Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“

(COM(2021) 277 final)

ir Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013

(COM(2021) 278 final – 2021/0140 (CNS))

(2022/C 105/17)

Pranešėjas

Ionuț SIBIAN

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 10 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	232 / 1 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina Komisijos parengtą „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategiją“.

1.2.

Kaip ir savo 2016 m. vasario 17 d. rezoliucijoje Komitetas dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia principus, kuriais grindžiamas bendradarbiavimas Šengeno klausimais: netrukdomą naudojimąsi pagrindinėmis Sutartyje numatytomis laisvėmis bendroje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir būtinybę didinti bendrą atsakomybę ir solidarumą valdant išorės sienas.

1.3.

Komitetas primena, kad formuojant ir įgyvendinant ES sienų valdymo, sąveikos, migracijos ir prieglobsčio valdymo bei policijos ir baudžiamosios justicijos bendradarbiavimo politiką, ES ir jos valstybės narės visada privalo laikytis Pagrindinių teisių chartijos, kurios nuostatų jos privalo ne tik laikytis, bet ir jas propaguoti.

1.4.

Komitetas yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie pagrindinių teisių pažeidimus prie ES išorės sienų ir ragina Komisiją ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (angl. Frontex) nedelsiant ištaisyti pažeidimus, stebėti pranešimus apie pagrindinių teisių pažeidimus, imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami Frontex reglamente nustatyti atskaitomybės mechanizmai. Komitetas ragina stiprinti Pagrindinių teisių patariamąjį forumą ir per EESRK į jį įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę.

1.5.

Komitetas reiškia susirūpinimą dėl pusiau nuolatinio pasienio kontrolės atnaujinimo prie dalies valstybių narių vidaus sienų ir dėl neigiamo ekonominio ir socialinio poveikio ES piliečiams, įmonėms, ypač pasienio darbuotojams, pasienio bendruomenėms ir euroregionams. Jis ragina Komisiją periodiškai atidžiai stebėti ir vertinti šių atnaujinimų būtinumą bei proporcingumą ir prireikus imtis veiksmų. Komitetas palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą lengviau pasinaudoti savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais tais atvejais, kai dėl Šengeno vertinimų gali tekti imtis tokių veiksmų.

1.6.

Komitetas reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėms narėms Kiprui, Rumunijai, Bulgarijai ir Kroatijai ir toliau neleidžiama visapusiškai taikyti Šengeno acquis. Kartu su Komisija jis ragina Tarybą šiuo klausimu skubiai imtis skubių ryžtingų veiksmų.

1.7.

Komitetas pažymi, kad daugelis strategijos sudedamųjų dalių vis dar yra pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Jis norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl kai kurių šių pasiūlymų, visų pirma dėl Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto ir sąveikumo, yra pateikęs konkrečias nuomones. Komitetas prašo Komisijos tinkamai atsižvelgti į šias nuomones.

1.8.

Komitetas pažymi, kad daugelis pakto elementų priklauso nuo to, ar laiku bus įgyvendinti neseniai priimti teisės aktai, visų pirma Sąveikumo reglamentas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos 2.0 reglamentas. Komitetas reiškia susirūpinimą dėl pažangos šioje srityje ir ragina Komisiją atidžiai stebėti bet kokį vėlavimą bei biudžeto viršijimą ir tinkamai juos ištaisyti.

1.9.

Komitetas teigiamai vertina pasiūlymus pagerinti Šengeno vertinimo mechanizmo veikimą, ypač greitesnį pažangos stebėjimą, didesnę sinergiją su pažeidžiamumo vertinimo mechanizmu ir didesnį bei horizontalesnį dėmesį žmogaus teisėms, įskaitant numatomą Pagrindinių teisų agentūros vaidmenį. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad pagal Šengeno vertinimo mechanizmą nebūtų politizuojami labiau techninio pobūdžio klausimai.

1.10.

Komitetas mano, kad Šengeno forumas gali suteikti politinį postūmį Šengeno erdvės apsaugai ir vystymuisi, tačiau įspėja, kad dėl to nereikėtų grįžti prie tarpvyriausybinės Šengeno erdvės praeities, kurios veikimui pakenkė tarpvyriausybiškumas ir skaidrumo stoka. Kitos ES institucijos, taip pat ir Komitetas, turėtų būti nuolat informuojamos ir turėti galimybę į jį įsitraukti kaip dalyviai.

1.11.

Komitetas supranta, kad susijusios policijos ir baudžiamosios justicijos bendradarbiavimo sritys, įskaitant geresnį bendradarbiavimą terorizmo prevencijos srityje, yra labai svarbios ES piliečių ir Šengeno erdvės valstybių narių pasitikėjimui. Esant tokiam bendradarbiavimui visą laiką turėtų būti reikalaujama, kad visose valstybėse narėse būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant nepriklausomos teismų sistemos užtikrinimą, kad galėtų tinkamai veikti abipusio pasitikėjimo priemonės, pavyzdžiui, Europos arešto orderis.

1.12.

Komitetas tvirtai tiki, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis neturėtų būti sutelktas tik į migracijos ir prieglobsčio kontrolę, bet turėtų būti tikra partnerystė, kuria siekiama pagerinti migrantų ir pabėgėlių trečiosiose šalyse, visų pirma prekybos žmonėmis aukų, padėtį, ir šalinti pagrindines migracijos priežastis, skatinant saugią ir tvarkingą migraciją.

1.13.

Kaip Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, jog itin svarbu susitarti dėl bendros Europos išorės sienų, migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemos, kad trečiosios šalys negalėtų pasinaudoti vienybės stoka.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

1985 m. kelios valstybės narės priėmė tarptautinį Šengeno susitarimą ir nusprendė panaikinti bet kokią pasienio kontrolę prie savo vidaus sienų. 1990 m. Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo buvo numatytos būtinos „paramos priemonės“, kuriomis buvo siekiama kompensuoti išorinius padarinius, atsirandančius dėl kontrolės panaikinimo.

2.2.

Amsterdamo sutartimi Šengeno acquis buvo įtrauktas į ES teisinę tvarką ir reglamentuota ypatinga Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos padėtis.

2.3.

Sudarius dvišalius susitarimus su Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinu, šios šalys galėjo dalyvauti bendradarbiavime Šengeno klausimais.

2.4.

Šiuo metu Bulgarija, Rumunija ir Kroatija iš dalies taiko Šengeno acquis, tačiau panaikinti patikrinimus prie jų vidaus sienų galima tik vienbalsiai priėmus atitinkamą Tarybos sprendimą. Taryba atsisakė priimti tokį sprendimą, nors Komisija nustatė, kad šios šalys yra techniškai pasirengusios.

2.5.

Nuo tada, kai Šengeno acquis buvo įtrauktas į ES teisinę sistemą, šis taisyklių rinkinys buvo toliau plėtojamas, visų pirma priėmus Šengeno sienų kodeksą, Vizų kodeksą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos reglamentą. Bendradarbiavimą sienų, vizų, migracijos ir prieglobsčio srityje padeda palaikyti kelios didelės apimties IT duomenų bazės, skirtos keistis informacija (SIS, VIS, Eurodac, EES, ETIAS, TCN-ECRIS) ir kurios šiuo metu yra sąveikios.

2.6.

Nors atsakomybė yra bendra, atskiros valstybės narės ir toliau yra atsakingos už atitinkamas savo išorės sienų dalis, o tai reiškia, kad vienos valstybės narės išorės sienų valdymo trūkumai gali turėti rimtų pasekmių visoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

2.7.

Per pastaruosius penkerius metus Šengeno erdvė patyrė didelį spaudimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės pakartotinai ir nuolat atnaujindavo vidaus sienų kontrolę. Tai įvyko reaguojant į 2015 m. susidariusią pabėgėlių ir migracijos padėtį ir teroristinio smurto grėsmę Europoje.

2.8.

Dėl COVID–19 pandemijos toliau buvo uždaromos sienos ir ribojamas laisvas asmenų judėjimas.

2.9.

Reaguojant į 2015 m. pabėgėlių ir migracijos situaciją, Frontex, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, 2016 m. buvo pertvarkyta į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir dar labiau sustiprinta 2019 m.

2.10.

Naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte Europos Komisija patvirtino, kad „integruotas sienų valdymas yra būtina politikos priemonė“, kad būtų apsaugotas Šengeno erdvės vientisumas ir „esminė visapusiškos migracijos politikos sudedamoji dalis“. Ji pareiškė priimsianti atskirą strategiją dėl Šengeno ateities – ji buvo paskelbta 2021 m. birželio 2 d.

2.11.

Strategijos tikslas – sustiprinti Šengeno erdvę ir padidinti jos atsparumą. Joje apžvelgiamos problemos, su kuriomis pastaraisiais metais susidūrė Šengeno erdvė, įskaitant pandemijos krizės metu, ir nustatomi tolesni veiksmai, kuriais būtų išsaugoti Šengeno erdvės pranašumai.

2.12.

Strategija siekiama: 1) užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų valdymą; 2) stiprinti Šengeno erdvę jos viduje; 3) pagerinti pasirengimą ir valdymą; 4) užbaigti kurti Šengeno erdvę.

2.13.

Kartu su naująja strategija pateikiamas Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (1).

2.14.

Komisija siūlo iš esmės peržiūrėti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Pakeitimai apima vertinimo proceso paspartinimą ir paspartintą procedūrą didelių trūkumų, dėl kurių gali kilti pavojus visai Šengeno erdvei, atveju.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.   Šiuolaikiškas ir veiksmingas išorės sienų valdymas

3.1.1.

Komitetas pritaria tam, kad būtų skubiai priimta daugiametė Europos integruoto sienų valdymo strateginė politika, kuri būtų integruoto valdymo sistemos, numatytos SESV 77 straipsnio 2 dalies d punkte, dalis. Komitetas prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi dėl šios strategijos prieš ją priimant (2).

3.1.2.

Komitetas ir toliau pritaria veiksmingai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir jos operatyvinės dalies įsteigimui. Tačiau jis yra susirūpinęs dėl šiuo klausimu daromos pažangos. Visų pirma, jis atkreipia dėmesį į neseniai ES Audito Rūmų padarytas išvadas, kuriose teigiama, kad Agentūra nevisiškai įgyvendino savo 2016 m. įgaliojimus ir kad yra keletas pavojų ir trūkumų, susijusių su jos 2019 m. įgaliojimų įgyvendinimu (3).

3.1.3.

Komitetas yra ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie pagrindinių teisių pažeidimus vykdant Frontex koordinuojamą operatyvinę veiklą ir dėl Agentūros žinių apie tai: šiuos pranešimus pateikė įvairūs žiniasklaidos šaltiniai ir NVO ir jie buvo aptarti LIBE komiteto Frontex patikros darbo grupėje. Komitetas džiaugiasi neseniai paskirtu naujuoju pagrindini teisių pareigūnu ir tuo, kad šiuo metu į pareigas priimami pagrindinių teisių stebėtojai, tačiau pabrėžia, kad Pagrindinių teisių tarnybai reikia skirti pakankamai išteklių, kad ji galėtų visiškai nepriklausomai vykdyti savo užduotis. Komitetas ragina Agentūrą visapusiškai įgyvendinti jos steigimo reglamente numatytus atskaitomybės mechanizmus ir struktūras.

3.1.4.

Komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad strategijoje daug dėmesio skiriama išankstinio patikrinimo sistemai, kurią savo nuomonėje dėl Pakto jis laikė naujovišku indėliu, į kurį verta atsižvelgti. Tačiau Komitetas suabejojo jos praktinėmis galimybėmis ir laikė ją netinkama pagrindinių teisių požiūriu (4). Jis pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia nepriklausomos stebėsenos mechanizmo, kaip numatyta Kontrolės reglamente.

3.1.5.

Komitetas visada manė, jog visiškas IT sistemų sąveikumas yra būtinas žingsnis kuriant nuoseklią ir veiksmingą ES masto politiką. Laikydamasis šio požiūrio, jis taip pat pritaria tolesnei vizų išdavimo procedūrų ir kelionės dokumentų skaitmenizacijai.

3.1.6.

Komitetas išreiškia susirūpinimą dėl Komisijos pareiškimo, kad vėlavimas atskirose valstybėse narėse gali stabdyti sąveikumo užtikrinimą visoje Europoje. Atsižvelgdamas į ankstesnę antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įgyvendinimo patirtį ir į dabartinę padėtį, susijusią su atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) įgyvendinimu (5), Komitetas norėtų sužinoti, kokių konkrečių veiksmų Komisija imasi, kad užtikrintų savalaikį sąveikos įgyvendinimą pagal numatytą biudžetą.

3.1.7.

Komitetas pabrėžia, kad tolesnė technologinė plėtra ir visiška sąveika turėtų būti pasiekta tinkamai atsižvelgiant į asmens duomenų ir pagrindinių teisių apsaugą. Kalbant apie pasiūlymą dėl peržiūrėtos Eurodac sistemos ir apskritai apie didelės apimties duomenų bazių naudojimą, Komitetas pakartoja, kad visiškas sąveikumas turėtų būti pasiektas tinkamai atsižvelgiant į pagrindinių teisių apsaugą. Priemonės turi būti griežtai būtinos ir proporcingos, atsižvelgiant į duomenų neskelbtinumą, ypač kai tai susiję su tarptautinės apsaugos prašytojais ir procedūros konfidencialumu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad asmens duomenys, tvarkomi sienų valdymo ir grąžinimo tikslais, patenka į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo sritį, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (6) jie nelaikomi operatyviniais asmens duomenimis.

3.1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, ypač tada, kai Frontex veikia trečiosios šalies teritorijoje, turi būti visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, ir turi būti įdiegti tinkami atskaitomybės mechanizmai.

3.2.   Šengeno erdvės vidaus stiprinimo priemonės

3.2.1.

Komitetas džiaugiasi dėmesiu, skiriamu priemonėms, kurios, nors griežtai kalbant, nėra Šengeno vystymosi priemonės, tačiau yra susijusios su Šengeno erdvės veikimu.

3.2.2.

Valstybių narių susirūpinimą dėl saugumo geriau pašalintų glaudesnis ir tvirtesnis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, o ne kontrolės prie vidaus sienų atnaujinimas.

3.2.3.

Komitetas pabrėžia, kad vykdant visų formų policijos ir baudžiamosios justicijos bendradarbiavimą turi būti visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į gynybą (7) ir aukų teises (8). Tai taip pat reiškia, kad, pažeidus pagrindines teises, dėl atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų subjektų (ES ir nacionalinių) neturi atsirasti atskaitomybės trūkumų.

3.2.4.

Visada turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos pagal atitinkamas teisines sistemas, ypač kai tai susiję su neskelbtinais asmens duomenimis, kaip pagal Priumo sprendimus.

3.2.5.

Kalbant apie dirbtinio intelekto naudojimą tarpvalstybinei policijos veiklai, Komitetas atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl Dirbtinio intelekto reglamento (9).

3.2.6.

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto priede (10) numatyta galimybė naudoti dirbtinį intelektą migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymui. Didelį nerimą kelia nuoroda į poligrafų ir panašių priemonių, arba DI sistemų, skirtų fizinio asmens emocinei būklei nustatyti naudojimą, nes trūksta mokslinių įrodymų dėl tokių metodų patikimumo.

3.2.7.

Dėl konkrečių priemonių, siūlomų Naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte, Komitetas nurodo savo 2020 m. gruodžio 17 d. nuomonę (11).

3.2.8.

Komitetas abejoja tuo, kokią pridėtinę vertę duotų platesnis išankstinės informacijos apie keleivius naudojimas kartu su keleivio duomenų įrašais, ir mano, kad Komisija nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl reikėtų leisti sistemingai ir masiškai keistis asmens duomenimis Šengeno erdvėje, o tai savaime paveiktų ir ES piliečius, kurie naudojasi savo teise laisvai judėti.

3.2.9.

Kalbant apie Europos arešto orderio ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą palengvinančių priemonių, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderio, naudojimą, Komitetas pažymi, kad sklandžiam šių abipusio pripažinimo priemonių veikimui būtinas abipusis pasitikėjimas. Tam būtina dar veiksmingesnė ES institucijų vykdoma teisinės valstybės kontrolė, o valstybėms narėms tenka atsakomybė už teisinės valstybės principų laikymąsi, ypač už teisę į veiksmingą teisminę gynybą pagal ES pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį ir ES sutarties 19 straipsnio 1 dalį.

3.3.   Sustiprinta valdysena

3.3.1.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Šengeno forumas gali suteikti valstybėms narėms galimybę aptarti politiškai svarbius klausimus, susijusius su bendradarbiavimu Šengeno srityje. Tačiau kitos ES institucijos, taip pat ir Komitetas, turėtų būti ir toliau informuojamos ir turėti teisę dalyvauti. Forumas ir jo veiksmai turėtų būti kuo skaidresni, o forumas turėtų suteikti galimybę susipažinti su savo dokumentais. Reikia pasidžiaugti, kad vėl pradėta rengti Šengeno padėties ataskaita, tačiau šiuo atveju to nepakanka.

3.3.2.

Komitetas pritaria minčiai, kad Šengeno sienų kodeksą reikia iš dalies pakeisti, kad jame būtų galima atsižvelgti į tam tikrą COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį. Jis pabrėžia, kad ši patirtis neapsiriboja vien vidaus sienų klausimu ir liečia pačios vidaus rinkos veikimą. Todėl bet koks tokio pobūdžio pakeitimas turėtų būti platesnio Europos laisvo judėjimo reguliavimo sistemos tinkamumo testo dalis pasaulyje, kuriame COVID-19 greičiausiai ir toliau išliks kasdienio gyvenimo realija. Komitetas pritaria minčiai, kad toks požiūris turėtų apimti taisykles dėl kelionių į ES, kurių šiuo metu Šengeno sienų kodekse nėra. Komitetas taip pat norėtų sužinoti iš Komisijos, ar ji numato iš dalies pakeisti Vietinio eismo per sieną reglamentą.

3.3.3.

Komitetas mano, kad Komisija turėtų užimti tvirtesnę poziciją remdama keliones be sienų Europoje. ES sutartyje aiškiai nurodyta, kad ES turi pasiūlyti savo piliečiams erdvę be sienų. Valstybių narių teisė atkurti sienų kontrolę yra šios teisės išimtis, kuri privalo būti aiškinama siaurai. Ji negali būti laikoma suverenia prerogatyva ir yra saistoma Šengeno sienų kodekso taisyklių. Persvarstant Kodeksą reikia visapusiškai atsižvelgti į išimtinį sienų kontrolės atnaujinimo pobūdį.

3.3.4.

Komitetas teigiamai vertina pasiūlymus pagerinti Šengeno vertinimo mechanizmo veikimą, ypač tuos, kuriais siekiama užtikrinti greitesnį pažangos stebėjimą, didesnę sinergiją su pažeidžiamumo vertinimo mechanizmu ir tuos, kuriais daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisėms ir laikomasi kompleksinio požiūrio į jas. Tačiau reikėtų pasirūpinti, kad pagal Šengeno vertinimo mechanizmą nebūtų politizuojami labiau techninio pobūdžio klausimai.

3.3.5.

Komitetas ragina Komisiją aktyviai naudotis Sutartyse numatytais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais tais atvejais, kai trūksta pažangos stebėjimo dėl Šengeno vertinimo metu nustatytų trūkumų. Pirmenybė turėtų būti teikiama sisteminei praktikai, kuria pažeidžiamos pagrindinių teisių normos. Svarbu tai, kad Komisija turėtų ne tik remtis Šengeno vertinimo mechanizmo išvadomis, bet ir pati aktyviai stebėti pagrindinių teisių padėtį.

3.4.   Šengeno erdvės kūrimo užbaigimas

3.4.1.

Komitetas palankiai vertina Komisijos poziciją dėl Šengeno erdvės kūrimo užbaigimo. Jis pabrėžia laisvo judėjimo, ES pilietybės ir pasienio kontrolės nebuvimo ryšį. Šiuo metu Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos piliečiai nevisapusiškai gali naudotis Sutartyse numatytomis ES piliečių teisėmis.

3.4.2.

Komitetas pabrėžia, kad šios valstybės narės jau kontroliuoja savo išorės sienas pagal Šengeno sienų kodeksą. Visapusiškas jų įstojimas padidintų Europos Sąjungos veikimą ir saugumą, nes jos visapusiškai dalyvautų visose didelės apimties teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) duomenų bazėse.

3.4.3.

Komitetas prašo Komisijos pateikti išsamesnį visapusiško įstojimo planą ir ragina Tarybą skubiai imtis atitinkamų veiksmų.

---

(1)  COM(2021) 278 final.

(2)  Žr. 4.8 punktą OL C 110, 2019 3 22, p. 62.

(3)  Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita, Frontex parama išorės sienų valdymui iki šiol nepakankamai veiksminga, 2021 m.

(4)  EESRK nuomonės dėl migracijos, OL C 123, 2021 4 9, p. 15, OL C 155 , 2021 4 30, p. 58, OL C 155, 2021 4 30, p. 64.

(5)  Europos Komisijos pranešimas Implementation of interoperability: state of play on the implementation of the Entry/Exit System and the European Travel Information and Authorisation System, June 2021.

(6)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(7)  Pagal Pagrindinių teisių chartijos VI antraštinę dalį ir atitinkamus antrinės teisės aktus.

(8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, OL L 315, 2012 11 14, p. 57, taip pat teisės aktai, skirti konkrečioms prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo, vaikų pornografijos ir terorizmo aukų kategorijoms.

(9)  INT/940 (OL C 517, 2021 12 22, p. 61).

(10)  COM(2021) 206 final, p. 4–5.

(11)  OL C 123, 2021 4 9, p. 15.