naudotojų atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos;

(c)oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos;

(d)įrangos gamintojų atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos;

(e)oro uostų atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos;

(f)oro eismo valdymo sektoriaus darbuotojams atstovaujančių organizacijų atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos;

(g)atitinkamų mokslo įstaigų arba atitinkamos mokslininkų bendruomenės atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos:

(h)Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros atstovas;

(i)Europos standartizacijos organizacijos aviacijos srities atstovas;

(j)bepiločių orlaivių pramonės atstovas, paskirtas jų Europos lygmeniu atstovaujamos organizacijos.

3.Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės narių balsų skaičius yra proporcingas jų įnašams į bendrosios įmonės biudžetą. Tačiau Sąjunga ir Eurokontrolė turi ne mažiau kaip po 25 proc. visų balsų, o 2 dalies b punkte nurodytas oro erdvės civilinių naudotojų atstovas turi ne mažiau kaip 10 proc. visų balsų.

4.Valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi Sąjunga.

5.Sprendimams dėl Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano peržiūros turi pritarti Sąjunga ir Eurokontrolė. Priimant tokius sprendimus atsižvelgiama į visų 2 dalyje nurodytų nuolatinių stebėtojų nuomones.

151 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

Be 16 straipsnyje išvardytų užduočių, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės valdyba taip pat prižiūri mokslinių tyrimų ir plėtros komponentų, nustatytų Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane, įgyvendinimą.

152 straipsnis

Papildomos vykdomojo direktoriaus užduotys

Be 18 straipsnyje išvardytų užduočių, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos vykdomasis direktorius atlieka šias užduotis:

(a)vadovauja SESAR projekto apibrėžimo ir projektavimo etapų vykdymui pagal valdybos nustatytas gaires;

(b)teikia valdybai pasiūlymus, susijusius su SESAR projekto projektavimo etapo plano pakeitimais.

153 straipsnis

Mokslinis komitetas

1.19 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės mokslinis patariamasis organas yra Mokslinis komitetas.

2.Mokslinį komitetą sudaro ne daugiau kaip 15 nuolatinių narių.

3.Mokslinio komiteto pirmininkas renkamas dvejiems metams.

4.Mokslinis komitetas gali teikti konsultacijas Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės valdybos ir kitų organų prašymu arba savo iniciatyva, visų pirma dėl veiklos, susijusios su žemu technologinės parengties lygiu (0–2).

5.Mokslinis komitetas bendradarbiauja su atitinkamais patariamaisiais organais, įsteigtais pagal programą „Europos horizontas“.

154 straipsnis

Valstybių atstovų grupė

1.Valstybių atstovų grupę sudaro ne daugiau kaip du kiekvienos valstybės narės ir asocijuotosios valstybės atstovai, įskaitant nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už aviaciją ir mokslinius tyrimus, atstovus. Valstybių narių atstovai pateikia suderintą poziciją, atsižvelgdami į nuomones, išreikštas:

(a)Bendro dangaus komitete, kuris įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004 68 5 straipsnį;

(b)Programos komitete pagal programą „Europos horizontas“ 69 .

2.Valstybių atstovų grupė posėdžiauja bent kartą per metus.

155 straipsnis

Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija dėl Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano pakeitimo

1.Siekdama nustatyti Sąjungos poziciją dėl Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano pakeitimo, Komisija priima įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.Komisijai padeda Bendro dangaus komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 549/2004. Bendro dangaus komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011. 70  

156 straipsnis

Naujų technologijų sertifikavimas

1.Pareiškėjai, paramos gavėjai arba vykdomasis direktorius gali paprašyti Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) teikti konsultacijas dėl atskirų projektų ir demonstracinės veiklos klausimais, susijusiais su aviacijos saugos, sąveikos ir aplinkos standartų laikymusi, siekiant užtikrinti, kad dėl jų būtų laiku parengti atitinkami standartai, išplėtoti bandymų pajėgumai ir parengti produktų kūrimo bei naujų technologijų diegimo reguliavimo reikalavimai.

2.Sertifikavimo veiklai ir teikiamoms paslaugoms taikomos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1139 71 nuostatos dėl mokesčių ir rinkliavų.

157 straipsnis

Susitarimas su Eurokontrole

Eurokontrolės, kaip Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės narės steigėjos, vaidmuo ir indėlis nustatomi dvišaliame (Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės ir Eurokontrolės) administraciniame susitarime. Tame susitarime apibūdinamos Eurokontrolės užduotys, atsakomybės sritys ir indėlis į Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veiklą:

(a)organizuoti Eurokontrolės mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo veiklą pagal Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės darbo programą;

(b)Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės prašymu teikti jai specializuotą paramą ir konsultacijas;

(c)padėti ir konsultuoti klausimais, susijusiais su bendrais būsimų Europos oro eismo valdymo sistemų pokyčiais, visų pirma susijusiais su būsima oro erdvės struktūra;

(d)remti SESAR sprendinių įgyvendinimo pagal Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą stebėseną;

(e)bendradarbiauti su Eurokontrolės valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad visos Europos tinklų partneriai plačiai remtų Sąjungos politikos tikslus ir mokslinių tyrimų, tvirtinimo ir demonstracinės veiklos rezultatus;

(f)padėti administruoti programas;

(g)padėti padengti Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės administracines išlaidas ir jai teikti su informacinėmis technologijomis, ryšiais ir logistika susijusią paramą.

158 straipsnis

Bendro administracinio padalinio funkcijos

12 straipsnis Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrajai įmonei netaikomas.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

PAŽANGIŲJŲ TINKLŲ IR PASLAUGŲ BENDROJI ĮMONĖ

159 straipsnis

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės papildomi tikslai

1.Be 4 ir 5 straipsniuose nustatytų tikslų, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė taip pat siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)skatinti Europos technologinį suverenumą būsimų pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje, stiprinant dabartines pramonės stipriąsias puses ir išplečiant aprėptį nuo 5G ryšio iki platesnės strateginės vertės grandinės, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugų teikimą, taip pat komponentus ir įrenginius;

(b)suderinti platesnio rato pramonės subjektų, įskaitant ne tik telekomunikacijų pramonės, bet ir daiktų interneto, debesijos kompiuterijos, taip pat komponentų ir įrenginių subjektus, strateginius planus;

(c)didinti Europos technologinę ir mokslinę kompetenciją, kad iki 2030 m. Europa galėtų žengti pirmosiose gretose kuriant ir valdant 6G sistemas;

(d)stiprinti skaitmeninės infrastruktūros diegimą ir skaitmeninių sprendimų įsisavinimą Europos rinkose, visų pirma užtikrinant EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies strateginio koordinavimo mechanizmą ir EITP2 sąveiką, taip pat sąveiką su Skaitmeninės Europos programa bei programa „InvestEU“, kaip Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės veiklos srities ir valdymo dalį;

(e)parengti Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų teikimo pramonę ilgalaikėms galimybėms, atsirandančioms dėl 5G, o vėliau – dėl 6G infrastruktūros ir paslaugų vertikaliųjų rinkų plėtros Europoje;

(f)iki 2030 m. sudaryti palankesnes sąlygas diegti skaitmenines inovacijas, kuriomis būtų tenkinami Europos rinkos poreikiai ir viešosios politikos reikalavimai, įskaitant griežčiausius vertikaliųjų pramonės šakų reikalavimus, taip pat visuomenės poreikiai tokiose srityse kaip saugumas, energijos vartojimo efektyvumas ir elektromagnetiniai laukai;

(g)remti būsimų pažangiųjų tinklų ir paslaugų derinimą su Sąjungos politikos tikslais, įskaitant Europos žaliojo kurso, tinklų ir informacijos saugumo, etikos, privatumo ir į žmogų orientuoto ir tvaraus interneto tikslus.

2.Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė taip pat siekia šių konkrečių tikslų:

(a)sudaryti palankesnes sąlygas kurti technologijas, galinčias atitikti pažangiųjų ryšių reikalavimus, o kartu remti Europos kompetenciją pažangiųjų tinklų ir paslaugų technologijų bei struktūros srityje ir jų raidą link 6G, įskaitant tvirtą Europos poziciją standartų ir esminių patentų srityje, ir remti pagrindinių reikalavimų, pavyzdžiui, dažnių juostų, reikalingų būsimoms pažangiųjų tinklų technologijoms, nustatymą;

(b)paspartinti efektyviai energiją vartojančių tinklo technologijų kūrimą, siekiant iki 2030 m. gerokai sumažinti visos skaitmeninės infrastruktūros energijos ir išteklių suvartojimą ir mažinti pagrindinių vertikaliųjų pramonės šakų, kuriose naudojamos pažangiųjų tinklų ir paslaugų technologijos, energijos suvartojimą;

(c)sparčiau plėtoti ir iki 2025 m. plačiu mastu įdiegti 5G, o vėliau ir 6G infrastruktūrą Europoje, visų pirma užtikrinant 5G diegimo, skirto susietajam ir automatizuotam judumui tarpvalstybiniais koridoriais, koordinavimą ir strateginę paramą jam, pasinaudojant EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies programa ir kitomis pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį vykdomomis diegimo programomis, taip pat Skaitmenine Europos programa ir programa „InvestEU“;

(d)skatinti tvarią ir įvairią tiekimo ir vertės grandinę, atitinkančią 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį;

(e)stiprinti Sąjungos pramonės padėtį pasaulinėje pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinėje, sukuriant kritinę viešojo ir privačiojo sektorių subjektų masę, visų pirma didinant programinės įrangos ir daiktų interneto subjektų indėlį, pasinaudojant nacionalinėmis iniciatyvomis ir remiant naujų dalyvių atsiradimą;

(f)remti derinimą su etikos ir saugumo reikalavimais, įtraukiant juos į strategines mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, ir prireikus prisidėti prie Sąjungos teisėkūros proceso.

160 straipsnis

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės papildomos užduotys

Be 5 straipsnyje nustatytų užduočių, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė taip pat atlieka šias užduotis:

(a)prisideda prie kitų Sąjungos programų, pavyzdžiui, EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies, Skaitmeninės Europos programos ir programos „InvestEU“, pagal kurias vykdoma veikla pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje, darbo programų;

(b)kartu su Komisija ir kompetentingomis atitinkamomis finansavimo įstaigomis koordinuoja Sąjungos bandomąsias ir diegimo iniciatyvas pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje, pavyzdžiui, pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį – visos Europos 5G koridorių, skirtų susietajam ir automatizuotam judumui, iniciatyvą;

(c)skatina atitinkamų Sąjungos, pavyzdžiui, pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį, Skaitmeninės Europos programą ir programą „InvestEU“, finansuojamų bandymų, bandomųjų projektų ir diegimo veiklos, vykdomų pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje, sąveiką ir užtikrina veiksmingą žinių ir praktinės patirties, sukauptų vykdant šią veiklą, sklaidą ir panaudojimą;

(d)rengia ir derina visos Europos 5G koridorių, skirtų susietajam ir automatizuotam judumui, strateginio diegimo darbotvarkes, dalyvaujant suinteresuotosioms šalims. Tos darbotvarkės yra programavimo dokumentai, kurie galioja tiek, kiek trunka EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies įgyvendinimas, ir kuriuose apibrėžiama bendra 5G grindžiamų ekosistemų kūrimo vizija ir pagrindiniai tinklo ir paslaugų reikalavimai, taip pat nustatomi diegimo tikslai ir veiksmų gairės bei galimi bendradarbiavimo modeliai.

161 straipsnis

Nariai

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)5G infrastruktūros asociacija, įsipareigojimo raštu pranešusi apie savo sprendimą besąlygiškai prisijungti prie Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės.

162 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, pagal programą „Europos horizontas“ skirtas Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 900 000 000 EUR, įskaitant iki 13 929 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas gali būti papildytas trečiųjų valstybių įnašais, jei jų yra.

163 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

1.Kiti nei Sąjunga Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės nariai per 3 straipsnyje nustatytą laikotarpį skiria arba pasirūpina, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 900 000 000 EUR įnašą.

2.Kiti nei Sąjunga Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės nariai skiria arba pasirūpina, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai kasmet skirtų finansinį įnašą Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti, kurio suma sudarytų bent 20 proc. visų administracinių išlaidų. Siekdami per visą įmonės gyvavimo laikotarpį kuo labiau padidinti savo įnašą, kad jo suma sudarytų iki 50 proc. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės administracinių išlaidų, jie siekia padidinti juos sudarančių arba su jais susijusių subjektų skaičių, deramai atsižvelgdami į juos sudarančius subjektus, kurie yra mažosios arba vidutinės įmonės.

3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įnašus sudaro 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti įnašai, skirti Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrajai įmonei.

164 straipsnis

Papildomos veiklos sritys

11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta papildoma veikla gali apimti:

(a)atskirtą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą;

(b)įnašus į standartizavimą;

(c)įnašus į reguliavimo procesus;

(d)veiklą, finansuojamą Europos investicijų banko paskolomis, bet nefinansuojamą skiriant Sąjungos dotaciją;

(e)įnašus į 5G infrastruktūros asociacijos ir bet kurios kitos suinteresuotųjų šalių grupės ar asociacijos veiklą Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės srityje, kuri nefinansuojama skiriant Sąjungos dotaciją;

(f)veiklą, kuria siekiama vystyti ekosistemą ir, be kita ko, stiprinti bendradarbiavimą su vertikaliosiomis pramonės šakomis;

(g)rezultatų sklaidą visame pasaulyje, siekiant bendro sutarimo dėl remiamų technologijų rengiant būsimus standartus;

(h)tyrimus, demonstracines programas, bandomuosius projektus, patekimą į rinką, ankstyvą technologijų diegimą;

(i)tarptautinį bendradarbiavimą, kuris nefinansuojamas skiriant Sąjungos dotaciją;

(j)veiklą, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, finansuojamų kitų nei Sąjunga privačiųjų ar viešųjų įstaigų, rengimu ir dalyvavimu juose.

165 straipsnis

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės organai

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)valstybių atstovų grupė;

(d)suinteresuotųjų šalių grupė.

166 straipsnis

Valdybos sudėtis

1.Valdybą sudaro:

(a)Sąjungos vardu veikiantys du Komisijos atstovai;

(b)penki 5G infrastruktūros asociacijos atstovai.

2.Nepaisant 40 straipsnio nuostatų, privačių narių atstovai nedelsdami praneša valdybai apie savo dalyvavimą profesinėje veikloje, vykdomoje su Sąjungoje neįsteigtais subjektais arba su subjektais, kurių Sąjungoje įsteigti juridiniai asmenys ar subjektai nekontroliuoja. Tokiu atveju Sąjungos atstovai gali nuspręsti prašyti atitinkamo nario paskirti kitą atstovą.

167 straipsnis

Valdybos veikimas

5G infrastruktūros asociacijos nariams kartu priklauso 50 proc. balsavimo teisių.

168 straipsnis

Papildomos valdybos užduotys

1.Be 16 straipsnyje išvardytų užduočių, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

(a)priima strategines diegimo darbotvarkes ir prireikus jas iš dalies keičia per visą EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies programos įgyvendinimo laikotarpį;

(b)užtikrina, kad vykdant visą Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės veiklą būtų atsižvelgiama į Sąjungos kibernetinio saugumo teisės aktus ir esamas ir būsimas suderintas valstybių narių gaires;

(c)skatina EITP2 skaitmeninio, transporto ir energetikos sektorių sąveiką ir papildomumą nustatydama intervencines sritis ir prisidėdama prie darbo programų, taip pat sąveiką ir papildomumą su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis.

2.Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės narių atstovai, prieš balsuodami valdyboje, atsižvelgia į valstybių atstovų grupės nuomonę, jei ji yra išreikšta.

169 straipsnis

Valstybių atstovų grupė

Valstybių atstovų grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos asocijuotosios valstybės pagrindinį atstovą ir, kai tinkama, po vieną pakaitinį kiekvienos valstybės atstovą, kurie kartu galėtų nagrinėti bendrus strateginius klausimus ir visą svarbią Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės veiklą, visų pirma:

(a)su programa „Europos horizontas“ susijusius mokslinių tyrimų ir inovacijų srities klausimus ir

(b)diegimo veiklą, susijusią su kitomis Sąjungos programomis, visų pirma EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalimi, taip pat veiklą pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „InvestEU“, kuri patenka į Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės veiklos sritį.

170 straipsnis

Saugumas

1.Jei manoma, kad tai svarbu, valdyba gali pareikalauti, kad įgyvendinant Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės finansuojamą veiksmą būtų užtikrinta, kad būtų atlikti didelio masto eksperimentams arba bandymams naudojamų tinklo elementų saugumo patikros vertinimai. Atliekant vertinimus atsižvelgiama į Sąjungos kibernetinio saugumo teisės aktus ir politiką, taip pat į galiojančias ir būsimas suderintas valstybių narių gaires.

2.Komisijai paprašius, teisė dalyvauti konkrečiuose veiksmuose ribojama pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ nuostatas.

3.Atsižvelgdama į 160 straipsnio a punkte nurodytą užduotį, valdyba, jei mano esant tinkama, rekomenduoja, kad 1 ir 2 dalis savo veiksmams mutatis mutandis taikytų kitos finansavimo įstaigos.

TREČIA DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

171 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.Siekiant užtikrinti didžiausią poveikį, mokslinę kompetenciją ir efektyviausią išteklių panaudojimą, bendrųjų įmonių veikla nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima vadovaujantis jų finansinėmis taisyklėmis. Į stebėsenos ir periodinės peržiūros rezultatus atsižvelgiama vykdant Europos partnerysčių stebėseną ir vertinimo pagal programą „Europos horizontas“ procedūros metu vertinant bendrąsias įmones.

2.Bendrosios įmonės turėtų rengti nuolatinę savo valdymo veiklos stebėseną ir pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [45 straipsnį] ir [III priedą] įgyvendinant projektus atlikto darbo ir jų rezultatų bei poveikio periodinę peržiūrą. Ši stebėsena apima:

(a)per nustatytą laiką pasiektinus rodiklius, kuriais remiantis kasmet teikiama veiklos pažangos, padarytos siekiant tikslų, ataskaita, taip pat poveikio trajektorijas, nustatytas Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [V priede];

(b)informaciją apie socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo lygį, žemesnių ir aukštesnių technologinės parengties lygių santykį bendradarbiavimu grindžiamoje mokslinių tyrimų veikloje, pažangą plečiant šalių dalyvavimą, geografinę konsorciumų sudėtį bendradarbiaujamuosiuose projektuose, dviejų etapų pateikimo ir vertinimo procedūros taikymą, priemones, kuriomis siekiama palengvinti bendradarbiavimu grindžiamus ryšius Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, vertinimo peržiūros taikymą ir skundų skaičių bei rūšis, klimato aspekto integravimo ir su tuo susijusių išlaidų lygį, MVĮ dalyvavimą, privačiojo sektoriaus dalyvavimą, lyčių dalyvavimą finansuojamuose veiksmuose, vertinimo komisijas, valdybas ir patariamąsias grupes, bendro finansavimo normą, papildomą ir sudėtinį finansavimą iš kitų Sąjungos fondų, laiką iki dotacijos suteikimo, tarptautinio bendradarbiavimo lygį, piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

(c)išlaidų, suskirstytų pagal projektus, lygius, kad būtų galima atlikti konkrečią analizę, taip pat ir pagal intervencinių veiksmų sritį;

(d)paraiškų perteklių, visų pirma pasiūlymų skaičių ir su kiekvienu kvietimu teikti pasiūlymus susijusį pasiūlymų vidutinį balą, kokybės ribas viršijančių ir jų nesiekiančių pasiūlymų dalį.

3.Bendrųjų įmonių veiksmų vertinimai atliekami laiku, kad į juos būtų galima atsižvelgti atliekant bendrus tarpinius ir galutinius programos „Europos horizontas“ vertinimus ir vykdant susijusį sprendimų dėl programos „Europos horizontas“, ją pakeisiančios priemonės ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių iniciatyvų, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [47 straipsnyje], priėmimo procesą.

4.Komisija atlieka kiekvienos bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą, į kuriuos atsižvelgiama atliekant programos „Europos horizontas“ vertinimus, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [47 straipsnyje]. Atliekant vertinimus nagrinėjama, kaip kiekviena bendroji įmonė vykdo savo misiją ir siekia tikslų, nagrinėjama visa bendrosios įmonės veikla ir vertinama atitinkamos bendrosios įmonės Europos pridėtinė vertė, veiksmingumas, efektyvumas, įskaitant jos atvirumą ir skaidrumą, vykdomos veiklos aktualumas, suderinamumas ir papildomumas atitinkamos regioninės, nacionalinės ir Sąjungos politikos atžvilgiu, įskaitant sąveiką su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, kaip antai misijomis, veiksmų grupėmis arba teminėmis ar specialiosiomis programomis. Atliekant vertinimus atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomonę tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir, kai tinkama, taip pat vertinamas 174 straipsnio 3–9 dalyse nurodytų iniciatyvų ilgalaikis mokslinis, visuomeninis, ekonominis ir technologinis poveikis. Kai tinkama, taip pat vertinama, koks politikos intervencijos būdas būtų veiksmingiausias vykdant veiksmus ateityje, taip pat bet kokio galimo kiekvienos bendrosios įmonės veiklos atnaujinimo svarba ir nuoseklumas, atsižvelgiant į bendrus politikos prioritetus bei mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo aplinką, įskaitant jos padėtį kitų iniciatyvų, remiamų pagal bendrąją programą, visų pirma Europos partnerysčių ar misijų, atžvilgiu. Vertinimuose taip pat deramai atsižvelgiama į valdybos pagal 16 straipsnio 2 dalies y punktą priimtą laipsniško veiklos nutraukimo planą.

5.Remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo išvadomis, Komisija gali imtis priemonių pagal 11 straipsnio 7 dalį arba imtis kitų tinkamų veiksmų.

6.Pasitelkdama skaidraus proceso metu atrinktus nepriklausomus išorės ekspertus Komisija, siekdama įvertinti, kaip bendrajai įmonei sekasi siekti nustatytų tikslų, nustatyti veiklos įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius ir geriausią patirtį, gali atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus. Atlikdama šiuos išsamesnius vertinimus Komisija visapusiškai atsižvelgia į atitinkamai bendrajai įmonei daromą administracinį poveikį.

7.Bendrosios įmonės periodiškai atlieka savo veiklos peržiūrą, kad jos rezultatais būtų galima remtis atliekant tarpinius ir galutinius vertinimus, o šie sudaro programos „Europos horizontas“ vertinimų, nurodyto Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [47 straipsnyje], dalį.

8.Į periodinės peržiūros ir vertinimų rezultatus atsižvelgiama nusprendžiant likviduoti 43 straipsnyje nurodytą bendrąją įmonę arba laipsniškai nutraukiant ar galbūt atnaujinant jos veiklą, kaip numatyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [III priede]. Per šešis mėnesius po bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo 43 straipsnyje nurodytos likvidavimo procedūros pradžios, Komisija atlieka tos bendrosios įmonės galutinį vertinimą, atsižvelgdama į galutinį programos „Europos horizontas“ vertinimą.

9.Komisija bendrųjų įmonių vertinimų rezultatus, įskaitant Komisijos vertinimo išvadas ir pastabas, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui kartu su programos „Europos horizontas“ vertinimais, nurodytais Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ [47 straipsnyje].

172 straipsnis

Priimančiosios valstybės parama

Bendroji įmonė ir valstybė, kurioje yra bendrosios įmonės buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė narė teiks atitinkamai bendrajai įmonei.

173 straipsnis

Pradiniai veiksmai

1.Komisija atsako už Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės ir Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės įsteigimą ir pradinę veiklą, kol jos turės veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Komisija visus reikiamus veiksmus atlieka bendradarbiaudama su kitais nariais ir dalyvaujant tų bendrųjų įmonių kompetentingiems organams.

2.Taikant 1 dalį:

(a)iki tol, kol pagal 17 straipsnio 1 dalį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius pradės eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir atlikti vykdomajam direktoriui pavestas užduotis;

(b)nukrypstant nuo 16 straipsnio 2 dalies h punkto, laikinasis vykdomasis direktorius naudojasi atitinkamais paskyrimų institucijos įgaliojimais, susijusiais su visomis darbo vietomis, kurias reikia užpildyti prieš vykdomajam direktoriui pradedant eiti pareigas pagal 17 straipsnio 1 dalį;

(c)Komisija gali laikinai skirti tam tikrą skaičių savo pareigūnų.

3.Laikinasis vykdomasis direktorius (-iai), valdybai patvirtinus, gali leisti atlikti visus iš 1 dalyje nurodytame bendrųjų įmonių metiniame biudžete numatytų asignavimų padengiamus mokėjimus ir sudaryti susitarimus, priimti sprendimus ir sudaryti sutartis, įskaitant personalo darbo sutartis, kai bus patvirtintas tų bendrųjų įmonių personalo etatų planas.

4.Laikinasis vykdomasis direktorius, pareigas perimančiam vykdomajam direktoriui davus sutikimą ir valdybai pritarus, nustato datą, kai atitinkama bendroji įmonė laikoma pajėgia vykdyti savo biudžetą. Nuo tos datos Komisija nebeprisiima su tos bendrosios įmonės veikla susijusių įsipareigojimų ir nebevykdo su ja susijusių mokėjimų.

174 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Panaikinami Tarybos reglamentas (ES) Nr. 560/2014 72 , Reglamentas (ES) Nr. 558/2014 73 , Reglamentas (ES) Nr. 559/2014 74 , Tarybos reglamentas (ES) Nr. 557/2014 75 , Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 76 , Tarybos reglamentas (ES) Nr. 561/2014 77 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 642/2014 78 .

2.Veiksmai, pradėti arba tęsiami pagal 1 dalyje nurodytus reglamentus, ir finansiniai įsipareigojimai, susiję su tokiais veiksmais, toliau reglamentuojami tais reglamentais, kol bus užbaigti.

3.Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 560/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

4.Netaršios aviacijos bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 558/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

5.Švariojo vandenilio bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų 2 kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 559/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

6.Europos geležinkelių bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų bendrosios įmonės „Shift2Rail“, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 642/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

7.Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 557/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

8.Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų bendrosios įmonės ECSEL, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 561/2014, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

9.Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė yra juridinė ir visuotinė visų bendros įmonės SESAR, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2007, teisių ir pareigų, susijusių su visomis sutartimis, įskaitant darbo sutartis ir dotacijų susitarimus, įsipareigojimais ir įsigytu turtu, perėmėja ir ją pakeičia.

10.Šis reglamentas nedaro poveikio darbuotojų, įdarbintų pagal 1 dalyje nurodytus reglamentus, teisėms ir pareigoms.

11.Vykdomieji direktoriai, paskirti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reglamentus, likusiai kadencijai paskiriami eiti vykdomojo direktoriaus pareigas, kaip numatyta šiame reglamente, nuo [175 straipsnyje nurodytos dienos]. Kitos sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

12.Pirmajame posėdyje kiekvienos bendrosios įmonės valdyba patvirtina sprendimų, kuriuos priėmė 3–9 dalyse nurodytų ankstesnių bendrųjų įmonių valdybos ir kurie toliau taikomi pagal šį reglamentą įsteigtai atitinkamai bendrajai įmonei, sąrašą.

13.Į 171 straipsnio 2 dalyje nurodytus tarpinius vertinimus įtraukiamas šio straipsnio 3–9 dalyse nurodytų ankstesnių bendrųjų įmonių galutinis vertinimas.

14.Visi pagal 1 dalyje nurodytus reglamentus nepanaudoti asignavimai perduodami šiuo reglamentu įsteigiamai atitinkamai bendrajai įmonei.  Visi taip perkelti nepanaudoti veiklos asignavimai pirmiausia panaudojami teikiant finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, pradėtiems pagal programą „Horizontas 2020“. Likę veiklos asignavimai gali būti naudojami netiesioginiams veiksmams, pradėtiems pagal šį reglamentą. Kai tokie veiklos asignavimai naudojami netiesioginiams veiksmams, pradėtiems pagal šį reglamentą, jie įskaičiuojami į finansinį įnašą, kurį Sąjunga pagal šį reglamentą turi skirti atitinkamai bendrajai įmonei.

175 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

   1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

   1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

   1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

   1.4.    Tikslas (-ai)

   1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

   1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

   1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.    VALDYMO PRIEMONĖS

   2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

   2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

   2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

   3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

   3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

   3.2.1.    Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

   3.2.2.    Numatomas poveikis veiklos asignavimams

   3.2.3.    Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

   3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   3.2.5.    Trečiųjų šalių įnašai

   3.3.    Numatomas poveikis pajamoms    

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA.EUROPOS ŽIEDINĖ BIOŽALIAVINĖ EKONOMIKA

6.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

6.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 

6.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

6.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

⌧ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 79  

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

6.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

6.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

6.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė 

6.4.3.Panašios patirties išvados