Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas „Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“

(COM(2021) 252 final)

(2022/C 105/11)

Pranešėja

Neža REPANŠEK

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 7 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 9 30
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina ES įsipareigojimą savo pavyzdžiu rodyti, kaip išlaikyti atvirumą tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ir kartu, vadovaujantis pagrindinėmis vertybėmis, užtikrinti vienodas sąlygas ir abipusiškumą.

1.2.

EESRK palankiai vertina Ministrų konferencijoje dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) 2020 m. spalio 20 d. priimtos Bonos deklaracijos dėl mokslinių tyrimų laisvės išvadas, nes tai yra būtina sąlyga siekiant dinamiškos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkos, kuria siekiama žinių pažangos ir naudos visuomenei. EESRK pritaria tam, kad ateityje šie principai būtų taikomi tarptautiniu lygmeniu.

1.3.

EESRK mano, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtina labiau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į išskirtinių priemonių ir specialių programų (pavyzdžiui, karjeros judumo, mokslo darbuotojų pritraukimo ir (arba) išlaikymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, skirtų Europos MVĮ verslo kultūrai) rengimą, nes jos suteikia ES pridėtinę vertę, kuri galėtų duoti naudos kuriant plataus užmojo Europos mokslinių tyrimų erdvę (1) ateinantį dešimtmetį. Ypač svarbu atsižvelgti į pandemijos pamokas ir klimato kaitos poveikį visuomenei bei ekonomikai, taip pat į poreikį užtikrinti visapusišką žinių ir technologijų perdavimą vykdant skaitmeninę mokslinių tyrimų transformaciją. Pandemija paskatino bendradarbiavimą sveikatos srityje. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas sveikatos paslaugų pasiūlai, sveikatos paslaugų gerinimui, stiprinimui ir suteikimui laiku, taip pat sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimui, nes dirbant kartu galima išspręsti ir labai sudėtingas sveikatos problemas.

1.4.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti ES lyderystę remiant daugiašales mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes, kurių tikslas – ieškoti naujų sprendimų su žaliąja ir skaitmenine ekonomika, sveikata, socialiniais reikalais ir inovacijomis susijusiems iššūkiams atremti, atsižvelgiant į dabartinį COVID-19 poveikį Europos sveikatos sistemoms, visuomenei, verslo bendruomenėms ir visai pasaulio ekonomikai.

1.5.

EESRK, siekdamas konkrečiai prisidėti prie ES pozicijos pasaulyje stiprinimo, prašo, kad pilietinės visuomenės organizacijos ES ir nacionaliniu lygmeniu būtų tinkamai įtrauktos į Europos Komisijos veiklą stebint komunikate nustatytus veiksmus. Rengiantis planuojamam EMTE pertvarkos forumui, EESRK siūlo sudaryti palankesnes sąlygas bendriems veiksmams su ES ir nacionalinėmis institucijomis parengiant preliminarią Pilietinės visuomenės žinių tinklo ataskaitą, kuri būtų pateikta ir aptarta 2022 m. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Visuotinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas parodo Komisijos perspektyvą dėl Europos strategijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Strategija taip pat siekiama stiprinti partnerystes, kurių tikslas – ieškoti naujų sprendimų su žaliąja ir skaitmenine ekonomika, sveikata, socialiniais reikalais ir inovacijomis susijusiems iššūkiams atremti.

2.2.

Naujoji strategija grindžiama dviem pagrindiniais tikslais. Pirma, ja siekiama sukurti taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą ir atvirą mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, kad tyrėjams ir novatoriams visame pasaulyje būtų lengviau bendradarbiauti daugiašalėse partnerystėse ir rasti pasaulinių uždavinių sprendimus. Antra, ja siekiama užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje abipusiškumą ir vienodas sąlygas.

2.3.

Naujo pasaulinio požiūrio turėtų būti laikomasi: — diferencijuojant ES dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje taip, kad jis derėtų su Europos interesais bei vertybėmis ir padėtų stiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, — telkiant mokslo išteklius, technologijas ir inovacijas siekiant spartinti darnų bei įtraukų vystymąsi ir perėjimą prie atsparios žinių visuomenės ir ekonomikos mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, — įgyvendinant iniciatyvas, grindžiamas Europos komandos principu, kurio esmė – jungti ES, finansų įstaigų ir valstybių narių veiksmus, kad jie būtų kuo veiksmingesni ir paveikesni.

2.4.

Komunikatu taip pat bus vadovaujamasi įgyvendinant naujosios ES civilinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinius veiksmus ir užtikrinant šios programos sinergiją su kitomis ES programomis, visų pirma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“.

3.   Įsipareigojimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje laikytis tarptautinio atvirumo principo ir pagrindinių vertybių

3.1.

Kad lyderystė būtų išlaikyta, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa ir toliau turi būti atvira pasauliui. Tai reiškia, kad ES programose, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“, turi turėti galimybę dalyvauti asmenys iš viso pasaulio, nesvarbu, kur bebūtų jų įsisteigimo ar gyvenamoji vieta. Be to, visose tarptautinėse partnerystėse turėtų būti labiau skatinama pagarba mokslinių tyrimų vertybėms, jų bendras supratimas ir įgyvendinimas.

3.2.

Atsižvelgiant į Europos elgesio kodeksą mokslinių tyrimų etikos klausimais (2), EESRK nuomonėje „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (3) pabrėžiamas poreikis į mokslinių tyrimų etiką ir sąžiningumą įtraukti mokslinio ir etinio sąžiningumo principą, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai, piniginių nuostolių ir mokslinių nesėkmių. Komunikate pabrėžiamas ES vaidmuo saugant bendras pagrindines vertybes, kai sprendžiami etiniai uždaviniai ir užtikrinama, kad technologinės inovacijos būtų orientuotos į žmogų.

3.3.

Akademinė laisvė, institucinis savarankiškumas, mokslinių tyrimų etikos ir sąžiningumo aspektai, empiriniai pagrindai, lyčių lygybė, įvairovė ir įtraukumas turėtų būti įtraukti ir integruoti į tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. EESRK tvirtai pritaria lyčių pusiausvyros ir lygybės, jaunimo įgalėjimo ir dalyvavimo, įtraukties ir įvairovės pasauliniuose inovacijų moksliniuose tyrimuose svarbai. Visais lygmenimis turėtų būti skatinama įtrauki ir palanki moksliniams tyrimams aplinka, kurioje nebūtų politinio kišimosi, o būtų skatinamos mokslinių tyrimų galimybės. EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti gaires dėl to, kaip spręsti užsienio šalių kišimosi į ES mokslinių tyrimų organizacijų ir aukštojo mokslo įstaigų veiklą klausimus, ir skatinti jų laikytis.

3.4.

Bendras ES tikslas yra užtikrinti, kad duomenų rinkiniai atitiktų surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir tinkamumo kartotinai naudoti principus pagal atvirųjų duomenų ir atvirojo mokslo koncepciją.

3.5.

Svarbu teikti pagrindinį finansavimą nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant tinkamą investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą lygį, kad būtų galima pasiekti sektoriuje nustatytus tikslus.

3.6.

Mokslo diplomatija galėtų padėti ES rodyti švelniąją galią ir veiksmingiau ginti jos ekonominius interesus ir vertybes, tenkinant šalių partnerių poreikius bei interesus ir išnaudojant ES kaip aktyvaus mokslinių tyrimų ir inovacijų centro stiprybes. EESRK yra įsitikinęs, kad konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis prisidės prie sėkmingo mokslo diplomatijos įgyvendinimo mūsų bendruomenėse.

4.   Nauja pusiausvyra. Vienodos veiklos sąlygos ir abipusiškumas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

4.1.

Įgyvendindama savo politiką ir programas ES labai prisideda prie mokslinių tyrimų ir inovacijų tarptautinimo. Ji taip pat gali įtraukti gamybos sistemas ir sutelkti mokslą, jaunus mokslininkus, tarpdisciplininius tinklus, technologijas ir inovacijas, kad, viena vertus, paspartintų tvarų ir integracinį vystymąsi ir, kita vertus, perėjimą prie atsparios, žiniomis grindžiamos visuomenės ir ekonomikos mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. EESRK pabrėžia privačių ir ypač viešųjų investicijų į mokslą svarbą siekiant neatsilikti nuo kitų pasaulinių galių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tuo pačiu metu apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines vertybes.

4.2.

Kitos svarbios mokslo galiūnės šiuo metu lenkia ES pagal savo išlaidų mokslui sudaromą procentinę bendrojo vidaus produkto dalį, didėja geopolitinė įtampa ir kyla pavojų žmogaus teisėms bei pagrindinėms vertybėms, kaip antai akademinei laisvei. Akademinė laisvė yra ES aukštojo mokslo įstaigų pagrindas ir ji turėtų būti saugoma trečiųjų šalių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, EESRK palankiai vertina ir remia Europos mokslininkų raginimą (4) nedelsiant imtis veiksmų, kad skubiai būtų sudarytos papildomos teisinės galimybės mokslininkams ir mokslo darbuotojams, kuriems gresia pavojus, įskaitant Afganistano mokslininkus, studentus ir pilietinės visuomenės veikėjus, ypač moteris ir etnines bei religines mažumas.

5.   Siekis bendromis jėgomis spręsti pasaulinius uždavinius

5.1.

EESRK visiškai pritaria aiškiam teisingos dvejopos pertvarkos, t. y. skaitmeninės pertvarkos ir žaliojo kurso, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės atsigavimo po COVID-19 politikos akcentavimui. Norėdama kartu su kitais partneriais rasti novatoriškų sprendimų, padedančių įgyvendinti teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, atitinkančią darnaus vystymosi tikslus, ir didinti Europos atsparumą, klestėjimą ir konkurencingumą – visų pirma mikroįmonių ir MVĮ – ir remti ekonominę bei socialinę gerovę, Europa turi iki šiol neregėtu mastu bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu. Skatinant perėjimą prie atsparesnės Europos ekonomikos, tvarios Europos ekonomikos kūrimo procese yra būtinas įtraukus ekonomikos atsigavimas, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje, kartu sukuriant naujas galimybes darbuotojams. Socialinės inovacijos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį šiuose procesuose.

5.2.

Abipusis atvirumas, laisvas keitimasis idėjomis ir bendras sprendimų kūrimas atlieka labai svarbų vaidmenį siekiat įgyti fundamentinių žinių ir jas plėtoti ir yra esminiai gyvybingos inovacijų ekosistemos elementai, nes ES veiksmams būdingas atviras bendradarbiavimas vyksta pakitusioje pasaulinėje aplinkoje.

5.3.

Piliečių ir ateities kartų gerovė labai priklauso nuo to, ar pavyks sutelkti pasaulio tyrėjus ir novatorius. Kaip matyti iš pastarojo meto pasaulinės pandemijos, tarptautinio bendradarbiavimo tokiais klausimais kaip visuotinė sveikata stiprinimas padeda mums pasiekti proveržio inovacijų. ES turėtų remti pastangas siekti nusistatytų atviro strateginio savarankiškumo tikslų ir kartu tam tikrose srityse diferencijuoti dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis (5).

5.4.

Atsižvelgdama į dabartines pasaulines tendencijas, ES turėtų rodyti pavyzdį propaguodama taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą. Reikia atgaivinti daugiašalę tvarką, kad ji atitiktų savo paskirtį padėti spręsti pasaulinius uždavinius ir reaguoti į didėjančius piliečių reikalavimus užtikrinti skaidrumą, kokybę ir įtrauktį. ES taip pat turėtų skatinti pagrindinių daugiašalių tarptautinių institucijų plataus užmojo modernizavimą, laikydamasi bendro veiksmų plano dėl atviro abipusio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasaulio mastu reaguoti į pasaulinius iššūkius ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

5.5.

ES taip pat turi imtis pasaulinių standartų nustatymo lyderės pozicijos ir tai turėtų būti stiprinama aktyviau tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant MVĮ palankių mokslinių tyrimų, atliekamų prieš pradedant rengti standartus, ir mokslinių tyrimų, susijusių su standartizavimu, srityse. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti MVĮ paramos priemones visose intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityse.

5.6.

EESRK visapusiškai remia intelektinės nuosavybės veiksmų planą (6) ir mano, kad tai labai geras ir holistinis požiūris siekiant modernizuoti ES intelektinės nuosavybės sistemą. Bendrosios patentų sistemos įgyvendinimo pradžia turi būti svarbus prioritetas, reikšmingai padidinsiantis ES įmonių konkurencingumą.

5.7.

Kai kurios šalys technologijų srities lyderystės vis dažniau siekia diskriminacinėmis priemonėmis ir mokslinius tyrimus bei inovacijas dažnai paverčia įtakos pasaulyje didinimo ir socialinės kontrolės įrankiu. Būtina ne tik didinti ES gerovę ir ekonominį konkurencingumą, bet ir stiprinti jos gebėjimą savarankiškai rasti šaltinių, iš kurių jos piliečiai būtų aprūpinami svarbiausiomis saugiomis ir patikimomis technologijomis ir paslaugomis. ES taip pat turėtų inicijuoti naujų pasaulinių normų, tarptautinių standartų ir bendradarbiavimo sistemų tokiose srityse kaip skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, ir kitos naujos technologijos, kūrimą. ES pranašumai – demokratija ir reguliavimas – yra privalumai, padėsiantys kurti geresnį pasaulį, o ES, kaip taikos proceso dalyvės, patikimumas ir saugumo bei gynybos struktūros gali padėti remti daugiašales pastangas išlaikyti, palaikyti ir kurti taiką.

5.8.

EESRK buvo diskusijų dėl dirbtinio intelekto (DI) centre nuo tada, kai 2017 m. paskelbė pirmąją savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto (7) ir per pastaruosius porą metų parengė dar keletą nuomonių šia tema (8). EESRK pasisako už žmogaus atliekamą DI procesų valdymą, kurį vykdant žmonės ne tik toliau valdo DI technine prasme, bet ir išlaiko galimybę nuspręsti, ar, kada ir kaip jį apskritai naudoti mūsų visuomenėje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į DI poveikį darbo vietoms, į tai, kaip svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp reguliavimo, savireguliacijos ir etikos gairių, ir, be kita ko, į DI poveikį vartotojams. EESRK šiuo metu rengia oficialią nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto (9).

5.9.

ES gebėjimą būti pasaulinio masto veikėja taip pat užtikrina ES išorės veiksmų ir jos vidaus politikos nuoseklumas visose valstybėse narėse. Vieninga ir nuosekli ES pozicija yra būtina siekiant stabilizuoti mūsų partnerystes ir aljansus su trečiosiomis šalimis, remti daugiašales ir regionines organizacijas ir derėtis dėl labiau interesais pagrįsto požiūrio į pasaulines viešąsias gėrybes.

---

(1)  Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas Tarybai „Europos mokslinių tyrimų erdvės atnaujinimas – kaip pasirengti plataus užmojo ateinančiam dešimtmečiui tinkamos EMTE įgyvendinimui?“ ir „Nauja Europos mokslinių tyrimų erdvė: Taryba priėmė išvadas“ (pranešimas spaudai, 2020 m. gruodžio 1 d.).

(2)  The European Code of Conduct for Research Integrity, www.allea.org [accessed 6 June 2021].

(3)  EESRK nuomonė dėl „Naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (EMTE)“ (OL C 220, 2021 6 9, p. 79).

(4)  https://www.scholarsatrisk.org/2021/08/urgent-appeal-to-european-governments-and-eu-institutions-take-action-for-afghanistans-scholars-researchers-and-civil-society-actors/

(5)  Bendradarbiavimo su ELPA šalimis, Vakarų Balkanais, Turkija, šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ir Jungtine Karalyste integravimas, ES partnerystės su Afrika, Lotynų Amerika ir kitais regionais stiprinimas ir t. t.

(6)  EESRK nuomonė „Intelektinės nuosavybės veiksmų planas“ (OL C 286, 2021 7 16, p. 59).

(7)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(8)  OL C 440, 2018 12 6, p. 1, OL C 440, 2018 12 6, p. 51, OL C 240, 2019 7 16, p. 51, OL C 47, 2020 2 11, p. 64; OL C 364, 2020 10 28, p. 87.

(9)  INT/940 – Dirbtinio intelekto reglamentas (OL C 517, 2021 12 22, p. 61).