Europos regionų komiteto nuomonė „Lyčių lygybė ir klimato kaita: lyčių aspekto integravimas į Europos žaliąjį kursą“

(2022/C 270/05)

Pranešėja: Kata TÜTTŐ (HU/PES), Budapešto municipaliteto generalinės tarybos narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

dar kartą patvirtina, kad lyčių lygybė yra viena pagrindinių Europos vertybių ir vienas esminių Europos Sąjungos principų, įtvirtintų Sutartyse ir pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje. SESV 8 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga visose savo veiklos srityse siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

2.

primena, kad lyčių lygybė, saugus ir lankstus užimtumas bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra įtvirtinti 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbto Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio 2, 5 ir 9 principuose;

3.

pripažįsta, kad klimato kaitos politikos poveikis yra skirtingas skirtingoms lytims ir kad, siekiant veiksmingai kovoti su klimato kaita, reikia skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą (1); pabrėžia, jog šiuo atveju itin svarbu, kad moterys dalyvautų rengiant krizių valdymo strategijas ir veiksmus siekiant demokratiškesnės įtraukesnės Europos;

Lyčių aspektu grindžiamas požiūris į klimato kaitą

4.

pažymi, kad klimato kaitos, visuotinio atšilimo, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo keliami pavojai turi didesnį poveikį skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms globaliųjų Pietų ir ES šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos keliamos daugialypės rizikos gilėja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai skirtumai ir esamas disbalansas, pavyzdžiui, susiję su lyčių lygybės trūkumu; todėl pabrėžia, kad dėl klimato politikos ir priemonių, kuriomis neatsižvelgiama į lyčių aspekto analizę ir perspektyvą, gali padidėti socialinė nelygybė;

5.

pripažįsta, kad pasauliniu lygmeniu klimato kaitos ir natūralios aplinkos būklės blogėjimo padariniai labiau pažeidžia moteris ir mergaites, tačiau kartu jos yra įtakingos veikėjos, galinčios atlikti svarbų vaidmenį siekiant poveikio klimatui neutralumo ir prisitaikant prie klimato kaitos poveikio; pabrėžia, kad dėl skirtingos patirties ir perspektyvos vyrų ir moterų novatoriškas mąstymas ir kūrybiškos idėjos dažnai gali būti papildomojo pobūdžio ir kad lyčių aspekto analizę įtraukiant į klimato politiką ir pripažįstant įvairias lytines tapatybes išplečiamas jos taikymas visoje visuomenėje. Todėl remia Škotijos Vyriausybės ir JT Moterų COP 26 konferencijoje pateiktą bendrą pareiškimą, kuriame raginama moterims ir mergaitėms suteikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą (2);

6.

moteris būtų galima labiau įgalėti klimato kaitos srityje; šio tikslo reikia siekti gerinant jų švietimą ir informuotumą apie su klimatu susijusias technologijas, priemones ir veiksmus, taip pat užtikrinant aktyvesnį jų vaidmenį priimant sprendimus šiose srityse;

7.

pabrėžia svarbias lyčių, klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos uždavinių sąsajas; atkreipia dėmesį į tai, kad labai tikėtina, jog moterys ir vyrai gali patirti skirtingas klimato kaitos pasekmes, atsižvelgiant į konkrečias jų gyvenimo aplinkybes, turi skirtingus pajėgumus švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos individualiai, skirtingai suvokia klimato kaitos švelninimo galimybes ir skirtingai jas vertina, taip pat patiria nevienodą klimato politikos socialinį ir ekonominį poveikį; mano, kad moterys ir mergaitės gali paskatinti elgsenos pokyčius;

Lyčių aspekto integravimas

8.

pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas, suprantamas kaip lyčių aspekto įtraukimas į politikos, reguliavimo priemonių ir išlaidų programų rengimą, kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, yra vertinga priemonė siekiant lyčių lygybės, ir apgailestauja, kad ja nesinaudojama;

9.

pažymi, kad, nors 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje (3) pripažįstamas galimas skirtingas Europos žaliojo kurso politikos ir programų poveikis moterims nei vyrams, joje nėra paskelbto lyčių aspekto integravimo į visas pagrindines Komisijos iniciatyvas (4); atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje pabrėžiama, „kad į žaliąjį kursą būtina įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį dėl veiksmų ir tikslų, įskaitant lyčių aspekto integravimą ir veiksmus, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą“ (5);

10.

pabrėžia, kad poveikio lytims vertinimai yra pagrindinis ES lyčių aspekto integravimo priemonių rinkinio elementas, kuris nėra visapusiškai išplėtotas, nes pernelyg dažnai trūksta pagal lytį suskirstytų ir tarpsektorinių duomenų, nepakankamai renkama ir naudojama statistika ir informacija; ragina Komisiją remtis EIGE poveikio lytims vertinimo vadovu (6); pabrėžia, kad visose ES valstybėse narėse renkami duomenys turėtų apimti išsamesnius lyčių rodiklius, nedidinant administracinės naštos nacionalinėms valdžios institucijoms duomenų rinkimo srityje;

11.

palankiai vertina Lyčių lygybės darbo grupę (7), kuri įsteigta siekiant užtikrinti lygybės, įskaitant lyčių lygybę ir lyčių įvairovę, integravimą į visų sričių ES politiką nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų, ir ragina ES sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms keistis gerąja patirtimi ir atsisakyti principo „iš viršaus į apačią“;

12.

tvirtina, kad moterų dalyvavimas priimant su klimato kaita susijusius sprendimus yra dar vienas svarbus veiksnys siekiant lyčių požiūriu konstruktyvesnės ir veiksmingesnės kovos su klimato kaita politikos ir programų; ragina užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą visuose ES institucijų, valdymo įstaigų ir valdžios institucijų veiksmuose visais valdymo lygmenimis; ragina Tarybą nebeblokuoti Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose (8);

13.

pabrėžia, kad atsigavimas po pandemijos yra galimybė kurti naują kasdienybę ir nukreipti išteklius neutralaus poveikio klimatui ir didesne lyčių pusiausvyra grindžiamai visuomenei; ragina naudoti lyčių aspekto integravimo priemones įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie turėtų būti ne tik atsigavimo, bet ir tvarios, teisingos ir lygios visuomenės pagrindas;

14.

ragina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus kliūtims, trukdančioms dalyvauti priimant sprendimus, nustatyti, taip pat ištirti, kokį poveikį žmonių vartojimui ir gyvenimo būdui daro lyčių stereotipai; ragina naudoti tokius modelius kaip GAMMA (Lyčių lygybės aspekto vertinimo metodas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje), siekiant gauti geresnius duomenis;

15.

mano, kad laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio, galima geriau patenkinti visų piliečių poreikius bei išnaudoti jų gebėjimus. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai integruoti socialinius klausimus į klimato srities veiksmus, nes jos yra arčiausiai piliečių esantis valdymo lygmuo ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teisės aktus; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas turi būti skatinamas visais instituciniais lygmenimis, pradedant nuo ES;

16.

ragina Europos klimato pakte atsižvelgti į šį lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, siekiant daryti įtaką su klimatu susijusiems veiksmams ir politikai, į jį įtraukiant konkrečią informavimo veiklą, skirtą informuotumo didinimui, švietimui ir keitimuisi žiniomis apie lyčių aspektus;

17.

pabrėžia su lytimis ir aplinkosauga susijusių NVO, pilietinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo ir bendrų informavimo kampanijų ir mokymo programų kūrimo svarbą;

Žaliosios darbo vietos

18.

palankiai vertina tai, kad ekologiškas, skaitmeninis ir įtraukus ekonomikos atsigavimas suteiks galimybių kurti naujas darbo vietas arba reintegruoti ilgalaikes bedarbes moteris į skaitmeninės ekonomikos darbo rinką; teigia, kad į kuriamą tvarią ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką bus galima įtraukti lyčių aspektą ir išvengti, kad neįsitvirtintų esamą nelygybė;

19.

pabrėžia, kad moterų dalyvavimas vykdant žaliąją ekonominę veiklą yra labai svarbus siekiant teisingo tvaraus vystymosi ir turi būti vertinamas ir matomas; moterys ir mergaitės taip pat gali pasinaudoti galimybėmis žaliojo verslumo srityje ir tapti žaliąsias darbo vietas kuriančiomis darbdavėmis, o ne darbuotojomis, jeigu tai nelems samdomųjų darbuotojų, pradėjusių dirbti savarankiškai, nesaugumo;

20.

pripažįsta, kad technologijos atliks svarbesnį vaidmenį visų mūsų gyvenime ir kad labai svarbu, jog technologijų sektorius atspindėtų visuomenę, kuriai jis tarnauja; ragina kurti ir finansuoti specializuotas skaitmeninio ir technologinio raštingumo mokymo programas, skirtas moterims ir mergaitėms, kaip pagrindinę galimybę paspartinti inovacijas su klimato kaita susijusios pertvarkos ir energetikos pertvarkos srityse, didinant lyčių kvotas šiuose sektoriuose ir užtikrinant lygias profesines galimybes (9);

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybę kaip svarbų perėjimo prie skaitmeninių technologijų elementą, šiuo tikslu įtraukti lyčių aspektą į rengiamą skaitmeninio švietimo politiką, remti mentorystės programas, kuriose dalyvautų sektiną pavyzdį IRT srityje rodančios moterys, šalinti sąmoningą ir nesąmoningą lyčių diskriminaciją iš algoritmų, užkirsti kelią smurtui elektroninėje erdvėje, panaudoti „Erasmus+“ veiklą ir programas, skatinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją suaugusiųjų švietimo srityje, ypač atokiose vietovėse ir užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai;

22.

mano, kad nuotolinis darbas gali padėti geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, visų pirma dirbančioms moterims, jei šeimos turi galimybę visą darbo laiką naudotis prieinamomis ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant laisvalaikio veiklą vyresniems vaikams, ir jei ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad moterys dažniau tampa smurto šeimoje aukomis (10); pabrėžia, kad nuotoliniam darbui svarbu sudaryti galimybes už prieinamą kainą gauti naujausią technologinę aparatinę įrangą ir naudotis sparčiuoju internetu, bei programą „WiFi4EU“ išplėsti į atokias vietoves; ragina skubiai imtis plataus užmojo veiksmų įgyvendinant 2019 m. profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą;

Tvarus viešasis transportas ir judumas

23.

pabrėžia, kad kuriant ir planuojant transporto sistemas miestuose reikėtų labiau atsižvelgti į lyčių disbalansą, nes moterys viešuoju transportu naudojasi dažniau; pabrėžia, kad pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų gerinti, yra sauga ir saugumo jausmas; judumo modelius (įskaitant tvarkaraščius) ir sprendimus dėl maršrutų patogumo reikia priimti atsižvelgiant į skirtingą naudojimą pagal lytį (vyrai dažniau važiuoja į darbą ir atgal be sustojimų, o moterys tai daro trumpesniais maršrutais ir sustoja keliose vietose), taip pat į vaidmenų pasiskirstymą darbo rinkoje ir priežiūros ekonomikoje; pabrėžia, kad ne piko metu teikiamų viešojo transporto paslaugų pajėgumas, patikimumas ir lankstumas turi labiau atitikti visų lyčių ir amžiaus grupių žmonių judumo modelius, kartu reikia laikytis požiūrio, kad kiekviena savivaldybė, regionas ar šalis turėtų organizuoti savo viešojo transporto paslaugas atsižvelgdama į įvairius miesto ar kaimo poreikius ir realijas;

24.

mano, kad paprastos, ekonomiškai efektyvios ir atkartojamos iniciatyvos, pavyzdžiui, leidimas naktiniams autobusams sustoti paprašius arba gerai apšviestos ir nuo eismo visiškai atskirtos dviračių ir pėsčiųjų juostos, galėtų prisidėti prie tvaresnio, saugaus ir įtraukaus judumo;

25.

mano, kad tokios iniciatyvos kaip permainų platforma „Moterys ir transportas“ gali padėti didinti moterų užimtumą transporto sektoriuje ir tapti geru forumu keistis geriausia patirtimi, ir ragina imtis tolesnių veiksmų pasitelkiant įvairovės ambasadorius transporto sektoriuje;

26.

ragina Komisiją planuoti, kaip sujungti miestus ir atokias vietoves, taip pat kaip užtikrinti prieinamumą ir susisiekimą bei didesnį netaršių transporto priemonių, traukinių ir elektrinių hibridinių autobusų naudojimą ilgesniems atstumams; mano, kad skaitmeniniai sprendimai, skirti maršrutų bilietų pardavimui įvairiose mobiliosiose programėlėse, yra gera praktika; pripažįsta, kad dedamos pastangas įgyvendinti naująją ES miestų darbotvarkę;

Energijos nepriteklius

27.

yra giliai susirūpinęs, kad visose valstybėse narėse elektros ir dujų kainos pasiekė aukščiausią lygį per keletą dešimtmečių, todėl daugelis moterų ir vyrų patiria energetinį skurdą; ragina ES imtis ilgalaikių atsakomųjų priemonių, įskaitant tyrimus energijos kainų didėjimo priežastims ištirti;

28.

pripažįsta, kad energijos nepriteklius daro neproporcingai didelį poveikį moterims dėl struktūrinės pajamų pasiskirstymo nelygybės, jų socialinio ir ekonominio statuso bei priežiūros pareigų skirtumų tarp vyrų ir moterų;

29.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją (11), kurioje ES raginama į visas energetikos politikos sritis ir programas įtraukti lyčių aspektą, daugiausia dėmesio skiriant moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą, socialinę atskirtį ir marginalizaciją;

30.

ragina ES Energijos nepritekliaus konsultacinį centrą (EPAH) rengiant rodiklius bei naudojant ir renkant duomenis atsižvelgti į lyčių aspektą;

31.

pakartoja, kad energijos nepriteklius yra didelė visuomenės problema, kuri turi socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių ir kurią reikia skubiai spręsti visais valdymo lygmenimis; todėl pabrėžia, kad siekiant pašalinti energijos nepriteklių, būtina imtis įvairių viešosios politikos priemonių, taip pat atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo ir socialinės apsaugos klausimus;

32.

palankiai vertina pokyčių platformos ir premijos Women in Energy iniciatyvas, kaip lyčių lygybės skatinimo priemones, ir pasiūlymą dėl Socialinio klimato fondo, kuriuo siekiama kompensuoti socialiniu ir ekonominiu požiūriu nesubalansuotą ATLPS taikymo ir transporto ir pastatų sektoriuose poveikį ir kuriame nurodoma būtinybė atsižvelgti į moterų perspektyvas; pabrėžia, kad įgyvendinant Socialinio klimato fondo ir Teisingos pertvarkos fondo veiklą reikia vadovautis lyčiai atžvalgiu požiūriu; palankiai vertina tai, kad Komisijos Energetikos generalinio direktorato iniciatyva netrukus pradės veikti Lygybės energetikos sektoriuje platforma;

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą

33.

primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reiškia lyčių aspekto integravimą į visą biudžeto sudarymo procesą siekiant, kad į lyčių lygybę būtų atsižvelgta priimant visus sprendimus dėl pajamų ir išlaidų;

34.

yra susirūpinęs dėl dviejų naujausių tyrimų, kuriuos 2015 m. ir 2017 m. atliko Europos Parlamentas, išvadų, kuriose pabrėžiama, kad sudarant biudžetą praktiškai nepakankamai atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kad 2015–2017 m. (12) nebuvo pasiekta pažangos biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srityje;

35.

yra susirūpinęs, kad lyčių aspekto integravimas neįtrauktas į 11 vertinimo kriterijų, nustatytų Atsparumo didinimo priemonės reglamente; žvelgiant plačiau, Europos Audito Rūmai (13) mano, kad ES biudžete į lyčių aspektą neatsižvelgiama, nes iš esmės trūksta pagrindinių elementų, tokių kaip lyčių analizė, su lytimi susiję tikslai, rodikliai ir atskaitomybė teikiant ataskaitas;

36.

apgailestauja, kad lyčių aspektas neįtrauktas į naujausią komunikatą „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (14), juo labiau kad įtrauktis yra viena iš keturių pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų, kad finansų sistema būtų visapusiškai remiamas ekonomikos perėjimas prie tvarumo;

37.

ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti laikytis biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo, užtikrinti, kad jis būtų taikomas visam ES biudžetui ir kad būtų visapusiškai įgyvendintos Europos Audito Rūmų rekomendacijos, be kita ko, atliekant dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą ir įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

38.

atkreipia dėmesį į RK nuomonę „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (15), kurioje raginama aiškiau susieti strategiją su pagrindiniais ES politiniais prioritetais ir strategijomis, visų pirma su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; palankiai vertina RK nuomonę „2021–2027 m. struktūrinių ir sanglaudos fondų lyčių aspektas, daugiausia dėmesio skiriant veiksmų programų rengimui“ (16), kurioje pabrėžiama, kad rengiant sanglaudos politikos programas, lyčių lygybę reikia laikyti kompleksiniu kriterijumi, tikslu, kurio turi būti siekiama įgyvendinant programas, ir galingu veiksniu, padedančiu siekti sanglaudos politikos tvaraus ir subalansuoto vystymosi tikslų;

Tarptautinis lygmuo

39.

palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) sprendimą priimti lyčių politiką (17) ir įgyvendinimo planą, siekiant lyčių aspektą integruoti į jos veiklą;

40.

palankiai vertina tai, kad UNFCCC procese sukurta speciali darbotvarkė (Patobulinta Limos darbo programa lyčių klausimais ir Lyčių lygybės veiksmų planas), skirta spręsti problemą, susijusią su tuo, kad klimato politika įgyvendinama nepakankamai atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir užtikrinti, kad į pasaulines diskusijas ir tarptautines derybas dėl klimato kaitos būtų įtrauktos moterų nuomonės, ir ypač teigiamai vertina tai, kad kiekvienai šaliai paskirti nacionaliniai lyčių lygybės ir klimato kaitos ryšių punktai;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad Rio de Žaneiro konvencijose (18) pripažįstamos svarbios su lytimi susijusių klausimų sąsajos; atkreipia dėmesį į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą kaip išsamiausią gairių ir įkvėpimo šaltinį siekiant lyčių lygybės, kurių K srityje („Moterys ir aplinka. Nevienodas klimato kaitos poveikis lytims“) (19) visų pirma pabrėžiama, kad pažeidžiamos ekosistemos ir gamtos pasaulio būklės blogėjimas moterims ir mergaitėms kelia didesnę riziką, kurią dar labiau didina antropogeninės klimato kaitos padariniai;

42.

prašo užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose ir regioniniu bei vietos lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose bus atsižvelgta į socialinius veiksnius, pavyzdžiui, lyčių aspektą;

43.

palankiai vertina Paryžiaus susitarimo preambulę, kurioje raginama siekti lyčių lygybės ir skatinti moterų įgalėjimą prisidėti prie visuotinio atšilimo ribojimo; pritaria tam, kad Paryžiaus susitarime pripažįstama, jog prisitaikymo prie klimato kaitos (7 straipsnio 5 dalis) ir gebėjimų stiprinimo pastangų (11 straipsnio 2 dalis) srityse reikia taikyti lyčių aspektu grindžiamus metodus, tačiau apgailestauja, kad šiuo klausimu nesiimta veiksmų ir nepateiktas tolesnis įgyvendinimo planas;

---

(1)  Tarybos išvados. Pasirengimas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) susitikimams (Glazgas, 2021 m. spalio 31 d.– lapkričio 12 d.).

(2)  https://www.gov.scot/publications/glasgow-womens-leadership-statement-gender-equality-climate-change/

(3)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0152&from=EN

(4)  Europos žaliajame kurse (COM(2019) 640 final), 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane (COM(2020) 562 final) ir klimato ir energetikos politikos strategijoje (COM(2014) 15 final), taip pat komunikate „Švari mūsų visų planeta“ (COM(2018) 773 final) lyčių aspektas neminimas, o Aplinkosaugos veiksmų programoje (1386/2014/ES) nėščios moterys vieną kartą minimos kaip pažeidžiama grupė. Taip yra nepaisant to, kad lyčių aspekto integravimas yra Sutartyje nustatytas įpareigojimas, kad ES lyčių lygybės politikos ir lyčių aspekto integravimo sistema yra nustatyta Lyčių lygybės strategijoje (COM(2020) 152) ir kad ES yra įsipareigojusi įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (2015 m.) ir UNFCCC Lyčių lygybės veiksmų planą (2019 m.). https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jcms.13082.

(5)  OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(6)  https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/toolkits/gender-impact-assessment/guide-gender-impact-assessment

(7)  Union of equality: the first year of actions and achievements | European Commission (europa.eu).

(8)  Taip būtų užtikrinta, kad ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų bendrovių valdybų narių būtų moterys.

(9)  Sėkmingi pavyzdžiai: Moterų ir mergaičių forumas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, projektas „Girls Go Circular“ (eit.girlsgocircular.eu), Europinio tinklo „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“ rezultatų suvestinės sukūrimas, kuri yra neatsiejama skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis.

(10)  https://www.unwomen.org/en/news/in-focus/in-focus-gender-equality-in-covid-19-response/violence-against-women-during-covid-19

(11)  OL C 76, 2018 2 28, p. 93.

(12)  https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/660058/IPOL_BRI(2020)660058_EN.pdf

(13)  https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_10/SR_Gender_mainstreaming_EN.pdf

(14)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0390&qid=1635262292392&from=LT

(15)  CDR 2016/2020.

(16)  CDR 2503/2021.

(17)  https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2020/05/IPCC_Gender_Policy_and_Implementation_Plan.pdf

(18)  T. y. JT Biologinės įvairovės konvencija (BĮK), JT Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir JT Konvencija dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD).

(19)  https://beijing20.unwomen.org/sites/default/files/Headquarters/Attachments/Sections/CSW/PFA_E_Final_WEB.pdf