Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

(COM(2021) 87 final 2021/48 (NLE))

(2021/C 341/04)

Pagrindinis pranešėjas

Anastasis YIAPANIS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2021 5 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis ir 188 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Biuro sprendimas	2021 3 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	160 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad galutiniai bendrųjų įmonių veiklos rezultatai yra itin svarbūs Europos ekonomikos ateičiai. Dabar pats laikas sutelkti visus įmanomus išteklius ir transformuoti mūsų ekonomiką, įgalėjant proveržio technologijas ir tvarius ekonomikos modelius.

1.2

Sąveika ir bendradarbiavimas su kitomis Europos partnerystėmis turėtų būti sutelkti į strateginius ir į poveikį orientuotus rezultatus. Įvairių Sąjungos finansavimo programų ir Sąjungos politikos priemonių sinergija, taip pat sinergija su ES ir nacionaliniu finansavimu, skiriamu valstybių narių lygmeniu, yra būtina, norint užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai padarytų didžiausią galimą poveikį.

1.3

Neaišku, ar Europos partnerystės bus atviros kiek galima didesniam suinteresuotųjų subjektų skaičiui ir kaip tai bus pasiekta. EESRK mano, kad visų bendrųjų įmonių veikla turėtų remtis atviro dalyvavimo ir skaidrumo principais.

1.4

Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų tiek kaip ekspertines žinias teikiančių subjektų, tiek kaip komunikacijos kanalų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus, kad bendrųjų įmonių veikla būtų sėkminga. EESRK ragina vesti nuolatinį pilietinės visuomenės dialogą veikiančiose bendrųjų įmonių patariamosiose grupėse ir įtraukti atitinkamus socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendrųjų įmonių suinteresuotųjų subjektų grupes.

1.5

Dėl įvairiausių taisyklių, taikomų skirtingose bendrosiose įmonėse, trūksta aiškumo, taigi EESRK ragina kiek galima labiau suderinti požiūrį, kartu atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės specifiką.

1.6

EESRK nerimauja, kad organizacijų, kurios galėtų būti privačiomis keleto bendrovių steigėjomis, skaičius yra ribotas. Komitetas ragina užtikrinti atvirą ir skaidrią asocijuotųjų narių atranką. Bendrosios įmonės turėtų stengtis pritraukti narių iš kiek galima daugiau valstybių narių. Narystės nauda yra ribota, kadangi finansavimui taikomas atviro kvietimo teikti pasiūlymus principas. Todėl privačių vietų valdyboje skaičių reikėtų padidinti taip, kaip Netaršios aviacijos bendrojoje įmonėje.

1.7

26 straipsnio 4 dalies b punktas turėtų būti pakeistas taip: „narių ir prisidedančių partnerių finansiniai įnašai bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti“. Prisidedančių partnerių vaidmuo yra neaiškus dalyvavimo veikloje, įsitraukimo į valdymą, naudos skiriant finansinį įnašą požiūriu ir kitais aspektais.

1.8

Reikia užtikrinti kiek galima didesnį ES finansavimo sverto poveikį ir skatinti privačius įnašus, kurie atspindėtų įnašų mokėtojų pajėgumą. EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kad MVĮ patiriamos metinės išlaidos turėtų būti daug mažesnės, ir pritaria tam, kad dalis bendrųjų įmonių biudžeto būtų skirta MVĮ veiklai.

1.9

EESRK ragina tiksliai paaiškinti procedūrą, skirtą kiekvienos bendrosios įmonės darbo programai sudaryti, ir įtraukti ją į Reglamento I dalį. Galimybė susipažinti su visais galutiniais mokslinių tyrimų rezultatais turėtų būti suteikta visiems ES suinteresuotiesiems subjektams.

1.10

EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą atsisakyti įpareigojimo partneriams pranešti apie netinkamas finansuoti išlaidas ir ketinimą vengti dvigubo audito.

1.11

Reikia ginti pačios ES interesus ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei Europos inovacinius pajėgumus. EESRK aiškiai pažymi, kad bendrųjų įmonių atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti tinkamai panaudoti ES pramonėje diegiant Europos technologijas.

1.12

Europos inovacijos ir patentai turėtų būti gerai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Europos bendrojo patento įgyvendinimas yra privalomas ir nors intelektinė nuosavybė ir patentai yra labai svarbūs, jie neminimi Komisijos teisėkūros pasiūlyme.

1.13

EESRK palankiai vertina stebėsenos įpareigojimus, kuriais siekiama užtikrinti MVĮ įtrauktį, geografinę sudėtį ir bendro finansavimo normą. Taip pat reikėtų nustatyti kokybinius rodiklius, pavyzdžiui, sukurtų inovacijų tipą, privalumus pilietinei visuomenei ir sukurtų naujų darbo vietų skaičių.

2.   Įžanga

2.1

Europos ekonomikos gaivinimo strategija yra labai aiški ir remiasi dvejopa – žaliąja ir skaitmenine – pertvarka, ja taip pat norima spręsti strateginės priklausomybės įvairiose srityse problemą. Šiuo požiūriu bendrosioms įmonėms tenka labai svarbus vaidmuo sutelkiant įvairių ekonomikos sektorių kompetenciją, gerinant įgūdžius ir stiprinant pramonės bazę.

2.2

Europos Komisija siūlo pagal programos „Europos horizontas“ II veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ sukurti devynias bendrąsias įmones: Europos žiedinė biožaliavinė ekonomika, Netarši aviacija, Švarusis vandenilis, Europos geležinkeliai, Visuotinė sveikata EDCTP3, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyva, Bazinės skaitmeninės technologijos, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa ir Pažangieji tinklai ir paslaugos.

2.3

Visų bendrųjų įmonių darbotvarkės turėtų remtis Europos žaliuoju kursu (1), Europos skaitmenine strategija (2), Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (3) ir perimti tikslus, iškeltus atnaujintoje 2020 m. pramonės strategijoje (Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo) (4). Į jas reikėtų įtraukti ES socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, MVĮ, viešasias valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Iki šiol tai nepadaryta.

2.4

Pagrindinis bendrųjų įmonių tikslas – skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje Sąjungoje, kartu spartinant ekonominę, socialinę, skaitmeninę ir ekologinę pertvarką. Akivaizdu, kad bendrosios įmonės gali sukurti tvirtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuri būtų pajėgi stiprinti ES lyderystę, didinti konkurencingumą ir augimą ir kaupti žinias, ekspertines žinias ir mokslinę kompetenciją iš Sąjungos ir trečiųjų šalių. Nepaprastai svarbu, kad žiniomis dalytųsi visi regionai, taip pat piliečiai ir įmonės.

2.5

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs tvariam Europos ekonomikos gaivinimui po pandemijos, nes jie užtikrina ekonomikos konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, tvarų augimą ir prisideda prie Europos savarankiškumo. Tik daug investuodama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ES įsigalės pasaulio arenoje. Dabar pats laikas sutelkti visus įmanomus išteklius ir transformuoti mūsų ekonomiką, įgalėjant proveržio technologijas ir tvarius ekonomikos modelius.

2.6

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas požiūriu ES atsilieka nuo kitų pasaulio regionų, ypač JAV ir Azijos. Tas pats pasakytina ir apie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų perkėlimo į inovatyvius produktus ir paslaugas apimtis ir spartą. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos tai nepriimtina ir Europa pasauline lydere galės tapti tik tokiu atveju, jeigu ji pasinaudos programos „Horizontas 2020“ suteiktu pagreičiu. EESRK jau perspėjo, kad „Europoje sukurtos technologijos pernelyg dažnai komercializuojamos kitur. ES nesugebėjo sukurti technologijų milžinų. Per mažai jaunų pirmaujančių novatoriškų įmonių išauga į dideles MTTP imlias įmones“ (5).

3.   Bendrosios pastabas

3.1

Bendrosios įmonės sutelkia Europos, nacionalines ir privačias lėšas tais atvejais, kai norima suvienyti svarbiausius suinteresuotuosius subjektus Europos mokslinių tyrimų arenoje, kuri apima ir asocijuotas šalis. EESRK mano, kad galutiniai šių įmonių veiklos rezultatai yra nepaprastai svarbūs Europos ekonomikos ateičiai.

3.2

Kiekvienos bendrosios įmonės veikla turi būti visiškai skaidri ir paremta plataus užmojo tikslais. Sąveika ir bendradarbiavimas su kitomis Europos partnerystėmis, o ypač su kai kuriomis iš 120 programos „Horizontas 2020“ partnerystės iniciatyvų, turėtų būti nukreipti į strateginius ir į poveikį orientuotus rezultatus. Galiausiai, „sinergijos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir Sąjungos politikos kryptimis, t. y. su struktūriniais fondais, taikant suderintas taisykles yra labai svarbios siekiant užtikrinti didžiausią mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų poveikį“ (6).

3.3

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą atverti Europos partnerystes kiek galima didesniam suinteresuotųjų subjektų skaičiui, tačiau nėra aišku, ar tai bus padaryta ir kaip tai bus iš tiesų pasiekta. Privačių steigiančiųjų narių yra palyginti nedaug, tuo tarpu asocijuotuosius narius atrinks ribotą narių skaičių turinti valdyba. Taip pat neaišku, kaip prisidedantieji partneriai bus skatinami prisijungti prie bendrųjų įmonių. Galiausiai, EESRK mano, kad bendrųjų įmonių veiklai turi būti taikomi atviro dalyvavimo ir skaidrumo principai.

3.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento II dalyje kartais kalbama apie skirtingus požiūrius ir organizacines taisykles, taikomus bendrosioms įmonėms. Reikia užtikrinti kiek galima didesnį ES finansavimo sverto poveikį ir skatinti privačius įnašus, kurie atspindėtų įnašų mokėtojų pajėgumą.

3.5

Geografiškai subalansuoto atstovavimo organizacinę taisyklę numato tik Europos geležinkelių bendroji įmonė. Be to, nors bendrųjų įmonių tarpusavio bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus, jis siejamas tik su Netaršios aviacijos ir SESAR bendrosiomis įmonėmis.

3.6

EESRK taip pat pažymi, kad Švaraus vandenilio, EDCTP 3, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų ir Bazinių skaitmeninės technologijų bendrųjų įmonių atveju neminima asocijuotųjų narių atranka. Be to, kai kuriais atvejais juos turi patvirtinti Komisija, o kitais – tiesiog atrinkti valdyba. EESRK mano, kad vienodos taisyklės suteiktų daugiau aiškumo.

3.7

EESRK yra sunerimęs, kad organizacijų, kurios galėtų būti privačiomis keleto bendrovių steigėjomis, skaičius yra ribotas. Labai svarbu, kad bendrosios įmonės būtų kiek galima plačiau pasiekiamos ir prieinamos. EESRK ragina atlikti išsamią analizę, daug dėmesio skiriant siūlomų narių steigėjų skaičiaus išplėtimui visoms bendrosioms įmonėms ir atvirumui ir skaidrumui atrenkant asocijuotuosius narius. Be to, siekiant užtikrinti nuoseklumą su nacionaline ir regionine politika, bendrosios įmonės turėtų stengtis pritraukti narių iš kiek galima didesnio valstybių narių skaičiaus. Narystės nauda yra ribota, kadangi finansavimui taikomas atviro kvietimo teikti pasiūlymus principas. Todėl EESRK mano, kad reikėtų didinti privačių subjektų vietų valdyboje skaičių, kaip yra Netaršios aviacijos bendrosios įmonės atveju.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Valstybių narių struktūrinės inovacijų ekosistemos skiriasi ir sėkmingi moksliniai tyrimai ir inovacijos vystomi skirtingai. EESRK ragina siekti, kad visos valstybės narės investuotų ir dalyvautų, ypač tos, kurios yra mažiau pažangios. Bendrųjų įmonių veiklą reikia sinchronizuoti su kitomis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (7). Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti struktūruotais ryšiais susieti savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus ir bendrųjų įmonių strategines mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes bei ieškoti sinergijos, įskaitant ir su nacionalinio lygmens finansavimo programomis.

4.2

EESRK palankiai vertina beveik 10 mlrd. EUR dydžio įnašą iš ES biudžeto. Komitetas mano, kad jį būtų galima padidinti tam tikruose svarbiuose sektoriuose, kad būtų galima sutelkti papildomų išteklių iš privataus sektoriaus ir valstybių narių biudžetų. 2020 m. gruodžio mėn. susitarimas dėl daugiametės finansinės programos, kuriuo programoms „NextGenerationEU“ ir „Europos horizontas“, numatoma skirti 5 mlrd. EUR, turėtų papildyti bendrųjų įmonių finansavimą, apimant tuos sektorius, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir tuos, kurie susiję su strategine priklausomybe. Tačiau 26 straipsnio 4 dalies b punktas turėtų būti pakeistas taip „narių ir prisidedančių partnerių finansiniai įnašai bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti“.

4.3

EESRK prašo daugiau aiškumo, skaidrumo ir atlikti ex ante ekonominio naudingumo analizę dėl pasiūlymo sukurti bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį visoms bendrosioms įmonėms, siekiant įvertinti, ar bus realios papildomos vertės ir ar bus padidintas efektyvumas. Be to, EESRK tikisi, kad netiesioginio aptarnavimo padalinio valdymas bus visiškai skaidrus piliečiams ir įmonėms ir kad bus pasinaudota pažangiausiomis turimomis technologijomis, įskaitant blokų grandines, didžiųjų duomenų analizę ir kt.

4.4

Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus, kad bendrosios įmonės būtų sėkmingos. Jos turėtų būti visapusiškai įtrauktos tiek kaip ekspertinių žinių teikėjos, tiek kaip komunikacijos kanalai, kad pažanga ir galutiniai rezultatai pasiektų visą Europos verslo bendruomenę, taip pat darbuotojus, vartotojus ir piliečius. EESRK ragina vesti nuolatinį pilietinės visuomenės dialogą su esamomis bendrųjų įmonių konsultacinėmis grupėmis ir įtraukti atitinkamus socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į suinteresuotųjų subjektų grupes.

4.5

EESRK laikosi nuomonės, kad bendrosios įmonės turi būti organizuojamos skirtingai, nes jos kuriamos skirtinguose, savo specifinių ypatumų turinčiuose sektoriuose. Tačiau visoms bendrosioms įmonėms reikėtų aiškiai nustatyti visų suinteresuotųjų subjektų atviro dalyvavimo ir MVĮ prieigos principus. Šiuo metu taip nėra. EESRK minėjo, kad „nepaisant ankstesnių pastangų įgyvendinant bendrąsias programas, MVĮ turėtų būti labiau įtrauktos į veiklą, kuri grindžiama moksliniais tyrimais ir inovacijomis, o programa „Europos horizontas“ yra geriausia galimybė MVĮ prisijungti“ (8).

4.6

MVĮ turi bendrų problemų ir joms reikia paramos, kad jos galėtų plėstis ir pasiekti tarptautines rinkas. EESRK sutinka, kad MVĮ metinės administracinės išlaidos turėtų būti gerokai mažesnės nei didelių įmonių. Tačiau neaišku, kodėl MVĮ atstovai yra įtraukti tik į kai kurias valdybas (pvz., Žiedinės biožaliavinės ekonomikos, Netaršios aviacijos bendrųjų įmonių).

4.7

EESRK mano, kad dalis bendrųjų įmonių biudžeto turėtų būti skirta MVĮ veiklai. Toks biudžetas turėtų būti pateiktas kiek galima greičiau po to, kai bus sukurtos bendrosios įmonės ir apie jį reikėtų aiškiai skelbti oficialioje kiekvienos bendrosios įmonės interneto svetainėje.

4.8

Komisija turi užtikrinti, kad visi norintys dalyviai, sureagavę į kvietimus teikti pasiūlymus dėl visų bendrųjų įmonių, turėtų prieigą prie finansavimo ir kad projektų pasirinkimas būtų skaidrus ir teisingas. EESRK perspėja dėl galimybės, jog kai kurios organizacijos, kurios gauna bendrąsias įmones steigusių narių paramą, gali gauti tam tikrą lengvatinę prieigą. Tokiu būdu programa taptų didele subsidijavimo schema, o tai EESRK yra visiškai nepriimtina.

4.9

EESRK ragina tiksliai paaiškinti procedūrą, skirtą kiekvienos bendrosios įmonės darbo programai sudaryti, ir įtraukti ją į Reglamento I dalį. Akivaizdu, kad reikia vengti situacijos, kai bendrosios įmonės finansuoja mokslinių tyrimų programas, kurias įmonės ir taip būtų įgyvendinę. Galiausiai, EESRK ragina galutinius mokslinių tyrimų rezultatus paskelbti visiems ES suinteresuotiesiems subjektams.

4.10

Kalbant apie supaprastinimą, EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą atsisakyti įpareigojimo partneriams pranešti apie netinkamas finansuoti išlaidas ir ketinimą vengti dvigubo audito. Komitetas taip pat teigiamai vertina tai, jog buvo atsisakyta papildomos veiklos išlaidų audito, kurį atliktų bendroji įmonė ar kita ES institucija.

4.11

Kad bendrųjų įmonių veikla būtų sėkminga, nepaprastai svarbu pritraukti kiek galima daugiau tarptautinių suinteresuotųjų subjektų. Tačiau reikia palaikyti pačios ES interesus ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Europos inovacinius pajėgumus. EESRK aiškiai pažymi, kad bendrųjų įmonių atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti panaudoti ES pramonėje diegiant Europos technologijas.

4.12

EESRK jau minėjo, kad „ES negali išlikti lydere inovacijų srityje be tinkamus įgūdžius turinčių žmonių ir pažangios intelektinės nuosavybės politikos. Turime užtikrinti, kad Europos inovacijos ir patentai būtų tinkamai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Todėl būtinas bendro galiojimo Europos patentas“ (9). Pavyzdžiui, 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europa – 11,3 proc. (10). Intelektinė nuosavybė ir patentai yra vienas iš svarbiausių klausimų, tačiau, deja, jie nepaminėti Komisijos pasiūlyme.

4.13

EESRK palankiai vertina 171 straipsnį, skirtą bendrųjų įmonių veiklos stebėsenai ir vertinimui. Komitetas ypač palankiai vertina stebėsenos įpareigojimus, susijusius su MVĮ įtrauktimi, geografine sudėtimi ir bendro finansavimo norma. Tačiau EESRK siūlo žodį „periodiškai“ pakeisti žodžiu „kasmet“ arba „kas dvejus metus“, kad būtų išvengta dviprasmiškumo. Dėl tos pačios priežasties Komisija turėtų aiškiai nurodyti, kuri tarnyba atsakinga už stebėsenos veiklą.

4.14

EESRK laikosi nuomonės, kad „socialinės ir ekonominės sistemos pažangumas negali būti matuojamas remiantis tik kiekybiniais rodikliais, pvz., išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms; taip pat reikėtų pasinaudoti kokybiniais rodikliais tokiais kaip pvz., sukurtų inovacijų rūšis, nauda pilietinei visuomenei ir sukurtų naujų darbo vietų skaičius“ (11).

---

(1)  COM(2019) 640 final.

(2)  COM(2020) 67 final.

(3)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.

(4)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_1884.

(5)  OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(6)  OL C 62, 2019 2 15, p. 33.

(7)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(8)  OL C 62, 2019 2 15, p. 33.

(9)  OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(10)  World Intellectual Property Indicators 2020.

(11)  OL C 440, 2018 12 6, p. 73.