52021AE1716

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE1716 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE1716

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021) 350 final)

EESC 2021/01716

OL C 105, 2022 3 4, p. 63–76 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 4

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/63

(COM(2021) 350 final)

(2022/C 105/10)

Pranešėja

Sandra PARTHIE

Bendrapranešėjis

Dirk BERGRATH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 7 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 9 30
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 21
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	194 / 0 / 0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nuosekli pramonės strategija turėtų būti sutelkta į du aspektus: atsigavimą po pandemijos ir atkūrimą bei atsparumą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina raginimą kartu kurti perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ateities trajektorijas ir pabrėžia, kad tai turi būti daroma bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. EESRK mano, kad pirmasis žingsnis siekiant sėkmingai ir nuosekliai įgyvendinti pramonės strategiją – sukurti tinkamą sistemą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama konkurencingumui ir inovacijoms. Šie elementai turėtų būti nagrinėjami kiekvienoje ekosistemoje, nustatant aiškius tikslus ir uždavinius.

1.2.

Šiomis aplinkybėmis EESRK ragina nustatyti specialius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais būtų vertinamas ne tik ekosistemos konkurencingumas, bet ir horizontalieji klausimai, ir pabrėžia, kad reikia reguliariai vertinti pasirinktus rodiklius ir laikui bėgant juos pritaikyti arba keisti.

1.3.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą išlaikyti ir plėsti Europos pramonės ir gamybos bazę ir pabrėžia, kad socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį ir juos reikia įtraukti į Europos pramonės ateities formavimą. EESRK taip pat ragina suderinti numatytas poveikio klimatui neutralizavimo ir skaitmeninės pertvarkos priemones su socialinės gerovės ir tvaraus augimo tikslu.

1.4.

1.5.

Deja, kai kuriose srityse pandemijos metu padidėjo atotrūkis tarp klestinčių ir ne tokių klestinčių ES valstybių narių. Dėl to socialinei ir ekonominei sanglaudai kyla dar didesnis pavojus. „Next Generation ES“ yra precedento neturinti priemonė šiam poveikiui sušvelninti, ir ja turi būti naudojamasi siekiant geresnės Europos valstybių narių ir regionų konvergencijos, taip pat atsižvelgiant į dvejopą perėjimą prie tvarios ir skaitmeninės Europos.

1.6.

Pasirodo, kad pramonės aljansų kūrimas yra sėkmingas būdas plėtoti plataus masto ir tarpvalstybinius pramonės projektus strateginėse srityse. Šie pramonės aljansai ir bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra labai svarbūs siekiant atgaivinti ir skatinti Europos standartus ir pagrindines technologijas, ypač tose srityse, kuriose pati rinka negali pasiekti tinkamų rezultatų arba yra iškraipoma.

1.7.

Mūsų nuomone, siekiant sėkmingai įgyvendinti tokius projektus reikia glaudžiai bendradarbiauti su darbuotojų atstovais ir profesinėmis sąjungomis, taip pat su įmonių atstovais ir darbdavių federacijomis, kad būtų galima panaudoti jų praktinę patirtį ir kuo labiau mažinti netikrumą vykstant pertvarkai. Kartu su šiais veiksmais turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas, susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesų poveikiu vertės kūrimui, užimtumui ir įgūdžiams, reikalingiems pramonės gamybai ir žiedinei ekonomikai.

1.8.

Labai svarbu nustatyti aiškias ir tinkamas priemones, kuriomis būtų remiamos Europos LMMVĮ (1), ir EESRK pritaria ketinimui visų dydžių įmonėms teikti prieinamą paramą, kad jos galėtų diegti inovacijas ir visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimu. Taip pat būtina persvarstyti politiką, kuria siekiama spręsti įdarbinimo problemas, su kuriomis susiduria įmonės, ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat reikalinga verslui palanki aplinka ir investicijos į socialinę infrastruktūrą, darbuotojų įgūdžius ir mokymą, taip pat deramas darbo sąlygas.

1.9.

Stygius strateginėse vertės grandinėse, taip pat kvalifikuotų darbuotojų stygius mažina Europos pramonės pajėgumą greitai atsigauti po pandemijos. Labai svarbu, kad valstybės narės ir ES ryžtingai veiktų spręsdamos problemas, susijusias su strategine priklausomybe (2), be kita ko, pasitelkdamos reindustrializaciją, žiedinę ekonomiką, prekybos politiką ir su įgūdžiais susijusias priemones. Apskritai įmonės yra geriausiai pasirengusios peržiūrėti ir pataisyti savo tiekimo grandines ir joms reikėtų padėti vykdyti šią veiklą.

1.10.

ES turi likti atvira, sąžininga ir turėti vertybinį pagrindą, kad pritrauktų investuotojų ir remtų savo ekonominę veiklą. Vis dėlto EESRK pritaria atvirai ir sąžiningai bendrajai rinkai, kurioje Europos įmonės galėtų konkuruoti užsienio rinkose, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų investuojama į skaitmeninius sprendimus, kuriais būtų sukuriama pridėtinė vertė Europos ekonomikai. Ekonomikos skaitmeninimas turėtų būti skatinamas įtraukiai, užkertant kelią bet kokiai skaitmeninei diskriminacijai.

1.11.

EESRK nuomone, Komisijos paskelbtų priemonių rinkinys nesąžiningos konkurencijos dėl užsienio subsidijų problemai spręsti taip pat turėtų būti pasitelktas kaip priemonė Europai reindustrializuoti ir jos pramonės vertės grandinėms remti. EESRK taip pat remia Europos gamybos grandinių kartografavimą – pramonė turėtų būti šio atkūrimo veiksmų lyderė – ir ragina pasauliniu lygmeniu skatinti Europos standartus.

2. Europos Komisijos komunikatas

2.1.

Šis komunikatas yra 2020 m. kovo 10 d. paskelbtos naujosios Europos pramonės strategijos atnaujinimas. Atnaujintoje strategijoje siekiama užfiksuoti pandemijos krizės poveikį Europos ekonomikai ir pramonei, apžvelgti krizės metu įgytą patirtį ir išdėstyti politikos prioritetus pagal tris pagrindines kryptis:

—	bendrosios rinkos atsparumo didinimas;

—	Europos strateginės priklausomybės klausimo sprendimas;

—	žaliosios ir skaitmeninės ES pramonės pertvarkos spartinimas.

2.2.

Atnaujinime taip pat pateikiamas bendrosios rinkos atsparumo ir veikimo vertinimas, kiekvienos pramonės ekosistemos poreikių vertinimas, nustatomos strateginės priklausomybės sritys pagrindinėse pažeidžiamose ekosistemose ir siūlomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) strategijos įgyvendinimui stebėti. Į jį įtrauktas ir MVĮ aspektas su konkrečiai pritaikyta finansine parama bei priemonėmis, kurios MVĮ bei startuoliams suteiktų galimybę pasinaudoti dvejopa pertvarka.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pritaria atnaujintai pramonės strategijai. Ją reikėjo peržiūrėti, nes COVID-19 krizė į sunkią padėtį įstūmė Europos ekonomiką ir pramonės vertės grandines, labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, taip pat piliečius – ypač jaunimą, darbo netekusius ir mažai uždirbančius žmones bei pažeidžiamas grupes, kaip antai negalią turinčius asmenis ir moteris.- Taip pat būtina atlikti ir kitų atskleistų tiekimo grandinių silpnųjų vietų, priklausomybių ir spragų vertinimą, pagrįstą įrodymais, kad šiuos klausimus būtų galima sėkmingai spręsti. EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išlaikyti ir plėsti savo pramonės ir gamybos bazę ir pabrėžia, kad socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį ir juos reikia įtraukti į Europos pramonės ateities formavimą. Konkrečiai kalbant, EESRK pabrėžia lemiamą socialinio dialogo, socialinių partnerių, kolektyvinių derybų ir darbuotojų dalyvavimo, taip pat pilietinės visuomenės įsitraukimo vaidmenį įgyvendinant konkurencingą pramonės politiką.

3.2.

Nepaisant to, iki COVID-19 buvusios problemos neišnyko, todėl reikia siekti suderinamumo su 2020 m. Europos pramonės strategijoje siūlomomis priemonėmis. Atsigavimui prireiks laiko, o iki tol būtina ir toliau remti Europos pramonę, bendroves ir darbuotojus. Įgyvendinant dvejopos pertvarkos uždavinį, susijusį su klimato kaitos problemų sprendimu ir skaitmeninimo skatinimu, bendrovės ir valstybės institucijos turi dėti pastangų ir imtis pagrindinio vaidmens įgyvendinant Europos pramonės strategiją. EESRK pabrėžia, kad priemonės, numatytos poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninės pertvarkos tikslams pasiekti, turi derėti su socialinės gerovės kūrimo ir tvaraus augimo tikslais, kad būtų galima įgyvendinti teisingą pertvarką, nė vieno nepaliekant užnugaryje. Be to, būtina ne tik sutelkti dėmesį į atsigavimą po COVID-19 krizės, bet ir remtis ilgalaikiu požiūriu į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat našumą ir konkurencingumą apskritai.

3.3.

Komitetas sutinka, kad padidėjo vertės grandinių atsparumo reikšmė, ir remia Komisijos pastangas užtikrinti tiekimo grandines bei stiprinti verslo atsparumą, nes tai yra svarbu ES ekonomikai, o COVID-19 pandemija atskleidė netikėtas spragas, įskaitant bendrojoje rinkoje. Stipria horizontalia pramonės politika turėtų būti stiprinama Europos pramoninė bazė be papildomo kišimosi į rinkos rezultatus. EESRK atkreipia dėmesį į inovacijų svarbą. Naujų būdų užtikrinti tinkamą tiekimo saugumą paieškos ir gebėjimo pašalinti sutrikimus stiprinimas turėtų būti įtrauktas į politinę, o svarbiausia – į įmonių darbotvarkę.

3.4.

Įgūdžių vaidmuo stiprinant dvejopą pertvarką ir indėlis į ekonomikos gaivinimą yra svarbiausias. ES galės būti geopolitine galybe tik tokiu atveju, jei turės konkurencingą pramoninę bazę su stipriomis bendrovėmis ir aukštos kvalifikacijos darbuotojais, gamybos priemonėmis ES teritorijoje ir aiškias bei sąžiningas vidaus rinkos taisykles. EESRK remia Įgūdžių pakto iniciatyvą, kurios paskirtis yra suaugusių darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo veiksmų skatinimas. Veiksmus pagal šį paktą, kaip antai partnerystės įgūdžių srityje plėtotę vienoje ekosistemoje, įskaitant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, geriausia plėtoti sektorių lygmeniu, įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas. Taip pat svarbu, kad nacionalinės įgūdžių tobulinimo iniciatyvos skatintų darbdavius teikti galimybių mokytis. Šiuo atžvilgiu ypač svarbus yra teritorinis aspektas; darbo rinkos turėtų būti tinkamai įvertinamos, siekiant visuose regionuose kurti naujas darbo vietas. EESRK stebės šiuos aspektus ir ragina Komisiją bei valstybes nares įtraukti socialinius partnerius bei pilietinę visuomenę į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) planų, kurie turės būti suderinti su Europos žaliuoju kursu ir Pramonės strategija, stebėseną bei įgyvendinimą. Europai reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, prisitaikiusios prie pokyčių, su kuriais susiduria ekonomika. Sėkmingai tobulinti įgūdžius ir perkvalifikuoti yra didžiulis uždavinys (3).

3.5.

EESRK džiaugiasi išsamia COVID-19 pandemijos poveikio analize, kuri buvo atlikta įgyvendinant šią strategiją. Remiantis siūloma nuolatinės stebėsenos ir stebėjimo veikla bei priemonėmis, kaip antai metine bendrosios rinkos ataskaita ar svarbiausių žaliavų stebėsena, galima sukurti labai naudingų duomenų rinkinius, skirtus Europos pramonės pajėgumų būklei vertinti ir horizontaliai pramonės politikai, kuri grąžintų Europai pasaulio lyderės statusą, formuoti.

3.6.

Tačiau strategijų ir planų rinkinio, pvz., dėl žaliojo kurso ar priemonės „Next Generation ES“ nepakaks, jeigu jie nebus įgyvendinami. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įvairūs Europos ekonomikos gaivinimo planai būtų suderinti su būtina reguliavimo sistema ir paskatomis, kad pramonės sektorius, jo bendrovės ir darbuotojai galėtų žengti į tvarią ir skaitmeninę ateitį.

3.7.

Remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, toks platus valstybės lėšų naudojimas turėtų būti nukreiptas į socialinio tvarumo ir solidarumo principą. Tai turėtų būti pagrindinis atnaujintos strategijos įgyvendinimo principas. Atsižvelgiant į šių uždavinių mastą, išteklių, kuriuos šiuo metu skiria Teisingos pertvarkos fondas, nepakaks, kad būtų sukurtos pakankamos perspektyvos nukentėjusiems regionams ir darbuotojams struktūrinių pokyčių proceso metu. Teisinga pramonės sektoriaus pertvarka galės būti sėkminga tik tuomet, jei bus įgyvendinama koordinuotai. EESRK mano, kad viešosios investicijos turėtų būti vykdomos per plačias ir atviras tyrimų programas, tokias kaip „Europos horizontas“, kad subsidijos nebūtų skiriamos daugiau su rinka susijusiai veiklai.

3.8.

Pramonės ir prekybos politika yra tarpusavyje susijusios ir turi viena kitą stiprinti bei padėti šalinti rinkos iškraipymus. Užtikrinimas, kad ES liks atvira prekybai ir investicijoms yra būtina atsparumo užtikrinimo sąlyga. Prekyba gali padėti įvairinti tiekimo grandines ir suteikti ES laisvą prieigą prie išteklių, kurie yra ypač svarbūs mūsų gebėjimui diegti naujoves ir didinti gamybos mastus (4). ES prekybos politika gali padėti didinti mūsų konkurencingumą pasaulyje, be kita ko, išplečiant prekybos partnerių užmojus klimato kaitos srityje, pvz., liberalizuojant prekybą ekologiškomis prekėmis ir paslaugomis. EESRK pabrėžia, kad visa ES politika turėtų skatinti tvarią plėtrą Europos ir tarptautiniu lygmeniu, konkrečiai kalbant, užtikrinti, kad ekonomikos plėtra būtų neatsiejama nuo socialinio teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms, aukštų darbo kokybės standartų ir aukštų aplinkosaugos standartų. ES turi likti atvira, sąžininga ir turėti vertybinį pagrindą, kad pritrauktų investuotojų ir remtų savo ekonominę veiklą.

3.9.

Bendroji rinka yra didžiausias Europos turtas ir nuo jos sėkmės iš esmės priklausys pertvarkos galimybė. Komisija turėtų telkti dėmesį į taisyklių įgyvendinimą bei vykdymo užtikrinimą ir kliūčių bendrojoje rinkoje, buvusių dar iki krizės, pašalinimą.

3.10.

Kai kuriose srityse pandemijos metu padidėjo atotrūkis tarp klestinčių ir ne tokių klestinčių ES valstybių narių. Dėl to socialinei ir ekonominei sanglaudai kyla dar didesnis pavojus. „Next Generation ES“ yra precedento neturinti priemonė šiam poveikiui sušvelninti, tačiau EESRK apgailestauja, kad atnaujintoje Pramonės strategijoje neatsižvelgiama į regioninį aspektą ir periferiškumą ar geografinę padėtį. Norint ištaisyti padėtį ar sumažinti skirtumus vien į ekosistemą orientuoto požiūrio nepakaks. Vienas iš pagrindinių tikslų, kurių reikėtų siekti šia strategija, turėtų būti skirtumų tarp valstybių narių ir regionų mažinimas, tuo pačiu siekiant aukštynkryptės konvergencijos.

4. Pramonės tendencijų stebėsena, vertės grandinės ir konkurencingumas

4.1.

Gamyba yra inovacijų diegimo varomoji jėga, vertės grandinių, įskaitant paslaugas, pagrindinis elementas ir našumo bei gerai apmokamo darbo vietų šaltinis. Gamybos ateities užtikrinimas, pramoninės gamybos stiprinimas ir įgalinančios verslo ir reglamentavimo aplinkos sukūrimas turėtų būti atsparios ir modernios Europos ekonominės ir pramonės politikos, padedančios išsaugoti ir kurti darbo vietas, kertiniai akmenys.

4.2.

Stygius strateginėse vertės grandinėse, taip pat kvalifikuotų darbuotojų stygius mažina Europos pramonės pajėgumą greitai atsigauti po pandemijos. Valstybės narės ir ES turi spręsti problemas, susijusias su strategine priklausomybe, be kita ko, į ES teritoriją pritraukdamos strateginę gamybą, pasitelkdamos žiedinę ekonomiką ir prekybos politikos priemones. Apskritai, būtent įmonės yra geriausiai pasirengusios peržiūrėti ir pataisyti savo tiekimo grandines. EESRK nuomone, Komisijos paskelbtų priemonių rinkinys nesąžiningos konkurencijos dėl užsienio subsidijų problemai spręsti taip pat turėtų būti pasitelktas kaip priemonė Europai reindustrializuoti ir jos pramonės vertės grandinėms remti. Europos strateginių pajėgumų didinimas kuriant naujus pramonės aljansus, kurie kitaip neišsivystytų, gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, perkuriant tam tikras strategines gamybos priemones.

4.3.

Europos gamybos sektorius patiria vis didesnę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos konkurenciją. Europa konkuruoja dėl investicijų, kurios gali būti vykdomos daugelyje pasaulio vietų. Investicijoms palankios sąlygos yra pagrindinės Europos klestėjimo ateityje prielaidos. Šalių, Europos ir tarptautiniams investuotojams reikia patrauklių sąlygų siekiant išsaugoti ir didinti kapitalą, kad būtų skatinamas tolesnis augimas. Esamos bendrovės privalo tenkinti plėtros sąlygas, o jų steigėjai turi būti tikri, kad jų verslo projektai gali būti sėkmingai plėtojami Europoje. EESRK rekomenduoja pramonės strategijoje stiprinti horizontalųjį požiūrį ir papildyti jį vertikaliaisiais požiūriais.

4.4.

Apmokestinimas gali tapti pagrindine būtinų paskatų suteikiančia priemone, bet tik tuomet, kai valstybės narės tarpusavyje nebekonkuruos nesąžiningu ir kenksmingu būdu, taip sudarydamos galimybę kai kurioms didžiosioms korporacijoms išvengti mokėti joms priklausančią mokesčių dalį. EESRK pritaria rengiamam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“) ir palankiai vertina neseniai priimtus susitarimus su EBPO dėl įmonių apmokestinimo.

4.5.

Metinėje bendrosios rinkos ataskaitoje yra nustatyti PVRR, kuriais remiantis reikia analizuoti ekonomikos pokyčius ir stebėti pažangą įvairiose, Europos pramonei prioritetinėmis pripažintose srityse. EESRK remia PVRR kaip stebėsenos priemonę ir pritaria tikslui atlikti ES ekonominės veiklos efektyvumo apžvalgą, kurioje ji būtų lyginama su tarptautinių partnerių ir būtų analizuojama pramonės ekosistemų specifika. Raginame Komisiją parengti metinį vertinimą, kuriame būtų išsamiai paaiškinta, kaip PVRR padėjo pasiekti siūlomų tikslų, ir, prireikus, įvesti taisomąsias priemones. EESRK taip pat mano, kad jei PVRR yra pagrindinė pramonės strategijos įgyvendinimo priemonė, reikalingi kiekybiniai tikslai, aiškus tvarkaraštis ir valdymas.

4.6.

Vis dėlto mes manome, kad mums reikia rodiklių, kurie ne tik pateiktų naują duomenų rinkinį, bet ir parodytų tai, kas svarbu ES konkurencingumo atžvilgiu. Siūlomuose PVRR neatsižvelgiama į tokius reikšmingus rodiklius kaip įvairių ekosistemų darbuotojų amžius, lytis ar įgūdžiai. Šie aspektai yra ypač svarbūs norint prognozuoti būsimus pokyčius ir apeiti silpnąsias vietas bei kliūtis transformuojant Europos pramonę. Tačiau taip pat jie yra ypač svarbūs siekiant įtraukaus ekonomikos atsigavimo ir atsižvelgiant į tai, kad jaunimas, moterys ir mažas garantijas turintys darbuotojai nuo krizės nukentėjo labiausiai. EESRK rekomenduoja siūlomus PVRR papildyti rodikliais, kurie padėtų įvertinti pramonės strategijos ir 14 jos ekosistemų socialinį efektyvumą, siekiant užtikrinti geras darbo ir gamybos sąlygas bei kokybiškas darbo vietas. Komitetas ragina įtraukti specialius rodiklius, kurie padėtų įvertinti ne tik ekosistemas, bet taip pat ir horizontaliąsias problemas, ir, jei reikia, numatyti galimybę laikui bėgant juos pritaikyti, keisti ar tobulinti. PVRR turėtų, pavyzdžiui, būti atsižvelgiama į vartotojų prioritetus ir ypač į perėjimą prie tvarių gaminių.

5. Bendrosios rinkos atsparumo didinimas

5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad atnaujintoje strategijoje bendrajai rinkai skiriamas didžiausias dėmesys. Stipri vidaus rinka yra būtina sąlyga, kad Europos bendrovės galėtų kurtis, vystytis ir toliau klestėti. EESRK primena, kad tikslas yra užtikrinti aukštus darbo, socialinius ir aplinkosaugos standartus ir sklandų tiekimo grandinių ir vertės kūrimo tinklų veikimą Europoje. Socialinė sanglauda, prieinamos sveikatos priežiūros sistemos, veiksmingos viešosios paslaugos, gera infrastruktūra, sėkmingos švietimo sistemos ir gerai veikiantys darbo santykiai yra pagrindinės sąlygos investicijoms pritraukti ir klestėjimui kurti.

5.2.

EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės siekiant didesnio skaidrumo ir koordinavimo. Taip pat jis palankiai vertina išsamią pramonės ekosistemų analizę, kurią reikėtų papildyti sektorių analize ir veiksmų gairėmis, kurios išryškintų ne tik tarpusavio priklausomybę ir ryšius, bet taip pat ir spragas daugelyje sektorių ES, įskaitant darbo rinkos plėtrą ir atitinkamų įgūdžių poreikį. Taip pat turėtų būti suteikta galimybė persvarstyti, kaip ekosistemos (5) yra apibrėžiamos ir taikomos, o taip pat – kurie sektoriai yra tikrinami, kad priemonė netaptų pernelyg atranki.

5.3.

EESRK džiaugiasi, kad Europos LMMVĮ vaidmuo yra pripažįstamas ir pritaria ketinimui padėti joms plėstis ir pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos. Tam reikia verslui palankios aplinkos ir investicijų į darbuotojų įgūdžių lavinimą ir mokymą, taip pat tinkamų darbo sąlygų kūrimą ir socialinę infrastruktūrą. EESRK džiaugiasi, kad Komisija skiria papildomą dėmesį pavėluotiems mokėjimams. Spręsti pavėluotų mokėjimų problemą ypač svarbu MVĮ. Alternatyvios ginčų sprendimo sistemos, kuriose ginčai gali būti konfidencialūs, gali tapti svarbiu žingsniu šia kryptimi.

5.4.

5.5.

EESRK ragina vykdyti valstybės pagalbos taisyklių pertvarką. Dabartinė sistema savo paskirties nebeatlieka. Mums reikia tokios sistemos, kurioje būtų mažinama biurokratinė našta, spartinamas sprendimų priėmimas ir leidžiama paprasčiau patenkinti atitinkamos sąlygos reikalavimus. Vadovaujantis valstybės pagalbos taisyklėmis taip pat galima sėkmingai įgyvendinti arba žlugdyti bendriems Europos interesams svarbius projektus, kuriems tenka reikšmingas vaidmuo skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas.

5.6.

EESRK apgailestauja, kad Komisijoje nepakankamai pripažįstamas svarbus socialinės ekonomikos įmonių vaidmuo pandemijos metu ir jų svarba kuriant atsparią ir į priekį žengiančią Europą. Šioje srityje EESRK laukia būsimo veiksmų plano socialinei ekonomikai skatinti.

5.7.

Tyrimai, plėtra ir inovacijos yra labai svarbūs Europos pramonės ateičiai. EESRK apgailestauja, kad tikslas pasiekti, kad investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas sudarytų 3 % BVP, vis dar toli gražu nėra pasiektas. Nors vienos valstybės narės šį lygį pasiekia, kitos nepasiekia ir 1 % Šie skirtumai riboja ES kaip bloko pasaulinį pajėgumą ir verčia atsilikti nuo JAV, Japonijos ir Kinijos.

5.8.

Siekiant didinti bendrosios rinkos atsparumą reikia skatinti rinkos integraciją. Šiuo tikslu Europos ir tarptautiniu lygmeniu reikia atsižvelgti į fiskalinį aspektą ir integraciją bei priemones, skirtas išvengti nesąžiningos konkurencijos mokesčių srityje. Konkurencijos taisykles, atskirai nuo pramonės politikos, taip pat reikia pritaikyti prie naujų aplinkybių, su kuriomis šiuo metu susiduriame.

6. Priklausomybės klausimų sprendimas: atviras strateginis savarankiškumas praktikoje

6.1.

ES turi likti atvira, sąžininga ir turėti vertybinį pagrindą, kad pritrauktų investuotojų ir galėtų remti savo ekonominę veiklą. Jos geopolitinė galia yra susijusi su tuo, kad ji turi konkurencingą pramoninę bazę su stipriomis bendrovėmis ir aukštos kvalifikacijos darbuotojais, gamybos priemones ES, o taip pat – aiškias ir sąžiningas vidaus rinkos taisykles, kurios gali tapti pavyzdžiu tarptautiniu lygmeniu (6). Tačiau svarbu, kad ji apgalvotai naudotųsi prekybos apsaugos priemonėmis siekdama išsaugoti sąžiningą konkurenciją ES.

6.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad į savarankiškumą orientuota politika šiam tikslui netinka. Vietoj to ES prekybos politikoje reikia pripažinti, kad atvirumas yra svarbiausias veiksnys siekiant atsparumo. Svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp atvirumo ir planuojamos teisinės priemonės sprendžiant galimai iškraipančio užsienio subsidijų bendrojoje rinkoje poveikio bendrovėms ir darbuotojams klausimą. EESRK pritaria atvirai ir sąžiningai bendrajai rinkai ir vienodoms veiklos sąlygoms, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti užsienio rinkose.

6.3.

Kita vertus, reikėtų vengti įvedinėti naujus terminus, kaip antai „konkurencingas tvarumas“, be papildomo paaiškinimo. Ekonomikos gaivinimo etape bendrovėms teks įdėti daug pastangų ir reikės teisės aktų sistemos, dėl kurios būtų lengva derėtis.

6.4.

Požiūris, kad reikia formuoti ir remti pramonės aljansus, pasirodė esantis sėkmingas, kaip rodo dabartiniai baterijų ir vandenilio pavyzdžiai. EESRK mano, kad tai yra labai gera priemonė, ir remia naujų aljansų kūrimą, taip pat pasirinktus sektorius, pvz., procesorių ir puslaidininkių technologijų, pramonės duomenų, tinklo paribio kompiuterijos, erdvėlaivių leidimo įrenginių ir netaršios aviacijos. Todėl mes primygtinai reikalaujame, kad aljansai būtų kuriami skaidriai ir įtraukiai, ypatingą dėmesį skiriant LMMVĮ.

7. Dvejopos pertvarkos spartinimas

7.1.

Kaip pripažįstama žaliajame kurse, skaitmeninimas atlieka pagrindinį vaidmenį visose ekosistemose. Todėl visoje ES taip pat reikėtų padidinti investicijas, kad būtų padidinta naujų IRT sektorių, pavyzdžiui, duomenų ekonomikos, daiktų interneto, debesijos kompiuterijos, robotikos, dirbtinio intelekto ir pažangiosios gamybos, augimo galia ir naudojami Europoje sukurti pramonės standartai. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų investuojama į skaitmeninius sprendimus, kurie suteikia pridėtinės vertės Europos ekonomikai.

7.2.

Europos konkurencingumo užtikrinimas skaitmeninėje srityje yra aukščiausias prioritetas. Strategijoje teisingai atkreipiamas dėmesys į poreikį, kad kiti teisės aktų leidėjai greitai priimtų Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą, ir kad standartų suderinimas turi didžiausios įtakos stiprinant bendrąją prekių rinką bei sudarant sąlygas Europai užimti pasaulio lyderės padėtį technologijų srityje, taip pat pasitelkus skaitmeninimą siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Gerai veikianti Europos standartizacijos sistema yra labai svarbi siekiant dvejopos pertvarkos tikslų ir stiprinant ES pramonės sektorių konkurencingumą ir atsparumą. EESRK ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyderystę nustatant standartus ir per juos, skatinant kurti Europos pramonės standartus kartu su bendrovėmis ir tobulinant esamus. Todėl EESRK palankiai vertina visybinį Komisijos požiūrį, taip pat atsižvelgdamas į paslaugų sektoriaus svarbą gerai veikiančiai bendrajai rinkai ir įgyvendinant dvejopos pertvarkos uždavinį.

7.3.

Labai svarbu suteikti Europos darbo jėgai skaitmeninių įgūdžių šiam naujam industrializacijos etapui. Išnaudoti skaitmeninio amžiaus teikiamas galimybes galima tik turint kvalifikuotą ir gerai parengtą darbo jėgą. Įgūdžiai yra svarbus inovacijų ir pridėtinės vertės kūrimo katalizatorius. Norint didinti įsidarbinamumą reikia sukurti išsamią darbo rinkos strategiją, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus (socialinius partnerius, darbo rinkos institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, mokymo paslaugų teikėjus). Skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas privaloma įtraukti į visus švietimo, mokymo ir sektorių socialinių partnerių lygmenis. Vietos įmonės turėtų būti įtrauktos į švietimo ir profesinio mokymo sistemų valdymą, nes jos yra sukaupusios daug žinių apie bendrovių sistemų ir vietos rinkų poreikius. Ekonomikos skaitmeninimas turėtų būti įtraukiai skatinamas, užkertant kelią bet kokiai skaitmeninei diskriminacijai, ypač prieš vyresnius žmones, neįgaliuosius ir kaimo bei atokių regionų gyventojus.

7.4.

EESRK pabrėžia, kad stiprus Europos gamybos sektorius, grindžiamas netaršiomis ar mažataršėmis technologijomis ir energijos vartojimo efektyvumu, yra ekonomikos klestėjimui ir klimatui palankiausias veiksnys. Mažinti gamybos pajėgumus ir rizikuoti anglies dioksido bei investicijų nutekėjimu į šalis, kuriose galioja ne tokios griežtos išmetamųjų teršalų normos, būtų esminis pralaimėjimas. Prieinamų mažo anglies dioksido kiekio ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų sukūrimas ir jų pristatymas pasaulio rinkoms yra svarbiausias išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pasaulyje svertas. Europos pareiga yra parodyti, kad plataus užmojo tikslą mažinti išmetamųjų teršalų kiekį galima įgyvendinti nesukeliant pavojaus ekonomikos klestėjimui.

7.5.

Žiedinė ekonomika (7) ir antrinių žaliavų rinkų kūrimas yra esminės sąlygos. Atliekų tvarkymo politika, privalomas perdirbamų žaliavų kiekis pakuotėse bei kituose gaminiuose yra būtinos sąlygos, kad perdirbimo grandinėmis pajudėtų investicijos.

7.6.

Siekiant užtikrinti investicijų lygį, kurio reikia žaliajam kursui finansuoti, taip pat reikėtų numatyti valstybės pagalbos taisyklių, taikomų investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio produktus ir procesus, peržiūrą. Be to, naujai sukurti Inovacijų ir modernizavimo fondai, taip pat apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamos ir siūlomi sandoriai dėl anglies dioksido kainų skirtumo turėtų teikti papildomų išteklių klimato ir energetikos srities projektams remti ir su socialiniu pertvarkos poveikiu susijusioms problemoms spręsti siekiant, kad niekas nebūtų pamirštas. Taip pat reikėtų nustatyti pramonės strategijos sąsają su Europos žaliuoju kursu ir ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planu.

7.7.

EESRK remia atnaujintoje Pramonės strategijoje dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo išreikštą poziciją. Mes norime pabrėžti, kad pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, įdiegtas pasirinktuose sektoriuose, turi būti visiškai suderintas su PPO taisyklėmis, kad būtų išvengta prekybos partnerių atsakomųjų priemonių. Siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo panašių anglies dioksido kainų nustatymas tarptautiniu lygmeniu turėtų tapti prioritetiniu tikslu būsimose daugiašalėse derybose.

7.8.

Duomenų analizė bus labai svarbi trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. ES reikia pažangių duomenų analizės programų, pagal kurias būtų galima įvertinti Europos konkurencingumo lygį, palyginti su mūsų pasauliniais konkurentais. Todėl EESRK palankiai vertina pastangas kurti pramonės aljansus pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos srityse.

Briuselis, 2021 m. spalio 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

NB.	Priede pateikiama Pramonės permainų konsultacinės komisijos papildomoji nuomonė CCMI/185 „Naujos pramonės strategijos atnaujinimas. Poveikis sveikatos pramonės ekosistemai“ – EESC-2021-02562-00-00-AS-TRA).

(1) Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės.

(2) EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad logiškai tai turėtų būti strateginė „nepriklausomybė“, o ne „priklausomybė“, bet dėl nuoseklumo ir toliau laikysis Komisijos nustatytų terminų.

(3) OL C 374, 2021 9 16, p. 16.

(4) Žr. OL C 429, 2020 12 11, p. 197 ir OL C 364, 2020 10 28, p. 53.

(5) Vartojant terminą „ekosistemos“ leidžiama klaidingai suprasti, kad jis susijęs su tvaria pusiausvyra. Terminas „ekosistemos“ Europos Komisijos komunikacijoje nėra nuosekliai vartojamas. 2019 m. gruodžio mėn. komunikate dėl Europos žaliojo kurso terminas „ekosistema“ vartojamas gamtinėms sistemoms, o ne žmonių sukurtoms sistemoms apibūdinti. Komunikate dėl atnaujintos pramonės strategijos šis terminas vartojamas tik kalbant apie pramonines sistemas.

(6) Žr. OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(7) Žr. OL C 364, 2020 10 28, p. 94 ir OL C 14, 2020 1 15, p. 29.

PRIEDAS

Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) nuomonė „Naujos pramonės strategijos atnaujinimas. Poveikis sveikatos pramonės ekosistemai“

(papildomoji nuomonė INT/935)

Pranešėjas	Anastasis YIAPANIS
Bendrapranešėjis	Antonello PEZZINI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 4 26
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalis
	Papildomoji nuomonė
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2021 9 29

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad sveikatos sritis atsidūrė naujojo tarptautinio geopolitinio konteksto centre, todėl labai svarbu remti stiprią ir koordinuojamą Europos sveikatos priežiūros ekosistemą, prisidėti prie ES pramonės strateginio savarankiškumo, technologinio suverenumo ir suteikti ES piliečiams geresnę gyvenimo kokybę, grindžiamą holistiniu požiūriu, aiškiai nustatytais veiksmų planais ir išmatuojamais, skaidriais veiklos rodikliais.

1.2.

Kartu su valstybėmis narėmis ir sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis, remiantis principu „iš apačios į viršų“, turėtų būti atlikta padėties apžvalga ir analizė, siekiant įvertinti tikslų nustatytų priklausomybių pobūdį, įskaitant riziką, kurią jos kelia pramonės ekosistemos atsparumui ir veikimui, taip pat spręsti strateginių medžiagų pažeidžiamumo ir trūkumo problemas.

1.3.

EESRK mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant sukurti tvirtesnę, teisingesnę, veiksmingesnę ir lengviau prieinamą sveikatos priežiūros ekosistemą, kurioje vyrautų efektyvus valdymas, tinkami ir įvairaus pobūdžio tiekimo šaltiniai bei suderinama ir tarpusavyje susijusi skaitmeninė sveikatos priežiūros sistema. ES privalo tinkamai skatinti į kitas šalis perkeltų strateginės gamybos pajėgumų susigrąžinimą.

1.4.

Europa yra priklausoma nuo kitų šalių dėl tam tikrų žaliavų tiekimo. Siekiant pasiruošti būsimoms krizėms sveikatos sektoriui reikia tvirtesnių ir įvairesnių tarptautinių tiekimo grandinių. EESRK palankiai vertiną paskelbtą pasiūlymą suburti Europos pasirengimo ekstremalioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją.

1.5.

EESRK pabrėžia būtinybę veikti efektyviau skatinant viešojo ir privačiojo sektorių sinergiją. Nepaprastai reikalingas Sąjungos lygmens strateginis prognozavimas, kuris skatintų teisingą prieinamumą prie įrangos ir sveikatos priežiūros ekosistemos, didesnį solidarumą, teisingumą ir daugiašalį bendradarbiavimą. EESRK ragina užtikrinti socialinę gerovę visiems ES gyventojams suteikiant galimybes nesunkiai gauti aukštos kokybės ir efektyvių vaistų.

1.6.

Potenciali didelių įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) sinergija nėra visiškai išnaudojama, todėl trukdomas MVĮ įgalėjimui, o sveikatos sektorius negali tapti proveržio atradimų inkubatoriumi. Investicinės paramos priemones reikia veiksmingai koordinuoti, o pramoninėms MVĮ turi būti teikiami specialūs pasiūlymai.

1.7.

EESRK ragina siekti didesnio aiškumo dalijimosi sveikatos duomenimis ir dirbtinio intelekto srityse, ragina panaikinti reglamentavimo kliūtis ir paremti bendrą ES požiūrį į nuotolinės medicinos paslaugų naudojimą. Komitetas visapusiškai remia Europos sveikatos duomenų erdvės diegimą, kai visapusiškai gerbiamos asmens teisės ir užtikrinama asmens duomenų apsauga.

1.8.

Sveikatos sektorius gali reikšmingai prisidėti prie ES klimato neutralumo siekio taikant tinkamą atliekų tvarkymo politiką, naujus žiedinės ekonomikos verslo modelius ir didesnius transporto infrastruktūros pajėgumus.

1.9.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra būtina sąlyga sveikatos pramonės konkurencingumui ir tvarumui skatinti. Europos politika turi skatinti viešąsias ir privačias investicijas taip, kad investuojant būtų atsižvelgta į socialinius ir sveikatos aspektus.

1.10.

EESRK ragina aktyviau dalyvauti reguliavimo procedūrose, susijusiose su darniųjų kokybės ir saugumo standartų, kalbant apie apsaugos priemones ir medicinos priemones, kūrimu. EESRK ragina standartizacijos institucijoms suteikti aiškius įgaliojimus techninio reguliavimo procese.

1.11.

Siekiant įveikti naujus žaliojo kurso iššūkius, Europos Sąjungos sveikatos darbuotojams reikia surengti specialius mokymus, perkvalifikavimą, įgūdžių tobulinimo kursus ir mokymosi visą gyvenimą programas. Reikia skirti dėmesį ne tik medicinos profesionalams, bet ir tyrėjams, mokytojams, žiniasklaidos atstovams ir patiems pacientams. Todėl EESRK ragina ES lygmeniu daugiau aiškinti apie vartotojų ir pacientų teises, visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas.

1.12.

EESRK ragina Komisiją tęsti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dialogą farmacijos sektoriaus atsparumo klausimais, remiantis esamomis struktūromis pagal Europos vaistų strategiją, ir toliau plėtoti stiprią, tvarią ir skaitmeninę sveikatos pramonės ekosistemos transformaciją, kaip nurodyta Europos pramonės strategijoje.

2. Pagrindiniai faktai ir įžanga

2.1.

COVID-19 pandemija visose ES valstybėse narėse sukėlė beprecedentę krizę, kuri, skirtingai nei kitos krizės, paveikė tiek pasiūlą, tiek paklausą, taip pat apskritai visą visuomenę. ES, palyginus su kitomis pasaulio vietomis, stipriai nukentėjo, buvo fiksuojama daugiau mirčių milijonui gyventojų nei kitur pasaulyje (1). Sąjunga reagavo tinkamai ir daugiau ar mažiau tarpusavyje bendradarbiavo. Buvo galima padaryti daugiau, jei ES tokiam sukrėtimui būtų buvusi geriau pasirengusi kaip Sąjunga.

2.2.

Bendroji rinka – vienas svarbiausių ES projekto laimėjimų. Vis dar esama kliūčių, kurios kyla dėl nesuderinto ES teisės aktų taikymo valstybėse narėse. COVID-19 pandemija šias kliūtis dar labiau išryškino ir ypač aiškiai parodė vertės grandinių trapumą bei vis didėjančias problemas paskirstymo srityje. Tapo akivaizdu, kad ES medicinos reikmenų tiekimo srityje yra priklausoma nuo trečiųjų šalių.

2.3.

Sveikatos priežiūros sektoriui 2018 m. teko daugiau nei 7 milijonai darbo vietų (2). Šis sektorius, kuriame yra daugiau nei 800 000 tiesioginio darbo vietų, o prekybos perteklius siekia 109,4 mlrd. EUR, yra svarbi bendrosios rinkos dalis (3). 2019 m. į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą daugiausia investavo vaistų gamintojai, o Europos elektromedicininės rinkos vertė šiuo metu siekia 120 mlrd. EUR. Vis dėlto, ES investuoja mažiau, palyginti su mūsų prekybos partneriais: ES sveikatos inovacijoms skiriama 19,2 % pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų, o, pavyzdžiui, JAV – 26,4 % Europa yra didžiulis pasaulinės medicinos reikmenų pramonės centras. ES medicinos reikmenų rinka sudaro trečdalį pasaulinės rinkos. Joje veikia apie 32 tūkst. įmonių ir dirba 730 tūkst. darbuotojų.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Sveikata yra viena didžiausių ir svarbiausių ateities tendencijų, ypač Europoje, todėl, atsižvelgiant į naująjį geopolitinį kontekstą, ypač svarbu palaikyti sveikatos priežiūros pramonės ekosistemą, kuri prisideda prie ES strateginio savarankiškumo ir technologinio suverenumo.

3.2.

EESRK mano, kad Europos Komisijos komunikate pramonė, ypač sveikatos priežiūra, apibūdinama kaip pagrindinė Europos politikos sritis pripažįstant jos gebėjimą skatinti svarbius pokyčius, perteikti naujus visuomenės poreikius ir iššūkius bei teikti novatoriškus ir konkurencingus sprendimus. Vis dėlto, EESRK ragina laikytis labiau holistinio požiūrio nei tas, kurį taiko Komisija, didžiausią dėmesį iš esmės skirianti pramonei. Sveikata yra vienas iš žmonių egzistavimo pamatų ir, be abejo, vienas iš brangiausių kiekvieno žmogaus turtų, todėl sprendimus priimantiems asmenims tenka didelė atsakomybė. EESRK ragina ES lygmeniu daugiau komunikuoti apie vartotojų ir pacientų teises, įskaitant pagrindines teises, kurios įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje. ES reikia stiprios koordinuojamos sveikatos priežiūros sistemos.

3.3.

Sveikatos ekosistemos pramoninė struktūra yra plati sritis, kurioje yra daug didelių dalyvių ir daug mažųjų ir vidutinių įmonių. Vis dėl to, galima šių dviejų grupių sinergija nėra visiškai išnaudojama, todėl labai trukdoma mažųjų ir vidutinių įmonių įgalėjimui. Dėl šios priežasties sveikatos ekosistema veikia ne visu pajėgumu ir negali atlikti naujų, inovatyvių atradimų inkubatoriaus vaidmens.

3.4.

Sveikatos pramonės ekosistemai reikia tvirtos vidinės rinkos, kurioje vyktų gamyba ir veiktų skirstymo struktūra. EESRK anksčiau yra pabrėžęs, kad svarbu „veikianti, sąžininga ir veiksminga vidaus rinka, kurioje, viena vertus, būtų skatinamos tikros medicinos inovacijos, suteikiančios realią pridėtinę vertę sveikatos priežiūrai, ir už jas būtų atlyginama, ir, kita vertus, būtų stiprinamas konkurencingumas, taip užtikrinant galimybę teisėtai ir prieinama kaina įsigyti vaistų“ (4).

3.5.

Panašu, kad svarbu tobulinti bendrosios rinkos integraciją, užtikrinant efektyvesnį valdymą, ypač sveikatos priežiūros pramonės sektoriuje (5): tinkamai veikianti bendroji rinka ir konkurencijos politika sudaro galimybę užtikrinti tvirtą verslo dinamiką, kuri gali atlikti svarbų vaidmenį paįvairinant ES esančius tiekimo šaltinius ir išvengti sveikatos priežiūros struktūros susiskaldymo.

3.6.

COVID-19 pandemija parodė, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir solidarumas pagerina ES reagavimo pajėgumą ir didina visos ES atsparumą. Ypatingai reikia strateginio prognozavimo Sąjungos lygmeniu, ypač kai pandemija dar labiau paveikė sektorius ir tarpvalstybinių sąsajų turinčias vertės grandines.

3.7.

Strateginės priklausomybės daro įtaką pagrindiniams ES interesams. Tai ypač aktualu saugai ir saugumui, Europos piliečių sveikatos sričiai, taip pat galimybei įsigyti prekių, paslaugų ir technologijų, kurios yra raktas į vieną pagrindinių ES prioritetų – žaliąją, skaitmeninę pertvarką.

3.8.

EESRK rekomenduoja pristatyti aiškią, konkrečią ir išsamią Europos pramonės strategiją artimiausiai ateičiai, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir ragina Komisiją „parengti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti aiškūs metiniai tikslai ir stebėsenos procedūros, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais“ (6), kartu pabrėžia, kad „darbdavių bei verslininkų vaidmuo ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas skatinant struktūrinius pokyčius yra ypač svarbūs pramonės pertvarkai“ (7).

3.9.

Pažanga medicinos srityje sukuria paskatas inovatyvios medicinos ir farmacijos pramonės vystymuisi. Viena svarbi problema, kurią reikia nedelsiant spręsti, yra tai, kad kai kurie žmonės neišgali įsigyti vaistų ar neturi galimybės jų gauti. Socialinė gerovė visiems ES gyvenantiems piliečiams turi būti užtikrinta suteikiant laisvą prieigą prie aukštos kokybės ir efektyvių vaistų. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos turėjo svarbių padarinių medicinos priemonių gamintojams.

3.10.

COVID-19 pandemijos metu išryškėjo Europos priklausomybė nuo tam tikrų žaliavų iš vos kelių gamintojų ir šalių. Negana to, net žaliosios ir skaitmeninės technologijos, kurios yra dažnai susijusios su sveikatos pramonės sistema, taip pat yra priklausomos nuo įvairių retų, į Europą importuojamų žaliavų, iš kurių itin didelė dalis retųjų žemių elementų yra importuojama vieno tiekėjo – Kinijos (8). Stiprinti ir įvairinti tarptautines tiekimo grandines taip pat labai svarbu norint vystyti sveikatos pramonę ir užtikrinti, kad ES bus pasirengusi atlaikyti būsimas į COVID-19 pandemiją panašias krizes. Pagrindinis tikslas turėtų būti pažeidžiamumo mažinimas ir stabilios, nuspėjamos bei efektyviai išteklius naudojančios prekybos aplinkos kūrimas. Palankiai vertinamas siūlymas sukurti Europos pasirengimo ekstremalioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją.

3.11.

Europa sėkmingai vykdo savo strategiją, kurdama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kad paskatintų tyrimus ir technologinę plėtrą farmacijos pramonėje, tačiau tam skiriama tik viena dešimtoji to, ką išleidžia JAV biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentūra (BARDA).

3.12.

Didžiausias galimybes ateinančiais metais suteiks skaitmeninės sveikatos technologijos. Nesvarbu, ar kalbama apie medicinos reikmenis, medicinos prietaisus, procedūras, ar priemones, skirtas ligų prevencijai, diagnostikai ar gydymui, visi šie aspektai yra gyvybiškai svarbūs ES piliečiams. Būsimas Dirbtinio intelekto reglamentas (9), pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos sveikatos duomenų erdvės (10) ir standartizacija suteiks daugiau aiškumo dalijimuisi sveikatos duomenimis ir dirbtinio intelekto naudojimui, panaikins reguliavimo kliūtis ir palaikys bendrą ES požiūrį į nuotolinės medicinos paslaugų naudojimą, o Duomenų valdymo aktas (11) turėtų garantuoti dalijimąsi sveikatos duomenų ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kartu apsaugant žmogaus teises.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Skaitmeninė sveikatos sektoriaus pertvarka yra didžiulė galimybė. Galimybė pasinaudoti dvejopa pertvarka Sąjungai suteikia daugiau konkurencinio pranašumo sudėtingoje ir įtemptoje tarptautinėje aplinkoje. Konkrečiai investuodama į didelio našumo kompiuterines ir dirbtinio intelekto technologijas, ES gali išvystyti pažangiąsias technologijas, ypač prognostines. Pandemija parodė, kad nedelsiant reikia išmaniųjų sveikatos, pavyzdžiui, nuotolinės sveikatos, paslaugų.

4.2.

Negana to, sumažinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas savo vertės grandinėse, sveikatos sektorius gali reikšmingai prisidėti prie ES neutralaus poveikio klimatui tikslo įgyvendinimo. Sektoriuje susikaupia didelis kiekis vaistų likučių ir panaudotų technologinių bei asmens apsaugos priemonių atliekų, todėl būtina griežtinti atliekų tvarkymo politiką. Būtina vystyti naujus žiedinės ekonomikos verslo modelius ir padidinti transporto infrastruktūros pajėgumus, tuo pat metu skatinant visas valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis mažinti vertės grandinių priklausomybę nuo iškastinio kuro.

4.3.

Žmonių sveikata galiausiai priklauso nuo ekosistemų produktų ir paslaugų (pavyzdžiui, gėlo vandens, maisto ir kuro šaltinių), būtinų gerai žmonių sveikatai ir produktyviam pragyvenimui. Biologinės įvairovės nykimas gali turėti didelį tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, jei ekosistemų funkcijos nebeatitinka socialinių poreikių.

4.4.

Tradicinė medicina ir toliau atlieka esminį vaidmenį sveikatos priežiūros srityje, ypač pirminės sveikatos priežiūros srityje. Augalų naudojimas medicinoje yra dažniausia tradicinės medicinos ir papildomosios medicinos priemonė visame pasaulyje. Daugelis bendruomenių iš ekosistemų gaunamus natūralius produktus naudoja ne tik maistui, bet ir medicininiais bei kultūriniais tikslais.

4.5.

Strateginis atsargų kaupimas ir į kitas šalis perkeltų ES įmonių sugrąžinimas yra kitos svarbios kryptys, kurias reikėtų apsvarstyti ir kurios priklauso ES pasidalijamajai kompetencijai. Tobulėjant technologijoms ir gerėjant gamybos pajėgumams, ES būtina rasti tinkamų būdų, kaip į kitas šalis perkeltus strateginius gamybos pajėgumus sugrąžinti į savo teritoriją. Šiam tikslui pasiekti svarbų vaidmenį gali atlikti mokesčių paskatos.

4.6.

Reikia atlikti konkrečių duomenų analizę kartu su valstybėmis narėmis ir pramone tam, kad būtų galima nuodugniau įvertinti konkretų nustatytų priklausomybių pobūdį, įskaitant jų keliamus pavojus ES pramonės ekosistemų atsparumui ir veikimui, taip pat galimas perspektyvas šioms priklausomybėms ir ateityje kilsiantiems prekybos ginčams bei kibernetinėms atakoms mažinti.

4.7.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra būtina sąlyga sveikatos pramonės konkurencingumui ir tvarumui skatinti. Europos politika, kartu su skiriamomis ES fondų lėšomis, privalo kuo labiau skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, tokia kaip 2 NVI BĮ, skatins gamintojus investuoti į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, kuri yra labai svarbi ateities medicinos atradimams ir skatins eiti užsibrėžtu keliu. Įgyvendindama šias iniciatyvas, Europa gali išsilaikyti medicininių inovacijų priešakyje.

4.8.

Taip pat labai svarbu remti valstybių narių pastangas sutelkti viešuosius išteklius įgyvendinant bendriems Europos interesams svarbius projektus tuose sektoriuose, kuriuose vien rinka negali užtikrinti proveržio inovacijų, kaip kad farmacijos sektoriuje.

4.9.

Pramonės konkurencingumas turi būti pagrįstas tvirta, inovacijas įgalėjančia ir saugančia intelektinės nuosavybės teisių sistema. Prieiga prie duomenų taip pat yra nepaprastai svarbi gamintojams, ypač skaudžiai nuo pandemijos nukentėjusioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ji turi būti skatinama plėstis ir augti. ES reikia specialiai pritaikytos politikos, kuri būtų skirta didžiųjų duomenų analizei atlikti ir sąveikios prieigos prie duomenų infrastruktūrai sukurti.

4.10.

Siekiant, kad mažosios ir vidutinės įmonės klestėtų ir augtų, būtina sudaryti joms galimybę lengvai gauti finansavimą. Tai taip pat apima alternatyvius būdus, tokius kaip įprastos banko paskolos, įskaitant privataus kapitalo ar rizikos kapitalo finansavimo galimybes. Investicijų skatinimo priemones būtina efektyviai koordinuoti konkrečiai numatant finansavimo linijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje srityje svarbu atsižvelgti į ES tvaraus finansavimo programos iniciatyvas, įskaitant taksonomijos taikymą, ir siekti, kad tos iniciatyvos būtų sukurtos taip, kad suteiktų galimybę Europos ekonomikai, atsižvelgiant į finansų rinkų poreikius ir į pramonės iššūkius.

4.11.

Europos elektroninės sveikatos įrašų dalijimosi formatas, skirtas pašalinti kliūtis tarpvalstybiniam duomenų apie sveikatą teikimui, sudaro pagrindą tolesniam bendrų techninių specifikacijų, užtikrinančių saugų dalijimąsi sveikatos duomenimis tarp ES valstybių narių, kurioms šiuo metu Europos standartizacijos komitetas rengia techninius nurodymus, užtikrinti. EESRK ragina intensyviau dirbti ir įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į reguliavimo procedūras, susijusias su darniųjų kokybės ir saugumo standartų, kalbant apie asmenines apsaugos priemones ir medicinos priemones, kūrimu.

4.12.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali būti naudojama tenkinti įvairius sveikatos ekosistemos poreikius taikant investicijas ir vykdant nacionalinių sveikatos sistemų reformas, stiprinant atsparumą ir pasiruošimą krizėms, pirminę sveikatos priežiūrą, didinant teisingą ir skaidrų paslaugų prieinamumą, atsižvelgiant į tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaitmeninius įgūdžius, nuotolinės medicinos sprendimus, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas.

4.13.

EESRK ragina kurti konkrečias mokymo programas, skirtas mokymui, perkvalifikavimui, įgūdžių tobulinimui ir mokymuisi visą gyvenimą, kurios būtų taikomos Europos sveikatos darbuotojams atsižvelgiant į jų pagrindinį profesinį ir socialinį vaidmenį, technologijų pažangą bei naujus reikalavimus siekiant didesnio tvarumo. Reikia aiškios mokymo politikos, kuriai vadovautų patys sektoriaus suinteresuotieji subjektai, kad turėtume kvalifikuotų darbuotojų, galinčių įveikti naujus žaliojo kurso iššūkius.

4.14.

EESRK jau yra minėjęs, kad „nauja įgūdžių ugdymo politika turėtų būti kuriama ir pritaikyta pasitelkus pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius, siekiant paspartinti švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą naujoms darbo vietoms“ (12). Sveikatos sektoriuje dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir tyrėjams, mokytojams, įvairiems sprendimų priėmėjams, žiniasklaidos atstovams, patiems pacientams ir juos atstovaujančioms organizacijoms.

4.15.

Strateginiai viešieji pirkimai atlieka svarbų vaidmenį siekiant suvienyti ES pramonę, mokslinių tyrimų centrus ir ES bei nacionalines reguliavimo institucijas, ypač sveikatos sektoriuje, taip sudaromos geresnės sąlygos viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimui, atsižvelgiant į viešųjų ir privačiųjų sveikatos sistemų poreikius ir suteikiant galimybes įsigyti novatoriškų ir įperkamų sveikatos srities technologijų, įskaitant žalius, skaitmeninius sprendimus bei socialines sąlygas (13).

4.16.

EESRK jau ragino Europos institucijas ir valstybes nares parodyti politinę valią ir įgyvendinti „Sveikatos paktą Europos ateičiai“ (14). Šis paktas atspindi pagrindines Europos Sąjungos vertybes.

4.17.

Farmacijos strategijoje paskelbta struktūrinio dialogo iniciatyva (15) yra svarbi visai Europai, siekiant nustatyti potencialaus pažeidžiamumo ir priklausomybės nuo vaistų tiekimo grandinių priežastis ir veiksnius.

4.18.

EESRK visiškai palaiko Europos sveikatos duomenų erdvės (16) įgyvendinimą siekiant suteikti dalijimosi būtinais duomenimis infrastruktūrą diagnostinėms priemonėms ir gydymui, skatinant bendradarbiavimą ir bendras pastangas kartu investuoti į būsimos kartos sveikatos priežiūros ekosistemas visose vertės grandinėse.

4.19.

EESRK mano, kad svarbiausi produktų saugumo reikalavimai turėtų būti užtikrinti patvirtinus darniuosius standartus, kartu pasitelkiant priemones, padedančias pateikti produktus rinkai. Europos Sąjunga privalo pernelyg nereglamentuoti produktų. Prioritetas turėtų būti teikiamas tam, kad būtų lengvinama administracinė našta, kurią užkrauna pertekliniai teisės aktai, taip pat reikėtų užtikrinti, kad dokumentai būtų lengvai prieinami, būtų pateikiama aiški informacija, būtų sklandžiai keičiamasi gerąja patirtimi ir vyktų veiksmingas bendradarbiavimas.

4.20.

Galiausiai EESRK ragina Komisiją tęsti visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dialogą, siekiant stiprinti ES farmacijos sistemos atsparumą būsimoms krizėms, remiantis esamais mechanizmais, nustatytais Europos vaistų strategijoje (17) ir Europos pramonės strategijoje (18). EESRK taip pat ragina Komisiją kurti tolesnę valstybių narių sinergiją, siūlyti naujų iniciatyvų, kuriomis būtų stiprinamas įvairių nacionalinių sistemų koordinavimas (atsižvelgiant į SESV (19)), ir toliau plėtoti stiprią, tvarią ir skaitmeninę sveikatos pramonės ekosistemos transformaciją.

Briuselis, 2021 m. rugsėjo 29 d.

Pramonės permainų konsultacinės komisijos pirmininkas

Pietro Francesco DE LOTTO

(1) EP tyrimas „COVID-19 pandemijos poveikis ES pramonės sektoriams“.

(2) Eurostatas. Sveikatos priežiūros darbuotojų statistiniai duomenys.

(3) Tarptautinė prekyba prekėmis pagal prekės rūšį.

(4) EESRK nuomonė dėl ES vaistų strategijos (OL C 286, 2021 7 16, p. 53).

(5) Klausimai ir atsakymai: 2021–2027 m. programa „ES – sveikatos labui“.

(6) EESRK nuomonė Nauja Europos pramonės strategija (OL C 364, 2020 10 28, p. 108).

(7) EESRK nuomonė dėl Pramonės perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos (OL C 56, 2021 2 16, p. 10).

(8) Pavyzdžiui, platina reikalinga pagaminti skaidrų vandenilį, metalo silicis reikalingas pagaminti fotovoltines plokštes, o litis reikalingas elektromobiliams gaminti.

(9) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021) 206 final).

(10) Komunikatas „Europos duomenų strategija“ (COM(2020) 66 final).

(11) Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo aktas) (COM(2020) 767 final).

(12) EESRK nuomonė dėl Naujos Europos pramonės strategijos (OL C 364, 2020 10 28, p. 108).

(13) „Perkant socialiai. Vadovas – socialiniai aspektai viešuosiuose pirkimuose“ (2 leidimas) (OL C 237, 2021 6 18, p. 1).

(14) EESRK nuomonė dėl 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos nustatymo (OL C 429, 2020 12 11, p. 251).

(15) Struktūruotas dialogas dėl vaistų tiekimo saugumo.

(16) Komisija skelbia atviras viešas konsultacijas dėl Europos sveikatos duomenų erdvės.

(17) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0761

(18) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1593086905382&uri=CELEX:52020DC0102

(19) Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Top

Choose the experimental features you want to try