52021IP0108

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0108 - EN

Document 52021IP0108

Help

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios ES ir Afrikos strategijos. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi (2020/2041(INI))

OL C 494, 2021 12 8, p. 80–105 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 12 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 494/80

P9_TA(2021)0108

Naujoji ES ir Afrikos strategija

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios ES ir Afrikos strategijos. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi (2020/2041(INI))

(2021/C 494/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25, 26 ir 27 d. JT aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į septyniolika darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. pasirašytą naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 31 d. per 24-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją Adis Abeboje priimtą Afrikos Sąjungos (AS) darbotvarkę iki 2063 m.,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 9 d. Lisabonoje priimtą bendrą Afrikos ir ES strategiją,

—	atsižvelgdamas į Abidžano deklaraciją, priimtą 2017 m. spalio 11 d. per 4-ąjį Afrikos ir Europos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 ir 30 d. Abidžane įvykusio penktojo Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisijos komunikatą „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Investicijų ir darbo vietų partnerystės pakylėjimas į naują lygmenį“ (COM(2018)0643),

—	atsižvelgdamas į keturių darbo grupių dėl skaitmeninės ekonomikos, energetikos, transporto ir žemės ūkio pateiktas išvadas, susijusias su naujuoju aljansu,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 27 d. dešimtojo Europos Komisijos ir Afrikos Sąjungos komisijos narių kolegijos posėdžio bendrą pranešimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004) ir 2020 m. birželio 30 d. šia tema priimtos Tarybos išvados,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Maputo protokolą,

—	atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios ir tvirtesnę 2020–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. priimtą Afrikos Sąjungos strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo 2018–2028 m. laikotarpiu,

—	atsižvelgdamas į Antrąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP II) „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės steigimo susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“ ir jos 2016 m. ataskaitą „Pasaulio miškų būklė“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT priimtą 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, dėl klimato kaitos ir žemės, ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. paskelbtą ES 2030 m. biologinės įvairovės strategiją,

—	atsižvelgdamas į JT Deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos sprendimą 2019–2028 m. laikotarpį paskelbti Šeimų ūkių dešimtmečiu,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. priimtą Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. priimtą Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl šalies viduje priverstinai migravusių asmenų apsaugos ir pagalbos jiems Afrikoje (Kampalos konvencija),

—	atsižvelgdamas į JT paskelbtą Tarptautinį Afrikos kilmės asmenų dešimtmetį (2015–2024 m.) ir visų pirma į jo ramstį „Pripažinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (COM(2013)0280),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. metinę ataskaitą Europos Vadovų Tarybai dėl ES paramos vystymuisi tikslų,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“ (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją „Skaitmeninimas vystymosi labui. Skurdo mažinimas naudojant technologijas“ (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (IVCDCI) (5),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) santykių, visų pirma į 2016 m. spalio 4 d (6)., 2018 m. birželio 14 d. (7) ir 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijas (8),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0017/2021),

kadangi kitame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti suteiktas naujas postūmis partnerystei ir parengta bendra strategija su konkrečiais veiksmais bendriems iššūkiams įveikti ir pasinaudoti bendromis galimybėms, vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais, prisiimtais pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą;

kadangi labai svarbu, kad šalys daugiau investuotų į sistemingą tikslių ir palyginamų suskirstytų duomenų rinkimą, kad sužinotų, kur ir kokių esama tarpsektorinių aspektų, nustatytų, kaip į juos atsižvelgti, ir išanalizuotų, ar veiksmų, kurių imtasi pagal šią strategiją, rezultatai daro teigiamą poveikį kiekvienam, įskaitant tuos, kurie labiausiai atsilieka; kadangi pagal DVT tikslą Nr. 17.18 duomenys turėtų būti suskirstyti pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę, migracijos statusą, negalią ir geografinę padėtį;

C.	kadangi darbotvarkėje iki 2063 m. suformuluoti Afrikos interesai ir prioritetai turi tapti mūsų naujai apibrėžtų santykių pagrindu;

D.	kadangi Afrikoje gyvena jauniausi pasaulio gyventojai ir joje yra kai kurios pažeidžiamiausios pasaulio valstybės; kadangi kiekvieną mėnesį į darbo rinką patenka maždaug milijonas afrikiečių;

kadangi plėtojant partnerystę su Afrika ES teikiama pridėtinė vertė priklausys nuo ES gebėjimo derinti tarpžemyninį dialogą su aplinkybes paisančiu požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į vietos ir regionų ypatumus, šalių partnerių ir esamų socialinių struktūrų pažeidžiamumą, taip pat nuo jos noro kartu kurti ilgalaikę viziją, grindžiamą bendromis vertybėmis, abipusiais interesais ir daugiašališkumo atgaivinimu;

F.	kadangi siekiant sušvelninti migracijos tendenciją būtina turėti galimybę gauti deramą darbą ir turėti tinkamas gyvenimo sąlygas vietos lygmeniu;

G.	kadangi 2018 m. žaliavos sudarė 49 proc. viso ES importo iš Afrikos; kadangi gavybos sektorius yra svarbiausias tiesioginių užsienio investicijų Afrikoje veiksnys;

kadangi saugumas, teisinė valstybė ir geras valdymas yra būtinos ekonomikos augimo ir investicijų sąlygos; kadangi ekonomikos augimas ir investicijos turi būti tvarūs ir neatsiejami nuo kovos su nelygybe, vykdant perskirstymo politiką, stiprinant žmogiškąjį kapitalą, teisingumą, politinį dalyvavimą, socialinės apsaugos sistemas ir DVT įgyvendinimo priemones;

I.	kadangi taika ir saugumas yra būtinos sąlygos siekiant ilgalaikio darnaus vystymosi ir skatinant stabilizavimą ir stiprias institucijas vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, ir yra būtini siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir pasiekti DVT;

J.	kadangi valstybės kūrimas yra politiškai nestabilių ir administraciniu požiūriu silpnų Afrikos valstybių prioritetas, o tai reiškia, kad reikia stiprinti jų fiskalinius pajėgumus;

kadangi 94 mln. vaikų iki penkerių metų niekada nebuvo užregistruoti Užsachario Afrikoje, 51 mln. – Rytų ir Pietų Afrikoje ir 43 mln. – Vakarų ir Centrinėje Afrikoje; kadangi teisė būti pripažintu asmeniu pagal įstatymą yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti apsaugą visą gyvenimą ir būtina sąlyga norint naudotis visomis kitomis teisėmis; kadangi gimimo liudijimas yra asmens teisinės tapatybės įrodymas, kuriuo užkertamas kelias bepilietybės rizikai ir kuris jo turėtojui suteikia galimybę siekti apsaugos nuo smurto ir išnaudojimo;

kadangi lyčių lygybė turi būti būsimos ES ir Afrikos partnerystės prioritetas, todėl ji turi būti integruota į visą ES ir Afrikos strategiją; kadangi moterys ir jaunimas dažnai susiduria su kliūtimis, trukdančiomis išnaudoti visą jų potencialą, kaip matyti iš padidėjusios seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, ŽIV infekcijos, neplanuoto nėštumo, mokyklos nebaigimo ir ribotų galimybių gauti finansavimą ir užsiimti verslu naštos;

kadangi Afrikoje 390 mln. žmonių šiuo metu gyvena žemiau skurdo ribos, nes trūksta įtraukties, kurios stygius skatina nelygybę; kadangi COVID-19 pandemija padidino Afrikos pažeidžiamumą dėl prasto ekonomikos įvairinimo, mažo vidaus išteklių sutelkimo lygio, neteisėtų finansinių srautų, didelės priklausomybės nuo žaliavų eksporto ir nepastovių biržos prekių kainų; kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi nauja ekonominė krizė gali sustiprinti nelygybę ir skurdą, o jos netiesioginės pasekmės jau dabar yra didelė našta, visų pirma susijusi su maisto stygiumi, pajamų ir pragyvenimo šaltinių praradimu ir gresiančia skolų krize;

kadangi COVID-19 pandemija atskleidė sveikatos ir maisto sistemų spragas ir neatidėliotiną būtinybę kurti į žmones orientuotas, visuotines ir atsparias sveikatos ir maisto sistemas, grindžiamas žmogaus teisėmis; kadangi dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo ateinančiais dešimtmečiais tokių krizių gali padaugėti; kadangi dėl pandemijos kyla pavojus, kad bus sustabdyta ar net regresuos pažanga, susijusi su trimis esamomis didelėmis epidemijomis, t. y. ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos, dėl kurių reikia taikyti naujoviškus integruotus metodus, kartu įtraukiant nukentėjusias bendruomenes ir įgalinant pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekti tie, kuriems reikia gyvybiškai svarbių paslaugų;

O.	kadangi abiejų žemynų ryšiai turėtų būti skatinami visais lygmenimis ir tarp visų visuomenės sektorių;

P.	kadangi 2019 m. AS Taikos ir saugumo taryba klimato kaitą įvardijo kaip didelę grėsmę saugumui;

kadangi Afrikos žemyną ypač veikia neigiami klimato kaitos padariniai ir įvairūs oro taršos, dirvožemio ir vandens šaltiniai; kadangi Afrikai reikia investicijų į prisitaikymą prie klimato krizės, o 2020 m. kovo 9 d. bendrame komunikate daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos švelninimui; kadangi sėkmingas Afrikos ir Europos kovos su klimato kaita aljansas galėtų tapti nauja pasaulinės diplomatijos klimato kaitos srityje varomąja jėga;

R.	kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, pagal kurią 2019–2028 m. paskelbė Šeimų ūkių dešimtmečiu;

kadangi Užsachario Afrikoje galimybės naudotis energija lygis yra žemiausias pasaulyje; kadangi elektros energija pasiekia tik apie pusę jos gyventojų, o maistą gaminti naudojant švarią energiją gali tik trečdalis; kadangi maždaug 600 mln. žmonių trūksta elektros energijos ir 890 mln. gamina maistą naudodami tradicinį kurą;

kadangi privatusis finansavimas taip pat labai svarbus užtikrinant decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybes; kadangi privačios investicijos, decentralizuoti atsinaujinantieji energijos ištekliai ir individualiems poreikiams pritaikyti vartotojų finansavimo verslo modeliai (pvz., einamojo finansavimo ir mobilieji pinigai) gali suteikti galimybę naudotis energija didelėje Afrikos dalyje ir visų pirma Užsachario Afrikoje, kur galimybės naudotis energija lygis yra žemiausias pasaulyje;

kadangi kultūros paveldo ir kultūros bei kūrybos sektorių apsauga, išsaugojimas ir vertinimas gali skatinti darbo vietų kūrimą, suteikti galių jaunimui ir moterims ir prisidėti prie atsparios ir tolerantiškos visuomenės, kurioje gerbiami kultūriniai skirtumai ir mažinama nelygybė tiesiant tiltus tarp skirtingų bendruomenių, kūrimo;

Atnaujinta strategija su Afrika

palankiai vertina 2020 m. kovo 9 d. bendrą komunikatą ir mano, kad tai yra žingsnis kuriant tikrą geopolitinę partnerystę; pabrėžia, kad Europa ir Afrika yra geografiškai arti, turi tvirtus istorinius, kultūrinius, taip pat socialinius ir ekonominius ryšius, kuriuos stiprina gausėjantys bendri iššūkiai ir strateginiai interesai; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausia Afrikos partnerė prekybos, investicijų, oficialios paramos vystymuisi (OPV), humanitarinės pagalbos ir saugumo srityse;

primena, kad Afrikoje gyvena daugiau nei 1 mlrd. žmonių, be to, tikimasi, kad būtent Afrikoje iki 2050 m. bus daugiau nei pusė pasaulio gyventojų prieaugio, o šešios iš dešimties sparčiausiai augančios ekonomikos šalių yra Afrikoje; pabrėžia, kad ES santykiai su Afrika yra itin svarbūs abiejų mūsų žemynų ateičiai ir kad abiejų žemynų klestėjimas yra glaudžiai susijęs; pabrėžia, kad žmogaus socialinė raida ir DVT pasiekimas bei skurdo panaikinimas turi likti ES ir Afrikos santykių pagrindas;

pakartoja savo raginimus sukurti tikrą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos tarpžemyninę partnerystę; pabrėžia, kad būsimas ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris įvyks 2021 m., turėtų padėti pagrindą strateginei, visiems naudingai ir į rezultatus orientuotai partnerystei, kuri atspindėtų abiejų šalių interesus ir stiprintų abiejų žemynų ryšius;

ragina kurti tikrą lygiateisę partnerystę, grindžiamą tarptautine teise ir tarptautinėmis konvencijomis, susitarimais ir normomis, ir neapsiriboti tik modeliu „paramos teikėjas – paramos gavėjas“; pabrėžia, kad labai svarbu tartis su mūsų Afrikos partneriais, įskaitant Afrikos pilietinę visuomenę ir išeiviją, ir aiškiai nustatyti partnerystės įgyvendinimo ir kiekvieno partnerio atsakomybes sistemą, remiantis aiškiu ankstesnių bendrų susitarimų įgyvendinimo vertinimu;

pažymi, kad Afrikos potencialas pritraukia daugybės pasaulio dalyvių susidomėjimą, ir reiškia susirūpinimą, kad įvairiose srityse Afrika tapo nauja didžiųjų galių varžymosi arena; pabrėžia, kad ES yra viena iš pirmųjų, padedančių Afrikos žemynui, o kitų veikėjų vykdoma žalinga politika kenkia Afrikos valstybėms, o tai daro neigiamą poveikį ir ES; pabrėžia, kad ES siekiai politiniuose ir ekonominiuose santykiuose su trečiosiomis šalimis yra pagrindinių teisių puoselėjimas, parama demokratinėms institucijoms ir demokratinės atskaitomybės užtikrinimas; mano, kad trečiosios šalys, pvz., Kinija, siekia kitų tikslų, kurie kartais mums kelia susirūpinimą; pabrėžia, kad mūsų tikslas yra stiprinti mūsų Afrikos partnerių atsparumą ir nepriklausomumą; todėl apgailestauja, kad kiti veikėjai, ypač Kinija ir Rusija, savo veiksmais siekia savo pačių geopolitinių interesų ir savo dėmesį sutelkia į vis didėjantį vienašališkumą, ir pabrėžia, kad jie savo naudą gauna kenkdami Afrikos šalių suverenumui ir Europos saugumui; ragina ES koordinuoti veiksmus su kiekviena šalimi, kuri iš tikrųjų suinteresuota klestinčiu ir teigiamu ilgalaikiu Afrikos žemyno vystymusi, remiantis visapusiška pagarba žmogaus teisėms, žiniasklaidos laisvei ir atskaitomybei, skaidriu ir lanksčiu valdymu ir kova su korupcija, nes tai yra esminiai elementai siekiant užtikrinti stabilią ir įtraukią politinę, socialinę ir ekonominę aplinką Afrikoje; ragina ES parengti strateginį ir ilgalaikį atsaką į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kuris turėtų būti grindžiamas mūsų bendromis vertybėmis, prioritetais ir mūsų kaimynų Afrikoje aiškiai išsakytais poreikiais; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi tapti regiono stabilumo ir patikimumo šaltiniu; mano, kad Europos Sąjunga turi atlikti svarbesnį geopolitinį vaidmenį Afrikoje ir užmegzti santykius, kurie būtų naudingi visiems;

laikosi nuomonės, kad reikėtų stiprinti Šiaurės Afrikos šalių vaidmenį įgyvendinant partnerystę ir skatinti trišalį bendradarbiavimą siekiant suteikti naują postūmį Šiaurės ir Pietų, taip pat Pietų ir Pietų šalių bendradarbiavimui ir padidinti žemyninio požiūrio suderinamumą;

ragina, kad ši partnerystė atspindėtų naujus Afrikos šalių prioritetus, atsirandančius dėl COVID-19 pandemijos protrūkio; remia ES atsaką į krizę, laikantis „Europos komandos“ požiūrio, ir mano, kad tai yra pirminis ir tikras pasaulinio solidarumo ir Europos vertybių ženklas;

pabrėžia, kad žalingas COVID-19 krizės poveikis turi paskatinti abu žemynus siekti partnerystės, kurią plėtojant būtų visapusiškai atsižvelgiama į šios krizės pasekmes ir kuri leistų užtikrinti tvarų ir įtraukų atsigavimą, sutelktą į žmogaus socialinę raidą, visų pirma į švietimą ir į stipresnes sveikatos priežiūros sistemas, siekiant užkirsti kelią naujai atsirandančioms pandemijoms, jas nustatyti ir į jas reaguoti bei paspartinti reagavimą į esamas pandemijas, taip pat sutelktą į lyčių lygybę, tvarų augimą, greitesnę pertvarką, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir gerą valdymą;

primena tarptautinės bendruomenės įsipareigojimus siekti septyniolikos DVT laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. principų; mano, kad Afrikos ir ES partnerystė turės lemiamos įtakos šio įsipareigojimo įvykdymui ir kad ji turėtų būti grindžiama strateginiu ir kompleksiniu požiūriu, kuris apimtų visus DVT ir pripažintų jų tarpusavio sąsajas;

10.

primena, kad AS ir ES kartu atstovauja 81 šalies politinei galiai ir pabrėžia partnerystės daugiašalėje sistemoje svarbą; ragina abi šalis stiprinti savo bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose ir ragina užtikrinti glaudų, įtraukų ir sistemingą koordinavimą prieš bet kokį svarbų renginį, susijusį su pasauliniu valdymu;

11.

primena svarbų vaidmenį, kurį Afrikos Sąjunga ir Afrikos valstybės atlieka daugiašalėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose, kuriose 28 proc. narių yra iš Afrikos valstybių; pabrėžia, kad siekiant ES tikslo stiprinti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir daugiašalę sistemą būtina skatinti didesnį teisingumą ir lygybę atstovaujant Afrikai pasaulinio valdymo organuose; visų pirma ragina ES paremti Afrikos prašymą išplėsti JT Saugumo Tarybos veiklą, kad būtų įtraukta nuolatinė atstovybė šiame žemyne;

12.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga daro poveikį per atokiausius regionus, esančius Atlanto ir Indijos vandenynuose, ir kad jos atokiausi regionai istoriškai, ekonomiškai ir kultūriniu požiūriu yra susiję su keliomis Afrikos šalimis; todėl ragina geriau integruoti atokiausius regionus į jų regioninę aplinką ir glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos šalimis bendrais klausimais, ypač aplinkos apsaugos ir migracijos klausimais;

13.

pabrėžia, kad reikia remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant bendrą Afrikos ir ES strategiją, ir užtikrinti, kad naujoji bendra strategija visapusiškai derėtų su būsimo susitarimo, kuris pakeis Kotonu susitarimą, Afrikos ramsčiu ir kitų sričių esama ES politika ir juos papildytų, kad ES vystymosi politika būtų nuoseklesnė; primena, kad reikia užtikrinti, kad abiejų žemynų partnerystė būtų įgyvendinama atsižvelgiant į vietos, nacionalines ir regionines aplinkybes ir konkrečius poreikius;

14.

laikosi nuomonės, kad abu žemynus apimanti holistinė partnerystė taip pat turėtų sudaryti sąlygas tolesniam regionalizavimui; pakartoja, kad ES toliau remia regioninę integraciją (esamomis aplinkybėmis COVID-19 pandemija atskleidė pasaulinės tiekimo grandinės pažeidžiamumą) ir Afrikos regionines organizacijas; pritaria nuomonei, kad ES privalo išlaikyti lankstų požiūrį į kiekvieną šalį ir paregionį, pagal kurį jos dalyvavimas ir parama pritaikomi atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos iš penkiuose Afrikos regionuose esančios šalies poreikius ir aplinkybes; ragina atnaujinti įvairias ES regioninės politikos priemones, susijusias su Afrikos paregioniais; apgailestauja dėl to, kad praėjus 25 metams po vadinamojo Barselonos proceso pradžios dar toli gražu nebaigta kurti bendros su pietinėmis kaimyninėmis šalimis gerovės, stabilumo ir laisvės erdvė;

15.

pabrėžia Afrikos Sąjungos svarbą Afrikos žemyno integracijai, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti Afrikos vidaus prekybą; pabrėžia, kad ši integracija turėtų būti aiškiai apibrėžta ir grindžiama Afrikos visuomenės poreikiais; primena, kad siekiant tvirtos partnerystės būtina ne tik tvirta ES, bet ir tvirta Afrikos Sąjunga; ragina ES remti integracijos pastangas regioniniu ir žemyno lygmenimis, taip pat Afrikos Sąjungos institucionalizavimą ir stiprinimą mažinant jos priklausomybę nuo išorės finansavimo ir gerinant jos valdymo struktūrą, be kita ko, dalijantis geriausia patirtimi ir teikiant techninę bei finansinę pagalbą; palankiai vertina Panafrikos programą, kuri buvo pasiūlyta kartu su Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) ir kuria siekiama padėti įveikti visame Afrikos žemyne kylančius iššūkius;

16.

labai palankiai vertina Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą savo kadencijos laikotarpiu itin daug dėmesio skirti santykiams su Afrika; teigiamai vertina neseniai įvykusius ES institucijų vadovų vizitus Adis Abeboje; rekomenduoja stiprinti santykius ir reguliariau rengti susitikimus aukščiausiu politiniu lygiu; laikosi nuomonės, kad reguliarūs bendri Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos vadovų pranešimai padidintų mūsų partnerystės matomumą ir visuomenės informuotumą apie ją atitinkamose nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse ir parodytų jos svarbą abiejų žemynų politinėse darbotvarkėse; mano, kad šie pranešimai galėtų padėti teikiant grįžtamąją informaciją apie partnerystės įgyvendinimą, suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į procesą, pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų ir aptariant pagrindinius abiem žemynams bendrus klausimus;

17.

pabrėžia būtinybę įtraukti Afrikos ir Europos pilietinę visuomenę, įskaitant NVO, vietos valdžios institucijas, privatųjį sektorių, išeiviją ir abiejų regionų parlamentų narius, jaunuolius, mažumas ir religines bendruomenes, į naujų ir esamų strategijų plėtojimą ir vertinimą, kad būtų galima kurti į žmones orientuotą, įtraukią ir visiems prieinamą partnerystę;

18.

pabrėžia, kad ES pastangos įtraukti pilietinę visuomenę turi būti skaidrios ir kad turi būti siūloma galimybės, finansiniai ištekliai ir struktūra ir taip sudaromos reikalingos sąlygos dalyvauti visų lygmenų pilietinės visuomenės atstovams, įskaitant vietos ir visuomeninius subjektus; pabrėžia, kad siekiant sukurti į žmones orientuotą partnerystę labai svarbus ne tik minėtas pilietinės visuomenės dalyvavimas, bet ir ES įsipareigojimas kovoti su visų formų rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija savo viduje ir už ES ribų;

19.

ragina, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant Europos ir Afrikos pilietinę visuomenę ir bendruomenes, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, vykdytų reguliarią, skaidrią ir įrodymais grindžiamą strategijos įgyvendinimo stebėseną ir kad būtų užtikrintas politikos suderinamumo vystymosi labui bei politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principų laikymasis;

20.

atkreipia dėmesį į parlamentinės diplomatijos svarbą ir mano, kad parlamentinės asamblėjos, pvz., AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja ir Panfrikos Parlamentas, atlieka esminį vaidmenį stiprinant ES ir Afrikos politinį dialogą; pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį stebint ir prižiūrint veiksmingą partnerystės įgyvendinimą; primena, kad Parlamentas suorganizavo daug parlamentinių susitikimų ir misijų, ir ragina stiprinti ES ir AS santykių parlamentinį aspektą organizuojant reguliarias misijas, kad pagrindiniai Parlamento komitetai galėtų susitikti ir keistis informacija su kolegomis iš Afrikos;

21.

mano, kad kuriant ryšius ir siekiant abipusio supratimo tarp abiejų žemynų išeivijos vaidmuo dėl perduodamų žinių, investicijų ir pinigų perlaidų yra nepaprastai svarbus ir kad ES turėtų sudaryti sąlygas išeivijai dalyvauti formuojant politiką, skatindama struktūras, užtikrinančias išeivijos grupių dalyvavimą sprendžiant socialinius ir politinius klausimus; ragina Europos Komisiją apsvarstyti, kaip geriausia bendradarbiauti su išeivija įgyvendinant su Afrika visapusišką strategiją, be kita ko, pasinaudojant vidaus ir išorės finansavimo priemonių sąveika, kad būtų galima įveikti bendrus iššūkius;

22.

primena, kad išeivių perlaidos yra labai svarbios vietos ekonomikai; perspėja, kad, remiantis Pasaulio banko duomenimis, prognozuojama, kad dėl COVID-19 krizės 2020 m. perlaidų srautai į Afriką turėtų sumažėti maždaug 20 proc., ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kur perlaidos yra gyvybiškai svarbus neturtingų namų ūkių pajamų šaltinis; todėl ragina ES ir Afrikos šalis imtis veiksmų siekiant iki 2030 m. sumažinti perlaidų išlaidas, kad jos neviršytų 3 proc., laikantis DVT 10.c tikslo;

23.

primena, kad partnerystės sėkmė priklausys nuo jai numatyto finansavimo; ragina pagal būsimą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę siekti teikti didžiulę paramą Afrikai ir kartu pažymi, kad ES ir toliau yra didžiausia paramos Afrikai teikėja; apgailestauja dėl to, kad didelė dalis valstybių narių nesugebėjo pasiekti tikslo – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai vystymuisi ir kad kai kurios net sumažino savo įnašus, skirtus paramai vystymuisi;

24.

pabrėžia, kad, siekiant ES ir Afrikos santykiuose atsisakyti paramos teikėjo ir gavėjo dinamikos ir suteikti galimybes Afrikos šalims užsitikrinti darnų vystymąsi, atnaujintoje partnerystės programoje turi būti numatyti konkretūs veiksmai, kuriais būtų remiamas didesnis vidaus išteklių mobilizavimas Afrikos šalyse, pvz., parama kovai su korupcija ir sąžiningų ir veiksmingų mokesčių sistemų kūrimui, kova su mokesčių vengimu ir slėpimu;

25.

ragina vystomajam bendradarbiavimui skirti daugiau ES biudžeto išteklių iš naujų nuosavų išteklių, įskaitant finansinių sandorių mokestį;

26.

primena, kad, remiantis šalies atsakomybės principu, vystymosi politika ir programos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei joms vadovauja besivystančios šalys ir jei jos yra pritaikytos prie konkrečių šalių padėties ir poreikių; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia bendradarbiauti su pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir pažeidžiamumą;

27.

ragina sukurti stebėsenos mechanizmus, taip pat užtikrinti visišką ES finansavimo skaidrumą ir atskaitomybę;

28.

primygtinai pabrėžia, kad ES pagalba neturi būti naudojama konfliktams prailginti ar gruobuoniškam autoritarinių režimų, kurie yra daugybės Afrikos socialinių ir ekonominių problemų ir konfliktų priežastis, elgesiui skatinti; pabrėžia, kad bendrų interesų siekis ir bendradarbiavimas turi derėti su tarptautine teise, ES pagrindinėmis vertybėmis ir demokratijos rėmimo uždaviniais, geru valdymu ir žmogaus teisėmis;

29.

ragina ES institucijas ir valstybes nares, sprendžiant su Afrikos žemynu susijusius klausimus, veikti nuosekliau ir vieningiau ir būtinai koordinuoti savo politiką, savo pastangas sutelkiant į tai, kad būtų sudarytos sąlygos kurti ekonomines galimybes ir darbo vietas;

30.

mano, kad partnerystė turėtų apimti visas 27 ES šalis ir 55 AS šalis; ragina visapusiškai įsitraukti visas ES valstybes nares siekiant padidinti partnerystės matomumą ir viešinti vertę Europos šalyse ir šalyse partnerėse, taip sudarant sąlygas geriau informuoti apie bendrus veiksmus ir užmojus;

Partnerystė žmogaus socialinei raidai ir ekonominei plėtrai

31.

ragina, kad pagal strategiją viena iš centrinių temų būtų žmogaus socialinė raida, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad pirmenybė būtų teikiama nelygybės ir skurdo mažinimui ir demokratijos, teisinės valstybės principo, gero valdymo ir žmogaus teisių užtikrinimui visiems, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms; pabrėžia, kad pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama galimybei naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, pvz., susijusiomis su maistu, vandeniu ir sanitarija, kokybiškoms sveikatos priežiūros sistemoms, kokybiškam švietimui, socialinei apsaugai ir aplinkos išsaugojimui;

32.

mano, kad labai svarbu užtikrinti deramas darbo sąlygas, stiprinti socialines teises, gerinti socialinius ir darbo dialogus, panaikinti vaikų darbą ir priverstinį darbą ir gerinti sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietose;

33.

ypač pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka veikiančios valstybinės įstaigos, valdžios institucijos ir infrastruktūra, ir mano, kad jų nebuvimas gali tapti rimta vystymosi, taikos ir pažangos kliūtimi; pabrėžia, kad saugumas, stabilumas ir galiausiai klestėjimas bei darnus vystymasis atitinkamuose regionuose bus pasiekti tik tuo atveju, jei bus vykdoma visa apimanti strategija; pabrėžia demokratinių reformų, gero valdymo ir valstybės stiprinimo svarbą darniam vystymuisi; pabrėžia, kad teisinės valstybės skatinimas, kova su korupcija ir teisės kreiptis į teismą rėmimas labai padėtų užtikrinti naudojimosi pagrindinėmis piliečių teisėmis galimybes abiejuose žemynuose;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tam tikras skaičius šalių toliau kovoja su korupcija ir stengiasi pašalinti gero valdymo ir socialinių ir politinių laisvių srities trūkumus, daugybė šalių pradėjo perėjimo prie reformų vykdymo ir demokratijos procesą; primena, kad pereinamojo laikotarpio šalys yra ypač pažeidžiamos ir kad jos, kai paprašo paramos, turėtų turėti galimybę pasikliauti ES; todėl ragina teikti gerai koordinuojamą paramą ir pagalbą toms šalims, kad jos galėtų kurti atsparesnę valstybę ir visuomenę, ir taip palaikyti ir paremti teigiamų pokyčių troškimus, kuriuos išreiškė jų žmonės; siūlo Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai sudaryti specialias ad hoc kontaktines grupes siekiant supaprastinti ir palengvinti ES masto paramos teikimą atskiroms pereinamojo laikotarpio šalims; mano, kad reikia įdėti daugiau pastangų skatinant Afrikoje įtraukias daugiapartines politines sistemas ir atskaitingą ir demokratinį valdymą, ypač nestabiliose valstybėse, palengvinant piliečių ir vyriausybės darbo grupių sudarymą ir parlamentinę priežiūrą, be kita ko, pasinaudojant technologinėmis platformomis, siekiant atsižvelgti į piliečių nuomonę politiniais klausimais ir skatinti dalytis geriausia patirtimi vykdant tarpusavio mainus, kad būtų padidinti vyriausybės atskaitomybė ir gebėjimas reaguoti, nes tai nepaprastai svarbu norint užtikrinti darnų vystymąsi, įveikti pasaulinius iššūkius ir sumažinti nestabilumo plitimo riziką;

35.

pabrėžia, kad svarbu remti laisvus, sąžiningus ir konkurencingus rinkimus ir patikimus rinkiminius procesus; remia ES ir Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų koordinavimą ir paramą gerinant AS gebėjimus vykdyti ilgalaikį rinkimų stebėjimą ir veiksmus užtikrinant jų atitiktį tarptautiniams standartams, taip pat dvišalį bendradarbiavimą su atitinkamomis šalimis ir jų pilietine visuomene, siekiant, kad Afrikoje rinkimai taptų įtraukūs, skaidrūs ir patikimi; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ES vykdo daug rinkimų stebėjimo misijų, kurias Europos Parlamentas tvirtai remia; ragina ES, Europos NVO, politines partijas ir pilietinę visuomenę glaudžiai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, įskaitant valstybės pareigūnus, kad būtų galima užmegzti esminį politinį dialogą kuriant konkretiems klausimams skirtas politines priemones, skatinti patikimą demokratinio valdymo praktiką, gerinti atstovavimą marginalizuotoms gyventojų grupėms ir užtikrinti jų įtrauktį, taip pat skatinti prasmingą pilietinės visuomenės ir piliečių dalyvavimą visais lygmenimis viešajame gyvenime;

36.

teigiamai vertina pastangas, dėtas siekiant stiprinti pačios Afrikos numatytus žmogaus teisių apsaugos mechanizmus ir taisykles, pvz., Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolus, Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisiją ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą; teigiamai vertina tai, kad tokie mechanizmai ir taisyklės ir toliau padeda Afrikos partneriams tobulinti savo žmogaus teisių priemones ir mechanizmus atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus principus, teisės aktus ir standartus;

37.

primena svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir puoselėjant taikos, saugumo, lygybės, sąžiningumo, teisingumo vertybes ir užtikrinant kompensacijas; ragina ES ir Afrikos valstybes ir toliau remti Romos statutą ir TBT; ragina visas Afrikos valstybes, kurios dar nepasirašė ir neratifikavo Romos statuto, tai padaryti;

38.

pabrėžia, kad svarbu pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir skatinti visų vaikų teisę į taikią vaikystę ir gerovę; ragina skubiai spręsti vaikų sunkios padėties ir marginalizacijos klausimą, visų pirma, Užsachario Afrikoje ir daugybėje kitų konflikto ar ypač didelio skurdo zonų, kuriose labai dažnai neužtikrinamos pagrindinės jų teisės, pvz., galimybė gauti išsilavinimą ir pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat apskritai teisė į vaikystę; todėl ragina užtikrinti visapusišką Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą;

39.

primena, kad per pastaruosius 30 metų Afrikos gyventojų skaičius padvigubėjo ir kad numatoma, jog artimiausiais dešimtmečiais šis spartus demografinis augimas tęsis; pabrėžia, kad svarbu parengti bendrą AS ir ES strategiją, pagal kurią įgyvendinant partnerystę itin daug dėmesio būtų skiriama jaunimui ir atsižvelgiama į 2017 m. jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas;

40.

pabrėžia, kad geriausias būdas įgalinti jaunuolius yra plėtoti ir skatinti jų galimybes daryti pažangą, visų pirma suteikiant užimtumo ir verslumo galimybių, taip pat galimybes dalyvauti demokratiniuose ir sprendimų priėmimo procesuose; mano, kad šia strategija, visų pirma, turėtų būti didinamos jaunimo mainų ir savanoriško darbo galimybės ir kad įgyvendinant pasiūlytus ryšius ir projektus prioritetas turėtų būti teikiamas 17 darnaus vystymosi tikslų;

41.

ragina Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos institucijas sudaryti galimybes jauniems europiečiams stažuotis Afrikos Sąjungos šalyse, o jauniems afrikiečiams – Europos Sąjungoje, kad jie būtų mokomi atitinkamų integracijos procesų;

42.

ragina ES skatinti visuotinę visų ir įvairių pažiūrų jaunuolių, įskaitant paaugles ir neįgalias mergaites, prieigą prie jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir infekuotųjų ŽIV sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų nešališkos, prieinamos, įperkamos ir grindžiamos poreikiais, be kita ko, konfliktų vietovėse ir vietovėse, kur reikalinga humanitarinė pagalba;

43.

nurodo, kad kai kuriose Afrikos šalyse nėra patikimų civilinės metrikacijos biurų, todėl daug jų piliečių neturi oficialaus teisinio statuso, taigi yra netekę savo pilietinių teisių ir negali dalyvauti demokratiniuose procesuose ir balsuoti; pabrėžia, kad dėl to demografiniai statistiniai duomenys yra nepatikimi ir netinkami;

44.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į konkrečias ES iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Afrikos nacionalines civilinės registracijos sistemas ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir konfidencialios, taip pat remti Afrikos vyriausybes investavimo į saugius ir novatoriškus technologinius sprendimus procesuose, siekiant palengvinti gimimo registravimą pagal DVT 16.9 tikslą;

45.

mano, kad lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimams turi būti teikiama pirmenybė ir į juos turi būti atsižvelgta visuose partnerystės aspektuose; todėl ragina kolegas aktyviai skatinti moterų vaidmenį ir jų indėlį į ekonomiką ir visuomenę, taip pat pripažinti jų pilietines ir juridines teises, įskaitant teisę į nuosavybę ir teisę dalyvauti įvairiuose ekonomikos ir politikos sektoriuose; palankiai vertina tai, kad kai kuriose Afrikos šalyse moterų atstovavimas politiniu lygmeniu padidėjo; tačiau pastebi, kad daugelyje Afrikos žemyno šalių moterims vis dar menkai atstovaujama; pabrėžia, kad pagarba moterų žmogaus teisėms ir jų visapusiškas užtikrinimas – tai baziniai demokratinės visuomenės elementai; todėl mano, kad, siekiant sukurti tikrai demokratinę visuomenę, būtina užtikrinti šių pagrindinių teisių ir tikslų įgyvendinimą;

46.

ragina, kad įgyvendinant neseniai pradėtą Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą, visų pirma, būtų dedama daugiau pastangų siekiant panaikinti smurtą, moterų lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas; ragina Komisiją užtikrinti ES ir Afrikos partnerystės ir Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano sinergiją, kad būtų galima pasiekti lyčių lygybę; ragina, kad ES ir Afrikos partnerystėje būtų akcentuojamas moterų dalyvavimas priimant sprendimus; ragina parengti bendras veiksmų gaires dėl moterų teisių srityje pasiektinų tikslų;

47.

pabrėžia, kad, siekiant pagerinti padėtį lyčių lygybės srityje, pakeisti žalingas su lytimi susijusias normas ir užkirsti kelią seksualiniam smurtui, smurtui dėl lyties ir smurtui namuose, taip pat nenumatytam nėštumui ir ŽIV infekcijai, itin svarbu užtikrinti visapusišką lytinį švietimą;

48.

pabrėžia, kad galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir susijusiomis teisėmis ir jų paisymas yra nepaprastai svarbi ES ir Afrikos partnerystės dalis; pažymi, jog reikia skubiai imtis veiksmų reaguojant į COVID-19 krizės pasekmes, nes dėl jų dar labiau apriboti galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir šios srities švietimas ir paaštrėjo moterų bei mergaičių diskriminacijos ir smurto prieš jas problema; ragina Komisiją pagal naująją ES ir Afrikos partnerystę pirmenybę teikti lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir įsipareigoti propaguoti, ginti ir įgyvendinti kiekvieno asmens teisę be diskriminacijos, prievartos ir smurto visiškai kontroliuoti ir laisvai ir atsakingai spręsti klausimus, susijusius su savo seksualumu ir lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

49.

pažymi, kad neįgalieji vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją; ragina, kad į strategiją ir visas sutelktas finansines priemones būtų įtrauktas neįgaliųjų Afrikoje teisių aspektas, taip pat ragina užtikrinti neįgaliųjų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir sistemingą įtraukimą rengiant ir įgyvendinant strategijas, kuriomis siekiama skatinti jų įtrauktį, visų pirma, švietimo, verslumo ir skaitmeninės transformacijos srityse; mano, kad tai galima pasiekti tik prasmingai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant neįgaliųjų organizacijas;

50.

yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio smurto prieš LGBTI asmenis ir jų diskriminacijos, visų pirma, kalbant apie galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir ragina abu žemynus dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti jų teises;

51.

pabrėžia ypatingą pilietinės visuomenės, įskaitant NVO, ir saviraiškos laisvės svarbą užtikrinant tinkamą demokratinės valstybės veikimą; primena, kad reikia pripažinti ir skatinti įvairius pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenis ir indėlį; ragina abu žemynus užtikrinti sąlygas, kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalyvauti formuojant ir vertinant politiką įvairiais sprendimų priėmimo lygmenimis;

52.

pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka laisvas ir aktyvus žiniasklaidos ir spaudos sektorius, ir primena jo lemiamą vaidmenį užtikrinant gerą visuomenės informavimą, kad ji pati galėtų nustatyti savo prioritetus ir didinti atsparumą melagingoms naujienoms; skatina tolesnius Afrikos veiksmus žiniasklaidos laisvės srityje ir paramą žurnalistams, taip pat pabrėžia svarbų laisvos spaudos vaidmenį kovos su korupcija ir valdžios institucijų priežiūros ir atskaitomybės srityse;

53.

primena, kad sveikata yra būtina žmogaus raidos sąlyga ir kad teisė į sveikatą yra pagrindinė teisė; pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į daugialypį sveikatos pobūdį; pabrėžia saugios aplinkos svarbą žmonių sveikatos apsaugai ir tai, kad bendros sveikatos koncepcija turėtų būti integruota į būsimą partnerystę;

54.

pabrėžia, kad reikia sukurti tikrą sveikatos srities partnerystę, kuria būtų siekiama stiprinti sveikatos priežiūros sistemas stiprinant bendruomenių vaidmenį; pabrėžia, kad šalių gebėjimų stiprinimas turi būti pagrindas siekiant skatinti visuotinę galimybę visiems naudotis tinkamomis, prieinamomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis stiprinant viešąjį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;

55.

pažymi, kad taip pat įgyvendinant šią partnerystę daug dėmesio reikėtų skirti pasauliniams sveikatos srities moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir ES ir Afrikos bendradarbiavimo sveikatos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimui, taip kartu didinant Afrikos ir Europos sveikatos produktų, įrangos ir vaistų gamybos vietos pajėgumus; šiuo tikslu primygtinai ragina ES padėti Afrikos šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, veiksmingai įgyvendinti lanksčias visuomenės sveikatos apsaugos priemones, numatytas Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), kaip antai privalomas licencijavimas ir lygiagretus importas; ragina kurti Afrikos ir Europos mokslo bendruomenių tinklus ir keistis žiniomis bei patirtimi ir pabrėžia, kad reikia įveikti falsifikuotų vaistų reiškinį;

56.

pabrėžia, kad, imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama gerinti visuomenės sveikatą ir kovoti su ligų plitimu, pirmiausia įvykdytina būtina sąlyga – galimybė naudotis vandens, sanitarijos ir higienos paslaugomis ir kad ji turėtų būti itin svarbi ES ir Afrikos bendradarbiavimo dalis; todėl primygtinai pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų vandentvarkos ir vandens išteklių valdymo, infrastruktūros kūrimo, taip pat higienos skatinimo ir švietimo srityse; ragina tikslingai gerinti galimybes naudotis šiomis paslaugomis, ypač pažeidžiamiausiems ar diskriminuojamiems gyventojams;

57.

pabrėžia naudą sveikatai užtikrinant tęstinę įprastą vaikų imunizaciją ir ragina toliau stiprinti su imunizacija susijusias programas; pabrėžia, kad koronaviruso krizė parodė, jog reikia užtikrinti galimybes skiepytis ir gydytis, ir ragina abu žemynus glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad jomis galėtų naudotis visi;

58.

yra susirūpinęs dėl to, kad dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kyla vis daugiau tarpusavyje susijusių krizių, t. y. sveikatos, maisto, aplinkos ar saugumo krizių, ir numatoma, kad jos gali paaštrėti, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog pagal būsimą strategiją ir bendrą reagavimo į pasaulines pandemijas ateityje strategiją būtų visapusiškai stiprinami žmonių ir ekosistemų atsparumas ir pajėgumai užkirsti kelią tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti, jas stebėti, valdyti ir reaguoti į jas; ragina išsamiau apsvarstyti socialinės apsaugos modelius, universaliąsias bazines pajamas ir neformaliosios ekonomikos formalizavimą ir pabrėžia, kad svarbu remti deramą darbą ir socialinį dialogą; ragina remti galimybes gauti išsilavinimą, mokymą ir darbą pažeidžiamumo, krizių ir užsitęsusių krizių atvejais, nes tai yra pagrindiniai stabilumo ir pragyvenimo šaltinių užtikrinimo veiksniai;

59.

pabrėžia, kad įtraukus ir prieinamas kokybiškas švietimas yra viena iš pagrindinių teisių ir būtina sąlyga norint užtikrinti vaikų apsaugą ir, visų pirma, mergaičių įgalėjimą, be kita ko, nepaprastosios padėties atvejais;

60.

primena, kad Afrikoje gyvenančių jaunų žmonių skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, o tai yra didžiulis iššūkis švietimo srityje, tačiau kartu ir turtas turint omenyje žemyno vystymąsi ateityje; primena švietimo svarbą formuojant piliečių politinį vaidmenį visuomenėje ir skatinant tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad neraštingumas, kokybiško švietimo ir kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kliūtis darniam vystymuisi; pabrėžia, kad švietimas visiems – tai horizontalusis holistinis klausimas, susijęs su visais DVT aspektais; pabrėžia DVT tikslo Nr. 4.1, pagal kurį numatytas visiems nemokamo 12 metų trukmės pradinio ir vidurinio visapusiško ir kokybiško ugdymo ciklas, svarbą;

61.

yra įsitikinęs, kad švietimas turėtų būti paramos vystymuisi prioritetas, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir pagrindinis Afrikos ir ES partnerystės ramstis; ragina pagal naująją partnerystę pirmenybę teikti mokytojų rengimui ir švietimo struktūrų stiprinimui, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse; ragina imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui, ypač kaimo vietovėse, ir, visų pirma, užtikrinti tinkamas mokyklų valgyklų ir higienos paslaugas; ragina skatinti profesinį mokymą; ragina valstybes daug investuoti į infrastruktūrą ir skaitmeninimą, kad kuo daugiau vaikų ir iš kaimo, ir miesto vietovių galėtų integruotis į mokyklų sistemą;

62.

pabrėžia, kad būtina šalinti kliūtis, su kuriomis mergaitės susiduria siekdamos kokybiško, saugaus ir įtraukaus švietimo ir mokymo visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis, taip pat konfliktų vietovėse ir vietovėse, kur reikalinga humanitarinė pagalba; pabrėžia, kad įtraukus švietimas reiškia, kad visapusiškai gerbiama visų vaikų teisė turėti vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, neatsižvelgiant į lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinę kilmę ir religiją, o ypatingas dėmesys skiriamas marginalizuotoms bendruomenėms ir neįgaliems vaikams;

63.

pabrėžia, kad reikia stiprinti švietimo, įgūdžių ugdymo ir užimtumo sąsajas, siekiant užtikrinti jaunimui sąlygas visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, ir tuo tikslu, visų pirma, į mokyklų mokymo programas įtraukti skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius; pabrėžia, kad kokybiškam techniniam ir profesiniam rengimui ir mokymui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo jaunimo užimtumo srityje ir jį reikėtų skatinti; ragina remti dialogą su privačiuoju sektoriumi siekiant skatinti mokymo derinimą su darbo rinkos poreikiais;

64.

ragina kurti Afrikos ir Europos universitetų tinklus ir paspartinti keitimąsi žiniomis; ragina aktyvinti judumą tarp Šiaurės ir Pietų (abiem kryptimis) tokiose srityse, kaip antai, profesinis mokymas, stipendijos ir universitetinių mainų programos, skirtos Afrikos ir ES jaunimui, ir tuo tikslu pasinaudoti, pvz., programomis „Erasmus“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti verslui valdyti reikalingų įgūdžių;

65.

apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikate nepaisoma užsienio kultūros politikos aspekto ir perspektyvaus potencialo, kurį užtikrintų tvirtesnis Europos ir Afrikos kultūrinis bendradarbiavimas; primena kultūrų dialogo tarp Europos ir Afrikos svarbą ir mano, kad kultūriniai ryšiai ir kultūrų dialogas gali padėti stiprinti pasitikėjimą ir puoselėti bendrumo įgyvendinant partnerystę jausmą; ragina valstybių narių diplomatines ir konsulines atstovybes, ES delegacijas, Europos ir vietos suinteresuotuosius subjektus koordinuoti veiklą tarpusavyje ir su ES nacionalinių kultūros institutų tinklu įgyvendinant trečiosiose šalyse bendrus, kultūrinių santykių principais grindžiamus projektus ir bendrus veiksmus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Europos ir Afrikos tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo stiprinimui pasitelkiant žmonių tarpusavio dialogą;

66.

primena, kad vykdant kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje ir su šalimis partnerėmis yra skatinama pasaulio tvarka, grindžiama taikos palaikymu, kova su ekstremizmu ir radikalėjimu pasitelkiant tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą demokratijos, teisinės valstybės, žodžio laisvės, žmogaus teisių ir pagrindinių vertybių klausimais;

67.

pabrėžia, kad svarbu dėmesį skirti Afrikos paveldui, kultūrinei tapatybei, istorijai ir menui; ragina grąžinti kultūros vertybes į Afrikos šalis ir sudaryti sąlygas visam laikui grąžinti Afrikos paveldą į Afriką; ragina ES ir Afriką sukurti atminimo kultūrą ir taip sudaryti galimybes abiem žemynams identifikuoti kolonijinio valdymo likučius dabartiniuose santykiuose ir derėtis dėl tinkamų jų šalinimo priemonių;

68.

primena didelę Afrikos žemyno kalbų įvairovę; ragina ES ir valstybes nares plėtojant ateities santykius ją saugoti; pakartoja, kad būtina glaudžiai bendradarbiauti su UNESCO siekiant užtikrinti kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimą ir rasti bendrus pamatinius bendradarbiavimo elementus;

Partnerės siekiant darnaus ir integracinio augimo

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga su Afrikos valstybėmis palaiko svarbius ekonominius ryšius ir kad šiuos ryšius ateityje reikia toliau stiprinti, kad būtų užtikrintos produktyvios regiono permainos ir atsparumo didinimas; pažymi, kad Kinija suintensyvino savo veiklą Afrikoje, o ES valstybės narės rodo tik labai išrankų susidomėjimą prekyba su Afrikos valstybėmis ir investavimu jose, todėl prekybos tarp ES ir daugumos Afrikos valstybių apimtis išlieka palyginti maža; pabrėžia, kad ES reikia visiškai naujo jos ekonominės partnerystės su Afrika pagrindo, o tai reiškia, kad būtina siekti sukurti naują tikrovę, kurioje ES ir Afrika plėtoja abiem pusėms naudingą tvarią partnerystę, pertvarkydamos ekonominius ir prekybinius santykius, kad jie būtų orientuoti į solidarumą ir bendradarbiavimą, ir užtikrindamos sąžiningą ir etišką prekybą; pabrėžia, kad būtina šios partnerystės sąlyga yra tvirtas tolesnis visų Afrikos valstybių darnus vystymasis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia teikti investicijas ir tikslinę paramą ir paisyti politikos suderinamumo vystymosi labui principų;

70.

pabrėžia, kad tiki, jog Afrika, kaip išteklių turtingas žemynas, kurio šalims būdinga dinamiška, besivystanti ir greitai auganti ekonomika, stiprėjanti vidurinioji klasė ir jauni bei kūrybiški gyventojai, yra galimybių žemynas, kuris ne kartą parodė, kad ekonomikos pažanga ir vystymasis yra įmanomi;

71.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į visas struktūrines nesaugumo ir skurdo Afrikoje priežastis ir išorės veiksnius šalinant pagrindines konfliktų, bado, klimato kaitos, nelygybės, pagrindinių paslaugų trūkumo, netinkamo žemės ūkio modelių taikymo priežastis, skatinant politinius ir įtraukius konfliktų sprendimus ir įgyvendinant visapusišką požiūrį, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamiausių gyventojų grupių kančių mažinimui;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinti vidaus produkcijos ir gamybos pajėgumus, nes tai turėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo užsienio importo; pabrėžia, kad Afrikoje būtina pramonės ir infrastruktūros pertvarka, kuri įmanoma tik vykdant dideles investicijas, kai viešojo ir privačiojo sektorių veikla užtikrinama perspektyvi galimybė skatinti vystymąsi; pažymi, kad Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) turėtų finansuoti investicijas, kuriomis skatinamas įtraukus ir tvarus ekonomikos ir socialinis vystymasis, remiantis prieinamumo ir tinkamumo visiems principu, tačiau pripažįstant jo trūkumus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

73.

pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus investicijos turėtų būti naudingos vietos rinkai ir gyventojams ir pirmiausia nukreipiamos siekiant padėti asmenims, turintiems ribotą prieigą prie finansavimo, taip užtikrinant marginalizuotų grupių finansinį įtraukimą, pvz., per tiesiogines investicijas į vietos ypač mažas, mažas ir vidutines įmones ir socialinės ekonomikos verslo modelius, t. y. šeimos įmones;

74.

ragina taikyti griežtus stebėsenos ir vertinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių tikslų; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės stiprėjimas ir tokiu būdu socialinio partnerio įtraukimas į investicijų struktūras yra nepaprastai svarbus ES politikos Afrikos valstybių atžvilgiu ir su jomis vykdomos politikos aspektas;

75.

primena apie naujausioje EDVF vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, iš kurių matyti, kad trūksta įrodymų apie vystymosi potencialą, papildomumą ir šalių atsakomybę už derinimo mechanizmus;

76.

palankiai vertina G 20 2017 m. pradėtą Susitarimo su Afrika iniciatyvą, siekiant skatinti privačias investicijas Afrikoje, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, ir mano, kad tai yra tinkama platforma siekiant įgyvendinti išsamias, koordinuotas ir su konkrečia šalimi susijusias reformų darbotvarkes; palankiai vertina tai, kad prie iniciatyvos šiuo metu yra prisijungusios 12 Afrikos šalių:

77.

pabrėžia, kad vykdant ES ir Afrikos prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą pirmenybė turėtų būti teikiama regioninei integracijai Afrikos žemyne; ragina Sąjungą didinti savo paramą Afrikos integracijos strategijoms ir įgyvendinimo procese užtikrinti jos suderinamumą žemyno, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

78.

ragina Komisiją remti Afrikos siekius sukurti žemyno laisvosios prekybos zoną; palankiai vertina Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės kūrimą ir pažymi jos, kaip Afrikos vidaus prekybos ir regioninės integracijos skatinimo ir Afrikos galimybių patekti į pasaulines rinkas gerinimo priemonės, didžiulį potencialą; pabrėžia, kad Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvė turėtų skatinti integraciją, naudingą visoms Afrikos tautoms, įskaitant labiausiai marginalizuotas grupes; primena, kad Afrikos šalyse esama vystymosi skirtumų, į kuriuos būtina atsižvelgti, kad nedidėtų nelygybė; mano, kad ES teikiant paramą Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvei, visų pirma, turėtų būti koncentruojamasi į reguliavimo sistemų kūrimą, kad socialinių ir aplinkos apsaugos normų srityje būtų užkirstas kelias lenktynėms dėl žemesnių standartų; mano, kad Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvė ir šiuo metu dedamos regioninės integracijos pastangos suteikia puikią galimybę iš naujo subalansuoti tarptautinį investicijų režimą, kad jis taptų atsakingas, teisingas ir orientuotas į darnų vystymąsi;

79.

pabrėžia, kad Afrikoje reikia kurti ir įvairinti žemynines vertės grandines, kad pačiose Afrikos valstybėse būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė; pabrėžia, kad siekiant plėtoti regioninę vertės grandinę būtina teikti techninę pagalbą pasienio bendradarbiavimo srityje ir kitais techniniais klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tarifinių ir kitų kliūčių, dėl prastos infrastruktūros ir didelių sandorių išlaidų ir toliau tokiai prekybai kyla didelių kliūčių; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerokai daugiau investuoti į transporto infrastruktūrą, siekiant palengvinti prekybą Afrikos viduje;

80.

pabrėžia, kad ES ir Afrikos Sąjungos bendras interesas yra stabili ir taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, kurios ramstis yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO);

81.

primena, kad vienas iš pagrindinių besivystančioms šalims kylančių iššūkių yra pasistūmėti į viršų pasaulinės vertės grandinės skalėje vykdant ekonomikos įvairinimą; ragina ES susilaikyti ir nepatvirtinti prekybos politikos, pagal kurią Afrikos šalims apskritai draudžiama taikyti eksporto mokesčius žaliavoms, jei tai suderinama su PPO taisyklėmis;

82.

primena, kad laisva ir sąžininga prekyba su Afrikos žemynu yra labai svarbi remiant darnų vystymąsi ir skurdo mažinimą; prašo Komisijos įtraukti pilietinę visuomenę į visų lygmenų politinį dialogą, ypač rengiant, stebint ir vertinant prekybos susitarimus; pabrėžia, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) ir bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) yra svarbios priemonės palaikant ES ir Afrikos prekybos santykius; visgi primygtinai ragina Komisiją pripažinti skirtingas nuomones dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir rasti konkrečius sprendimus, kaip reaguoti į Afrikos šalims susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma, susijusius su jų prioritetu plėtoti regionines vertės grandines ir skatinti prekybą Afrikos viduje; pakartoja savo prašymą atlikti išsamią ekonominės partnerystės susitarimų poveikio analizę;

83.

ragina į visus ekonominės partnerystės susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir būsimus tokius susitarimus sistemingai įtraukti privalomus ir vykdytinus mechanizmus, skirtus prekybos ir darnaus vystymosi skyriams dėl žmogaus teisių, darbo ir aplinkosaugos standartų įgyvendinti, kartu pabrėždamas, kad šie susitarimai turi būti suderinti su vystymosi politika ir DVT, ypač atsižvelgiant į jų poveikį miškų naikinimui, klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui;

84.

pažymi, kad Afrikos šalims, nors jos sudaro daugiau nei 50 proc. BLS naudos gavėjų, tenka mažiau nei 5 proc. ES importo pagal BLS; ragina Komisiją padėti lengvatomis besinaudojančių šalių ekonominiams subjektams, be kita ko, laikytis kilmės taisyklių ir įveikti technines kliūtis; apgailestauja dėl to, kad kol kas BLS nebuvo prisidėta prie Afrikos lengvatomis besinaudojančių šalių ekonomikos įvairinimo; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę išplėsti produktų, kuriems taikomas BLS reglamentas (9), sąrašą;

85.

atsižvelgdamas į dokumentais patvirtintą didėjančią zoonozių plitimo riziką Afrikoje, ragina Komisiją Afrikos šalyse skatinti taikyti griežtesnius standartus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių bei gyvūnų gerovės srityse, bendradarbiaujant reguliavimo klausimais ir palaikant dialogą;

86.

primena, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra nepaprastai svarbios siekiant DVT ir skatinant vietos privačiojo sektoriaus vystymąsi, todėl jos turi būti suderinamos su žmogaus teisėmis, deramo darbo ir aplinkosaugos standartais bei tarptautiniais klimato tikslais bei žaliąja pertvarka, taip pat jos visų pirma turėtų atitikti labai mažų įmonių ir MVĮ finansavimo poreikius; todėl palankiai vertina Komisijos pastangas Afrikos ir Europos aljansą paversti pagrindiniu abiejų žemynų ekonominių santykių ramsčiu;

87.

pažymi, kad MVĮ ir šeimos verslo įmonės atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką; primena, kad MVĮ yra pagrindinis darbo vietų kūrimo variklis ir sudaro 95 proc. visų Afrikos įmonių; mano, kad strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama verslumui ir galimybėms gauti finansavimą, kartu sukuriant patikimą verslo aplinką; be to, mano, kad parama vietos privačiajam sektoriui bus labai svarbi atsigaunant po COVID-19 protrūkio; atkreipia dėmesį į ES Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (EASME) suteikiamas galimybes skatinti įmonių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendrųjų įmonių steigimą kartu su Afrikos bendrovėmis, kurios ne tik dar labiau padėtų didinti verslo galimybių matomumą, bet ir skatintų ypač reikalingą galimybę gauti finansavimą ir prieigą prie technologijų perduodant praktinę patirtį;

88.

pabrėžia, kad Afrikos ir ES partnerystė privačiojo sektoriaus srityje turėtų apimti griežtas nuostatas dėl atsakingo finansavimo; primena, kad vis dar reikia padaryti didelę pažangą siekiant išvengti įmonių piktnaudžiavimo, todėl pabrėžia, kad ES ir Afrikos partnerystėje kaip svarbus prioritetas turėtų būti aiškiai nustatytas įmonių socialinės atsakomybės, žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje principų laikymosi užtikrinimas;

89.

pabrėžia, kad Europos įmonėms tenka atsakomybė už savo tiekimo grandines; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su plataus užmojo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES įmonėms privalomų išsamaus patikrinimo prievolių žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkos srityse; primygtinai ragina Komisiją rengiant bet kokius tokius pasiūlymus užtikrinti, kad jie būtų taikomi visai tiekimo grandinei ir atitiktų EBPO gaires dėl socialinės atsakomybės ir žmogaus teisių prekybos srityje bei būtų suderinami su PPO ir kad atidžiai įvertinus pasiūlymus būtų nustatyta, kad jie yra veiksmingi ir taikytini visiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ, ir apima nuostatas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos nukentėjusioms šalims naudotis teise kreiptis į teismą;

90.

pabrėžia, kad pritrauktos privačios investicijos turėtų papildyti, o ne pakeisti išsivysčiusių šalių įsipareigojimą skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) oficialiai paramai vystymuisi ir 0,15–0,2 proc. BNP numatyti mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

91.

mano, kad ES ir Afrikos strategijoje taip pat turėtų būti numatytos pagalbos Afrikos šalims priemonės, kurios padėtų paversti mineralinių išteklių turtą realiais vystymosi rezultatais, ir ragina persvarstyti esamų priemonių veiksmingumą, be kita ko, atsižvelgiant į abejonių keliantį Kinijos ir Rusijos vykdomą Afrikos išnaudojimą; ragina Komisiją ir ES Afrikos partnerius įgyvendinti priemones, kurių reikalaujama pagal Reglamentą dėl konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų (10), ir nedelsiant paskelbti už ES ribų veikiančių įmonių, kurios neatitinka tame reglamente nustatytų reikalavimų, sąrašą; pabrėžia stipriąsias Europos puses (t. y. skaidrumą, kokybiškas prekes ir paslaugas ir demokratinį valdymą) ir tikisi, kad šios pagrindinės vertybės yra patraukli autoritarinių modelių alternatyva;

92.

pažymi, jog svarbu įgyvendinti 2009 m. Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintą Afrikos kasybos viziją ir taip užtikrinti skaidrų, teisingą ir optimalų mineralinių išteklių naudojimą;

93.

primena, kad gavybos sektorius yra svarbus įvairių Afrikos šalių ekonomikai ir yra susijęs su nevienoda tarpusavio priklausomybe išteklių srityje nuo Europos, ir šią padėtį reikėtų ištaisyti sprendžiant neteisėtų netenkamų mokestinių pajamų srautų ir atlyginimų gavybos sektoriuje problemą taikant Skaidrumo direktyvą (11) ir Apskaitos direktyvą (12);

94.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio skaičiaus bylų, kurias visų pirma Europos įmonės iškėlė Afrikos valstybėms pagal investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą; ragina ES vyriausybes ir įmones susilaikyti nuo minėto mechanizmo taikymo ir nutraukti daugybę bylų pagal investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, iškeltų Afrikos šalims;

95.

mano, kad šia partneryste turėtų būti remiamas kaimo vietovių ir miesto moterų bei jaunimo verslumas, todėl labai svarbu remti vienodas galimybes naudotis ekonominiais ir gamybos ištekliais, pvz., finansinėmis paslaugomis ir teisėmis į žemę; ragina plėtoti mainus tarp Afrikos ir Europos moterų verslininkių pasitelkiant platformas, sudarančias sąlygas kurti tinklus, keistis patirtimi ir rengti bendrus projektus;

96.

primena, kad moterų padėtį galima sustiprinti prekybos susitarimuose numatant griežtas nuostatas dėl lyties ir prekybos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją padėti Afrikos Sąjungai įgyvendinti jos Lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo strategiją, taip pat prekybos susitarimuose su Afrikos šalimis numatyti priemones, kuriomis prisidedama siekiant lyčių lygybės;

97.

atkreipia dėmesį į didžiulius Afrikos fiskalinius suvaržymus siekiant šalinti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius; primena, kad kai kurios Afrikos šalys panaudoja daugiau lėšų skolos gražinimui nei sveikatos priežiūros paslaugoms; mano, kad reikėtų išsamiai apsvarstyti galimybę sumažinti nepakeliamą skolos naštą, dėl kurios prarandama daug viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos priemonių; atkreipia dėmesį į G 20 pranešimą dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomo laikino skolos grąžinimo moratoriumo, kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi; pakartoja savo raginimą privatiems kreditoriams dalyvauti šioje iniciatyvoje panašiomis sąlygomis ir ragina G 20, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Pasaulio banką, taip pat daugiašalius plėtros bankus dar labiau mažinti skolos naštą ir išnagrinėti tolesnes galimybes sustabdyti skolos tvarkymo mokėjimus; platesnes prasme, ragina sukurti daugiašalį skolos pertvarkymo mechanizmą siekiant spręsti tiek krizės poveikio, tiek Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. finansavimo reikalavimų klausimus; pabrėžia, kad reikia susieti skolos mažinimo priemones su papildomu oficialios paramos vystymuisi sutelkimu ir teikti pirmenybę dotacijomis grindžiamam finansavimui kaip numatytajai galimybei, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių atveju;

98.

pabrėžia, kad svarbu remti Afrikos šalis didinant jų gebėjimą mobilizuoti vidaus išteklius, kad būtų daugiau investuojama į visuotines pagrindines viešąsias paslaugas; primena, kad neteisėti finansiniai srautai du kartus viršija OPV sumą, kurią gauna Afrikos šalys, – iš viso apie 50 mlrd. JAV dolerių per metus, o tai daro didžiulį poveikį žemyno vystymuisi ir valdymui; ragina ES toliau remti Afrikos partnerius gerinant valdymą, kovojant su korupcija, didinant jų finansų ir mokesčių sistemų skaidrumą ir kuriant tinkamus reguliavimo bei stebėsenos mechanizmus;

99.

rekomenduoja ES ir AS geriau įgyvendinti turimas nacionalines ir tarptautines kovos su korupcija priemones ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat naudotis naujomis technologijomis ir skaitmeninėmis paslaugomis; ragina ES nustatyti griežtą kovos su korupcija reguliavimo sistemą;

Partnerės plėtojant AS ir ES žaliąjį kursą

100.

primena, kad Afrikos šalys ir jų gyventojai ypač kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio; primena, kad, Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų centro (CRED) duomenimis, 2019 m. beveik 16,6 mln. afrikiečių kentėjo nuo ekstremalių oro sąlygų, t. y. 195 proc. daugiau, palyginti su 2018 m.; pabrėžia, kad klimato ir aplinkos apsauga turi būti pagrindinis partnerystės aspektas, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir Biologinės įvairovės konvencijos; primena, kad jis prašė 45 proc. būsimos KVTBP biudžeto skirti šiems tikslams;

101.

reiškia susirūpinimą dėl to, kaip klimato kaita galėtų sustabdyti žmogaus socialinę raidą ir pakenkti mažas pajamas gaunančių bei nestabilių Afrikos šalių vystymosi perspektyvoms, ir pabrėžia, kad ji yra destabilizacijos, smurto ir konfliktų rizikos veiksnys; pabrėžia, kad ES turėtų teikti konkrečią, nuspėjamą, atskaitingą ir ilgalaikę finansinę bei techninę paramą Afrikos šalims, kad jos taip pat galėtų sustiprinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos (t. y. vykdant projektus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama tvariam žemės ūkiui, ekosistemomis grindžiam prisitaikymui ir tvariems miestams) ir jos švelninimo strategijas, ypatingą dėmesį teikiant nelaimių rizikos prevencijai ir palankių sąlygų neturinčioms bendruomenėms;

102.

atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų diplomatijos vandens srityje vaidmenį, nes dėl klimato kaitos kyla pavojus, kad vanduo taps vis ribotesniu ištekliumi; pabrėžia, kad siekiant skatinti vidaus, užsienio ir tarptautinės klimato politikos ryšius, reikia vykdyti veiksmingesnę diplomatiją klimato kaitos srityje;

103.

ragina teikti ES paramą siekiant padėti Afrikos šalims įgyvendinti ir padidinti jų pagal Paryžiaus susitarimą ir Sendajaus programą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojus, užtikrinant, kad jos turėtų pakankamai lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos, jos švelninimui, nuostoliams ir žalai, taip pat jų nacionalinėms biologinės įvairovės strategijoms ir veiksmų planams finansuoti; pabrėžia, jog tam, kad tokia parama būtų veiksminga, būsima ES ir Afrikos partnerystė pertvarkos srityje turi būti grindžiama bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principais, tuo pačiu metu užtikrinant teisingą ir įtraukią žaliąją pertvarką;

104.

pabrėžia, kad prisitaikymo strategijomis Afrikos šalyse turėtų būti skatinami esminiai pokyčiai, grindžiami gamtos procesais pagrįstais sprendimais; ragina skatinti įtraukų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, nacionalinius prisitaikymo planus ir žemės ūkio investicijų planus;

105.

pabrėžia unikalią mažų besivystančių salų valstybių perspektyvą ir poreikius, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;

106.

taip pat pabrėžia, kad į kovos su klimato kaita veiksmus reikia įtraukti lyčių aspektą, atsižvelgiant į konkrečias klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo pasekmes moterims ir mergaitėms; ragina Afrikos ir Europos partnerius būsimoje ES ir Afrikos partnerystėje labiau pabrėžti vaidmenį, kurį moterys gali atlikti skatindamos savo bendruomenes taikyti tvaresnę praktiką ir dalyvaudamos priimant sprendimus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo;

107.

prašo nedelsiant įgyvendinti žaliojo kurso diplomatiją sukuriant darbo grupę Europos žaliojo kurso išorės aspekto klausimais, kuri turėtų parengti AS ir ES žaliojo kurso rekomendacijas, įtraukiant vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, laikantis daugiapakopio bei daugiašalio požiūrio; mano, kad šiuo kursu visų pirma turėtų būti remiamas reguliavimo sistemų, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie žaliosios ekonomikos, plėtoti žiedinę ekonomiką ir kurti darbo vietas tvariuose sektoriuose, priėmimas;

108.

pabrėžia regioninio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo teikiant techninę paramą, keičiantis informacija ir gerąja patirtimi svarbą; pabrėžia, kad svarbu geriau informuoti apie būsimą klimato ir nelaimių riziką ir skatinti teisėtą klimatui nekenkiančių technologijų perdavimą; ragina ES šiuo tikslu skatinti priimti deklaraciją dėl intelektinės nuosavybės teisių ir klimato kaitos, panašią į 2001 m. Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos;

109.

pabrėžia, kad reikia įgyvendinti tvarių inovacijų politiką ir projektus, kuriais būtų sudarytos sąlygos Afrikos valstybėms daryti sparčią pažangą nesinaudojant senesnėmis ir labiau teršiančiomis technologijomis, laikantis konkretaus ekologinio ir socialinio tvarumo tikslo, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina išnagrinėti, kaip šia sparčia pažanga būtų galima prisidėti siekiant šių tikslų Afrikos valstybėse;

110.

primena, kad Afrikos biologinė įvairovė yra išskirtinė; reiškia didelį susirūpinimą dėl gamtinių išteklių pereikvojimo ir sumažėjusios biologinės įvairovės poveikio atsparumo lygiui; yra ypač sunerimęs dėl to, kad miškų naikinimo tempas Afrikoje auga; primena, kad naikinant Afrikos atogrąžų miškus negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė ir anglies dioksido absorbentai, taip pat nyksta miškuose gyvenančių čiabuvių bendruomenių būstai ir gyvenimo būdas; primena, kad miškai labai padeda siekti klimato tikslų, apsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dykumėjimui bei ypač aktyviai dirvožemio erozijai;

111.

ragina atsižvelgti į visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės sąsają laikantis koncepcijos „Viena sveikata“; teigiamai vertina tai, kad paskelbta apie iniciatyvą „NaturAfrica“, kuria siekiama apsaugoti laukinius augalus ir gyvūnus bei ekosistemas, ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūrą; pabrėžia, kad iniciatyva „NaturAfrica“ turėtų būti plėtojama konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant vietos bendruomenių, čiabuvių ir moterų teisėms; pabrėžia, kad ja turėtų būti padedama Afrikos vyriausybėms ir vietos gyventojams holistiniu ir sistemingu būdu šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnius, be kita ko, teikiant paramą tinkamai valdomiems saugomų teritorijų tinklams; primygtinai ragina ES ir Afriką pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo;

112.

ragina skirti pakankamai išteklių Komisijos 2015 m. tyrimo „Ne tik drambliai. ES strateginio požiūrio į laukinės gamtos išsaugojimą Afrikoje elementai“ (angl. Larger than elephants: Inputs for an EU strategic approach to wildlife conservation in Africa) ir 2019 m. tyrimo „Saugumo ir laukinės gamtos išsaugojimo Užsachario Afrikoje sąveika“ (angl. Study on the interaction between security and wildlife conservation in sub-Saharan Africa) rekomendacijoms įgyvendinti;

113.

mano, kad reikia didinti pastangas siekiant išsaugoti, pvz., miškus, laukinę gamtą ir jūros bei pakrančių ekosistemas, pasitelkiant reguliavimo sistemas, pakankamus išteklius ir mokslinius duomenis, taip pat atkuriant ekosistemas ir vykdant valdymo veiksmus; ragina ES ir Afriką imtis vadovaujančio vaidmens 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje sudarant plataus užmojo pasaulinį susitarimą;

114.

primena, kad vandenynai – tai didžiausias baltymų šaltinis pasaulyje; primena, kad svarbu siekti geresnio vandenynų valdymo, be kita ko, plėtoti žvejybą ir tvarią akvakultūrą bei mėlynąją ekonomiką, kurios yra vystymosi varomoji jėga; pabrėžia, kad kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba turi būti prioritetas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti žuvų išteklių tvarumą ir žvejų pajamas;

115.

primygtinai ragina Komisiją stebėti veiklą, susijusią su pramonine žvejyba, nes ji gali kelti grėsmę vietos gyventojų aprūpinimui tradiciniais žuvų ištekliais, tačiau taip pat gali kelti grėsmę geros žuvų išteklių ekologinės būklės pusiausvyrai;

116.

primena, kad Afrika yra mažiausiai elektrifikuotas regionas pasaulyje, ir pabrėžia, kad prieiga prie elektros energijos Afrikos žemyne yra nevienoda; pažymi, kad galimybė naudotis įperkama, patikima, tvaria ir modernia elektros energija yra esminė ekonominio ir socialinio vystymosi priemonė, taip pat ir kaimo vietovėse, ragina plėtoti Afrikos žemyno potencialą atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje;

117.

todėl ragina ES ir valstybes nares skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos partneriais energetikos ir klimato srityse, atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo planą siekiant įgyvendinti partnerystę tvarios energetikos srityje, šiuo tikslu pažymi, kad atsinaujinančioji energija ir energijos vartojimo efektyvumas yra esminiai elementai siekiant panaikinti galimybės naudotis energija skirtumus Afrikos žemyne, kartu užtikrinant būtiną išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą; ragina ES ir atitinkamas Afrikos šalis išnaudoti abipusiai naudingų partnerysčių energetikos klausimais galimybes vandenilio gamybos srityje panaudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

118.

pabrėžia, kad svarbu nukreipti investicijas į anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir sudarant palankesnes sąlygas technologijų perdavimui, įskaitant decentralizuotos energijos gamybos, nedidelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir saulės energijos technologijas, kuriomis būtų patenkinti vietos energijos poreikiai, be kita ko, atsižvelgiant į infrastruktūros ir junglumo aspektus;

119.

pabrėžia, kad Afrikos žemyno urbanizacija suteikia galimybę persvarstyti miestų planavimą ir pradėti taikyti tvarius miestų sprendimus ir kad tai turėtų būti intensyvesnio dialogo su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir abiejų žemynų bendradarbiavimo bei keitimosi geriausia patirtimi tema, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją infrastruktūrą, ekosistemomis grindžiamus metodus, atliekų tvarkymo ir sanitarines sistemas, dedant daug pastangų įtraukti jaunimą ir marginalizuotas grupes; ragina remti tvaraus miesto transporto plėtrą, siekiant įtraukesnių bendruomenių ir didesnio prieinamumo, įskaitant vežimą į mokyklas ir medicinos centrus;

Partnerės siekiant tvaraus ir atsparaus žemės ūkio

120.

atkreipia dėmesį į didelę žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbą ekonomikai ir užtikrinant deramas ir tvarias darbo galimybes kaimo vietovėse; pabrėžia, kad tai dažniausiai būdinga smulkiesiems ūkiams ir šeimos ūkiams; pažymi, kad svarbu skatinti ir stiprinti įvairias priemones, kuriomis būtų remiamas produktų kokybės gerinimas, jų įvairovės didinimas, tvarus žemės ūkio praktikos modernizavimas, saugios darbo sąlygos ir priemonės, skirtos ūkininkų atsparumui didinti; mano, kad tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių plėtra turėtų būti svarbiausias ES ir Afrikos santykių aspektas;

121.

palankiai vertina tai, kad pagal naują ES ir Afrikos partnerystę propaguojamas aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos plėtojimas; primena, kad agroekologijos gebėjimas suderinti ekonominius, aplinkos ir socialinius tvarumo aspektus pripažintas svarbiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ataskaitose, taip pat Pasaulio banko ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos vadovaujamame pasauliniame žemės ūkio vertinime (IAASTD); pabrėžia, kad, norint visiems užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, svarbu nacionalinėje politikoje ir tarptautiniuose forumuose skatinti agroekologiją, agrarinę miškininkystę, vietos gamybą ir tvarias maisto sistemas, kuriomis daugiausia dėmesio būtų skiriama trumpų tiekimo grandinių kūrimui, taip pat didinti tvarų žemės ūkio sektoriaus našumą ir šio sektoriaus atsparumą klimato kaitai;

122.

ragina ES atsižvelgti į Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės išvadas dėl investicijų į Afrikos maisto grandines poreikio, ypač daug dėmesio skiriant pridėtinę vertę turinčioms prekėms; ragina ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, kad būtų sukurta ES ir Afrikos strategijos, žaliojo kurso politikos priemonių, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ išorės aspekto, sąveika;

123.

pabrėžia, kad pesticidų naudojimas vykdant intensyvų ūkininkavimą Afrikoje ne tik daro žalą aplinkai, bet gali daryti poveikį darbuotojų, kurie turi labai mažai galimybių mokytis augalų apsaugos ir sveikatos priežiūros, sveikatai; ragina šviesti ir mokyti apie tvarius augalų apsaugos metodus ir alternatyvas pesticidams ir kuo labiau mažinti pavojingų medžiagų poveikį; smerkia ES taikomus dvejopus standartus pesticidų srityje, pagal kuriuos leidžiama į Afrikos ir kitas trečiąsias šalis eksportuoti pavojingas medžiagas, kurios yra uždraustos ES; todėl prašo, laikantis 1998 m. Roterdamo konvencijos ir žaliojo kurso, pakeisti dabartines ES taisykles, kad būtų panaikintas šis teisinis nenuoseklumas;

124.

yra labai susirūpinęs dėl didelės Afrikos valstybių priklausomybės nuo maisto importo, visų pirma iš Europos Sąjungos, ypač kai importuojami subsidijuojami produktai, dėl kurių mažos kainos sukuriama žalinga konkurencija Afrikos nedidelio masto žemės ūkio sektoriui;

125.

yra susirūpinęs dėl pagal bendrą žemės ūkio politiką remiamo Europos pieno miltelių eksporto į Vakarų Afriką atsižvelgiant į tai, kad tris kartus padidėjęs eksportas po to, kai 2015 m. ES panaikino kvotas pienui, turi pražūtingų pasekmių vietiniams galvijų augintojams ir ūkininkams, kurie negali konkuruoti; ragina Komisiją kartu su Afrikos šalių vyriausybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ieškoti sprendimų;

126.

primena, kad pasaulyje vėl didėja badas ir maisto stygius ir kad jie toliau didės, jei nebus imtasi skubių veiksmų, ir kad Afrika gerokai atsilieka, kad 2030 m. pasiektų bado panaikinimo tikslą (2-asis DVT); primena, kad pagal naująją partnerystę visų formų netinkamos mitybos panaikinimui ir 2-ajam DVT turėtų būti teikiamas prioritetas, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

127.

pabrėžia, kad dėl ligos COVID-19 ir dėl jos kilusios ekonomikos krizės bei sienų uždarymo, užkrėtimo skėriais ir dykumėjimo pablogėjo ir taip sudėtinga aprūpinimo maistu padėtis Afrikoje ir buvo atskleistas pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumas; atkreipia dėmesį į vietos ir regioninių rinkų potencialą siekiant spręsti dabartines maisto sistemos problemas;

128.

ragina, kad, įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę, žemės ūkio srityje daug pastangų būtų dedama siekiant visų pirma užtikrinti Afrikos valstybių teisę į apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir didinti jų apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat stiprinti jų gebėjimą patenkinti savo gyventojų mitybos poreikius;

129.

pabrėžia kaimo vietovių pertvarkos ir vietos bei regioninių skaidrių vertės grandinių stiprinimo svarbą, siekiant kurti tvarias darbo vietas, išvengti žmogaus teisių pažeidimų ir sušvelninti klimato kaitą; pabrėžia būtinybę padėti jaunimui ir moterims, visų pirma rengiant mokymus, suteikiant galimybę gauti kreditą ir patekti į rinką; ragina juos įtraukti į žemės ūkio politikos formavimą ir remti kolektyvinius veiksmus pasitelkiant smulkiųjų gamintojų organizacijas;

130.

pabrėžia esminį Afrikos kaimo vietovių moterų vaidmenį viso Afrikos žemyno žemės ūkio ir kaimo ekonomikoje, visų pirma užtikrinant aprūpinimą maistu; primena, kad beveik pusę žemės ūkio darbų Afrikoje atlieka moterys, o moterys ūkininkės dažniausiai turi smulkius arba natūrinius ūkius ir neturi reikiamų galimybių naudotis informacija, kreditu, žeme, ištekliais arba technologijomis; ragina skatinti moterų ir mergaičių paveldėjimo teises ir ragina ES remti šalis partneres, visų pirma siekiant, kad jos pripažintų moterų visapusiškas žemės naudojimo teises;

131.

pabrėžia, kad dėl prekybos susitarimais numatytos tvirtos naujų augalų veislių apsaugos, kaip nustatyta pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV), natūriniuose ūkiuose dirbančios moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, siekdamos išlaikyti apsirūpinimo maistu savarankiškumą;

132.

primena, kad svarbu remti smulkius ūkius ir ganyklinę gyvulininkystę, taip pat kitas tradicines ir (arba) vietos maisto sistemas, kad būtų sustiprintas jų atsparumas ir šie sektoriai galėtų geriau prisidėti siekiant apsirūpinimo maistu saugumo, tvaraus išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo;

133.

ragina spręsti socialinės įtampos tarp įsitvirtinusių žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų ir klajoklių ganykline gyvulininkyste besiverčiančių bendruomenių problemą, ypač regionuose, kuriuose etniniai ir religiniai konfliktai sutampa;

134.

atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant tvarią žemės ūkio praktiką ir produktyvias sausringųjų vietovių žemės ūkio ekosistemas ir maisto sistemas; atsižvelgdamas į tai ragina labiau pasikliauti tradicinėmis Afrikos žiniomis vykdant teisingą pertvarką, ypač susijusiomis su žemės ūkio praktika, žuvininkyste ir miškų apsauga, ir taip suteikti daugiau galių Afrikos žmonėms ir vietos bendruomenėms;

135.

ragina Europos ir Afrikos ūkininkus keistis žiniomis geriausios praktikos pavyzdžiais ir visų pirma plėtoti jaunųjų ūkininkų, moterų ir kaimo bendruomenių atstovų ryšius tvarios gamybos metodų ir biologinės įvairovės apsaugos klausimais, be kita ko, asociacijų tinkle;

136.

palankiai vertina Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės pasiūlymą sukurti Europos ir Afrikos porinę programą, kuri sujungtų ES valstybių narių ir Afrikos šalių partnerių žemės ūkio institucijas, siekiant keistis geriausios tvarios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti tvirtai įsipareigojusių ir panašių partnerių ryšius;

137.

pabrėžia, kad svarbu į ES ir Afrikos partnerystę įtraukti vietos bendruomenių teisės naudotis gamtos ištekliais, pvz., žeme ir vandeniu, ir juos kontroliuoti apsaugą bei skatinimą; smerkia Afrikoje plačiai paplitusį žemės grobimą; primena, kad tai brutali praktika, nesuderinama su apsirūpinimo maistu savarankiškumo tikslu, ir ji kelia pavojų Afrikos kaimo bendruomenių išlikimui; pabrėžia, kaip svarbu pradėti įtraukų procesą, siekiant užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės organizacijų bei vietos bendruomenių dalyvavimą formuojant, įgyvendinant ir stebint politiką ir veiksmus, susijusius su žemės grobimu; ragina laikytis Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinant visus projektus, kuriais siekiama skatinti žemės naudojimo teisių apsaugą, be kita ko, prekybos srityje, ir numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad projektai nekeltų pavojaus smulkiųjų ūkininkų žemės naudojimo teisėms;

138.

apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pripažįstama, kokios strateginiu požiūriu svarbios yra natūraliosios ganyklos, kurios apima apie 43 proc. Afrikos žemės paviršiaus ir todėl yra svarbūs anglies dioksido absorbentai; ragina Komisiją kartu su vietos bendruomenėmis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais parengti strategiją, kuria būtų siekiama optimizuoti šį potencialą taikant tvarų ganyklų kultivavimą, pvz., kaip tai daro ganykline gyvulininkyste besiverčiantys asmenys;

139.

pažymi, kad, pavyzdžiui, ganymo teisės ir bendruomeninės ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne teisiškai įtvirtintomis nuosavybės teisėmis; vis dėlto pabrėžia esminę šių bendrųjų teisių apsaugos svarbą kaimo gyventojams;

Partnerės siekiant, kad skaitmeninimas taptų įtraukties ir vystymosi svertu

140.

pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija yra didžiulis vystymosi svertas siekiant užtikrinti galimybes naudotis švietimo, mokymo, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat siekiant modernizuoti žemės ūkio sektorių, užtikrinti viešojo sektoriaus pajėgumą teikti skaitmenines paslaugas, pvz., elektroninės atpažinties, e. sveikatos ir e. valdžios paslaugas, ir garantuoti dalyvavimą politiniame sprendimų priėmimo procese, naudojimąsi žmogaus teisėmis bei saviraiškos laisve, tačiau kartu dėl jos gali kilti rizika, kad bus pakenkta demokratijai, pilietinėms bei žmogaus teisėms ir padidinta nelygybė; pabrėžia, kad skaitmenine transformacija turi būti remiama įperkama, vienoda ir įtrauki prieiga prie interneto, taip pat skaitmeninių technologijų paslaugų naudojimas ir kūrimas laikantis atitinkamų tarptautinių ir nacionalinių standartų bei gairių;

141.

pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į skaitmeninę atskirtį ir tinkamai ją apsvarstyti; pabrėžia, kad, siekiant išvengti didelio atotrūkio tarp kaimo ir miesto gyventojų susiformavimo, visų pirma būtina daugumai marginalizuotų Afrikos bendruomenių užtikrinti prieigą prie interneto; mano, kad būtina panaikinti skaitmeninę lyčių atskirtį, kad būtų skatinama iš tikrųjų įtrauki skaitmeninė transformacija; ragina moteris ir mergaites plėtoti savo potencialą naujų technologijų srityje;

142.

primena apie neigiamą poveikį, kurį socialinei įtraukčiai gali daryti prieš moteris ir mergaites nukreiptas smurtas internete ir seksistinė neapykantos retorika, patyčios kibernetinėje erdvėje, ksenofobija, dezinformacija ir stigmatizacija, ir ragina Afrikos ir Europos partnerius spręsti šiuos klausimus įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog skaitmeninis švietimas ir raštingumas būtų holistinis, įskaitant socialinius emocinius ir universaliuosius įgūdžius, pvz., kritinį mąstymą ir tarpkultūrinį supratimą;

143.

pabrėžia, kad visame pasaulyje susidarančių e. atliekų kiekis kelia sunkumų įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma sveikatos ir aplinkos srityse; ragina ES ir Afriką dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti atsakingas investicijas, kad būtų galima kuo labiau sumažinti e. atliekų susidarymą, užkirsti kelią neteisėtam e. atliekų išmetimui ir netinkamam apdorojimui, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir perdirbimą, taip pat kurti darbo vietas atnaujinimo ir atliekų perdirbimo sektoriuose;

144.

pritaria Afrikos valstybių viešojo administravimo skaitmeninimui ir modernizavimui, visų pirma siekiant sukurti patikimas civilinės metrikacijos įstaigas, teikti saugius tapatybės dokumentus ir skatinti keitimąsi duomenimis; pabrėžia, kad visiems duomenims, kuriais keičiamasi, turi būti taikomi atitinkami duomenų apsaugos ir privatumo įstatymai; ragina ES bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis siekiant nustatyti visuotinius duomenų apsaugos standartus, kurie savo ruožtu padės kovoti su nusikalstamumu ir stiprinti kiekvienos šalies ekonomiką;

145.

pabrėžia, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų ir žaliosios pertvarkos būtina diegti inovacijas; pabrėžia, kad partneryste turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir jų prieinamumas, taip stiprinant sanglaudą ir socialinę įtrauktį; tačiau primena, kad skaitmeninė pertvarka negali būti vykdoma neužtikrinus prieigos prie elektros energijos ir kad nereguliarus energijos tiekimas kaimo vietovėse yra didelė kliūtis siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų;

146.

pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės Afrikoje paspartėjo skaitmeninė pertvarka; teigiamai vertina AS siekį kurti bendrąją skaitmeninę rinką; prašo ES remti Afrikos skaitmeninės pramonės ir tinkamos reguliavimo sistemos kūrimą siekiant plėtoti elektroninę prekybą ir duomenų apsaugą remiantis aukščiausiais galiojančiais standartais, teikiant techninę pagalbą, skatinant investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą ir verslumą, taip pat stiprinant partnerystes su vyriausybiniais, ekonominiais, akademiniais, mokslo ir pilietinės visuomenės veikėjais;

147.

tačiau pabrėžia, kad, remiantis JT darnaus vystymosi tikslų ataskaita (2019 m.), siekiant įgyvendinti DVT dar reikės išspręsti daugybę problemų, visų pirma Afrikoje, susijusių su galimybėmis gauti maisto, energijos, vandens ir sanitarijos, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas; mano, kad finansinė parama ir investicijos visų pirma turėtų būti skirtos patenkinti tiems pagrindiniams žmogiškiesiems poreikiams, kurie yra būtina skurdo panaikinimo ir pažangos žmonių gerovės srityje sąlyga, ypač tuo metu, kai viešieji ištekliai vis labiau ribojami dėl konkuruojančių poreikių, pvz., sveikatos ir švietimo srityse;

148.

pabrėžia tikslių ir palyginamų suskirstytų duomenų rinkimo ir statistinės analizės, paisant duomenų apsaugos ir privatumo teisių, svarbą priimant pagrįstus sprendimus, visų pirma žemės ūkio, gamtos išteklių valdymo ir valdysenos bei sveikatos srityse nacionaliniu ir decentralizuotu lygmenimis;

149.

pabrėžia, kad reikia pasinaudoti skaitmeninės transformacijos galimybėmis siekiant skatinti dviejų žemynų, ypač jaunimo ir pilietinės visuomenės, mainus pasitelkiant platformas;

150.

ragina ES ir Afrikos valstybes dėti daugiau bendrų pastangų siekiant užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika būtų tvari socialiniu ir ekonominiu požiūriu, ir prisidėti siekiant šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standarto nustatymo tikslo;

Partnerės siekiant abipusiai naudingo judumo ir migracijos

151.

pripažįsta dėl migracijos judėjimų Europoje ir Afrikoje kylančius sudėtingus uždavinius ir galimybes, siekiant abiejų žemynų klestėjimo ir vystymosi, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje; primena, kad pastaraisiais metais migracijos klausimai užėmė svarbiausią vietą Afrikos ir ES santykiuose ir kad tai galėjo turėti neigiamos įtakos tam, kaip žemynai suvokia vienas kitą; pabrėžia, kad migracija yra abipusė darnaus vystymosi priemonė, naudinga abiem regionams;

152.

primena, kad iki 80 proc. visų tarptautinių migrantų iš Afrikos šalių juda Afrikos žemyne; pažymi, kad Afrikos šalyse priglaudžiama didelė dalis visų pasaulio pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ir kad jų pažeidžiamą padėtį dar labiau apsunkino COVID-19 krizė; ragina pasaulio mastu dalytis atsakomybe už pabėgėlius;

153.

mano, kad reikia atkreipti dėmesį į žmogiškąjį migracijos aspektą ir ypač daug dėmesio skirti nepalankesnėje padėtyje esančių migrantų grupėms; ragina patvirtinti ES ir Afrikos partnerystę migracijos ir judumo srityje, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pabėgėlių ir migrantų žmogaus orumui, kuri būtų grindžiama solidarumo, bendros atsakomybės ir visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms, tarptautinei, ES bei nacionalinei teisei ir pabėgėlių teisei principais;

154.

primena, kad reikėtų imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti migrantus nuo mirties, dingimo ir šeimų atskyrimo, taip pat užkirsti kelią jų teisių pažeidimams, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama paisyti negrąžinimo principo ir vaiko interesų;

155.

pabrėžia, kad, skiriant pakankamai finansavimo, reikia šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis, pvz., politinio nestabilumo, skurdo, nepakankamo saugumo ir aprūpinimo maistu, smurto bei neigiamo klimato kaitos poveikio problemas;

156.

mano, kad partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus iš esmės padidintos įvairių Afrikos ir Europos visuomenės grupių judumo galimybės, ir kad tokia partnerystė turėtų būti parengta taip, kad būtų tvari ir lemtų ne protų nutekėjimą, bet protų įtekėjimą; mano, kad siekiant šio tikslo būtų naudinga numatyti veiksmingesnę vizų politiką ir padidinti finansavimą programai „Erasmus+“;

157.

pabrėžia, jog svarbu plėtoti tikros apykaitinės migracijos politiką, kuria kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti profesinių žinių mainais ir judumu tarp ES ir Afrikos, taip sudarant palankesnes sąlygas žmonėms grįžti į savo kilmės šalis; pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama reikalavimus atitinkantiems prašymams išduoti darbo ES leidimus, pateiktiems kilmės ir tranzito šalyse (pvz., per ambasadas arba internetu), siekiant atgrasyti migrantus nuo naudojimosi neteisėtais migracijos būdais ir palengvinti prieglobsčio bei migracijos sistemų naštą;

158.

primena, kad darbuotojų judumas galėtų būti vienas iš būdų reaguoti į ES demografinius iššūkius ir darbo rinkos trūkumus bei neatitikimus; ragina sukurti saugius ir teisėtus migracijos kanalus ir skatinti labiau suderintą, visapusišką bei ilgalaikį požiūrį į su darbu susijusią migraciją Europos lygmeniu, grindžiamą partnerystės principu, kuris ilguoju laikotarpiu galėtų būti naudingas abiem partneriams; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Afrikos ir ES dialogą migracijos ir judumo klausimais ir Afrikos ir ES migracijos, judumo ir užimtumo partnerystę;

159.

griežtai smerkia neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis; ragina stiprinti pastangas siekiant atsekti nusikalstamus neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklus ir kovoti su jais ir siekia bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis šios kovos srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina visais lygmenimis, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, dėti visapusiškas, daugiadisciplinines pastangas ir koordinuoti veiksmus; mano, kad kovą su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis turi vykdyti abi partnerystės šalys kartu, be kita ko, padedant Europolui;

160.

ragina ES ir Afrikos tautas bendradarbiauti siekiant sukurti veiksmingą ir plataus masto informavimo kampaniją apie prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo riziką ir pavojus, kad asmenys nerizikuotų savo gyvybe, siekdami neteisėtai patekti į ES;

161.

pabrėžia, kad ES turi imtis nuoseklių veiksmų ir užtikrinti, kad bendradarbiavimas kovos su neteisėta migracija ar integruoto sienų valdymo srityje neturėtų neigiamo poveikio esamoms regioninio judumo Afrikos žemyne sistemoms ar žmogaus teisėms; primena, kad vykdant bet kokią partnerystę migracijos ir judumo srityje būtina atsižvelgti į du pasaulinius susitarimus dėl migracijos ir pabėgėlių (Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių);

162.

mano, kad nacionalinių profesinės migracijos taisyklių fragmentacija, taip pat procedūrų sudėtingumas ir labai biurokratinis pobūdis Europos Sąjungoje atgraso nuo naudojimosi teisėtais ES migracijos kanalais; rekomenduoja pagal ES ir Afrikos partnerystę sukurti suderintą ir nebiurokratinę ES paraiškų teikimo procedūrą;

163.

primena, kad reikia parengti specialias ir bendras Europos civilinės paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad jūroje nebežūtų žmonės;

164.

ragina ES didinti savo įsipareigojimus, susijusius su asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkėlimu ir kitomis teisėtomis galimybėmis gauti šią apsaugą, ir tuo pačiu metu didinti savo politinius ir finansinius įsipareigojimus remti Afrikos partnerius plėtojant tvarius požiūrius į pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir asmenis be pilietybės, visų pirma bendradarbiaujant su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) ir kitomis JT agentūromis siekiant stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir teikti tiesioginę pagalbą humanitarinės pagalbos organizacijoms, esančioms netoli namų, iš kurių pabėgo pabėgėliai;

165.

rekomenduoja suderinti regioninius mechanizmus, skirtus dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltiems asmenims apsaugoti, laikantis Asmenų, dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltų iš vienos valstybės į kitą, apsaugos darbotvarkės, Perkėlimo įvykus nelaimei platformos ir Kampalos konvencijos nuostatų;

166.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti sąžiningas ir prieinamas prieglobsčio procedūras asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos tiek Europos Sąjungoje, tiek Afrikos šalyse, ir laikytis negrąžinimo principo pagal tarptautinę ir ES teisę; mano, kad bet kokiu susitarimu su kilmės ir tranzito šalimis turėtų būti užtikrinta visapusiška žmogaus gyvybės, orumo ir žmogaus teisių apsauga;

167.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingumą, teisingumą ir tinkamus procesus įgyvendinant grąžinimo politiką, išduodant konsulinius laissez-passer ir sudarant readmisijos susitarimus, pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui ir užtikrinant, kad būtų visapusiškai apsaugotos ir gerbiamos asmenų teisės ir orumas; ragina ES aktyviai dalyvauti laikotarpiu prieš grąžinimą ir po grąžinimo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvariai grąžinamų asmenų reintegracijai;

168.

skatina tolesnį TMO ir kitų JT agentūrų bendradarbiavimą, siekiant suteikti papildomą paramą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

169.

pažymi, kad ES derybų įgaliojimuose dėl susitarimo nustojus galioti Kotonu susitarimui, daug daugiau dėmesio skiriama migracijai, visų pirma atsižvelgiant į neteisėtos migracijos stabdymą, o AKR derybų įgaliojimuose, priešingai, daug dėmesio skiriama skurdo panaikinimui, teisėtos migracijos skatinimui, perlaidų srautų svarbai, poreikiui, kad grąžinimas ir readmisija būtų savanoriški, ir galimybės naudoti paramą vystymuisi derantis dėl ribojančios sienų kontrolės pašalinimui; ragina Komisiją atsižvelgti į Afrikos valstybių prioritetus migracijos srityje siekiant sukurti tikrą lygiaverčių partnerių partnerystę;

Partnerės siekiant saugumo

170.

pažymi, jog siekiant spręsti užsitęsusius konfliktus reikia, kad bendrų veiksmų imtųsi humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities veikėjai bei partneriai, pasižymintys dideliu teisėtumu ir patikimumu vietos lygmeniu; todėl ragina ES, imantis reagavimo veiksmų, skatinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsajos metodą, daug dėmesio skiriant tvirtai atsakomybei vietos lygmeniu;

171.

palankiai vertina tai, kad taiką ir saugumą Afrikoje ES laiko pagrindinėmis darnaus vystymosi sąlygomis ir kad Sąjunga, bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene, yra įsipareigojusi smarkiai padidinti savo paramą Afrikai; pritaria nuomonei, kad saugumo Afrikoje klausimas yra labai svarbus siekiant žemyno vystymosi ir jį remia regioninės ir tarptautinės organizacijos, o Afrikos valstybės yra pagrindiniai savo pačių saugumo garantai; todėl ragina ES toliau dėti pastangas ir bendradarbiauti su Afrikos partneriais toliau plėtojant Afrikos taikos ir saugumo struktūrą (ATSS), siekti ilgalaikės taikos ir stabilumo ir įveikti krizes bei konfliktus šiame žemyne taikant integruotą požiūrį, pagal kurį būtų naudojamos visos turimos priemonės, įskaitant paramą Afrikos saugumo ir gynybos pajėgumų plėtojimui ir jos karinėms operacijoms, civilinėms misijoms, taikos kūrimo ir demilitarizavimo projektams, paisant tarptautinių žmogaus teisių bei humanitarinės teisės ir Afrikos valstybių nepriklausomumo ir suverenumo, taip pat remti Afrikos Sąjungos, regioninių organizacijų, pvz., ECOWAS, ir Sahelio G 5 šalių grupės iniciatyvas; ragina valstybes nares dalyvauti ES misijose ir operacijose ir palankiai vertina dvišalius veiksmus, kuriais prisidedama prie taikos ir stabilumo, ir šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Tarybą skubiai patvirtinti Europos taikos priemonę, kad būtų galima teikti visapusiškesnę pagalbą Afrikos partneriams nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; pabrėžia daugiašalio bendradarbiavimo svarbą AS, ES ir JT formatu vietos, regioninio ir tarptautinio saugumo srityje ir pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį vykdant taikos palaikymo ir taikos kūrimo veiksmus; atsižvelgdamas į tai, primena, kad saugumo sektoriaus reforma, teisingumo reforma, geras valdymas, demokratinė atskaitomybė ir civilių asmenų apsauga yra būtinos sąlygos norint įgyti gyventojų pasitikėjimą savo vyriausybėmis ir saugumo pajėgomis; be to, pabrėžia civilinės ir karinės sričių tarpusavio sąsają ir tai, kad būtina geriau racionalizuoti abi bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų sudedamąsias dalis; remia vis aktyvesnį požiūrį, kurio laikosi bendradarbiaujančios regioninės saugumo organizacijos siekdamos visapusiškai įgyvendinti ATSS, kuri suteikia Afrikos Sąjungai ir regioniniu lygmeniu veikiančioms organizacijoms reikiamas priemones konfliktų prevencijai, valdymui ir sprendimui; labai teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Sahelio G 5 šalių grupė, atsižvelgiant į jos vis svarbesnį vaidmenį Afrikos valstybėms imantis ryžtingų veiksmų, kad savo kaimynystėje užtikrintų taiką ir saugumą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti politinę, finansinę, veiklos ir logistinę paramą Sahelio G 5 šalių grupei; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tinkamą saugumo ir vystymosi lygį, Afrikos šalys privalo turėti tinkamų pajėgumų visuose esminiuose sektoriuose, visų pirma susijusiuose su saugumu ir gynyba; ragina ES koordinuoti Afrikos žemyno vystymosi ir saugumo iniciatyvas, kuriose ji dalyvauja įgyvendindama integruotą strategiją, kuri apima gerą valdymą, demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir lyčių lygybę, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir didžiausios įtampos regionams; palankiai vertina ES ir Afrikos bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir ginkluotomis grupuotėmis, laikantis tarptautinės teisės; ragina kovos su terorizmu politikos srityje sukurti skaidresnius sprendimų priėmimo procesus, labiau laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio ir daugiau bendradarbiauti su bendruomenėmis, kurioms šios priemonės daro poveikį;

172.

atkreipia dėmesį į svarbų strateginį ir su saugumu susijusį Sahelio vaidmenį; todėl ypač palankiai vertina 2014 m. sukurtą Sahelio G 5 šalių grupę, taip pat Sahelio penketuko jungtines pajėgas (G5 Force Conjointe), kurios buvo suformuotos 2017 m. siekiant kovoti su regione kylančiomis saugumo grėsmėmis;

173.

pabrėžia, kad ES turi skubiai spręsti vis didesnę grėsmę keliančio teroristinio sukilimo šiauriniame Mozambike, dėl kurio jau žuvo daugiau nei 1 000 žmonių, o apytiksliai 200 000 žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų, ir kuris taip pat gali išplisti visame pietiniame Afrikos regione, problemą; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pasiūlyti ES paramą Mozambikui ir jo piliečiams; pabrėžia, jog ES reagavimo stoka gali lemti tai, kad vadovaujančio vaidmens, kurio ES siekia šiame žemyne, imsis kiti tarptautiniai subjektai;

174.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Botsvana, Gana, Uganda ir Zimbabvė yra įtrauktos į atnaujintą ES šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (AML / CFT) tvarka turi strateginių trūkumų, juodąjį sąrašą, ir ragina šias šalis nedelsiant imtis reikiamų priemonių siekiant laikytis teisės akto (t. y. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/855 (13)) reikalavimų ir jį įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Etiopija ir Tunisas po to, kai įgyvendino reformas, buvo išbraukti iš juodojo sąrašo;

175.

atkreipia dėmesį į tai, kad BSGP misijos įgaliojimai yra visa apimantys ir, be kita ko, skirti saugumo sektoriaus reformai skatinti, teisingumo reformai spartinti, kariniams ir policijos mokymams stiprinti bei priežiūrai gerinti; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti BSGP misijų komunikacijos politiką, taip pat bendrą ES strateginį planavimą, siekiant didinti ES veiksmų ir tikslo apsaugoti Afrikos žmonių saugumą ir gerovę matomumą;

176.

atkreipia dėmesį į ypatingą Afrikos religinių subjektų vaidmenį, kurį jie reguliariai atlieka tarpininkaudami sprendžiant konfliktus, ir su jais reikia užmegzti dialogą ir bendradarbiauti, ypač konflikto zonose, nes religijų dialogas gali prisidėti siekiant taikos ir susitaikymo;

177.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendru komunikatu siekiama stiprinti ES paramą Afrikos pastangoms kuriant taiką, šiuo tikslu numatant labiau struktūruotą ir strateginę bendradarbiavimo formą, daugiau dėmesio skiriant Afrikos regionams, kuriuose yra didžiausia įtampa, ir ragina pirmenybę teikti konkrečioms strategijoms konflikto regionuose; ragina ES ir jos valstybes nares toliau dalytis našta su tarptautinėmis organizacijomis ir partneriais, įskaitant sąjungininkus ir Afrikos valstybes, kurios yra patikimos sąjungininkės kovojant su terorizmu, pvz., Kenija, Marokas, Nigerija, Gana ir Etiopija; ragina stiprinti ES santykius su šiomis labai svarbiomis valstybėmis; ragina ES toliau padėti Afrikos partneriams stiprinti savo pajėgų ir už saugumą atsakingų institucijų gebėjimus, kad jos savo piliečiams teiktų veiksmingas ir tvarias saugumo ir teisėsaugos paslaugas, įskaitant Europos taikos priemonės ir BSGP misijų panaudojimą, ir ragina ES daugiau dėmesio skirti integruotam požiūriui į konfliktus ir krizes veikiant visais konflikto ciklo etapais – pradedant konflikto prevencija, reagavimu ir baigiant konflikto valdymu ir išsprendimu;

178.

pabrėžia, kad ES paramos Afrikos saugumo sektoriui tikslas yra skatinti Afrikos atsakomybę sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus; mano, kad Afrikos Sąjunga ir Afrikos valstybės yra pagrindinės partnerės, su kuriomis ES prasmingai bendradarbiauja bendrai siekiant darnaus vystymosi ir žmonių saugumo tikslų; šiuo atžvilgiu ypač palankiai vertina Afrikos Sąjungos planus nusiųsti 3 000 karių Sahelio G 5 šalių grupei paremti ir mano, kad tai yra ženklas, jog AS ir ES iš tiesų siekia panašių saugumo tikslų, grindžiamų bendrais uždaviniais ir bendra atsakomybe; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pastabas JT Saugumo Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. posėdyje, kai jis kalbėjo apie siekį rasti Afrikos sprendimus Afrikos problemoms;

179.

dar kartą patvirtina savo paramą JT taikos palaikymo misijoms Afrikos žemyne ir ragina pagrindinius veikėjus, ypač Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją, Kiniją ir Jungtinę Karalystę, prisijungti prie ES pastangų tarpininkaujant ir darant pažangą bendradarbiavimo ir ilgalaikės taikos užtikrinimo srityje visame Afrikos žemyne; šiuo atžvilgiu pakartoja ES norą didinti savo paramą JT misijoms ir aktyviau koordinuoti įvairias JT ir ES misijas;

180.

palankiai vertina gerokai sumažėjusį piratavimo mastą prie Rytų ir Vakarų Afrikos krantų dėl tarptautinių veiksmų jūrų saugumo srityje, kuriais sukurtas precedentas Europos, Afrikos ir transatlantiniam bendradarbiavimui saugumo srityje;

181.

mano, jog svarbu, kad ES toliau dėtų pastangas siekdama užtikrinti atsparesnes valstybes ir visuomenę pasitelkdama gebėjimų stiprinimą ir saugumo sektoriaus reformas, be kita ko, taikant Europos taikos priemonę ir vykdant BSGP misijas, ir daugiau dėmesio skirtų integruotam požiūriui į konfliktus ir krizes veikdama visais konflikto ciklo etapais;

182.

primena grėsmę, kurią kelia tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas, civiliniai neramumai ir vidaus nusikalstamumas nestabiliose valstybėse ir valstybėse, kuriose vyko konfliktas, nes jos patiria sunkumų užtikrindamos būtiną savo piliečių saugumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į gerai parengtų nacionalinių ir regioninių policijos pajėgų svarbą; vis dėlto pažymi, kad policijos pajėgoms dažnai trūksta tinkamo mokymo ir įrangos ir kad, svarbiausia, jos ne visada palaiko gerus ryšius su vietos gyventojais arba neturi jų pasitikėjimo; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir kurti profesionalias policijos struktūras, ir ragina, inter alia, intensyviau teikti koncepcinę, logistinę ir administracinę paramą Alžyre įsikūrusiam Afrikos Sąjungos policijos bendradarbiavimo mechanizmui, kuris pradėjo veikti 2014 m.; mano, kad bendradarbiavimas šioje srityje taip pat padės stiprinti taikos palaikymo misijų pajėgumus ir ATSS policijos komponentą;

183.

pažymi, kad Afrikos informacijos laukui vis didesnę įtaką daro pasauliniai ES konkurentai; todėl ragina EIVT ir Komisiją aktyviai spręsti Europos balso trūkumo Afrikos visuomenėje problemą ir kovoti su klaidingais naratyvais bei tvirčiau tarp Afrikos žmonių populiarinti Europos požiūrį ir demokratines vertybes; pažymi, kad šiuo tikslu reikia numatyti geresnę strateginę komunikaciją, orientuotą į pagrindinius regionus ir šalis, ir būtina sukurti už tokius veiksmus atsakingą specialų padalinį, kuris glaudžiai bendradarbiautų su ES delegacijomis;

184.

atkreipia dėmesį į neteisėto šaulių ginklų platinimo pavojus ir primena, kad šie neoficialūs ir dažniausiai neteisėtai laikomi ginklai ne tik kelia grėsmę bendruomenių saugai ir saugumui, bet ir yra naudojami pavojingų tarpvalstybinių nusikalstamų tinklų, užsiimančių įvairių formų neteisėta prekyba, įskaitant prekybą ginklais, žmonėmis ir neteisėtais narkotikais;

185.

primygtinai ragina tęsti Europos Sąjungos Politinio ir saugumo komiteto ir Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos bendrus metinius konsultacinius susitikimus, siekiant plėsti bendradarbiavimo mastą, kad jis apimtų bendrus vizitus vietoje, bendras sesijas, bendro supratimo apie krizines situacijas ir jų analizių gerinimą, taip pat tirti galimybes imtis bendrų ankstyvų veiksmų, nes tai yra geriausia priemonė gyvybingoms strateginėms partnerystėms sukurti;

186.

primena, kad Afrikoje vykdoma daugiausia taikos paramos operacijų pasaulyje, kurioms ji skiria daugiausia karių ir policijos pareigūnų; atkreipia dėmesį į poreikį taikos paramos operacijas visoje Afrikoje pritaikyti prie naujos su COVID-19 susijusios tikrovės, siekiant tinkamai apsaugoti ir piliečius, ir taikos paramos operacijų darbuotojus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą šių misijų finansavimą, atsižvelgiant į neišvengiamos ekonominės krizės baimę ir sumažėjusį turimą finansavimą;

187.

ragina ES užtikrinti, kad BSGP misijos būtų planuojamos veiksmingai, atskaitingai ir patikimai numatant veiksmingas operacijas ir tvirtesnius įgaliojimus, susietus su tvirta politine valia, siekiant išspręsti konfliktus, užuot juos įšaldžius;

188.

ragina EIVT aktyviau dalyvauti ES delegacijose visame žemyne, ypač pagrindinėse AS valstybėse narėse, siekiant toliau stiprinti ES dvišalius ir regioninius santykius ir užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tokie glaudūs ryšiai – tai pagrindas, kuriuo remiantis užtikrinamos tinkamos ir gerai struktūruotos pasaulinės partnerystės, taip pat pritaikytas atsakas; ragina EIVT gerokai pagerinti savo žiniasklaidos ir komunikacijos strategiją, siekiant ne tik skatinti informuotumą apie ES pastangas atitinkamuose regionuose, bet ir didinti ES piliečių informuotumą ir pritarimą intensyvesniam ES ir Afrikos bendradarbiavimui;

189.

primena, kad svarbu koordinuoti ES ir Afrikos strategiją su JT, NATO, ESBO ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis, pvz., Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Jungtine Karalyste, Australija ir Japonija;

o o

190.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 356, 2018 10 4, p. 66.

(2) OL C 349, 2017 10 17, p. 11.

(3) OL C 363, 2020 10 28, p. 27.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0173.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0298.

(6) OL C 215, 2018 6 19, p. 2.

(7) OL C 28, 2020 1 27, p. 101.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0084.

(9) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(10) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1).

(11) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES (OL L 294, 2013 11 6, p. 13).

(12) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(13) 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/855, kuriuo dėl Bahamų, Barbadoso, Botsvanos, Kambodžos, Ganos, Jamaikos, Mauricijaus, Mongolijos, Mianmaro / Birmos, Nikaragvos, Panamos ir Zimbabvės įtraukimo į priedo I punkto lentelę ir Bosnijos ir Hercegovinos, Etiopijos, Gajanos, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Šri Lankos ir Tuniso išbraukimo iš šios lentelės iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (OL L 195, 2020 6 19, p. 1).

Top