Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52021AE3601

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo kreditų (COM(2021) 347 final – 2021/0171 (COD))

EESC 2021/03601

OL C 105, 2022 3 4, p. 92–98 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 3 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/92

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo kreditų

(COM(2021) 347 final – 2021/0171 (COD))

(2022/C 105/14)

Pranešėjas

Bogdan PREDA

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2021 7 8

Taryba, 2021 7 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 9 30

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 10 21

Plenarinė sesija Nr.

564

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

159 / 5 / 16

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina šį teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditais, atnaujinimą, tačiau pažymi, kad vis dar yra sričių, kuriose direktyva turėtų būti platesnio užmojo arba neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp jos tikslų ir siūlomų sprendimų. Be to, EESRK mano, kad direktyvoje numatytuose sprendimuose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama skaitmeninimo poveikiui, didėjančiam skaitmeninių prietaisų naudojimui ir žaliųjų vartojimo paskolų išdavimui, siekiant padėti vartotojams rinktis tvaresnius pirkinius.

1.2.

 EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas skatinti finansinio švietimo ir (arba) skaitmeninio raštingumo kampanijas, nes tokios pastangos gali duoti naudos vartotojams ir skolintojams.

1.3.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis įrodymais, atskleidžiančiais pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, viršutinės paskolos išlaidų ribos nustatymas, siekiant išvengti pernelyg aukštų kainų nustatymo praktikos, duoda apčiuopiamos naudos pažeidžiamiems vartotojams, su sąlyga, kad tokios viršutinės ribos yra teisingai nustatytos atlikus kruopščią rinkos ir galimo poveikio analizę. Taigi, EESRK pažymi, kad Vartojimo kreditų direktyvoje turėtų būti pateikta aiški ir suderinta metodika, į kurią valstybės narės galėtų atsižvelgti taikydamos tokias viršutines ribas, siekdamos užkirsti kelią ir atgrasyti nuo tokios kraštutinės praktikos, kuri gali pastūmėti į pernelyg didelį įsiskolinimą. Tai taip pat užtikrintų vienodas sąlygas skirtingų šalių skolintojams.

1.4.

 EESRK mano, kad būtų naudinga dar išsamiau išaiškinti visų skolintojų įsipareigojimą atlikti išsamų vartotojų kreditingumo vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria Komisijos požiūriui dėl kreditingumui vertinti reikiamų duomenų rūšies, įskaitant išimtį nenaudoti neskelbtinų asmens duomenų, pavyzdžiui, sveikatos duomenų, kadangi šiame procese labai svarbu užtikrinti subalansuotą požiūrį. Vis dėlto direktyvoje labai svarbu pabrėžti, kad net ir išsamus kreditingumo vertinimas negali užtikrinti, kad paskola bus grąžinta.

1.5.

 EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems skolintojams ir konkurentams, Vartojimo kreditų direktyvos tekstas turėtų būti peržiūrėtas, pradedant leidimų išdavimo ir (arba) licencijų išdavimo procesu ir baigiant veiklos reglamentais ir (arba) įsipareigojimais.

1.6.

 EESRK mano, kad Komisija turėtų toliau analizuoti su ikisutartine informacija susijusius įsipareigojimus, kad būtų rasta tinkama informacijos poreikio ir aktualumo vartotojams ir veiksmingiausio bei lanksčiausio jos pateikimo būdo pusiausvyra, kartu atsižvelgiant į viso proceso skaitmeninimą.-

1.7.

 EESRK rekomenduoja Komisijai patikslinti Vartojimo kreditų direktyvos tekstą išankstinio grąžinimo požiūriu.

2.   Įžanga

2.1

 Ši nuomonė susijusi su Europos Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos dėl vartojimo kreditų (toliau – Vartojimo kreditų direktyva arba direktyva), kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB (1) dėl vartojimo kredito sutarčių.

2.2

 Kaip nustatyta Aiškinamajame memorandume, naujosios direktyvos poreikis grindžiamas tuo, kad nuo 2008 m. skaitmeninimas padidėjo ir iš esmės pakeitė tiek skolinimo įpročius (pvz., nauji skaitmeniniai informacijos atskleidimo būdai, nauji vartotojų kreditingumo vertinimo būdai naudojant automatizuotas sprendimo priėmimo sistemas ir netradicinius duomenis), tiek skolintojų profilį. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę, taip pat tapo būtina pasiūlyti teisėkūros priemones, kuriomis būtų sumažinta finansinė našta labiau finansiškai pažeidžiamiems piliečiams ir namų ūkiams.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

 EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atnaujinti vartojimo kreditų teisinę sistemą, nes nuo 2008 m. rinka iš tiesų pasikeitė, o dabartinės nuostatos neapima visų tipų dalyvių ir (arba) produktų, o tai reiškia, kad yra sričių, kuriose nėra tinkamos vartotojų apsaugos arba kuriose galiojančias taisykles būtų galima patobulinti.

3.2

 EESRK mano, kad du pagrindiniai Vartojimo kreditų direktyvos rengimo tikslai, t. y. i) sumažinti žalą vartotojams, imantiems paskolas kintančioje rinkoje, ir ii) sudaryti palankesnes sąlygas vartojimo kreditų teikimui tarpvalstybiniu mastu ir padidinti vidaus rinkos konkurencingumą, yra glaudžiai susiję ir yra esminiai užtikrinant tinkamą apsaugos lygį ir vienodą naujosios direktyvos taikymą. Pavyzdžiui, pasiūlymas nustatyti privalomas viršutines vartojimo kredito išlaidų ribas Vartojimo kreditų direktyvoje turi būti smulkiau išdėstytas ir suderintas pagal aiškią metodiką. Tai yra būtina, siekiant užtikrinti vienodą vartotojų apsaugos lygį veiksmingai užkertant kelią neatsakingai skolinimosi praktikai visoje ES ir vartojimo kredito produktų, kai taikomos lupikiškos palūkanos arba išlaidos yra pernelyg didelės, kūrimui. Šie produktai paprastai skirti pažeidžiamiausiems vartotojams ir neretai gali juos pastūmėti į pernelyg didelį įsiskolinimą. Tokia suderinta metodika taip pat būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas skirtingų šalių skolintojams.

3.3

 Direktyvos taikymo srities išplėtimas ir keleto terminų apibrėžčių patikslinimas neabejotinai bus naudingas vartotojams bei skolintojams, taip pat suteiks daugiau aiškumo dėl susijusių teisių ir pareigų. Be to, EESRK mano, kad pasiūlymas numatyti įpareigojimą valstybėms narėms teikti nepriklausomas konsultavimo skolos klausimais paslaugas pernelyg įsiskolinusiems arba kitiems pažeidžiamiems vartotojams taip pat turėtų padėti vartotojams, atsidūrusiems sunkioje padėtyje. Be to, EESRK siūlo direktyvoje skatinti skolintojus taikyti tokią politiką, kuri padėtų anksti nustatyti finansinius sunkumus ir į kurią taip pat būtų įtrauktos nuostatos dėl pakantumo priemonių. Abiem veiksmais būtų užkirstas kelias pernelyg dideliam įsiskolinimui ir kreditoriai būtų skatinami rasti sprendimus sunkumų patiriantiems skolininkams.

3.4

 EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti finansinio švietimo ir skaitmeninio raštingumo iniciatyvas, siekiant užtikrinti, kad vartotojai tinkamai suprastų skolinimo produktus ir riziką, kurią jie prisiima imdami paskolą, nes tai yra veiksmingiausias būdas palaikyti jų finansinį patikimumą. Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad direktyvos tekstas, susijęs su skolintojų ir vartotojų bendravimu visais bendravimo etapais, turėtų būti pakoreguotas taip, kad būtų atsižvelgta į perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir didėjantį skaitmeninių prietaisų naudojimą.

3.5

 EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti aiškius reglamentus dėl konsultavimo finansiniais klausimais paslaugų, susijusių su paskolų sutartimis, tačiau norėtų, kad teisiniu požiūriu būtų pateikta aiški perspektyva, kaip tokios paslaugos gali būti teikiamos.

3.6

 EESRK palankiai vertina iniciatyvą dar išsamiau aptarti visų skolintojų įsipareigojimą atlikti išsamų vartotojų kreditingumo vertinimą, siekiant patikrinti, ar jie gali sau leisti imti atitinkamas paskolas ir ar jų finansiniai poreikiai yra apsaugoti, kartu užkertant kelią neatsakingo skolinimo praktikai ir pernelyg dideliam įsiskolinimui. Tačiau Komisija turėtų nepamiršti, kad naujosios taisyklės negali ir neturėtų perkelti skolintojams atsakomybės už vartotojų faktinį mokėjimų vykdymą, nes vartotojai turi visapusiškai stengtis įvykdyti skolos grąžinimo įsipareigojimus ir apdairiai valdyti savo asmenines išlaidas. EESRK ragina Komisiją smulkiau išanalizuoti Vartojimo kreditų direktyvos tekstą, kad būtų aišku, jog išsamus kreditingumo vertinimas dar neužtikrina paskolos grąžinimo. Be to, siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai apsaugoti, EESRK ragina Komisiją išsamiau aptarti atvejus, kai esant konkrečioms ir tinkamai pagrįstoms aplinkybėms skolintojai turi teisę be jokių su tuo susijusių įsipareigojimų suteikti paskolas vartotojams, nors jie ir neatitinka kreditingumo vertinimo reikalavimų.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

 EESRK ragina Komisiją smulkiau išanalizuoti kai kurias naujas sąvokų apibrėžtis teksto aiškumui užtikrinti. Pavyzdžiui, turėtų būti patikslinta kreditoriaus apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad visos skolinimo įmonės, kurios vykdo tos pačios rūšies veiklą, patektų į direktyvos taikymo sritį ir būtų vienodai prižiūrimos ir (arba) licencijuojamos. Be to, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir veiksmingai suteikti vartotojams vienodo lygio apsaugą, visi skolintojai, nepriklausomai nuo jų bendrovės juridinio statuso, turėtų taikyti tas pačias taisykles ir laikytis tų pačių įsipareigojimų, įskaitant ataskaitų teikimą, išskyrus nemokamų paskolų atveju, su sąlyga, kad laikomasi visų vartotojų apsaugos nuostatų.

4.2

 Kalbant apie įsipareigojimus, susijusius su vartojimo kreditų veikla, direktyva turėtų būti platesnio užmojo ir nustatyti, kad tokiai skolinimo veiklai reikalingas kompetentingos institucijos leidimas (licencija), siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą, veiksmingą stebėseną ir vienodas skolinimo vartotojams sąlygas. Atrodo, kad šiuo metu siūloma sistema yra leidimų sistemos ir registracijos hibridas, o tai tikrai sunku suprasti.

4.3

 Kalbant apie konkrečią nuostatą dėl eurais išreikštų paskolų perskaičiavimo nacionalinę valiuta, EESRK ragina Komisiją dar kartą peržiūrėti Vartojimo kreditų direktyvos 4 straipsnį, kad būtų patikslintas jo taikymas. Siūlomas sprendimas ne tik nesuderintas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES (2) dėl vartojimo kredito sutarčių 23 straipsniu, susijusiu su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet ir ne visiškai aiškus jo tikslas ir (arba) taikymas bei faktinė siūloma perskaičiavimo metodika.

4.4

 Kalbant apie nediskriminavimo principą (Vartojimo kreditų direktyvos 6 straipsnis), EESRK susirūpinimą kelia tai, kad jį įgyvendinti gali būti labai sunku dėl daugelio priežasčių, daugiausia susijusių su skirtingais reikalavimais nacionaliniu lygmeniu ir sunkumais įveikti visus patikrinimus, vykdomus kreditingumo vertinimo procese. Kalbant apie prieigą prie duomenų bazių, EESRK nuogąstauja, kad tam tikromis aplinkybėmis kreditoriams gali būti nepraktiška arba neekonomiška turėti tiesioginę prieigą prie kitų valstybių narių duomenų bazių dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl nepakankamos tarpvalstybinių kreditų paklausos, skirtingų reikalavimų nacionaliniu lygmeniu ir sunkumų įveikti visus patikrinimus kreditingumo vertinimo proceso metu). Todėl EESRK ragina Komisiją išsamiau išanalizuoti šį principą, be kita ko, apsvarstyti netiesioginę prieigą prie tokių duomenų bazių, pvz., kai skolintojai prašo pateikti kreditingumo vertinimui reikalingus dokumentus per savo vietos duomenų bazę arba vietos mokesčių institucijas.

4.5

 Kalbant apie nacionalines ataskaitų teikimo duomenų bazes, EESRK pažymi, kad kredito duomenų tvarkymas COVID-19 pandemijos metu arba esant kitai panašiai išskirtinei situacijai gali turėti įtakos kredito ataskaitų teikimo sistemos vientisumui ir galiausiai vartojimo kreditų teikimui. Todėl EESRK ragina Komisiją Vartojimo kreditų direktyvoje pabrėžti, kad krizės metu, kaip ir įprastais laikais, svarbu ir toliau visapusiškai dalytis informacija apie kreditus, įskaitant duomenis apie mokėtinus praleistus mokėjimus ir (arba) jų atidėjimą. Be to, atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBI) gaires dėl paskolų išdavimo proceso, EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai nurodyti, kad duomenų bazių ataskaitose turėtų būti kaupiama bent jau informacija apie vartotojų elgseną grąžinant paskolas pagal esamas paskolų sutartis, įskaitant bet kokius įsiskolinimus.

4.6

 EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas susipažinti su ikisutartine informacija. Tačiau, EESRK nuomone, papildomo dokumento – Standartinės kredito apžvalgos – kūrimas nebūtų tinkamas sprendimas, nes tai gali tapti papildoma našta tiek vartotojams, tiek kreditoriams, be to, gali klaidinti vartotojus, nes jie gali apsiriboti tik apžvalgoje pateikta informacija, tinkamai neįvertinę visos kitos „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formoje pateiktos informacijos. Kadangi reikia atsižvelgti į naujus skaitmeninius metodus, geresnis sprendimas būtų apsvarstyti galimybę supaprastinti santykių su vartotojais nustatymo (ir vykdymo) procesą, be kita ko, konkrečiai numatant skaitmeninius būdus, kaip įvykdyti įsipareigojimą pateikti „Europinės tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą.

4.7

 Kalbant apie einamosioms ar taupomosioms sąskaitoms taikomą siejimo ir grupavimo taisyklių išimtį, labai abejotina, ar ji iš tiesų atitiktų vartotojų interesus, jei ši išimtis būtų taikoma tik toms sąskaitoms, kurių vienintelė paskirtis yra su paskolomis susiję reikalavimai. Direktyvos tekste teigiama, kad skolintojai turėtų uždrausti vartotojams naudoti minėtas atitinkamas sąskaitas asmeniniais tikslais, nesusijusiais su paskolos reikalavimais. EESRK sutinka, kad vartotojas neturėtų būti verčiamas atsidaryti sąskaitą, kuri nėra reikalinga paskolos panaudojimui ir (arba) grąžinimui, tačiau atidarytą sąskaitą vartotojas turėtų naudoti savo nuožiūra.

4.8

 Dėl vartotojų teisių, kai kreditingumo vertinimas apima profiliavimą ar kitą automatizuotą asmens duomenų tvarkymą, EESRK nuomone, siūlomas sprendimas gali pakenkti finansų įstaigų gebėjimui nustatyti vertinimo sąlygas atsižvelgiant į jų pačių norą prisiimti riziką ir taip sumažinti proceso lankstumą. Komiteto nuomone, visa 18 straipsnio 6 dalis turėtų būti perfrazuota atsižvelgiant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, tai reiškia, kad vartotojas turi turėti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento suteiktas teises, kai kreditingumo vertinimas atliekamas išimtinai automatiškai ir daro poveikį privačiam asmeniui.

4.9

 EESRK mano, kad išankstinis paskolų grąžinimas yra pagrindinė direktyvos nuostata, nes ja siekiama skatinti rinkos konkurencingumą ir daryti poveikį pernelyg dideliam įsiskolinimui, ir palankiai vertina bendrus pasiūlymo tikslus. Tačiau EESRK pabrėžia, kad būtina peržiūrėti Vartojimo kreditų direktyvos tekstą, siekiant i) iš tikrųjų palengvinti naudojimąsi šia teise ir ii) išvengti ginčų dėl „visų išlaidų“ apibrėžties.

4.10

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis įrodymais, atskleidžiančiais pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, viršutinės paskolos išlaidų ribos nustatymas, siekiant išvengti pernelyg aukštų kainų nustatymo praktikos, duoda apčiuopiamos naudos pažeidžiamiems vartotojams, su sąlyga, kad tokios viršutinės ribos yra teisingai nustatytos atlikus kruopščią rinkos ir galimo poveikio analizę. Tokiu metodu reikėtų užtikrinti, kad priemonės iš tikrųjų būtų naudingos vartotojams, išvengiant priešingo poveikio.

4.11

 Vadovaujantis naujausia direktyva dėl vartotojų apsaugos, Vartojimo kreditų direktyvos 44 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje turi nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, jei direktyvos perkėlimo į nacionalinę tiesę taisyklės yra pažeidžiamos. EESRK pritaria tokioms nuostatoms, tačiau prašo Komisijos direktyvoje taip pat nurodyti, kad administracinės sankcijos neturi įtakos vartotojų teisei gauti kompensaciją ar žalos atlyginimą, kai tokie atvejai pasitaikys.

Briuselis, 2021 m. spalio 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(2)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

PRIEDAS

Asamblėjai priėmus pakeitimus, šie skyriaus nuomonės punktai buvo atmesti, tačiau už juos balsavo mažiausiai ketvirtadalis narių:

2 PAKEITIMAS

Pateikė:

TEDER Reet

INT/956 – Vartojimo kredito sutartys

4.1 punktas

Iš dalies pakeista taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK ragina Komisiją smulkiau išanalizuoti kai kurias naujas sąvokų apibrėžtis teksto aiškumui užtikrinti. Pavyzdžiui, turėtų būti patikslinta kreditoriaus apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad visos skolinimo įmonės, kurios vykdo tos pačios rūšies veiklą, patektų į direktyvos taikymo sritį ir būtų vienodai prižiūrimos ir (arba) licencijuojamos. Be to, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir veiksmingai suteikti vartotojams vienodo lygio apsaugą, visi skolintojai, nepriklausomai nuo jų bendrovės juridinio statuso, turėtų taikyti tas pačias taisykles ir laikytis tų pačių įsipareigojimų, įskaitant ataskaitų teikimą.

EESRK ragina Komisiją smulkiau išanalizuoti kai kurias naujas sąvokų apibrėžtis teksto aiškumui užtikrinti. Pavyzdžiui, turėtų būti patikslinta kreditoriaus apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad visos skolinimo įmonės, kurios vykdo tos pačios rūšies veiklą, patektų į direktyvos taikymo sritį ir būtų vienodai prižiūrimos ir (arba) licencijuojamos. Be to, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir veiksmingai suteikti vartotojams vienodo lygio apsaugą, visi skolintojai, nepriklausomai nuo jų bendrovės juridinio statuso, turėtų taikyti tas pačias taisykles ir laikytis tų pačių įsipareigojimų, įskaitant ataskaitų teikimą , išskyrus nemokamų paskolų atveju, su sąlyga, kad laikomasi visų vartotojų apsaugos nuostatų .

Balsavimo rezultatai:

Už

88

Prieš

79

Susilaikė

21

KOMPROMISAS DĖL 3 PAKEITIMO

Pateikė:

PREDA Bogdan

INT/956 – Vartojimo kredito sutartys

4.10 punktas

Skyriaus nuomonė

Kompromisas

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iš įrodymų, atskleidžiančių pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, akivaizdu, kad viršutinės paskolos išlaidų ribos duoda apčiuopiamos naudos vartotojams, ypač pažeidžiamiems.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis įrodymais, atskleidžiančiais pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, viršutinės paskolos išlaidų ribos nustatymas, siekiant išvengti pernelyg aukštų kainų nustatymo praktikos, duoda apčiuopiamos naudos pažeidžiamiems vartotojams, su sąlyga, kad tokios viršutinės ribos yra teisingai nustatytos atlikus kruopščią rinkos ir galimo poveikio analizę. Tokiu metodu reikėtų užtikrinti, kad priemonės iš tikrųjų būtų naudingos vartotojams išvengiant priešingo poveikio.

Balsavimo rezultatai:

Už

82

Prieš

79

Susilaikė

17

KOMPROMISAS DĖL 4 PAKEITIMO

Pateikė:

PREDA Bogdan

INT/956 – Vartojimo kredito sutartys

1.3 punktas

Skyriaus nuomonė

Kompromisas

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iš įrodymų, atskleidžiančių pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, akivaizdu, kad viršutinės paskolos išlaidų ribos duoda apčiuopiamos naudos vartotojams, ypač pažeidžiamiems . Tačiau pasiūlymas nustatyti viršutines vartojimo kredito išlaidų ribas Vartojimo kreditų direktyvoje turi būti smulkiau išdėstytas ir suderintas pagal aiškią metodiką, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas skirtingų šalių skolintojams.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis įrodymais, atskleidžiančiais pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis, viršutinės paskolos išlaidų ribos nustatymas, siekiant išvengti pernelyg aukštų kainų nustatymo praktikos, duoda apčiuopiamos naudos pažeidžiamiems vartotojams, su sąlyga, kad tokios viršutinės ribos yra teisingai nustatytos atlikus kruopščią rinkos ir galimo poveikio analizę . Taigi, EESRK pažymi, kad Vartojimo kreditų direktyvoje turėtų būti pateikta aiški ir suderinta metodika, į kurią valstybės narės galėtų atsižvelgti taikydamos tokias viršutines ribas, siekdamos užkirsti kelią ir atgrasyti nuo tokios kraštutinės praktikos, kuri gali pastūmėti į pernelyg didelį įsiskolinimą . Tai taip pat užtikrintų vienodas sąlygas skirtingų šalių skolintojams.

Balsavimo rezultatai:

Už

88

Prieš

77

Susilaikė

15
Top