1.

Epidemiologiniai kriterijai, rodantys, kad ilguoju laikotarpiu ligos plitimas stipriai sumažėjo ir stabilizavosi. Tai gali rodyti, pavyzdžiui, ilgalaikis naujų užsikrėtusių asmenų, hospitalizavimo atvejų ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičiaus mažėjimas.

2.

Sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų pakankamumas, pavyzdžiui, intensyvios terapijos skyrių užimtumo lygis, pakankamas ligoninių lovų skaičius, intensyviosios terapijos skyriuose reikalingų vaistų prieinamumas, gebėjimas atkurti įrangos atsargas, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, pirminės sveikatos priežiūros struktūrų prieinamumas, taip pat pakankamas darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių prižiūrėti iš ligoninių išleidžiamus arba namuose gydomus pacientus ir taikyti izoliacijos atšaukimo priemones (pavyzdžiui, testavimą), skaičius. Šis kriterijus yra ypač svarbus, nes jis rodo, ar skirtingos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos yra pajėgios susidoroti su padidėjusiu atvejų skaičiumi ateityje atšaukus priemones. Be to, vis labiau tikėtina, kad ligoninėse kaskart daugės neatliktų nebūtinųjų intervencijų, kurios per pandemijos piką buvo laikinai atidėtos, todėl apskritai turėtų būti pakankami visi valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumai, o ne tik susiję su COVID-19 valdymu.

3.

Stebėsenos pajėgumų pakankamumas, įskaitant didelio masto testavimo pajėgumus, kad būtų nustatytas ir stebimas viruso plitimas, kartu su sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimu ir galimybe izoliuoti asmenis infekcijos pasikartojimo ir tolesnio plitimo atveju. Antikūnų nustatymo pajėgumai, kurių tinkamumas specialiai COVID-19 atvejams buvo nustatytas, suteiks papildomų duomenų apie sėkmingai ligą įveikusią populiacijos dalį ir galiausiai leis išmatuoti įgytą imunitetą.

1.

Veiksmai turėtų būti grindžiami mokslinėmis išvadomis ir sutelkti į visuomenės sveikatą. Sprendimas atšaukti ribojamąsias priemones yra daugialypis politinis sprendimas, kurį priimant turi būti paisoma naudos visuomenės sveikatai ir kitokio socialinio bei ekonominio poveikio pusiausvyros. Vis dėlto pagrindinis valstybių narių sprendimų tikslas tebeturėtų būti visuomenės sveikatos apsauga trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Sprendimus valstybės narės turėtų kuo labiau grįsti turimais moksliniais įrodymais ir būti pasirengusios persvarstyti savo veiksmus, gavusios papildomų mokslinių įrodymų.

2.

Valstybės narės turėtų tarpusavyje koordinuoti veiksmus. Nepakankamas ribojamųjų priemonių atšaukimo koordinavimas gali turėti neigiamą poveikį visoms valstybėms narėms ir sukelti politinę trintį. Nors nėra vienos visiems tinkančios strategijos, kiekviena valstybė narė, prieš paskelbdama apie priemonių atšaukimą, turėtų bent laiku per Sveikatos saugumo komitetą apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir atsižvelgti į jų nuomonę. . Ryšiai turėtų būti palaikomi ir diskusijos turėtų vykti pasitelkiant ES integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą.

3.

Tebėra labai svarbu, kad valstybės narės gerbtų viena kitą ir solidarizuotųsi. Pagrindinis sėkmės šaltinis šiame etape – pasinaudoti vieni kitų pranašumais. Ne visoms sveikatos priežiūros sistemoms tenka vienodas krūvis, esama daugybės žinių, kuriomis gali dalytis specialistai ir valstybės narės, o kilus krizei labai svarbi savitarpio pagalba. Nors pandemijos pradžioje buvo kilę abejonių dėl valstybių narių veiksmų koordinavimo ir solidarumo, per pastarąsias kelias savaites visoje ES būta vis daugiau solidarumo pavyzdžių: ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose priimami gydytis pacientai iš kitų valstybių narių, į kitas šalis siunčiama gydytojų ir slaugytojų, taip pat apsauginių kostiumų, kaukių ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Iki šiol 17 valstybių narių yra suorganizavusios skrydžius, kad į namus galėtų grįžti užsienyje likę visų tautybių Europos piliečiai, o palankesnės sąlygos didžiajai daliai tų skrydžių buvo sudarytos pagal ES civilinės saugos mechanizmą ir jie buvo finansuojami iš jo lėšų. Per specialią internetinę ES platformą gydytojai dalijasi COVID-19 sergančių pacientų gydymo patirtimi. Ši strategija yra teisinga ir jos turėtų būti laikomasi toliau (5). Ji nubrėš gaires tolesnėms ES lygmens solidarumo priemonėms, kurias taikant bus remiamos kai kurios valstybės narės ir regionai, kuriems jos reikalingos tam, kad įveiktų pandemiją, arba kuriems dėl jos kilusi ekonomikos krizė bus padariusi dar didesnį neigiamą poveikį nei kitiems (6).

1.

Duomenų rinkimas ir patikimos ataskaitų teikimo sistemos sukūrimas. Siekiant geriau valdyti priemonių atšaukimą, labai svarbu, kad visuomenės sveikatos institucijos nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis suderintai rinktų duomenis apie viruso plitimą, užsikrėtusių ir pasveikusių asmenų savybes, jų galimus tiesioginius kontaktus ir šiais duomenimis dalytųsi. Be to, daugėjant įrodymų, kad daug žmonių gali būti besimptomiai COVID-19 nešiotojai arba jiems gali pasireikšti tik tam tikri simptomai, informacija apie sveikatos priežiūros institucijoms praneštus atvejus gali būti tik ledkalnio viršūnė. Nežinoma dar labai daug. Taigi, siekiant suprasti COVID-19 plitimą, numatyti ir įvertinti galimą valstybių narių taikomų įvairių plitimo valdymo priemonių poveikį, naudojami matematiniai modeliai. Socialiniai tinklai ir judriojo ryšio tinklų operatoriai gali teikti daugybę duomenų apie judumą, socialinę sąveiką, taip pat savanoriškus pranešimus apie lengvus ligos atvejus (pvz., taikant dalyvaujamąją priežiūrą) ir (arba) netiesioginius ankstyvus ligos plitimo signalus (pvz., paieška ir (arba) įrašai apie neįprastus simptomus). Tokie duomenys, jei būtų kaupiami ir naudojami anonimine apibendrinta forma laikantis ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių, galėtų padėti pagerinti pandemijos modeliavimo ir prognozavimo ES lygmeniu kokybę. Šį duomenų rinkimo ir modeliavimo darbą gali centralizuoti Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir ECDC.

2.

Sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir įspėjimo naudojant mobiliąsias programėles sistemos, nepažeidžiančios duomenų privatumo, sukūrimas. Mobiliosios programėlės, kuriomis piliečiai įspėjami apie padidėjusį pavojų, kylantį dėl sąlyčio su asmeniu, kurio COVID-19 tyrimo rezultatai teigiami, yra ypač svarbios plitimo valdymo priemonių atšaukimo etapu, kai užsikrėtimo rizika didėja, nes daugėja žmonių tarpusavio kontaktų. Kaip matyti iš kitų su COVID-19 pandemija kovojančių šalių patirties, šios programėlės gali padėti nutraukti užkrato plitimą ir sumažinti tolesnio viruso perdavimo riziką. Todėl jos turėtų būti svarbus valstybių narių įgyvendinamų strategijų elementas, papildantis kitas priemones, pavyzdžiui, didesnius testavimo pajėgumus. Tokias mobiliąsias programėles žmonės turėtų naudoti savanoriškai – jie turėtų duoti sutikimą, be to, turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių. Naudodamiesi sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo programėlėmis naudotojai turėtų galėti ir toliau kontroliuoti savo duomenis. Kuriant sistemą turėtų dalyvauti nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos. Sekti judriojo ryšio įrenginių artumą turėtų būti leidžiama tik anonimiškai ir apibendrintai, be jokio piliečių sekimo, o galimai užsikrėtusių asmenų vardai ir pavardės neturėtų būti atskleidžiami kitiems naudotojams. Mobiliosioms sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir perspėjimo programoms turėtų būti taikomi griežti skaidrumo reikalavimai, jos turėtų būti išjungtos, kai tik baigsis COVID-19 krizė, o visi likę duomenys turėtų būti ištrinti. Atsižvelgiant į tinklo poveikį, platų visos ES standartinės programėlės naudojimą arba bent tokių programėlių sąveikumą ir dalijimąsi rezultatais, būtų galima efektyviau įspėti susijusius asmenis ir veiksmingiau vykdyti tolesnę visuomenės sveikatos politikos veiklą. 2020 m. balandžio 8 d. Komisija priėmė rekomendaciją (7), kurioje nustatomas bendro Europos požiūrio (priemonių rinkinio) į tai, kaip naudoti skaitmenines priemones, kuriomis piliečiams būtų suteiktos galimybės imtis efektyvių ir tikslinių socialinio izoliavimosi priemonių, kūrimo kartu su valstybėmis narėmis procesas (8). Šį bendrą požiūrį papildys Komisijos gairės, kuriose bus nustatyti atitinkami privatumo ir duomenų apsaugos principai. Kad šios programėlės būtų sėkmingai ir veiksmingai naudojamos, itin svarbu, kad jomis būtų pasitikima ir jos nepažeistų privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

3.

Testavimo pajėgumų didinimas ir testavimo metodikų suderinimas. Kai vakcinos nėra, gyventojai turi būti kuo labiau apsaugoti nuo užsikrėtimo. Todėl kovojant su pandemija labai svarbu turėti galimybę atlikti kuo daugiau testų, kuriais būtų galima greitai ir patikimai nustatyti rezultatus ir kurie, be kita ko, būtų išankstinė socialinio izoliavimosi priemonių atšaukimo ateityje sąlyga (tai taip pat svarbu užtikrinant pirmiau minėtų sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo programėlių veiksmingumą).

Siekiant padidinti testavimą valstybėse narėse, reikia taikyti trijų krypčių metodą:

Testavimo metodikų suderinimas yra labai svarbi šio metodo dalis, todėl reikia dalytis patirtimi, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai visoje ES ir valstybių narių regionuose. Komisija pristato gaires dėl įvairių COVID-19 testų ir jų atlikimo, remdamasi konsultacijomis su ECDC; šis testavimo klausimą sprendžia reguliariai atnaujinamame rizikos vertinime. Bus tęsiamas darbas siekiant suderinti testų atlikimo metodus ES lygmeniu. Komisija sudarys palankesnes sąlygas rinkti visus atitinkamus mokslinius tyrimus ir veiks kaip vienas bendras informacinis punktas, kad nauji duomenys ir rezultatai būtų prieinami valstybėms narėms ir mokslininkams. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir konsultuodamasi su ECDC, ji sukurs COVID-19 etaloninių laboratorijų tinklą visoje Sąjungoje ir pagalbinę platformą.

4.

Sveikatos priežiūros sistemų pajėgumų ir atsparumo didinimas. Laipsniškai atšaukiant tam tikras izoliavimo priemones, neišvengiamai atsiras naujų užsikrėtimo atvejų. Todėl labai svarbu, kad naujais COVID-19 sergančiais pacientais galėtų tinkamai rūpintis sveikatos priežiūros sistemos ir ypač (prireikus) ligoninės. Lemiamas veiksnys užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų atsparumą pereinamuoju laikotarpiu – pakankami ligoninių pajėgumai, tvirta pirminė sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros sistemos finansavimo pajėgumų apsauga, gerai parengti ir sveiki sveikatos priežiūros darbuotojai ir visiems užtikrintos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Komisija sutelkė ES biudžeto priemones, kad suteiktų papildomų išteklių, įskaitant darbuotojus, sveikatos priežiūros sistemoms remti kovojant su COVID-19 krize ir taip gelbėti gyvybes (9).

5.

Tolesnis aprūpinimo medicininėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis didinimas. COVID-19 krizė lėmė didžiulį medicininių ir asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, testų rinkinių ir kaukių, paklausos šuolį. Tačiau šiai paklausai tenkinti ne visada esama pakankamos pasiūlos. Todėl per pirmąsias krizės savaites atsirado nacionalinių, regioninių ir ES lygmens bendrų viešųjų pirkimų konkurencija, būta tiekimo grandinių sutrikimų, be kita ko, eksporto ribojimų, ir stokota informacijos apie įvairių valstybių narių poreikius. Gyvybiškai svarbūs produktai nepasiekia paskirties vietos arba yra pristatomi gerokai vėliau. Valstybių narių ir tarptautinių partnerių konkuravimas lėmė smarkų kainų šuolį. Tokia padėtis atskleidė, kaip svarbu derinti veiksmus siekiant tinkamai aprūpinti visą ES. Komisija su valstybėmis narėmis imasi atitinkamų veiksmų tuo klausimu (10). Turimų asmeninių apsaugos priemonių veiksmingiausias naudojimas turėtų būti grindžiamas vis atnaujinamomis žiniomis ir patarimais (11).

Medicinos įrangą, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastai nacionaliniu lygmeniu vertina ir sertifikuoja notifikuotoji įstaiga, atlikdama atitikties vertinimą arba savarankišką sertifikavimą. Tai gali užtrukti kelis mėnesius. Komisija ragina notifikuotąsias įstaigas teikti pirmenybę būtiniausiai medicinos įrangai, reikalingai kovai su COVID-19, remiantis su valstybėmis narėmis suderinsimu sąrašu.

Valstybės narės turėtų keistis geriausia praktika, susijusia su medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių saugumo ir efektyvumo vertinimu, ir prireikus padedant notifikuotosioms įstaigoms siekti susitarti dėl bendro požiūrio. Valstybės narės turėtų įsteigti vieną bendrą informacinį punktą, skirtą visiems klausimams apie asmenines apsaugos priemones ir medicinos priemones, kurio padedamos galėtų bendradarbiauti testavimo įstaigos ir atitinkamos rinkos priežiūros institucijos.

Siekiant užtikrinti pakankamas reikmenų ir vaistų atsargas, kad būtų galima atšaukti izoliavimo priemones, įmonėms, be kita ko, konkuruojančioms tarpusavyje, kai kuriose ekosistemose gali tekti bendradarbiauti glaudžiau nei įprasta. Komisija teikia ir ateityje prireikus teiks antimonopolines gaires ir padės ekosistemose bendradarbiauti įmonėms, kad būtų pašalintas prekių ir paslaugų, leisiančių laipsniškai atsisakyti užkrato plitimo valdymo priemonių, trūkumas. Be to, naudodamos Europos konkurencijos tinklą (EKT) Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos, įgyvendindamos atitinkamus savo vykdymo užtikrinimo veiksmus, užtikrins nuoseklų šių gairių taikymą.

6.

Siekiant sustabdyti COVID-19 pandemiją labai svarbu sukurti saugią ir veiksmingą vakciną. Todėl būtina ją plėtoti ir pradėti sparčiai naudoti. Komisija telkia papildomą finansavimą, siekdama paskatinti vakcinai kurti būtinus mokslinius tyrimus. Remdamasi šiuo metu turima informacija ir anksčiau įgyta patirtimi, susijusia su vakcinų kūrimo terminais, Europos vaistų agentūra (EMA) numato, kad iki to meto, kai COVID-19 vakcina bus pateikta patvirtinti ir bus tiekiama pakankamais kiekiais, kad ją būtų galima naudoti plačiai ir saugiai, gali praeiti metai. Bendradarbiaudama su EMA ir siekdama paspartinti procesą nesumažinant saugumo, Komisija paprastina reikiamus reguliavimo etapus pradedant klinikiniais tyrimais ir baigiant rinkodaros leidimų išdavimu. Ji paskatins mokslinių tyrimų bendruomenę ir pramonę suvienyti jėgas vykdant didelės apimties klinikinius tyrimus ir išnagrinės, kaip būtų galima padėti padidinti vakcinų gamybą vidutinės trukmės laikotarpiu. Komisijos veiksmai bus grindžiami bendrais viešaisiais pirkimais ir vienodomis galimybėmis įsigyti vakcinų. Bus skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, visų pirma orientuotas į geresnes galimybes įsigyti vakcinų.

7.

Tuo pačiu metu viruso poveikį visuomenės sveikatai ateinančiais mėnesiais galėtų sumažinti, o ekonomikai ir visuomenei padėtų greičiau atsigauti sukurti saugūs ir veiksmingi gydymo būdai ir vaistai, kuriuos visų pirma būtų galima naudoti pakeitus esamų vaistų, kuriems jau išduoti leidimai gydyti kitas ligas ir būkles, paskirtį. ES finansuoja prieigą prie superkompiuterijos ir dirbtinio intelekto praktinės patirties, kad būtų greičiau identifikuotos esamų vaistų ir sudėtinių medžiagų potencialiai aktyvios molekulės. Šių gydymo būdų klinikiniai tyrimai jau yra pradėti, o Komisija ir EMA, kaip ir vakcinų atveju, rengiasi paspartinti reikiamus reguliavimo etapus pradedant klinikiniais tyrimais ir baigiant rinkodaros leidimų išdavimu. Reikėtų teikti pirmenybę plataus masto, kuo labiau europietiškiems klinikiniams tyrimams, nes jų reikia reikiamiems patikimiems duomenims surinkti. Pasirengimas vykdyti bendrus viešuosius pirkimus dideliems kiekiams galimų COVID-19 gydymo priemonių įsigyti yra beveik užbaigtas.

1.

Veiksmai bus įgyvendinami palaipsniui: priemonės bus atšaukiamos įvairiais etapais, tarp jų paliekant pakankamai laiko (pavyzdžiui, vieną mėnesį), nes priemonių atšaukimo poveikį galima įvertinti tik laikui bėgant.

2.

Vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių. Tai leistų visuomenėms pamažu grįžti į įprastą padėtį ir kartu toliau apsaugoti ES gyventojus nuo viruso. Pavyzdžiui:

3.

Pirmiausia, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, turėtų būti atšaukiamos priemonės, darančios poveikį vietos lygmeniu, o vėliau laipsniškai atšaukiamos priemonės, kurių geografinė aprėptis yra platesnė. Tai sudarys sąlygas prireikus imtis veiksmingesnių veiksmų, pritaikytų prie vietos sąlygų, ir iš naujo įvesti reikiamus apribojimus, jeigu naujų užkrato atvejų skaičius bus didelis (pavyzdžiui, nustatyti sanitarinę saugumo zoną). Tokiu būdu pirmiausia būtų galima sušvelninti priemones, darančias didesnį tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui. Galiausiai tai leistų valstybėms narėms geriau atsižvelgti į regioninius COVID-19 plitimo jų teritorijose skirtumus.

4.

Vidaus ir išorės sienas reikia atverti laipsniškai, galiausiai atkuriant įprastą Šengeno erdvės veikimą.

5.

Ekonominė veikla turėtų būti atnaujinama laipsniškai, taip užtikrinant, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų tinkamai ir saugiai prisitaikyti prie augančio veiklos masto. Yra keletas modelių (darbo, kuriam reikia mažai tarpasmeninių kontaktų, vietos, nuotoliniam darbui tinkamos darbo vietos, ekonominė svarba, darbuotojų pamainos ir pan.), tačiau visi gyventojai neturėtų grįžti į darbo vietas tuo pačiu metu; iš pradžių reikėtų orientuotis į grupes ir sektorius, kuriems gresia mažesnis pavojus ir kurie yra būtini ekonominei veiklai palengvinti (pvz., transportas). Kadangi socialinių kontaktų ribojimo priemonės iš esmės turėtų išlikti, reikėtų toliau skatinti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. Darbo vietoje turėtų būti laikomasi dėl pandemijos įvestų darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių.

Komisija, pasitelkusi, inter alia, esamus tinklus, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklą (EEN), įmonių grupes, prekybos rūmus ir prekybos asociacijas, MVĮ atstovus, taip pat kitus subjektus, kaip antai Europos lygmens socialinius partnerius, sukurs skubaus įspėjimo funkciją, kad būtų galima nustatyti tiekimo ir vertės grandinės sutrikimus. Siekiant pašalinti šiuos sutrikimus, kurių priežastis gali būti asimetriškas viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimas (ES viduje arba už jos ribų), įmonių bankrotas arba trečiųjų valstybių subjektų kišimasis, bus ieškoma geriausių sprendimų.

6.

Palaipsniui turėtų būti leidžiami žmonių susibūrimai. Svarstydamos, kokia seka yra tinkamiausia, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į ypatumus, kuriais pasižymi skirtingų kategorijų veikla, pavyzdžiui:

Transporto paslaugos turėtų būti laipsniškai atnaujinamos atsižvelgiant į laipsnišką kelionių apribojimų panaikinimą, laipsnišką tam tikrų rūšių veiklos atnaujinimą ir rizikos lygį atitinkamose teritorijose. Kuo greičiau turėtų būti leidžiama naudotis mažesnę riziką keliančiu asmeniniu transportu (pvz., asmeniniais automobiliais), o kolektyvinio transporto priemonės turėtų būti laipsniškai pradedamos naudoti taikant būtinas sveikatos apsaugos priemones (pvz., mažinant keleivių skaičių transporto priemonėse, dažniau teikiant paslaugas, išduodant asmenines apsaugos priemones transporto darbuotojams ir (arba) keleiviams, naudojant apsaugines užtvaras, transporto mazguose ir transporto priemonėse parūpinant dezinfekcinio gelio ir pan.).

7.

Reikėtų toliau stengtis užkirsti kelią viruso plitimui: per informavimo kampanijas gyventojai turėtų būti skatinami toliau taikyti griežtas higienos priemones (naudoti dezinfekcines priemones, plauti rankas, paisyti kosėjimo ir čiaudėjimo taisyklių, valyti dažnai liečiamus paviršius ir pan.). Turėtų būti toliau taikomos socialinių kontaktų ribojimo gairės. Piliečiams turėtų būti teikiama visa informacija apie padėtį, kad jie galėtų savo priemonėmis ir atsakomybe prisidėti prie pastangų stabdyti viruso plitimą. Naujausiose ECDC gairėse (16) teigiama, kad gali būti naudinga viešose vietose dėvėti nemedicinines veido kaukes. Būtų galima apsvarstyti galimybę dėvėti veido kaukes bendruomenėje, ypač lankantis uždarose erdvėse, kuriose daug žmonių, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėse, prekybos centruose arba naudojantis viešuoju transportu. Būtų galima apsvarstyti galimybę naudoti iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes, ypač jei dėl tiekimo problemų ir dėl to, kad pirmenybė teikiama sveikatos priežiūros darbuotojams, medicininių kaukių visuomenė neturi galimybės įsigyti. Vis dėlto veido kaukių naudojimas bendruomenėje turėtų būti laikomas tik papildoma priemone ir neturėtų pakeisti nustatytų prevencinių priemonių, pavyzdžiui, socialinių kontaktų ribojimo priemonių, kosėjimo ir čiaudėjimo taisyklių, griežtos rankų higienos ir rekomendacijų vengti liesti veidą, nosį, akis ir burną. Visada pirmiausia būtina užtikrinti, kad medicinines kaukes naudotų sveikatos priežiūros darbuotojai, o ne visuomenė. Veido kaukių naudojimo bendruomenėje rekomendacijose turėtų būti atidžiai atsižvelgiama į įrodymų spragas, tiekimo padėtį ir galimą neigiamą šalutinį poveikį.

8.

Turėtų būti nuolat vykdoma veiksmų stebėsena ir pasirengta prireikus iš naujo įvesti griežtesnes viruso plitimo valdymo priemones, jei pernelyg padaugėtų užsikrėtusių asmenų, taip pat atsižvelgiant į plitimo tarptautiniu mastu raidą. Sprendimai, ar grąžinti griežtesnes priemones arba kada tai daryti, turėtų būti grindžiami oficialiu planu, taikant aiškius kriterijus. Pasirengimo pastangos turėtų apimti sveikatos priežiūros sistemų stiprinimą, kad jos galėtų atlaikyti galimus viruso protrūkius ateityje. Komisija įpareigos ECDC parengti rekomendacijas dėl bendro ES požiūrio į būsimas izoliavimo priemones, atsižvelgiant į galimą ligos atsinaujinimą ir iki šiol įgytą patirtį.