1.

turi būti skirta pakankamai lėšų kaimo politikai ir sukurta technologinė ryšių ir transporto infrastruktūra (ypač viešasis transportas, kuris yra absoliučiai būtinas kasdieniam gyvenimui ir užimtumui), taip pat kokybiškos ir veiksmingos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemos. Šios sistemos turi būti puikiai suderintos su atitinkamomis miesto paslaugomis (vienodos sveikatos priežiūros sąlygos);

2.

darbo vietų, mokymo ir būsto pasiūla turi atitikti kaimo gamtinius išteklius ir būti užtikrinama naudojantis šiais ištekliais, kartu kuriant novatoriško verslo galimybes;

3.

politikos formuotojai turi remti kaimų parlamentus ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP), kaip dalyvaujamosios demokratijos modelius; šioje veikloje turi dalyvauti visi kaimo gyventojai, įskaitant socialinius partnerius, moteris, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, mažumas ir visų pirma jaunimą;

4.

turi būti saugomi ir remiami kultūros paveldo objektai (1).

1.

vyriausybės turi skaidriai ir teisingai teikti piliečiams paslaugas visose srityse;

2.

pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant iniciatyvos LEADER ir vietos veiklos grupių dalyvius, turėtų plėtoti vietos masto kaimo ir miesto partnerystes, kad būtų sukurta ekonominių, socialinių ir su aplinka susijusių galimybių ir skatinama geriau suprasti tarpusavio priklausomybę;

3.

maisto politikos tarybų valdymo modelis galėtų būti veiksmingo visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo vietos lygmeniu pavyzdys. Dėl naujo poveikio aplinkai, naujų aplinkai kylančių iššūkių ir pandemijos pasikeitė nuotolinio darbo galimybės, būstų kaime poreikis ir galimybės naudotis žeme;

4.

reikėtų skatinti ir remti vietovių keitimąsi gerąja praktika ir informacija apie rizikos atvejus;

5.

galimybė gauti kokybišką išsilavinimą kaimo vietovėse gali būti vienas iš vietos ekonomikos vystymąsi skatinančių veiksnių ir gali padėti kaimo bendruomenėms prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos.

1.

užtikrinti, kad neseniai Komisijos priimta ilgalaikė kaimo vietovių vizija (2) būtų toliau įgyvendinama siekiant, kad kaimo ir miesto vietovės įsipareigotų laikytis teisingo požiūrio. Svarbu parodyti, kokią pridėtinę vertę turi kaimo ir miesto organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas, pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvą „Nuo ūkio iki stalo“ ir socialinius aspektus apimantį žaliąjį kursą;

2.

Europos Komisija pagal Pažangiųjų kaimų iniciatyvą turėtų remti kaimo ir miesto suinteresuotųjų subjektų grupės sukūrimą, kad būtų įgyvendinama geroji partnerystės modelių praktika;

3.

siekiant remti įsipareigojimus, reikėtų investuoti į vietos bandomuosius projektus ir visos Europos lygmeniu taikomas paskatas ir (arba) kompleksinę paramą bei apdovanojimus už pažangius pavyzdžius, rodančius, kad įgyvendinami įtraukūs susitarimai.

i)

tinkamo veiksmų masto nustatymą;

ii)

aiškaus vadovaujamo vaidmens koordinuojant politikos sritis nustatymą;

iii)

regionų ar savivaldybių bendradarbiavimo susitarimų stiprinimą;

iv)

kaimo ir miesto vietovių partnerystės skatinimą siekiant išnaudoti funkcinius ryšius;

v)

geresnį vertikalųjį valdymo lygmenų koordinavimą.

i)

COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninimo ir žalinimo procesus, kuriuos reikėtų stengtis tęsti toliau;

ii)

kaimo vietovėse būtina kurti ir išlaikyti naujas galimybes įsidarbinti, įskaitant tas, kurios susijusios su paslaugų kaimo vietovėse teikimu, nuotoliniu darbu, naujomis technologijomis ar atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais;

iii)

daug galimybių įsidarbinti galima sukurti stiprinant daugiafunkcius žemės ūkio aspektus, skatinant ne žemės ūkio veiklą, steigiant švarios energijos paslaugų sektoriaus įmones ir pramonės įmones kaimo vietovėse;

iv)

reikėtų skatinti verslumą, užtikrinti MVĮ sąžiningos konkurencijos taisykles ir atkreipti dėmesį į jaunesnių kartų poreikius (pavyzdžiui, nuotolinis darbas);

v)

darbo vietos ir parduotuvės turėtų būti išlaikytos arti žmonių. Įgyvendinant kaimo ir miesto viziją galima plėtoti žiedinę ekonomiką;

vi)

turėtų būti skatinamas deramas darbas ir gerinamos darbo sąlygos kaimo vietovėse, kartu užtikrinant, kad visi atsakingi asmenys dalyvautų tobulinimo procese;

vii)

vartojimo paklausa turėtų būti siejama su regioninėmis ir kaimo rinkomis, prekiaujant vietos produktais ir vykdant kokybės ženklinimą;

viii)

reikėtų plačiu mastu skatinti kultūros galimybių kūrimą kaimo vietovėse, įskaitant kultūros renginių rėmimą ir kaimo istorinių bei religinių objektų (bažnyčių, pilių ir kt.) apsaugą;

ix)

skaitmeninimo procesai atveria naujų galimybių, dėl kurių piliečiams,- ypač jaunimui, -gali atsirasti lūkesčių ir kaimas gali atrodyti patrauklus, o tai gali pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas ir gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Tam šiose vietovėse reikalinga tinkama infrastruktūra, dėl kurios būtų užtikrintas junglumas. Junglumo strategijos ir skaitmeninės platformos siūlo sprendimus, o kaimo vietovių skaitmeniniu aktu būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninių technologijų plėtrai žemės ūkyje ir kaimo vietovėse;

x)

turi būti remiamas tvarus žemės ūkis ir akvakultūra (17) kaimo ir priemiesčių vietovėse, taip pat ekologinis turizmas, laisvalaikio veikla ir švietimo tvarumo klausimais veikla, kurią reikia suderinti su biologinės įvairovės apsauga, kad būtų užtikrinta žmonių gyvenimo kokybė;-

xi)

kokybiškas ir prieinamas švietimas kaimo vietovėse, pradedant ikimokykliniu ugdymu, gali padėti pagerinti švietimo rezultatus, o galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, vaikų priežiūros ir mokyklų paslaugomis, yra nuo vietovės priklausantis veiksnys, lemiantis kaimo vietovių patrauklumą, įskaitant ir patrauklumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

i)

integruotų paslaugų teikimas (kelių paslaugų teikėjų naudojimasis ta pačia darbo erdve vienoje teritorijoje; paslaugų teikėjų bendradarbiavimas; specialistų komandų bendradarbiavimas; bendras viešųjų, privačių ir bendruomenės organizacijų darbas);

ii)

alternatyvūs ir lankstesni paslaugų teikimo būdai (judriosios tarnybos, teikiančios paslaugas piliečiams; veiklos centrais pagrįstų sistemų modeliai, pagal kuriuos paslaugos reguliariai teikiamos iš centrinės vietos; prie vietos poreikių geriau pritaikytos paslaugos);

iii)

technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant švietimo ir sveikatos sektorius.