1.   

PRIMENA savo 2020 m. vasario mėn. išvadas (1), kuriose PAŽYMĖJO, kad geresnis reglamentavimas yra viena iš svarbiausių tvaraus integracinio augimo varomųjų jėgų, juo skatinamas konkurencingumas, inovacijos, skaitmeninimas ir darbo vietų kūrimas, didinamas skaidrumas ir užtikrinama visuomenės parama ES teisės aktams; ir PAKARTOJO, jog reikia užtikrinti, kad ES reglamentavimas būtų skaidrus, paprastas ir pasiektas mažiausiomis sąnaudomis, visada atsižvelgiant į vartotojų, darbuotojų, sveikatos, klimato ir aplinkos aukštą apsaugos lygį. DAR KARTĄ PATVIRTINA savo įsipareigojimą skatinti veiksmingiausias reglamentavimo priemones, kaip antai suderinimą ir tarpusavio pripažinimą (2).

2.   

PABRĖŽIA, kad visų pirma tam, kad ES taptų stipresnė po COVID-19 krizės, kuri padarė didelį poveikį daugumai ES įmonių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant labai mažas įmones ir startuolius, kurių daugelis susiduria su egzistencine grėsme, ES reglamentavimo sistema turi kiek įmanoma užtikrinti konkurencingumą, būti efektyvi, veiksminga, nuosekli, nuspėjama, palanki inovacijoms, perspektyvi, tvari ir atspari. Ji turi būti grindžiama įrodymais ir apsaugoti bei remti piliečius ir įmones siekiant užtikrinti visapusiškai veikiančią ES vidaus rinką, neužkraunant naujos nereikalingos naštos ir kartu sumažinant esamą nereikalingą naštą.

3.   

PRIMENA subsidiarumo ir proporcingumo principus, taip pat atsargumo principą, ir savo 2016 m. gegužės mėn. išvadas (3), kuriose PABRĖŽĖ, kad svarstant, rengiant ar atnaujinant ES politikos ar reglamentavimo priemones turėtų būti laikomasi „inovacijų principo“, kuriuo atsižvelgiama į poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms rengiant ir peržiūrint reglamentavimą visose politikos srityse; kuriose RAGINO Komisiją ir valstybes nares į diskusijas dėl esamo reglamentavimo pagal REFIT įtraukti moksliniams tyrimams bei inovacijoms palankaus ir ateityje taip pat veiksmingo reglamentavimo perspektyvos klausimą; ir RAGINO Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti geriausios praktikos, kaip būtų galima reglamentavimą padaryti veiksmingesnį ir ateityje bei palankesnį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, įskaitant eksperimentavimo galimybes ir lankstumą, pavyzdžius ir jais keistis. PRIMENA Tarybai pirmininkavusios Maltos 2017 m. surengtą keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, per kurį buvo atskleista, kad daugelis valstybių narių jau svarsto naudoti eksperimentavimą ir kitas su inovacijomis susijusias priemones savo politikos formavimo procese (4).

4.   

PAŽYMI, kad lankstumas ir eksperimentavimas gali būti svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti dinamišką, inovacijoms palankią, perspektyvią, įrodymais grindžiamą ir atsparią reglamentavimo sistemą, kuri skatintų konkurencingumą, augimą, tvarumą, mokymąsi reglamentavimo srityje, taip pat Europos technologinį suverenumą ir lyderystę, ir kuri padėtų valdyti sisteminius sukrėtimus ir trikdančius bei ilgalaikius ateities iššūkius.

5.   

PAŽYMI, kad bandomoji reglamentavimo aplinka yra vis dažniau naudojama įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos, teisinių paslaugų, aviacijos, transporto, logistikos ir energetikos sektoriuose, dažnai taip pat naudojant naujas atsirandančias technologijas, kaip antai dirbtinis intelektas (DI) ir blokų grandinės / paskirstytojo registro technologijos (PRT), ar novatoriškai naudojant esamas technologijas (5).

6.   

NURODO 2019 m. Komisijai parengtą tyrimą, kuriuo remiamas tarpinis inovacijų principo įvertinimas, – jame pabrėžta, jog būtina didinti ES palankumą inovacijoms stiprinant Komisijos metodą kurti eksperimentinį reglamentavimą, įskaitant bandomąją reglamentavimo aplinką (6). PAŽYMI, kad Komisijos 2020 m. ataskaitoje dėl veiklos rezultatų mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nurodoma, kad dėl spartėjančios technologinės plėtros taip pat reikalingi ne tokie tradiciniai reguliavimo ir politikos metodai, pvz., bandomoji reglamentavimo aplinka (7).

7.   

PRIPAŽĮSTA, jog Komisija savo komunikate „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ paskelbė, kad bandomuoju projektu skatintų valstybes nares parengti pasiūlymus dėl reglamentavimo bandomosios aplinkos (8). PAŽYMI, kad Komisija, bendradarbiaudama su Europos blokų grandinės partneryste, planuoja, jog visos Europos blokų grandinės bandomoji reglamentavimo aplinka pradės veikti 2021 m. arba 2022 m. PAŽYMI, kad Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinis direktoratas padeda Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui remiant bandomąją reglamentavimo aplinką Graikijoje, Estijoje ir Lenkijoje (9).

8.   

MANO, kad bandomoji reglamentavimo aplinka yra konkrečios sistemos, kurios, suteikdamos struktūrizuotą kontekstą eksperimentavimui, sudaro sąlygas, kai tikslinga, ribotą laiką ir ribotoje sektoriaus ar srities dalyje, taikant reguliavimo priežiūrą, kuria užtikrinama, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės, realiomis sąlygomis išbandyti pažangias technologijas, produktus, paslaugas ar metodus – šiuo metu, visų pirma, skaitmeninimo kontekste (10).

9.   

Eksperimentavimo nuostatas SUPRANTA kaip teisės nuostatas, kurios institucijoms, kurioms pavesta įgyvendinti teisės akus ir užtikrinti jų vykdymą, kiekvienu konkrečiu atveju suteikia tam tikrų lankstumo galimybių, kiek tai susiję su novatoriškų technologijų, produktų, paslaugų ir metodų išbandymu (11). PAŽYMI, kad eksperimentavimo nuostatos dažnai yra bandomosios reglamentavimo aplinkos teisinis pagrindas ir jau yra naudojamos ES teisės aktuose ir daugelio valstybių narių teisės sistemose.

10.   

PABRĖŽIA, kad bandomoji reglamentavimo aplinka gali suteikti galimybę patobulinti reglamentavimą pasitelkiant aktyvų mokymąsi reglamentavimo srityje, sudarant sąlygas reglamentavimo institucijoms įgyti geresnių reglamentavimo žinių ir rasti geriausias inovacijų reglamentavimo priemones remiantis realiais duomenimis, visų pirma labai ankstyvame etape – tai gali būti itin svarbu atsižvelgiant į didelį netikrumą ir trikdančius iššūkius, taip pat rengiant naują politiką.

11.   

PABRĖŽIA, kad bandomoji reglamentavimo aplinka gali suteikti reikšmingų galimybių visoms įmonėms, ypač MVĮ, įskaitant labai mažas įmones ir startuolius, visų pirma būti inovatyvioms ir augti pramonės, paslaugų srityse ir kituose sektoriuose.

12.   

PABRĖŽIA, kad bandomojoje reglamentavimo aplinkoje ir eksperimentavimo nuostatose visada turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo, taip pat atsargumo principų, ir skatinamas jų taikymas. Visada turi būti užtikrinta aukšto lygio apsauga, inter alia piliečių, vartotojų, darbuotojų, sveikatos, klimato ir aplinkos apsauga, taip pat teisinis tikrumas, finansinis stabilumas, vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija ir turi būti laikomasi esamo lygio apsaugos.

13.   

14.   

15.   

RAGINA Komisiją pirmąjį 2021 m. pusmetį pateikti pažangos ataskaitą dėl šio keitimosi informacija ir gerąja patirtimi, susijusia su bandomąja reglamentavimo aplinka, taip pat dėl ES teisėje esamų eksperimentavimo nuostatų, kad būtų sudarytos sąlygos diskusijoms Geresnio reglamentavimo darbo grupėje Portugalijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu; ir antrąjį 2021 m. pusmetį pateikti galutinius rezultatus ir analizę kartu su praktinėmis rekomendacijomis dėl bandomosios reglamentavimo aplinkos ir eksperimentavimo nuostatų galimo naudojimo Europos Sąjungoje ir ES lygmeniu ateityje, kad būtų sudarytos sąlygos jų diskusijoms ir tolesniam darbui Geresnio reglamentavimo darbo grupėje Slovėnijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu.