EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 30

SWD(2020) 303 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita

Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Danijoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2020) 580 final} - {SWD(2020) 300 final} - {SWD(2020) 301 final} - {SWD(2020) 302 final} - {SWD(2020) 304 final} - {SWD(2020) 305 final} - {SWD(2020) 306 final} - {SWD(2020) 307 final} - {SWD(2020) 308 final} - {SWD(2020) 309 final} - {SWD(2020) 310 final} - {SWD(2020) 311 final} - {SWD(2020) 312 final} - {SWD(2020) 313 final} - {SWD(2020) 314 final} - {SWD(2020) 315 final} - {SWD(2020) 316 final} - {SWD(2020) 317 final} - {SWD(2020) 318 final} - {SWD(2020) 319 final} - {SWD(2020) 320 final} - {SWD(2020) 321 final} - {SWD(2020) 322 final} - {SWD(2020) 323 final} - {SWD(2020) 324 final} - {SWD(2020) 325 final} - {SWD(2020) 326 final}

I.Teisingumo sistema 

Danijos teisingumo sistemą sudaro 24 apylinkių teismai, du aukštieji teismai (apeliaciniai teismai) ir Aukščiausiasis Teismas, taip pat du specializuoti teismai 1 . Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už teismų administravimo ir plėtros veiklą, kuri apima teismų biudžetų paskirstymą ir pastatų bei IRT sistemų valdymą. Nepriklausoma Teisėjų skyrimo taryba 2 teikia Teisingumo ministerijai neprivalomus pasiūlymus dėl teisėjų skyrimo, o ši vėliau siūlo juos valstybės vadovei (karalienei) oficialiai patvirtinti 3 . Teisėjų skyrimo taryba į vieną laisvą vietą siūlo tik vieną teisėją. Nebuvo nė vieno atvejo, kad valstybės vadovė nepritartų Teisėjų skyrimo tarybos pasiūlymui. Siekiant skaidrumo, Teisėjų skyrimo taryba, teikdama savo pasiūlymą užimti laisvą vietą, paskelbia spaudos pranešimą. Prokuratūra yra savarankiškai veikianti Teisingumo ministerijos prižiūrima institucija, kuriai vadovauja generalinis prokuroras 4 . Danijos advokatūros ir teisininkų draugija yra nepriklausoma įstaiga, reguliuojanti teisinių profesijų atstovų veiklą ir užtikrinanti jų nepriklausomumą 5 .

Nepriklausomumas

Teisminių institucijų nepriklausomumo lygis vertinamas kaip labai aukštas. Apskritai 86 proc. plačiosios visuomenės narių ir 80 proc. bendrovių mano, kad teismai ir teisėjai yra „pakankamai arba visiškai nepriklausomi“, o ypač didelė plačiosios visuomenės respondentų procentinė dalis (41 proc.) mano, kad teismai ir teisėjai yra „visiškai nepriklausomi“. Šie rodikliai, kalbant apie plačiosios visuomenės respondentus, nuo 2016 m. iš esmės nekito ir buvo dideli, panašiai nuo 2010 m. išliko nuoseklūs ir bendrovių apklausos rezultatai 6 .

Buvo imtasi keleto priemonių siekiant sustiprinti teisėjų atskaitomybės sistemą ir jos apsaugos priemones. Teisėjams taikomos dviejų rūšių drausminės priemonės: teismų pirmininkai gali paskelbti teisėjui įspėjimą dėl aplaidumo ar nerūpestingumo jam atliekant pareigas, o Apkaltos ir revizijos teismas 7 gali paskelbti įspėjimus, skirti baudas, o sunkaus nusižengimo atveju – atleisti teisėją iš pareigų arba sustabdyti jo įgaliojimus, jeigu teisėjui buvo iškelta baudžiamoji byla 8 . Nuo 2019 m. teismo pirmininko pateiktas įspėjimas taip pat gali būti skundžiamas Apkaltos ir revizijos teismui 9 , taip papildant sistemą dar viena apsaugos priemone, kuri atitinka Europos Tarybos rekomendacijas 10 . Pradėti šią reformą paskatino inter alia Teisėjų asociacija, remdamasi konkrečiu atveju, kai pirmininkas pateikė teisėjui įspėjimą, kuris, teisėjo nuomone, buvo nepagrįstas, tačiau jis neturėjo galimybės pateikti jo teisminei peržiūrai atlikti. Kitas svarbus su teisėjų atskaitomybės sistema susijęs pokytis – Teisėjų asociacijos (bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija) priimtos teisėjų etikos gairių aiškinamosios pastabos. 2019 m. patvirtintomis pastabomis išsamiau aiškinamos 2014 m. teisėjų etikos gairės pateikiant konkrečius jų taikymo pavyzdžius. Tuo taip pat atsižvelgiama į Kovos su korupcija valstybių grupės (toliau – GRECO) rekomendaciją 11 .

Teisingumo ministro turimus įgaliojimus tam tikrose bylose duoti nurodymus prokuratūrai papildo apsaugos priemonės, o praktikoje šiais įgaliojimais nesinaudojama. Pagal Teisingumo administravimo aktą teisingumo ministras gali paskelbti bendras gaires, kaip prokuratūra turėtų atlikti savo užduotis, taip pat tam tikrose bylose duoti prokurorams nurodymus, kurie gali apimti nurodymą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo 12 . Nurodymas turi būti išdėstytas raštu, pagrįstas ir rašytine forma nusiųstas Parlamento pirmininkui 13 . Institucijų teigimu, praktiškai, regis, teisingumo ministras tokį nurodymą davė tik vieną kartą 1995 m., kai generalinis prokuroras dėl interesų konflikto neturėjo teisės duoti nurodymą. Galima teigti, kad ši praktika kartu su taikomomis teisinės apsaugos priemonėmis mažina prokuratūros autonomijai kylančią riziką 14 . Pagal naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Pagrindų sprendimu dėl Europos arešto orderio 15 , šios teisės duoti nurodymą buvimas lėmė tai, kad Danija 2020 m. pakeitė savo tokio arešto orderio išdavimo procedūrą 16 .

–

Kokybė 

Išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl mažėjančių teisingumo sistemos išlaidų. Danijos išlaidos teismams, išreikštos BVP procentine dalimi, yra mažos ir pastaraisiais metais sumažėjo 17 . Vienam gyventojui tenkantis teisėjų skaičius taip pat ypač mažas 18 . Teisėjų asociacijos 2020 m. Teisėjų darbo sąlygų ataskaitoje pateikiama išsami teisėjų darbo krūvio analizė pabrėžiant, kad nors darbo krūvis padidėjo, teisėjų skaičius nekito, o ištekliai nuo 2011 m. buvo palaipsniui mažinami 19 . Visų pirma, pareikštas susirūpinimas dėl sumažėjusio teismų darbuotojų skaičiaus – dėl to teisėjams tenka didesnis darbo krūvis. 2020 m. birželio mėnesį Vyriausybė skyrė teismams papildomą finansavimą, skirtą papildomiems teisėjų etatams finansuoti, kad teismai galėtų susidoroti su dėl jų uždarymo per COVID-19 pandemiją išaugusiu susikaupusių bylų skaičiumi 20 .

Įgyvendinama keletas iniciatyvų siekiant išspręsti esamas problemas, susijusias su teisminių institucijų skaitmeninimu. Elektroninėmis ieškinių pateikimo, teismo šaukimų įteikimo ir bylos nagrinėjimo eigos stebėjimo internetu priemonėmis teismuose galima naudotis tik labai ribotai 21 . Nors yra skelbiami visi trečiosios instancijos teismų sprendimai, skelbiama tik dalis pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimų, o priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad sprendimai būtų kompiuteriu skaitomi, nepakanka 22 . Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija, 2021 m. turi būti sukurta išsami sprendimų, įskaitant sprendimus dėl sprendimų nuasmeninimo, interneto duomenų bazė. Taip pat Nacionalinė teismų administracija įgyvendina projektą, skirtą naudoti skaitmenines priemones siekiant stebėti vidutinę neišnagrinėtų bylų nagrinėjimo trukmę, kuriuo siekiama padėti numatyti būsimą bylų nagrinėjimo trukmę 23 .

Veiksmingumas

Teisingumo sistema veiksmingai susitvarko su jai tenkančiu darbo krūviu, tačiau bylų išnagrinėjimo rodiklis šiek tiek sumažėjo. Įvertinta civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų nagrinėjimo trukmė yra labai neilga, o civilinių ir komercinių ginčo bylų išnagrinėjimo trukmė visų instancijų teismuose išlieka trumpesnė nei vidutinė, nors pastaraisiais metais ji šiek tiek pailgėjo 24 . Tačiau civilinių bei komercinių ginčo bylų išnagrinėjimo rodiklis pastaraisiais metais kiek sumažėjo – nuo 102 proc. 2017 m. iki 95 proc. 2018 m. ir 94 proc. 2019 m. Neišnagrinėtų bylų skaičius vis dar išlieka mažas, visų pirma kalbant apie civilines bei komercines ginčo bylas 25 .

II.Kovos su korupcija sistema 

Kovos su korupcija sistema daugiausia grindžiama neformaliomis etikos ir sąžiningumo taisyklėmis, taip pat socialinėmis normomis ir visuomenės vykdoma kontrole. Keletas institucijų dalyvauja vykdydamos korupcijos prevenciją, skatindamos gerąją administravimo patirtį ir teisinės sistemos reikalavimų laikymąsi. Šios institucijos, be kita ko, apima Finansų institucijų priežiūros tarnybą, Parlamento ombudsmeno tarnybą ir Vyriausiojo auditoriaus biurą. Darbuotojų ir kompetencijų agentūra ir Ministro pirmininko kanceliarija yra atsakingos už sąžiningumo tarp valstybės tarnautojų ir ministrų skatinimą. Valstybės kaltintojo sunkių ekonominių ir tarptautinių nusikaltimų bylose tarnyboje įsteigtas Specializuotas korupcijos ir kyšininkavimo užsienyje bylų skyrius turi ypatingą kompetenciją tirti sunkius korupcijos atvejus. Valstybės tarnautojų korupcijos prevencija reguliuojama įvairiomis priemonėmis, tačiau šiuo metu Danijoje nėra konkretaus apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos įstatymo.

Pagal organizacijos „Transparency International“ paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą Danijai tenka pirmoji vieta Europos Sąjungoje ir pasaulyje 26 . Tik 35 proc. „Eurobarometro“ apklausos respondentų mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi (ES vidurkis – 72 proc.) ir tik 7 proc. teigia asmeniškai jaučiantys korupcijos poveikį kasdieniame gyvenime (ES vidurkis – 26 proc. Kalbant apie verslo subjektus, 16 proc. bendrovių mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi (ES vidurkis – 63 proc.) ir tik 5 proc. bendrovių mano, kad korupcija yra problema, su kuria susiduriama užsiimant verslu (ES vidurkis – 37 proc. 25 proc. respondentų mano, kad sėkmingo baudžiamojo persekiojimo atvejų pakanka, kad atgrasytų nuo korupcijos (ES vidurkis – 36 proc.), o 51 proc. bendrovių respondentų mano, kad asmenys ir verslo subjektai, pagauti duodant kyšį vyresniajam pareigūnui, yra tinkamai baudžiami (ES vidurkis – 31 proc.) 27 .

Danijos baudžiamuoju kodeksu kriminalizuojama korupcija ir su ja susijusios nusikalstamos veikos. Baudžiamoji sankcija, skiriama už aktyvų ir pasyvų kyšininkavimą 28 viešajame sektoriuje, yra bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, o už kyšininkavimą privačiame sektoriuje 29  – bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Juridiniams asmenims už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas gali būti skiriamos baudos 30 . 2018 m. Danija priėmė Baudžiamojo kodekso nuostatų dėl pinigų plovimo pakeitimą, kuriuo padidinamos taikomos bausmės (didžiausios bausmės terminas pailgintas nuo 6 iki 8 metų) 31 .

Danija peržiūrėjo savo bendrą požiūrį į vykdymo užtikrinimą ir 2014 m. Valstybės kaltintojo sunkių ekonominių ir tarptautinių nusikaltimų bylose tarnyboje įsteigė Specializuotą korupcijos ir kyšininkavimo užsienyje bylų skyrių (toliau – SØIK). Policija, prokuratūra ir Valstybės kaltintojo sunkių ekonominių ir tarptautinių nusikaltimų bylose tarnyboje (SØIK) įsteigtas specializuotas skyrius yra svarbiausios institucijos, atsakingos už korupcijos atvejų tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos. SØIK tarnyba yra specializuotas baudžiamojo persekiojimo padalinys, kuris taip pat atlieka koordinavimo įstaigos funkciją. SØIK tarnyboje taip pat veikia nacionalinis finansinės žvalgybos skyrius, o nuo 2015 m. – tarptautinių bylų, įskaitant užsienio valstybės pareigūnų kyšininkavimo bylas, nagrinėjimo skyrius 32 . Neseniai buvo pagerintos policijos tarnybos viešųjų pirkimų procedūros ir sustiprintos pastangos siekiant informuoti policijos pareigūnus apie 2015 m. priimtą Etikos kodeksą ir surengti jiems atitinkamus mokymus 33 . 2019 m. sukūrus apie pažeidimus pranešančių asmenų sistemą sudaryta galimybė pranešti apie nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus, įskaitant interesų konfliktus. Piliečiai gali pateikti skundus Nepriklausomai skundų dėl policijos veiksmų tarnybai, kuri vykdo policijos ir prokuratūros veiklos išorės priežiūrą ir kontrolę 34 . Tačiau GRECO rekomendavo, kad institucijos išanalizuotų būtinybę pradėti taikyti policijos pareigūnams reikalavimą reguliariai deklaruoti finansinius interesus, taip pat priemones siekiant didinti policijos darbuotojų informuotumą apie jų pareigą pranešti apie su korupcija susijusius nusižengimus policijos tarnyboje 35 .

Danijoje nėra vienos sąžiningumo skatinimui ir korupcijos prevencijai skirtos įstaigos, bet veikia keletas skirtingas užduotis atliekančių institucijų. Nors Danijoje nėra specialios kovai su korupcija skirtos agentūros ar strategijos, šalyje įsteigtas kovos su korupcija forumas 36 , į kurio reguliarius ad hoc susitikimus susirenka institucijų atstovai, kad pagerintų veiksmų koordinavimą ir pasikeistų informacija. Ministerijos bendradarbiauja ir rengia kovos su korupcija įstatymų projektus. Finansų institucijų priežiūros tarnyba paskelbė gaires, vadovus ir nurodymus dėl etiško elgesio ir finansinių kovos su korupcija aspektų. Vyriausiojo auditoriaus biuras atlieka valstybės institucijų auditą ir nagrinėja Parlamento ir valstybės bendrovių reikalaujamas išlaidas. Be to, kitos valdžios institucijos, pavyzdžiui, Darbuotojų ir kompetencijų agentūra prie Mokesčių ministerijos ir Ministro pirmininko kanceliarija vykdo užduotis, susijusias su sąžiningumo skatinimu ir korupcijos prevencija viešojo administravimo valdymo srityje 37 . Danijos aukštų etikos standartų laikymosi tradicija ir viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas lėmė tai, kad šalyje taikoma nedaug formalių korupcijos prevencijos taisyklių ar kontrolės priemonių, ypač taikomų aukščiausias vykdomąsias pareigas einantiems asmenims, ir GRECO rekomendavo parengti labiau saistančias taisykles 38 .

Darbuotojų ir kompetencijų agentūra paskelbė valstybės tarnautojų etikos kodeksus, o paskirtiems ministrams teikiamos rekomendacijos sąžiningumo klausimais. 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtoje peržiūrėtoje Viešojo sektoriaus darbuotojų etikos kodekso versijoje pateikiamos taisyklės dėl papildomo užimtumo ir padorumo reikalavimo viešojo sektoriaus darbuotojams taikymo. 2017 m. Darbuotojų ir kompetencijų agentūra paskelbė peržiūrėtą Viešojo sektoriaus darbuotojų etikos kodeksą, o 2015 m. – kodeksą „Kodeksas VII. Septynios pagrindinės pareigos“, kuriais viešojo sektoriaus darbuotojams nustatomi etikos standartai ir elgesio taisyklės. Šiems kodeksams papildyti parengti e. mokymo kursai, skirti visų centrinio administravimo įstaigų darbuotojams. Tačiau šių kodeksų nuostatos netaikomos ministrams, kuriems, juos paskiriant, įteikiami praktiniai vadovai, kuriuose pateiktos rekomendacijos sąžiningumo klausimais. Danijoje taip pat nėra Parlamento nariams ar aukščiausias vykdomąsias pareigas einantiems asmenims skirto etikos kodekso 39 , tačiau etikos klausimai minimi Parlamento nariams adresuotame viešame pranešime, kuriuo jie informuojami apie savo pareigas, susijusias su etišku elgesiu ir visuomenės pasitikėjimo išsaugojimu. GRECO rekomendavo parengti tiek Parlamento, tiek Vyriausybės nariams skirtus elgesio kodeksus, visų pirma susijusius su interesų konfliktais, ir sukurti bendrą aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų sąžiningumo strategiją 40 .

Viešojo administravimo įstaigose privaloma laikytis nešališkumo taisyklių, kuriomis įpareigojama pranešti apie bet kokius galimus interesų konfliktus. Pagal Viešojo administravimo aktą bet kuris viešojo administravimo įstaigoje įdarbintas arba jos vardu veikiantis asmuo nušalinamas nuo dalyvavimo nagrinėjant konkrečią bylą, dėl kurios gali būti suabejota jo nešališkumu. Siekiant išvengti interesų konflikto, reikalaujama, kad ministrai pradėdami eiti savo pareigas atsisakytų bet kokio (atlyginamo ar neatlyginamo) darbo privačioje arba valstybinėje bendrovėje 41 . Tačiau šis darbas neapima savarankiško darbo, finansinių interesų, garbės pareigų ar su ministro politine partija susijusių pareigų. Nors Viešojo administravimo akto nuostatos taikomos ministrams, aktu jiems suteikiama didelė veiksmų laisvė pranešti apie galimą arba akivaizdų interesų konfliktą, nepateikiant konkretesnių gairių. Be to, aktu nenustatyta jokių vykdymo užtikrinimo priemonių 42 . Kalbant apie Parlamento narius, bendros jiems taikomos interesų konflikto apibrėžties nėra ir dabartinėje sistemoje nenustatytas joks pranešimų teikimo mechanizmas. GRECO rekomendavo pradėti taikyti ad hoc informacijos atskleidimo reikalavimą, kai vykstant parlamentinėms diskusijoms gali kilti konfliktas dėl svarstomo klausimo 43 .

Nors turto deklaravimo sistemos veikia, tačiau jų tikrinimo ar įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų sistemingai nesiimama. Parlamento narių pareigos ir finansiniai interesai nuolat viešai atskleidžiami ir pateikiami viešai patikrai Parlamento svetainėje. Tačiau GRECO rekomendavo užtikrinti, kad prireikus jiems būtų taikomi elgesio standartai 44 . Nepaisant to, kad Parlamento narių reikalavimo atskleisti informaciją apie savo ekonominius interesus laikymosi lygis paprastai yra aukštas, visiška atitiktis reikalavimui nepasiekta 45 . Panašiai nors nėra bendrų taisyklių dėl aukšto lygio valstybės tarnautojų įpareigojimo deklaruoti finansinius interesus, reikalaujama, kad visi ministrai deklaruotų savo finansinius interesus užpildydami standartinę formą, kuri turi būti pateikta jiems pradedant eiti pareigas, o joje pateikta informacija turi būti kasmet atnaujinama. Ši tvarka nėra teisiškai įpareigojanti, bet visos valdžioje buvusios vyriausybės jos laikėsi taip tarsi ji būtų privaloma 46 . Ministrai, kurie yra ir Parlamento nariai, Parlamento deklaravimo sistemoje nedalyvauja. Kitaip nei pagal Parlamento nariams galiojančią tvarką, ministrai pagal jiems taikomą tvarką turi aiškiai deklaruoti tam tikrus finansinius savo sutuoktinių ir (arba) partnerių interesus. Tačiau GRECO rekomendavo nustatyti šias gaires priimant teisės aktus, kuriais būtų praplėsta deklaruojamų interesų apimtis ir nustatyta jų esminė kontrolė 47 .

Danijos sistemoje nenustatyta aiškių taisyklių ir gairių, kaip aukščiausias vykdomąsias pareigas einantys asmenys turėtų palaikyti ryšius su lobistais. Asmenims, siekiantiems daryti įtaką vyriausybės veiksmams ir politikai, jokie pranešimų teikimo ar informacijos atskleidimo reikalavimai netaikomi. Tačiau, nors dauguma visų 27 ES valstybių narių respondentų mano, kad dėl pernelyg artimų verslo ir politikos atstovų ryšių jų šalyse atsiranda korupcija, mažiausiai taip manančių respondentų buvo Danijoje (47 proc.) (ES vidurkis: 76 proc.) 48 . Vienos ar kitos formos lobizmo veikla (vykdoma, visų pirma, interesų grupių atstovų) yra priimtina sprendimo priėmimo proceso dalis, siekiant teikti plataus masto paramą priimant sprendimus. Vis dėlto, Danijai patarta nustatyti taisykles ir rekomendacijas dėl ryšių su įtaką vyriausybės veiklos procesams ir sprendimams daryti siekiančiais lobistais ir trečiosiomis šalimis palaikymo ir padidinti tokių ryšių skaidrumą 49 .

Aiškių taisyklių dėl „sukamųjų durų“ reiškinio nėra. Kadangi konkretus pereinamasis laikotarpis [nušalinus nuo užimamų pareigų] nenustatytas, buvo pranešta apie keletą atvejų, kai ministrai iškart perėjo į kitas aukšto lygio politines, su lobistine veikla susijusias pareigas. Nepaisant to, kad GRECO rekomendavo nustatyti taisykles dėl aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų įdarbinimo pasibaigus jų tarnybai viešajame sektoriuje, šiuo metu konkrečių planų pradėti taikyti tokį reguliavimą nėra 50 .

Taikomi specialūs apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos mechanizmai, tačiau visa apimančių teisės aktų nėra. Šiuo metu Danijoje nėra konkretaus apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos įstatymo. Tačiau, perkėlus IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos nuostatas, taikomi finansų sektorių reglamentuojantys teisės aktai 51 . Danijos verslininkų asociacija konsultuoja bendroves dėl savanoriško priemonių nustatymo, jeigu jos tokio nustatymo pageidauja. Be to, viešajame sektoriuje arba tam tikrose su konkrečiais sektoriais susijusiose srityse taikomos kitos sistemos, įskaitant Finansų institucijų priežiūros tarnybos išorės ir vidaus procedūras, Danijos verslo agentūros apie pažeidimus pranešančių asmenų išorės sistemą, susijusią su audito srities teisės aktų galimo pažeidimo klausimais, ir su Europos regioninės plėtros fondo bei Europos socialinio fondo parama susijusią sistemą 52 .

Tarptautiniuose vertinimuose buvo pabrėžti politinių partijų finansavimo klausimai, o dauguma rekomendacijų iki šiol neįgyvendinta. Šios rekomendacijos apima nurodymą pašalinti vertinant nustatytus trūkumus, pavyzdžiui, įsipareigojimų pranešti apie dovanas, kurių vertė viršija tam tikras sumas, trūkumą, ir užtikrinti nepriklausomą politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo stebėseną 53 . Eurobarometro tyrimo duomenimis Danija yra vienintelė šalis, kurioje nuo 2013 m. sumažėjo respondentų, sutinkančių su tuo, kad šalyje politinių partijų finansavimo skaidrumas ir priežiūra yra pakankami, dalis (nuo 41 proc. 2013 m. iki 34 proc. 2019 m. (ES vidurkis: 32 proc.)) 54 .

Nors galima teigti, kad represinės priemonės taikomos tinkamai, trūksta su korupcija susijusių plačiai prieinamų statistinių duomenų. Nors pastaruoju metu nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių už su korupcija susijusius nusikaltimus 55 , o svarbūs teismų sprendimai skelbiami oficialiame mokamos prieigos teismų žurnale, Danijoje statistiniai duomenys apie kyšininkavimo užsienyje atvejų tyrimus ir pradėtas ar užbaigtas bylas neskelbiami 56 .

III.Žiniasklaidos pliuralizmas

Konstitucijoje nustatyta bendra saviraiškos laisvės apsaugos sistema. Nacionalinės žiniasklaidos priežiūros institucijos – Danijos radijo ir televizijos valdybos – užduotys, organizacinė struktūra ir darbo tvarkos taisyklės nustatytos įstatymu. Konkrečių įstatymų dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo ar valstybės teikiamų subsidijų reklamai nėra. Galimybė susipažinti su dokumentais reguliuojama 2014 m. Aktu dėl galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų dokumentais 57 .

Danijos radijo ir televizijos valdyba veikia kaip nepriklausoma institucija. Šios nepriklausomos institucijos užduotys ir organizacinė struktūra nustatytos Danijos radijo ir televizijos programų transliavimo paslaugų akte. Kultūros ir rūmų agentūroje veikiantis žiniasklaidos skyrius atlieka Radijo ir televizijos valdybos sekretoriato funkcijas. Valdybos narių manymu, organizacinė valdybos struktūra yra tvirta, nepaisant to, kad kai kurie sprendimai sukėlė didelį politinį susidomėjimą 58 . Naujausiame žiniasklaidos pliuralizmo ataskaitos (Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. ataskaitos) leidime taip pat nurodoma, kad su šios žiniasklaidos institucijos veiklos nepriklausomumu ir efektyvumu susijusi rizika yra labai nedidelė. Valdybos darbo tvarkos taisyklės nustatytos dekretu, kurio turinys buvo atnaujintas atlikus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (toliau – AŽPD) peržiūrą. Ministras paskiria aštuonis valdybos narius, įskaitant pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, ketveriems metams. Valdybos nariai gali būti skiriami pakartotinai. Po vieną narį paskiria Klausytojų ir žiūrovų organizacijų bendradarbiavimo forumas ir Teisėjų asociacija. Kolegialaus organo vadovas ir (arba) nariai atleidžiami laikantis Administravimo akte nustatytų taisyklių. Prieš priimant sprendimą dėl atleidimo, suinteresuotas narys turi būti išklausytas. Sprendimas įforminamas raštu pateikiant paaiškinimą. Be to, narys turi turėti galimybę pateikti skundą dėl sprendimo ir apskųsti jį pateikęs apeliaciją. Radijo ir televizijos valdybos sprendimai negali būti skundžiami ministerijai – tik teismams. Kalbant apie administracinius sprendimus, su bylos tvarkymu susijusius skundus gali nagrinėti Parlamento ombudsmenas.

Danijos spaudos taryba (dan. Presse Nævnet) yra įstatymu įsteigta nepriklausoma savireguliavimo įstaiga, veikianti prie Teisingumo ministerijos 59 . Ji nagrinėja su Danijos žiniasklaida susijusius skundus ir susideda iš aštuonių teisingumo ministro paskirtų narių, tarp kurių yra žurnalistų, visuomenės ir spaudos leidinių bei radijo ir televizijos vadovaujančių redaktorių atstovai. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami Danijos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko siūlymu. Spaudos taryba gali pateikti savo kritiką dėl atvejų, susijusių su gera spaudos etika, ir nurodyti svarstomos žiniasklaidos priemonės redaktoriui paskelbti atsakymą ir (arba) Tarybos sprendimą. Tačiau ji negali skirti sankcijos ar nurodyti išmokėti ieškovui finansinę kompensaciją 60 .

Konkrečių taisyklių dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo ar valstybės teikiamų subsidijų reklamai nėra. Valstybinė reklama turi atitikti bendras Radijo ir televizijos programų transliavimo paslaugų akte ir su aktu susijusioje antrinėje teisėje remiantis AŽPD nustatytas taisykles. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. ataskaitoje pažymima, kad informacija apie nuosavybės teise turimą daugiau kaip 20 proc. akcijų dalį turi būti įtraukta į visų bendrovių, įskaitant žiniasklaidos bendroves, metines ataskaitas, tačiau konkrečių reikalavimų žiniasklaidos bendrovėms nenustatyta. Danijos žiniasklaidos srityje veikiantys suinteresuotieji subjektai nurodė, kad nepaisant to, kad trūksta konkrečių taisyklių, jie vis tiek mano, jog praktiškai nacionalinis žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo lygis yra gana tinkamas, visų pirma dėl centriniame įmonių registre paskelbtos informacijos ir kalbant apie žiniasklaidos įmonių savininkus 61 .

Teisei į informaciją taikomi tam tikri apribojimai. 2014 m. buvo pakeistas Aktas dėl galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų dokumentais, kuriuo visoms viešojo administravimo įstaigoms ir ministerijoms nustatytos taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais, ir dėl to buvo apribota galimybė visuomenei ir žurnalistams susipažinti su tam tikrais vyriausybės dokumentais 62 . Akto 7 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo gali prašyti atskleisti dokumentus, paskelbtus arba sukurtus viešojo administravimo įstaigos jai atliekant su jos kaip institucijos veikla susijusias administracines procedūras. Tačiau ši galimybė yra ribota, kalbant apie tam tikrus atvejus, dokumentus ar informaciją, visų pirma institucijų vidaus darbo dokumentus arba dokumentus, kuriais keičiamasi tada, kai ministrui reikia pasikonsultuoti ir pasitarti su savo darbuotojais 63 . Suinteresuotieji subjektai nurodo, kad išimčių, susijusių su ministrui teikiama pagalba bei konsultacijomis ir bendravimu su Parlamento nariais vykstant teisėkūros procedūrai, poveikis gali būti toks, kad kai kurių politinių susitarimų esmė liks slapta 64 . Parlamento ombudsmenas taip pat pripažino, kad praktiškai su ministerijos tarnyba susijusi išimtis turi ribojamą poveikį teisei susipažinti 65 .

Danija turi tvirtą saviraiškos laisvės tradiciją. Bendra saviraiškos laisvės apsaugos sistema nustatyta Konstitucijoje. 66 . Pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmet skelbiamo pasaulio spaudos laisvės indekso rezultatus Danija nuolat patenka tarp geriausius rezultatus pasiekusių šalių ir šiuo metu yra trečioje vietoje pasaulyje 67 . Tačiau Danijoje tarp galimų bausmių už garbės ir orumo įžeidimą yra laisvės atėmimo bausmė 68 . Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. ataskaitoje su saviraiškos laisvės apsauga susijusi rizika vertinama kaip labai nedidelė dėl to, kad apskritai Danijos demokratinės tradicijos yra tvirtos, o institucijos – patikimos. 2019 ir 2020 m. Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platforma jokių perspėjimų dėl Danijos nepaskelbė 69 . Siekiant įvertinti saviraiškos laisvės pagrindus ir bendrąsias sąlygas, 2017–2018 m. įsteigta speciali Saviraiškos laisvės komisija 70 . 2020 m. balandžio mėnesį ji paskelbė savo ataskaitą, prisidėdama prie plataus masto politinių diskusijų dėl saviraiškos laisvės padėties Danijos visuomenėje 71 .

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Danijos parlamentinė valdymo sistema yra vienerių rūmų sistema, kurioje ir Vyriausybė, ir Parlamento nariai gali siūlyti teisės aktus, nors įstatymų projektus paprastai pristato Vyriausybė. Konstitucinio teismo nėra, todėl konkrečiais atvejais ex post konstitucingumo kontrolę gali vykdyti visi teismai 72 . Parlamento ombudsmenas užtikrina valdžios institucijų sprendimų priežiūrą, o Danijos žmogaus teisių institutas stebi, kaip laikomasi pagrindinių teisių.

Teisės aktų priėmimo procesas apima nuodugnią parengiamąją procedūrą. Teisingumo ministerijos parengtose teisinės kokybės gairėse 73 pateikiami išsamūs nurodymai dėl teisės aktų parengimo proceso, įskaitant nurodymus dėl teisinio programavimo ir parengiamųjų veiksmų, pavyzdžiui, galimų parengiamųjų komisijų ir privalomų poveikio (inter alia ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai bei administracinių pasekmių piliečiams) vertinimų. Pateikiant Vyriausybės parengtus įstatymų projektus atviroms konsultacijoms, jie paprastai skelbiami (rekomenduojamu bent keturių savaičių laikotarpiu) Vyriausybės portale ir išorės konsultacijoms tiesiogiai siunčiami suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms 74 . Teisingumo ministerija taip pat atlieka techninę teisinę įstatymų projektų peržiūrą, siekdama, be kita ko, užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių srities įsipareigojimų laikymąsi 75 .

Parlamento ombudsmenui tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant administracinių sprendimų vykdymo priežiūrą. Parlamento ombudsmenas, kurį po kiekvienų visuotinių rinkimų išrenka Parlamentas 76 , yra apeliacinė institucija skundams dėl administracinių sprendimų nagrinėti, teikianti valdžios institucijų aktų atitikties galiojantiems teisės aktams ar gerajai administravimo patirčiai vertinimą. Ombudsmenas gali veikti remdamasis skundais arba atlikti tyrimus savo paties iniciatyva. 2019 m. Ombudsmenas išnagrinėjo 5 368 skundus, kurių dauguma buvo susiję su klausimais dėl teisės gauti viešuosius įrašus, o 163 paties Ombudsmeno iniciatyva atlikti tyrimai buvo skirti bendresniems klausimams, turintiems poveikį didesniam piliečių skaičiui 77 . Ombudsmeno nuomonės, kuriose gali būti pateikiamos rekomendacijos institucijoms nagrinėti bylą iš naujo arba pakeisti sprendimą, yra neprivalomos. Remiantis tiek iš institucijų, tiek iš Ombudsmeno gauta informacija, paprastai valdžios institucijos rekomendacijomis praktikoje vadovaujasi. Be Ombudsmeno tarnybos, kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija veikia Danijos žmogaus teisių institutas, kurį 2018 m. Pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas pakartotinai akreditavo kaip „A statuso“ nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Jis taip pat atlieka nacionalinės lygybės įstaigos funkciją.

Laikoma, kad Danijoje pilietinės visuomenės erdvė yra atvira, 78 o pilietinės visuomenės organizacijos bendradarbiaudamos Žmogaus teisių taryboje aktyviai dalyvauja pilietinės visuomenės veikloje. Danijos žmogaus teisių instituto veikloje per jame veikiančią Žmogaus teisių Tarybą dalyvauja nemažai įvairių sričių pilietinės visuomenės organizacijų. Taryba vertina, kaip planuojama ir įgyvendinama nacionalinės žmogaus teisių institucijos veikla, gali rekomenduoti naują veiklą ir paskirti šešis iš 14 direktorių valdybos narių 79 .

Sprendimų priėmimo procesas, dėl kurio per COVID-19 pandemiją buvo sustabdyta teismų veikla, buvo svarstomas. Reaguojant į COVID-19 pandemiją buvo imtasi neatidėliotinų priemonių, remiantis Epidemijos įstatymo pakeitimu, kuriuo įgaliojimai priimti dekretus siekiant kovoti su pandemija perduodami sveikatos apsaugos ministrui. 2020 m. kovo 12 d. įstatymą vienbalsiai priėmė Parlamentas. 80  Ta pačią dieną Nacionalinė teismų administracija paskelbė, kad atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, teismai atliks tik ypatingos svarbos funkcijas, teikdami pirmenybę skubioms ir ypač svarbioms byloms 81 . Nuo tada būta tam tikrų svarstymų, ar šis sprendimas buvo priimtas laikantis Konstitucijos nuostatų dėl teismų nepriklausomumo. Idėjų instituto „Justitia“ atliktame tyrime 82 teigiama, kad Nacionalinė teismų administracija galbūt nuėjo per toli suteikdama savo gaires, turint omenyje, kad remiantis Konstitucija ir Teisingumo administravimo aktu, Nacionalinė teismų administracija neturi įgaliojimų vietoj teismų priimti sprendimus dėl pirmenybės suteikimo byloms. Akademinės bendruomenės atstovai ir Teisėjų asociacija, nors ir pripažindami ypatingas aplinkybes, kuriomis reikėjo imtis skubių veiksmų, viešuose pareiškimuose taip pat pareiškė tokį susirūpinimą. Teisingumo ministerija ir Nacionalinė teismų administracija paprieštaravo šiai nuomonei 83 . Parlamentas paskyrė nepriklausomų ekspertų grupę, kuri nagrinės, kaip Vyriausybė apskritai valdė pandemiją, ir, tikimasi, iki 2020 m. pabaigos pateiks tyrimo rezultatus.

Nacionalinė teismų administracija aktyviai skatina taikyti teisinės valstybės principą. Pastaraisiais metais Nacionalinė teismų administracija dėjo nemažai pastangų siekdama skatinti tarp įvairių tikslinių grupių teisinės valstybės principo laikymąsi, geresnį teisingumo sistemos supratimą ir pagerinti teisingumo sistemą ypatingą dėmesį skiriant jos naudotojui. Tai apima iniciatyvas, skirtas: plačiajai visuomenei, įgyvendinamas panaudojant šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašus, mokiniams – rengiant mokytojų mokymo programas, žurnalistams – sukuriant specialią svetainę ir neprofesionaliems teisėjams – teikiant išsamią informacinę medžiagą, prieš jiems pradedant veikti pagal savo įgaliojimus 84 .

I PRIEDAS. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas (Komisijos svetainėje).

CEPEJ (2020), Study on the functioning of judicial systems in the EU Member States (ES valstybių narių teismų sistemų veikimo tyrimas).

CIVICUS, Monitor tracking civic space: Denmark, https://monitor.civicus.org/country/denmark/ .

Danijos teisėjų asociacija (2020), Teisėjų darbo sąlygų ataskaita.

Danijos teismai (2020), skyrius „Civilinės bylos“, https://domstol.dk/om-os/tal-og-fakta/civile-sager/ .

Danijos Vyriausybė (2019), Kovos su finansiniais nusikaltimais veiksmų stiprinimas, https://www.regeringen.dk/media/6607/aftale-om-styrkelse-af-indsatsen-mod-finansiel-kriminalitet-270319_endelig.pdf .

Danijos Vyriausybė (2020), Danijos pateikta informacija, susijusi su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.

Danijos žurnalistų sąjunga, Atviras administravimas, https://journalistforbundet.dk/offentlighedslov .

Danske Medier (2020 m. gegužės 1 d), Danske Medier palankiai vertina ketvirtadienį paskelbtą Saviraiškos laisvės komisijos ataskaitą, https://danskemedier.dk/aktuelt/journalistik-og-redaktion/danske-medier-glaeder-sig-over-offentliggoerelsen-af-ytringsfrihedskommissionens-betaenkning/ .

Europos Komisija (2020), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos Komisija (2020), Komisijos atskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas LM, C-216/18 PPU, (2018 m. liepos 25 d.).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose OG, C-508/18 ir PI, C-82/19 PPU, (2019 m. gegužės 27 d.).

Europos Taryba, Ministrų Komitetas (2000), Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2000)19 valstybėms narėms dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios teisenos sistemoje.

Europos Taryba, Ministrų Komitetas (2010), Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12 valstybėms narėms dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybės sritys.

Europos Taryba, Ministrų Komitetas (2016), Ministrų Komiteto rekomendacija CM/REC(2016)4 valstybėms narėms dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo.

Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platforma, Danija, https://www.coe.int/en/web/media-freedom .

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Oleksandr Volokov prieš Ukrainą, prašymas Nr. 21722/11, (2013 m. sausio 9 d.).

GRECO (2014), Fourth Evaluation Round – Evaluation Report on Denmark on preventing corruption in respect of members of parliament, judges and prosecutors.

GRECO (2019), Third Evaluation Round – Second Compliance Report on Denmark on transparency of party funding.

GRECO (2019), Fifth Evaluation Round – Evaluation Report on Denmark on preventing corruption and promoting integrity in central governments (top executive functions) and law enforcement agencies.

GRECO (2020), Fourth Evaluation Round – Interim Compliance Report on Denmark on preventing corruption in respect of members of parliament, judges and prosecutors.

Information (2020 m. liepos 6 d.), El. laiškai verčia abejoti, ar teismų uždarymas atitiko Konstitucijos nuostatas, https://www.information.dk/indland/2020/07/mails-saar-tvivl-hvorvidt-nedlukningen-domstolene-overensstemmelse-grundloven?lst_mst .

Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (2017), Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo peržiūra. Danijai skirta peržiūros ataskaita, https://www.unodc.org/documents/treaties/UNCAC/CountryVisitFinalReports/2017_10_21_Denmark_Final_Country_Report.pdf .

Justitia (2020), Teisinės valstybės principo taikymas ir COVID-19, http://justitia-int.org/retsstaten-og-covid-19 .

Nacionalinė teismų administracija, Danijos teismų parengtis ekstremaliajai situacijai: papildoma informacija, https://www.domstol.dk/aktuelt/2020/3/noedberedskab-ved-danmarks-domstole-yderligere-information/ .

Parlamento ombudsmenas (2017), 2016 m. metinė ataskaita.

Parlamento ombudsmenas (2020), 2019 m. metinė ataskaita.

Reporters without Borders, 2020 World Press Freedom Index.

Teisingumo ministerija (2020 m. birželio 24 d.), Nauji teisėjai turi padėti sumažinti padidėjusį teismų darbo krūvį, https://www.justitsministeriet.dk/nyt-og-presse/pressemeddelelser/2020/nye-dommere-skal-lette-presset-paa-domstolene .

Teisingumo ministerija, Teisinės kokybės gairės, https://lovkvalitet.dk/ .

Transparency International (2018), Exporting corruption – progress report 2018: assessing enforcement of the OECD anti-bribery convention, https://images.transparencycdn.org/images/2018_Report_ExportingCorruption_English_200402_075046.pdf .

Virtualus vizitas Danijoje, susijęs su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.

Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras (2020), Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. ataskaita, https://cmpf.eui.eu/media-pluralism-monitor/mpm-2020 .

II priedas. Vizitas Danijoje

2020 m. birželio ir liepos mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus, juose dalyvavo šios organizacijos:

·Danijos žurnalistų asociacija

·Danijos teisėjų asociacija

·„Danske Medier“

·Danijos spaudos taryba

·Teisingumo ministerija

·Nacionalinė teismų administracija

·Parlamento ombudsmenas

·Prokuratūra

·Specializuotas prokuratūros skyrius

·Aukščiausiasis Teismas

·„Transparency International“ Danijos skyrius

Be to, Kultūros ir rūmų agentūra vietoj dalyvavimo virtualiame susitikime prisidėjo pateikdama rašytinę informaciją.

* Komisija taip pat surengė keletą horizontaliųjų susitikimų, juose dalyvavo šios organizacijos:

·„Amnesty International“

·Europos pilietinių laisvių sąjunga

·Europos pilietinės visuomenės tinklas

·Europos Bažnyčių konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos nekomercinės teisės centras

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras

·Europos piliečių forumas

·„Free Press Unlimited“

·„Front Line Defenders“

·„ILGA-Europe“

·Tarptautinė teisininkų komisija

·Tarptautinė žmogaus teisių federacija

·Tarptautinis spaudos institutas

·Mokymosi visą gyvenimą platforma

·Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva / Atviros visuomenės Europos politikos institutas

·Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (angl. Reporters without Borders)

·„Transparency International“ ES skyrius

(1)      Jūrų ir komercinis teismas ir Žemės kadastro teismas. CEPEJ (2020), Study on the functioning of the judicial systems in the EU Member States (ES valstybių narių teismų sistemų veikimo tyrimas). 

(2)      Narius paskiria teisingumo ministras ir šie nariai yra: vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir vienas aukštojo teismo teisėjas – atitinkamų teismų teikimu, vienas apylinkės teismo teisėjas – Teisėjų asociacijos teikimu, vienas teisininkas – Advokatūros ir teisininkų draugijos teikimu ir du plačiosios visuomenės atstovai – Danijos vietos valdžios institucijų asociacijos ir Danijos suaugusiųjų švietimo asociacijos teikimu.

(3)      Išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kurį vadovaudamasis vidaus procedūra tiesiogiai išrenka Aukščiausiasis Teismas, kandidatūrą. Be to, kalbant apie Aukščiausiojo Teismo narius, įstatymu nustatyta konkreti procedūra, pagal kurią teisėjų skyrimo valdybos parinktas kandidatas, prieš patvirtinant jo paskyrimą, patikrinamas Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

(4)    Generalinį prokurorą, remdamasi teisingumo ministro rekomendacija, patvirtinus Vyriausybės įdarbinimo valdybai, paskiria valstybės vadovė (oficialiai – karalienė), o jo kandidatūra gali būti atmesta pagrįstos teisingumo ministro rekomendacijos pagrindu (pastaruoju atveju rekomendacija teikiama tiesiogiai karalienei).

(5)      Teisingumo administravimo akto 15 skirsnis.

(6)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 44, 46 ir 48 diagramos. Teismų nepriklausomumas gali būti vertinamas: labai prastai (mažiau kaip 30 proc. respondentų vertina teismų sistemą atsižvelgdami į jos nepriklausomumą kaip pakankamai nepriklausomą ir visiškai nepriklausomą); prastai (30–39 proc.), vidutiniškai (40–59 proc.), gerai 60–75 proc.), labai gerai (virš 75 proc.).

(7)      Apkaltos ir revizijos teismą sudaro po vieną teisėją iš Aukščiausiojo Teismo, aukštojo teismo ir apylinkės teismo, vienas teisininkas ir vienas teisės profesorius, paskirti valstybės vadovo teisminių institucijų (skiriant narius teisėjus) ir Advokatūros ir teisininkų draugijos (skiriant teisininką) teikimu.

(8)      Apkaltos ir revizijos teismo sprendimai gali būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui. Teisingumo administravimo akto 48–49 skirsniai.

(9)      Teisingumo administravimo akto 48a skirsnis.

(10)      Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 69 punktas. Taip pat žr. 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo LM, C-216/18 PPU 67 punktą.

(11)      GRECO ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitos v rekomendacija, kuri dabar, GRECO manymu, yra tinkamai įgyvendinta. GRECO, Ketvirtasis vertinimo etapas. Tarpinė atitikties reikalavimams ataskaita, p. 5. Taip pat žr. 2013 m. sausio 9 d. EŽTT sprendimo Oleksandr Volokov prieš Ukrainą (prašymas Nr. 21722/11) 175–179 punktus.

(12)      Teisingumo administravimo akto 98 skirsnio 3 dalis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai teisingumo ministras pagal įstatymą turi nuspręsti, ar tam tikru atveju baudžiamasis persekiojimas turi būti vykdomas ar ne, įskaitant su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas, valstybės išdavystę ir nusikaltimus valstybei (Teisingumo administravimo akto 12 skirsnis).

(13)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 55 diagrama.

(14)      Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2000)19 13 punkto d papunktį „kai vyriausybė turi galią nurodyti pradėti baudžiamąjį persekiojimą konkrečioje byloje, kartu su tokiais nurodymais turi būti suteiktos atitinkamos garantijos, kad pagal nacionalinę teisę būtų laikomasi skaidrumo ir teisingumo principų“. Kalbant apie apsaugos priemones, 13 punktas (d–e papunkčiai).

(15)      2019 m. gegužės 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose OG, C-508/18 ir PI, C-82/19 PPU.

(16)      Nuo 2020 m. vasario 15 d. teismai yra vienintelė institucija, kompetentinga išduoti Europos arešto orderį. Nusikalstamą veiką padariusių asmenų ekstradicijos akto 46 ir 47 straipsniai. Taip pat žr. Europos Komisijos ataskaitą dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo, p. 5–6.

(17)      Vienam gyventojui tenkančios išlaidos yra vidutinės, tačiau nuo 2012 m. jos nuosekliai mažėjo. 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 32 ir 33 diagramos.

(18)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 35 diagrama.

(19)      Danijos teisėjų asociacijos Teisėjų darbo sąlygų ataskaita, p. 5–8.

(20)      2020 m. birželio 24 d. Teisingumo ministerijos komunikatas „Nauji teisėjai turi padėti sumažinti padidėjusį teismų darbo krūvį“.

(21)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 27 diagrama.

(22)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 28 ir 29 diagramos.

(23)      Danijos pateikta informacija, susijusi su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, p. 10.

(24)      Atskirų duomenų apie administracines bylas nepateikta.

(25)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 5–15 diagramos. 2019 m. bylų išnagrinėjimo rodiklio duomenys skelbiami Danijos teismų interneto svetainės skyriuje „Civilinės bylos“.

(26)      Organizacija „Transparency International“ (2020), 2019 m. korupcijos suvokimo indeksas.

(27)      Greitoji „Eurobarometro“ apklausa 482 (2019) apie verslo subjektų požiūrį į korupciją ES.

(28)      Baudžiamojo kodekso 122 ir 144 straipsniai.

(29)      Baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 2 dalis.

(30)      306 straipsnis plg. su 2 straipsniu.

(31)      2018 m. Danijos Folketingo (Folketinget) aktas Nr. 711.

(32)      Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (2017), Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo peržiūra. Danijai skirta peržiūros ataskaita.

(33)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita.

(34)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, p 48.

(35)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, xiii ir xiv rekomendacijos.

(36)      Jis suburia Teisingumo ministerijos, Generalinio prokuroro tarnybos, SØIK, Užsienio reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ir kt. institucijų atstovus, kad būtų galima pagerinti valdžios institucijų veiksmų tarpusavio koordinavimą ir keitimąsi informacija kovojant su korupcija.

(37)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, p 17.

(38)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita.

(39)      Elgesio kodeksas „Geras elgesys viešajame sektoriuje“, išplatintas visiems valstybės tarnautojams. Šio leidinio paskirtis – paaiškinti pagrindines viešojo sektoriaus darbuotojų pareigas ir užduotis.

(40)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, i, ii ir iii rekomendacijos.

(41)      Vadovaujantis Ministrų atlyginimų ir pensijų akto 8 straipsniu.

(42)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, 67–69 punktai.

(43)      GRECO, Ketvirtasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, ii rekomendacija.

(44)      GRECO, Ketvirtasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, iv rekomendacija.

(45)      Danijos Folketingo svetainė https://www.ft.dk/da/medlemmer/medlemmer-uden-registreringer.

(46)      Deklaracijose turi būti pateikta informacija apie (šiuo metu einamas ir pastaruosius penkerius metus eitas) pareigas, savarankišką darbą, kurį dirbant metinė apyvarta yra didesnė kaip 50 000 DKK (apie 6 700 EUR), įmonėse turimą didesnę kaip 50 000 DKK (apie 6 700 EUR) (įskaitant trumpalaikes investicijas) akcinio kapitalo sumą, finansinius susitarimus su buvusiais ir (arba) būsimais darbdaviais, narystę asociacijose.

(47)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, vii ir viii rekomendacijos.

(48)      Specialusis Eurobarometro tyrimas 502 (2020).

(49)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, v rekomendacija.

(50)      GRECO, Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, vi rekomendacija.

(51)      2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros.

(52)      Visai neseniai Danijos verslo agentūros svetainėje buvo sukurtas apie pažeidimus pranešančių asmenų portalas įspėjimams apie sukčiavimą, susijusį su kompensavimo dėl koronaviruso/COVID-19 padarinių schemomis (2020 m. birželio 9 d. Aktas Nr. 796).

(53)      GRECO, Trečiasis vertinimo etapas. Antroji atitikties reikalavimams ataskaita.

(54)      Specialusis Eurobarometro tyrimas 502 (2020).

(55)      Pvz., interesų konfliktų taisyklių pažeidimus ir piktnaudžiavimą įgaliojimais, ir tiriamus įvairius sunkius nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu.

(56)      Transparency International (2018), Exporting corruption – progress report 2018: assessing enforcement of the OECD anti-bribery convention, p. 43.

(57)      Pagal organizacijos Žurnalistai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders) kasmet skelbiamo pasaulio spaudos laisvės indekso rezultatus Danija nuolat patenka tarp geriausius rezultatus pasiekusių šalių ir šiuo metu yra trečioje vietoje. Žr. https://rsf.org/en/ranking.

(58)      Radijo ir televizijos valdybos pateikta rašytinė informacija, p. 1–2.

(59)      Žiniasklaidos atsakomybės aktas. 2018 m. gruodžio 27 d. konsoliduotas aktas Nr. 1719.

(60)      Danijos spaudos tarybos (Presse Nævnet) svetainė https://www.pressenaevnet.dk/press-ethical-rules/.

(61)      Per vizitą šalyje gauta informacija.

(62)      Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad remiantis Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. ataskaita, pagrindinė su žurnalistų apsauga susijusi rizika kyla dėl to, kad teisė į informaciją konstitucijoje nėra aiškiai apsaugota.

(63)      Akto dėl galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų dokumentais 19–33 straipsniai ir 35 straipsnis.

(64)      Akto dėl galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų dokumentais 24 straipsnis ir 27 straipsnio 2 dalis. Per vizitą šalyje gauta informacija ir pareiškimai, pvz., Danijos žurnalistų sąjungos pareiškimas „Atviras administravimas“ ar Danijos žiniasklaidos asociacijos „Danske Medier“ pareiškimas. Asociacija „Danske Medier“ palankiai vertina ketvirtadienį paskelbtą Saviraiškos laisvės komisijos ataskaitą.

(65)      Akto dėl galimybės susipažinti su viešojo administravimo įstaigų dokumentais 24 straipsnis. Parlamento ombudsmeno metinė ataskaita (2016), p. 141–142.

(66)      Konstitucijos 77 straipsnis.

(67)      Reporters without Borders, 2020 World Press Freedom Index.

(68)      https://cmpf.eui.eu/wp-content/uploads/2019/01/decriminalisation-of-defamation_Infographic.pdf

(69)       Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platforma, https://www.coe.int/en/web/media-freedom.

(70)      Danijos pateikta informacija, susijusi su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, p. 20.

(71)      Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/REC(2016)4 dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo, kurioje raginama nustatyti išsamų teisinį pagrindą, kuriuo žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos veiklos vykdytojams būtų sudarytos sąlygos efektyviai ir be baimės dalyvauti viešuose debatuose.

(72)      Tai pasitaiko retai ir buvo tik vienas atvejis – 1999 m. Tvind byla, U 1999.841 H., – kai Aukščiausiasis Teismas nusprendė netaikyti įstatymo dėl to, kad jis buvo nesuderinamas su Konstitucija.

(73)      Teisingumo ministerija, Teisinės kokybės gairės.

(74)      Žr. interneto platformą Hoeringsportalen.

(75)      Danijos pateikta informacija, susijusi su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, p. 24.

(76)      Ombudsmeną iš pareigų gali atleisti ir Parlamentas, jeigu jo nariai juo nebepasitiki.

(77)      Parlamento ombudsmeno 2019 m. metinė ataskaita, p. 39.

(78)      Pasaulinio piliečių dalyvavimo aljanso CIVICUS atliktas vertinimas; reitingo skalę sudaro taip apibrėžtos penkios kategorijos: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.

(79)      Žmogaus teisių taryba apima pilietinės visuomenės organizacijas, t. y. teisminių institucijų, žiniasklaidos ar su pabėgėliais susijusios veiklos srityse veikiančias organizacijas, taip pat (balsavimo teisių neturinčius narius) – ministerijas, valdžios institucijas ir politines partijas. Kitus direktorių valdybos narius skiria Danijos universitetai, Grenlandijos žmogaus teisių taryba ir Nacionalinės žmogaus teisių institucijos darbuotojai.

(80)      Anksčiau įgaliojimą priimti tokius dekretus turėjo sveikatos apsaugos pareigūnų komitetai ir vietos lygmens politikai. Pakeitimas buvo priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros, tačiau per tris posėdžius, kurių bendra trukmė sutrumpinta iki 18 val. – sprendimas dėl tokio bylų nagrinėjimo skubos tvarka gali būti priimamas trijų ketvirtadalių Parlamento narių balsų dauguma.

(81)      Nacionalinės teismų administracijos pranešimas „Danijos teismų parengtis ekstremaliajai situacijai: papildoma informacija.“

(82)      Idėjų institutas „Justitia“ (2020 m.), tyrimas „Teisinės valstybės principo taikymas ir COVID-19“, p. 95–104.

(83)      Laikraštyje „Information“ paskelbtas pranešimas „El. laiškai verčia abejoti, ar teismų uždarymas atitiko Konstitucijos nuostatas“.

(84)      Daugiau informacijos pateikta Nacionalinės teismų administracijos svetainėje.