Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52021IP0428

2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas (2021/2017(INI))

OL C 184, 2022 5 5, p. 71–81 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 184/71

P9_TA(2021)0428

Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje

2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas (2021/2017(INI))

(2022/C 184/04)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 ir 173 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į prie Europos Bendrijos steigimo sutarties pridėtą Protokolą Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (Amsterdamo protokolas),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadas dėl atsparumo didinimo ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją COVID-19 pandemijos kontekste,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl geresnės Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinės sklaidos, daugiausia orientuojantis į bendros gamybos kūrinius,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“ (COM(2021)0262),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Tarybos išvadas dėl Europos turinio stiprinimo skaitmeninėje ekonomikoje,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. pasaulio spaudos laisvės indekso vertinimus, kuriuos paskelbė organizacija „Žurnalistai be sienų“, ir į Europos universitetinio instituto Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro atliktoje žiniasklaidos pliuralizmo apžvalgoje pateikiamus vertinimus;

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2) (toliau – Autorių teisių direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Direktyvą (ES) 2018/1808, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (4),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM(2020)0784),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“ (COM(2020)0760),

—

atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos nuostatas dėl žiniasklaidos,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Kovos su dezinformacija veiksmų planas“ (JOIN(2018)0036),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir audiovizualinės srities,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo,

—

atsižvelgdamas 2018 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (6),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ (COM(2018)0366),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto prašymu atliktą tyrimą „Žurnalistų sauga ir kova su korupcija ES“ (angl. Safety of Journalists and the Fighting of Corruption in the EU),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos audiovizualinės observatorijos ataskaitą „IRIS Plus 2020-2. Europos audiovizualinė pramonė COVID-19 pandemijos metu“ (angl. IRIS Plus 2020-2: The European audiovisual Industry in the time of COVID-19),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 3 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ataskaitą „Žiniasklaidos laisvei ir žurnalistų saugumui Europoje kylančios grėsmės“ (angl. Threats to Media Freedom and Journalists’ Security in Europe),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro ataskaitą „2020 m. žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos rezultatai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros atsigavimo (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (8),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0278/2021),

A.

kadangi šiame pranešime sąvoka „naujienų žiniasklaida“ turi būti suprantama kaip apimanti visą redakcinę žiniasklaidą, pvz., televizijos, radijo ir leidybos sektorius, įskaitant laikraščius, žurnalus ir skaitmeninę žiniasklaidą;

B.

kadangi šiame pranešime terminas „audiovizualiniai sektoriai“ turi būti suprantamas kaip apimantis transliavimo, garso, vaizdo ir daugialypės terpės sektorius ir įvairiausias pramonės šakas, įskaitant kino teatrus ir kitas fizines vietas;

C.

kadangi šiame pranešime sąvokos „žiniasklaida“ ir „žiniasklaidos sektorius“ apima tiek naujienų žiniasklaidos, tiek audiovizualinį sektorius;

D.

kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai, kurių neatskiriama gyvybiškai svarbi dalis – naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinis sektoriai, visų pirma labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, yra tarp tų, kuriems COVID-19 suduotas smūgis buvo stipriausias; kadangi tikimasi, kad šie sektoriai atsigaus lėtesniu tempu nei ekonomika bendruoju požiūriu; kadangi pandemijos padariniai įvairiems naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių ir pramonės subjektams padarė skirtingą poveikį, todėl jie susiduria su skirtingais iššūkiais, kuriuos reikia spręsti nustatant pritaikytas priemones krizei įveikti;

E.

kadangi audiovizualiniai sektoriai patyrė didelį poveikį ir masiškai neteko pajamų, t. y. 2020 m. beveik 70 proc. sumažėjo kino teatrų ir platintojų už parduotus bilietus gaunamos pajamos, dėl to visos pajamos sumažėjo 4 mlrd. (9) EUR, 30 proc. sumažėjo gamybos veikla ir buvo visiškai sustabdyta bendra gamyba, o tai kelia grėsmę šių sektorių gebėjimui atsigauti ir apsunkina Europos filmų ir kultūros finansavimą ir sklaidą (10); kadangi šie sektoriai susiduria su skirtingais iššūkiais, įskaitant veiklos išlaidų padidėjimą dėl griežtesnių sveikatos ir saugos priemonių;

F.

kadangi kino teatrai ir kino festivaliai atlieka svarbų vaidmenį Europos audiovizualinėje ekosistemoje, visų pirma platinimo srityje, taip pat atsižvelgiant į europiečiams jų teikiamą žiūrėjimo patirtį; kadangi ir toliau taikomos sanitarinės priemonės trukdo šioms fizinėms vietoms veikti visu pajėgumu, jei jos apskritai veikia; kadangi teritorijose, kuriose kino teatrai buvo vėl atidaryti, į juos sugrįžtančių lankytojų skaičius panašus, kaip ir laikotarpiu prieš COVID-19;

G.

kadangi dėl pandemijos staiga sustabdytos investicijos į reklamą, kurios yra pagrindinis naujienų žiniasklaidos sektoriaus pajamų šaltinis; kadangi, remiantis išankstiniais skaičiavimais, naujienų žiniasklaidos pajamos iš reklamos sumažėjo 20–80 proc. (11); kadangi žiniasklaidos organizacijos, visų pirma MVĮ, dažnai patiria su likvidumu susijusių problemų;

H.

kadangi naujienų žiniasklaidos sektoriaus organizacijų ir įmonių spektras labai platus: nuo laisvai samdomų darbuotojų, kaip antai žurnalistai ar techniniai darbuotojai, iki visuomeninių transliuotojų ir didelių žiniasklaidos konglomeratų, kuriems būdinga aukšto lygio vertikalioji integracija, nedidelių vietos ir regionų naujienų žiniasklaidos priemonių ir įvairių ne pelno asociacijų; kadangi daugelio valstybių narių transliavimo sektoriams būdinga didelė rinkos koncentracija su jai būdingais monopoliais ar oligopoliais transliavimo sektoriuose, oligopoliais laikraščių pramonėje ir didele konkurencija periodikoje ir knygų leidyboje (12);

I.

kadangi, be pandemijos poveikio, žiniasklaidos sektoriui taip pat kyla didelių iššūkių, susijusių su skaitmenine pertvarka ir jos poveikiu bendram sektoriaus verslo modeliui; kadangi reikia dėti papildomas pastangas, kad būtų sukurta saugi, teisinga ir kompetentinga aplinka internete, kurioje taip pat būtų užtikrintos piliečių pagrindinės teisės; kadangi Komisija turi skatinti naujų garso ir audiovizualinės žiniasklaidos verslo modelių pertvarką skaitmeninėje srityje;

J.

kadangi kokybiška, gerai finansuojama ir nepriklausoma naujienų žiniasklaida ir profesionali žurnalistika yra labai svarbu žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo požiūriu ir todėl tai yra demokratijos ir teisinės valstybės ramstis; kadangi pastarąjį dešimtmetį smarkiai pablogėjo žiniasklaidos laisvės padėtis; kadangi COVID-19 krizė sustiprino kokybiškos žurnalistikos, kuri gali informuoti piliečius ir skatinti jų kritinį mąstymą, svarbą; kadangi būtina iš naujo subalansuoti informacijos ekosistemą nuo prieigos valdytojų iki žiniasklaidos; kadangi reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti žiniasklaidos sektoriaus gyvybingumą, kad jis galėtų būti nepriklausomas nuo ekonominio ir politinio spaudimo, ir didinti žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą (13), taip pat skatinti geresnius standartus sektoriuje viduje – tiek internete, tiek realiame gyvenime – taip pat užtikrinti žurnalistų ir informacijos šaltinių saugumą; kadangi žiniasklaidos finansavimo skaidrumas yra esminis aspektas skatinant piliečių pasitikėjimą;

K.

kadangi naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinis sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant mūsų demokratinių visuomenių atsparumą ir įtraukumą, kultūros įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą; kadangi naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių vertės grandinę sudaro įvairūs subjektai ir įmonės, kurie kuria, transliuoja ar rodo turinį, dažnai grindžiamą intelektinės nuosavybės teisėmis, ir kadangi šiuos sektorius daugiausia sudaro MVĮ ir jie padeda skatinti, stiprinti ir puoselėti Europos kultūrinę, kalbinę, socialinę ir politinę įvairovę; kadangi Europos audiovizualinio ir žiniasklaidos sektorių pertvarkymas į konkurencingą pramonę turėtų būti vykdomas skatinant kultūros įvairovę ir smulkesnių veikėjų patekimą į rinką;

L.

kadangi Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus veiksmų plane nustatyta sektorių strategija turėtų būti kuo labiau holistinė ir turi būti visapusiškai išnaudoti visi galimi svertai, siekiant paskatinti investicijas į naujienų ir leidybos, taip pat į audiovizualinį sektorių; kadangi plano tikslas turėtų būti skatinti kultūrų, meno ir pramonės įvairovę vertės grandinėse; kadangi plane numatyti veiksmai turėtų būti toliau grindžiami peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) ir programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA, siekiant remti teisėtą prieigą prie kinematografijos ir audiovizualinių kūrinių ir jų prieinamumą visoje Europoje siekiant auditorijai suteikti kokybišką kultūriniu požiūriu įvairialypį turinį;

M.

kadangi ES ir valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad žiniasklaida būtų grindžiama viešosiomis vertybėmis ir būtų atvira, demokratiška, tvari ir įtrauki, kad daugiau moterų, rasinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų, migrantų, pabėgėlių, taip pat LGBTIQ+ bendruomenių narių ir neįgaliųjų užimtų kūrybines ir sprendimus priimančias pozicijas;

N.

kadangi valstybės narės dėl COVID-19 krizės vėlavo įgyvendinti Autorių teisių direktyvą, 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamenot ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės (14), ir AŽPD; kadangi valstybės narės turėtų pasinaudoti tokiu vėlavimu ir į savo teisės aktų įgyvendinimą įtraukti drąsius sprendimus, kuriais būtų sprendžiami dėl krizės Europos audiovizualiniame sektoriuje kylantys arba dėl jos dar labiau padidėję sunkumai, kaip antai atlygio kūrėjams už jų kūrinių naudojimą internete ir finansinių pasaulinių platformų investicijų į vietos produkciją klausimas;

O.

kadangi ir naujienų žiniasklaidos, ir transliavimo sektorius gautų naudos iš nuoseklesnio ir labiau holistinio požiūrio; kadangi Komisija paskelbė ketinanti pateikti Žiniasklaidos laisvės aktą; kadangi tai turėtų būti grindžiama esamomis iniciatyvomis, kaip antai Demokratijos veiksmų planu, Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus veiksmų planu, Skaitmeninių paslaugų aktu ir Skaitmeninių rinkų aktu, o ne tik orientuojamasi į naujus teisės aktus;

P.

kadangi filmų ir audiovizualiniam sektoriams labai svarbios teritorinės ir išimtinės licencijavimo teisės, siekiant išsaugoti ir užtikrinti jų kūrybiškumą, finansavimą, laisvę ir ilgalaikį tvarumą;

Q.

kadangi, vadovaujantis įvairiomis ES direktyvomis, informavimo ir komunikacijos strategijomis turi būti atsižvelgta į turinio prieinamumą asmenims, turintiems jutimo negalią;

Atsigavimas ir parama

1.

 atkreipia dėmesį į ekonomikos nuosmukio padarinius ir griežtai pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms padidinti paramą, skiriamą naujienų žiniasklaidos ir audiovizualiniam sektoriams, o platesniu mastu – kultūros bei kūrybos sektoriams, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ; mano, kad įgyvendinant įvairias programas pagal daugiametę finansinę programą (DFP) reikėtų padidinti naujienų žiniasklaidos ir audiovizualiniam sektoriams skiriamą finansavimą; pažymi, kad šiems sektoriams reikalinga ES ir valstybių narių parama, ir prašo Komisijos primygtinai raginti valstybes nares padidinti paramą jiems iš lėšų, skiriamų pagal patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, kad jos galėtų visiškai atsigauti po pandemijos, tapti tvaresnės ir tęsti savo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; mano, kad vykdant visas iniciatyvas ypatingą dėmesį reikėtų skirti vietos ir regionų žiniasklaidai ir nedidelėse rinkose veiklą vykdančiai naujienų žiniasklaidai; pabrėžia, kad reikia skaidraus ir atviro paramos mechanizmo, kad būtų išsaugotas žiniasklaidos nepriklausomumas;

2.

 palankiai vertina pradėtą vykdyti naujienų žiniasklaidai skirtą iniciatyvą NEWS, įskaitant pasiūlymą sukurti Europos naujienų žiniasklaidos forumą, kuris turėtų būti kuo įtraukesnis ir paskatinti išsamias diskusijas su atitinkamais sektoriais dėl vykdomos pertvarkos; ragina Komisiją toliau plėtoti šią iniciatyvą ir padaryti ją nuolatinę, jei to paprašytų suinteresuotieji subjektai; palankiai vertina tai, kad ši iniciatyva bus remiama pagal įvairias DFP programas; vis dėlto pabrėžia, kad reikia plėtoti visapusišką iniciatyvos priežiūrą, kad būtų užtikrintas tinkamas ES lėšų naudojimas; pabrėžtinai pakartoja savo ne kartą pareikštus raginimus sukurti nuolatinį ES naujienų žiniasklaidos fondą, siekiant suteikti galimybę nepriklausomam naujienų teikimui, apsaugoti Europos žurnalistų ir žurnalistikos nepriklausomumą ir užtikrinti spaudos laisvę; pabrėžia, kad pajėgumų didinimo paslaugos, kuriomis bus papildyta iniciatyva NEWS, taip pat turėtų būti orientuotos į vietos ir regionų žiniasklaidą;

3.

 palankiai vertina specialiai pritaikytos sąveikiosios priemonės kūrimą, siekiant padėti žiniasklaidos organizacijoms gauti prieigą prie finansavimo galimybių nacionaliniu ir ES lygmenimis; mano, kad specialiai pritaikytas mokymas ir parama visų pirma galėtų būti itin naudinga mažesnėms žiniasklaidos organizacijoms; pabrėžia, kad tokia priemonė turi būti patogi naudoti ir teikti tinkamą techninę paramą viso paraiškų teikimo proceso metu;

4.

 palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta naujoji programa „Kūrybiška Europa“, ir atkreipia dėmesį į jos svarbą, palankiai vertina, kad pagal atnaujintą tarpsektorinę paprogramę imtasi naujų veiksmų, sutelktų į žiniasklaidos laisvės, kokybiškos žurnalistikos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis gerinimą; mano, kad prieiga prie tokios paramos ir greitas jos teikimas yra itin svarbūs; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sektoriaus finansinius poreikius, parama yra nepakankama; ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti naujienų žiniasklaidos sektoriui pagal šio programavimo laikotarpio tarpsektorinę paprogramę skirtą finansavimą;

5.

 pažymi, kad audiovizualiniams sektoriams nedelsiant reikia tvirtos ir tvarios paramos, teikiamos pagal įvairias ES finansavimo programas, pvz., programą „Europos horizontas“, programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA ir sanglaudos fondus; primena, kad, kalbant apie galimybę gauti lėšų, reikėtų sumažinti administracines kliūtis ir pareiškėjams, visų pirma MVĮ, kurie sudaro didžiąją dalį šio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, suteikti daugiau lankstumo;

6.

 primena, kad vykdant programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA turėtų būti siekiama skirtingų krypčių ir žanrų finansavimo pusiausvyros tarp valstybių narių; primena, kad šiam sektoriui labai svarbu, kad valstybės narės skatintų nepriklausomų dalyvių ekosistemą, kaip esminį kūrybos įvairovės skatinimo veiksnį;

7.

 palankiai vertina tai, kad naudojantis programa „InvestEU“ sukurta lygybe grindžiama bandomoji iniciatyva, pagal kurią bus galima novatoriškais būdais remti naujienų žiniasklaidos sektorių; ragina Komisiją šiai bandomajai iniciatyvai suteikti deramus finansines išteklius;

8.

 apgailestauja, kad dabartinės paramos priemonės neapima kai kurių žiniasklaidos ekosistemos dalių; ragina Komisiją toliau ieškoti galimybių sukurti tikslines naujienų žiniasklaidos paramos sistemas ir numatyti sukurti tokias draudimo garantijų sistemas bendrai audiovizualinei gamybai; primygtinai ragina įgyvendinant visus paramos veiksmus ypatingą dėmesį skirti valstybėms narėms, kurių audiovizualinės gamybos pajėgumai yra menki; pabrėžia naudą, kurią audiovizualinės ekosistemos paramai teikia valstybių narių dalijimasis geriausia patirtimi;

9.

 primygtinai ragina Komisiją atkreipti dėmesį į unikalų „Euranet Plus“, kaip nepriklausomo radijo tinklo, pobūdį, nes jis padeda sėkmingai naikinti informacijos spragas tarp ES ir jos piliečių stiprinant visų ES politikos formavimo sričių suvokimą ir skatinant su jomis susijusias diskusijas; ragina atnaujinti dabartinį pagrindinį „Euranet Plus“ finansavimą sudarant pereinamojo laikotarpio dotacijos susitarimą ne mažiau kaip dvejiems metams, kad būtų galima parengti ilgalaikį strateginį planą, kurio tikslas būtų toliau plėtoti tinklą iki 2027 m. pabaigos, siekiant išplėsti jo narių skaičių, geografinę ir kalbinę aprėptį, pasirengti skaitmeninei pertvarkai ir investuoti į tolesnį jo produktų ir paslaugų tobulinimą;

10.

 ragina Komisiją atlikti naujienų žiniasklaidos finansavimo ES tyrimą, parengti gaires ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms dalytis informacija ir geriausia patirtimi, susijusia su viešojo finansavimo mechanizmais; pakartoja, kad tyrimą turėtų atlikti nepriklausomos įstaigos; kartu primena valstybių narių atsakomybę, susijusią su kultūros, švietimo, jaunimo ir žiniasklaidos politika ir ypač su finansavimo mechanizmais šiose srityse, kurie turi būti aiškūs ir skaidrūs;

11.

 primena, kad mažumų žiniasklaidos priemonės negali pagal bendro pobūdžio sistemas varžytis su daugumos žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina valstybes nares remti turinio kūrimą regioninėmis ir mažumų kalbomis ir plačią jo sklaidą įvairiose platformose;

12.

 pažymi, kad nors užsakomųjų vaizdo paslaugų duomenų bazėje LUMIERE ir kitose Europos audiovizualinės observatorijos duomenų bazėse renkama daug informacijos apie užsakomųjų vaizdo paslaugų platformų turinio kilmę, nepateikiama duomenų apie subtitrus, gestų kalbas arba kitas įvairiose žiniasklaidos priemonėse vartojamas kalbas; mano, kad šie duomenys yra labai svarbūs, atsižvelgiant į tai, kad jie sudaro ES audiovizualinės politikos kūrimo ir stebėsenos pagrindą, taip pat siekiant skatinti užsakomųjų vaizdo paslaugų sektoriaus prieinamumą įvairią jutimo negalią turintiems asmens;

13.

 mano, kad mokesčių politika yra gyvybiškai svarbi priemonė, kuri galėtų palengvinti žiniasklaidos ir kultūros bei kūrybos sektorių atsigavimą bei sustiprinti jų atsparumą ir padėtų skatinti investicijas į šiuos sektorius; ragina atitinkamas fiskalinio manevravimo galimybes turinčias valstybes nares padėti didinti žiniasklaidos turinio gamybą, platinimą ir naujienų žiniasklaidos bei audiovizualinių kūrinių vartojimą, įskaitant lankymąsi kino teatruose, tuo tikslu taikant fiskalines ir finansines paskatas, kartu atsižvelgiant į fizinių vietų ir internetinių platformų skirtumus, ypač susijusius su atitinkamomis jų priežiūros išlaidomis; palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą apie papildomą finansinę paramą Europos kino teatrų tinklui; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi, siekiant remti žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių konkurencingumą; tačiau pabrėžia, kad speciali mokesčių politika turėtų užtikrinti lygias galimybes visiems žiniasklaidos turinio kūrėjams bei nekenkti MVĮ ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

14.

 mano, kad parama nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimui ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei informacinio raštingumo gerinimui taip pat turėtų būti neatsiejama ES užsienio politikos dalis;

Vienodų sąlygų užtikrinimas

15.

 atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė krizė gali paspartinti naujienų žiniasklaidos konsolidavimą, ypač valstybėse narėse, o tai gali pakenkti žiniasklaidos pliuralizmui ir informacijos kokybei bei nešališkumui, ypač mažesnėse rinkose, kuriose pasirinkimas jau ir taip ribotas; tačiau pripažįsta, kad konkurencijos sąlygos žiniasklaidos ir audiovizualiniame sektoriuose sparčiai keičiasi, ir įspėja, kad, nors susijungimai kraštutiniu atveju gali padėti išvengti mažesnių subjektų bankroto, toks konsolidavimas neturi būti laikomas norma; todėl prašo konkurencijos institucijų išlikti budrioms ir apsvarstyti ilgalaikį susijungimų ir įsigijimų poveikį ne tik rinkos daliai, bet ir kalbinei bei kultūrinei įvairovei; Kartu ragina Komisiją geriau atsižvelgti į skaitmeninės konkurencinės aplinkos pokyčius, kad ES žiniasklaidos sektoriaus dalyviai išliktų konkurencingi ir galėtų atlikti svarbų vaidmenį ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad naujos žiniasklaidos priemonės gali atlikti konstruktyvų ir aktyvų vaidmenį mažesnėse rinkose ir šalyse bei regionuose, kuriuose žiniasklaidos laisvė yra nedidelė, nes jos suteikia galimybę nepriklausomai pateikti informaciją;

16.

 susirūpinęs pažymi, kad pasaulinio masto interneto platformos daro didžiulį ardomąjį poveikį žiniasklaidos sektoriui, nes jos dominuoja duomenų ir reklamos rinkoje ir dėl jų radikaliai pasikeitė auditorijos vartojimo modeliai; pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dabartiniais teisės aktais ne visiškai užtikrinama sąžininga aplinka pagrindinių interneto ekosistemos aspektų, pvz., prieigos prie duomenų, duomenų skaidrumo, su platformomis ir algoritmais susijusios atskaitomybės, taip pat reklamos taisyklių, ypač susijusių su politine reklama internete, požiūriu, o visa tai itin svarbu siekiant, kad Europos žiniasklaida ir audiovizualinio sektoriaus suinteresuotieji subjektai galėtų sąžiningai konkuruoti su šiomis platformomis; yra susirūpinęs dėl platformų taikomos verslo praktikos pašalinti teisėtą turinį, priskiriamą žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei, kuriam taikomi konkretūs standartai ir priežiūra, arba į jį kištis; mano, kad neatidėliotinas klausimas – laiku priimti atitinkamus teisės aktus, kurių atitinkamos nuostatos padėtų panaikinti šiuos trūkumus, būtent būsimą Skaitmeninių paslaugų aktą bei Skaitmeninių rinkų aktą, ir gerokai sustiprinti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą; pažymi, kad piliečiai vis dažniau gauna naujienas ir įvairų turinį naudodamiesi trečiųjų šalių platformomis, pvz., socialiniais tinklais ir naujienų sklaidos kanalais; kartu pabrėžia, kad apgalvotas interneto platformų naudojimas taip pat suteikia žmonėms galimybę gauti informacijos, visų pirma šalyse ir regionuose, kuriuose žiniasklaidos laisvė yra nedidelė;

17.

 pripažįsta, kad reikia plataus užmojo, aiškių ir teisiškai privalomų priemonių siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės pažeidimais, įskaitant piratavimą internete, ir veiksmingai kovoti su visomis taisyklių apėjimo formomis; mano, kad neigiamą piratavimo poveikį Europos kultūros ir žiniasklaidos aplinkai reikia šalinti praktinėmis priemonėmis, pvz., kai tinkama, naudojant dinamiškus draudimus, skubų turinio, dėl kurio gautas pranešimas, pašalinimą ir išaiškinant teisinę tvarką, taikomą interneto svetainių, kuriose be teisių turėtojų sutikimo pateikti autorių teisių saugomi kūriniai, saitus skelbiančioms paslaugoms; ragina valstybes nares skubiai perkelti į nacionalinę teisę Autorių teisių direktyvos 18 straipsnį ir nustatyti atlygio mechanizmus, pagal kuriuos autoriams ir atlikėjams būtų mokamas tinkamas ir proporcingas atlygis už jų kūrinių ir pasirodymų įrašų naudojimą visose žiniasklaidos priemonėse, ypač internetinėje žiniasklaidoje;

18.

 atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinus vienodesnes sąlygas, kuriomis būtų paisoma autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių, bus skatinamas ekonominis žiniasklaidos sektoriaus komponentas, išsaugota tūkstančiai darbo vietų ir apsaugota bei skatinama turtinga Europos kultūros ir kalbų įvairovė; mano, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir vienodą kūrėjų apsaugos lygį bei teisinį tikrumą vartotojams ir teisių turėtojams svarbu greitai įgyvendinti visas AŽPD ir Autorių teisių direktyvos nuostatas ir veiksmingai užtikrinti jų vykdymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, skatinant koordinuotas prevencines priemones ir veiksmingai įgyvendinant galiojančius teisės aktus, įskaitant AŽPD, svarbu toliau stiprinti dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo žalingo turinio; ragina Komisiją atidžiai stebėti pokyčius šioje srityje ir ragina ją išnagrinėti, kaip, atsižvelgiant į naują gretutinę teisę, būtų galima padėti žiniasklaidos sektoriui ir taip užtikrinti galimybę vesti sąžiningas derybas su platformomis; pripažįsta, kad reikėtų stiprinti Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) vaidmenį ir pajėgumus;

19.

 pripažįsta papildomus sunkumus, kylančius naujienų žiniasklaidos įmonėms, veikiančioms mažesnėse rinkose, įskaitant vietos, regionines ir nišines žiniasklaidos įmones, kurių pajamos ribotos, kurių perspektyvumui netinka dabartiniai komerciniai veiklos modeliai ir kurios negali taikyti naujų modelių lygiai taip kaip, kaip juos taiko didesnėse rinkose veikiančios žiniasklaidos įmonės; pabrėžia, kad nykstanti naujienų žiniasklaida gali smarkiai neigiamai paveikti kultūros ir kalbų įvairovę; todėl mano, kad reikia ištiestosios rankos principu grindžiamų viešojo finansavimo mechanizmų, kuriais visapusiškai paisoma redakcinės nepriklausomybės, šiuos mechanizmus taikant kartu užtikrinus kliūčių nekeliančią prieigą prie reklamos rinkos; pabrėžia, kad ES turėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir stiprinti įvairovę rinkose ir taip spręsti su susiskaidymu ir pagrindiniais nacionaliniais klausimais susijusius sunkumus; mano, jog labai svarbu, kad bet kokios lėšų susigrąžinimo priemonės, skirtos žiniasklaidai ir nukreipiamos per valstybes nares, būtų susiejamos su procesu, kuriuo užtikrinamas sąžiningas ir objektyvus lėšų paskirstymas nepriklausomai kokybiškai žurnalistikai remti, taip pat mano, kad Komisija turėtų, visų pirma, atkreipti paramos svarbą žiniasklaidos organizacijoms tose valstybėse narėse, kuriose nepriklausoma žiniasklaida patiria tam tikrą finansinį ir politinį spaudimą, įskaitant valstybes nares, kuriose susirūpinimas dėl teisinės valstybės principo kelia abejonių dėl valstybės gebėjimo nešališkai remti žurnalistiką;

20.

 pabrėžia, kokia svarbi yra dvejopa visuomeninės ir komercinės žiniasklaidos sistema Europoje; ragina valstybes nares užtikrinti stabilų, atvirą, skaidrų, tvarų ir tinkamą daugiametį viešojo sektoriaus žiniasklaidos finansavimą, taip siekiant užtikrinti nepriklausomybę nuo vyriausybės, politinio ir rinkos spaudimo ir suteikti galimybę formuoti įvairių Europos žiniasklaidos kraštovaizdį;

21.

 pabrėžia, jog svarbu, kad kiekvienas ES pilietis savo gimtąja kalba galėtų gauti informacijos ir prieigą prie naujienų žiniasklaidos; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti naujienoms apie ES, taip siekiant informuoti piliečius apie Sąjungos veiklą; pakartoja, kad remia naujienų žiniasklaidos priemones, kurios priėmė redakcinį sprendimą apžvelgti Europos Sąjungos reikalus; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti skatinti tikros Europos žiniasklaidos erdvės atsiradimą; be to, atkreipia dėmesį į alternatyvių bendruomenės inicijuotų finansavimo mechanizmų, pvz., skirtų žiniasklaidai ir būtų jos sukurti, pasitelkiant nepriklausomas valdybas, valdomas pagal pakopinę sistemą, naudą (15);

22.

 pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti visuomeninių paslaugų žiniasklaidos finansinį tvarumą, taip pat užtikrinti ir išlaikyti privačiosios ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą nuo bet kokio politinio ir ekonominio kišimosi, nesvarbu, ar kištųsi vyriausybės, galingos interesų atstovų grupės, trečiosios šalys, ar kiti išorės veiklos vykdytojai; pripažįsta ypatingą padėtį, susidariusią valstybėse narėse, kurios patiria geopolitinį pavojų, kylantį dėl trečiųjų šalių kišimosi į jų informacijos erdvę, be kita ko, pasitelkiant žiniasklaidos finansavimą; mano, kad geriausiai veikiantis priešnuodis – užtikrintesnė žiniasklaidos aplinka su pastoviais ir patikimais pajamų srautais; mano, kad labai svarbu užtikrinti didesnį skaidrumą ir faktų tikrinimo prievoles, todėl palankiai vertina Žiniasklaidos nuosavybės teisių stebėjimo priemonės ir Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos iniciatyvas; ragina Komisiją užtikrinti įvairiapusiškesnį naujienų žiniasklaidos sektoriaus politinės ekonomikos stebėjimą Europos Sąjungoje ir Europos kaimynystėje bei plėtros regione;

23.

 įspėja dėl mažų garantijų darbo, įskaitant apgaulingą savarankišką darbą žurnalistikos srityje, ir ragina priimti tinkamas priemones, kurios padėtų žurnalistams užtikrinti sąžiningas pajamas ir tvirtą socialinę apsaugą;

24.

 yra labai susirūpinęs dėl kai kuriose valstybėse narėse valstybės valdomos žiniasklaidos, kurią skatina žiniasklaidos rinkos iškraipymai ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės sutelkimas, taip pat yra susirūpinęs dėl netinkamo reguliavimo priemonių naudojimo siekiant kurti nuo vyriausybės priklausomą žiniasklaidos sektorių ir taip kenkti kritiškai ir viešąjį interesą atitinkančiai žurnalistikai;

25.

 mano, jog ES gali padėti užtikrinti, kad tarptautiniai žiniasklaidos laisvės standartai būtų toliau stiprinami ES viduje ir už jos ribų; primygtinai ragina Komisiją parengti plataus užmojo, patikimą ir išsamų mechanizmą, pagrįstą dabartiniais teisės aktais, t. y. AŽPD, siekiant stiprinti ES pajėgumus stebėti veiksmus, kuriais būtų ribojama žiniasklaidos laisvė ar jai būtų kenkiama, ir taikyti sankcijas už šiuos veiksmus; pabrėžia, kad tvirtos ir nepriklausomos žiniasklaidos sistemos kūrimas gali būti vykdomas papildant veiksmus, numatytus Europos demokratijos veiksmų plane, ir mano, kad būsimas Komisijos pasiūlymas dėl žiniasklaidos laisvės (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) galėtų dar labiau sustiprinti šias pastangas, sykiu žiniasklaidą laikant kertiniu Europos demokratijos akmeniu ir ekonomine veikėja;

26.

 palankiai vertina 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalinimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (16) ir ragina Komisiją ir valstybes nares teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėmis iš tiesų apsaugoti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę, kad būtų užkirstas kelias vis didesniam strateginiam bylinėjimuisi (SLAPP) prieš visuomenės dalyvavimą siekiant bauginti ir nutildyti žurnalistus; pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą, kuriai grėsmę kelia su tuo susijusios didelės išlaidos, ir palankiai vertina Europos tiriamosios žurnalistikos fondą (IJ4EU), skirtą tokiai žurnalistikai remti;

27.

 įspėja, kad tam tikras žiniasklaidos priemones vis labiau trikdo pasaulinės platformos ir sąsajos, iš kurių kai kurios yra vertikaliai integruotos konkurentės; išreiškia susirūpinimą dėl ardomojo poveikio tendencijų naujienų žiniasklaidoje, nes ilguoju laikotarpiu jos gali susilpninti konkurenciją ir sumažinti kitų veiklos vykdytojų galimybes; mano, kad daugelis interneto platformų neinvestuoja nei į kūrybinį turinį, nei į žurnalistiką, tačiau didelę dalį pajamų (kurias gauna iš reklamos) gauna iš savo skelbiamo turinio; ragina vesti sąžiningas nuolatines diskusijas tarp žiniasklaidos priemonių, kurios kuria redakcinį turinį, ir platformų, kurios jį naudoja dedamos nuorodas į jį, teikiant paieškos, komunikacijos ir debesijos paslaugas individualiems, instituciniams ir verslo naudotojams; prašo Komisijos atidžiai stebėti padėtį ir, jei reikia, imtis reikiamų veiksmų, kad konkurencijos sąlygos būtų teisingesnės, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai būtų tinkamai aptarnaujami nepriklausomai nuo to, kokiomis platinimo priemonėmis jie nori naudotis turiniu ir informacija;

28.

 reiškia susirūpinimą dėl neproporcingos pasaulinių interneto rinkos dalyvių ekonominės galios ir jų rinkodaros galimybių pasiekti didelę auditoriją, taip pat dėl grobuoniško elgesio atvejų taikant nesąžiningas sutarčių sąlygas; pažymi, kad tokiais veiksmais gali būtų sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos ir susilpnintas Europos audiovizualinis sektorius, o tai dažnai daro poveikį nepriklausomam audiovizualinių kūrinių kūrimui ir platinimui; todėl prašo Komisijos atidžiai stebėti situaciją ir, jei reikia, imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti vienodesnes sąlygas konkuruoti;

29.

 mano, kad algoritmų ir rekomenduojamųjų sistemų skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti sąžiningesnę Europos kūrinių dalį interneto platformose ir suteikti vartotojams realų pasirinkimą; ragina Komisiją įvertinti srautinio duomenų siuntimo internetu paslaugų vaidmenį, visų pirma, atsižvelgiant į interneto žiniasklaidos aplinkos konvergenciją, ir, prireikus, skatinti kultūrų įvairovę ir galimybes surasti Europos kūrinius teikiant tokias paslaugas, kurios taip pat gali būti skatinamos algoritmais;

30.

 palankiai vertina per visą 2021 m. padarytą pastebimą pažangą siekiant rasti visuotinį veiksmingo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sprendimą, visų pirma, dėl 2021 m. liepos mėn. susitarimo lygio, grindžiamo dviejų ramsčių metodu pagal EBPO / G 20 kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukios sistemos darbą (BEPS) (17); pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti šį susitarimą ir teikti paramą visoms susijusioms šalims; pabrėžia, jog tokį susitarimą reikia grįsti prielaida, kad taikant skaitmeninius verslo modelius sąveika su naudotojais ir vartotojais gerokai prisideda prie vertės kūrimo, todėl į ją turėtų būti atsižvelgiama tarp įvairių šalių paskirstant apmokestinimo teises; be to, mano, kad valstybės narės turėtų tinkamai parengti šiuos naujus pajamų šaltinius, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, ir juos nukreipti savo audiovizualiniams, naujiems žiniasklaidos sektoriams remti, įskaitant vietos lygmeniu veikiančius mažesnius veiklos vykdytojus;

31.

 pažymi, kad, nepaisant tam tikrų panašumų, naujienų žiniasklaidos ir audiovizualiniai sektoriai susiduria su skirtingais iššūkiais; todėl ragina Komisiją parengti išsamias, specialias Europos naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriams skirtas strategijas, kurios padėtų suinteresuotiesiems subjektams užsiimti didelę pridėtinę vertę kuriančia veikla, kurios atveju ES yra konkurencingas veikėjas arba turi galimybių tokiu tapti, pvz., vaizdo žaidimų ar virtualiosios realybės srityje, kurios pasiūlytų konkrečių paramos priemonių naujiems žiniasklaidos ir audiovizualiniams sektoriams; pabrėžia, kad taikant tokias strategijas reikėtų laikytis visaapimančio požiūrio ir išnagrinėti visas įmanomas galimybes, įskaitant mokesčių paskatas, prekybos politiką, didesnę atskaitomybę ir interneto platformų taisykles, kad būtų sukurtos vienodos reguliavimo sąlygos, kurios leistų žiniasklaidai toliau investuoti į naujienų ir kultūros turinį, kartu vienodai apsaugant Europos vartotojus tiek realiame gyvenime, tiek internete;

Siekis pertvarkyti ir skatinti Europos žiniasklaidos ir audiovizualinį sektorius

32.

 atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pertvarkyti naujienų žiniasklaidos sektorių, be kita ko, toliau stiprinant paramą žurnalistų mokymui, individualių ir kolektyvinių inovacijų ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymui, taip pat sudarant palankesnes sąlygas didesnei žiniasklaidos priemonėms vadovaujančių asmenų įvairovei skaitmeninant naujienų svetaines, diegiant dirbtinį intelektą (DI), įskaitant mašininį vertimą ir žmogaus vykdomą pritaikymą, keičiant ir tobulinant turinio kūrimą ir pateikimą, taip pat kuriant geresnius platinimo ir prenumeratų modelius, įskaitant labai mažos vertės mokėjimus; pažymi, kad, norint įgyvendinti pirmiau minėtus pokyčius, reikia investicijų ir įgūdžių, kurių naujienų žiniasklaidos sektoriaus dalyviams, ypač užimantiems mažą rinkos dalį, dažnai trūksta; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tikslinę paramą, skirtą šių sektorių skaitmeninei pertvarkai, ypač skiriant lėšas pagal programą „Europos horizontas“;

33.

 pripažįsta nepriklausomos žurnalistikos svarbą ir jos augimo potencialą, lemiamą technologiškai lengvesnių kliūčių patekti į rinką, visų pirma, inovatyvių leidybos ir mokėjimo sprendimų, kuriais sudaromos sąlygos lengviau pasiekti auditoriją internete ir gauti piniginę naudą, o tai turėtų padėti pagerinti šių nepriklausomų specialistų ekonominę padėtį ir darbo sąlygas;

34.

 ragina Komisiją sukurti bendrą žiniasklaidos ir informacinio raštingumo strategiją; pabrėžia pridėtinę vertę, gaunamą įtraukus žiniasklaidos sektoriaus suinteresuotuosius subjektus į gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinio raštingumo skatinimo iniciatyvas (įskaitant stebėjimą ir veiksmus); mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinį raštingumą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti jas kaip suinteresuotuosius subjektus į iniciatyvas, skirtas žurnalistikai ir gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informaciniam raštingumui; pabrėžia, kad reikia skatinti švietimą žiniasklaidos klausimais formalioje, savišvietos ir neformaliojo mokymosi aplinkoje taikant visą gyvenimą trunkančio mokymosi metodą, kad būtų skatinami skaitmeniniai ir žiniasklaidos įgūdžiai visą gyvenimą ir nuo ankstyvo amžiaus; ypač ragina Komisiją skatinti teikti paramą gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis švietimo žiniasklaidos srityje programas ir iniciatyvas universitetuose; palankiai vertina tai, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su ERGA, įgyvendintas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis priemonių rinkinys ir praktiškai taikomos AŽPD numatytos naujos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis prievolės;

35.

 mano, kad parama nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimui ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei informacinio raštingumo gerinimui taip pat turėtų būti neatsiejama ES užsienio politikos dalis; pabrėžia, kad, siekiant prisidėti prie Sąjungos viešosios diplomatijos, skatinti švelniosios galios naudojimą ir padidinti geopolitinį matomumą, reikia didesnės politinės, techninės ir finansinės paramos, ypač Europos kaimynystės ir plėtros regione;

36.

 mano, kad, siekdama padėti skatinti konkurenciją, ES taip pat turi skatinti skaitmeninės žiniasklaidos startuolių kūrimą ir augimą, be kita ko, užtikrindama geresnes galimybes gauti finansavimą ir palankią sistemą, kurią taikant būtų sudaromos sąlygos plėstis;

37.

 palankiai vertina tai, kad, siekiant išnagrinėti žiniasklaidos tendencijas, paskelbta apie dukart per metus teikiamą „Žiniasklaidos pramonės ataskaitą“; pabrėžia, kad kalbą reikia laikyti analizės vienetu, neapsiribojant pasaulinėmis tendencijomis ir nacionalinėmis erdvėmis ir taip suteikiant galimybę stebėti tendencijas, kurios daro skirtingą įtaką įvairioms kalbinėms erdvėms, įskaitant ES oficialiąsias kalbas bei regionines ir mažumų kalbas;

38.

 pabrėžia, kad teritorinis išskirtinumas ir transliavimo teisės yra svarbūs audiovizualinio sektoriaus išlikimui ir tinkamam veikimui, ne tik kultūrų įvairovei; mano, kad būtina išlaikyti teritoriškumo principą, kuris yra vienas iš kertinių Europos garso ir vaizdo pramonės akmenų; todėl pabrėžia, kad būtina toliau spręsti dominuojančių veiklos vykdytojų koncentracijos rinkoje problemą, dėl kurios nukenčia alternatyvus ar nepriklausomas turinys; pažymi, kad Europoje intelektinės nuosavybės teisių nuosavybė dažnai priklauso autoriams, atlikėjams ir nepriklausomiems bei integruotiems gamintojams; skatina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama remti turinio kūrėjus ir sukurti jiems galimybes ir teisingą skaitmeninę aplinką, kad jie galėtų sąžiningai naudotis už savo pastangas, ypač skaitmeninėje aplinkoje, gautomis pajamomis;

39.

 sykiu ragina pastebimai išplėsti Europos auditoriją, užtikrinant, kad turinys būtų teisėtai prieinamas visoje ES, kartu užtikrinant sutarčių laisvės principą ir pasinaudojant esamomis galimybėmis visoje ES, pvz., perkeliamumo nuostatomis; pabrėžia, kad reikia didinti teisėtos prieigos prie turinio alternatyvų pasiūlą, siekiant sustabdyti piratavimą visoje ES ir atlyginti kūrėjams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad laipsniškas skaitmeninimas vis labiau naikina nacionalines sienas; yra susirūpinęs dėl didelės kai kurių transliavimo teisių kainos, dėl kurios mažesniems dalyviams labai sudėtinga naudoti audiovizualinius kūrinius, taip pat yra susirūpinęs dėl tokios padėties poveikio turiniui, kultūrų įvairovei ir konkurencijai; palankiai vertina Komisijos pradėtą suinteresuotųjų subjektų dialogą dėl platesnio audiovizualinio turinio prieinamumo visoje ES ir ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į tokio dialogo rezultatus ir pasinaudoti jais siekiant išnagrinėti alternatyvius finansavimo modelius, sykiu visapusiškai laikantis autorių teisių taisyklių, teritorinio išimtinumo ir teisingo atlygio teisių turėtojams principų;

40.

 mano, kad ES programoms ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti kokybiškų Europos kūrinių, turinčių tarptautinio potencialo, gamybą ir sklaidą visoje ES ir už jos ribų, reikėtų suteikti daugiau matomumo; pakartoja, kad reikia atitinkamos specialiai pritaikytos paramos; laikosi nuomonės, kad tikslinės priemonės, skirtos bendrai gamybai, vertimams, subtitravimui ir dubliavimui, taip pat išankstinei prekybai būsimomis platinimo teisėmis ir bendram platinimui remti, galėtų padėti padidinti įvairaus Europos audiovizualinio turinio prieinamumą; palankiai vertina investicijas, kuriomis siekiama skatinti Europos gamybą, ir su susidomėjimu atkreipia dėmesį į keletą novatoriškų projektų, kuriuos šiuo klausimu vykdo Europos visuomeninės žiniasklaidos organizacijos; reiškia nuolatinę paramą LUX: Europos publikos kino apdovanojimui ir pritaria tam, kad neseniai buvo išplėstas žmonių balsavimas, nes tai yra priemonė, kuria plečiamos Europos visuomenės žinios apie Europos kino įvairovę, ir pakartoja, kad nepriklausomi kino teatrai ir nepriklausomi kino festivaliai yra itin svarbūs sektoriaus atsparumui užtikrinti;

41.

 primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti priemones ir imtis paramos veiksmų, kuriais skiriama dėmesio žemam kai kurių valstybių narių audiovizualinės gamybos pajėgumui; primena, kad patvirtinta AŽPD peržiūra, ir ragina, visų pirma, valstybes nares tinkamai įgyvendinti šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį, kuria bus užtikrinta, jog užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai savo jurisdikcijoje užtikrintų, kad jų kataloguose esantys Europos kūriniai sudarytų ne mažiau kaip 30 proc.; prašo Komisijos ir ERGA atidžiai stebėti faktinį šios priemonės įgyvendinimą ir įvertinti jos tikslų įgyvendinimo sėkmę;

42.

 pabrėžia, kad užsakomųjų vaizdo paslaugos ir kitos inovacijos iš naujo formuoja audiovizualinės žiniasklaidos aplinką, taip pat sukuria sunkumų bei teikia galimybių įsitvirtinusiems rinkos dalyviams; pažymi, kad daugeliu atžvilgių jau vyksta negrįžtami pokyčiai, be kita ko, kuriasi naujos rinkos; ragina įsitvirtinusius sektoriaus dalyvius toliau siekti pradėti veiklą naujose rinkose ir taikyti novatoriškus veiklos modelius, taip siekiant savo auditorijai teikti pačias geriausias paslaugas; laikosi nuomonės, kad daugiateritorių užsakomųjų vaizdo paslaugų diegimas neturėtų trukdyti ES kultūrų ir kalbų įvairovei;

43.

 atkreipia dėmesį į pagrindinių užsakomųjų vaizdo paslaugų subjektų teikiamas galimybes Europos audiovizualinio turinio kūrėjams ir gamintojams; vis dėlto, yra susirūpinęs dėl šių subjektų naudojamos „darbo už užmokestį“ ir „išpirkimo sutarčių“ sistemos, pagal kurią ketinama mainais į vienkartinį mokėjimą pirkti intelektinės nuosavybės teises į kūrinį ir taip pelnytis iš už šių kūrinių naudojimą gautų pajamų; pripažįsta, kad sąžininga transliuotojų ir užsakomųjų vaizdo paslaugų subjektų konkurencija rinkoje labai svarbi būsimam sektorių egzistavimui, kaip patvirtinta AŽPD; ragina Komisiją atlikti užsakomųjų vaizdo paslaugų poveikio Europos filmų ir audiovizualinių kūrinių rinkai tyrimą, ypač įvairių vertės grandinės dalyvių santykiams, ir imtis apčiuopiamų veiksmų siekiant užkirsti kelią galimai priverstinei praktikai, kuri gali trukdyti kūrėjams gauti tinkamą ir proporcingą atlygį;

44.

 atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuojant visuomenės sampratas, idėjas, požiūrį ir elgesį; pabrėžia, kad šiame sektoriuje trūksta įvairovės ir kad nepakankamai moterų šiame sektoriuje užima kūrybines ir vadovaujamas pareigas; pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos žiniasklaidos talentus, be kita ko, kuriant naujas mentorystės programas ir įvairovės filmuojantis ir dirbant už kadro kampanijas, taip siekiant padidinti atstovavimą moterims ir nepalankias sąlygas turinčioms grupėms visuomenėje ir skatinti juos apsvarstyti karjeros žiniasklaidos srityje galimybę;

45.

 atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu mažinti audiovizualinio sektoriaus anglies dioksido išmetimo rodiklį, visų pirma, gamybos etapu, per kurį išmetamas didžiausias CO2 kiekis; pažymi, kad skaitmeniniai sprendimai, pvz., virtualūs gamybos metodai, gali padėti mažinti šį kiekį; mano, kad dabartinėje DFP numatyta išskirtinė galimybė finansuoti žalinimo projektus ir per šį dešimtmetį pasiekti nulinį grynąjį išmetamą CO2 kiekį šiame sektoriuje; ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl vertės grandinėje išmetamo CO2 kiekio ir pasiūlyti tikslines priemones; ragina Komisiją paspartinti šį plėtojimą ir remti keitimąsi geriausia patirtimi, bendromis priemonėmis ir savanoriškais standartais, apimančiais visą vertės grandinę mažinant audiovizualinio sektoriaus anglies dioksido išmetimo rodiklį, kad būtų pasiektas ES tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti žaliosios gamybos ir paslaugų teikimo geriausios patirties vadovą; pabrėžia, jog aplinkos tvarumas gali būti svarbus veiksnys ir gali prisidėti prie to, kad pramonė taptų konkurencingesnė ir patrauklesnė investicijoms;

46.

 pabrėžia, jog kino srities raštingumas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad jaunesnioji auditorija suvoktų Europos kultūrų įvairovę ir istoriją, ir turi didžiulį potencialą kurti ir stiprinti bendrumo jausmą ir bendrą Europos tapatybę; pažymi, kad Europos kūrėjai, gamintojai, platintojai ir kino teatrai turi atlikti svarbų vaidmenį; mano, kad reikia sukurti priemonių, kuriomis būtų skatinamas kino srities raštingumas, rinkinį; primena Europos kinematografijos produkcijos ypatumus ir kultūros išimtis šioje srityje, siekiant išsaugoti kokybišką Europos žemyno produkciją; todėl prašo, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę į mokyklų mokymo programas ir į visų lygmenų švietimą įtraukti kino srities raštingumą;

47.

 mano, jog reikia skirti didesnį finansavimą Europos audiovizualinio ir kino paveldo skaitmeninimui ir jo prieinamumo skatinimui, kad šis paveldas būtų išsaugotas ir būtų dar prieinamesnis platesnei auditorijai; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes pagal programą „Kūrybiška Europa“ remti audiovizualinį ir kino paveldą, įskaitant filmų restauravimo ir išsaugojimo srities specialistų mainų ir gebėjimų stiprinimo skatinimą ir palengvinimą, deramai atsižvelgiant į nepriklausomas MVĮ, kurios pagal savo konkretų verslo modelį atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugant turtingą ir įvairų Europos audiovizualinį paveldą;

48.

 ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti visų naujienų žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių gaivinimą ir transformaciją ir didinti jų atsparumą bei rinkos konkurencingumą, taip siekiant kuo veiksmingiau spręsti turimus iššūkius ir kovoti su būsimomis krizėmis; pabrėžia, kad būtina skatinti skirtingų ES finansavimo programų, pagal kurias konkreti suma skiriama visiems naujienų žiniasklaidos ir audiovizualiniams sektoriams, kaip antai programų „Kūrybiška Europa“, „Europos horizontas“, „InvestEU“ ir Skaitmeninės Europos programos, sąveiką;

o

o o

49.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(2)  OL L 130, 2019 5 17, p. 92.

(3)  OL L 107, 2021 3 26, p. 30.

(4)  OL L 303, 2018 11 28, p. 69.

(5)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0320.

(6)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(7)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0239.

(8)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0211.

(9)  https://www.unic-cinemas.org/en/news/news-blog/detail/european-cinema-industry-sees-eur62-billion-box-office-drop-in-2020/

(10)  European Audiovisual Observatory, https://www.obs.coe.int/en/web/observatoire/home/-/asset_publisher/wy5m8bRgOygg/content/theatrical-gross-box-office-in-the-eu-and-the-uk-collapsed-by-70-4-in-2020

(11)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0784

(12)  https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2021/690866/IPOL_BRI(2021)690866_EN.pdf

(13)  Nė viena ES šalis nėra pasiekusi žemo rizikos lygio rinkos pliuralizmo srityje, remiantis pranešimu „Žiniasklaidos pliuralizmo stebėjimas skaitmeniniame amžiuje“ (angl. Monitoring Media Pluralism in the Digital Era), p. 50:

https://cadmus.eui.eu/bitstream/handle/1814/67828/MPM2020-PolicyReport.pdf?sequence=5&isAllowed=y

(14)  OL L 130, 2019 5 17, p. 82.

(15)  https://eic.ec.europa.eu/eic-funding-opportunities/european-innovation-ecosystems/calls-proposals/ufo-open-call-cascade_en

(16)  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/recommendation-protection-safety-and-empowerment-journalists

(17)  https://www.oecd.org/tax/beps/about/#:~:text=The%20Inclusive%20Framework%20on%20BEPS%20allows%20interested%20countries%20and%20jurisdictions,implementation%20of%20the%20BEPS%20Package

Top