52021AE3401

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE3401 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE3401

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021) 223 final – 2021/0114 (COD))

EESC 2021/03401

OL C 105, 2022 3 4, p. 87–91 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/87

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų

(COM(2021) 223 final – 2021/0114 (COD))

(2022/C 105/13)

Pranešėjas

Maurizio MENSI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 6 7 Europos Sąjungos Taryba, 2021 6 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 207 straipsniai
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 9 30
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 / 3 / 9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas ir pritaria, kad reikia stiprinti intervencines priemones siekiant apsaugoti ES rinką ir jos įmones užpildant konkurencijos, prekybos ir viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemos spragas, kad būtų užtikrinta sąžininga, užsienio subsidijų neiškraipoma konkurencija.

1.2.

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl iš užsienio šaltinių skiriamo viešojo finansavimo ES rinkoje veikiančioms įmonėms, galinčio iškraipyti rinką, yra naudinga ir tinkama priemonė. Visgi Komitetas mano, kad kai kuriuos sudėtingus ir daugialypius reguliavimo priemonės aspektus reikia toliau tobulinti.

1.3.

Pasiūlyme numatyta plati užsienio subsidijos apibrėžtis gali apimti įvairias užsienio valstybės subsidijų formas, įskaitant fiskalines. Todėl siekdama skaidrumo ir supaprastinimo, Komisija turėtų nurodyti, kuriems tyrimams ji ketina teikti pirmenybę, ir prireikus, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos bus nagrinėjama įvairi praktika.

1.4.

Pasiūlymu Komisijai pavedama tikrinti užsienio subsidijuojamų subjektų investicijas ES. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad Komisija turėtų aiškiai nurodyti reglamento taikymo sritį ir, prireikus, pateikti gaires, kad būtų užtikrintas vienodas jo taikymas ES lygmeniu ir kiek įmanoma sumažinta rizika, kad valstybės narės, atsakingos už užsienio investicijų tikrinimą, jį aiškins skirtingai. Šiuo tikslu taip pat siūlo įsteigti informacijos centrą, kuris teiktų informaciją įmonėms apie užsienio subsidijas, reikalavimų laikymąsi ir pranešimo reikalavimus.

1.5.

Siekdama pradėti procedūrą, Komisija vertina užsienio subsidiją atsižvelgdama į jos neigiamo ir teigiamo poveikio pusiausvyrą atitinkamos ekonominės veiklos plėtrai. EESRK manymu, svarbu, kad Komisija išsamiau nurodytų, kaip toks vertinimas turi būti atliekamas praktikoje, koks galėtų būti teigiamas poveikis arba kada pusiausvyra yra pagrįsta.

1.6.

EESRK mano, kad Komisija turėtų paaiškinti dabartinių koncentracijų tvarkos ryšį su numatyta nauja tvarka, kad būtų išvengta bet kokio terminų ir rezultatų neatitikimo, dėl kurio įmonėms tektų didelė našta.

1.7.

Kad Komisija galėtų inicijuoti procedūrą, bendra užsienio subsidijų suma per trejų iš eilės einančių finansinių metų laikotarpį turi viršyti 5 mln. EUR ribinę vertę. EESRK mano, kad absoliučiąja verte ši ribinė vertė yra gana žema ir kad tikslinga pasiūlyti Komisijai ją padidinti, kad būtų išvengta procedūrų dėl su mažesnėmis koncentracijomis susijusių ir mažareikšmių atvejų, o tai būtų naudinga ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.8.

Viešųjų pirkimų srityje galimi ex officio tyrimai ir išsami viešųjų pirkimų peržiūra gali būti rizikos ir naštos šaltinis ES veikiančioms ir investuojančioms įmonėms. Todėl Komisija turi kuo labiau supaprastinti ir patikslinti taikytiną tvarką, kad būtų paprasčiau laikytis naujų taisyklių, ypač kai jos taikomos kartu su jau galiojančiomis, ir taip sumažinti ES įmonėms tenkančią administracinę naštą.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK manymu, labai svarbu, kad ES ir jos rinkos išliktų atviros ir konkurencingos ir kad tai yra labai svarbu tinkamam ir subalansuotam Sąjungos socialinės ir ekonominės sistemos veikimui, jos įmonių stabilumui ir piliečių gerovei, o visa tai sudaro jos strateginio savarankiškumo modelio pagrindą (1). Atsižvelgdamas į tai Komitetas mano, kad tikslas apsaugoti bendrąją rinką nuo nesąžiningą konkurenciją lemiančių subsidijų turi būti papildytas veiksminga priemone, kuri būtų nuosekliai taikoma visoje ES ir užkrautų kuo mažesnę naštą įmonėms.

2.2.

2020 m. birželio 17 d. Komisija priėmė baltąją knygą dėl užsienio subsidijų siekdama išnagrinėti šį klausimą, pradėti viešas diskusijas ir pasiūlyti galimus sprendimus. Baltojoje knygoje nurodomos ES konkurencijos, prekybos ir viešųjų pirkimų taisyklių teisės aktų spragos, dėl kurių ES iš esmės užkertamas kelias imtis veiksmų, kai užsienio subsidijomis iškraipoma vidaus rinka ir sudaromos palankesnės sąlygos tam tikroms koncentracijoms arba tam tikriems viešųjų pirkimų dalyviams. Baltojoje knygoje taip pat nurodomos įvairios problemos, susijusios su užsienio subsidijas gaunančių veiklos vykdytojų galimybėmis gauti ES finansavimą, dėl kurio gali būti iškraipoma konkurencija ES lėšoms. Iki šiol nė viena valstybė narė nėra priėmusi teisės aktų, kuriais būtų sprendžiama galimo užsienio subsidijų iškreipiamojo poveikio problema.

2.3.

Užsienio subsidijų klausimas yra nenaujas ir ne kartą svarstytas ES lygmeniu. Savo 2020 m. rugsėjo 11 d. išvadose Taryba paminėjo Komisijos baltąją knygą, o 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino imtis „tolesnių priemonių užsienio subsidijų iškreipiamajam poveikiui bendrojoje rinkoje mažinti“. 2020 m. vasario mėn. pranešime dėl konkurencijos politikos Europos Parlamentas paragino Komisiją ištirti galimybę nustatyti tinkamas tyrimo priemones „tuo atveju, jei manoma, kad įmonė dėl Vyriausybės subsidijų vykdo iškreipiamąją veiklą arba gauna pernelyg didelį pelną dėl dominuojančios padėties savo šalies rinkoje“. Bendrame rašte Komisijos vykdomajai pirmininkės pavaduotojai M. Vestager ir vykdomajam pirmininkės pavaduotojui V. Dombrovskiui bei Komisijos nariui T. Bretonui 41 Europos Parlamento narys pareiškė tvirtai remiantis priemonę, skirtą problemai, susijusiai su „iš trečiųjų šalių kilusiomis įmonėmis, gavusiomis didelę valstybės paramą“, spręsti.

2.4.

Kaip skelbta 2020–2021 m. Komisijos darbo programoje, šiuo pasiūlymu dėl reglamento išsamiai reglamentuojama nauja operatyvinė priemonė (ex ante pranešimo apie didžiausias ir potencialiai didžiausią iškraipymą lemiančias koncentracijas sistema ir kartu taikytina ex officio procedūra), kuria siekiama panaikinti Europos teisės aktų reglamentavimo spragas, užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir taip išvengti nevienodų konkurencijos sąlygų. Šis pasiūlymas dėl reglamento taip pat minimas Komunikato dėl prekybos politikos peržiūros 3.2.6 punkte dėl vienodų sąlygų užtikrinimo.

2.5.

Apibendrinant, siūlomo teisės akto tikslas – ištirti Europos Sąjungos vidaus rinką galinčius iškraipyti viešuosius pirkimus, užsienio subsidijuojamų įmonių koncentracijas ir elgseną rinkoje, ir, prireikus, atgrasyti nuo jų arba užkirsti jiems kelią. Jame numatytas privalomas reikalavimas pranešti apie koncentracijas, kai atitinkamos įmonės apyvarta viršija 500 mln. EUR, o per pastaruosius trejus metus subjektų gauti užsienio finansiniai įnašai viršija 50 mln. EUR, taip pat apie viešųjų konkursų pasiūlymus, kai sutarties vertė viršija 250 mln. EUR ir kai juose dalyvauja užsienio subsidijuojami subjektai. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė Komisijai tirti bet kurio subjekto, kuris trejus metus iš eilės gauna daugiau kaip 5 mln. EUR užsienio subsidijų, elgseną rinkoje, įskaitant susijungimus ir įsigijimus, nesiekiančius šios ribinės vertės.

2.6.

Iš pasiūlymo matyti, kad problema yra ne užsienio investicijos, o subsidijos, kurios sudaro palankesnes sąlygas įsigyti ES įmones, daro įtaką investavimo sprendimams, iškraipo prekybą prekėmis ir paslaugomis ir taip daro įtaką jų gavėjų elgesiui ir neigiamą poveikį konkurencijai. Skirtingai nuo subsidijų, kurių atveju Komisija turi išimtinę teisę imtis veiksmų, užsienio investicijų atveju kompetencija priklauso valstybėms narėms, kurios visada turi galimybę tikrinti užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais.

2.7.

Tokia galimybė reglamentuojama nuo 2020 m. spalio 11 d. taikomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452 (2), kuriuo nustatoma keitimosi informacija tarp Komisijos ir valstybių narių sistema ir patobulinami tikrinimo mechanizmai, jei jie yra įdiegti, suteikiant Komisijai galimybę teikti pastabas arba priimti nuomones dėl valstybių narių patvirtintų sandorių. Šis reglamentas daugiausia taikomas investicijoms į ypatingos svarbos infrastruktūrą ir technologijas, neskelbtinus duomenis ir medijas, nenustatant minimalių ribinių verčių, o tai sudaro valstybėms narėms galimybę nagrinėti beveik visas investicijas iš ES nepriklausančių šalių.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Pasiūlyme dėl reglamento „užsienio subsidijos“ apibrėžiamos labai plačiai (2 straipsnis): jos apima visus atvejus, kai trečioji valstybė skiria finansinį įnašą, kuris yra naudingas ekonominę veiklą ES vidaus rinkoje vykdančiai įmonei ir kuris teisiškai ar faktiškai skirtas tik vienai įmonei ar sektoriui arba keliomis įmonėmis ar sektoriams. Finansiniai įnašai gali būti įvairių formų: lėšų ar įsipareigojimų, pavyzdžiui, kapitalo injekcijų, dotacijų, paskolų, paskolų garantijų, mokestinių paskatų, veiklos nuostolių užskaitos, kompensacijos už valdžios institucijų užkraunamą finansinę naštą, atleidimo nuo skolos arba grafiko pakeitimo, perleidimas; negautos pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, arba prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba prekių ir paslaugų pirkimas.

3.2.

Taigi pagal pasiūlymą plati užsienio subsidijos apibrėžtis, kuri iš esmės atitinka ES valstybės pagalbos apibrėžtį, gali būti taikoma daugeliui užsienio valstybės teikiamų subsidijų ir paskatų formų, todėl kyla klausimas dėl Komisijos gebėjimo susidoroti su didžiule darbo, kuris iš esmės apimtų visų pasaulio valstybių teikiamas bet kokio pobūdžio subsidijas, apimtimi. Dėl tokios padėties gali kilti teisinis netikrumas ir rizika, kad konkurentai bylinėsis dėl ginčijamų susijungimų ir įsigijimų. Todėl turėtų būti aiškiai nurodyta, kuriems tyrimams Komisija ketina teikti pirmenybę, ir ar šiuo požiūriu ji svarsto galimybę nustatyti kriterijus, apie kuriuos bus pranešama iš anksto.

3.3.

Pasiūlymu iš esmės pavedama Komisijai tikrinti užsienio subsidijuojamų subjektų investicijas ES. Tačiau kai kurios valstybės gali laikytis nuomonės, kad tokie sprendimai priklauso jų kompetencijai pagal nacionalinių užsienio investicijų tikrinimo sistemas. Todėl EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų aiškiai apibrėžti reglamento taikymo sritį, o prireikus pateikti gaires, kad būtų užtikrintas vienodas jo taikymas ES lygmeniu ir kiek įmanoma sumažinta rizika, kad valstybės narės ją aiškins skirtingai. Šiuo tikslu taip pat siūlo įsteigti informacijos centrą, kuris teiktų informaciją įmonėms apie užsienio subsidijas, reikalavimų laikymąsi ir pranešimo reikalavimus.

3.4.

Taigi siūlomu reglamentu sukuriama nauja kontrolės sistema, kuri kartu yra ex ante (didelėms koncentracijoms ir viešųjų pirkimų procedūroms) ir ex post, papildanti šiuo metu numatytą ES koncentracijoms taikomą sistemą ir yra pagal ją parengta, tačiau nuo jos skiriasi (3 skyrius). Ir šiuo atveju sandoriai, apie kuriuos reikia pranešti, apima susijungimus, kontrolinio akcijų paketo įsigijimą ir savarankiškas bendrąsias įmones, tačiau finansinės ribos skiriasi nuo nustatytų Susijungimų reglamente.

3.5.

Komisija vertins, ar yra „vidaus rinkos iškraipymų“ (5 straipsnis). Bus vertinama tik atitinkama koncentracija, nors neatrodo tikslinga prašyti Komisijos nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp sandorio ir rinkos iškraipymo. Vidaus rinka būtų iškraipoma, jei užsienio subsidija galėtų pagerinti įmonės konkurencinę padėtį vidaus rinkoje ir taip iš tikrųjų neigiamai veiktų arba galėtų veikti konkurenciją vidaus rinkoje.

3.6.

Todėl pasiūlyme dėl reglamento Komisijai suteikiama didelė veiksmų laisvė ir kaip potencialiai svarbūs rodikliai nurodoma subsidijos suma ir jos pobūdis, įmonės ir atitinkamų rinkų padėtis, atitinkamos įmonės ekonominės veiklos vidaus rinkoje lygis, užsienio subsidijos tikslas ir sąlygos, taip pat jos naudojimas vidaus rinkoje.

3.7.

Šiuo požiūriu Komisijai bus suteikta galimybė įvertinti neigiamo užsienio subsidijos poveikio, t. y. vidaus rinkos iškraipymo, ir teigiamo poveikio „atitinkamos ekonominės veiklos plėtrai“ pusiausvyrą (5 straipsnis). Jei poveikis veikiau teigiamas, nebus imamasi jokių priemonių. Todėl EESRK manymu tikslinga, kad Komisija išsamiau nurodytų, kaip šis vertinimas bus atliekamas praktikoje ir, visų pirma, koks galėtų būti teigiamas poveikis arba kada pusiausvyra yra pagrįsta. Šiuo klausimu Komitetas pažymi, kad Komisija parengė išsamias ir detalias gaires dėl ES vidaus subsidijų, suderinamų su vidaus rinka.

3.8.

Jei Komisija mano, kad užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką, ji gali nustatyti priemones padarytai žalai kompensuoti (6 straipsnis). Įmonės taip pat gali pasiūlyti prisiimti įsipareigojimus pašalinti galimus vidaus rinkos iškraipymus, o Komisija gali nustatyti, kad jie būtų privalomi. Įsipareigojimus ar kompensacines priemones gali sudaryti: pasiūlymas sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti prieigą prie infrastruktūros, turto, įsigyto arba sukurto naudojantis užsienio subsidijomis, licencijavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas, susilaikymas nuo tam tikrų investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų skelbimas, tam tikro turto pardavimas, užsienio subsidijos grąžinimas trečiajai šaliai kartu su atitinkamomis palūkanomis ir koncentracijos nutraukimas.

3.9.

Šiuo klausimu Komitetas mano, kad reikėtų patikslinti numatytos naujos tvarkos ir dabartinės ES susijungimų kontrolės tvarkos sąsają. Nors pranešimo ribinės vertės ir esminis vertinimas skiriasi, apie daugelį sandorių Komisijai gali būti pranešama vienu metu pagal abi tvarkas, todėl gali neatitikti terminai ir rezultatai, o įmonėms tekti didelė našta.

3.10.

Pasiūlyme dėl reglamento siūloma nustatyti atskirą privalomo pranešimo tvarką ES viešųjų pirkimų pasiūlymams, kai sutarties vertė viršija 250 mln. EUR (4 skyrius). Numatytas reikalavimas įmonėms pranešti perkančiajam subjektui apie visus per trejus metus iki to pranešimo gautus užsienio finansinius įnašus arba pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad per pastaruosius trejus metus įmonė negavo jokių užsienio finansinių įnašų (27 straipsnis).

3.11.

Perkančiosios organizacijos privalo nedelsdamos perduoti tokius pranešimus Komisijai, kuri per 60 dienų nuo pranešimo gavimo turi atlikti preliminarų patikrinimą, o per kitas 140 dienų – išsamų tyrimą. Išskirtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas. Dėl pranešimų viešųjų pirkimų procedūra nesustabdoma, tačiau perkančioji organizacija negalės apibrėžti procedūros ir sudaryti sutarties su įmone, kurią tikrina Komisija. Įmonėms nepranešus, Komisija gali skirti joms baudas, neviršijančias 10 % jų bendros apyvartos. Tai gana sunki procedūra, dėl kurios gali sulėtėti kitų sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų, labai svarbių valstybėms narėms įgyvendinant „Next Generation ES“ planus, užbaigimas.

3.12.

Pasiūlymu dėl reglamento Komisijai suteikiama galimybė savo iniciatyva nagrinėti įtariamai ES rinką iškraipančias užsienio subsidijas (2 skyrius). Vienintelė sąlyga, kad Komisija galėtų inicijuoti procedūrą – bendra užsienio subsidijų suma per trejus finansinius metus iš eilės turi viršyti 5 mln. EUR ribinę vertę. Absoliučiąja verte ši ribinė vertė yra gana žema, todėl Komitetas mano, kad tikslinga pasiūlyti Komisijai ją padidinti, kad būtų išvengta procedūrų dėl su mažesnėmis koncentracijomis susijusių ir mažareikšmių atvejų, o tai būtų naudinga ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, Komisija turi įgaliojimus tirti užsienio finansinius įnašus, suteiktus ne anksčiau kaip prieš dešimt metų iki jos tyrimo pradžios, ir galimybę tirti užsienio subsidijas, suteiktas per dešimt metų iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, jei pradėjus taikyti šį reglamentą tokios užsienio subsidijos iškraipo vidaus rinką.

3.13.

Pasiūlymas dėl reglamento turės didelio ekonominio poveikio, nes jis gali būti taikomas visoms įmonėms, gaunančioms trečiųjų šalių paramą ir vykdančioms ekonominę veiklą ES (visų pirma susijungimams ir įsigijimams arba viešųjų pirkimų sutartimis, kurių vertė viršija nustatytas ribines vertes), taip pat teigiamo poveikio visų pirma užsienio subsidijų negaunančioms įmonėms.

3.14.

Praktiškai pasiūlymu Komisijai bus suteikta galimybė tikrinti ne ES šalių Vyriausybių teikiamas subsidijas, panašiai, kaip tai leidžiama pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Dėl to kyla pavojus, kad jau ir taip sudėtinga reglamentavimo sistema taps dar sudėtingesnė, o ES įmonėms teks didelė našta. Pavyzdžiui, vienam sandoriui ateityje gali būti taikomos trys skirtingos procedūros – susijungimų kontrolė, tiesioginių užsienio investicijų tikrinimas ir užsienio subsidijų tikrinimas pagal šį pasiūlymą, o kiekvienai jų galioja atskiros taisyklės dėl procedūrų ir terminų.

3.15.

Susijungimų ir įsigijimų srityje užsienio subsidijų kontrolė būtų papildyta privalomais pranešimais apie koncentracijų kontrolę (ES arba valstybės narės lygmeniu) ir nacionaliniais pranešimais apie užsienio investicijas, o dėl to gali kilti ginčų su susijusiomis įmonėmis.

3.16.

Viešųjų pirkimų srityje galimi ex officio tyrimai ir išsami viešųjų pirkimų peržiūra gali būti rizikos ir naštos šaltinis ES veikiančioms ir investuojančioms įmonėms. Tai turėtų įtakos užsienio suinteresuotiesiems subjektams, investuojantiems ES, ir ES įsisteigusioms įmonėms, kurios gauna užsienio finansinį įnašą (per užsienio investuotojus arba paramą konkretiems projektams). Taigi įmonės turėtų atidžiai tikrinti visas gaunamas užsienio subsidijas, kad įvertintų, ar joms taikytinos naujosios taisyklės.

3.17.

Todėl Komisija turi kuo labiau supaprastinti ir patikslinti taikytiną tvarką, kad būtų paprasčiau laikytis naujų taisyklių, ypač kai jos taikomos kartu su jau galiojančiais teisės aktais, ir sumažinti ES įmonėms tenkančią administracinę naštą.

Briuselis, 2021 m. spalio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Komisijos komunikatas „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020) 456 final). Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32 final).

(2) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1).

Top

Choose the experimental features you want to try