Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021IP0507

    2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2020 m. 2021/2019(INI))

    OL C 251, 2022 6 30, p. 96–103 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2022 6 30   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 251/96


    P9_TA(2021)0507

    Peticijų komiteto svarstymai 2020 m.

    2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2020 m. 2021/2019(INI))

    (2022/C 251/09)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą jiems rūpimais klausimais,

    atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 44 straipsnį dėl teisės pateikti Europos Parlamentui peticiją,

    atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į jos 258 ir 260 straipsnius,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 7 dalį,

    atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0323/2021),

    A.

    kadangi 2020 m. Parlamentas gavo 1 573 peticijas, t. y. 15,9 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo pateiktos 1 357 peticijos, ir 28,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pateikta 1 220 peticijų;

    B.

    kadangi 2020 m. naudotojų, remiančių vieną ar daugiau peticijų Parlamento peticijų interneto portale, buvo 48 882, t. y. gerokai daugiau nei 2019 m., kai užregistruoti 28 076 tokie naudotojai; kadangi 2020 m. taip pat padaugėjo spustelėjimų, kuriais paremtos peticijos, ir jų bendras skaičius siekė 55 129;

    C.

    kadangi dėl didelio peticijų, kuriose piliečiai išreiškė savo susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir ekstremaliosios socialinės ir ekonominės situacijos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, 2020 m. užregistruotų peticijų skaičius buvo gerokai didesnis nei ankstesniais metais; kadangi 13,23 proc. 2020 m. gautų peticijų buvo susijusios su COVID-19 pandemija;

    D.

    kadangi iš didelio 2020 m. pateiktų peticijų skaičiaus matyti, kad per krizę piliečiai pasikliauna savo išrinktais atstovais ES lygmeniu, tiesiogiai jiems pateikdami susirūpinimą keliančius klausimus ir skundus;

    E.

    kadangi, vis dėlto bendras peticijų skaičius tebėra nedidelis, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad vis dar reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti piliečių informuotumą apie jų teisę pateikti peticijas ir skatinti juos šia teise naudotis; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise pateikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos sukurs pridėtinę vertę ieškant problemų sprendimo būdų;

    F.

    kadangi peticijų priimtinumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos peticijas turi pateikti tie ES piliečiai arba gyventojai, kuriems tiesioginį poveikį turi su atitinkamomis ES veiklos sritimis susiję klausimai;

    G.

    kadangi iš 1 573 peticijų, pateiktų 2020 m., 392 buvo paskelbtos nepriimtinomis, o 51 – buvo atsiimta; kadangi palyginti didelė nepriimtinų peticijų procentinė dalis (24,92 proc.) 2020 m. rodo, kad vis dar labai trūksta aiškumo dėl Sąjungos atsakomybės sričių apimties ir ribų;

    H.

    kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš ES piliečių pagrindinių teisių; kadangi teisė pateikti peticijas suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę naudojantis atviru, demokratiniu ir skaidriu mechanizmu tiesiogiai kreiptis į savo išrinktus atstovus, todėl yra labai svarbi siekiant sudaryti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti ES veiklos srityse;

    I.

    kadangi teisė pateikti peticijas suteikia galimybę Europos Parlamentui veiksmingiau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagarba ES pagrindinėms teisėms ir atitiktimi ES teisės aktams valstybėse narėse; kadangi dėl šios priežasties peticijos yra naudingas informacijos apie netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimo atvejus šaltinis ir suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti, kaip ES teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę ir taikomi, taip pat įvertinti jų galimą poveikį ES piliečiams ir gyventojams;

    J.

    kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu pirmauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo taikoma procedūra yra atviriausia ir skaidriausia Europoje, nes suteikia galimybę peticijų pateikėjams visapusiškai dalyvauti Parlamento veikloje;

    K.

    kadangi Peticijų komitetas atidžiai nagrinėja ir imasi veiksmų dėl kiekvienos Europos Parlamentui pateikiamos peticijos; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą, kuriame būtų pateikta informacija jų gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi; kadangi bet kuris peticijos pateikėjas gali prašyti, kad jo peticija būtų iš naujo nagrinėjama atsižvelgiant į visus susijusius pokyčius;

    L.

    kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunama informacija; kadangi peticijose ir per komiteto posėdžius peticijų pateikėjų pateikiama informacija kartu su Komisijos vertinimu ir valstybių narių bei kitų institucijų atsakymais itin svarbūs komiteto darbui; kadangi priimtinos peticijos taip pat yra vertingas indėlis į kitų Parlamento komitetų darbą, nes Peticijų komitetas perduoda jas kitiems komitetams susipažinti arba nuomonei pateikti;

    M.

    kadangi Peticijų komitetui ypač svarbus peticijų nagrinėjimas ir viešas aptarimas komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai išsako savo nuomonę diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė 13 komiteto posėdžių, per kuriuos buvo aptarta 116 peticijų, dalyvaujant 110 peticijų pateikėjų, ir 78 peticijų pateikėjai aktyviai dalyvavo išsakydami savo nuomonę; kadangi, palyginti su 2019 m., mažesnį per posėdžius 2020 m. apsvarstytų peticijų skaičių lėmė sumažintas komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičius, ypač balandžio–liepos mėn., nes dėl pandemijos Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos;

    N.

    kadangi, be daugelio kitų veiklos sričių, 2020 m. pateiktose peticijose iškelti susirūpinimą keliantys klausimais daugiausia buvo susiję su pagrindinėmis teisėmis (visų pirma dėl COVID-19 įgyvendintų neatidėliotinų priemonių poveikiu teisinės valstybės ir demokratijos principams, taip pat judėjimo laisvei, teisei dirbti, teisei į informaciją ir teisei mokytis bei dideliu skaičiumi peticijų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis Sąjungoje), sveikata (būtent klausimais, susijusiais su visuomenės sveikatos krize, kurią lėmė pandemija, – nuo piliečių sveikatos apsaugos, įskaitant gydymą ir apsaugos priemones, iki sveikatos krizės valdymo valstybėse narėse ir vakcinų įsigijimo ir paskirstymo), aplinka (daugiausia gavybos veikla ir jos poveikiu aplinkai, branduoline sauga, oro tarša ir natūralių ekosistemų būklės blogėjimu), teisingumu (būtent klausimais, susijusiais su teise kreiptis į teismą arba tariamais procedūriniais pažeidimais, arba susirūpinimą keliančiais klausimais dėl teisinės valstybės principo, taip pat tarpvalstybiniais vaikų pagrobimo ir globos teisių atvejais), užimtumu (visų pirma galimybėmis patekti į darbo rinką ir mažų garantijų darbą), švietimu (visų pirma klausimais, susijusiais su diskriminacinėmis galimybėmis gauti išsilavinimą) ir vidaus rinka (visų pirma klausimais, susijusiais su dėl pandemijos nustatytais nacionaliniais kelionių ribojimais ir jų poveikiu asmenų teisei laisvai judėti ES viduje ir už jos ribų) bei susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos įgyvendinimu;

    O.

    kadangi 79,7 proc. (1 254) 2020 m. gautų peticijų buvo pateiktos prisijungus prie Parlamento peticijų interneto portalo, palyginti su 73,9 proc. (1 003) 2019 m., o tai patvirtina, kad Parlamento peticijų interneto portalas tapo daugiausiai naudojamu piliečių peticijų pateikimo Parlamentui kanalu;

    P.

    kadangi 2020 m. peticijų interneto portalas buvo toliau tobulinamas, kad būtų piliečiams patogesnis, saugesnis ir prieinamesnis portalas; kadangi buvo atnaujinti dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ir padaryta keletas duomenų apsaugos patobulinimų siekiant įgyvendinti Europos duomenų priežiūros pareigūno rekomendacijas, taip pat įdiegtas naujas slaptažodžių atkūrimo mechanizmas; kadangi toliau buvo plėtojamas peticijų interneto portalo, ePETI ir PETIGREF tarpusavio ryšys ir atliekami darbai siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išorinius pokyčius ir integruota „Hermes“ sistema; kadangi sėkmingai pavyko patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

    Q.

    kadangi 2020 m. daug peticijų dėl COVID-19 buvo įtrauktos į darbotvarkę skubos tvarka;

    R.

    kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė tik vieną apsilankymą informacijos rinkimo tikslu; kadangi dėl padėties, kuri susidarė kilus pandemijai, ir Parlamento pirmininko sprendimo atšaukti Parlamento renginius, įskaitant delegacijų vizitus, įgyvendinant vien iš reikalingų atsargumo priemonių, kuriomis siekta sumažinti COVID-19 plitimą ir kuo labiau sumažinti Parlamento narių ir darbuotojų sveikatai keliamą riziką, negalėjo įvykti joks kitas apsilankymas informacijos rinkimo tikslu;

    S.

    kadangi Peticijų komitetas, kaip susijęs komitetas, kartu su už šį klausimą atsakingais komitetais (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetu ir Kultūros ir švietimo (CULT) komitetu) 2020 m. spalio 15 d. surengė viešąjį klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority Safepack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“; kadangi dėl pandemijos klausymas vyko mišriu formatu ir Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai galėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, o visuomenė galėjo stebėti susitikimą tiesiogiai internetu;

    T.

    kadangi Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka esminį vaidmenį Peticijų komiteto darbe ir peticijų pateikėjų pateikta informacija yra naudinga siekiant nustatyti galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus ar netinkamą taikymą;

    U.

    kadangi Komisijos peticijų nagrinėjimo strategijoje remiamasi jos 2016 m. komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600);

    V.

    kadangi Komisijos metinėse ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitose peticijos paminimos labai bendrais bruožais, o tai rodo, kad nėra tinkamos informacijos apie peticijas ir apie tai, kaip jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar ES aktais, rinkimo sistemos;

    W.

    kadangi, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, Peticijų komitetas atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose; kadangi dabartinė Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Peticijų komitetui pristatė savo 2019 m. metinę ataskaitą per 2020 m. rugsėjo 3 d. komiteto posėdį;

    X.

    kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariais taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keistis informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;

    1.

    pabrėžia esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir skatinti ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku ir veiksmingai nagrinėjami peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai ir kad, esant galimybei, jie būtų sprendžiami taikant atvirą, demokratinį, greitą ir skaidrų peticijų nagrinėjimo procesą; pabrėžia didelę peticijų svarbą propaguojant tiesioginės demokratijos principus ir gerinant aktyvų ES piliečių dalyvavimą;

    2.

    pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas Sąjungos sprendimų priėmimo procese yra labai svarbus siekiant demokratiškesnės, atviresnės ir skaidresnės Sąjungos; pabrėžia, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį įtraukiant Europos Sąjungos piliečius į Sąjungos veiklą ir yra diskusijų forumas, kuriame piliečiai gali pareikšti savo nuomonę ES institucijose; ragina ES institucijas geriau reaguoti į piliečių problemas formuojant politiką atsižvelgiant į peticijose pareikštas nuomones ir skundus;

    3.

    pakartoja, kad svarbu nuolat tęsti viešus debatus Sąjungos veiklos sričių klausimais, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų teisingai informuojami apie Sąjungos kompetencijos sritis ir skirtingus sprendimų priėmimo lygmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad aktyvus spaudos ir ryšių tarnybų dalyvavimas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis bei aktyvesnė socialinė žiniasklaida padidintų Peticijų komiteto darbo matomumą ir gebėjimą reaguoti į visuomenei rūpimus klausimus;

    4.

    mano, kad šios pastangos taip pat padėtų išvengti dezinformacijos apie Peticijų komiteto darbą atsižvelgiant į Komisijos propaguojamą kovą su dezinformacija ir padėtų didinti piliečių žinias apie jų teisę teikti peticijas, taip pat apie Sąjungos atsakomybės apimtį ir ribas ir Peticijų komiteto kompetenciją, siekiant sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių; mano, kad taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sėkmingus atvejus, kai peticijos pateikėjo iškeltas klausimas buvo išspręstas padedant Peticijų komitetui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES daugiakalbės komunikacijos politikos svarbą siekiant užtikrinti geresnį ryšį su visų valstybių narių piliečiais;

    5.

    pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti naudojama kaip galimybė paaiškinti ES piliečiams Peticijų komiteto vaidmenį siekiant didinti informuotumą apie teisę teikti peticijas ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti ir savo išrinktiems atstovams reikšti savo susirūpinimą ir idėjas;

    6.

    atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos piliečiams yra tarsi durys į ES institucijas ir unikali galimybė Parlamentui ir kitoms ES institucijoms užmegzti tiesioginį ryšį su ES piliečiais ir gyventojais, suprasti jų problemas ir palaikyti nuolatinį dialogą su jais, ypač tais atvejais, kai jie nukenčia dėl netinkamai taikomų ES teisės nuostatų; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis Peticijų komiteto ir vadovaujančių komitetų, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis dėl tyrimų ir pasiūlymų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jai, įskaitant reikalingus atsakymus komitetui; mano, kad toks bendradarbiavimas yra itin svarbus aptariant ir sprendžiant piliečių susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES teisės taikymo ir padeda stiprinti Sąjungos demokratinį legitimumą bei atskaitomybę; todėl ragina valstybių narių atstovus aktyviau dalyvauti komiteto posėdžiuose ir greičiau atsakyti į Peticijų komiteto nacionalinėms institucijoms siunčiamus prašymus paaiškinti arba suteikti informaciją; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad Chartijos 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis;

    7.

    ragina Komisiją Peticijų komitete atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad piliečiai gautų išsamų ir suprantamą atsakymą;

    8.

    pabrėžia, kad reikia laikytis požiūrio, kurį Komisija išreiškė savo atsakymuose Peticijų komitetui, ir gerbti jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį;

    9.

    primena, kad peticijos labai padeda Komisijai atlikti Sutarčių sergėtojos vaidmenį; pabrėžia, kad tvirtesnis Peticijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą peticijų nagrinėjimą; primygtinai ragina Komisiją susilaikyti nuo bendro pobūdžio atsakymų ir juos pateikti laiku, tiksliai, aiškiai ir tikslingai, kad būtų veiksmingai atsakoma į konkrečius peticijų pateikėjų prašymus; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija vykdant „EU Pilot“ procedūras, susijusias su gautomis peticijomis, ir jau užbaigus „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, taip pat atsižvelgti į visus klausimus, susijusius su ES teisės pažeidimu, kurie pirmiausia keliami peticijose, svarstant, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač tais atvejais, kai klausimai susiję su aplinkos teisės aktais;

    10.

    prašo Komisijos paaiškinti savo kompetenciją, susijusią su peticijomis, įskaitant peticijas, dėl kurių kyla klausimų, susijusių su ES veiklos sritimi, bet ne su ta politika, kurioje ES turi teisėkūros kompetenciją;

    11.

    ragina nacionalines valdžios institucijas iniciatyviai imtis būtinų priemonių reaguojant į peticijose pateiktus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus tais atvejais, kai nuolat nesilaikoma ES teisės nuostatų; ragina Komisiją reguliariai stebėti išnagrinėtais atvejais padarytą pažangą laikantis ES teisės aktų;

    12.

    pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi laikytis priimtinumo kriterijų, nustatytų SESV 226 ir 227 straipsniuose ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

    13.

    primena, kad, siekiant atidžiai ir išsamiai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. kitiems komitetams nuomonei pateikti išsiųstos 56 peticijos, o susipažinti – 385 peticijos; palankiai vertina tai, kad iš kitų komitetų gauta 40 nuomonių ir 60 pranešimų apie tai, kad komitetai atsižvelgė į peticijas savo darbe; pažymi, kad viešieji klausymai, organizuojami kartu su kitais Parlamento komitetais, palengvina išsamų peticijų nagrinėjimą; primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl jų pateiktų peticijų; ragina Parlamento komitetus aktyviau dalyvauti peticijų nagrinėjime, patvirtinant savo praktinę patirtį, ir taip suteikti galimybę Parlamentui greičiau ir visapusiškiau reaguoti į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus; apgailestauja, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltos padėties peticijų tinklas negalėjo susitikti 2020 metais;

    14.

    mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant didinti informuotumą apie peticijose iškeltus klausimus ir palengvinti peticijų nagrinėjimą kituose komitetuose, į kuriuos jos siunčiamos siekiant gauti nuomonę ar susipažinti; pažymi, kad reikia sudaryti sąlygas tolesniems su peticijomis susijusiems veiksmams parlamentiniame ir teisėkūros darbe; mano, kad šis tinklas turėtų sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis; tiki, kad nuolatiniai peticijų tinklo posėdžiai yra itin svarbūs siekiant stiprinti Parlamento komitetų bendradarbiavimą keičiantis informacija ir dalijantis geriausia patirtimi su tinklo nariais; ragina Parlamentą parengti mechanizmą, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese;

    15.

    atkreipia dėmesį į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų (1),

    16.

    pabrėžia, kad nepaisant mažesnio 2020 m. komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičiaus, Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones, kuriomis siekta išvengti COVID-19 plitimo Parlamento patalpose ir dėl kurių buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos, Peticijų komitetas išreiškė savo nuomonę svarbiais peticijose iškeltais klausimais, prisidėdamas prie didelio skaičiaus Parlamento pranešimų rengimo, pvz., pateikė savo nuomones dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (2), dėl ES teisės taikymo stebėsenos 2017 ir 2018 m. (3), dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (4), dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoj (5) e, dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui (6), dėl 2019 m. pažangos ataskaitos dėl Turkijos (7) ir dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (8); vertina Peticijų komiteto sekretoriato veiklą apskritai ir ypač pandemijos metu, nes darbo sąlygos buvo labai sudėtingos; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti problemas, su kuriomis susiduriama pandemijos metu, ir ieškoti būdų, kaip pagerinti komiteto darbą, ypač krizės laikotarpiu;

    17.

    atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komiteto nariai komiteto rekomendacijose dėl derybų dėl naujo susitarimo su Jungtine Karalyste pabrėžė, kad kiekvienas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ES pilietis turi teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį, dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje ir kreiptis į Europos ombudsmeną pasibaigus numatytam pereinamajam laikotarpiui (2020 m. gruodžio 31 d.), ir paragino Europos ombudsmenę toliau dėti pastangas, pradėtas derybų dėl susitarimo dėl išstojimo metu, siekiant užtikrinti derybų dėl būsimos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės skaidrumą;

    18.

    atkreipia dėmesį į labai didelį skaičių peticijų dėl COVID-19, kurias Peticijų komitetas išnagrinėjo ir dėl kurių komitetas pateikė savo atsakymus 2020 m., daugiausia skubos tvarka; pabrėžia, kad daugumoje šių peticijų raginama apsaugoti piliečių pagrindines teises ir laisves nuo neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, taip pat užtikrinti COVID-19 vakcinų kūrimo, pirkimo ir platinimo skaidrumą; pabrėžia, kad į šias peticijas taip pat įtraukti klausimai dėl gydymo ir apsaugos priemonių, taip pat sveikatos krizės valstybėse narėse valdymo vertinimas; taip pat primena, kad daugelis peticijų pateikėjų išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, poveikio demokratijos, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms, išreikšdami savo abejones dėl kelionių ir darbo apribojimų, taip pat dėl pradinio koordinavimo tarp valstybių narių trūkumo vidaus sienų kontrolės srityje, nes tai kėlė kliūčių laisvai judėti Šengeno zonoje ir ypač sudarė problemų tarpvalstybiniams darbuotojams, studentams ir skirtingų pilietybių asmenų poroms, bei dėl pandemijos metu atšauktų skrydžių ir kelionių valdymo ir susijusių oro transporto bendrovių vykdomos pinigų grąžinimo politikos; primena, kad visos ribojamosios priemonės turi būti būtinos, proporcingos ir laikinos; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą, net ir tokios krizės kaip COVID-19 pandemija; mano, kad, ypač didelės krizės metu, greitas ir veiksmingas peticijų nagrinėjimas yra būtina sąlyga siekiant užsitikrinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

    19.

    atkreipia dėmesį į pirmaisiais pandemijos mėnesiais priimtą sprendimą Peticijų komitete teikti pirmenybę su COVID-19 susijusioms peticijoms, kad būtų tinkamai reaguojama į piliečių per pirmuosius 2020 m. mėnesius pareikštus neatidėliotinus reikalavimus;

    20.

    labai susirūpinęs dėl COVID-19 pandemijos padarytos žalos visuomenės sveikatai ir socialinei sričiai bei ekonomikai; palankiai vertina Peticijų komiteto puikiai atliktą darbą – išreikšdamas piliečių susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir socialinės ir ekonomikos krizių, susijusių su COVID-19 pandemija, komitetas padėjo užtikrinti, kad Parlamentas atsižvelgtų į piliečių, visų pirmą itin nuo sveikatos krizės nukentėjusių piliečių, poreikius ir lūkesčius, susijusius su Sąjungos pajėgumu kovoti su tokiu visuotiniu iššūkiu; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į svarbius veiksmus, kurių Peticijų komitetas ėmėsi, siekdamas, kad būtų reaguojama į klausimus, iškeltus su COVID-19 susijusiose peticijose, ir dėl kurių plenarinių posėdžių metu priimtos rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę (9), dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (10) ir dėl benamystės lygio mažinimo ES (11);

    21.

    atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto svarbų indėlį siekiant apsaugoti vaikų teises, kaip matyti iš to, kokių veiksmų komitetas ėmėsi dėl keleto peticijų, susijusių su tėvų įvykdyto vaikų pagrobimo atvejais Japonijoje; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje, pasiūlymą dėl kurios Peticijų komitetas priėmė 2020 m. birželio 16 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. liepos 8 d. plenariniame posėdyje (12);

    22.

    atkreipia dėmesį į 2020 m. spalio 29 d. įvykusį klausymą „Sąjungos pilietybė. Įgalėjimas, įtrauktis, dalyvavimas“, kurį Peticijų komitetas surengė kartu su Teisės reikalų, Konstitucijų reikalų ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetais; laikosi nuomonės, kad šiuo renginiu Parlamentas labai prisidėjo prie Komisijos 2020 m. ES pilietybės ataskaitos rengimo ir Peticijų komiteto vykdomu darbu, susijusius su piliečių dalyvavimu;

    23.

    atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik pagrindinės teisės, bet ir sveikata buvo pagrindinė peticijų pateikėjams susirūpinimą kelianti sritis 2020 m., tačiau pripažįsta, kad su COVID-19 pandemija susiję susirūpinimą keliantys klausimai buvo pagrindiniai Peticijų komiteto darbo klausimai; atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams, pasiūlymą dėl kurios komitetas priėmė 2020 m. balandžio 30 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. birželio 18 d. plenariniame posėdyje (13); primena, kad mokslo ir pacientų bendruomenės labai palankiai įvertino Parlamento rezoliuciją, nes joje raginama didinti valstybių narių informuotumą apie šios rūšies ligą organizuojant mokymo kursus, skirtus valdžios institucijoms, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir valstybės pareigūnams apskritai; šiuo klausimu pakartoja savo raginimą derinant veiksmus vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir skirti papildomą finansavimą, įskaitant pagal programą „Europos horizontas“, pažangai mokslinių tyrimų srityje paremti, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su didėjančio žmonių, kurie gyvena ir dirba sirgdami ilgalaikėmis negalią sukeliančiomis ir lėtinėmis ligomis, skaičiaus padariniais žmonėms ir socialinei sričiai bei ekonomikai;

    24.

    pažymi, kad 2020 m. ir toliau rimtą peticijos pateikėjų susirūpinimą kėlė aplinkosaugos problemos; apgailestauja, kad valstybėse narėse ne visada tinkamai įgyvendinamos aplinkosaugos taisyklės, kaip aprašyta daugybėje peticijų, kuriose skundžiamasi dėl oro taršos, natūralių ekosistemų būklės blogėjimo, branduolinės saugos ir gavybos veiklos poveikio aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pateisinti ES piliečių lūkesčius aplinkos apsaugos klausimais; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą šioje srityje;

    25.

    palankiai vertina Peticijų komiteto ES atliekamą ypatingą apsaugos funkciją įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į svarbų komiteto atliekamą darbą, susijusį su peticijomis neįgaliųjų klausimais; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. peticijų neįgaliųjų klausimais skaičius beveik padvigubėjo; pabrėžia, kad diskriminacija ir galimybės gauti išsilavinimą bei įsidarbinti tebėra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, ir mano, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad pagrindinės paslaugos būtų visiškai prieinamos; ragina įgyvendinti konkrečius pasiūlymus siekiant skatinti įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių pripažinimui ir perkeliamumui ES;

    26.

    primena, kad 2020 m. Peticijų komitetas ypatingą dėmesį skyrė peticijų dėl sunkumų, kuriuos COVID-19 pandemijos metu tenka įveikti intelekto sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, ypač susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, asmenine pagalba ir ryšiais su šeima bei neformaliaisiais slaugytojais, svarstymui; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto pateiktą ir per 2020 m. liepos 8 d. plenarinę sesiją priimtą rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu; palankiai vertina kasmet rengiamo Peticijų komiteto praktinio seminaro neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais „Naujoji strategija dėl negalios“, kuris įvyko 2020 m. spalio 28 d. komiteto posėdžio metu, rezultatus;

    27.

    primena, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų; palankiai vertina tai, kad Parlamentas konstruktyviai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pripažįsta nuolatinį Europos ombudsmeno indėlį į Peticijų komiteto darbą visus metus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos Ombudsmeno rekomendacijas;

    28.

    mano, kad labai svarbu, jog piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi aktyvaus pilietiškumo priemonė ir unikali Europos dalyvaujamosios demokratijos priemonė Peticijų komitetui, todėl ja turi būti naudojamasi atvirai ir reaguojant; pabrėžia, kad viešasis klausymas yra pagrindinė galimybė organizatoriams viešai pristatyti savo iniciatyvą ES institucijoms ir ekspertams, kad Komisija ir Parlamentas galėtų išsamiai suprasti norimus Europos piliečių iniciatyvos rezultatus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remiantis bet kokios sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turiniu;

    29.

    pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais yra itin svarbūs siekiant užtikrinti aukščiausią piliečių demokratinių teisių apsaugos lygį ir jų pasitikėjimą ES institucijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nebeatspindi tikrosios padėties; labai apgailestauja dėl to, kad daugelį metų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra buvo sustabdyta ir pažangos nepadaryta; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2001 m. reglamento išdėstymo nauja redakcija, siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinant gerą administravimo praktiką laikantis Lisabonos sutarties reikalavimų;

    30.

    pažymi, kad peticijų interneto portalas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų peticijų procesą; šiuo klausimu palankiai vertina patobulinimus, susijusius su duomenų apsauga ir saugumo požymiais, dėl kurių portalas tapo patogesnis ir saugesnis piliečiams; pabrėžia, kad būtina toliau dėti pastangas, kad portalas taptų plačiai žinomas (pasitelkiant socialinės žiniasklaidos priemones), kad visi piliečiai, visų pirma asmenys su negalia, galėtų lengviau juo naudotis ir jis būtų visapusiškai jiems prieinamas, taip pat sudaryti sąlygas pateikti peticijas nacionalinėmis gestų kalbomis; ragina Peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, įskaitant peticijų nagrinėjimo eigą ir tyrimus su kitomis institucijomis; ragina įvertinti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui, ir pabrėžia, kad reikia skubiai pakeisti arba atnaujinti kompiuterizuotą registracijos ir parašo sistemą, kad ji būtų tikrai lanksti ir leistų piliečiams dalyvauti pagal jų poreikius realiuoju laiku; pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras skaitmeninis portalas, kuriame piliečiai galėtų susipažinti su visomis peticijų procedūromis ir sužinoti apie jas;

    31.

    pažymi, kad nors žmonių, remiančių vieną ar kelias peticijas, skaičius labai didėja, daugelis peticijų pateikėjų vis dar teigia, kad veiksmai, kurių reikia imtis siekiant paremti peticiją Parlamento peticijų interneto portale, yra sudėtingi; mano, kad supaprastinus procesą piliečiai galėtų geriau pasinaudoti savo teise pateikti peticiją;

    32.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių peticijų komitetams ir jų nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

    (1)  OL C 445, 2021 10 29, p. 168.

    (2)  Nuomonė priimta 2020 m. sausio 21 d.

    (3)  Nuomonė priimta 2020 m. vasario 19 d.

    (4)  Nuomonė priimta 2020 m. balandžio 30 d.

    (5)  Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d.

    (6)  Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d.

    (7)  Nuomonė priimta 2020 m. spalio 29 d.

    (8)  Nuomonė priimta 2020 m. gruodžio 3 d.

    (9)  OL C 425, 2021 10 20, p. 7.

    (10)  OL C 371, 2021 9 15, p. 6.

    (11)  OL C 425, 2021 10 20, p. 2.

    (12)  OL C 371, 2021 9 15, p. 2.

    (13)  OL C 362, 2021 9 8, p. 2.


    Top