52021AE3547

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE3547 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE3547

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2021) 282 final – 2021/0137 (NLE))

EESC 2021/03547

OL C 517, 2021 12 22, p. 97–102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 12 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 517/97

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(COM(2021) 282 final – 2021/0137 (NLE))

(2021/C 517/15)

Pranešėja

Marina Elvira CALDERONE

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 6 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 9 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 9 23
Plenarinės sesijos Nr.	563
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	185 / 1 / 16

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Šios gairės yra naudingas pagrindas suteikti užimtumo politikai kryptį siekiant paremti pageidaujamą laipsnišką išėjimą iš pandemijos sukeltos krizės ir įvairiomis ekonominės paramos formomis siekti užimtumui palankaus rezultato. Šios gairės taip pat taps naudingu pagrindu siekiant, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėmis bus padėtas pagrindas kurti kokybiškas darbo vietas aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarioje ekonomikoje. Veiksmingos užimtumo politikos koordinavimas yra pagrindinė gairė, galinti padėti užtikrinti aukštesnį valstybių narių sanglaudos lygį ir sumažinti jų socialinių bei ekonominių sąlygų skirtumus.

1.2.

Užimtumo gairėse turi būti atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo nustatyti plačių užmojų socialiniai tikslai užimtumo, kovos su skurdu ir prieigos prie įgūdžių srityse, rezultatus. Taip pat reikės stebėti, kokį poveikį užimtumui padarys paramos priemonės, kaip antai programa SURE ir priemonė „Next Generation ES“, pagal kurias savitarpio pagalbos tikslais leidžiamos ES obligacijos – skolos vertybiniai popieriai, kuriais naudojantis remiama ir darbo politika. Be to, nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais bus užtikrinamas išteklių prieinamumas įgyvendinant valstybių narių darbo politiką, tačiau jiems būdingos tam tikros politikos sąlygos, susijusios su tikslais, veiklos sritimis ir lėšų panaudojimu, ypatingą dėmesį skiriant aktyviai darbo rinkos politikai.

1.3.

ES politika turi būti derinama su užimtumo gairių tikslais, kurių siekiama stiprinant darbo rinką, remiant įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, Europos Sąjungos socialinę rinkos ekonomiką ir struktūrines priemones, skirtas perėjimui nuo laikinųjų darbo apsaugos priemonių taikymo prie kokybiškų darbo vietų kūrimo. Tokių procesų metu reikia visapusiškai panaudoti socialinį dialogą, kolektyvines sutartis ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą priimant sprendimus.

1.4.

EESRK nuomone, vertinant 5 gairę, kuria siekiama „padidinti darbo jėgos paklausą“, reikia, kad paklausos atsigavimo procesas būtų vykdomas kartu su veiksmais, skirtais didinti pačią paklausą, sudaryti palankesnes galimybes patekti į darbo rinką, skatinti įmonių ekonominį ir socialinį tvarumą, darbuotojų profesionalizaciją ir gerinti darbo sąlygas. Tai galima padaryti visapusiškai išnaudojant gamybos sistemų pertvarkymo galimybes, pritaikant skaitmenines technologijas ir aplinkos tvarumo skatinimo priemones ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Ekonominės politikos priemonės turi būti nuosekliai derinamos su darbo jėgos paklausos gaivinimo politika.

1.5.

Dėl 6 gairės, nustatytos siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą ir pagerinti įsidarbinimo galimybes, įgūdžius bei kompetenciją, EESRK pažymi, kad svarbiausia, jog atskiros valstybės narės gebėtų planuoti, kaip veiksmingai derinti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose bei struktūrinių fondų programose numatytas investavimo į profesinį mokymą ir darbo rinką priemones. Dėl dabartinės krizės tapo dar akivaizdžiau, kad būtina pripažinti ir užtikrinti teisę mokytis visą gyvenimą, realias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir tobulinti įgūdžius bei sumažinti dabartinius profesinės kvalifikacijos kėlimo skirtumus tiek tarp gamybinių kategorijų, tiek tarp valstybių narių. Socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytas tikslas suteikti profesinio mokymo galimybes leis įvertinti valstybių narių gebėjimą parengti naujas priemones, padėsiančias sumažinti galimybių patekti į darbo rinką skirtumus ir atliepti su reikalingais naujais įgūdžiais susijusius darbo rinkos poreikius.

1.6.

Vertindamas 7 gairę „darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas“, EESRK pritaria, kad reikia sukurti ES skaitmeninę darbo paklausos ir pasiūlos derinimo platformą, kuri taptų bendru standartu valstybėms narėms ir užimtumo tarnyboms ir taip padėtų skatinti aktyvią politiką ir judumą Europoje, visų pirma stiprinant tiek viešąsias, tiek privačias darbo tarnybas. Griežtų saugumo ir rizikos prevencijos priemonių taikymas turi tapti pagrindu skatinti platesnio masto prevencijos kultūrą valstybėse narėse, kaip pagrindinį elementą skleidžiant bendrą „darbo kultūrą“, kurioje būtų tinkamai panaudojamos kiekvieno asmens potencialas, skatinama gerovė ir užkertamas kelias bet kokiam pavojui ir rizikai darbo vietose. Socialinis dialogas ir kolektyvinių sutarčių sudarymas yra svarbus Europos šalių ekonomikos tvarumo ir atsparumo ramstis, tačiau kai kuriose valstybėse narėse vis dar reikia nacionalinio lygmens teisės aktų ir institucijų sistemos, kuri padėtų kurti ir remtų pramoninių ryšių sistemas.

1.7.

EESRK mano, kad stiprinant samdomųjų darbuotojų užimtumo politiką svarbu skatinti valstybių gebėjimą skatinti paramos savisamdai ir savarankiškam bei profesionaliam darbui veiksmus, visų pirma skirtus jaunimui.

1.8.

8 gaire ketinama užtikrinti „lygių galimybių visiems skatinimą, socialinės įtraukties didinimą ir kovą su skurdu“. EESRK pritaria šiai gairei, nes, atrodo, yra labai svarbu apibrėžti užimtumo politikos strategiją, pagal kurią būtų galima užtikrinti vienodas galimybes patekti į darbo rinką ir palaikyti darbo santykius. Gerovės, darbo rinkos, ekonomikos veikimo santykis ir kova su nelygybe bei skurdu yra pagrindinė užimtumo politikos kryptis bei gairė, galinti nulemti ryšį tarp ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. EESRK taip pat primena, kad svarbu nustatyti veiksmingą įtraukties politiką, kuri turėtų būti laikoma būtina investicija į tą patį ekonomikos augimą ir ekonomikos bei gamybos sistemų gerinimą. Taip pat yra ypač svarbu nustatyti priemones, kurios leistų išvengti „naujo skurdo“ rizikos tarp mažas pajamas gaunančių darbuotojų, jas derinant su kitomis kovos su skurdu strategijomis.

2. Aplinkybės

2.1. Įžanga

2.1.1.

Užimtumo gairės priimtos 2019 m., bet 2020 m. jos buvo pritaikytos siekiant atsižvelgti į dėl COVID-19 krizės atsiradusius naujus veiksnius, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei darnaus vystymosi tikslus. EESRK patvirtina savo nuomonėje SOC/646 (1) jau pateiktą analizę ir vertinimą, o šioje nuomonėje pateikia tam tikras pastabas, atsižvelgiant į pandemijos krizės poveikį Europos piliečių gyvenimo ir darbo sąlygoms bei būtinybę iš naujo nustatyti valstybių narių ir ES institucijų veiksmų prioritetus.

2.1.2.

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad užimtumo gairės – pridedamos prie Tarybos sprendimo (ES) 2020/1512 (2)– būtų taikomos ir 2021 m. ir kad valstybės narės galėtų jomis remtis apibrėždamos užimtumo politiką bei nacionalines reformų programas. Šiandien atrodo, kad svarbiausia užtikrinti teigiamą paramos priemonių socialinį poveikį ekonomikos ir gamybos gaivinimui bei atsparumui.

2.2.

Gairės yra tokios:

—	5 gairė – darbo jėgos paklausos didinimas,

—	6 gairė – darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių bei kompetencijos gerinimas,

—	7 gairė – darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas,

—	8 gairė – lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu.

2.3.

Pasiūlyme pabrėžiama, kad ES ir valstybės narės turėtų:

2.3.1.

kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą: praėjusių metų gegužės mėnesį Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime valstybės narės įsipareigojo siekti plataus užmojo socialinių tikslų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant nacionalinę politiką ir naujas ES paramos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai bei socialinės ir ekonominės konvergencijos priemones, kuriomis turi būti stiprinamas ES socialinės rinkos ekonomikos konkurencingumas;

2.3.2.

užtikrinti, kad užimtumo ir ekonominė politika būtų derinama siekiant užtikrinti neutralų ES poveikį klimatui, padėti pereiti prie aplinkos požiūriu tvarios skaitmeninės ekonomikos, siekiant padidinti konkurencingumą užtikrinant tinkamas darbo sąlygas, skatinant inovacijas, propaguojant socialinį teisingumą ir lygias galimybes, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais. Bendros politikos ir veiksmingos bei nuoseklios užimtumo strategijos įgyvendinimas yra lemiamas veiksnys siekiant pereiti nuo ekstremaliosios situacijos valdymo prie atsigavimo, kuris galėtų paskatinti aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarų vystymąsi bei kurti naujas darbo vietas ir geresnes sąlygas užimtumui;

2.3.3.

dirbti kartu siekiant reaguoti į tokius struktūrinius veiksnius kaip klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmeninė pertvarka, dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai, prireikus pritaikant esamas sistemas;

2.3.4.

priimti priemones ir politiką, reikalingas siekiant sustiprinti tvarų ekonomikos augimą, kokybišką užimtumą ir produktyvumą, bet didinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinant aukštynkryptę konvergenciją bei valstybių narių fiskalinę atsakomybę;

2.3.5.

užtikrinti, kad darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, reformos būtų vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, nustatant sąžiningą darbo užmokestį ir diegiant deramus gyvenimo bei darbo standartus;

2.3.6.

užtikrinti, kad COVID-19 krizės socialinis ir ekonominis poveikis bei jos poveikis užimtumui būtų sumažintas veiksminga politika ir priemonėmis.

2.4.

Valstybės narės ir Sąjunga turi siekti parengti suderintą užimtumo strategiją, skirtą visų pirma kvalifikuotai, tinkamai parengtai, gebančiai prisitaikyti darbo jėgai skatinti (ir į ateitį orientuotoms bei į ekonomikos pokyčius reaguojančioms darbo rinkoms). Valstybės narės užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus koordinuoti Taryboje. SESV 148 straipsnyje numatyta, kad Taryba priima užimtumo gaires, kuriose apibrėžiama valstybių narių užimtumo politikos koordinavimo apimtis ir kryptis ir kuriomis grindžiamos per Europos semestrą pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

2.5.

Svarbu pabrėžti, kad dėl esamų rizikos veiksnių, kaip rodo COVID-19 pandemijos poveikis ekonominėms ir socialinėms sistemoms, reikia paramos, įskaitant finansinę, priemonių, kurios leistų valstybėms narėms įgyvendinti bendras iniciatyvas, siekiant šalinti krizės poveikį ES piliečių gyvenimo ir darbo sąlygoms..

2.6.

EESRK mano, kad galima pritarti per pastaruosius mėnesius Komisijos priimtiems sprendimams, kuriais remiantis buvo patvirtinti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, ir kad jais siekiama paremti teisingo ir darnaus vystymosi modelį. Kartu reikia siekti, kad pasibaigus pandemijos sukeltai krizei nesusidarytų sąlygos, dėl kurių kiltų didesnė socialinės atskirties rizika ir padidėtų teritoriniai skirtumai, kurie per keletą pastarųjų metų padidėjo, visų pirma tarp Europos regionų, kaip nuo 2013 m. rodo Europos Komisijos regionų konkurencingumo indeksas, pagal kurį vertinamas teritorijų savitarpio konkurencingumas.

2.7.

Kuriant tam tikrą ekonomikos ir įtraukaus vystymosi modelį, reikia remti politiką ir investicijas, kuriomis skatinama didinti gamybos, skaitmeninės pertvarkos ir logistikos infrastruktūros pajėgumus, veiksmus, kuriais skatinama teritorinė sanglauda, žmogiškojo kapitalo didinimas, darbo jėgos profesinis mokymas ir stiprinamos darbo rinkos rėmimo priemonės bei socialinių ir asmeninių paslaugų sistema. Europa, kurioje susidarytų pernelyg dideli skirtumai ir nevienoda prieiga prie galimybių, būtų silpnesnė, todėl EESRK mano, kad sanglauda ir toliau turėtų būti ramstis, kuriuo grindžiama ir augimo politika.

2.8.

Dėl pandemijos kilusi krizė pagilino tam tikras ES darbo rinkos struktūrines problemas ir išryškino uždavinius, kuriems spręsti reikalinga visapusiška politika, galinti tiek padėti labiausiai pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusioms kategorijoms rasti išeitį, tiek padėti įveikti konkrečiuose darbo rinkos sektoriuose kylančius sunkumus. Valstybėse narėse vykstant pertvarkai būtina politika, veiksmai ir priemonės, kuriems plačiai pritariama ir kurie glaudžiai koordinuojami, taip pat nuolatinė parama socialiniam dialogui.

2.9.

Visiems darbuotojams – tiek dirbantiems nuotolinį darbą, tiek pagal naujas darbo formas, įskaitant darbą platformose – turi būti sudarytos galimybės naudotis socialine apsauga, šiuo tikslu stiprinant gerovės sistemas. Turi būti skatinama įtraukti pažeidžiamiausias kategorijas ir visapusiškai skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje siekiant išvengti bet kokios formos diskriminacijos ir pašalinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas.

3. Bendrosios pastabas

3.1.

EESRK, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta ankstesnėse nuomonėse dėl užimtumo gairių, pabrėžia:

3.1.1.

Kova su diskriminacija yra susijusi su pastangomis gerinti darbo kokybę, todėl valstybės narės turi kartu įgyvendinti strategijas, kuriose produktyvumas ir konkurencinis pajėgumas būtų susietas su žmogiškojo kapitalo didinimo ir geresnių darbo sąlygų darbuotojams užtikrinimo sistemomis.

3.1.2.

Krizės situacijose didėja socialinės rizikos veiksniai, visų pirma nelygybė, todėl investicijos ir parama ekonomikos gaivinimui turi būti susietos su tvirta investicijų į socialinę bei darbo infrastruktūrą sistema, pagal kurią būtų galima tinkama politika bei priemonėmis užtikrinti aukštesnius socialinės apsaugos standartus valstybėse narėse.

3.1.3.

Tobulinant Europos ekonomines ir socialines sistemas turi būti numatyti ryžtingi bendri veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialiniam dempingui tarp valstybių narių, dėl kurio sumažėja darbuotojų apsauga, garantijos ir saugumas; kartu turi būti skatinama sąžininga konkurencija, kuri padėtų diegti inovacijas ir būtų grindžiama tinkamu darbo jėgos panaudojimu bei produktų ir paslaugų tvarumu. Būtina aktyvi darbo rinkos politika, pavyzdžiui, laikinos įdarbinimo paskatos pažeidžiamoms grupėms, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybės ir parama verslumui, įskaitant socialinę ekonomiką.

3.1.4.

Diegiant inovacijas labai svarbus naujosios kartos indėlis; jai turi būti užtikrinta galimybė užimti kokybiškas ir stabilias darbo vietas skatinant darbuotojų judumą tarp valstybių narių. EESRK pritaria Porto deklaracijoje išdėstytam teiginiui, kad „[j]aunimas yra nepakeičiamas Europos dinamiškumo, talentų ir kūrybiškumo šaltinis“. Todėl svarbu remti savarankišką, intelektinį ir profesionalų darbą, taip pat naują verslą bei naujoves diegiančiais startuolius.

3.1.5.

Siekiant užtikrinti tinkamą socialinį augimą, reikia vėl sutelkti dėmesį į negamybinį darbą, visų pirma asmenines ir vietos paslaugas bei kooperatinės ekonominės ir socialinės veiklos organizavimo formas, nes socialiniai ryšiai yra labai svarbus vystymosi ir augimo elementas.

3.1.6.

Atsižvelgiant į tai, atrodo svarbu, kad gairėmis būtų siekiama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kuris laikomas gaire siekiant užtikrinti tinkamą ir teigiamą priemonių, kuriomis siekiama įveikti ekonominę ir socialinę krizę, poveikį visuomenei, turint omenyje, kad dėl ekstremaliosios sveikatos situacijos kyla didesnis atskirties pavojus (3). Veiksmų plane yra numatyti ir nustatyti trys nauji tikslai, susiję su užimtumo lygiu, profesinio mokymo galimybėmis ir įgūdžių pritaikymu, kova su skurdu, visų pirma vaikų skurdu, todėl įgyvendindamos Europos semestrą valstybės narės privalo nustatyti politiką ir priemones, kuriose būtų apibrėžti etapai minėtiems tikslams pasiekti. Be to, Komitetas jau pabrėžė, kad būtina apibrėžti naujus socialinius rodiklius valstybių narių pasiektai pažangai įvertinti.

3.1.7.

Aktyvus struktūrinis socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas labai svarbus siekiant įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bei pasiekti veiksmų plane nustatytus tikslus. Komitetas primena, kad būtina nustatyti oficialias konsultavimosi procedūras, kurios sudarytų palankias sąlygas keistis informacija su nacionalinėmis Vyriausybėmis ir institucijomis ir pašalinti likusias kliūtis, trukdančias veiksmingai konsultuotis su pilietine visuomene ir jai dalyvauti; be to, reikia apibrėžti priemones, kuriomis būtų sustiprinamos kolektyvinės derybos ir skatinama sutarčių aprėptis.

3.1.8.

Atrodo visiškai akivaizdu, kad profesinio mokymo ir nuolatinio mokymosi sistemos yra socialinės, ekonominės ir darbo politikos jungiamoji grandis ir kad įgūdžių centralizuotumas bei horizontalumas turi lemiamos reikšmės užtikrinant aktyvios politikos veiksmingumą ir turėtų tapti gairių pagrindu.

3.1.9.

Profesinio mokymo sistemų kokybinė raida turi būti laikoma prioritetiniu tikslu ne tik skatinant įgyti su skaitmeninėmis technologijomis ir aplinkos tvarumu susijusių horizontaliųjų įgūdžių, bet ir stiprinant socialinius emocinius įgūdžius (angl. soft skills) bei darbuotojų gebėjimą bendradarbiauti.

3.1.10.

Susiklosčiusi ekstremalioji situacija paskatino naudoti specialias paramos formas, įskaitant programą SURE, kuriomis siekta suvaldyti krizę ir sušvelninti nedarbo riziką. Atsižvelgiant į 5 gairę ir vykstant ekonomikos gaivinimo procesui atrodo svarbu, kad Komisija išlaikytų finansavimo ir paramos kovai su krize priemones bei toliau būtų taikomos bedarbių grąžinimo į darbo rinką priemonės ir politika.

3.1.11.

Šiais veiksmais turi būti užtikrinama finansinė parama tokioms priemonėms kaip sutrumpinto darbo laiko tvarka, pajamų kompensavimo mechanizmai ir kitos priemonės, kuriomis siekiama išvengti nedarbo, kol bus įveikta dabartinė COVID-19 sukelta krizė.

3.1.12.

Šiuo požiūriu svarbiausia 2021 m. tęsti 2020 m. pradėtą įgyvendinti politiką, taikant solidarumo priemones, kuriomis siekiama palengvinti padėtį, kai užimtumo srityje kyla didesnių sunkumų, ir įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką.

3.1.13.

Todėl ypač svarbu skatinti suteikti galimybes gauti kreditą, remti investicijas į inovacijas ir gamybą ir apskritai kurti tokias teritorines, mokestines ir infrastruktūros sąlygas, kurios būtų palankios inovacijoms ir ekonominių iniciatyvų skatinimui, visų pirma MVĮ, socialinės ekonomikos įmonėms, savarankiškam ir profesionaliam darbui, kad darytų poveikį užimtumui.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK primena, savo nuomonėje SOC/646 nurodytą poziciją, tačiau nori atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus atsižvelgiant į pandemijos, išryškinusios ne tik problemas, bet ir veiksmų prioritetus, poveikį. EESRK mano, kad, turint omenyje jau dešimtmetį vis augantį disbalansą, kurį dar labiau sustiprino dėl COVID-19 pasekmių kilusi krizė, svarbiausia įgyvendinti veiksmingą politiką, kuria, taikant paramos konkurencingumui priemones, galinčias daryti poveikį darbo sistemų ir užimtumo politikos kokybei, būtų galima suvienodinti ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi tempą. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turi pagal savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti investicijas ir jas tikrinti atsižvelgiant į 2021 m. gairėse nustatytus tikslus, ypatingą dėmesį skiriant darbo jėgos paklausos ir pasiūlos didinimui ir lygių galimybių, darbo rinkos veikimo ir įtraukties sąlygų skatinimui. Reikia imtis veiksmų siekiant griežtai ir nuosekliai koordinuoti kovos su ekstremaliąja padėtimi politiką, remiantis programa SURE taikomas paramos formas, ES ekonomikos gaivinimo planu grindžiamus veiksmus ir investicijas bei finansavimą pagal 2021–2027 m. struktūrinių fondų programas.

4.2.

Ekonomikos augimas, kurio tikėtasi 2021 m. ir kuris tapo įmanomas visų pirma dėl to, kad buvo įgyvendinti su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais susiję investicijų projektai, gali nulemti plataus masto užimtumo atsigavimą, jei kartu valstybės narės imsis tikslinių veiksmų socialinėje ir darbo srityse, kurie padėtų įveikti vykstančių pokyčių keliamus iššūkius.

4.3.

Tokiomis aplinkybėmis atrodo svarbu priminti Europos socialinių teisių ramsčio ir Darnaus vystymosi darbotvarkės tikslus. Tai sprendimai, turintys paskatinti Komisiją ir valstybes nares pasirinkti neatidėliotinus sprendimus, kurie, atsižvelgiant į remtiną vystymosi modelį, pandemijos etapu tapo dar akivaizdesni ir reikalingesni. Kalbant konkrečiai, Darnaus vystymosi (aplinkos, ekonomikos ir socialinėje srityse) darbotvarkėje nurodyti tikslai ir tai, kad pagrindinis vaidmuo tenka žmonių gerovei, rodo, jog pasirinktas kelias yra ypač svarbus, ir sąlygoja tam tikrus esminius pasirinkimus, nurodytus tiek ekonomikos gaivinimo plane, tiek pagrindinėse Europos struktūrinių fondų gairėse.

4.4.

EESRK pritaria, kad reikia skatinti darbo jėgos paklausą (5 gairė) ir užtikrinti visiems Europos darbuotojams deramą ir teisingą minimalųjį darbo užmokestį vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, išplečiant socialinės apsaugos sritį ir užtikrinant gerovės sistemų prieinamumą visiems darbuotojams, įskaitant dirbantiems pagal naujas darbo formas. Siekiant pereiti nuo krizės valdymo prie ekonomikos gaivinimo, reikia akcentuoti tvarios gerovės priemones ir veiksmingas įdarbinimo paskatas, visų pirma skirtas MVĮ. Šiuo tikslu reikia skatinti perkvalifikavimą, kuris turėtų vykti ir tais laikotarpiais, kai darbo laikas sutrumpinamas dėl pandemijos. Reikėtų skatinti socialinį dialogą ir įtraukti socialinius partnerius į sklandų darbo santykių procesą gerbiant jų savarankiškumą. Mažinant darbo apmokestinimą neturi sumažėti socialinė apsauga, nes tai sukeltų neigiamų padarinių gerovės sistemoms ir jų tvarumui; EESRK mano, kad reikia stiprinti kovą su mokesčių slėpimu bei vengimu.

4.5.

Dėl 6 gairės, nustatytos siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą ir pagerinti galimybes įsidarbinti, įgūdžius bei kompetenciją, EESRK pažymi, kad svarbiausia, jog atskiros valstybės narės gebėtų planuoti, kaip veiksmingai derinti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose bei struktūrinių fondų programose numatytas investavimo į profesinį mokymą ir darbo rinką priemones. Visų pirma reikia derinti ESF+ veiksmus ir programoje SURE numatytas socialinės apsaugos bei globos priemones, kurios bus įgyvendinamos iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei kitas priemones, siekiant paskatinti kurti veiksmingas nacionalines skatinimo dirbti sistemas, kuriose būtų užtikrinama darbuotojų įtrauktis, perkvalifikavimas ir perkėlimas. Reikėtų atsižvelgti į veiksmingas įdarbinimo iniciatyvas ir perkvalifikavimo priemones, siekiant paremti darbo vietų kūrimą ekonomikos gaivinimo laikotarpiu.

4.6.

Dėl pandemijos plintant nuotoliniam darbui tapo dar akivaizdžiau, kad būtina apibrėžti taisykles ir priemones, kuriomis būtų siekiama sukurti teigiamą ryšį tarp darbo organizavimo, įmonių gerovės ir skaitmeninių technologijų naudojimo. EESRK primena, kad svarbu visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias teikia nuotolinis darbas, kaip priemonė pagerinti darbo sąlygas ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir vengti, kad jis netaptų galimos diskriminacijos ir prastų sąlygų šaltiniu (4).

4.7.

Dėl dabartinės krizės tapo dar akivaizdžiau, kad būtina pripažinti ir užtikrinti teisę mokytis visą gyvenimą, realias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir tobulinti įgūdžius bei sumažinti dabartinius profesinės kvalifikacijos kėlimo skirtumus tiek tarp gamybinių kategorijų, tiek tarp valstybių narių. Socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytas tikslas suteikti profesinio mokymo galimybes leis įvertinti valstybių narių gebėjimą parengti naujas priemones, padėsiančias sumažinti galimybių patekti į darbo rinką skirtumus ir atliepti su reikalingais naujais įgūdžiais susijusius darbo rinkos poreikius.

4.8.

Vertindamas 7 gairę „darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas“, EESRK pritaria minčiai, kad paramos darbuotojų judumui ir užimtumui tikslus būtų galima pasiekti sukūrus ES skaitmeninę darbo paklausos ir pasiūlos derinimo platformą, kuri taptų valstybėms narėms ir užimtumo tarnyboms bendru standartu, todėl būtų galima paskatinti aktyvią politiką ir judumą Europoje.

4.9.

Socialinis dialogas ir kolektyvinių sutarčių sudarymas yra svarbus Europos šalių ekonomikos tvarumo ir atsparumo ramstis, bet kai kuriose valstybėse narėse vis dar reikalinga nacionalinio lygmens teisės aktų ir institucijų sistema (5), kuri padėtų kurti ir remtų pramoninių ryšių sistemas; Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas taps galimybe įsitikinti, ar valstybės narės iš tikrųjų nori įtraukti pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimą ir nacionalinio masto plėtros veiksmus.

4.10.

Vertindamas 8 gairę (lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu), EESRK primena, kad šiuo etapu svarbu nustatyti veiksmingą įtraukties skatinimo politiką, kuri turi būti laikoma itin svarbia investicija į ekonomikos bei gamybos sistemų augimą. EESRK taip pat teigia, kad skatinimas dirbti yra priemonė užtikrinti įtrauktį ir kovoti su skurdu stengiantis netaikyti priemonių, kurios yra tiktai pagalbinės ir kuriomis skatinama įtrauktis užtikrinant užimtumą ir įdarbinimą. Tačiau šioje srityje taip pat labai svarbu nustatyti priemones, kurios leistų išvengti „naujo skurdo“ rizikos tarp mažas pajamas gaunančių darbuotojų, jas derinant su kovos su skurdu strategijomis.

4.11.

Galiausiai bendrų lyčių politikos standartų nustatymas, neįgaliųjų ir labiausiai pažeidžiamų asmenų integracija bei socialinės pažangos sistemų kūrimas siekiant skatinti aktyvų senėjimą bei įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą yra svarbiausi lygių galimybių strategijos elementai.

4.12.

Pandemija parodė, kad svarbiausia investuoti siekiant užtikrinti sveikatą ir saugą darbo vietose ir kad reikia skubiai suteikti valstybių narių darbo inspekcijoms daugiau galių atlikti patikrinimus siekiant apsaugoti darbuotojus. Įvairios Europos šalys pasirašė protokolus su socialiniais partneriais, siekdamos užkirsti kelią viruso plitimui darbo vietose, įrodydamos, kad prisiima atsakomybę ir geba reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Briuselis, 2021 m. rugsėjo 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 232, 2020 7 14, p. 18.

(2) 2020 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/1512 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 344, 2020 10 19, p. 22).

(3) OL C 374, 2021 9 16, p. 38.

(4) OL C 220, 2021 6 9, p. 13 ir OL C 220, 2021 6 9, p. 1.

(5) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

Top

Choose the experimental features you want to try