Europos regionų komiteto nuomonė „Europos demokratijos veiksmų planas“

(2021/C 440/06)

Pranešėja: Aleksandra DULKIEWICZ (PL / EPP), Gdansko merė Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano, COM(2020) 790, 2020 m. gruodžio 3 d.

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.

mano, kad nors Europos demokratijos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikiams apsaugos mechanizmams, skirtiems demokratiniams procesams apsaugoti, jis turėtų būti papildytas siekiant apimti ilgesnį laikotarpį ir strategiškesnį požiūrį į Europos demokratijos skatinimą visais lygmenimis, tiek atstovaujamosios, tiek dalyvaujamosios demokratijos matmenyje. Toks požiūris galėtų būti grindžiamas esamais teisės aktais ir geriausia praktika, jau taikoma valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir padėti parengti Europos demokratijos chartiją;

2.

pakartoja, kad Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas subsidiarumo principas, numatyta, kad „tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti“;

3.

sveikina iniciatyvą patvirtinti Europos demokratijos veiksmų planą (toliau – veiksmų planas). Europos viešojoje ir politinėje erdvėje didėja populizmo, nacionalizmo, manipuliavimo visuomene, dezinformacijos, neapykantos retorikos ir sąmokslo teorijų keliama grėsmė. Todėl visuomenėje kyla įtampa, agresija, netolerancija ir vis labiau trūksta solidarumo. Bendras tikslas – stiprinti piliečių padėtį ir visoje Europos Sąjungoje kurti tvirtą demokratiją – yra lemiamas kuriant mūsų bendrijos stiprinimo priemones;

4.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga (ES) savo struktūra prilygsta susisiekiantiems indams. Pilietinių teisių ir laisvių blogėjimas vienoje valstybėje narėje turi realų ir neigiamą poveikį demokratijai visoje Europos šeimoje ir kelia grėsmę mūsų bendroms vertybėms;

5.

pabrėžia, kad reikia parengti grėsmių demokratijai ir naujoviškos gerosios patirties pavyzdžių, susijusių su piliečių dalyvavimu, katalogą. Tam labiausiai tinka regionų ir vietos valdžios institucijos; ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą susipažinti su 2021 m. pranešimo „Europos Sąjungos padėtis: regionų ir miestų požiūris“, kuris bus publikuotas 2021 m. spalio mėn., rekomendacijomis;

6.

palaiko kovos su dezinformacija veiksmų plane išreikštą nuomonę, kad piliečių sąmoningumo didinimas – ilgas ir sudėtingas procesas, grindžiamas, be kita ko, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymu, įskaitant naujų informacijos gavimo ir platinimo būdų naudojimą. Šie gebėjimai turi būti derinami su kritine informacijos ir jos šaltinių analize;

7.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gerai pasirengusios prisidėti kovojant su dezinformacija ir jos keliamomis grėsmėmis;

8.

nurodo, kad narystė ES reiškia ne vien laisves ir finansinius išteklius, bet ir pagarbą pamatinėms vertybėms. Reikia konkrečių teisinių instrumentų, kad būtų galima imtis skubių ir veiksmingų priemonių, kurios padėtų skatinti, o kraštutiniais atvejais – priversti Europos bendrijos nares taikyti demokratinės valstybės ir teisinės valstybės principus. Dabar tokių teisinių instrumentų nėra. Todėl Europos Komisijos priemonės ne itin veiksmingos kai kuriose valstybėse narėse priimtų probleminių sprendimų atveju, kaip nurodyta 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento 2020/2092 taikymo, kuriai RK visiškai pritaria; abejoja, ar Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis yra pakankamas atsakas į šį iššūkį;

9.

ragina kaip įmanoma greičiau imtis strateginių priemonių ir parengti teisės aktus, kuriais būtų galima veiksmingai spręsti problemas kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, rinkimų saugumo srityje, visais lygmenimis;

10.

pabrėžia, kad grėsmę Europos demokratijai kelia ne vien išorės agresoriai, norintys destabilizuoti ES, bet ir vidaus veikėjai, besitaikantys į ES esmę – bendriją;

11.

todėl mano, kad veiksmų planas palengvintų santykių ir ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios neigia demokratijos standartus ir pažeidžia pagrindines žmogaus ir piliečių teises, kūrimą. Kaip pavyzdį galima nurodyti ES politiką tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ar Kinija atžvilgiu ir Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės veiklą; teigia, kad reikia remti demokratinius judėjimus ES kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, įgyvendinant Rytų partnerystės programas;

12.

pabrėžia, kad reikia bandyti rasti pusiausvyrą tarp kovos su pandemijos keliamomis grėsmėmis ir piliečių laisvių apsaugos (pvz., duomenų apsaugos arba susirinkimų ir demonstracijų teisės apribojimo prevencijos klausimu);

13.

nurodo, kad žiniasklaidos puolimas kelia grėsmę europinėms vertybėms ir veda mus link autoritarizmo. Be laisvos žiniasklaidos neįmanoma tikroji visuomenės atliekama kontrolė. Žurnalistikos standartų trūkumas kuria terpę, palankią sąmokslo teorijoms, dezinformacijai, populizmui ir neapykantos retorikai plisti; atkreipia dėmesį ir įspėja dėl žiniasklaidos renacionalizacijos kai kuriose ES valstybėse narėse;

14.

teigia, kad Europos demokratijos veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama viešosios informacijos prieinamumui. Demokratijos ir žmogaus teisių laikymosi pagrindas – laisvi informacijos ir idėjų mainai. Institucijų renkama informacija priklauso piliečiams, o visų lygmenų viešojo administravimo sektoriaus atstovai šiuos duomenis valdo jų vardu (1); pabrėžia, kad valdžios institucijos, naudojančios instrumentus, užtikrinančius piliečiams galimybę gauti informaciją ir jų tiesioginį dalyvavimą vykdant įgaliojimus, yra geras viešųjų institucijų atvirumo ir atskaitomybės pavyzdys (2);

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad demokratiška ES turi laikytis savo įsipareigojimo ginti ES vertybes, integraciją ir lygybę visais aspektais, neatsižvelgiant į lytį, rasę, etninę kilmę, religiją, įsitikinimus, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, o valstybės narės taip pat privalo dėti pastangas šia linkme;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane nėra tiesiogiai nurodyta vietos ir regionų valdžios institucijų priemonių;

Prioritetai

17.

primygtinai ragina stiprinti ES ir valstybių narių autoritetą, teisinės valstybės principą gerbiančių viešųjų institucijų patikimumą, švietimą, vietos ir regionų valdžios institucijų kaip demokratiją skatinančių institucijų vaidmenį;

18.

nurodo, kad Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimas svarbiausių ES institucijų veiksmais – būtina demokratinės Europos bendrijos plėtros sąlyga. Valstybių narių centrinių institucijų nuspėjamumui ir patikimumui užtikrinti reikia, kad šalys laikytųsi teisinės valstybės principų. Veiksminga nepriklausomų institucijų veikla ir demokratinių vertybių užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose – tai Europos bendrijos pamatas;

19.

pabrėžia esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį stiprinant pilietiškumą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių ir jomis labiausiai pasitikima (3). Vis didesnė strateginė reikšmė tenka regionų ir miestų vaidmens stiprinimui, pavyzdžiui, kuriant finansinius instrumentus, kuriuos taikant lėšos skirstomos tik pagal tinkamus kriterijus;

20.

ragina daugiausia dėmesio skirti nepriklausomų, tolerantiškų, gebančių susitarti europiečių, kurie ieškotų taikaus konfliktų sprendimo, lavinimui ir švietimui. Skirtingų požiūrių ir nuomonių sambūvis – tai veiksminga „vakcina“ nuo fanatizmo, rasizmo ir etninių konfliktų;

Politinis švietimas. Kritinis mąstymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

21.

pabrėžia, jog valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį švietimo srityje sukurdamos sąlygas tam, kad vietos bendruomenės ugdytų teigiamus demokratiško elgesio pavyzdžius;

22.

įspėja dėl visuomenės radikalėjimo ir to, kad valdžią perima dezinformacija besinaudojantys populistai. Siekiant užkirsti kelią dezinformacijai, reikia išsiaiškinti tikslines grupes, kurias labiausiai veikia neigiama įtaka. Ypač turėtų būti saugomi paaugliai, vyresnio amžiaus asmenys, nacionalinių ir etninių mažumų atstovai, migrantai ir asmenys, negalintys naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Europos Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį regionams ir grupėms, kuriuos labiausiai veikia vidinė ir išorinė dezinformacija;

23.

atkreipia dėmesį į gegužės 26 d. Europos Komisijos pateiktas gaires, kuriomis siekiama pašalinti Kovos su dezinformacija praktikos kodekso trūkumus. Teigiamas dalykas yra tai, kad Komisija ragina prisiimti tvirtesnius ir konkretesnius įsipareigojimus visose kodekso srityse ir ypač tobulinti stebėsenos metodus, taip pat kviečia kitas ES veikiančias platformas, privačių pranešimų mainų paslaugų teikėjus ir kitus internetinės reklamos ekosistemos dalyvius prisijungti taikant šį kodeksą. Tačiau tai, kad Komisijai sunku patikrinti platformų pateiktų stebėsenos ataskaitų teisingumą ir kad nėra jokio sankcijų mechanizmo, labai mažina šio kodekso veiksmingumą, todėl reikia imtis tolesnių reguliavimo veiksmų ES lygmeniu;

24.

atsižvelgdamas į tai, siūlo kurti neprivalomą ir valstybių narių nesaistantį visai Europai tinkamą pilietinio ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo planą, dėl kurio būtų rengiamos viešosios konsultacijos, remiantis Suomijos programa CIVIS kaip gerosios patirties pavyzdžiu, kuris po to būtų pritaikytas taip, kad atitiktų regionų ir vietos poreikius. Ugdymo turinys turėtų apimti mokyklinį, valstybės tarnautojų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą ir viešąsias kampanijas. RK norėtų aktyviai prisidėti prie šio plano rengimo ir ragina Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir kompetencijos paskirstymą;

Kova su dezinformacija ir neapykantos retorika

25.

mano, jog glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento INGE komitetu būtų tikslinga įsteigti Europos agentūrą (4), kuriai būtų patikėtos prevencinės priemonės dezinformacijos, neapykantos retorikos, netolerancijos, prievartos prieš tam tikras visuomenės grupes ir sąmokslo teorijų plitimo srityse;

26.

apgailestauja dėl to, kad vietos institucijos atlieka nepagrindinį vaidmenį taikant kovos su dezinformacijos plitimu priemones, nes dažnai taip nutinka dėl dalykinių žinių, gebėjimų ir išteklių trūkumo; ragina kurti vieningą kovos su dezinformacija finansavimo mechanizmą;

27.

palankiai vertina Saugumo sąjungos strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas valstybinių ir nevalstybinių veikėjų hibridiniams išpuoliams, kibernetiniams išpuoliams, kritinėms infrastruktūroms daromai žalai, dezinformacijos kampanijoms ir politinio naratyvo radikalėjimui;

28.

mano, kad būtina diskutuoti dėl nuomonės laisvės ir to, ką ji reiškia, kai kalbama apie internetą; atkreipia dėmesį į Paweło Adamowicziaus vardo apdovanojimą (5) už socialinės integracijos, lygių galimybių ir žmogaus teisių bei piliečių laisvių skatinimą, taip pat už kovą su išankstiniu nusistatymu ir ksenofobija, kurį Regionų komitetas, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu prieglobsčio miestų tinklu (ICORN) ir Gdansko miestu įsteigė siekdamas žengti tvirtą žingsnį šia linkme;

29.

kartu su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene taip pat turėtų būti įtraukta žiniasklaida. Informacijos srityje dirbantys asmenys dėl savo praktinės ir profesinės patirties gali ypač gerai atskirti dezinformaciją;

30.

pabrėžia Skaitmeninių paslaugų akto, kaip priemonės, kurią galima naudoti siekiant užtikrinti didesnį skaitmeninės aplinkos skaidrumą ir padidinti interneto platformų atskaitomybę, svarbą;

31.

nurodo, kad reikia užtikrinti visapusišką Europos demokratijos veiksmų plano, audiovizualinių ir žiniasklaidos technologijų veiksmų plano bei teisėkūros institucijų diskusijų dėl skaitmenines paslaugas reglamentuojančio teisės akto suderinamumą;

32.

ragina priimti Skaitmeninių paslaugų direktyvą, kurioje būtų pasiūlytas horizontalusis internetinės erdvės reguliavimo priežiūros pagrindas ir nuostatos platformų atsakomybei dėl turinio, reklamos ir tikslinių mikrogrupių formavimo veiklos valdymo užtikrinti;

Žurnalistų saugumas ir vietos žiniasklaidos priemonių rėmimas

33.

pabrėžia patikimos žurnalistikos vaidmenį, ypač vietos lygmeniu, didinant visuomenės pasitikėjimą. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių ir daro konkrečią įtaką viešųjų diskusijų lygmeniu;

34.

neigiamai vertina tai, kad SLAPP ieškiniai (strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą) naudojami nepriklausomų žiniasklaidos priemonių veiklai riboti, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl žurnalistų ir pilietinės visuomenės apsaugos;

35.

įspėja, kad nepriklausoma spauda yra marginalizuojama, monopolizuojant ir politizuojant žiniasklaidą, ypač kai tai daroma ES lėšomis; ragina labiau kontroliuoti tokiam tikslui skirtas priemones; palaiko regionų įtraukimą į ES lėšų skirstymą; pritaria tam, kad gerbiant valstybių narių kompetenciją būtų sukurtos papildomos teisėkūros priemonės, kuriomis būtų siekiama stiprinti ES gebėjimą įsikišti siekiant užtikrinti, kad nepriklausomos žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas ir toliau būtų mūsų demokratijos ramstis;

36.

pabrėžia, kad išpuoliai prieš teisę į saviraišką riboja viešąsias diskusijas; nurodo teisę į saviraišką akademinėje, ekonomikos ir meno srityse; mano, kad gąsdinimas, diskredituojantys išpuoliai, politinis spaudimas, finansiniai ribojimai ir kliūtys, kuriomis bandoma užkirsti kelią viešųjų išteklių prieinamumui, kelia grėsmę mokslininkų, žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų veiklai ir neleidžia jiems vykdyti savo kontrolės funkcijos; įspėja apie kai kurių vyriausybių bandymus apriboti tiriamosios veiklos nepriklausomumą ir taikyti neaiškiais ir ginčytinais kriterijais grindžiamas sankcijas;

Piliečių aktyvumo stiprinimas

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti organizuojama kaip įmanoma didesniame skaičiuje Europos regionų, taikant principą „iš apačios į viršų“, o tai leistų įsitraukti ir dalyvauti įvairioms piliečių grupėms; siūlo pripažinti piliečių forumus kaip dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese būdą;

38.

ragina ES institucijas kurti veiksmingus, skaidrius ir įtraukius kanalus, padedančius pasiekti piliečius, ypač tuos, kuriems trūksta motyvacijos dalyvauti viešajame ir visuomeniniame gyvenime; nurodo, kad šiame procese svarbiausias yra jaunimas;

39.

supranta, kad Europos piliečių forumas yra unikali galimybė įtraukti piliečius. Šis inovatyvus ir visą Europą apimantis dalyvavimo būdas leis kartu priimti sprendimus dėl demokratinės Europos ateities, struktūros ir prioritetų. RK įsipareigoja visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Konferenciją, kad būtų galima patikrinti geriausią praktiką ir išgirsti piliečių bei valdžios institucijų nuomonę;

Laisvė ir demokratiški rinkimai

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane išreikštas rūpestis dėl laisvų ir demokratiškų rinkimų turėtų vienodai galioti Europos, nacionaliniams, regioniniams ir savivaldos rinkimams;

41.

pažymi, kad vis daugiau politinių kampanijų vykdoma internete; todėl mano, kad būtina parengti reikalavimus dėl politinių partijų ir valstybinių narių skaidrumo teikiant remiamą politinį turinį ir gairių užtikrinimo; ragina atsižvelgti į savivaldos rinkimų ypatumus, kurių dažnai nebuvo paisoma rengiant visoje ES galiojančius teisės aktus;

42.

konstatuoja, kad veiksmų plane nepakankamai atsižvelgta į laikotarpį tarp rinkimų; pabrėžia, kad dezinformacija, propaganda, manipuliavimas ir bandymai daryti įtaką piliečių nuomonei dažniausiai vyksta šiuo laiku;

43.

pabrėžia, kad ES struktūriniai fondai turėtų būti naudojami pilietinės visuomenės priemonėms finansuoti bei instituciniams ir administraciniams pajėgumams ir struktūroms, kurie yra būtini aktyviam piliečių dalyvavimui politiniame gyvenime, kurti; mano, kad fondų prieinamumas turėtų būti kaip įmanoma paprastesnis, o jų administravimas kiek įmanoma turėtų būti priskirtas regionų kompetencijai;

44.

palankiai vertina tai, kad balandžio 19 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurios vyks iki liepos 12 d. (6), siekdama per paskutinį 2021 m. ketvirtį pateikti atnaujintas direktyvas, kurių tikslas – kitoje ES valstybėje narėje gyvenantiems ES piliečiams suteikti teisę balsuoti ir būti kandidatais tiek savivaldybių, tiek Europos Parlamento rinkimuose. Iš tiesų, kaip nurodyta ir Europos piliečių iniciatyvoje „Rinkėjai be sienų“ (7), nors daugiau kaip 14 mln. judžių ES piliečių turi teisę balsuoti, rinkėjų aktyvumas ir kandidatuojančių judžių ES piliečių skaičius tebėra mažesnis nei panašių asmenų grupių nacionaliniu lygmeniu ir jie vis dar susiduria su sunkumais naudodamiesi savo rinkimų teisėmis;

45.

primygtinai nurodo, kad pandemijos laikotarpiu paaiškėjo, su kokiais iššūkiais dėl ribojančių reikalavimų tenka susidurti norint surengti visiškai demokratiškus rinkimus. Balsavimo paštu ir (arba) elektroniniu būdu saugumo užtikrinimas tapo organizaciniu ir technologiniu iššūkiu, atsižvelgiant į kibernetines grėsmes;

Išvada

46.

ragina Europos Komisiją ieškoti ilgalaikių instrumentų, padėsiančių ES apsiginti nuo naujų grėsmių. Mūsų ieškoma demokratijos vakcina turi būti veiksminga, inovatyvi ir efektyvi ir turėtų sustiprinti mūsų demokratinę infrastruktūrą dabar ir ilguoju laikotarpiu;

47.

pabrėžia, kad neribojamas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra esminis pliuralistinės ir demokratinės bendrijos ramstis. Bet tam būtina sąlyga – piliečių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis. Be pasitikėjimo neįmanomas dalyvavimas. Pastarojo negalima užtikrinti nešviečiant visuomenės; mano, kad šiomis aplinkybėmis regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo;

48.

galiausiai nurodo, kad demokratija ir teisinė valstybė yra saugios tik tada, kai politinė valdžia visais lygmenimis užtikrina dialogą su nepriklausomais piliečiais.

---

(1)  Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 59 rezoliucijoje (1946 m.), taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948 m.) 19 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950 m.) 10 straipsnyje teisė gauti informaciją yra neatsiejama pagrindinės teisės į saviraišką dalis.

(2)  Tokių vietos valdžios instrumentų pavyzdžiai yra vieši duomenys, piliečių biudžetai ir piliečių forumai.

(3)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/EURegionalBarometer-2020.aspx

(4)  Pvz., kartu su Regionų komitetu.

(5)  Paweł Adamowicz taip pat parengė dvi Gdansko strategijas, skirtas šiems idealams: imigrantų integracijos modelį ir lygių teisių modelį.

(6)  Viešos konsultacijos dėl dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12684-Itraukus-ES-Parlamento-rinkimai-parama-ES-pilieciu-teisei-balsuoti-ir-buti-kandidatais-kitoje-ES-salyje_lt) ir dėl dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12733-Itraukus-rinkimai-Europoje-ES-pilieciams-gyvenantiems-kitoje-ES-salyje-suteikiama-galimybe-pasinaudoti-savo-teise-dalyvauti-vietos-savivaldos-rinkimuose_lt).

(7)  https://eci.ec.europa.eu/013/public/#/screen/home