Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl mišriojo mokymosi siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo

(COM(2021) 455 final)

(2022/C 105/19)

Pagrindinė pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Pagrindinis pranešėjas

Michael MCLOUGHLIN

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2021 8 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalis ir 166 straipsnio 4 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	654
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152 / 0 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pabrėžiama, jog „ugdymas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir viena iš vaiko teisių“. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymu siekiama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir kitas svarbias ES iniciatyvas (1), kuriomis siekiama stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad kokybiškas ir įtraukus švietimas taptų realybe vykstant socialinio ir ekonominio gyvenimo ir darbo rinkos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

1.2.

EESRK dar kartą ragina „Europos Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, kuriuo siekiama kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, kaip visų europiečių teisės“ (2), ir taikyti jį skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų ugdymo gerinimui, remiant visiems vienodas galimybes naudotis mišriuoju mokymusi ir užtikrinant tvarų viešąjį finansavimą, dėl kurio susitarta su švietimo socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

1.3.

EESRK remiasi savo nuomone (3), kurioje pažymi, kad „įgyvendinant 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, būtina užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais, darbo teisių paisymą ir vykdymą, darbuotojų informavimą, konsultavimąsi ir dalyvavimą ugdant skaitmeninius ir verslumo įgūdžius, be kita ko, profesinio rengimo ir mokymo, suaugusiųjų mokymo ir darbuotojų mokymo srityse, siekiant sumažinti įgūdžių spragas, su kuriomis susiduria įmonės“.

1.4.

EESRK ragina valstybes nares pasinaudoti COVID-19 krizės metu įgyta švietimo patirtimi ir užtikrinti, kad mišrusis mokymasis būtų kruopščiai suplanuotas ir taikomas subalansuotose mokymo programose, naudojant tinkamas pedagogines priemonės, siekiant užtikrinti, kad visiems vaikams būtų suteikta tinkama ir novatoriška mokymosi aplinka ir priemonės. Valstybės narės turi užtikrinti, kad mišrusis mokymasis būtų vystomas siekiant paremti visų pirma pažeidžiamų vaikų švietimo kokybę ir įtrauktį. Nors mišriojo mokymosi sąvoka vis labiau populiarėja ir jai skiriama daug dėmesio, visgi reikia daugiau tyrimų ir studijų, ypač atsižvelgiant į švietimo sistemos trūkumus, taip pat pradines ir ankstyvąsias vidurines mokyklas.

1.5.

EESRK pažymi, kad, siekiant užtikrinti didesnį besimokančiųjų savarankiškumą mokymosi procesuose, svarbu, kad mišrusis mokymasis būtų prieinamas visiems mokiniams, o ne tik tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse ir neturi galimybės mokytis mokykloje, arba mokosi aukštojo mokslo įstaigose, kuriose reikia mokytis savarankiškai.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nemokyklinio ir projektinio mokymosi atvejais reikia užtikrinti mokinių, ypač besimokančių pagal profesinio rengimo ir mokymo programas, sveikatą ir saugą. COVID-19 krizės metu taikytas ilgalaikis nuotolinis mokymasis neigiamai paveikė mokinių ir mokytojų psichinę ir fizinę sveikatą, taip pat mokinių mokymosi rezultatus. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pabrėžiama, jog kvalifikuoti psichikos sveikatos specialistai turi veiksmingai remti mokinių ir mokytojų gerovę.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad mišrusis mokymasis būtų įtrauktas į jų švietimo strategijas vykdant veiksmingą dialogą su atitinkamais švietimo socialiniais partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis taip, kad būtų konstruktyviai prisidedama prie kokybiško ir įtraukaus mokinių mokymosi, užtikrinama galimybė naudotis gera mokymo ir mokymosi aplinka, mokytojams suteikiamos reikalingos priemonės bei parama, ir mokiniai nepaliekami be paramos.

1.8.

EESRK taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad mišrusis mokymasis nepadarytų žalos socialinei švietimo vertei ar tiesioginio mokymo svarbai švietimo programose. COVID-19 pandemijos metu, ekstremaliosios situacijos sąlygomis įgyta internetinio mokymo ir mokymosi patirtis atskleidė nepakeičiamą tiesioginio mokymo ir nuolatinės mokytojų ir mokinių sąveikos bei grįžtamojo ryšio vertę, siekiant užtikrinti kokybišką ir įtraukų ugdymą. Santykiai tarp mokinių ir mokytojų yra pagrindinis moksleivių motyvacijos ir mokymosi veiksnys, kuriam mišrusis mokymasis taip pat turi nepakenkti.

1.9.

EESRK prašo valstybių narių užtikrinti, kad rengiant individualiems poreikiams pritaikytus ugdymo planus būtų atsižvelgiama į mokiniams reikalingas pagalbines technologijas. Be to, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo tikslu mokytojams turi tinkamai talkinti pagalbinis personalas, kuris būtų susipažinęs su šiomis technologijomis ir galėtų veiksmingai jomis pasinaudoti, kad patenkintų neįgalių mokinių poreikius.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad mišriojo mokymosi procese pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams. Darbuotojų mainai, bendradarbiavimo projektai ir individualiems poreikiams pritaikytas mokymas yra galimi, jei tam numatoma pakankamai mokytojų darbo laiko ir jei mokyklos vadovybė tai remia. Labai svarbu puoselėti mišriojo mokymosi bendruomenę, kad būtų skatinama mokymo ir rengimo technologijų vertė.

1.11.

Be to, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti švietimo įtrauktį ir kokybę, mišrusis mokymasis turėtų prisidėti įgyvendinant Tarybos išvadas dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities. Šiuo požiūriu EESRK ragina valstybes nares veiksmingai remti mokytojus, besirengiančius teikti paramą mokiniams kokybiško mišriojo mokymosi metu, tobulindami ir atnaujindami pirminį bei nuolatinį profesinį jų tobulėjimą, labiau pritaikydami jį mokytojų ir moksleivių poreikiams.

1.12.

EESRK palankiai vertina siūlomas priemones, skirtas mokytojų IT raštingumui remti, pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių tobulinimo kursus, programas ir priemones mokytojams ir internetinių bei klasėje taikomų pedagoginių modulių ir išteklių plėtojimą ir sklaidą. Be to, pasiūlymu turėtų būti remiama mokytojų teisė į naujausią ir prieinamą nuolatinį profesinį tobulėjimą; tai turėtų būti pripažinta socialiniame dialoge ir kolektyvinėse derybose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, prasmingai dalyvaujant švietimo srities socialiniams partneriams.

1.13.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad masiniai atviri internetiniai kursai nebūtinai yra interaktyvūs ar grindžiami gera pedagogika. Todėl Komitetas ragina Komisiją platformoje „School Education Gateway“ teikti įvairesnę paramą mišriojo mokymosi klausimais mokytojams, instruktoriams, mokyklų vadovams ir mokytojų rengėjams, o mokymams pasibaigus išduoti sertifikatą. Padedant Komisijai parengti techniniai ištekliai ir medžiaga, kurie bus naudojami mišriojo mokymosi srityje, turi būti patikimi, lengvai naudojami, išversti į visas oficialiąsias ES kalbas ir vieningai priimtini visiems mokymosi proceso dalyviams. EESRK rekomenduoja, kad „Erasmus“ mokytojų akademijos projektų rengėjų taip pat būtų paprašyta parengti bendras akredituotas mokytojų rengimo programas, kuriomis būtų siekiama gerinti mišriojo mokymosi pedagogiką. Reikėtų išnagrinėti mikrokredencialų vaidmenį mišriojo mokymosi srityje.

1.14.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pabrėžiama mokytojo profesijos gerovė ir patrauklumas ir siūlo valstybėms narėms įdarbinti daugiau mokytojų, kad būtų didinama pedagogų gerovė. EESRK pažymi, kad didelis mokytojų trūkumas ir nepatrauklios darbo sąlygos bei atlyginimai (4) daro neigiamą poveikį mokymo kokybei. Tai gali trukdyti kurti kokybiškas ir įtraukias mišriojo mokymosi sistemas.

1.15.

EESRK norėtų pabrėžti, kad derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymąsi mokytojai turi būti kūrybingi ir inovatyvūs (5) bei turėti gerus pedagoginius įgūdžius. Labai svarbu, kad mišrusis mokymasis vyktų taip, kad būtų atsižvelgiama į mokytojų darbo krūvį ir darbo laiką, būtų užtikrinamos deramos darbo sąlygos ir palanki darbo aplinka.

1.16.

EESRK rekomenduoja užtikrinti demokratinį vadovavimą mokykloms, kad mokiniai ir mokytojai būtų visiškai nepriklausomi, kad jie patys galėtų valdyti mokymosi ir mokymo procesą. EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir stiprinti demokratinį švietimo ir mokymo sistemų valdymą, kuris turėtų apimti prasmingą konsultavimąsi su organizuota pilietine visuomene (6).

1.17.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad mišrus mokymasis už formaliojo švietimo ribų, pvz., savaiminio ir neformaliojo mokymosi srityje, turi būti pripažintas veiksmingai įgyvendinant 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo. Neformalusis mokymasis ir savišvieta iš tiesų yra labai svarbūs remiant svarbiausių tarpasmeninių, komunikacinių ir kognityvinių įgūdžių ugdymą, be kita ko, kūrybiškumą, aktyvų pilietiškumą ir profesinio gyvenimo įgūdžius. Dalyvavimas patvirtinimo procesuose turi būti prieinamas visiems ir remiamas tvariomis viešosiomis investicijomis.

1.18.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad gerai išplėtotas mišrusis mokymasis turi būti remiamas tvariomis viešosiomis investicijomis, jam turi būti skirta derama vieta Europos semestre ir jis turi būti finansuojamas papildomomis ES lėšomis, pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, programą „Erasmus+“ ir „ESF+“. Visiems besimokantiesiems labai svarbu turėti laisvą prieigą prie kokybiškų internetinių mokymosi programų. Reikia daugiau investicijų, visų pirma siekiant užtikrinti profesinių mokyklų mokiniams aukštos kokybės nuotolinį mokymąsi ir galimybes naudotis priemonėmis ir simuliatoriais, kurie padėtų jiems saugioje aplinkoje savarankiškai įgyti praktinių žinių, o bendruomenėse siekiant įsteigti mokymosi visą gyvenimą centrus (7) ir bibliotekas.

1.19.

EESRK pažymi, kad vis dažnesnis skaitmeninių priemonių naudojimas mišriojo mokymosi srityje kelia vis didesnį pavojų mokinių ir mokytojų duomenų saugumui, taip pat mokytojų intelektinės nuosavybės teisėms. Todėl Komisija ir valstybės narės, konsultuodamosi su švietimo srities socialiniais partneriais ir švietimo suinteresuotaisiais subjektais, turėtų teikti tvarų viešąjį finansavimą ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, užtikrinant duomenų apsaugą ir intelektinės nuosavybės teises švietimo srityje. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad rekomendacijoje teigiama, jog pasiūlyme numatytiems planams įgyvendinti „papildomų išteklių neprireiks“. Finansavimas gali paskatinti bendradarbiavimą tose srityse, kuriose ES kompetencija nėra didelė. Išlaidos gali būti susijusios su platformos integravimo sąnaudomis, reikalingomis jos įdiegimui, priežiūrai ir įrangai, taip pat su mokymo išteklių priegloba, duomenų saugumu, mokytojų ir mokinių aprūpinimu įranga ir kt. Jei nebus tinkamų išteklių, pačioje nepalankiausioje padėtyje esantys mokiniai nukentės labiausiai.

1.20.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į švietimo paslaugų teikėjų gausėjimą ir „EdTech“ sektoriaus plėtrą, nes šioms paslaugoms vis labiau bus teikiama pirmenybė įgyvendinant mišrų mokymąsi švietimo programose. EESRK taip pat ragina valstybes nares parengti nacionalinius teisės aktus, įskaitant galimybę sukurti viešąsias mokymo ir mokymosi internetu platformas, siekiant apsaugoti viešąją švietimo vertę. Be to, viešosios platformos turėtų būti įgyvendinamos prasmingai konsultuojantis su švietimo srities socialiniais partneriais ir švietimo srities suinteresuotaisiais subjektais, visapusiškai gerbiant mokytojų ir švietimo darbuotojų profesinį savarankiškumą, taip pat švietimo įstaigų akademinę laisvę ir švietimo įstaigų autonomiją, nedarant spaudimo mokytojams ar švietimo darbuotojams dėl jų naudojamos mokomosios medžiagos ir pedagoginių metodų.

1.21.

Atsižvelgdamas į visai mišriojo mokymosi veiklos sričiai teikiamą svarbą, EESRK siūlo šiai rekomendacijai parengti atskirą rodiklių matavimą ir diferencijuotą duomenų rinkimą, atsižvelgiant į amžių, pripažįstant skirtingus vaikų ir jaunuolių vystymosi poreikius; tai taip pat turėtų padėti rinkti informaciją apie susijusius mokymosi sunkumus lemiančius veiksnius, pavyzdžiui, patyčias ir mokyklos nebaigimą. Bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais būtų galima parengti tikslius rodiklius. Dėl to taip pat turi būti informuojama apie rekomendacijos įgyvendinimą ir vykdoma jos įgyvendinimo stebėsena.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Šioje nuomonėje svarstomas Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mišriojo mokymosi siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo. Nuomonėje taip pat skiriamas dėmesys viduriniojo ugdymo lygmens pradiniam profesiniam mokymui. Siūlomoje rekomendacijoje nėra nei skatinama įtvirtinti mažesnio mokytojų dalyvavimo mokymo procese, nei raginama praleisti daugiau valandų prie ekrano. EESRK palankiai vertina jaunimo dalyvavimą, kuris turėtų būti skatinamas ir tęsiamas viso proceso metu.

2.2.

Remiantis Europos Komisijos tyrimu (8), mišrusis mokymasis suprantamas kaip mišrus metodas, pagal kurį mokymasis mokykloje derinamas su nuotoliniu mokymusi, įskaitant mokymąsi internetu. Mišrusis mokymasis yra lankstus modelis, galintis padėti įgyvendinti projektą ar padaryti pažangą pasirinktame studijų kurse, kuriam nereikalinga, kad mokytojai ir besimokantieji visada būtų toje pačioje fizinėje erdvėje.

2.3.

Nors mokymasis mokykloje stiprina besimokančiųjų socialinius įgūdžius, gerovę, bendrumo jausmą, bendruomenės jausmą ir geresnį asmeninį mokytojų ir mokinių bendravimą, gerai organizuotas mišrusis mokymasis gali padėti besimokantiesiems pasiekti labiau nepriklausomo, individualizuoto ir savarankiškesnio mokymosi lygį (9). Jis gali būti labai naudingas mokymuisi meno srityje, pavyzdžiui, naudojant vaizdo medžiagą.

2.4.

Nors pasiūlyme mišrusis mokymasis apibūdinamas kaip mišrus metodas, pabrėžiant jo lankstumą ir galimybes skatinti mokytis savarankiškai, reikia išsamiau paaiškinti mokytojų ir dėstytojų vaidmenį taikant mišrųjį mokymąsi. Šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad mišrusis mokymasis būtų perkeliamas į mokymo programas atsižvelgiant į mokytojų, mokinių ir jų šeimų poreikius, taikant visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį. Be to, būtina, kad mišrusis mokymasis vyktų pamokų mokykloje metu ir nesudarytų pernelyg didelės naštos mokytojams ar papildomos naštos mokinių šeimoms.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Dėl COVID-19 krizės pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviai tapo savarankiškesni. Mokyklos ir mokytojai (dažniausiai be tinkamo pasirengimo) buvo įpareigoti prisitaikyti prie internetinio ir nuotolinio mokymosi ekstremaliosios situacijos sąlygomis naudojantis skaitmeniniais pranešimais, e. laiškais, internetiniais vaizdo pokalbiais ir kitomis ryšio su vaikais priemonėmis, kad per karantiną būtų užtikrintas tinkamas mokymas. Tai taip pat buvo didelis iššūkis neįgaliems vaikams, kurie bendraujant per skaitmenines priemones atsiduria nepalankesnėje padėtyje. Vyriausybės, televizijos laidos, socialiniai partneriai, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai asmenys labai greitai ėmėsi veiksmų, kad padėtų mokytojams kurti virtualias klases ir bendradarbiavimo platformas, tačiau dar reikia daug nuveikti.

3.2.

Turėdami omenyje didžiulį COVID-19 krizės poveikį jaunimui ir švietimo sistemai, privalome taip pat atsargiai vertinti pokyčių spartą. Grįžimui į kontaktinį mokymąsi reikia laiko, o daugelis jaunuolių turi priprasti prie minties, kad reikės grįžti prie įprastos tvarkos: pernelyg daug pokyčių per trumpą laiką gali turėti destabilizuojantį poveikį. Dėl COVID-19 labai nukentėjo vaikai ir jaunimas. Jų švietimas, socializacija, ekonominės perspektyvos ir psichikos sveikata pandemijos metu ypač nukentėjo. Ateinančio laikotarpio prioritetas turėtų būti grįžimas prie įprastos padėties ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gerovei, psichikos sveikatai ir formaliam mokymuisi.

3.3.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl mišriojo mokymosi integravimo į pradinių ir ankstyvųjų vidurinės mokyklos klasių programas, nes šioms amžiaus grupėms dažnai trūksta būtinų gebėjimų aktyviai mokytis mišriojo mokymosi aplinkoje. Paprastai mokiniams trūksta orientavimosi, bendradarbiavimo gebėjimų, IRT įgūdžių, žinių kūrimo, įsivertinimo gebėjimų ir kai kurių kitų vadinamųjų XXI-ojo amžiaus įgūdžių. Šie įgūdžiai yra būtini sėkmingam mokymuisi mišrioje aplinkoje, o dėl jų trūkumo šioje besimokančiųjų kategorijoje kyla reali grėsmė mišriojo mokymosi kokybei. Reikia nustatyti principą, kad eksperimentinis mišrusis mokymasis mokykloje prasideda vyresniems, o ne jaunesniems mokiniams.

3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad COVID laikotarpiu dėl prarastos praktinės mokymosi patirties pameistrystės programose labiausiai nukentėjo profesinių mokyklų mokiniai. Dėl nepakankamos prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir IT priemonių, mokytojų ir mokinių sąveikos stygiaus ir tinkamos mokymosi aplinkos trūkumo mokyklos nebaigė daugiau asmenų, ypač mergaičių ir nepalankioje socialinėje bei ekonominėje padėtyje esančių vaikų. Todėl mišrusis mokymasis turi būti kruopščiai parengtas ir taikomas, kad visiems vaikams būtų užtikrinta įtrauki mokymosi aplinka ir priemonės. Nors rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama pradiniam ir viduriniam ugdymui, taip pat vidurinio lygmens profesiniam rengimui ir mokymui, būtų naudinga išnagrinėti mišriojo mokymosi potencialą pameistrystės srityje.

3.5.

Į pasiūlymą, be kita ko, įtrauktas tiesioginis atsakas į krizę – „teikti pirmenybę mokinių ir jų šeimų fizinei ir psichikos gerovei“, taip pat „skatinti besimokančių asmenų ir jų šeimų skaitmeninių gebėjimų […] ugdymą“. Šiuo atžvilgiu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu išplėsti gerovės užtikrinimo ir skaitmeninių gebėjimų gerinimo mastą ir apimti visą švietimo sistemą, visų pirma mokytojus, dėstytojus ir mokyklų vadovus.

3.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija siūlo parengti specialią rekomendacinę medžiagą, vadovus ir kitas konkrečias priemones, pagrįstas faktais, tarpusavio mokymosi veikla ir gerąja patirtimi. Taip bus užpildytos nustatytos spragos remiant mišriojo mokymosi metodo plėtrą mokyklos ir sistemos lygmenimis. Socialiniai partneriai ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai taip pat turėtų įsitraukti į šį bendradarbiavimą Kiekvienas poslinkis švietimo sistemose, bet kokia pertvarka ar koregavimas turi vykti kuo atsargiau. Turime būti visiškai tikri, kad tokie pokyčiai jokiu būdu neblogins nepalankios padėties dėl išsilavinimo stokos ir neskatins mokyklos nebaigimo, o tai, be abejonės, yra didžiausios mūsų švietimo sistemos problemos.

3.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad mišrusis mokymasis gali visiškai pakeisti tiek mokymą, tiek mokymąsi. Vis dėlto, nors pasiūlyme pabrėžiamos „galimybės, atsirandančios derinant mokymąsi, įskaitant švietimo ir mokymo kokybės ir įtraukumo gerinimą, taip pat plataus pobūdžio besimokančių asmenų kompetencijos ugdymą ir gerovę“, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atidžiai išnagrinėti mišriojo mokymosi įgyvendinimo ribotumą. Ypatingai kaimo vietovėse ir skurdo paliestose vietovėse, kuriose trūksta infrastruktūros (nepakanka prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir IT priemonių) ir palankios aplinkos (namų aplinka, finansinė aplinka ir t. t.), gali nepavykti užtikrinti mokiniams kokybiško mišriojo mokymosi. Nepaprastai svarbu prisijungti prie galingų ir patikimų tinklų, ypač kai dėl savo veiklos prie tinklo turi jungtis visi šeimos nariai. Be to, ne visi mokiniai turi pakankamai skaitmeninių įgūdžių, savidisciplinos ar savarankiškumo, būtinų savarankiškai mokytis per pamokas ir atlikti užduotis be tiesioginio bendravimo su mokytojais. Apskritai mišriojo mokymosi sėkmė labai priklauso nuo tėvų priežiūros ir pagalbos, ypač mažiesiems mokiniams. Dėl to gali atsirasti arba padidėti mokinių mokymosi rezultatų nelygybė ir išaugti mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, nes ne visų mokinių tėvai sugeba arba turi laiko veiksmingai atlikti šį vaidmenį.

3.8.

Nors pastaraisiais metais švietimo sistemose vis dažniau pastebima privatizavimo tendencija, mišrusis mokymasis švietimo programose turėtų būti diegiamas taip, kad viešųjų švietimo sistemų valdymo atskaitomybė ir skaidrumas būtų apsaugoti nuo privačių ir komercinių interesų ir dalyvių įtakos. Mišrusis mokymasis neturi pakenkti švietimui kaip viešajai gėrybei.

3.9.

Prieš COVID-19 pedagogai susidūrė su vis didėjančio mokinių mokymosi atotrūkio dėl įvairaus socialinio ir ekonominio spaudimo problema. Kiti veiksniai yra rasizmas, segregacija ir bendras aukštynkrypčio socialinio judumo mažėjimas bei pasaulio ekonomikos nuosmukis. Taip pat apskritai vis labiau pasikliaujama, pavyzdžiui, namų darbais, kurie tik dar labiau didina pasiekimų skirtumus. Izoliacija ir savimoka taip pat turi žalingą psichologinį poveikį. Daugeliui mokinių, ypač iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių šeimų, tiesioginis bendravimas su mokytojais ir bendraamžiais suteikia paguodos ir padeda mažinti mokymosi atotrūkį. Dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos šis mokymosi atotrūkis, įskaitant skaitmeninių įgūdžių atotrūkį, dar labiau padidėjo, nes daugiau mokinių patiria prarandamo mokymosi riziką.

3.10.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo nepakanka, kad mokytojai įgytų tinkamų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, pedagoginius metodus ar mokymo medžiagą mišriajam mokymui užtikrinti. Tai ypač pasakytina apie darbą su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, darbą daugiakultūrėje aplinkoje arba su palankių sąlygų neturinčiais moksleiviais, o tai kelia dar daugiau problemų, nes nukenčia būtent tos besimokančiųjų grupės, kurioms šiuo metu reikia papildomos paramos. Europos neįgaliųjų forumas ragina užtikrinti vienodas galimybes neįgaliems darbuotojams ir moksleiviams naudotis švietimo paslaugomis, taip pat ragina taikyti tokias priemones kaip vertimas į gestų kalbą, tiesioginis subtitravimas ir pritaikyta darbo aplinka.

3.11.

Pasiūlyme nurodytos įsivertinimo priemonės, pavyzdžiui, būsima mokytojams skirta priemonė SELFIE, gali padėti užtikrinti mišrųjį mokymąsi. Tačiau EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šių priemonių gali prasidėti švietimo įstaigų lyginimas siekiant nustatyti mokyklų reitingus, lygas ir konkurencingumą. Svarbu, kad taikant mišrųjį mokymąsi būtų atsižvelgiama į švietimo įstaigų ypatumus ir prioritetus, susijusius su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu, kuriam turėtų pritarti mokytojai, dėstytojai ir mokyklų vadovai.

3.12.

Vis dažniau darbas su vaikais ir jaunimu turi būti grindžiamas tikru nuolatiniu susijusių asmenų dalyvavimu, kaip nustatyta JT vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje. Išskyrus vienas konsultacijas, rekomendacijoje neskiriama daug dėmesio vaikų nuomonei. Šią padėtį reikėtų ištaisyti. Daugelis valstybių narių kuria geriausios praktikos modelius, o ES rengia savo vaiko teisių strategiją. Tokio pobūdžio pokyčiai galiausiai turėtų aiškiai atsispindėti mokyklų valdyme ir vertinime.

---

(1)  COM/2020/625 final, COM/2020/624 final, OL C 66, 2021 2 26, p. 1, OL C 221, 2021 6 10, p. 3.

(2)  OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(3)  OL C 286, 2021 7 16, p. 27.

(4)  Europos Komisija „Europos mokytojai, jų karjera, tobulėjimas ir gerovė“, 2021 m.

(5)  Europos Komisija „Mišrusis mokymasis mokyklinio ugdymo srityje. 2020–2021 mokslo metų pradžios gairės“.

(6)  OL C 286, 2021 7 16, p. 27.

(7)  P. Downes (2011 m.). Multi/Interdisciplinary Teams for Early School Leaving Prevention: Developing a European Strategy Informed by International Evidence and Research. Europos Komisija, NESET (Socialinių švietimo ir mokymo aspektų ekspertų tinklas), Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas, Briuselis.

(8)  Europos Komisija, „Mišrusis mokymasis mokyklinio ugdymo srityje. 2020–2021 mokslo metų pradžios gairės“.

(9)  Ten pat.