EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 07

COM(2021) 765 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo

1.Įvadas

Atokiausi regionai – Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Majotas, Reunjono sala ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų salos ir Madeira (Portugalija), taip pat Kanarų salos (Ispanija) – yra išskirtinis Europos Sąjungos turtas. Jų unikali turtinga biologinė įvairovė, didelės išskirtinės ekonominės zonos, artumas trečiosioms šalims ir vieta, tinkama kosmoso ir astrofizikos veiklai, yra svarbūs visai ES.

Tačiau atokiausių regionų geografinė padėtis (atokumas, izoliuotumas, mažumas, sudėtinga topografija ir klimatas) riboja jų plėtrą ir integraciją į vidaus rinką.

Ypatinga šių regionų padėtis nuo 1999 m. pripažįstama ES sutartyse, o nuo 2009 m. – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, pagal kurį šie regionai gali naudotis konkrečiomis pagrindinių ES politikos sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio, sanglaudos ir konkurencijos politikos, priemonėmis.

Programa POSEI (specialių priemonių tolimiems ir izoliuotiems regionams programa) yra bendro Komisijos strateginio požiūrio į atokiausius regionus 1 dalis: 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu šiems regionams iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) buvo skirta beveik 13,3 mlrd. eurų – tai svarbus investicijų ir darbo vietų kūrimo šaltinis. Be to, jiems taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui, specialios valstybės pagalbos taisyklės veiklos ir investicinei pagalbai, taip pat specialios mokesčių ir muitų taisyklės, padedančios padidinti jų konkurencingumą.

Atsižvelgiant į tai, pagal programą POSEI įgyvendinamos konkrečios žemės ūkio priemonės.

Šioje ataskaitoje vertinamas programos POSEI įgyvendinimas 2015–2019 m. Joje visų pirma atsižvelgiama į Komisijos patirtį įgyvendinant programą iki 2019 m. (2020 finansiniai metai) ir į „Ecorys“ nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. atlikto programų POSEI ir 2015–2019 m. mažosioms Egėjo jūros saloms skirtų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų apibendrinamojo tyrimo analizę ir išvadas.

2.POSEI. Atsiradimas, raida ir dabartinė padėtis

Programa POSEI 1989 m. buvo parengta Prancūzijos užjūrio regionams (Gvadelupai, Martinikai, Prancūzijos Gvianai, Reunjonui, o nuo 2014 m. ir Majotui); 1991 m. programa pradėta įgyvendinti ir Kanarų salose, Azorų salose bei Madeiroje.

2006 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 247/2006 2 ši programa buvo iš esmės pakeista, nustatant programavimo metodą. Vėliau suinteresuotosios valstybės narės Komisijai tvirtinti pateikė išsamias programas.

2013 m. programa POSEI buvo persvarstyta ir suderinta su Lisabonos sutartimi. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013 buvo priimtas 2013 m., vėliau priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 179/2014 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 180/2014.

Programa POSEI finansuojama iš EŽŪGF. Reglamente (ES) Nr. 228/2013 nustatyta viršutinė finansinių metų riba: Prancūzijos atokiausiems regionams (278,41 mln. EUR), Kanarų saloms (268,42 mln. EUR) ir Azorų bei Madeiros saloms (106,21 mln. EUR).

Pagal 2023–2027 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą teisės aktų leidėjai nusprendė, kad programa POSEI išliks nepakitusi, t. y. bus atskirta nuo BŽŪP strateginių planų. Bus išlaikytas dabartinio lygio ES finansavimas POSEI, taip pripažįstant ypatingą programos svarbą remiant žemės ūkį atokiausiuose regionuose.

Atokiausiuose regionuose programa POSEI pakeistos BŽŪP pirmojo ramsčio priemonės, išskyrus tas, kurioms taikoma bendro vaisių bei daržovių, vyno ir bitininkystės produktų rinkų organizavimo tvarka.

Priedo 1 paveiksle parodytas 2015–2019 m. programų finansinis įgyvendinimas (išmokėtos sumos, palyginti su suplanuotomis sumomis).

3.Ataskaitos teisinis pagrindas

Reglamento (ES) Nr. 228/2013 32 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2015 m. birželio 30 d. 3 ir vėliau kas penkerius metus turi pateikti bendrąją priemonių, kurių buvo imtasi taikant šį reglamentą, poveikio ataskaitą.

4.Tikslai, programa ir programavimas

Programa POSEI siekiama padėti pasiekti šiuos Reglamento (ES) Nr. 228/2013 2 straipsnyje išdėstytus tikslus:

·užtikrinti būtiniausių žemės ūkio produktų tiekimą atokiausiems regionams,

·užtikrinti sektorių, skirtų gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijai įvairinti, plėtrą ir

·išsaugoti tradicinės žemės ūkio veiklos plėtrą ir didinti jos konkurencingumą.

Pagal programas buvo įgyvendinamos dviejų kategorijų priemonės – speciali tiekimo tvarka ir parama vietos gamybai.

Šios priemonės turi atitikti ES teisę ir neprieštarauti bendrai žemės ūkio politikai, taip pat kitų sričių ES politikai.

4.1.Speciali tiekimo tvarka

Galima dviejų rūšių parama: atleidimas nuo importo muito importuojant iš trečiųjų šalių ir pagalba Sąjungos produktų tiekimui.

Reglamente (ES) Nr. 228/2013 nustatyta viršutinė finansinių metų specialios tiekimo tvarkos riba: Kanarų saloms – 72,7 mln. eurų, Prancūzijos atokiausiems regionams – 26,9 mln. eurų, Azorų saloms bei Madeirai – 21,2 mln. eurų. Produktų, kuriuos galima remti taikant specialią tiekimo tvarką, kiekis nustatomas kasmet, remiantis konkrečios valstybės narės parengtomis prognozėmis. Specialia tiekimo tvarka negali būti kenkiama vietos gamybai ir jos augimui.

4.2.Parama vietos gamybai

Paramos vietos gamybai priemonėmis remiama vietos žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba jais. Taikomos dviejų tipų priemonės: priemonės, kuriomis palaikoma tradicinė produkcija, būdinga istoriniams eksporto sektoriams (pvz., bananai Gvadalupoje, Martinikoje ir Kanarų salose), ir priemonės, kuriomis palaikoma produktų, kuriais siekiama įvairinimo, gamyba. Paprastai tie produktai būna skirti vietiniam vartojimui (vaisiai ir daržovės bei gyvūninė produkcija).

Išmokoms ūkininkams pagal BŽŪP taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, taigi šios išmokos priklauso nuo to, kaip ūkininkas laikosi ES teisės aktais nustatytų aplinkos, taip pat visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos taisyklių.

4.3.Valstybių narių atliekamas programavimas

Taikant POSEI, tiek specialios tiekimo tvarkos, tiek paramos vietos gamybai priemonės išsamiai apibrėžiamos individualiose programose. Todėl kiekviena nacionalinė programa yra gana specifinė ir atitinka nacionalinėms institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis nustatytus žemės ūkio sektoriaus prioritetus. Šiuos prioritetus galima kasmet koreguoti, kad jie atitiktų išreikštus poreikius, tereikia atlikti programos pakeitimus (Reglamento (ES) Nr. 180/2014 40 straipsnis).

Kasmet iki rugsėjo 30 d. valstybės narės teikia metinę savo ankstesnių metų programos įgyvendinimo ataskaitą (pirmiau minėto Reglamento 39 straipsnio 1 dalis).

4.3.1.Prancūzijos programa POSEI

Speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma žemės ūkio prekėms ir vietos gyvūnų pašarams bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms. 2019 m. skirta 26,9 mln. eurų, t. y. apie 10 proc. didžiausios finansinio asignavimo sumos. Speciali tiekimo tvarka plačiausiai taikoma Reunjone, po jo eina Gvadelupa ir Martinika.

Vietos gamybos rėmimo priemonės – tai grupė priemonių, kuriomis remiamos įvairios vertės grandinės dalys: parama teikiama i) bananams (129,1 mln. EUR 2019 m.), ii) cukrui, cukranendrėms, romui (74,86 mln. EUR), iii) pasėlių įvairinimo produktams (14,1 mln. EUR), iv) gyvulininkystės produkcijai (30,7 mln. EUR) ir v) universaliosioms priemonėms kaip antai techninei pagalbai, etaloniniam tinklui ir kt. (2,8 mln. EUR). 73,3 proc. iš EŽŪGF programai POSEI paramos vietos gamybai skirto biudžeto teko tradicinei produkcijai (46,4 proc. bananams ir 26,9 proc. cukranendrėms, cukrui ir romui).

Nuo 2009 m. Prancūzija teikia papildomą nacionalinį finansavimą (45 mln. EUR 2019 m.), tačiau jis teikiamas tik įvairinimo priemonėms, susijusioms su parama vietos gamybai.

4.3.2.Ispanijos programa POSEI

Speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma žemės ūkio sąnaudoms, žmonėms vartoti skirtiems produktams ir maisto perdirbimui (2019 m. skirta 62,09 mln. eurų, t. y. apie 23 proc. didžiausios finansinio asignavimo sumos, o tai yra didžiausias specialios tiekimo tvarkos ir paramos vietos gamybai santykis atokiausiuose regionuose).

Paramos vietos produktams priemonės apima 3 priemonių grupes: parama i) vaisiams ir daržovėms (36 mln. EUR), ii) bananams (141,1 mln. EUR) ir iii) gyvūninei produkcijai (25 mln. EUR). 72 proc. EŽŪGF POSEI paramos vietos gamybai skirto finansavimo teko tradicinei produkcijai (70 proc. bananams ir 5 proc. eksportuojamiems pomidorams).

Pagal paramos vietos produktams priemones gyvūninei ir vaisių bei daržovių produkcijai remti skirtas papildomas nacionalinis finansavimas. Suma per finansinius metus svyravo nuo 11 iki 17 mln. eurų vaisiams ir daržovėms ir nuo 6 iki 8 mln. eurų gyvūninei produkcijai.

4.3.3.Portugalijos programa POSEI

Portugalijos programą sudaro dvi gana skirtingos paprogramės: viena skirta Azorų saloms (76,8 mln. EUR 2019 m.), kita – Madeirai (30,6 mln. EUR) 4 .

Azorų salose speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma grūdams ir kitiems šalutiniams produktams, skirtiems salų gyvūnų pašarų pramonei ir gyvulininkystės sektoriui; Madeiroje speciali tiekimo tvarka taip pat daugiausia taikoma gyvūnų pašarams skirtiems produktams, bet taikymo mastas mažesnis, be to, ji taikoma ir žmonėms vartoti skirtiems produktams. Bendra 2019 m. specialiai tiekimo tvarkai skirta suma buvo 17,17 mln. EUR (16 proc. didžiausios finansinio asignavimo sumos).

Azorų salų paramą vietos gamybai sudaro penkios priemonės: parama i) gyvūninei produkcijai (57,76 mln. EUR 2019 m.), ii) vietinėms kultūroms (11,9 mln. EUR 2019 m.), iii) perdirbimo pramonei (0,85 mln. EUR 2019 m.) ir iv) techninei paramai (1,29 mln. EUR 5 ). 81,8 proc. iš EŽŪGF POSEI paramos vietos gamybai skirto finansavimo teko tradicinei produkcijai (pienui ir mėsai). 2019 m. pagal vietos produktų rėmimo priemones gyvūninei ir vaisių bei daržovių produkcijai remti skirtas papildomas 8 mln. EUR regioninis finansavimas.

Madeiros paramą vietos gamybai sudaro trys priemonės: i) bazinė parama ūkininkams (4,3 mln. EUR 2019 m.), ii) parama žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijos vertės grandinėms (13,3 mln. EUR 2019 m.) ir iii) prekyba vietos produktais (1,56 mln. EUR 2019 m.). 54 proc. iš EŽŪGF viso POSEI paramos vietos gamybai skirto finansavimo teko tradicinei produkcijai (bananams ir vynui). 2019 m. buvo skirta 1,17 mln. eurų papildomo regioninio finansavimo i) žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijos vertės grandinėms remti.

4.3.4.Programų apibendrinimas

Valstybių narių strateginiai sprendimai dėl specialios tiekimo tvarkos ir paramos vietos gamybai dalies gana skiriasi, kaip galima matyti iš priede pateiktos 2 diagramos, skirtos specialiai tiekimo tvarkai, ir 3 diagramos, skirtos paramai vietos gamybai.

Azorų salose ir Prancūzijos atokiausiuose regionuose speciali tiekimo tvarka dažniausiai taikoma gyvūnų pašarams ir (arba) gyvūnų pašarui skirtiems grūdams, taip sumažinant gyvulininkystės produkcijos išlaidas salose. Kanarų salos ir Madeira, specialiai tiekimo tvarkai teikiančios didesnę svarbą nei kiti regionai (atitinkamai 24 proc. ir 36 proc. didžiausios POSEI finansinio asignavimo sumos), šią tvarką dažniausiai taiko tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams ir perdirbimo rėmimui. Mažesnę svarbą teikdamos gyvūnų pašarų importui, jos vis tiek skiria beveik trečdalį specialios tiekimo tvarkos paramos šiai pastarajai produktų kategorijai.

Visuose atokiausiuose regionuose, taikant paramos vietos gamybai priemones, didžiausia parama teikiama tradiciniams eksporto sektoriams: ji sudarė 77 proc. bendrų asignavimų, skirtų paramos vietos gamybai priemonėms per šį laikotarpį, o įvairinimo priemonėms skirta apie 23 proc. Didžiausia tradiciniams sektoriams skirta paramos dalis tenka Prancūzijai (apie 82 proc.), mažiausia – Madeirai (55–56 proc.). Turint omenyje, kad šiems sektoriams skirta didelė paramos dalis, galima teigti, jog jų išlaikymui teikiama pirmenybė.

Apskritai tradiciniams sektoriams ir sektoriams, kuriais siekiama įvairinimo, skirta dalis išliko stabili.

5.Finansinis įgyvendinimas

Visą šioje ataskaitoje nagrinėjamą laikotarpį finansinio įgyvendinimo lygis yra labai aukštas – vidutiniškai 97,9–98,9 proc.

Išsamūs 2015–2019 m. finansinio įgyvendinimo duomenys pateikti priedo 1 lentelėje.

6.Sistemos vertinimas

6.1.Žemės ūkio produktų tiekimo užtikrinimas

POSEI programomis buvo užtikrintas atokiausių regionų specialiai atrinktų produktų tiekimas, neviršijant specialiai tiekimo tvarkai skirto biudžeto ribų, ir sumažintos papildomos sąnaudos. Visą laikotarpį prognozuotas tiekimo balansas beveik visas buvo panaudotas iš Sąjungos tiekiamiems produktams 6 ir įgyvendinimo lygis visuose regionuose buvo labai aukštas, o importo iš trečiųjų šalių (produktų, kuriems netaikomi muitų tarifai) atleidimo nuo muitų kvotos buvo išnaudotos daug mažiau.

Remiantis apibendrinamosios ataskaitos išvadomis, programa POSEI gana veiksmingai siekta tikslo užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą į atitinkamas vietoves.

Nustatyta, kad specialios tiekimo tvarkos padalinių paramos lygis beveik visada buvo mažesnis nei apskaičiuotos papildomos sąnaudos. Taigi specialios tiekimo tvarkos pagalba gali būti laikoma proporcinga. Todėl taip pat nustatyta, kad programa POSEI buvo veiksminga siekiant bendrojo tikslo.

6.2.Specialios tiekimo tvarkos ir paramos vietos gamybai priemonių derėjimas

Apskritai speciali tiekimo tvarka ir paramos vietos gamybai priemonės taikytos darniai atliekant programos pakeitimus, t. y. taip, kad galimai konkurencingų produktų skaičius buvo ribotas, o specialios tiekimo tvarkos parama nepakenkė vietos gamybai ar jos augimui.

6.3.Žemės ūkio veiklos išlaikymas

POSEI parama padėjo išlaikyti žemės ūkio gamybos veiklą atokiausiuose regionuose. Taip pat teikta didelė pajamų parama. Nors programos buvo gana veiksmingos užtikrinant ilgalaikes sektorių, skirtų gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijai įvairinti, perspektyvas ir plėtrą, jos buvo mažiau veiksmingos tradicinės augalininkystės sektoriuose, kurių daugumoje subsektorių nustatyta gamybos apimčių mažėjimo tendencija. Nepaisant to, neabejotina, kad programos POSEI vaidmuo išlaikant šių sektorių gamybą 2015–2019 m. laikotarpiu yra labai svarbus.

Pastebėti dideli žemės ūkio paskirties žemės ir užimtumo pokyčių skirtumai. Kanarų salose, Azorų salose ir Prancūzijos Gvianoje naudojamas žemės ūkio paskirties plotas padidėjo, Martinikoje išliko stabilus, o kituose Prancūzijos atokiausiuose regionuose ir Madeiroje sumažėjo.

Užimtumo žemės ūkyje pokyčiai Martinikoje ir Madeiroje labai sumažėjo. Azorų salose, Prancūzijos Gvianoje ir Kanarų salose pastebėta teigiama tendencija.

6.3.1.Tradicinė produkcija

Bananų sektoriuje bendra gamybos apimtis per šį laikotarpį sumažėjo apie 10 proc. Gvadelupoje bananų produkcija sumažėjo perpus, o Martinikos duomenys rodo, kad ji taip pat sumažėjo 28 proc. Šias tendencijas daugiausia lėmė pasikartojančios klimato nelaimės. Tuo pat metu Kanarų salose, kurios yra didžiausios pagal programą POSEI remiamos gamintojos, per tą patį laikotarpį buvo užfiksuotas 5 proc. padidėjimas. Panašiai 2019 m. Madeiroje išauginta 22 proc. daugiau bananų, palyginti su 2015 m.

Cukraus sektoriuje, nepaisant didelės programos POSEI paramos, cukranendrių gamyba sumažėjo (-15 proc.), cukraus gamyba taip pat (-11 proc.), o romo perdirbimas augo (+15 proc.). Ši teigiama tendencija ypač išryškėjo Prancūzijos Gvianoje.

Kanarų salose labai sumažėjo eksportuojamų pomidorų auginimo vietų plotas, t. y. nuo 2 478 ha 2006 m. iki 352 ha 2020 m., nepaisant restruktūrizavimo pastangų. Šis sektorius neteko savo pagrindinio santykinio pranašumo, turėto žiemos mėnesiais daug eksportuojant į Europos rinkas. Tai nulėmė konkurencija, kurią kelia produkcija iš Maroko, žemyninės Ispanijos ir Europos produkcija, taip pat padidėjusios darbo sąnaudos. Gamybos apimčių tendencija aiškiai neigiama.

Taikant programą POSEI atokiausiuose regionuose padėta išlaikyti pieno gamybą. Pagrindiniame pieno ir jautienos gamybos regione – Azorų salose – pieno gamyba išliko stabili, o jautienos gamyba padidėjo. Nuo 1999 m. jautienos gamybai skirti plotai padidėjo daugiau nei dvigubai. Gyvulių skaičius taip pat didėjo.

Kanarų salose ir Madeiroje taip pat padidėjo pieno gamyba. Tuo pat metu pagrindiniame pieną gaminančiame Prancūzijos regione Reunjone gamyba per šį laikotarpį sumažėjo, o Martinikoje pastaraisiais metais jos beveik nebeliko.

Vietos pieno ir mėsos vartojimo poreikiai toli gražu nėra patenkinami visuose atokiausiuose regionuose (išskyrus Azorų salas).

Panašu, kad vyno gamyba Madeiroje per šį laikotarpį šiek tiek sumažėjo ir galbūt mažėja šio sektoriaus konkurencingumo lygis. Nuo 2015 m. iki 2019 m. Madeiros vyno gamyba sumažėjo apie 11 proc., o SKVN 7 žymimo negazuoto vyno gamyba padidėjo apie 20 proc.

6.3.2.Produkcijos įvairinimas

Sektoriams, kuriais siekiama įvairinimo, skirta apie 23 proc. metinių paramos vietos gamybai asignavimų. Sektoriai, atitinkantys paramos skyrimo reikalavimus, skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau visuose regionuose jie apima augalininkystės ir gyvulininkystės sektorius. Įvairios paramos priemonės, visų pirma perdirbimo ir prekybos, taikytos visoje vertės grandinėje.

Analizuojant metines įgyvendinimo ataskaitas pasėlių įvairinimo sektoriuose, padaryta išvada, kad vaisių ir daržovių auginimas mažėjo, kaip ir vietinio vartojimo aprėptis. Kai kuriuose subsektoriuose auginimo mastas didėjo ir, atrodo, didėjo jų konkurencingumas – įskaitant pomidorų auginimą visuose Prancūzijos atokiausiuose regionuose (visų pirma Prancūzijos Gvianoje), paprikų auginimą (Prancūzijos Gvianoje), melionų auginimą (Prancūzijos Gvianoje ir Gvadelupoje), gėlių auginimą (Madeiroje) ir kt. Kitų subsektorių auginimo apimtis sumažėjo ir jie galimai prarado konkurencingumą, pavyzdžiui, bulvių auginimas Reunjone, vaisių (ypač apelsinų) auginimas Azorų salose, iš dalies ananasų ir mangų auginimas Gvianoje ir daržovių auginimas Madeiroje. Panašu, kad Kanarų salų vaisių ir daržovių sektoriaus konkurencingumas sumažėjo, o vyno sektoriaus – sustiprėjo. Taip pat matyti teigiamos romo gamybos Madeiroje tendencijos.

Atokiausių regionų ūkinių gyvūnų skaičiaus pokyčiai šiuo laikotarpiu yra gana neigiami, o bendras ūkinių gyvūnų vienetų skaičius mažėja. Šis sumažėjimas itin pastebimas Martinikoje (-28 proc.). Tačiau, visų pirma Reunjone, taip pat Prancūzijos Gvianoje ir Azorų salose, pastebėta teigiama tendencija. Atrodo, kad vietos produkcijai tam tikras spaudimas buvo daromas dėl pigaus importo, visų pirma dėl šaldytos mėsos importo.

Nepaisant visų valstybių narių pastangų, atrodo, kad atokiausiuose regionuose sektorių struktūrizavimas pablogėjo, nes 2019 m. gamintojų organizacijoms priklausė mažiau gamintojų nei 2015 m. tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriuose.

Visi atokiausi regionai yra parengę įvairias paramos priemones, kuriomis skatinama kokybiškų produktų gamyba (pavyzdžiui, SKVN / SGN 8 arba produktų žymėjimo nacionaliniais ir (arba) regioniniais kokybės ženklais). Tačiau, nepaisant to, rezultatai buvo gana nevienareikšmiai.

6.4.Indėlis siekiant BŽŪP tikslų

Programa POSEI prisidėjo prie bendrų analizuojamo laikotarpio BŽŪP tikslų įgyvendinimo. Dėl šios programos beveik visuose sektoriuose buvo lengviau išlaikyti gamybos lygį, o taip buvo stabiliai ir nemenkai remiamos ūkininkų pajamos, taigi ir perspektyvi maisto gamyba. Tvarus valdymas iš esmės užtikrinamas taikant kompleksinės paramos reikalavimus. Pagal programą POSEI visų pirma remiama gamybos veikla atokesnėse vietovėse ir padedama užtikrinti subalansuotą teritorinę plėtrą.

Programos POSEI ir kaimo plėtros programos buvo glaudžiai ir darniai susijusios, o tai labai svarbu siekiant BŽŪP tikslų, nes abiejų rūšių parama labai priklauso viena nuo kitos. Nustatyta keletas POSEI ir kaimo plėtros programų sinergijos atvejų (pagal kaimo plėtros programas remiamas mokymas, jaunų ūkininkų įsikūrimas ir investicijos, pagal POSEI remiama produkcija). Bet POSEI taip pat labai suderinta su nacionaline parama, kitomis BŽŪP priemonėmis (vyno, vaisių ir daržovių) bei Europos regioninės plėtros fondo programomis.

6.5.Programos POSEI aktualumas ir ES pridėtinė vertė

Programa POSEI parengta taip, kad atokiausi regionai galėtų tinkamai spręsti su žemės ūkiu susijusias problemas, visų pirma ekonomines. Kalbant apie konkrečius naujosios BŽŪP tikslus, pirmiausia jie susiję su trimis ekonominiais tikslais, kuriais siekiama skatinti atsparų ūkių sektorių, o tvarumo aspektas ir toliau užtikrinamas taikant kompleksinės paramos taisykles. Jei POSEI teisinė sistema atrodo suderinta 9 su naujaisiais BŽŪP tikslais 10 , ateinančiais metais reikės įvertinti realų programų įgyvendinimą, kad būtų galima nustatyti, kiek jis atitinka didesnio tvarumo ir klimato politikos veiksmų reikalavimus.

Politikos lygmeniu ES pridėtinė vertė iš esmės vertinama teigiamai: atokiausiems regionams kyla didžiulių jiems visiems būdingų sunkumų ir dėl to reikia konkrečių priemonių, pagrįstų bendru Komisijos strateginiu požiūriu, įskaitant POSEI.

Vertinant programų rengimo ir įgyvendinimo lygmeniu, taip pat įrodyta, kad programos rezultatai teigiami – valstybėms narėms suteikta galimybių pačioms lanksčiai apibrėžti savo programas pagal savo specifinius poreikius, kartu padedant siekti bendrų visuotinių tikslų ir užtikrinti įvairių programų darną.

6.6.Programų administravimas ir valdymas

POSEI programos iš esmės valdomos patenkinamai, atsižvelgiant į aukštą įgyvendinimo lygį ir audito rezultatus. Valstybių narių ataskaitų apie įgyvendinimą teikimas pagerėjo, visų pirma pastaraisiais metais dėl naujojo šablono, kuriuo 2018 m. buvo patikslinti ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimai 11 . Taip pat pagerėjo papildomos nacionalinės paramos, grindžiamos Reglamento (ES) Nr. 228/2013 23 straipsniu, išmokėjimas ir ataskaitų teikimas.

Vis dėlto dar yra kur tobulėti: pirmiausia, programose turėtų būti geriau paaiškinta valstybės narės strategija, įskaitant tolesnį konkrečių rodiklių, kurie turi būti nurodyti metinėse įgyvendinimo ataskaitose, nustatymą. Taip pat programoje reikėtų aiškiau išdėstyti, kaip sistema prisidedama prie bendrų BŽŪP tikslų įgyvendinimo, ir šį indėlį susieti su konkrečiais kiekybiškai įvertinamais tikslais.

Reikia dėti daugiau pastangų ataskaitoms tobulinti, nes įgyvendinimo ataskaitose nepakankamai atsižvelgiama į konkrečių tikslų įgyvendinimą ir apskritai jose pateikiama labai nedaug informacijos apie programos rezultatus siekiant tikslų.

7.Rekomendacijos

7.1.ES reglamento keisti nereikia

Atsižvelgiant į 6 dalyje aprašytą programos vertinimą, nemanoma, kad reikėtų keisti Reglamentą (ES) Nr. 228/2013.

7.2.Rekomendacijos valstybėms narėms

Nors bendras įgyvendinimo vertinimas yra gana teigiamas, reikia toliau dirbti, visų pirma strategijos, ataskaitų teikimo ir kai kurių kitų elementų srityje.

Valstybės narės turėtų savo programoje pateikti aiškesnę strategiją, pabrėžti bendruosius tikslus ir, pasirinkusios tinkamus rodiklius, kiekybiškai įvertinti konkrečius tikslus.

Priedo 2 lentelėje apžvelgiami konkretūs tobulintini dalykai.

Reikėtų pagerinti ataskaitų teikimą, visų pirma siekiant geriau įvertinti, ar tikslai pasiekti, ir geriau apibūdinti žemės ūkio sektoriaus padėtį ir jo plėtrą. Turėtų būti geriau nurodomi veiklos rodikliai.

Be to, tebegalioja 2016 m. Europos Komisijos ataskaitoje 12 suformuluotos rekomendacijos. Tai susiję su teisingu paramos paskirstymu, tvaraus ūkininkavimo patirties skatinimu, produktų kokybe (ekologiška produkcija ar kitoks ženklinimas ir sertifikavimas), produktų diferencijavimu (rudojo cukraus, tvariai auginamų bananų, šviežio pieno, SKVN turinčio vyno ir kt.) ir keitimusi gerąja patirtimi su kitais atokiausiais regionais (žr. priedą).

8.Išvados

Apskritai POSEI programos 2015–2019 m. įgyvendintos gana veiksmingai atsižvelgiant į tai, kad jomis pavyko pašalinti konkrečius žemės ūkio sektoriuje kylančius sunkumus, susijusius su specifine geografine atokiausio regiono vietove, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje.

Dėl didesnio paramos lygio ir lanksčių programavimo priemonių POSEI pasirodė esanti veiksminga priemonė, skirta vietos žemės ūkio ir maisto produktų gamybai stiprinti ir žemės ūkio veiklos nutraukimo rizikai sumažinti, nes tai turėtų didelį neigiamą poveikį užimtumui ir socialiniam bei teritoriniam atokiausių regionų aspektui.

Jei POSEI ir toliau nebus įtraukta į BŽŪP strateginius planus, ji vis dėlto turėtų atitikti naujuosius BŽŪP tikslus. Nuoseklumo reikalavimas aiškiai nustatytas pagrindiniame Reglamente Nr. 228/2013. Todėl manoma, kad dabartinės teisinės sistemos keisti nereikia.

Vis dėlto valstybės narės turėtų atsižvelgti į šios ataskaitos rezultatus ir rekomendacijas, kad pritaikytų savo programas, siekdamos veiksmingiau įgyvendinti priemones, geriau parengti programas, labiau jas suderinti su naujaisiais BŽŪP aplinkos apsaugos ir socialiniais tikslais ir geriau papildyti kitą BŽŪP ir (arba) kitų fondų paramą. Didesnė įvairių atokiausiems regionams teikiamos paramos formų sinergija taip pat leistų veiksmingiau ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas, o tai padėtų toliau plėtoti vietos žemės ūkio produkciją.

Priedas. 2015–2019 m. POSEI programų finansinis įgyvendinimas

(1)

   COM(2017) 623 final „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“.

(2)    OL L 49, 2006 2 21.

(3)          Buvo sutarta, kad pirmoji ataskaita bus pateikta iki 2016 m. gruodžio 31 d., kad į ją būtų galima įtraukti išorės vertintojo atlikto vertinimo elementus.

(4)          106,21 mln. EUR sumą abiem paprogramėms paskirstė nacionalinės institucijos.

(5)      Ši priemonė buvo taikoma tik 2015 ir 2016 m., vėliau ji buvo išbraukta iš programos.

(6)      Pateikta kaip finansinio įgyvendinimo norma, nes skirtingų produktų kiekių negalima sudėti.

(7)      Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN).

(8)      Saugomos geografinės nuorodos (SGN).

(9)      Reglamento (ES) Nr. 228/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „užtikrinamas priemonių, kurių imamasi pagal POSEI programas, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones“.

(10)       https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/new-cap-2023-27/key-policy-objectives-new-cap_lt

(11)      Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 180/2014, nustatyto 2018 m. birželio 28 d. Reglamentu (ES) 2018/920, IX priedas, OL L 164, 2018 6 29, p. 5–13.

(12)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems regionams, įgyvendinimo (COM(2016)797 final). Žr. rekomendaciją priede.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 07

COM(2021) 765 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo

Lentelė Nr. 1 POSEI FINANSINIS ĮGYVENDINIMAS (2015–2019 M.) - valstybės narės apžvalga

Šaltinis: AGRI GD, remiantis „Agrex“ duomenimis

1 diagrama: Įvairioms paramos programoms skirti finansiniai asignavimai, mln. EUR

(šaltinis: „Agrex“ duomenys)

2 diagrama: Specialios tiekimo tvarkos suteiktas kiekis tonomis pagal galutinio panaudojimo tipą, ES tiekimas (tūkst. tonų)

(šaltinis: „Ecorys“, remiantis POSEI ir mažosioms Egėjo jūros saloms skirtų programų metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, 7 diagrama)

3 diagrama: 2019 m. paramos vietos produktams priemonių paskirstymas produktams, kuriais siekiama įvairinimo, ir tradicinei augalininkystei pagal atokiausius regionus, SAI institutas, 2019 m.        mln. EUR

(šaltinis: „Ecorys“, remiantis metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, 17 diagrama)

Lentelė Nr. 2 Ataskaitų, susijusių su bendraisiais ir konkrečiais POSEI programų tikslais, tobulintini dalykai

2016 m. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems regionams, įgyvendinimo ištrauka, COM(2016) 0797 final:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

7.1.

7.2.Rekomendacijos valstybėms narėms

Valstybės narės turėtų savo programoje pateikti aiškesnę strategiją, pabrėžti bendruosius tikslus ir, pasirinkusios tinkamus rodiklius, skaičiais nurodyti konkrečius tikslus. Šioje strategijoje turėtų būti i) pabrėžtas kiekvieno atokiausio regiono žemės ūkio ir ūkių struktūros specifiškumas, ii) nurodytas indėlis siekiant BŽŪP tikslų, visų pirma, užtikrinant tvarią produkciją, ir iii) paaiškintas specialios tiekimo tvarkos ir paramos vietos produktams priemonių, taip pat POSEI, nacionalinės pagalbos ir BRO (ypač vaisių ir daržovių rinkų) tarpusavio papildomumas.

Dar labiau padidinus derėjimą su kaimo plėtros programomis, taip pat turėtų būti skatinamas konkurencingumas.

Valstybės narės turėtų itin rūpestingai skirstyti paramą kelių atokiausių regionų įvairių rūšių ūkiams ar sektoriams, kad būtų mažinami paramos gavėjų ir sektorių pajamų skirtumai ir kuo geriau tenkinami specifiniai poreikiai.

Valstybės narės turėtų dar labiau plėtoti tvaraus ūkininkavimo patirtį, taip pat didindamos ne kaina grindžiamą konkurencingumą 1 ; tai apima labai įvairius dalykus – produktų kokybę (ekologiška produkcija ar kitoks ženklinimas ir sertifikavimas), atitinkamos technologinės pažangos taikymą, aplinkos reikalavimų laikymąsi ir pan. Galėtų būti labiau išplėtotas produktų (rudojo cukraus, tvariai auginamų bananų, šviežio pieno, saugomą kilmės vietos nuorodą turinčio vyno ir kt.) diferencijavimas, sudarant galimybes konkuruoti ne kaina, lyginant su tradicinėmis prekėmis, kurių atžvilgiu atokiausi regionai neturi santykinio pranašumo. Būtų galima aktyviau su kitais atokiausiais regionais keistis gerosios patirties pavyzdžiais.

Reikėtų teikti geriau parengtas ataskaitas, visų pirma reikėtų geriau vertinti tikslų laikymąsi, įskaitant specialią tiekimo tvarką, ir geriau aprašyti žemės ūkio sektoriaus padėtį bei jos pokyčius, įskaitant kainų stebėseną ir konkurencinę vietos gamintojų padėtį importo atžvilgiu. Turėtų būti geriau nurodomi veiklos rodikliai.

Valstybės narės turėtų pateikti daugiau informacijos apie nacionalinę paramą, suteiktą pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 23 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti faktinį papildomos nacionalinės paramos (23 straipsnio 2 dalis) išmokėjimą, visų pirma tais atvejais, kai šiai paramai tenka didelė procentinė viso finansavimo dalis.

(1)

Ne kaina grindžiamas arba struktūrinis konkurencingumas – tai gebėjimas produktus ir (arba) paslaugas išskirti ne pagal kainą, bet pagal kitokį konkurencinį pranašumą. Tokių rūšių konkurencinis pranašumas formuojamas vartotojams padedant geriau suvokti, kas tiekiama.