—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (1), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 661/2014 (2) ir Reglamentu (ES) 2020/461 (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (4) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1475 (5) ir Sprendimu (ES) 2019/420 (6),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2020)0023), ir vėlesnę naują šio pasiūlymo 2020 m. sausio 14 d. redakciją,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (7), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1839 (8), Reglamentu (ES) 2016/2135 (9), Reglamentu (ES) 2017/825 (10), Reglamentu (ES) 2017/1199 (11), Reglamentu (ES) 2017/2305 (12), Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (13), Reglamentu (ES) 2018/1719 (14), Reglamentu (ES) 2019/711 (15), Reglamentu (ES) 2020/460 (16), Reglamentu (ES) 2020/558 (17), Reglamentu (ES) 2020/1041 (18) ir Reglamentu (ES) 2020/1542 (19),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje (20) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) 2020/521 (21),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (22), pataisytą 2014 m. balandžio 24 d. paskelbus klaidų ištaisymą (23),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (24) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (25), Reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (26) ir Reglamentu (ES) 2019/1243 (27),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (28), ypač į jo 11 punktą, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (29),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti (COM(2020)0960),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimą, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 9 projekto (30),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams mokėti Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (31),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams (32),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo (33),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi per praėjusius metus Kroatiją nuniokojo dideli žemės drebėjimai: vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,5 balo, 2020 m. kovo 22 d. sukrėtė Zagrebo miestą ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritį, kiti du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė atitinkamai 5,2 balo ir 6,4 balo, 2020 m. gruodžio 28 ir 29 d. supurtė Sisako-Moslavinos apskritį ir galiausiai dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,0 balo, tą pačią apskritį vėl supurtė 2021 m. sausio 6 d.;

B.

kadangi 2020 m. kovo mėn. žemės drebėjimas buvo stipriausias nuo 1880 m. Zagrebo rajoną supurtęs žemės drebėjimas, jis apgadino daugiau kaip 26 000 pastatų, iš kurių 1 900 buvo pripažinti nenaudotinais, ir padarė daugiau kaip 11,5 mlrd. EUR žalos;

C.

kadangi Zagrebo miestas ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritys vis dar neatsigavusios nuo to žemės drebėjimo, per kurį vienas žmogus žuvo, 26 buvo sužeisti, kilo didžiulių socialinių bei ekonominių padarinių ir padarinių kultūrai bei infrastruktūrai, taip pat ilgalaikių psichologinių pasekmių;

D.

kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas patvirtino 683,7 mln. EUR asignavimą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 2020 m. kovo mėn. Zagrebo žemės drebėjimo padariniams likviduoti;

E.

kadangi naujausias žemės drebėjimas centrinėje Kroatijoje praktiškai sunaikino Petrinios miestelį ir padarė didelę žalą netoli esantiems Glinos, Sisako, Hrvatska Kostainicos ir Maiske Polianės miestams ir kitiems Sisako-Moslavinos apskrities kaimams, taip pat Zagrebo ir Karlovaco apskritims;

F.

kadangi dėl smūgių žuvo aštuoni žmonės ir buvo sužaloti 36 žmones, o 30 žmonių buvo išgelbėti iš griuvėsių; kadangi buvo apgadinta daugiau kaip 45 000 pastatų (34) ir tiesiogiai nukentėjo daugiau kaip 70 000 žmonių, o žemės drebėjimas taip pat buvo juntamas Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir – kiek mažiau – Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje;

G.

kadangi 2020 m. kovo 22 d. ir gruodžio 29 d. Kroatija suaktyvino Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir paprašė žieminių palapinių, apšvietimo sistemų ir apšvietimo stulpų, elektrinių šildytuvų, sulankstomų lovų, miegmaišių ir gyvenamųjų konteinerių;

H.

kadangi 2021 m. sausio 4 d. Kroatijos vyriausybė labiausiai nukentėjusiose apskrityse, konkrečiai Sisako-Moslavinos apskrityje ir tam tikrose Zagrebo ir Karlovaco apskričių dalyse, paskelbė katastrofos padėtį;

I.

kadangi tolesnėmis savaitėmis buvo juntami pakartotiniai smūgiai ir jie vis dar juntami nukentėjusiose teritorijose ir gerokai už smūgio epicentro ribų; kadangi žmonės patiria nuolatinę kančią – netikrumą ir galimų naujų smūgių baimę, o smūgiai ir toliau pasireiškia kasdien ir kyla pavojus, kad nuo kitų žemės drebėjimų sugrius dar daugiau pastatų; kadangi visa tai vyksta per COVID-19 pandemijos įkarštį ir tai gali ateinančiu laikotarpiu sukelti psichikos sveikatos problemų ir potrauminių sutrikimų;

J.

kadangi nukentėję regionai ir miestai patyrė didžiulę materialinę ir socialinę bei ekonominę žalą, nematytą nuo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje vykusio Tėvynės karo laikų, ir juos reikia skubiai ir sparčiai atstatyti, imantis papildomų priemonių prie ilgalaikės atsigavimo programos; kadangi dėl požeminių smūgių daug nukentėjusių teritorijų gyventojų atsidūrė ant nevilties ribos ir šie smūgiai padarė įvairios netiesioginės žalos aplinkinėse teritorijose; kadangi atitinkamų teritorijų socialinė padėtis jau ir taip buvo itin nepalanki, o ekonominė padėtis – prasta, ir kadangi pastarieji žemės drebėjimai turės dar daugiau neigiamų finansinių ir socialinių bei psichologinių padarinių minėtų teritorijų gyventojams ir visam regionui;

K.

kadangi, remiantis apytikriais vertinimais, Petrinioje reikia nugriauti apie 90 proc. namų; kadangi mažesnės teritorijos ir kaimai aplink Gliną, pvz., Maiske Polianė, iš dalies neturėjo elektros energijos ir vandens net ir iki žemės drebėjimo, o dabar gyventojai liko dar labiau atkirsti nuo būtinosios infrastruktūros ir paslaugų;

L.

kadangi esama požymių, kad žemės drebėjimai padarė didelę žalą pylimams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms, todėl jau ir taip nuniokotoms teritorijoms per šį didesnių liūčių ir potvynių sezoną gali būti padaryta dar didesnė žala;

M.

kadangi vietos ir regiono infrastruktūra buvo labai apgadinta, istorinis ir kultūros paveldas – sugriautas, o ekonominė veikla, ypač žemės ūkis ir gyvulininkystė bei naminių gyvūnų ūkis, nuo kurių vietos gyventojai labiausiai priklauso – sustabdyta;

N.

kadangi vietos žemės ūkio objektai, pvz., pastatai, mašinos, įranga, dirbamieji laukai ir pašarų sandėliai, buvo labai apgadinti ir kadangi didelis skaičius gyvulių ir naminių gyvūnų žuvo arba liko be priežiūros kęsti žemės drebėjimo padarinių;

O.

kadangi žemės drebėjimas gerokai sutrikdė viešojo sektoriaus institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir infrastruktūros, pvz., kelių ir elektros energijos tinklų, veikimą; kadangi daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų sukurta pagrindinė infrastruktūra, kurios trūko iki žemės drebėjimo, ir kadangi turėtų būti nedelsiant atkurtos galimybės tenkinti pagrindinius poreikius ir gauti pagrindines paslaugas visose nukentėjusių teritorijų dalyse;

P.

kadangi nemažai mokyklų turi būti visiškai nugriautos, o kai kurių universitetų pastatų, pvz., Metalurgijos ir Mokytojų rengimo fakultetų Sisake, prasidėjus naujam mokslo metų semestrui nebegalima naudoti švietimo veiklai vykdyti; kadangi šių įstaigų darbą jau ir taip apsunkino COVID-19 pandemija, o dabar vaikai negali nei fiziškai lankyti pamokų, nei naudotis nuotolinio švietimo priemonėmis iš namų;

Q.

kadangi po žemės drebėjimo teko skubiai evakuoti Sisako sveikatos priežiūros centrą, todėl COVID-19 ir kitomis ligomis sergančių pacientų sveikatai iškilo didesnis pavojus, įskaitant neįgaliuosius ir vaikus; kadangi Glinos ir Petrinios sveikatos priežiūros centrams, įskaitant vaistines, buvo padaryta didelė žala; kadangi žemės drebėjimai lėmė papildomą naštą Kroatijos sveikatos priežiūros ir globos sistemoms ir paspartino COVID-19 plitimą, ypač nukentėjusiose teritorijose;

R.

kadangi kai kurios Europos Sąjungos teritorijos yra labiau pažeidžiamos negu kitos ir joms kyla didelė seisminė rizika; kadangi darnios atstatymo pastangos ir nuo žemės drebėjimų apsaugotų ir jiems atsparių pastatų projektai turi būti tinkamai koordinuojami ir stebimi, kad būtų kompensuoti ekonominiai ir socialiniai nuostoliai ir sykiu būtų laikomasi skaidrumo, geriausios praktikos ir viešųjų pirkimų taisyklių;

S.

kadangi greitai ir profesionaliai reagavusios nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, civilinės saugos ir gelbėjimo būriai, Kroatijos ginkluotosios pajėgos, įvairios humanitarinės organizacijos ir visų pirma šimtai savanorių labai sušvelnino tiesioginius žemės drebėjimo padarinius;

T.

kadangi COVID-19 krizė ir viruso plitimas dar labiau apsunkina gelbėjimo ir atstatymo veiksmų vykdymą; kadangi COVID-19 pandemija yra našta Kroatijos ekonomikai ir dėl jos būtini papildomi finansiniai ištekliai;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.