EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 12 09

COM(2020) 796 final

2020/0349(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794

{SEC(2020) 545 final} - {SWD(2020) 543 final} - {SWD(2020) 544 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europa susiduria su nuolat kintančia saugumo padėtimi, kuriai būdingos kintančios ir vis sudėtingesnės grėsmės saugumui. Nusikaltėliai naudojasi skaitmeninės pertvarkos, naujų technologijų 1 , globalizacijos ir judumo teikiamais privalumais, įskaitant tarpusavio sujungiamumą ir tai, kad ribos tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio tampa neaiškios 2 . Pastarojo meto įvykiai 3 dar kartą parodė, kad terorizmas ir toliau kelia didelę grėsmę Europos Sąjungos ir jos piliečių laisvei ir gyvenimo būdui. Prie to prisideda ir COVID-19 krizė, nes nusikaltėliai, pritaikę savo veikimo būdus ir plėtodami naują nusikalstamą veiklą, suskubo šia krize pasinaudoti 4 . Nors visas COVID-19 krizės poveikis saugumui dar nėra aiškus, manoma, kad ši krizė vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turės įtakos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo pobūdžiui ES 5 .

Dėl šių kintančių grėsmių saugumui nacionalinių teisėsaugos institucijų darbui reikia veiksmingos ES lygmens paramos. Šios grėsmės peržengia sienas, apima įvairius nusikaltimus, kuriuos tokiomis aplinkybėmis tampa lengviau vykdyti, ir materializuojasi įvairių rūšių nusikaltimus ir įvairią nusikalstamą veiklą vykdančiose organizuotose nusikalstamose grupėse 6 . Kadangi šiems tarpvalstybiniams saugumo uždaviniams spręsti vien nacionalinio lygmens veiksmų nepakanka, valstybių narių teisėsaugos institucijos, siekdamos kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, vis dažniau naudojasi Europolo – ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros – teikiama parama ir ekspertinėmis žiniomis. Europolas yra pagrindinis ES lygmens paramos valstybėms narėms kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu teikėjas. Ši agentūra teikia paramą ir perduoda ekspertines žinias nacionalinėms teisėsaugos institucijoms vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais. Nuo 2016 m., kai buvo pradėtas taikyti Europolo reglamentas 7 , agentūros užduočių svarba veiklos požiūriu jau labai pasikeitė. Pavyzdžiui, Europolo Europos kovos su terorizmu centro teikiamos operatyvinės paramos mastas per pastaruosius metus padidėjo penkis kartus (2016 m. parama buvo suteikta 127 operatyvinėse bylose, o 2019 m. – 632 operatyvinėse bylose). Dabar šis centras dalyvauja atliekant beveik visus svarbesnius ES kovos su terorizmu srities tyrimus.

Terorizmo grėsmė Europoje tebėra didelė. 8 2020 m. lapkričio 13 d. ES vidaus reikalų ministrų bendrame pareiškime dėl pastarojo meto teroristinių išpuolių Europoje ministrai prašo „Komisijos pateikti pasiūlymą peržiūrėti Europolo įgaliojimus ir nustatyti tvirtą teisinį pagrindą tvarkyti didelius duomenų rinkinius. Europolas ir ypač jo Europos kovos su terorizmu centras yra itin svarbūs siekiant veiksmingai padėti valstybėms narėms užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, tad juos reikia palaikyti“ 9 .

Dėl šios grėsmių aplinkos paramos, kurios valstybėms narėms reikia ir kurios jos tikisi iš Europolo, kad galėtų užtikrinti piliečių saugumą, pobūdis keičiasi taip, kaip to nebuvo galima numatyti, kai teisėkūros institucijos derėjosi dėl dabartinių Europolo įgaliojimų. Taryba savo 2019 m. gruodžio mėn. išvadose pripažino „Europolo skubų operatyvinį poreikį prašyti duomenų ir juos gauti tiesiogiai iš privačių subjektų“ ir paragino Komisiją apsvarstyti galimybę pritaikyti Europolo reglamento peržiūros tvarkaraštį „atsižvelgiant į tai, kad Europos teisėsaugos srityje būtina atsižvelgti į vykstančią technologinę plėtrą“ 10 . Esama neatidėliotino visuomeninio poreikio kovoti su sunkiais nusikaltimais, kuriuos rengiamasi vykdyti arba kurie vykdomi naudojantis privačių subjektų 11 teikiamomis tarpvalstybinėmis paslaugomis, ypač su kibernetiniais nusikaltimais. Nors šis uždavinys iš dalies sprendžiamas e. įrodymų dokumentų rinkiniu 12 , kai kuriais atvejais Europolo parama yra būtina, kad būtų galima veiksmingai kovoti su kibernetinių nusikaltimų ir nusikaltimų pasinaudojant kibernetine erdve keliamomis grėsmėmis, ypač kai privatūs subjektai siekia pranešti apie tokius nusikaltimus.

2020 m. liepos mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje taip pat raginama stiprinti Europolą ir pažymima, kad „vienas iš prioritetų turėtų būti stiprinti Europolo įgaliojimus reikalauti pradėti tarpvalstybinius tyrimus, ypač tais atvejais, kai vykdomi rimti išpuoliai prieš pranešėjus ir tiriamosios žurnalistikos specialistus, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant korupcijos, sukčiavimo, netinkamo valdymo atvejus ir kitus viešajame ir privačiajame sektoriuose daromus pažeidimus“ 13 .

Atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį, Europolas turi turėti pajėgumų ir priemonių, kad galėtų veiksmingai padėti valstybėms narėms kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu. Reaguojant į neatidėliotinus veiklos poreikius ir teisėkūros institucijų raginimus stiprinti Europolo teikiamą paramą, 2020 m. Komisijos darbo programoje buvo paskelbta apie teisėkūros iniciatyvą, skirtą sustiprinti „Europolo įgaliojimus, kad policija galėtų glaudžiau bendradarbiauti operatyviniais klausimais“. Tai taip pat vienas pagrindinių 2020 m. liepos mėn. ES saugumo sąjungos strategijos 14 veiksmų. Vadovaujantis politinėse gairėse 15 pateiktu raginimu „padaryti viską, kad apsaugotume savo piliečius“, ši teisėkūros iniciatyva apima tas sritis, kuriose suinteresuotosios šalys prašo stiprinti Europolo teikiamą paramą, kad jis padėtų valstybėms narėms užtikrinti piliečių saugumą.

Tuo tikslu šiuo pasiūlymu siekiama stiprinti Europolo įgaliojimus atsižvelgiant į Sutartyje nustatytą šios agentūros misiją ir užduotis 16 , visų pirma:

·sudarant sąlygas Europolui veiksmingai bendradarbiauti su privačiais subjektais, kad būtų sprendžiama nepakankamo veiksmingo privačių subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo siekiant neleisti nusikaltėliams naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, ryšių, bankų ar transporto paslaugomis, problema;

·sudarant sąlygas Europolui veiksmingai remti valstybes nares ir jų atliekamus tyrimus analizuojant didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius, sprendžiant teisėsaugos institucijoms kylančius su didžiaisiais duomenimis susijusius sunkumus;

·stiprinant Europolo vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, šalinant teisėsaugai svarbias spragas;

·stiprinant Europolo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tam tikromis aplinkybėmis ir kiekvienu konkrečiu atveju, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, kurios patenka į Europolo tikslų taikymo sritį, ir su jomis kovoti;

·paaiškinant, kad konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamų veikų tyrimas, jis gali prašyti valstybės narės kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčio nusikaltimo tyrimą, net jeigu atitinkamas nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio 17 ;

·stiprinant Europolo bendradarbiavimą su Europos prokuratūra;

·toliau stiprinant Europolui taikomą duomenų apsaugos sistemą;

·toliau stiprinant Europolo parlamentinę priežiūrą ir atskaitomybę.

Ši teisėkūros iniciatyva susijusi su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, siekiant sudaryti sąlygas Europolui įvesti duomenis į SIS. Taip Europolas, pasikonsultavęs su valstybėmis narėmis, galėtų į SIS įvesti duomenis apie trečiosios šalies pilietį, įtariamą dalyvavimu vykdant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikaltimą.

Ši teisėkūros iniciatyva įtraukta į Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. pristatytą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama stiprinti Sąjungos atsaką į terorizmo keliamą grėsmę.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šioje teisėkūros iniciatyvoje atsižvelgiama į įvairias ES politikos priemones vidaus saugumo srityje, priimtas arba pradėtas įgyvendinti įsigaliojus 2016 m. Europolo reglamentui.

Kalbant apie bendradarbiavimą su privačiais subjektais, šioje teisėkūros iniciatyvoje atsižvelgiama į susijusias iniciatyvas dėl teroristinio turinio internete pašalinimo 18 ir tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų gerinimo 19 . Priėmus e. įrodymų dokumentų rinkinį ir remiantis Komisijos pasiūlymais, nacionalinės teisėsaugos ir teisminės institucijos, siekdamos nusikalstamų veikų tyrimų tikslais iš paslaugų teikėjų gauti skaitmeninius įrodymus, galės išduoti Europos įrodymų pateikimo orderius ir Europos įrodymų saugojimo orderius neatsižvelgdamos į tai, kurioje valstybėje narėje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas arba saugoma informacija.

Kalbant apie keitimosi trečiųjų šalių surinkta informacija apie įtariamuosius ir nusikaltėlius apribojimus, vertinant galimybes stiprinti tokį keitimąsi informacija atsižvelgiama į šiuo metu atliekamus darbus, kuriais siekiama užtikrinti ES saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacinių sistemų sąveikumą 20 , ir didelės apimties IT sistemų ES teisinę sistemą. Tai apima esamas arba planuojamas įdiegti ES informacines sistemas, visų pirma Šengeno informacinę sistemą 21 , ES atvykimo ir išvykimo sistemą 22 , Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą 23 ir siūlomą atnaujinti Vizų informacinę sistemą 24 bei sistemą EURODAC 25 .

Šioje teisėkūros iniciatyvoje taip pat atsižvelgiama į Europolo bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos įstaigomis ar agentūromis, visų pirma Europos prokuratūra 26 , ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu) 27 , Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) 28 , Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 29 ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) 30 .

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šioje teisėkūros iniciatyvoje taip pat atsižvelgiama į kitas atitinkamas Sąjungos politikos priemones, priimtas arba pradėtas įgyvendinti įsigaliojus Europolo reglamentui.

Šioje teisėkūros iniciatyvoje visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus ES duomenų apsaugos teisės aktus (žr. tolesnį 3 skyrių „Pagrindinės teisės“).

Kalbant apie inovacijas, šioje teisėkūros iniciatyvoje atsižvelgiama į su saugumu susijusį ES finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ 31 , iš Vidaus saugumo fondo 32 , pagal siūlomą programą „Europos horizontas“ 33 ir siūlomą Skaitmeninės Europos programą 34 . Joje taip pat atsižvelgiama į pirmuosius naujosios Komisijos skaitmeninės strategijos ramsčius, t. y. Europos duomenų strategiją 35 ir Baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto 36 , taip pat į darbus, šiuo metu atliekamus rengiant bendros Europos duomenų erdvės valdymo sistemą.

Kalbant apie Europolo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, šioje teisėkūros iniciatyvoje atsižvelgiama į Sąjungos išorės politiką, visų pirma ES delegacijų ir kovos su terorizmu ir (arba) saugumo srities ekspertų darbą trečiosiose šalyse bei bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas

Vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu, veiksmų ES lygmeniu reikėtų imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti ES lygmeniu.

Už viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą atsakingos valstybės narės 37 . Iš tikrųjų, Sąjungoje paisoma valstybių narių esminių valstybės funkcijų, įskaitant viešosios tvarkos palaikymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą 38 . Kadangi sunkūs nusikaltimai ir terorizmas dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio veikos, su šiais reiškiniais negalima veiksmingai kovoti vien imantis veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Dėl šios priežasties, siekdamos kovoti su sunkių nusikaltimų ir terorizmo keliamomis grėsmėmis, valstybės narės nusprendžia bendradarbiauti pasitelkdamos ES. Jos siekia koordinuoti savo teisėsaugos institucijų veiksmus ir bendradarbiauti sprendžiant bendrus saugumo uždavinius. Jos nutaria telkti išteklius ES lygmeniu ir dalytis ekspertinėmis žiniomis. Europolas, kaip ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, yra aiškus šių valstybių narių pastangų apsaugoti savo piliečius tarpusavyje bendradarbiaujant įrodymas. Europolas sudaro sąlygas valstybėms narėms koordinuoti savo teisėsaugos institucijų veiksmus. Valstybės narės naudojasi į Europolą paskirtais ryšių palaikymo pareigūnais ir šios agentūros suteikiamu keitimosi informacija kanalu, kad galėtų keistis informacija ir bendradarbiauti atlikdamos nusikalstamų veikų tyrimus. Valstybės narės telkia išteklius pavesdamos Europolui jo duomenų bazėse tvarkyti jų informaciją ir atlikti bendrą analizę. Jos naudojasi didėjančiomis ekspertinėmis žiniomis, kurias Europolas kaupia įvairiose viešosios tvarkos palaikymo srityse. Taip Europolas tapo matomiausia ir veiksmingiausia ES lygmeniu valstybių narių teisėsaugos institucijoms teikiamos paramos dalimi.

Dėl šių kintančių grėsmių saugumui, kurių kyla dėl to, kaip nusikaltėliai naudojasi skaitmeninės pertvarkos ir naujų technologijų teikiamais privalumais, nacionalinių teisėsaugos institucijų darbui taip pat reikia veiksmingos ES lygmens paramos. Be abejonių, atskiros valstybės narės, jų regionai ir vietos bendruomenės nevienodai kovoja su tam tikrų rūšių nusikaltimais. Dėl šios priežasties jų teisėsaugos institucijos gali nuspręsti, kuriais atvejais prašyti Europolo ES lygmens paramos ir kokiose bendrose iniciatyvose dalyvauti. Bet kuriuo atveju visose valstybėse narėse, regionuose ir vietos lygmeniu veikiančios teisėsaugos institucijos susiduria su tokiomis pat kintančiomis grėsmėmis saugumui, todėl reikia imtis ES veiksmų ir didinti valstybėms narėms kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu teikiamą paramą, kad jos neatsiliktų nuo šių grėsmių realijų.

Iš tikrųjų, valstybės narės vienos negalėtų veiksmingai išspręsti visų šiame pasiūlyme iškeltų uždavinių.

·Kalbant apie nepakankamą veiksmingą privačių subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą siekiant neleisti nusikaltėliams piktnaudžiauti tarpvalstybinėmis paslaugomis, nacionalinės valdžios institucijos pačios negali veiksmingai analizuoti kelias jurisdikcijas apimančių arba konkrečiai jurisdikcijai nepriskiriamų duomenų rinkinių, nes norint kruopščiai patikrinti didelius duomenų rinkinius ir nustatyti atitinkamai jurisdikcijai ar jurisdikcijoms svarbius duomenis reikia labai daug išteklių, visų pirma tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės dar nenustatytos. Kitu atveju, jei nacionalinėms teisėsaugos institucijoms pateikiami mažesni su atitinkama jų jurisdikcija susiję duomenų rinkiniai, joms trūksta visos žvalgybinės informacijos. Be to, valstybės narės negali veiksmingai išspręsti šių problemų palaikydamos tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, pagal kurio principus įsisteigimo valstybė narė turi gauti ir išanalizuoti duomenis ir paskui juos perduoti atitinkamoms valstybėms narėms. Taip ne tik būtų daromas neproporcingai didelis poveikis įsisteigimo valstybių narių ištekliams, bet ir atsirastų teisinių sunkumų tais atvejais, kai nusikalstama veikla nesusijusi su tos valstybės narės jurisdikcija arba kai jų tarpusavio sąsajos yra ribotos.

·Kalbant apie teisėsaugos institucijoms kylančius su didžiaisiais duomenimis susijusius sunkumus, valstybės narės negali nustatyti tokių tarpvalstybinių sąsajų pačios nacionaliniu lygmeniu atlikdamos didelių duomenų rinkinių analizę, nes joms trūksta atitinkamų duomenų apie kitus nusikaltimus ir nusikaltėlius kitose valstybėse narėse. Be to, kai kurios valstybės narės ne visada gali turėti reikiamų IT priemonių, ekspertinių žinių ir išteklių, kad galėtų analizuoti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius.

·Kalbant apie teisėsaugai svarbias mokslinių tyrimų ir inovacijų spragas, ne visos valstybės narės gali visapusiškai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu ir įveikti sunkumus, kurių kyla nusikaltėliams ir teroristams naudojantis šiomis technologijomis, turint omenyje tam reikalingas investicijas, išteklius ir įgūdžius.

·Kalbant apie teisėsaugos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis apribojimus, Europolas gali atlikti svarbų vaidmenį plėtodamas bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovos su nusikalstamumu ir terorizmu tikslais ir užtikrindamas suderinamumą su kitomis ES išorės politikos kryptimis ir priemonėmis.

·Kalbant apie Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčius nusikaltimus, valstybėms narėms gali reikėti paramos veiksmingai tiriant tokias nusikalstamas veikas.

•Proporcingumo principas

Vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytu proporcingumo principu, konkrečios priemonės pobūdis ir intensyvumas turi atitikti nustatytą problemą. Dėl visų šioje teisėkūros iniciatyvoje nurodytų problemų vienaip ar kitaip reikalinga ES lygmens parama, kad valstybės narės galėtų šias problemas veiksmingai spręsti.

·Kalbant apie nepakankamą veiksmingą privačių subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą siekiant įveikti sunkumus, kurių kyla nusikaltėliams naudojantis tarpvalstybinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, ryšių, bankų ar transporto paslaugomis, šias problemas ES lygmeniu galima spręsti veiksmingiau ir efektyviau negu nacionaliniu lygmeniu, šiuo tikslu ES lygmeniu atliekant kelias jurisdikcijas apimančių arba konkrečiai jurisdikcijai nepriskiriamų duomenų rinkinių analizę, kad būtų galima nustatyti atitinkamoms susijusioms valstybėms narėms svarbius duomenis, ir sukuriant ES lygmeniu veikiantį kanalą privatiems subjektams skirtiems prašymams, apimantiems asmens duomenis, teikti.

·Kalbant apie teisėsaugai kylančius su didžiaisiais duomenimis susijusius sunkumus, šias problemas ES lygmeniu galima spręsti veiksmingiau ir efektyviau negu nacionaliniu lygmeniu padedant valstybėms narėms tvarkyti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius ir taip remiant jų atliekamus tarpvalstybinio masto nusikalstamų veikų tyrimus. Tai apimtų skaitmeninės ekspertizės metodus, skirtus reikiamai informacijai ir sąsajoms su nusikaltimais ir nusikaltėliais kitose valstybėse narėse nustatyti.

·Kalbant apie teisėsaugai svarbias mokslinių tyrimų ir inovacijų spragas ir turint omenyje reikiamas dideles technines ir finansines investicijas, šias problemas ES lygmeniu galima spręsti veiksmingiau ir efektyviau negu nacionaliniu lygmeniu užtikrinant sąveiką ir pasiekiant masto ekonomiją. Kad būtų galima užtikrinti didžiausią ES finansavimo saugumo moksliniams tyrimams pridėtinę vertę, reikia panaikinti teisėsaugos institucijų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikių koordinavimo spragas. Be to, inovacijos ir naujų technologijų diegimas dažnai priklauso nuo galimybių naudotis dideliais duomenų kiekiais, kuriuos galima geriau kaupti ES lygmeniu. Skatinant plėtoti ES priemones, kuriomis siekiama kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, taikant ES požiūrį į inovacijas atsižvelgiama į daugelio šiandien kylančių grėsmių saugumui tarpvalstybinį aspektą, taip pat į būtinybę teisėsaugos institucijoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, kad būtų galima kovoti su šiomis grėsmėmis.

·Kalbant apie neapibrėžtumą, susijusį su Europolo naudojamais keitimosi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis mechanizmais, ES lygmeniu galima veiksmingai pašalinti Reglamento (ES) 2016/794 apribojimus, kurie gali trukdyti veiksmingai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

·Kalbant apie Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčius nusikaltimus, tokiems nusikaltimams veiksmingai tirti gali prireikti ES lygmens paramos.

Europolas, kaip ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, būtų kompetentingas teikti tokią ES lygmens paramą. Iš tikrųjų, Europolas, kaip paaiškėjo, labai veiksmingai padeda nacionalinėms teisėsaugos institucijoms kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu. Rengiant poveikio vertinimą buvo surengtos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, kurių metu paaiškėjo labai aukštas pasitenkinimo Europolo veikla lygis. Esama akivaizdžių galimybių valstybėse narėse užtikrinti, pavyzdžiui, Europolo atliekamo bendro informacijos tvarkymo arba specializuotuose centruose 39 kaupiamų ir valstybėms narėms perduodamų ekspertinių žinių, sąveiką ir masto ekonomiją. Kalbant apie kintančias grėsmes saugumui, valstybės narės iš Europolo tikisi – ir veiklos požiūriu joms reikia – tokio pat lygio paramos.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·konsultacijas dėl įžanginio poveikio vertinimo, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti visų suinteresuotųjų šalių nuomones;

·tikslines konsultacijas su suinteresuotomis šalimis prašant jų užpildyti klausimyną;

·pokalbius su specialistais ir

·suinteresuotosioms šalims skirtus tikslinius teminius seminarus, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama šios srities specialistams, įskaitant nacionalinio lygmens pareigūnus praktikus. Atsižvelgdamos į temos techninį pobūdį ir specifiką, Komisijos tarnybos daugiausia dėmesio skyrė tikslinėms konsultacijoms, į kurias įtraukė įvairias nacionalinio ir ES lygmenų suinteresuotąsias šalis.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Apsvarstyta keletas su teisėkūra susijusių ir nesusijusių politikos galimybių. Po pirminės atrankos, kai tam tikros galimybės turėjo būti atmestos, nuodugniai įvertintos šios politikos galimybės:

(1)Politikos galimybės, susijusios su I tikslu „Veiksmingas privačių subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas“:

·1 politikos galimybė. Leisti Europolui tvarkyti tiesiogiai iš privačių subjektų gautus duomenis;

·2 politikos galimybė. Leisti Europolui keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais jurisdikcijos nustatymo tikslais;

·3 politikos galimybė. Leisti Europolui tiesiogiai teikti užklausas privačių subjektų valdomoms duomenų bazėms;

(2)Politikos galimybės, susijusios su II tikslu „Didelių ir sudėtingų duomenų rinkinių analizavimas siekiant nustatyti tarpvalstybines sąsajas“:

·4 politikos galimybė. Sudaryti sąlygas Europolui analizuoti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius;

·5 politikos galimybė. Nustatyti naują duomenų subjektų (su nusikaltimais nesusijusių asmenų), kurių duomenis Europolas gali tvarkyti, kategoriją;

(3)Politikos galimybės, susijusios su III tikslu „Naujų teisėsaugos technologijų naudojimas“:

·6 politikos galimybė. Reglamentuoti Europolo paramą, teikiamą įgyvendinant ES saugumo mokslinių tyrimų programą, Europolo inovacijų laboratorijos veiklą ir Europolo paramą ES inovacijų centrui;

·7 politikos galimybė. Sudaryti sąlygas Europolui tvarkyti asmens duomenis inovacijų tikslais tose srityse, kurios yra svarbios jam teikiant paramą teisėsaugos institucijoms.

Be to, atsižvelgiant į jų svarbą ir siekiant užtikrinti išsamumą, atskiruose poveikio vertinimo prieduose išnagrinėtos toliau išvardytos politikos galimybės, kuriomis reaguojama į teisėkūros institucijų raginimus stiprinti Europolo vaidmenį ir kurioms, ypač dėl teisinių apribojimų, būdinga mažiau politikos pasirinkimo galimybių:

·8 politikos galimybė. Sudaryti sąlygas Europolui Šengeno informacinėje sistemoje pateikti perspėjimus dėl atsargaus patikrinimo;

·9 politikos galimybė. Nustatyti naują Šengeno informacinės sistemos perspėjimų kategoriją, kuria išimtinai naudotųsi Europolas;

·10 politikos galimybė. Atlikti tikslinę nuostatų dėl tinkamo lygio apsaugos priemonių savarankiško vertinimo peržiūrą;

·11 politikos galimybė. Atlikti tikslinę peržiūrą, nuostatą dėl asmens duomenų perdavimo tam tikromis aplinkybėmis suderinant su Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos nuostata;

·12 politikos galimybė. Ieškoti geriausios patirties pavyzdžių ir rekomendacijų, susijusių su Europolo reglamento nuostatų taikymu;

·13 politikos galimybė. Stiprinti prašymų pradėti tyrimus mechanizmą;

·14 politikos galimybė. Sudaryti sąlygas Europolui prašyti pradėti nusikalstamų veikų tyrimus tais atvejais, kai Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turintys nusikaltimai daro poveikį tik vienai valstybei narei, net jeigu atitinkamas nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio.

Tinkamiausių politikos galimybių sąrašas (2 politikos galimybė, 4 politikos galimybė ir 7 politikos galimybė, 9 politikos galimybė, 11 politikos galimybė, 12 politikos galimybė ir 14 politikos galimybė) padeda veiksmingai spręsti nustatytas problemas ir aprūpinti Europolą tvirtomis priemonėmis ir pajėgumais, kad būtų galima didinti jo paramą, teikiamą valstybėms narėms kovojant su kylančiomis grėsmėmis, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių.

•Pagrindinės teisės

Atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo svarbą teisėsaugos darbui apskritai, ypač Europolo vykdomai paramos veiklai, šioje teisėkūros iniciatyvoje itin daug dėmesio skiriama būtinybei užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą 43 ir teisės į privatų gyvenimą 44 .

Kadangi beveik visos pridedamame poveikio vertinime nagrinėjamos problemos, tikslai ir politikos galimybės yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, bet kokie dėl jų atsirandantys galimybių naudotis pagrindine teise į asmens duomenų apsaugą apribojimai neturi viršyti to, kas tikrai būtina ir proporcinga. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje taip pat gali būti ribojamos kitos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, pagrindinė teisė į nediskriminavimą. Pridedamame poveikio vertinime atlikta išsami poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į asmens duomenų apsaugą ir teisei į privatų gyvenimą, analizė, grindžiama pridedamo poveikio vertinimo 5 priede pateiktu nuodugniu vertinimu, kokį ribojamąjį poveikį įgyvendinamos politikos galimybės daro naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis.

Atliekant poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, pateikiamą pridedamo poveikio vertinimo 5 priede, buvo taikomos Komisijos praktinės gairės dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose 45 , Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ES pagrindinių teisių chartijos taikymo vadovas 46  ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijos 47 dėl būtinumo ir proporcingumo vertinimo. Remiantis šiomis rekomendacijomis, pridedamo poveikio vertinimo 5 priede dėl pagrindinių teisių:

·apibūdinamos ankstyvuoju etapu dėl didelio neigiamo poveikio pagrindinėms teisėms atmestos politikos galimybės;

·pateiktas nuoseklus būtinumo ir proporcingumo vertinimas;

·išdėstytos atmestos politikos galimybės, jeigu galima pasirinkti mažiau ribojamo pobūdžio, tačiau tokią pat veiksmingą galimybę, ir

·pateikiamas išsamus visapusiškų apsaugos priemonių, taikytinų įgyvendinant tas politikos galimybes, kai būtina apriboti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, taip pat dėl to, kad nėra mažiau ribojamo pobūdžio, tačiau tokios pat veiksmingos galimybės, sąrašas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Ši teisėkūros iniciatyva darytų poveikį Europolo biudžetui ir jo su darbuotojais susijusiems poreikiams. Apskaičiuota, jog siekiant užtikrinti, kad Europolas turėtų būtinų išteklių peržiūrėtiems įgaliojimams vykdyti, visu DFP laikotarpiu reikėtų papildomo maždaug 180 mln. EUR biudžeto ir apytiksliai 160 papildomų etatų. Todėl naujoms šioje teisėkūros iniciatyvoje siūlomoms Europolo užduotims vykdyti, palyginti su 2020 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos numatytais ištekliais (šiame pasiūlyme numatyta Europolui skirtą ES įnašą kasmet didinti 2 proc.), prireiktų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Šios sąmatos, taip pat bendras biudžetas ir etatų skaičius priklausys nuo derybų dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos rezultatų. Šis įnašas taip pat turėtų padėti finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos laikotarpiu stabilizuoti Europolo išteklių poreikius. Šia teisėkūros iniciatyva taip pat suteikiama galimybė valstybėms narėms tiesiogiai prisidėti prie Europolo biudžeto, kai tai būtina ir reikalinga atsižvelgiant į esamas arba naujas užduotis.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šioje teisėkūros iniciatyvoje siūloma Europolui nustatyti šias naujas užduotis:

·sudaryti sąlygas Europolui veiksmingai bendradarbiauti su privačiais subjektais. Šioje teisėkūros iniciatyvoje nustatomos taisyklės, pagal kurias Europolas gali keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais ir analizuoti šiuos duomenis, siekdamas nustatyti visas atitinkamas valstybes nares ir joms teikti informaciją, būtiną jų jurisdikcijai nustatyti, be kita ko, dėl teroristinio turinio internete. Šiuo tikslu Europolas turėtų galėti gauti asmens duomenis iš privačių subjektų, informuoti tokius privačius subjektus apie trūkstamą informaciją ir kreiptis į valstybes nares, kad jos prašytų kitų privačių subjektų pateikti kitą papildomą informaciją. Šiomis taisyklėmis Europolui taip pat suteikiama galimybė atlikti techninio kanalo, kuriuo valstybės narės ir privatūs subjektai keičiasi informacija, funkcijas. Nustatant tokį naują teisinį pagrindą sprendžiamos problemos, kurių privatiems subjektams ir teisėsaugos institucijoms kyla bendradarbiaujant nusikaltimų tyrimo srityje, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, aukos ir atitinkama IT infrastruktūra priklauso kelioms jurisdikcijoms Europos Sąjungoje ir už jos ribų, o Europolui taip pat būtų sudaromos sąlygos padėti teisėsaugos institucijoms bendrauti su privačiais subjektais teroristinio turinio internete pašalinimo ir kitais susijusiais klausimais [26 straipsnis];

·sudaryti sąlygas Europolui keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais reaguojant į krizę. Šioje teisėkūros iniciatyvoje nustatomos taisyklės, pagal kurias Europolas gali padėti valstybėms narėms užkirsti kelią didelio masto teroristinio turinio, susijusio su vykstančiais arba pastarojo meto realaus pasaulio įvykiais, kai vaizduojama žala gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba kurstoma neišvengiamai pakenkti gyvybei ar fizinei neliečiamybei, sklaidai internetinėse platformose. Šiuo tikslu Europolas turės galimybę keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais, įskaitant su tokiu turiniu susijusius saitažodžius, IP adresus ar universaliuosius išteklių adresus (URL) [26a straipsnis];

·sudaryti sąlygas Europolui tvarkyti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius. Šioje teisėkūros iniciatyvoje nustatomos taisyklės, pagal kurias Europolas gali tikrinti, ar asmens duomenys, gauti vykdant Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevenciją ir su jais kovojant, atitinka duomenų subjektų, kurių duomenis gali tvarkyti ši agentūra, kategorijas 48 . Šiuo tikslu šia teisėkūros iniciatyva būtų suteikiama galimybė atlikti išankstinę gautų asmens duomenų analizę, tačiau tik siekiant nustatyti, ar tokie duomenys priskiriami atitinkamoms duomenų subjektų kategorijoms. Komisija šį naują teisinį pagrindą siūlo išnagrinėjusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno Sprendimą dėl Europolui kylančių su didžiaisiais duomenimis susijusių sunkumų 49 [18 straipsnio 5a dalis];

·sudaryti sąlygas Europolui veiksmingai remti valstybėse narėse arba Europos prokuratūros atliekamus nusikalstamų veikų tyrimus analizuojant didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius. Šioje teisėkūros iniciatyvoje nustatomos naujos taisyklės, kuriomis Europolui suteikiama galimybė pagrįstais atvejais, kai tai būtina siekiant veiksmingai paremti konkretų valstybėje narėje arba Europos prokuratūros atliekamą nusikalstamų veikų tyrimą, tvarkyti duomenis, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos arba Europos prokuratūra, laikydamosi pagal nacionalinę baudžiamąją teisę taikomų procedūrinių reikalavimų ir apsaugos priemonių, gavo atlikdamos tą nusikalstamų veikų tyrimą. Siekiant šio tikslo, kai valstybė narė arba Europos prokuratūra paprašo Europolo analitinės paramos konkrečiam nusikalstamų veikų tyrimui atlikti, šia teisėkūros iniciatyva Europolui būtų suteikiama galimybė tvarkyti visus į tyrimo bylos medžiagą, kurią valstybė narė arba Europos prokuratūra pateikė tokio tyrimo tikslais, įtrauktus duomenis tol, kol Europolas remia tą konkretų nusikalstamų veikų tyrimą. Tai gali apimti atliekant konkretų nusikalstamų veikų tyrimą patikimos trečiosios šalies 50 pateiktą informaciją, jeigu tokia informacija yra būtina, kad Europolas galėtų padėti valstybėje narėje atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą. Be to, šioje teisėkūros iniciatyvoje numatyta galimybė valstybei narei arba Europos prokuratūrai prašyti Europolo saugoti tyrimo bylos medžiagą ir jo atliktos operatyvinės analizės rezultatus, tačiau tik siekiant užtikrinti kriminalinės žvalgybos proceso teisingumą, patikimumą ir atsekamumą ir tik tol, kol valstybėje narėje vyksta su tuo nusikalstamų veikų tyrimu susijęs teismo procesas. Komisija šį naują teisinį pagrindą siūlo išnagrinėjusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno Sprendimą dėl Europolui kylančių su didžiaisiais duomenimis susijusių sunkumų 51 [18a straipsnis];

·stiprinti Europolo vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: a) padėti Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, rengti ir įgyvendinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas, kurios yra svarbios siekiant Europolo tikslų [4 straipsnio 4a dalis]; b) padėti valstybėms narėms naudotis naujomis technologijomis užkertant kelią Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamiems nusikaltimams ir su jais kovojant, taip pat vykdyti su inovacijomis susijusią veiklą, be kita ko, tvarkant asmens duomenis, kai to reikia [33a straipsnis]; c) padėti tikrinti konkrečius tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą atvejus, susijusius su įmonėmis, tiekiančiomis technologijas, kurias Europolas arba valstybės narės naudoja arba plėtoja Europolo tikslų laikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais [4 straipsnio 4b dalis];

·sudaryti sąlygas Europolui, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, į Šengeno informacinę sistemą įvesti duomenis apie įtariamą trečiosios šalies piliečio dalyvavimą vykdant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką [4 straipsnio 1 dalies r punktas];

·stiprinti Europolo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityje. Šioje teisėkūros iniciatyvoje numatyta galimybė Europolo vykdomajam direktoriui leisti tam tikromis aplinkybėmis ir kiekvienu konkrečiu atveju, kai to reikia, trečiosioms šalims perduoti tam tikrų kategorijų asmens duomenis [25 straipsnio 5 dalis];

·stiprinti Europolo bendradarbiavimą su Europos prokuratūra laikantis Europolui taikomų asmens duomenų perdavimo Sąjungos įstaigoms taisyklių [20a straipsnis];

·stiprinti Europolo bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), siekiant nustatyti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, laikantis Europolui taikomų asmens duomenų perdavimo Sąjungos įstaigoms taisyklių [21 straipsnio 8 dalis];

·sudaryti sąlygas atliekant konkrečius tyrimus Europolui ir valstybėms narėms atlikti bendrą operatyvinę analizę [20 straipsnio 2a dalis];

·toliau stiprinti Europolo parlamentinę priežiūrą ir atskaitomybę Europolui nustatant naujus įpareigojimus teikti ataskaitas Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei [51 straipsnis].

Siekiant toliau stiprinti Europolui taikomą duomenų apsaugos sistemą, šioje teisėkūros iniciatyvoje:

·siūloma, kad Europolui būtų taikomas Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnis „Terminų apibrėžtys“ ir IX skyrius dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant operatyvinius asmens duomenis, o kalbant apie administracinius asmens duomenis – kiti Reglamento (ES) 2018/1725 skyriai [27a straipsnis];

·suderinama specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtinų duomenų) tvarkymo formuluotė, į specialių kategorijų duomenis įtraukiant biometrinius duomenis [30 straipsnis];

·įtraukiama nauja nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į svarbesnį Europolo vaidmenį šiose srityse ir jo poveikį asmens duomenų tvarkymui, taip pat numatomos papildomos apsaugos priemonės [33a straipsnis];

·įtraukiama nauja nuostata dėl duomenų tvarkymo veiklos kategorijų įrašų registravimo, kad būtų atsižvelgiama į dabartinę praktiką [39a straipsnis];

·siekiant pabrėžti Europolo duomenų apsaugos pareigūno pareigų svarbą, išsamiau apibūdinamas jo paskyrimas, statusas ir užduotys. Tai daroma laikantis požiūrio, kuriuo buvo vadovaujamasi modernizuojant ES duomenų apsaugos acquis – ja nustatytos duomenų apsaugos pareigūno, kuris yra viena iš pagrindinių ES duomenų apsaugos struktūros dalių, pareigos [41a–41c straipsniai].

Šia teisėkūros iniciatyva taip pat numatyta kodifikuoti toliau nurodytas esamas Europolo užduotis ir pateikti jų teisinius išaiškinimus:

·parama valstybių narių specialiesiems intervencijos padaliniams, teikiama pasitelkiant tinklą „Atlas“ – 38 valstybių narių ir asocijuotųjų šalių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo platformą [4 straipsnio 1 dalies h punktas];

·parama valstybėms narėms, teikiama koordinuojant teisėsaugos institucijų atsaką į kibernetinius išpuolius [4 straipsnio 1 dalies m punktas];

·parama valstybėms narėms atliekant tyrimus, susijusius su didelę riziką keliančiais nusikaltėliais [4 straipsnio 1 dalies q punktas];

·tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo, nustatyto Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, papildymas ekspertinėmis žiniomis, atliekamomis analizėmis, ataskaitomis ir kita atitinkama informacija [4 straipsnio 1 dalies s punktas];

·suderinto, nuoseklaus, daugiadalykio tarpinstitucinio atsako į sunkių nusikaltimų keliamas grėsmes palengvinimas ir rėmimas pasitelkiant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą [4 straipsnio 2 dalis];

·parama Komisijai ir valstybėms narėms atliekant veiksmingus rizikos vertinimus, šiuo tikslu pateikiant grėsmių vertinimo analizę, grindžiamą Europolo turima informacija apie nusikalstamus reiškinius ir tendencijas [4 straipsnio 3 dalis];

·paaiškinimas, kad Europolo darbuotojai gali teikti operatyvinę paramą valstybių narių teisėsaugos institucijoms atliekant operacijas ir tyrimus [4 straipsnio 5 dalis];

·paaiškinimas, kad konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamų veikų tyrimas, jis taip pat gali prašyti valstybės narės kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčio nusikaltimo tyrimą, net jeigu atitinkamas nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio [6 straipsnio 1 dalis];

·parama valstybėms narėms informuojant visuomenę apie asmenis, pagal nacionalinę teisę ieškomus dėl Europolo kompetencijai priskiriamos nusikalstamos veikos, pasitelkiant Europolo interneto svetainę „Ieškomiausi Europos besislapstantys asmenys“ [18 straipsnio f punktas];

·paaiškinimas, kad valstybės narės, laikydamosi taikomų naudojimo apribojimų ir nacionalinės baudžiamojo proceso teisės, visu baudžiamojo proceso ciklu gali perduoti savo atitinkamoms institucijoms, įskaitant prokurorus ir baudžiamuosius teismus, Europolo pateiktus operatyvinės ir kriminalistinės analizės rezultatus [20 straipsnio 3 dalis];

·paaiškinimas, kad Europolo darbuotojai valstybėse narėse vykstančio baudžiamojo proceso metu gali pateikti įrodymus, apie kuriuos sužinojo atlikdami savo pareigas arba vykdydami savo veiklą [20 straipsnio 5 dalis].

2020/0349 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 88 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus ir jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 52 buvo įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas);

(2)Europa susiduria su nuolat kintančia saugumo padėtimi, kuriai būdingos kintančios ir vis sudėtingesnės grėsmės saugumui. Nusikaltėliai ir teroristai naudojasi skaitmeninės pertvarkos ir naujų technologijų teikiamais privalumais, įskaitant tarpusavio sujungiamumą ir tai, kad ribos tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio tampa neaiškios. Prie to prisidėjo ir COVID-19 krizė, nes nusikaltėliai, pritaikę savo veikimo būdus ir plėtodami naują nusikalstamą veiklą, suskubo šia krize pasinaudoti. Terorizmas ir toliau kelia didelę grėsmę Sąjungos ir jos piliečių laisvei ir gyvenimo būdui;

(3)šios grėsmės peržengia sienas, apima įvairius nusikaltimus, kuriuos tokiomis aplinkybėmis tampa lengviau vykdyti, ir materializuojasi įvairių rūšių nusikaltimus ir įvairią nusikalstamą veiklą vykdančiose organizuotose nusikalstamose grupėse. Kadangi šiems tarpvalstybiniams saugumo uždaviniams spręsti vien nacionalinio lygmens veiksmų nepakanka, valstybių narių teisėsaugos institucijos, siekdamos kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, vis daugiau naudojasi Europolo teikiama parama ir ekspertinėmis žiniomis. Nuo tada, kai buvo pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2016/794, Europolo užduočių svarba veiklos požiūriu jau yra labai pasikeitusi. Dėl naujos grėsmių aplinkos taip pat keičiasi paramos, kurios valstybėms narėms reikia ir kurios jos tikisi iš Europolo, kad galėtų užtikrinti piliečių saugumą, poreikiai;

(4)Europai susiduriant su didėjančiomis organizuotų nusikalstamų grupių ir teroristinių išpuolių grėsmėmis, veiksmingas teisėsaugos atsakas turi apimti galimybę pasitelkti gerai parengtus ir sąveikius specialiuosius intervencijos padalinius, kurie specializuojasi krizinių situacijų kontrolės srityje. Sąjungoje valstybių narių teisėsaugos padaliniai bendradarbiauja remdamiesi Tarybos sprendimu 2008/617/TVR 53 . Europolas turėtų galėti teikti paramą šiems specialiesiems intervencijos padaliniams, įskaitant operatyvinę, techninę ir finansinę paramą;

(5)pastaraisiais metais tiek prieš viešuosius, tiek prieš privačius subjektus daugelyje Sąjungai priklausančių ir už jos ribų esančių jurisdikcijų buvo rengiami didelio masto kibernetiniai išpuoliai, nuo kurių nukentėjo įvairūs sektoriai, įskaitant transporto, sveikatos priežiūros ir finansinių paslaugų sektorius. Tarpusavyje susijusioje aplinkoje negalima atskirti kibernetinių nusikaltimų ir kibernetinio saugumo. Tokios veiklos prevencija, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas remiami užtikrinant atitinkamų subjektų, įskaitant Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą (ENISA), kompetentingas tinklų ir informacinių sistemų saugumo institucijas (TIS institucijas), kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/1148 54 , teisėsaugos institucijas ir privačius subjektus, veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą. Kad būtų galima užtikrinti veiksmingą visų atitinkamų Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis veikiančių subjektų bendradarbiavimą kovos su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis saugumui srityje, Europolas turėtų bendradarbiauti su ENISA keisdamasis informacija ir teikdamas analitinę paramą;

(6)didelę riziką keliantys nusikaltėliai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų nusikaltėlių tinkluose ir dėl jų Sąjungos vidaus saugumui kyla didelė sunkių nusikaltimų rizika. Siekdamas kovoti su didelę riziką keliančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų vadeivomis, Europolas turėtų galėti padėti valstybėms narėms jų tyrimo veiksmus sutelkti į tikslą nustatyti tokius asmenis, jų vykdomą nusikalstamą veiklą ir tokių nusikaltėlių tinklų narius;

(7)norint kovoti su sunkių nusikaltimų keliamomis grėsmėmis, reikalingas suderintas, nuoseklus ir daugiadalykis tarpinstitucinis atsakas. Europolas turėtų galėti palengvinti ir remti tokias valstybių narių žvalgybos informacija grindžiamas saugumo iniciatyvas nustatyti sunkių nusikaltimų grėsmes, joms teikti pirmenybę ir mažinti tokias grėsmes, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą. Europolas turėtų galėti teikti administracinę, logistinę, finansinę ir operatyvinę paramą tokiai veiklai, padėdamas nustatyti kovos su sunkiais nusikaltimais kompleksinius prioritetus ir įgyvendinti horizontaliuosius strateginius šios srities tikslus;

(8)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1862 55 , 56 policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje sukurta Šengeno informacinė sistema (SIS) yra labai svarbi priemonė aukšto lygio saugumui laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje išlaikyti. Europolas, kaip vienas iš keitimosi informacija Sąjungoje centrų, iš trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų gauna vertingą informaciją apie asmenis, įtariamus dalyvavus vykdant Europolo įgaliojimams priskiriamus nusikaltimus, ir tokią informaciją saugo. Europolas turėtų galėti, pasikonsultavęs su valstybėmis narėmis, į SIS įvesti duomenis apie tokius asmenis, kad tokie duomenys būtų tiesiogiai ir tikruoju laiku prieinami SIS galutiniams naudotojams;

(9)Europolui tenka svarbus vaidmuo palaikant Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Sąjungos vidaus saugumą, Europolas savo ekspertinėmis žiniomis, atliekamomis analizėmis, ataskaitomis ir kita atitinkama informacija turėtų prisidėti prie viso vertinimo ir stebėsenos proceso, pradedant programavimu ir baigiant patikrinimais vietoje bei tolesniais veiksmais. Europolas taip pat turėtų padėti plėtoti ir atnaujinti vertinimo ir stebėsenos priemones;

(10)rizikos vertinimai yra esminė prognozavimo siekiant numatyti naujas sunkių nusikaltimų ir terorizmo tendencijas ir kovoti su naujomis šių reiškinių grėsmėmis dalis. Siekdamas padėti Komisijai ir valstybėms narėms atlikti veiksmingus rizikos vertinimus, Europolas turėtų pateikti grėsmių vertinimo analizę, grindžiamą turima informacija apie nusikalstamus reiškinius ir tendencijas, nedarant poveikio ES teisės aktų nuostatoms, susijusioms su muitinės rizikos valdymu;

(11)kad padėtų išnaudoti visas ES finansavimo saugumo moksliniams tyrimams teikiamas galimybes ir patenkinti teisėsaugos poreikius, Europolas turėtų padėti Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, rengti ir įgyvendinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas, kurios yra svarbios siekiant Europolo tikslų. Tais atvejais, kai Europolas padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, rengti ir įgyvendinti atitinkamą Sąjungos bendrąją programą, jam pagal kovos su interesų konfliktais principą pagal tą programą neturėtų būti skiriamas finansavimas;

(12)Sąjunga ir valstybės narės saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali priimti su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusias ribojamąsias priemones. Siekiant šio tikslo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452 57 nustatyta tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, kuria valstybėms narėms ir Komisijai suteikiama priemonių visapusiškai mažinti saugumui arba viešajai tvarkai kylantį pavojų. Vertindamas tikėtiną poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, Europolas turėtų padėti tikrinti konkrečius tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą atvejus, susijusius su įmonėmis, tiekiančiomis technologijas, kurias Europolas arba valstybės narės naudoja arba plėtoja nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais;

(13)kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, Europolas dalijasi specializuotomis ekspertinėmis žiniomis. Valstybės narės prašymu Europolo darbuotojai turėtų galėti teikti operatyvinę paramą tos valstybės narės teisėsaugos institucijoms atliekant operacijas ir tyrimus, visų pirma sudarydami palankesnes sąlygas keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu ir teikdami kriminalistinę ir techninę paramą operacijų ir tyrimų metu, be kita ko, kai juos atlieka jungtinės tyrimo grupės. Valstybės narės prašymu Europolo darbuotojai turėtų turėti teisę dalyvauti toje valstybėje narėje imantis tyrimo priemonių ir padėti imtis tų tyrimo priemonių. Europolo darbuotojai neturėtų turėti įgaliojimų imtis tyrimo priemonių;

(14)vienas iš Europolo tikslų yra remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais. Kad būtų galima stiprinti tokią paramą, Europolas turėtų galėti prašyti valstybės narės kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčio nusikaltimo tyrimą, net jeigu atitinkamas nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio. Apie tokius prašymus Europolas turėtų informuoti Eurojustą;

(15)skelbiant informaciją apie įtariamųjų arba nuteistųjų, ieškomų remiantis valstybės narės teisminės institucijos sprendimu, tapatybę ir tam tikrus asmens duomenis didėja tikimybė nustatyti tokių asmenų buvimo vietą ir juos sulaikyti. Kad padėtų valstybėms narėms atlikti šią užduotį, Europolas turėtų galėti savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie ieškomiausius Europos besislapstančius asmenis, siejamus su Europolo kompetencijai priskiriamomis nusikalstamomis veikomis, ir sudaryti palankesnes sąlygas informuoti visuomenę apie tokius asmenis;

(16)siekiant užtikrinti, kad Europolas tvarkytų tik tų kategorijų duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti tvarkomi pagal šį reglamentą, asmens duomenis, Europolas turėtų galėti patikrinti, ar asmens duomenys, gauti vykdant Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, atitinka vieną iš tų duomenų subjektų kategorijų. Siekiant šio tikslo, Europolas turėtų galėti atlikti išankstinę gautų asmens duomenų analizę, tačiau tik tam, kad nustatytų, ar tokie duomenys priskiriami toms duomenų subjektų kategorijoms. Šiuo tikslu Europolas turėtų galėti filtruoti duomenis, juos palygindamas su jau turimais duomenimis. Tokia išankstinė analizė turėtų būti atliekama prieš Europolui tvarkant duomenis kryžminės patikros, strateginės analizės, operatyvinės analizės ar keitimosi informacija tikslais. Jei atlikus išankstinę analizę paaiškėja, kad asmens duomenys nepriskiriami duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti tvarkomi pagal šį reglamentą, kategorijoms, Europolas tuos duomenis turėtų ištrinti;

(17)duomenų, surinktų atliekant nusikalstamų veikų tyrimus, kiekis didėja ir jie tampa sudėtingesni. Valstybės narės Europolui pateikia didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius ir jo prašo atlikti operatyvinę analizę, kad būtų nustatytos sąsajos su kitais nusikaltimais ir nusikaltėliais kitose valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų. Valstybės narės, pačios atlikdamos duomenų analizę, negali nustatyti tokių tarpvalstybinių sąsajų. Europolas turėtų galėti padėti valstybėms narėms atlikti nusikalstamų veikų tyrimus tvarkydamas didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius, kad būtų nustatytos tokios tarpvalstybinės sąsajos, jeigu laikomasi griežtų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Kai reikia veiksmingai paremti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą valstybėje narėje, Europolas turėtų galėti tvarkyti tuos duomenų rinkinius, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi pagal nacionalinę baudžiamąją teisę taikomų procedūrinių reikalavimų ir apsaugos priemonių, gavo atlikdamos tą nusikalstamų veikų tyrimą ir vėliau perdavė Europolui. Kai valstybė narė Europolui pateikia tyrimo bylos medžiagą ir jo paprašo padėti atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, Europolas turėtų galėti tvarkyti visus į tą bylą įtrauktus duomenis tol, kol padeda atlikti tą konkretų nusikalstamų veikų tyrimą. Europolas taip pat turėtų galėti tvarkyti trečiosios šalies pateiktus asmens duomenis, kurie yra būtini jam teikiant paramą konkrečiam nusikalstamų veikų tyrimui valstybėje narėje, jeigu trečiajai šaliai taikomas Komisijos sprendimas, kuriame nustatyta, kad šalis užtikrina tinkamo lygio duomenų apsaugą (sprendimas dėl tinkamumo), arba, jei sprendimas dėl tinkamumo nepriimtas, Sąjunga pagal SESV 218 straipsnį su trečiąja šalimi yra sudariusi tarptautinį susitarimą arba prieš įsigaliojant Reglamentui (ES) 2016/794 Europolas ir trečioji šalis sudarė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį leidžiama keistis asmens duomenimis, ir jeigu trečioji šalis duomenis gavo atlikdama nusikalstamų veikų tyrimą, laikydamasi pagal nacionalinę baudžiamąją teisę taikomų procedūrinių reikalavimų ir apsaugos priemonių;

(18)siekiant užtikrinti, kad bet koks duomenų tvarkymas atitiktų būtinumo ir proporcingumo principus, valstybės narės, Europolui pateikdamos tyrimo bylos medžiagą, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų. Europolas turėtų patikrinti, ar norint paremti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą būtina ir proporcinga tvarkyti asmens duomenis, kurie galbūt nepriskiriami duomenų subjektų, kurių duomenys paprastai gali būti tvarkomi pagal Reglamento (ES) 2016/794 II priedą, kategorijoms. Tokį vertinimą Europolas turėtų pagrįsti dokumentais. Europolas turėtų saugoti tokius duomenis juos funkciškai atskirdamas nuo kitų duomenų ir juos tvarkyti tik tuomet, kai tai būtina remiant konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, pavyzdžiui, gavus naujos informacijos;

(19)siekiant užtikrinti, kad valstybė narė per teismo procesą po nusikalstamų veikų tyrimo galėtų naudotis Europolo analitinėmis ataskaitomis, Europolas turėtų galėti tos valstybės narės prašymu saugoti susijusią tyrimo bylos medžiagą, kad būtų užtikrinamas kriminalinės žvalgybos proceso teisingumas, patikimumas ir atsekamumas. Europolas tokius duomenis turėtų saugoti atskirai ir tik tol, kol valstybėje narėje vyksta su tuo nusikalstamų veikų tyrimu susijęs teismo procesas. Turi būti užtikrinama galimybė kreiptis į kompetentingas teismines institucijas, taip pat teisės į gynybą, visų pirma įtariamųjų ar kaltinamųjų arba jų advokatų teisė susipažinti su bylos medžiaga;

(20)tarpvalstybiniais sunkių nusikaltimų ar terorizmo atvejais reikalingas glaudus atitinkamų valstybių narių teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas. Europolas suteikia priemonių stiprinti tokį bendradarbiavimą atliekant tyrimus, visų pirma keičiantis informacija. Kad būtų galima toliau stiprinti tokį konkrečių tyrimų metu palaikomą bendradarbiavimą atliekant bendrą operatyvinę analizę, valstybės narės turėtų galėti leisti kitoms valstybėms narėms tiesiogiai susipažinti su jų Europolui pateikta informacija, nedarant poveikio jokiems apribojimams, kuriuos jos taiko galimybėms susipažinti su ta informacija. Valstybės narės, atlikdamos bendrą operatyvinę analizę, asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamosi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir apsaugos priemonių;

(21)Europolas teikia operatyvinę paramą valstybių narių kompetentingoms institucijoms atliekant nusikalstamų veikų tyrimus, visų pirma atlikdamas operatyvinę ir kriminalistinę analizę. Valstybės narės turėtų galėti visu baudžiamojo proceso ciklu šios veiklos rezultatus pateikti kitoms atitinkamoms savo institucijoms, įskaitant prokurorus ir baudžiamuosius teismus. Šiuo tikslu, nedarant poveikio taikomiems naudojimo apribojimams ir nacionalinei baudžiamojo proceso teisei, Europolo darbuotojai turėtų galėti baudžiamojo proceso metu pateikti įrodymus, apie kuriuos sužinojo atlikdami savo pareigas arba vykdydami savo veiklą;

(22)Europolas ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 58 įsteigta Europos prokuratūra, deramai atsižvelgdami į savo atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, turėtų nustatyti būtinas priemones jų operatyviniam bendradarbiavimui optimizuoti. Europolas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos prokuratūra ir jos prašymu aktyviai padėti Europos prokuratūrai atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, teikdamas analitinę paramą ir keisdamasis atitinkama informacija, taip pat bendradarbiauti su ja nuo tada, kai Europos prokuratūrai pranešama apie įtariamą nusikalstamą veiką, iki tol, kol ji nusprendžia, ar dėl jos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ar kitaip užbaigti bylą. Europolas turėtų nepagrįstai nedelsdamas pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių ji galėtų pasinaudoti savo kompetencija. Kad būtų galima stiprinti Europolo ir Europos prokuratūros operatyvinį bendradarbiavimą, Europolas turėtų sudaryti sąlygas Europos prokuratūrai susipažinti su Europolo turimais duomenimis remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“ ir laikantis šiame reglamente numatytų apsaugos priemonių ir duomenų apsaugos garantijų. Europolo bendradarbiavimui su Europos prokuratūra turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos duomenų perdavimo Sąjungos įstaigoms taisyklės. Europolas taip pat turėtų galėti padėti Europos prokuratūrai atlikti nusikalstamų veikų tyrimus analizuodamas didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius;

(23)kad nustatytų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, Europolas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Šiuo tikslu Europolas turėtų nedelsdamas perduoti OLAF bet kokią informaciją, kuria remdamasi OLAF galėtų pasinaudoti savo kompetencija. Europolo bendradarbiavimui su OLAF turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos duomenų perdavimo Sąjungos įstaigoms taisyklės;

(24)sunkūs nusikaltimai ir terorizmas dažnai turi sąsajų už Sąjungos teritorijos ribų. Europolas gali keistis asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis, kol užtikrinama duomenų subjektų privatumo ir pagrindinių teisių bei laisvių apsauga. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityje, Europolo vykdomasis direktorius turėtų galėti leisti tam tikromis aplinkybėmis ir kiekvienu konkrečiu atveju, kai tokiomis aplinkybėmis perduoti duomenis yra būtina ir tokie perdavimai atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, trečiosioms šalims perduoti tam tikrų kategorijų asmens duomenis;

(25)siekdamas padėti valstybėms narėms bendradarbiauti su tarpvalstybines paslaugas teikiančiais privačiais subjektais, kai tie privatūs subjektai turi informacijos, susijusios su nusikaltimų prevencija ir kova su jais, Europolas turėtų galėti gauti asmens duomenis ir konkrečiomis aplinkybėmis jais keistis su privačiais subjektais;

(26)nusikaltėliai, norėdami bendrauti tarpusavyje ir vykdyti neteisėtą veiklą, vis dažniau naudojasi privačių subjektų teikiamomis tarpvalstybinėmis paslaugomis. Seksualiniai nusikaltėliai išnaudoja vaikus ir, naudodamiesi internetinėmis platformomis, internete visame pasaulyje dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Teroristai piktnaudžiauja internetinių paslaugų teikėjų teikiamomis tarpvalstybinėmis paslaugomis savanoriams verbuoti, išpuoliams planuoti ir koordinuoti, taip pat propagandai skleisti. Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi mūsų visuomenės skaitmeninimu – jie pasitelkia duomenų viliojimo ir socialinės inžinerijos metodus kitų rūšių kibernetiniams nusikaltimams, pavyzdžiui, internetinėms aferoms, išpuoliams naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą ar sukčiavimui atliekant mokėjimus, vykdyti. Nusikaltėliams vis dažniau naudojantis internetinėmis paslaugomis, privatūs subjektai turi vis daugiau asmens duomenų, kurie gali būti svarbūs atliekant nusikalstamų veikų tyrimus;

(27)internetas neturi sienų, taigi šios paslaugos dažnai gali būti teikiamos iš bet kurios pasaulio vietos. Todėl aukos, nusikaltimų vykdytojai ir skaitmeninė infrastruktūra, kurioje saugomi asmens duomenys ir paslaugų teikėjas teikia paslaugas, gali priklausyti skirtingoms nacionalinėms jurisdikcijoms tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Taigi privatūs subjektai gali turėti teisėsaugai svarbių duomenų rinkinių, apimančių kelioms jurisdikcijoms priskiriamus asmens duomenis, taip pat asmens duomenis, kurių negalima lengvai priskirti jokiai konkrečiai jurisdikcijai. Nacionalinėms valdžios institucijoms nacionalinėmis priemonėmis sudėtinga veiksmingai analizuoti tokius kelioms jurisdikcijoms priskiriamus arba konkrečiai jurisdikcijai nepriskiriamus duomenų rinkinius. Jei privatūs subjektai nusprendžia teisėtai ir savanoriškai keistis duomenimis su teisėsaugos institucijomis, jie šiuo metu neturi bendro informacijos centro, kuriame Sąjungos lygmeniu galėtų keistis tokiais duomenų rinkiniais. Be to, privatiems subjektams kyla sunkumų, kai jie gauna kelis skirtingų šalių teisėsaugos institucijų prašymus;

(28)siekiant užtikrinti, kad privatūs subjektai Sąjungos lygmeniu turėtų informacijos centrą, kuriame galėtų teisėtai keistis kelioms jurisdikcijoms priskiriamais duomenų rinkiniais arba duomenų rinkiniais, kurių iki šiol nebuvo galima lengvai priskirti vienai ar kelioms konkrečioms jurisdikcijoms, Europolas turėtų galėti gauti asmens duomenis tiesiogiai iš privačių subjektų;

(29)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės greitai gautų atitinkamą informaciją, kurios reikia siekiant pradėti tyrimus norint užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams ir terorizmui bei kovoti su jais, Europolas turėtų galėti tvarkyti ir analizuoti tokius duomenų rinkinius, kad būtų galima nustatyti atitinkamas valstybes nares ir atitinkamoms nacionalinėms teisėsaugos institucijoms perduoti informaciją bei analizę, kurių reikia tiriant šiuos nusikaltimus jų atitinkamose jurisdikcijose;

(30)siekiant užtikrinti, kad Europolas galėtų nustatyti visas atitinkamas susijusias nacionalines teisėsaugos institucijas, jis turėtų galėti informuoti privačius subjektus, kai iš jų gautos informacijos nepakanka atitinkamoms teisėsaugos institucijoms nustatyti. Taip privatūs subjektai, kurie Europolui pateikė informaciją, galėtų nuspręsti, ar jiems naudinga su Europolu pasidalyti papildoma informacija ir ar jie gali teisėtai tai padaryti. Šiuo tikslu Europolas gali informuoti privačius subjektus apie trūkstamą informaciją, jeigu tai tikrai būtina siekiant nustatyti atitinkamas teisėsaugos institucijas. Tokiam duomenų perdavimui turėtų būti taikomos specialios apsaugos priemonės, ypač tais atvejais, kai atitinkamas privatus subjektas nėra įsisteigęs Sąjungoje arba trečiojoje šalyje, su kuria Europolas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį leidžiama keistis asmens duomenimis, arba su kuria Sąjunga pagal SESV 218 straipsnį yra sudariusi tarptautinį susitarimą, kuriame numatytos tinkamos apsaugos priemonės, arba kuriai taikomas Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, kuriame nustatyta, kad atitinkama trečioji šalis užtikrina tinkamo lygio duomenų apsaugą;

(31)valstybės narės, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos, įskaitant Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą) arba privatūs subjektai gali su Europolu keistis kelioms jurisdikcijoms priskiriamais duomenų rinkiniais arba duomenų rinkiniais, kurių negalima priskirti vienai ar kelioms konkrečioms jurisdikcijoms, jeigu tuose duomenų rinkiniuose esama nuorodų į privačių subjektų turimus asmens duomenis. Jei būtina iš tokių privačių subjektų gauti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti visas atitinkamas susijusias valstybes nares, Europolas turėtų galėti per valstybių narių nacionalinius padalinius kreiptis į valstybes nares, kad jos prašytų jų teritorijoje įsisteigusių arba teisinį atstovą turinčių privačių subjektų pagal tų valstybių narių galiojančius įstatymus Europolui pateikti asmens duomenis. Daugeliu atvejų šios valstybės narės gali negalėti nustatyti sąsajos su savo jurisdikcija, išskyrus tai, kad atitinkamus duomenis turintis privatus subjektas yra įsisteigęs jų jurisdikcijoje. Todėl valstybės narės, neatsižvelgdamos į savo jurisdikciją konkrečios nusikalstamos veiklos, dėl kurios pateiktas prašymas, atžvilgiu, turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos nacionalinės institucijos, visapusiškai laikydamosi pagal nacionalinius įstatymus suteikiamų procedūrinių garantijų, galėtų gauti asmens duomenis iš privačių subjektų ir pateikti Europolui informaciją, kurios jam reikia savo tikslams pasiekti;

(32)siekiant užtikrinti, kad Europolas nesaugotų duomenų ilgiau, negu būtina atitinkamoms valstybėms narėms nustatyti, turėtų būti taikomi Europolo asmens duomenų saugojimo terminai. Kai tik Europolas išnaudoja visas turimas priemones, skirtas visoms atitinkamoms valstybėms narėms nustatyti, ir negali pagrįstai tikėtis nustatyti kitų atitinkamų valstybių narių, nebėra būtina ir proporcinga saugoti šių asmens duomenų atitinkamų valstybių narių nustatymo tikslais. Europolas asmens duomenis turėtų ištrinti per keturis mėnesius po paskutinio duomenų perdavimo, nebent atitinkamas nacionalinis padalinys, kontaktinis punktas ar institucija per šį laikotarpį Europolui kaip savo duomenis vėl pateikia asmens duomenis. Jei vėl pateikti asmens duomenys yra įtraukti į didesnį asmens duomenų rinkinį, Europolas asmens duomenis turėtų saugoti tik jeigu ir tik tiek, kiek juos vėl pateikė atitinkamas nacionalinis padalinys, kontaktinis punktas ar institucija;

(33)Europolui bendradarbiaujant su privačiais subjektais neturėtų būti dubliuojama finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) veikla ar jai trukdoma. Šis bendradarbiavimas turėtų būti susijęs tik su informacija, kuri dar nėra teikiama FŽP pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 59 . Europolas turėtų toliau bendradarbiauti su FŽP, visų pirma pasitelkdamas nacionalinius padalinius;

(34)Europolas turėtų galėti teikti būtiną paramą nacionalinėms teisėsaugos institucijoms bendraujant su privačiais subjektais, visų pirma užtikrindamas tokiam bendravimui būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, kai nacionalinės valdžios institucijos internetinių paslaugų teikėjams pažymi internete esantį teroristinį turinį arba keičiasi informacija su privačiais subjektais vykstant kibernetiniams išpuoliams. Kai valstybės narės naudojasi Europolo infrastruktūra siekdamos keistis asmens duomenimis, susijusiais su Europolo tikslų taikymo sričiai nepriskiriamais nusikaltimais, Europolas neturėtų turėti prieigos prie tų duomenų;

(35)dėl vykdomų teroristinių išpuolių internetinėse platformose dideliu mastu platinamas teroristinis turinys, kuriame vaizduojama žala gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba kuriuo kurstoma neišvengiamai pakenkti gyvybei ar fizinei neliečiamybei. Siekiant užtikrinti, kad tokiomis krizinėmis situacijomis valstybės narės galėtų veiksmingai užkirsti kelią tokio turinio, susijusio su vykstančiais arba pastarojo meto realaus pasaulio įvykiais, sklaidai, Europolas turėtų galėti su privačiais subjektais keistis asmens duomenimis, įskaitant su tokiu turiniu susijusius saitažodžius, IP adresus ar universaliuosius išteklių adresus (URL), kurie yra būtini tam, kad jis galėtų padėti valstybėms narėms užkirsti kelią tokio turinio sklaidai, ypač tais atvejais, kai tokiu turiniu siekiama rimtai įbauginti visuomenę arba jis daro tokį poveikį ir kai esama galimybės, jog įvairūs internetinių paslaugų teikėjai geometrine progresija daugins ir platins tokį turinį;

(36)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 60 , 61 nustatomos fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis taisyklės, tačiau jis nebuvo taikomas Europolui. Siekiant užtikrinti vienodą ir nuoseklią fizinių asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis, Reglamentas (ES) 2018/1725 pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį turėtų būti taikomas Europolui ir papildytas specialiomis nuostatomis dėl konkrečių duomenų tvarkymo operacijų, kurias Europolas turėtų atlikti siekdamas įvykdyti savo užduotis;

(37)atsižvelgiant į problemas, kurių nusikaltėliams naudojant naujas technologijas kyla Sąjungos saugumo srityje, teisėsaugos institucijos turi stiprinti savo technologinius pajėgumus. Šiuo tikslu Europolas turėtų padėti valstybėms narėms naudotis naujomis technologijomis užkertant kelią Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamiems nusikaltimams ir su jais kovojant. Siekiant išnagrinėti naujus valstybėms narėms skirtus Europolo tikslų taikymo sričiai priskiriamų nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais metodus ir sukurti bendrus technologinius sprendimus, Europolas turėtų galėti vykdyti su šiame reglamente nagrinėjamais klausimais susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant asmens duomenų tvarkymą, kai tai būtina, užtikrindamas, kad būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių. Nuostatos dėl Europolo kuriamų naujų priemonių neturėtų būti laikomos teisiniu pagrindu jas taikyti Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu;

(38)Europolas turėtų atlikti svarbų vaidmenį padėdamas valstybėms narėms kurti naujus dirbtiniu intelektu grindžiamus technologinius sprendimus, kurie būtų naudingi nacionalinėms teisėsaugos institucijoms visoje Sąjungoje. Europolas turėtų atlikti svarbų vaidmenį populiarindamas etišką, patikimą ir į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą, kuriam taikomos griežtos saugumo, saugos ir pagrindinių teisių apsaugos priemonės;

(39)prieš pradėdamas savo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kurių metu tvarkomi asmens duomenys, Europolas apie tai turėtų informuoti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną. Įgyvendindamas kiekvieną projektą, Europolas prieš duomenų tvarkymą turėtų įvertinti numatomų duomenų tvarkymo operacijų poveikį asmens duomenų apsaugai ir visoms kitoms pagrindinėms teisėms, įskaitant bet kokį rezultato šališkumą. Taip pat turėtų būti įvertinamas tvarkytinų asmens duomenų tinkamumas konkrečiam projekto tikslui. Toks vertinimas padėtų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui atlikti priežiūros funkcijas, be kita ko, vykdyti šiame reglamente nustatytus įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, kuriais remiantis taip pat galėtų būti uždrausta tvarkyti duomenis. Europolo kuriamos naujos priemonės neturėtų daryti poveikio teisiniam pagrindui, įskaitant atitinkamų asmens duomenų tvarkymo priežastis, kurie vėliau bus reikalingi šias priemones taikant Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu;

(40)aprūpinant Europolą papildomomis priemonėmis ir pajėgumais reikia stiprinti Europolo demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. Jungtinė parlamentinė kontrolė yra svarbi Europolo veiklos politinės stebėsenos dalis. Kad būtų galima užtikrinti veiksmingą politinę stebėseną, kaip Europolas taiko papildomas priemones ir naudojasi papildomais pajėgumais, Europolas turėtų kasmet teikti Jungtinei parlamentinės kontrolės grupei informaciją apie naudojimąsi šiomis priemonėmis ir pajėgumais ir jų rezultatus;

(41)Europolo paslaugos valstybėms narėms ir trečiosioms šalims suteikia pridėtinės vertės. Tai apima valstybes nares, kurios nedalyvauja taikant priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį. Valstybės narės ir trečiosios šalys gali prisidėti prie Europolo biudžeto pagal atskirus susitarimus. Todėl Europolas turėtų galėti pagal finansinius susitarimus iš valstybių narių ir trečiųjų šalių gauti įnašus, skirtus jo tikslams ir užduotims įgyvendinti;

(42)šio reglamento tikslo, t. y. remti ir stiprinti valstybių narių teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio sunkių nusikaltimų ir terorizmo pobūdžio ir būtinybės suderintai reaguoti į susijusias grėsmes saugumui to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(43)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;] ARBA [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;]

(44)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(45)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 41 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę […];

(46)šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą, kaip nustatyta Chartijos 8 ir 7 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje. Atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo svarbą teisėsaugos darbui apskritai, ypač Europolo teikiamai paramai, į šį reglamentą įtrauktos veiksmingos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Pagal šį reglamentą asmens duomenys tvarkomi tik tiek, kiek tai tikrai būtina ir proporcinga, laikantis aiškių sąlygų ir griežtų reikalavimų ir užtikrinant veiksmingą EDAPP priežiūrą;

(47)todėl Reglamentas (ES) 2016/794 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2016/794 iš dalies keičiamas taip:

1)    2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) h–k punktai ir m, n ir o punktai išbraukiami;

b) p punktas pakeičiamas taip:

„p)    administraciniai asmens duomenys – visi Europolo tvarkomi asmens duomenys, išskyrus operatyvinius duomenis;“;

c) įterpiamas q punktas:

„q)    tyrimo bylos medžiaga – duomenų rinkinys arba keli duomenų rinkiniai, kuriuos valstybė narė, Europos prokuratūra arba trečioji šalis, laikydamasi pagal nacionalinę baudžiamąją teisę taikomų procedūrinių reikalavimų ir apsaugos priemonių, gavo atlikdama vykdomą nusikalstamų veikų tyrimą ir perdavė Europolui, kad jis padėtų atlikti tą nusikalstamų veikų tyrimą.“;

2)    4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) h punktas pakeičiamas taip:

„h)    remia valstybių narių tarpvalstybinę keitimosi informacija veiklą, operacijas ir tyrimus, taip pat jungtines tyrimų grupes ir specialiuosius intervencijos padalinius, be kita ko, teikdamas operatyvinę, techninę ir finansinę paramą;“;

ii) j punktas pakeičiamas taip:

„j)    bendradarbiauja su Sąjungos įstaigomis, įsteigtomis remiantis SESV V antraštine dalimi, ir su OLAF bei ENISA, visų pirma keisdamasis informacija ir teikdamas joms analitinę paramą jų kompetencijai priklausančiose srityse;“;

iii) m punktas pakeičiamas taip:

„m)    remia valstybių narių veiksmus užkertant kelią I priede išvardytoms nusikaltimų, kurie lengviau padaromi, kurie yra propaguojami arba padaromi naudojantis internetu, formoms ir su tokių nusikaltimų formomis kovojant, be kita ko, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, koordinuoja teisėsaugos institucijų atsaką į kibernetinius išpuolius, šalina internete esantį teroristinį turinį ir atitinkamiems interneto paslaugų teikėjams, kurie yra savanoriškai suinteresuoti tuo, kad nuorodos į interneto turinį atitiktų jų pačių sąlygas, teikia nuorodas į interneto turinį, kuriuo tokie nusikaltimai lengviau padaromi, jie yra propaguojami arba padaromi;“;

iv) įterpiami q–r punktai:

„q)    padeda valstybėms narėms nustatyti asmenis, dėl kurių dalyvavimo vykdant Europolo įgaliojimams priskiriamus nusikaltimus, išvardytus I priede, kyla didelė rizika saugumui, taip pat padeda atlikti bendrus, koordinuojamus ir prioritetinius tyrimus;

r)    pasikonsultavęs su valstybėmis narėmis pagal šio reglamento 7 straipsnį ir gavęs Europolo vykdomojo direktoriaus leidimą, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1862* į Šengeno informacinę sistemą įveda duomenis apie įtariamą trečiosios šalies piliečio dalyvavimą vykdant Europolo kompetencijai priskiriamą nusikalstamą veiką, apie kurią žino remdamasis iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų gauta informacija, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalies b punkte;

s)    atsižvelgdamas į savo tikslų taikymo sritį, išdėstytą 3 straipsnyje, padeda įgyvendinti Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 nustatytą vertinimo ir stebėsenos mechanizmą;

t)    aktyviai stebi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri yra svarbi siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, ir prie jos prisideda, remia susijusią valstybių narių veiklą ir pats vykdo su šiame reglamente nagrinėjamais klausimais susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant priemonių kūrimui skirtų algoritmų kūrimą, tobulinimą, testavimą ir patvirtinimą;

u)    remia valstybių narių veiksmus užkertant kelią su terorizmu ar smurtiniu ekstremizmu susijusio internetinio turinio sklaidai krizinėse situacijose, kai toks turinys yra susijęs su vykstančiais ar pastarojo meto realaus pasaulio įvykiais, jame vaizduojama žala gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba juo kurstoma neišvengiamai pakenkti gyvybei ar fizinei neliečiamybei ir siekiama rimtai įbauginti visuomenę arba jis daro tokį poveikį, kai esama galimybės, jog įvairūs internetinių paslaugų teikėjai geometrine progresija daugins ir platins tokį turinį.

_____________

* 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56).“;

b) 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Europolas taip pat padeda įgyvendinti šiuos prioritetus operatyviniu lygiu, visų pirma Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykėje platformoje, be kita ko, palengvindamas valstybių narių vadovaujamą operatyvinę ir strateginę veiklą ir jai teikdamas administracinę, logistinę, finansinę ir operatyvinę paramą.“;

c) 3 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Europolas taip pat teikia grėsmių vertinimo analizę, kuria Komisijai ir valstybėms narėms padedama atlikti rizikos vertinimus.“;

d) įterpiamos 4a ir 4b dalys:

„4a.    Europolas padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, rengti ir įgyvendinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos bendrąsias programas, kurios yra svarbios siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Kai Europolas padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, rengti ir įgyvendinti atitinkamą Sąjungos bendrąją programą, jam pagal tą programą neskiriamas finansavimas.

4b.    Europolas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452* padeda tikrinti numatomą konkrečių tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą atvejų, susijusių su įmonėmis, tiekiančiomis technologijas, kurias Europolas arba valstybės narės naudoja arba plėtoja 3 straipsnyje nurodytų nusikaltimų prevencijos ir tyrimo tikslais, poveikį saugumui.

____________

* 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).“;

e) 5 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Europolo darbuotojai valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu ir pagal jų nacionalinės teisės aktus gali padėti šioms institucijoms imtis tyrimo priemonių.“;

3)    6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamų veikų, kurios patenka į jo tikslų taikymo sritį, tyrimas, jis per nacionalinius padalinius paprašo atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti tokį nusikalstamų veikų tyrimą.“;

4)    7 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.    Valstybės narės užtikrina, kad jų finansinės žvalgybos padaliniams, įsteigtiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849*, finansinės informacijos ir analizių srityje būtų leidžiama bendradarbiauti su Europolu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1153** 12 straipsnį, visų pirma per jų nacionalinius padalinius, neviršijant jų įgaliojimų ir kompetencijos.

__________________

* 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

** 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR (OL L 186, 2019 7 11, p. 122).“;

5)    18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) d punktas pakeičiamas taip:

„d)    sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms, Europolui, kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ir privatiems subjektams keistis informacija;“;

ii) įterpiami e ir f punktai:

„e)    vykdant su šiame reglamente nagrinėjamais klausimais susijusius mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, siekiant kurti, tobulinti, testuoti ir patvirtinti priemonių kūrimui skirtus algoritmus;

f)    padedant valstybėms narėms informuoti visuomenę apie įtariamuosius ar nuteistuosius, kurių ieškoma remiantis nacionalinio teismo sprendimu, priimtu dėl Europolo kompetencijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ir sudarant palankesnes sąlygas informuoti visuomenę apie tokius asmenis.“;

   b) įterpiama 3a dalis:

„3a.    Asmens duomenų tvarkymas mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, nurodytais 2 dalies e punkte, atliekamas įgyvendinant Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriems nustatomi aiškiai apibrėžti susijusio asmens duomenų tvarkymo tikslai, trukmė ir apimtis ir kuriems taikomos 33a straipsnyje nustatytos papildomos specialios apsaugos priemonės.“;

c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5.    Nedarant poveikio 8 straipsnio 4 daliai ir 18a straipsniui, asmens duomenų kategorijų ir duomenų subjektų, kurių duomenys gali būti renkami ir tvarkomi siekiant kiekvieno iš 2 dalyje nurodytų tikslų, kategorijų sąrašas pateikiamas II priede.“;

d) įterpiama 5a dalis:

„5a.    Prieš tvarkydamas duomenis pagal šio straipsnio 2 dalį, Europolas gali laikinai tvarkyti asmens duomenis, gautus pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, siekdamas nustatyti, ar tokie duomenys atitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimus, be kita ko, šiuos duomenis palygindamas su visais duomenimis, kuriuos Europolas jau tvarko pagal 5 dalį.

Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su EDAPP, toliau patikslina su tokių duomenų tvarkymu susijusias sąlygas.

Europolas asmens duomenis pagal šią dalį gali tvarkyti ne ilgiau kaip vienus metus arba pagristais atvejais, gavęs išankstinį EDAPP leidimą, ilgesnį laikotarpį, jeigu tai būtina pagal šį straipsnį. Jei iš duomenų tvarkymo rezultatų matyti, kad asmens duomenys neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, Europolas tuos duomenis ištrina ir atitinkamai informuoja duomenų teikėją.“;

6)    įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Informacijos tvarkymas padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimą

1.    Prireikus padėti atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, Europolas gali tvarkyti II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms nepriskiriamus asmens duomenis, jeigu:

a) valstybė narė arba Europos prokuratūra pagal 17 straipsnio 1 dalies a punktą Europolui pateikia tyrimo bylos medžiagą, kad jis atliktų operatyvinę analizę ir padėtų atlikti tą konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, neviršijant pagal 18 straipsnio 2 dalies c punktą Europolui suteiktų įgaliojimų, ir

b) Europolas nustato, kad netvarkant asmens duomenų, kurie neatitinka 18 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįmanoma atlikti tyrimo bylos medžiagos operatyvinės analizės. Šis įvertinimas užregistruojamas.

2.    Europolas gali tvarkyti į tyrimo bylą įtrauktus asmens duomenis tol, kol padeda atlikti konkretų vykdomą nusikalstamų veikų tyrimą, kurio bylos medžiagą valstybė narė arba Europos prokuratūra pateikė pagal 1 dalį, ir tik tam, kad padėtų atlikti tą tyrimą.

Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su EDAPP, toliau patikslina su tokių duomenų tvarkymu susijusias sąlygas.

Nedarant poveikio asmens duomenų tvarkymui pagal 18 straipsnio 5a dalį, asmens duomenys, nepriskiriami II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, funkcijų požiūriu atskiriami nuo kitų duomenų ir su jais galima susipažinti tik tada, kai tai būtina padedant atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, dėl kurio jie buvo pateikti.

3.    Europolui pagal 1 dalį tyrimo bylos medžiagą pateikusios valstybės narės arba Europos prokuratūros prašymu Europolas gali saugoti tą tyrimo bylos medžiagą ir atliktos operatyvinės analizės rezultatus pasibaigus 2 dalyje nustatytam saugojimo laikotarpiui, tačiau tik siekiant užtikrinti kriminalinės žvalgybos proceso teisingumą, patikimumą ir atsekamumą ir tik tol, kol toje valstybėje narėje vyksta su tuo nusikalstamų veikų tyrimu susijęs teismo procesas.

Ta valstybė narė taip pat gali prašyti Europolo saugoti tyrimo bylos medžiagą ir jo atliktos operatyvinės analizės rezultatus pasibaigus 2 dalyje nustatytam saugojimo laikotarpiui, kad būtų užtikrinamas kriminalinės žvalgybos proceso teisingumas, patikimumas ir atsekamumas, ir tik tol, kol kitoje valstybėje narėje vyksta po susijusio nusikalstamų veikų tyrimo pradėtas teismo procesas.

Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su EDAPP, toliau patikslina su tokių duomenų tvarkymu susijusias sąlygas. Tokie asmens duomenys funkcijų požiūriu atskiriami nuo kitų duomenų ir su jais galima susipažinti tik tada, kai tai būtina kriminalinės žvalgybos proceso teisingumui, patikimumui ir atsekamumui užtikrinti.

4.    1–3 dalys taip pat taikomos tais atvejais, kai Europolas asmens duomenis gauna iš trečiosios šalies, su kuria pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies c punktą sudarytas susitarimas remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsniu arba pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktą sudarytas susitarimas remiantis SESV 218 straipsniu arba kuriai taikomas šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl tinkamumo, ir kai tokia trečioji šalis Europolui pateikia tyrimo bylos medžiagą, kad būtų atlikta operatyvinė analizė, kuria prisidedama prie Europolo remiamo konkretaus nusikalstamų veikų tyrimo valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Kai trečioji šalis Europolui pateikia tyrimo bylos medžiagą, apie tai informuojamas EDAPP. Europolas patikrina, ar asmens duomenų kiekis nėra akivaizdžiai neproporcingas konkrečiam tyrimui valstybėje narėje, kurį Europolas padeda atlikti, ir ar nėra objektyvių įrodymų, iš kurių matyti, kad trečioji šalis bylos medžiagą gavo akivaizdžiai pažeisdama pagrindines teises. Jei Europolas arba EDAPP padaro išvadą, kad yra preliminarios informacijos, jog tokie duomenys yra neproporcingi arba surinkti pažeidžiant pagrindines teises, Europolas jų netvarko. Prieigą prie duomenų, tvarkomų pagal šią dalį, Europolas gali turėti tik jeigu tai būtina siekiant padėti atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Jais dalijamasi tik Sąjungoje.“;

7)    20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įterpiama 2a dalis:

„2a.    Nedarant poveikio 19 straipsnio 2 dalyje nustatytiems apribojimams, valstybės narės, įgyvendindamos specialius operatyvinės analizės projektus, nurodytus 18 straipsnio 3 dalyje, gali nustatyti, prie kokios informacijos Europolas gali suteikti tiesioginę prieigą kitoms pasirinktoms valstybėms narėms tvirtesnio bendradarbiavimo atliekant konkrečius tyrimus tikslais.“;

b) 3 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„3.    Pagal nacionalinę teisę valstybės narės turi prieigą prie 1, 2 ir 2a dalyse nurodytos informacijos ir ją toliau tvarko tik toliau išdėstytų nusikaltimų prevencijos, kovos su jais ir susijusių teismo procesų tikslais:“;

c) įterpiama 5 dalis:

„5.    Kai pagal nacionalinę teisę Europolo darbuotojams leidžiama pateikti įrodymus, apie kuriuos jie sužinojo atlikdami savo pareigas arba vykdydami savo veiklą, tokius įrodymus valstybėse narėse vykstančio teismo proceso metu gali pateikti tik tie Europolo darbuotojai, kuriuos vykdomasis direktorius įgaliojo tai padaryti.“;

8)    įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Santykiai su Europos prokuratūra

1.    Europolas užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra. Palaikydami šiuos santykius, Europolas ir Europos prokuratūra veikia atsižvelgdami į savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją. Tuo tikslu jie sudaro susitarimą dėl darbo tvarkos, kuriame nustato tarpusavio bendradarbiavimo tvarką.

2.    Europolas aktyviai padeda Europos prokuratūrai atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir su ja bendradarbiauja, visų pirma keisdamasis informacija ir teikdamas analitinę paramą.

3.    Europolas imasi visų tinkamų priemonių, kad Europos prokuratūra turėtų netiesioginę prieigą prie 18 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais pateiktos informacijos remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“. 21 straipsnis taikomas mutatis mutandis, išskyrus jo 2 dalį.

4.    Europolas nepagrįstai nedelsdamas praneša Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių ji galėtų pasinaudoti savo kompetencija.“;

9)    21 straipsnis papildomas 8 dalimi:

„8.    Jei tvarkydamas su konkrečiu tyrimu ar konkrečiu projektu susijusią informaciją Europolas nustato informaciją, susijusią su galima neteisėta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia veikla, Europolas savo iniciatyva nepagrįstai nedelsdamas tą informaciją pateikia OLAF.“;

10)    24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų perdavimas Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms

1. Atsižvelgdamas į visus kitus apribojimus pagal šį reglamentą, ypač pagal 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir nedarydamas poveikio 67 straipsniui, Europolas operatyvinius asmens duomenis kitai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai perduoda tik tuo atveju, jei duomenys yra būtini teisėtam kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros užduočių vykdymui.

2. Jei operatyviniai asmens duomenys perduodami gavus kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymą, už to duomenų perdavimo teisėtumą atsako ir duomenų valdytojas, ir duomenų gavėjas.

Europolas patikrina kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros kompetenciją. Jei kyla abejonių dėl tokios asmens duomenų perdavimo būtinybės, Europolas prašo duomenų gavėją pateikti papildomą informaciją.

Duomenų gavėja Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra užtikrina, kad vėliau galėtų būti patikrinta būtinybė perduoti operatyvinius asmens duomenis.

3. Duomenų gavėja Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra operatyvinius asmens duomenis tvarko tik tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti.“;

11)    25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 5 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Nukrypstant nuo 1 dalies, vykdomasis direktorius gali, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, leisti perduoti asmens duomenis arba atskirų kategorijų asmens duomenis trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, jeigu perdavimas arba susiję perdavimai yra:“;

   b) 8 dalyje išbraukiamas šis sakinys:

„Jei duomenų perdavimas grindžiamas 5 dalimi, toks perdavimas dokumentuojamas ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami EDAPP. Dokumentuose nurodoma duomenų perdavimo data ir laikas, taip pat pateikiama informacija apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus operatyvinius asmens duomenis.“;

12)    26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Europolas gali gauti asmens duomenis tiesiogiai iš privačių subjektų ir tvarkyti tuos asmens duomenis pagal 18 straipsnį, kad galėtų nustatyti visus atitinkamus nacionalinius padalinius, nurodytus 1 dalies a punkte. Europolas nedelsdamas atitinkamiems nacionaliniams padaliniams perduoda asmens duomenis ir visus susijusius tų duomenų tvarkymo rezultatus, būtinus jurisdikcijai nustatyti. Europolas gali pagal 25 straipsnį asmens duomenis ir susijusius tų duomenų tvarkymo rezultatus, būtinus jurisdikcijai nustatyti, perduoti atitinkamiems kontaktiniams punktams ir institucijoms, nurodytiems 1 dalies b ir c punktuose. Europolui nustačius atitinkamus asmens duomenis ir juos perdavus visiems atitinkamiems susijusiems nacionaliniams padaliniams arba jeigu neįmanoma nustatyti kitų atitinkamų nacionalinių padalinių, jis duomenis ištrina, nebent atitinkamas nacionalinis padalinys, kontaktinis punktas ar institucija per keturis mėnesius nuo duomenų perdavimo Europolui vėl pateikia asmens duomenis pagal 19 straipsnio 1 dalį.“;

b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jei Europolas asmens duomenis gauna iš privataus subjekto, esančio trečiojoje šalyje, jis tuos duomenis gali perduoti tik valstybei narei arba atitinkamai trečiajai šaliai, su kuria sudarytas susitarimas remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsniu ar SESV 218 straipsniu arba kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte. Jei įvykdomos 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos sąlygos, Europolas atitinkamai trečiajai šaliai gali perduoti savo analizės ir tokių duomenų patikrinimo rezultatus.“;

c) 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5.   Nedarant poveikio 67 straipsniui, Europolas gali perduoti asmens duomenis privatiems subjektams kiekvienu konkrečiu atveju, kai tai tikrai būtina, laikantis bet kokių galimų apribojimų, nustatytų pagal 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai:

a) perdavimas neabejotinai atliekamas duomenų subjekto interesais ir duomenų subjektas davė sutikimą; arba

b) perduoti duomenis absoliučiai būtina, kad būtų užkirstas kelias realiai gresiančiam nusikaltimui, įskaitant terorizmą, kuris priskiriamas Europolo kompetencijai; arba

c) perduoti asmens duomenis, kurie yra viešai prieinami, tikrai būtina siekiant vykdyti 4 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytą užduotį ir yra įvykdytos šios sąlygos:

i)    perdavimas susijęs su atskirais konkrečiais atvejais;

ii)    jokios atitinkamų duomenų subjektų pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesnės už viešąjį interesą, dėl kurio konkrečiu atveju būtina perduoti duomenis; arba

d) perduoti asmens duomenis tikrai būtina, kad Europolas galėtų informuoti tą privatų subjektą, jog gautos informacijos nepakanka, kad Europolas galėtų nustatyti atitinkamus nacionalinius padalinius, ir yra įvykdytos šios sąlygos:

6. Kalbant apie šio straipsnio 5 dalies a, b ir d punktus, jei atitinkamas privatus subjektas nėra įsisteigęs Sąjungoje arba šalyje, su kuria Europolas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį galima keistis asmens duomenimis, arba su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį arba kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdomasis direktorius leidžia perduoti duomenis tik tokiu atveju, jeigu perduoti duomenis:

a) būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai; arba

b) būtina, kad būtų apsaugoti teisėti duomenų subjekto interesai; arba

c) itin svarbu, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui; arba

d) būtina konkrečiais atvejais, siekiant vykdyti nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos Europolo kompetencijai, prevenciją, tyrimą, nustatymą ar traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas; arba

e) būtina konkrečiais atvejais, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su konkrečios nusikalstamos veikos, kuri priskiriama Europolo kompetencijai, prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už ją.

Asmens duomenys neperduodami, jeigu vykdomasis direktorius nustato, kad atitinkamo duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės yra viršesnės už d ir e punktuose nurodytą viešąjį interesą, dėl kurio duomenis reikia perduoti.

Duomenų perdavimas negali būti sisteminis, masinis ar struktūrinis.“;

d) įterpiamos 6a ir 6b dalys:

„6a.   Europolas per valstybių narių nacionalinius padalinius gali prašyti valstybių narių pagal taikomus įstatymus gauti asmens duomenis iš jų teritorijoje įsisteigusių arba teisinį atstovą turinčių privačių subjektų ir juos pateikti Europolui, jeigu prašoma tik tų asmens duomenų, kurie Europolui būtini atitinkamiems nacionaliniams padaliniams nustatyti.

Neatsižvelgdamos į savo jurisdikciją konkretaus nusikaltimo, dėl kurio Europolas siekia nustatyti atitinkamus nacionalinius padalinius, atžvilgiu, valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos nacionalinės institucijos pagal nacionalinius įstatymus galėtų teisėtai nagrinėti tokius prašymus, siekdamos pateikti Europolui informaciją, kurios jam reikia savo tikslams pasiekti.

 6b.   Pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinius įstatymus valstybių narių kompetentingų institucijų ir privačių subjektų keitimuisi informacija gali būti naudojama Europolo infrastruktūra. Tais atvejais, kai valstybės narės naudojasi šia infrastruktūra siekdamos keistis asmens duomenimis, susijusiais su Europolo tikslų taikymo sričiai nepriskiriamais nusikaltimais, Europolas neturi prieigos prie tų duomenų.“;

e) 9 ir 10 dalys išbraukiamos;

13) įterpiamas 26a straipsnis:

„26a straipsnis

Keitimasis asmens duomenimis su privačiais subjektais krizinėse situacijose

1. Europolas gali gauti asmens duomenis tiesiogiai iš privačių subjektų ir tvarkyti tuos asmens duomenis pagal 18 straipsnį siekdamas užkirsti kelią su terorizmu ar smurtiniu ekstremizmu susijusio internetinio turinio sklaidai krizinėse situacijose, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies u punkte.

2. Jei Europolas asmens duomenis gauna iš privataus subjekto, esančio trečiojoje šalyje, jis tuos duomenis gali perduoti tik valstybei narei arba atitinkamai trečiajai šaliai, su kuria sudarytas susitarimas remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsniu ar SESV 218 straipsniu arba kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte. Jei įvykdomos 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos sąlygos, Europolas atitinkamai trečiajai šaliai gali perduoti savo analizės ir tokių duomenų patikrinimo rezultatus.

3. Nedarant poveikio 67 straipsniui, Europolas gali perduoti asmens duomenis privatiems subjektams kiekvienu konkrečiu atveju, laikantis bet kokių galimų apribojimų, nustatytų pagal 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai perduoti tokius duomenis tikrai būtina siekiant užkirsti kelią su terorizmu ar smurtiniu ekstremizmu susijusio internetinio turinio sklaidai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies u punkte, ir kai jokios atitinkamų duomenų subjektų pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesnės už viešąjį interesą, dėl kurio konkrečiu atveju būtina perduoti duomenis.

4. Jei atitinkamas privatus subjektas nėra įsisteigęs Sąjungoje arba šalyje, su kuria Europolas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį galima keistis asmens duomenimis, arba su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį arba kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte, leidimą perduoti duomenis suteikia vykdomasis direktorius.

5. Europolas per valstybių narių nacionalinius padalinius gali prašyti valstybių narių pagal taikomus įstatymus gauti asmens duomenis iš jų teritorijoje įsisteigusių arba teisinį atstovą turinčių privačių subjektų ir juos pateikti Europolui, jeigu prašoma tik tų asmens duomenų, kurie yra būtini Europolui siekiant užkirsti kelią su terorizmu ar smurtiniu ekstremizmu susijusio internetinio turinio sklaidai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies u punkte. Neatsižvelgdamos į savo jurisdikciją turinio sklaidos, dėl kurios Europolas prašo pateikti asmens duomenis, atžvilgiu, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos pagal nacionalinius įstatymus galėtų teisėtai nagrinėti tokius prašymus, siekdamos pateikti Europolui informaciją, kurios jam reikia savo tikslams pasiekti.

6. Europolas užtikrina, kad detali informacija apie visus asmens duomenų perdavimo atvejus ir jų motyvai būtų užregistruoti pagal šį reglamentą ir pagal 40 straipsnį pateikti EDAPP, jam paprašius.

7. Jeigu gauti arba perduotini asmens duomenys turi poveikio valstybės narės interesams, Europolas nedelsdamas praneša apie tai atitinkamos valstybės narės nacionaliniam padaliniui.“;

14)    įterpiamas 27a straipsnis:

 „27a straipsnis

Europolo atliekamas asmens duomenų tvarkymas

1. Europolui tvarkant operatyvinius asmens duomenis taikomas šis reglamentas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725* 3 straipsnis bei IX skyrius.

Europolui tvarkant administracinius asmens duomenis taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725, išskyrus jo IX skyrių.

2. Nuorodos į „taikomas duomenų apsaugos taisykles“ šiame reglamente laikomos nuorodomis į šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas duomenų apsaugos nuostatas.

3. Jei nenurodyta kitaip, nuorodos į „asmens duomenis“ šiame reglamente laikomos nuorodomis į „operatyvinius asmens duomenis“.

4. Administracinių asmens duomenų saugojimo terminus Europolas nustato savo darbo tvarkos taisyklėse.

____________

* 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;

15)    28 straipsnis išbraukiamas;

16)    30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„2. Automatiniu ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politinius, religinius ar filosofinius įsitikinimus arba narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius ir biometrinius duomenis siekiant išimtinai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą, lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją leidžiama tik tada, kai tai tikrai būtina ir proporcinga užkertant kelią nusikaltimams, kurie patenka į Europolo tikslų taikymo sritį, ir kovoti su jais, ir jei tokie duomenys papildo kitus Europolo tvarkytus asmens duomenis.“;

b) 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Tiesioginę prieigą prie asmens duomenų, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, išskyrus 20 straipsnio 2a dalyje nurodytus atvejus, turi tik Europolas.“;

c) 4 dalis išbraukiama;

d) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Asmens duomenys, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, nėra perduodami valstybėms narėms, Sąjungos įstaigoms ar trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, nebent toks perdavimas tikrai būtinas ir proporcingas konkrečiais, su nusikaltimais, kovą su kuriais apima Europolo tikslai, susijusiais atvejais ir vadovaujantis V skyriumi.“;

17)    32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnis

Tvarkymo saugumas

Europolas ir valstybės narės nustato mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytų saugumo priemonių būtų laikomasi visoje informacinėje sistemoje.“;

18)    33 straipsnis išbraukiamas;

19)    įterpiamas 33a straipsnis:

„33a straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais

1.        Tvarkant asmens duomenis, kai įgyvendinami Europolo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalies e punkte, taikomos šios papildomos apsaugos priemonės:

(a)įgyvendinant bet kokį projektą turi būti gaunamas išankstinis vykdomojo direktoriaus leidimas, grindžiamas numatomos tvarkymo veiklos aprašymu, kuriame išdėstoma būtinybė tvarkyti asmens duomenis, pavyzdžiui, novatoriškų sprendimų ištyrimo ir išbandymo tikslais, ir užtikrinamas projekto rezultatų tikslumas, tvarkytinų asmens duomenų aprašymu, asmens duomenų saugojimo laikotarpio ir prieigos prie asmens duomenų sąlygų aprašymu ir rizikos visoms duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, įskaitant bet kokį rezultato šališkumą, poveikio duomenų apsaugai vertinimu bei priemonių, numatytų šiai rizikai pašalinti, aprašymu;

(b)b) prieš pradedant įgyvendinti projektą, apie tai informuojama valdyba ir EDAPP; c) tik to projekto įgyvendinimo tikslais laikina visų asmens duomenų, tvarkytinų įgyvendinant projektą, kopija perkeliama į atskirą, izoliuotą ir saugomą Europolo duomenų tvarkymo aplinką ir prieiga prie tų duomenų suteikiama tik įgaliotiems Europolo darbuotojams;

(c)d) jokie asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant projektą, neperduodami kitiems subjektams ir jiems nesuteikiama kitokia prieiga prie tų duomenų;

(d)e) tvarkant asmens duomenis projekto įgyvendinimo tikslais netaikomos priemonės ir nepriimami sprendimai, turintys įtakos duomenų subjektams;

(e)f) visi asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant projektą, ištrinami užbaigus projektą arba kai baigiasi asmens duomenų saugojimo laikotarpis, kaip nustatyta 31 straipsnyje;

(f)g) asmens duomenų tvarkymo įgyvendinant projektą registracijos įrašai saugomi projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir vienus metus užbaigus projektą, tačiau tik tam, kad būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo rezultatų tikslumą, ir tik tol, kol tai būtina šiam tikslui pasiekti.

3.    Siekdamas užtikrinti skaidrumą ir galimybę patikrinti rezultatų tikslumą, Europolas saugo išsamų algoritmų rengimo, testavimo ir patvirtinimo procesų ir pagrindimo aprašymą.“;

20) 34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju Europolas nepagrįstai nedelsdamas praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tą pažeidimą, vadovaudamasis 7 straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis, ir atitinkamam duomenų teikėjui, nebent dėl to asmens duomenų saugumo pažeidimo neturėtų kilti pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.“;

b) 3 dalis išbraukiama;

21)    35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 2 dalys išbraukiamos;

b) 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 93 straipsniui, jei Europolas neturi atitinkamo duomenų subjekto kontaktinių duomenų, jis prašo duomenų teikėjo pranešti atitinkamam duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą ir informuoti Europolą apie priimtą sprendimą.“;

(b)4 ir 5 dalys išbraukiamos;

22) 36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 2 dalys išbraukiamos;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Bet kuris duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/1725 80 straipsnyje nurodyta teise susipažinti su asmens duomenimis, susijusiais su duomenų subjektu, gali nepatirdamas pernelyg didelių išlaidų pateikti prašymą jo pasirinktos valstybės narės tuo tikslu paskirtai institucijai arba Europolui. Jei prašymas pateikiamas valstybės narės institucijai, ta institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda šį prašymą Europolui.“;

c) 6 ir 7 dalys išbraukiamos(1);

23) 37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Bet kuris duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnyje nurodyta teise reikalauti ištaisyti ar ištrinti su juo susijusius asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą, gali per jo pasirinktos valstybės narės tuo tikslu paskirtą instituciją arba Europolui pateikti prašymą. Jei prašymas pateikiamas valstybės narės institucijai, ta institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda šį prašymą Europolui.“;

b) 2 dalis išbraukiama;

c) 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 daliai, Europolas vietoje to, kad ištrintų, apriboja asmens duomenis, kaip nurodyta 2 dalyje, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ištrynimas galėtų pakenkti teisėtiems duomenų subjekto interesams.“;

d) 8 ir 9 dalys išbraukiamos;

24) įterpiamas 37a straipsnis:

„37a straipsnis

Teisė apriboti duomenų tvarkymą

Jei asmens duomenų tvarkymas buvo apribotas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 dalį, tokie asmens duomenys tvarkomi tik siekiant apsaugoti duomenų subjekto arba kito fizinio ar juridinio asmens teises arba to reglamento 82 straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais.“;

25)    38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Atsakomybė už Reglamento (ES) 2018/1725 laikymąsi administracinių asmens duomenų tvarkymo atveju ir atsakomybė už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus laikymąsi operatyvinių asmens duomenų tvarkymo atveju tenka Europolui.“;

b) 7 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Tokių keitimųsi saugumas užtikrinamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsniu.“;

26) 39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 90 straipsniui, dėl visų naujų rūšių duomenų tvarkymo operacijų, jeigu tvarkytini duomenys priskiriami specialioms kategorijoms, kaip nurodyta šio reglamento 30 straipsnio 2 dalyje, iš anksto pasikonsultuojama su EDAPP.“;

b) 2 ir 3 dalys išbraukiamos;

27) įterpiamas 39a straipsnis:

„39a straipsnis

Duomenų tvarkymo veiklos kategorijų registravimas

1. Europolas tvarko visų kategorijų duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jis atsako, registrą. Tame registre pateikiama toliau nurodyta informacija:

a) Europolo kontaktiniai duomenys ir jo duomenų apsaugos pareigūno vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

b) duomenų tvarkymo tikslai;

c) duomenų subjektų kategorijų ir operatyvinių asmens duomenų kategorijų aprašymas;

d) duomenų gavėjų, kuriems buvo arba bus atskleisti operatyviniai asmens duomenys, įskaitant duomenų gavėjus trečiosiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, kategorijos;

e) kai taikytina, operatyvinių asmens duomenų perdavimo trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai ar privačiam subjektui atvejai, be kita ko, nurodant tą trečiąją šalį, tarptautinę organizaciją ar privatų subjektą;

f) kai įmanoma, numatomi įvairių kategorijų duomenų ištrynimo terminai;

g) kai įmanoma, bendras Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.

2. 1 dalyje nurodyti įrašai tvarkomi raštu, be kita ko, ir elektronine forma.

3. Europolas, gavęs prašymą, 1 dalyje nurodytus įrašus pateikia EDAPP.“;

28)    40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pavadinimas pakeičiamas taip:

„Įrašų registravimas“;

b) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 88 straipsnį Europolas saugo savo duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Nesudaroma jokia galimybė keisti registracijos įrašus.“;

c) 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 88 straipsniui, pagal 1 dalį padaryti registracijos įrašai, jeigu to reikia konkrečiam tyrimui, susijusiam su duomenų apsaugos taisyklių laikymusi, pateikiami atitinkamam nacionaliniam padaliniui.“;

29)    41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas

1.    Valdyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra specialiai šiam tikslui paskirtas darbuotojas. Vykdydamas savo pareigas, jis veikia nepriklausomai ir negali gauti jokių nurodymų.

2.    Duomenų apsaugos pareigūnas atrenkamas atsižvelgiant į jo asmenines ir profesines savybes, ypač į duomenų apsaugos ekspertines žinias ir praktiką, taip pat gebėjimą atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

3. Atrenkant duomenų apsaugos pareigūną negali atsirasti interesų konflikto dėl jo, kaip duomenų apsaugos pareigūno, pareigų ir bet kurių kitų tarnybinių pareigų, kurias jis gali turėti, ypač susijusių su šio reglamento taikymu.

4.    Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama. Duomenų apsaugos pareigūną valdyba gali atleisti iš pareigų tik gavusi EDAPP sutikimą, jeigu jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų sąlygų.

5.    Po duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo valdyba jį įregistruoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno registre.

6. Europolas paskelbia duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis ir praneša juos EDAPP.“;

30) įterpiami 41a ir 41b straipsniai:

„41a straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno statusas

1. Europolas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas būtų tinkamai ir laiku įtraukiamas į visų su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų sprendimą.

2. Europolas padeda duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti 41c straipsnyje nurodytas užduotis suteikdamas toms užduotims atlikti būtinų išteklių ir darbuotojų, taip pat suteikdamas galimybę susipažinti su asmens duomenimis, dalyvauti duomenų tvarkymo operacijose ir išlaikyti savo dalykines žinias. Atitinkamiems darbuotojams gali talkinti duomenų apsaugos pareigūno padėjėjas operatyvinių ir administracinių asmens duomenų tvarkymo srityje.

3. Europolas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas negautų jokių nurodymų dėl tų užduočių vykdymo. Duomenų apsaugos pareigūnas tiesiogiai atsiskaito valdybai. Valdyba negali atleisti iš pareigų arba bausti duomenų apsaugos pareigūno dėl jam nustatytų užduočių atlikimo.

4. Duomenų subjektai gali kreiptis į duomenų apsaugos pareigūną visais klausimais, susijusiais su jų asmens duomenų tvarkymu ir naudojimusi savo teisėmis pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725. Nė vienas asmuo negali nukentėti dėl to, kad atkreipė kompetentingo duomenų apsaugos pareigūno dėmesį į tai, jog galimai pažeistas šis reglamentas ar Reglamentas (ES) 2018/1725.

5. Valdyba priima kitas duomenų apsaugos pareigūnui taikomas įgyvendinimo taisykles. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma nustatoma atrankos į duomenų apsaugos pareigūno pareigas ir atleidimo iš jų procedūra, jo užduotys, pareigos ir įgaliojimai bei jo nepriklausomumo apsaugos priemonės.

6. Duomenų apsaugos pareigūnas ir jo personalas laikosi konfidencialumo įsipareigojimo pagal 67 straipsnio 1 dalį.

41b straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno užduotys

1.    Duomenų apsaugos pareigūnas visų pirma vykdo šias su asmens duomenų tvarkymu susijusias užduotis:

a)    veikdamas nepriklausomai užtikrina, kad Europolas laikytųsi šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 duomenų apsaugos nuostatų bei atitinkamų Europolo darbo tvarkos taisyklėse išdėstytų duomenų apsaugos nuostatų; ši veikla apima stebėjimą, kaip laikomasi šio reglamento, Reglamento (ES) 2018/1725, kitų Sąjungos ar nacionalinių duomenų apsaugos nuostatų ir Europolo politikos, susijusios su asmens duomenų apsauga, įskaitant pareigų pavedimą, duomenų tvarkymo operacijose dalyvaujančių darbuotojų informuotumo didinimą ir mokymą, taip pat susijusius auditus;

b) informuoja Europolą ir asmens duomenis tvarkančius darbuotojus apie jų prievoles pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2018/1725 ir kitas Sąjungos arba nacionalines duomenų apsaugos nuostatas ir konsultuoja juos tais klausimais;

c) paprašius teikia konsultacijas dėl poveikio duomenų apsaugai vertinimo ir stebi jo atlikimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 89 straipsnį;

d) veda asmens duomenų saugumo pažeidimų registrą ir paprašius teikia konsultacijas dėl būtinumo pateikti pranešimą arba informuoti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 92 ir 93 straipsnius;

e) užtikrina, kad įrašai apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą būtų saugomi pagal šį reglamentą;

f) užtikrina, kad duomenų subjektai jų prašymu būtų informuojami apie jų teises pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725;

g) bendradarbiauja su Europolo darbuotojais, atsakingais už procedūras, mokymą ir konsultacijas duomenų tvarkymo klausimais;

h) bendradarbiauja su EDAPP;

i) bendradarbiauja su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, visų pirma su valstybių narių kompetentingų institucijų ir nacionalinių priežiūros institucijų paskirtais duomenų apsaugos pareigūnais, duomenų apsaugos klausimais teisėsaugos srityje;

j) atlieka kontaktinio asmens funkcijas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui kreipiantis dėl su duomenų tvarkymu susijusių klausimų, įskaitant išankstines konsultacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 39 ir 90 straipsnius, taip pat atitinkamais atvejais teikia konsultacijas visais kitais klausimais;

k) rengia metines ataskaitas ir teikia jas valdybai ir EDAPP.

2.    Duomenų apsaugos pareigūnas vykdo Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas funkcijas, susijusias su administraciniais asmens duomenimis.

3.    Vykdydami savo užduotis, duomenų apsaugos pareigūnas ir Europolo darbuotojai, padedantys duomenų apsaugos pareigūnui atlikti savo pareigas, turi prieigą prie visų Europolo tvarkomų duomenų ir gali patekti į visas Europolo patalpas.

4.    Jei duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma šio reglamento nuostatų, Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su administracinių asmens duomenų tvarkymu, arba šio reglamento ar Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus nuostatų, susijusių su operatyvinių asmens duomenų tvarkymu, jis apie tai informuoja vykdomąjį direktorių ir paprašo jo per nustatytą laikotarpį pašalinti tą pažeidimą.

Vykdomajam direktoriui per nustatytą laikotarpį tvarkymo pažeidimo nepašalinus, duomenų apsaugos pareigūnas praneša apie tai valdybai. Valdyba per nustatytą laikotarpį, suderintą su duomenų apsaugos pareigūnu, pateikia atsakymą. Valdybai per nustatytą laikotarpį nepašalinus pažeidimo, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą EDAPP.“;

31)    42 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kad nacionalinė priežiūros institucija galėtų vykdyti priežiūros funkcijas, ji gali patekti į nacionalinio padalinio ar ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su atitinkamos valstybės narės pagal atitinkamas nacionalines procedūras Europolui pateiktais duomenimis ir su registracijos įrašais, kaip nurodyta 40 straipsnyje.

 2.   Nacionalinės priežiūros institucijos gali patekti į atitinkamos šalies Europolo ryšių palaikymo pareigūnų patalpas ir susipažinti su jų dokumentais.“;

32)    43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„EDAPP atsako už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Europolui tvarkant asmens duomenis, taikymo stebėseną bei užtikrinimą ir už Europolo bei duomenų subjektų konsultavimą visais asmens duomenų tvarkymo klausimais.“;

b) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. EDAPP rengia metinę Europolo priežiūros veiklos ataskaitą. Ta ataskaita yra sudėtinė EDAPP metinės ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) 2018/1725 60 straipsnyje, dalis. Prieš įtraukiant šią ataskaitą į metinę ataskaitą, nacionalinių priežiūros institucijų prašoma dėl jos pateikti savo pastabas. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į nacionalinių priežiūros institucijų pateiktas pastabas ir bet kuriuo atveju remiasi jomis metinėje ataskaitoje.

Ataskaitoje pateikiama statistinė informacija, susijusi su skundais, nagrinėjimais ir tyrimais, taip pat su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, išankstinių konsultacijų atvejais ir 3 dalyje nustatytų įgaliojimų vykdymu.“;

33)    44 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    1 dalyje nurodytais atvejais koordinuojama priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį. EDAPP, vykdydamas savo pareigas, nustatytas 43 straipsnio 2 dalyje, naudojasi nacionalinių priežiūros institucijų kompetencija ir patirtimi. Atlikdami bendrus patikrinimus kartu su EDAPP, nacionalinių priežiūros institucijų nariai ir personalas, deramai atsižvelgę į subsidiarumo ir proporcingumo principus, turi įgaliojimus, kurie yra lygiaverčiai 43 straipsnio 4 dalyje nustatytiems įgaliojimams, ir jiems taikomas įsipareigojimas, kuris yra lygiavertis 43 straipsnio 6 dalyje nustatytam įsipareigojimui.“;

34)    45 ir 46 straipsniai išbraukiami;

35)    47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Bet kuris duomenų subjektas, manantis, kad su juo susijusių asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Europolas, neatitinka šio reglamento arba Reglamento (ES) 2018/1725, turi teisę pateikti skundą EDAPP.“; [reikia pakeisti visą dalį][“1. arba Reglamentas (ES) 2018/ 1725]

b) 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu skundas yra susijęs su šio reglamento 36, 37 ar 37a straipsnyje arba Reglamento (ES) 2018/1725 80, 81 ar 82 straipsnyje nurodytu sprendimu, EDAPP konsultuojasi su duomenis pateikusios arba tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros institucijomis.“;

c) įterpiama 5 dalis:

„5. EDAPP informuoja duomenų subjektą apie skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, taip pat ir apie galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių pagal 48 straipsnį.“;

36)    50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pavadinimas pakeičiamas taip:

„Teisė į kompensaciją“;

b) 1 dalis išbraukiama;

c) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Esant Europolo ir valstybių narių nesutarimams dėl to, kas turi prisiimti didžiausią atsakomybę už kompensaciją asmeniui, patyrusiam materialinę ar nematerialinę žalą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 65 straipsnį ir nacionalinius įstatymus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos (ES) 2016/680 56 straipsnis, klausimas perduodamas valdybai, kuri dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima sprendimą, nedarant poveikio teisei ginčyti tą sprendimą pagal SESV 263 straipsnį.“;

37)    51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 3 dalis papildoma f–i punktais:

„f)    metinę informaciją apie atvejų, kai Europolas privatiems subjektams pateikė tolesnius prašymus arba savo iniciatyva pateikė prašymus įsisteigimo valstybėms narėms perduoti asmens duomenis pagal 26 straipsnį, skaičių, įskaitant konkrečius tokių atvejų pavyzdžius, kuriais įrodoma, kodėl šie prašymai buvo būtini Europolo tikslams ir užduotims įgyvendinti;

g)    metinę informaciją apie atvejų, kai Europolui buvo būtina pagal 18a straipsnį tvarkyti asmens duomenis, nepriskiriamus II priede išvardytoms duomenų subjektų kategorijoms, kad galėtų padėti valstybėms narėms atlikti konkretų nusikalstamų veikų tyrimą, skaičių, įskaitant tokių atvejų pavyzdžius, kuriais įrodoma, kodėl toks duomenų tvarkymas buvo būtinas;

h)    metinę informaciją apie atvejų, kai Europolas pagal 4 straipsnio 1 dalies r punktą Šengeno informacinėje sistemoje pateikė perspėjimus, ir šių perspėjimų atitikčių skaičių, įskaitant konkrečius tokių atvejų pavyzdžius, kuriais įrodoma, kodėl šie perspėjimai buvo būtini Europolo tikslams ir užduotims įgyvendinti;

i)    metinę informaciją apie bandomųjų projektų, kuriuos įgyvendinant Europolas pagal 33a straipsnį tvarkė asmens duomenis siekdamas tobulinti, testuoti ir patvirtinti teisėsaugai skirtų priemonių, įskaitant DI grindžiamas priemones, kūrimo algoritmus, skaičių, įskaitant informaciją apie šių projektų tikslus ir teisėsaugos poreikius, kuriuos šiais projektais siekiama patenkinti.“;

38)    57 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Europolui gali būti teikiamas Sąjungos finansavimas sudarant susitarimus dėl įnašo arba susitarimus dėl dotacijos pagal 61 straipsnyje nurodytas jo finansavimo taisykles ir atitinkamų teisės aktų, kuriais remiami Sąjungos politikos tikslai, nuostatas. Įnašai gali būti gaunami iš šalių, su kuriomis Europolas arba Sąjunga yra sudarę susitarimą, kuriame numatyta skirti finansinius įnašus Europolui jo tikslams ir užduotims įgyvendinti. Įnašo dydis nustatomas atitinkamame susitarime.“;

39)    61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, priima Europolui taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl Europolo veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.“;

b) 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Europolas gali skirti dotacijas, susijusias su 3 ir 4 straipsniuose nurodytų jo tikslų ir užduočių įvykdymu.

3.   Europolas valstybių narių veiklai, susijusiai su Europolo tikslais ir užduotimis, vykdyti gali skirti dotacijas neskelbdamas kvietimų teikti pasiūlymus.“;

c) įterpiama 3a dalis:

„3a. Atvejais, kai tai tinkamai pagrindžiama operatyviniais tikslais, finansinės paramos lėšomis gali būti padengiamos visos įrangos, infrastruktūros ar kito turto investicinės sąnaudos.“;

40)    67 straipsnis pakeičiamas taip:

„67 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos

1. Europolas priima savo saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, nustatytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis šalimis ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (44) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (45). Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios šalies institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

2. Gavusi Komisijos pritarimą, valdyba priima Europolo saugumo taisykles. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su Sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444.“;

41)    68 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3.    Komisija iki [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama praktinė naudojimosi 18 straipsnio 2 dalies e punkte ir 5a dalyje, 18a straipsnyje, 26 straipsnyje ir 26a straipsnyje numatyta kompetencija nauda siekiant Europolo tikslų. Šioje ataskaitoje taip pat įvertinamas šios kompetencijos poveikis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

 Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.Punktas TEISĖKŪROS INICIATYVOS STRUKTŪRA

1.1.Teisėkūros iniciatyvos pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su:

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 62  

⌧ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį teisėkūros iniciatyva turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Teisėkūros iniciatyvos pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Teisėkūros iniciatyvos trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

⌧ trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 iki 2027 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 75  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

⌧ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

⌧ įstaigoms, nurodytoms 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS TEISĖKŪROS INICIATYVOS FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

Jei nėra patvirtinama 2021–2027 m. DFP ir 2021 m. biudžetas, šios teisėkūros iniciatyvos numatomas finansinis poveikis apima tik tuos išteklius, kurių reikia papildomai prie pagrindinio ES įnašo į Europolą (papildomos išlaidos, palyginti su pagrindine suma, nustatyta DFP apraše Nr. 68).

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis Europolo asignavimams

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Jei nėra patvirtinama 2021–2027 m. DFP ir 2021 m. biudžetas, šios teisėkūros iniciatyvos numatomas finansinis poveikis apima tik tuos išteklius, kurių reikia papildomai prie pagrindinio ES įnašo į Europolą (papildomos išlaidos, palyginti su pagrindine suma, nustatyta DFP apraše Nr. 68).

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis Europolo žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų vienetais)

Įdarbinti naujus darbuotojus ketinama metų viduryje. Atitinkamai pakoreguotos ir sumos – apskaičiuota, kad išlaidos įdarbintiems naujiems darbuotojams sudaro 50 proc. vidutinių jų įdarbinimo metų sąnaudų.

Žmogiškieji ištekliai, kurių reikia su naujais įgaliojimais susijusiems tikslams įgyvendinti, įvertinti bendradarbiaujant su Europolu. Atliekant šiuos skaičiavimus atsižvelgiama į numatomą darbo krūvio didėjimą, nes suinteresuotosios šalys laikui bėgant dažniau naudojasi Europolo teikiamomis paslaugomis, taip pat į laiką, kurio Europolui reikia ištekliams panaudoti, kad nesusiklostytų padėtis, kai agentūra negali laiku visiškai panaudoti jai skirto ES įnašo ir asignavimų.

Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nenumatyta didinti sutartininkų skaičiaus. Komisija ketina siūlyti didinti savo rekomendacijoje numatytą sutartininkų skaičių nuo 191 iki 235 sutartininkų, taip užtikrinant operatyvinei veiklai teikiamą IT ir administracinę paramą. Didžiausias sutartininkų skaičius – 235 sutartininkai – bus pasiektas 2021 m. ir tokio pat lygio turėtų išlikti visu 2021–2027 m. DFP laikotarpiu.

Išsami informacija apie darbuotojų skaičiaus didėjimą

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Etatų vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašymas turi būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 92 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

⌧    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻     kitoms pajamoms

◻ nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Tai apima tokius reiškinius kaip 5G judriojo ryšio tinklai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, bepiločiai orlaiviai, anoniminimas ir šifravimas, 3D spausdinimas ir biotechnologijos. Pavyzdžiui, 2020 m. liepos mėn. Prancūzijos ir Nyderlandų teisėsaugos ir teisminės institucijos kartu su Europolu ir Eurojustu pristatė bendrą tyrimą, kurio tikslas – išardyti užšifruotą telefono tinklą „EncroChat“, kuriuo naudojasi nusikaltėlių tinklai, siejami su smurtiniais išpuoliais, korupcija, pasikėsinimo nužudyti ir didelio masto narkotikų gabenimo atvejais ( https://www.europol.europa.eu/newsroom/news/dismantling-of-encrypted-network-sends-shockwaves-through-organised-crime-groups-across-europe ).

(2)    Dėl tokių veiksnių kaip į daugelį nusikalstamų veiklų įtraukiamos skaitmeninės sistemos ir internetinės prekybos neteisėtomis prekėmis bei paslaugomis plėtra keičiasi sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo pobūdis. Žr. Europolo 2017 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą.

(3)    2020 m. rugsėjo 25 d. Paryžiuje, 2020 m. spalio 16 d. Konflan Sent Honorine, 2020 m. spalio 29 d. Nicoje ir 2020 m. lapkričio 2 d. Vienoje įvykdyti išpuoliai.

(4)     www.europol.europa.eu/publications-documents/pandemic-profiteering-how-criminals-exploit-covid-19-crisis . Tai, visų pirma, pasakytina apie kibernetinius nusikaltimus, sukčiavimą, klastojimą ir organizuotus turtinius nusikaltimus.

(5)     https://www.europol.europa.eu/publications-documents/beyond-pandemic-how-covid-19-will-shape-serious-and-organised-crime-landscape-in-eu .

(6)    2017 m. Europoje buvo atliekami tyrimai dėl daugiau kaip 5 000 organizuotų nusikalstamų grupių, t. y. 50 proc. daugiau nei 2013 m. 45 proc. organizuotų nusikalstamų grupių vykdė daugiau kaip vienos rūšies nusikalstamą veiklą. Šių įvairių rūšių nusikaltimus vykdančių grupių dalis labai padidėjo. Organizuotos nusikalstamos grupės dažnai vykdo daugiau kaip vienos rūšies nusikalstamą veiklą. Jos yra labai lanksčios ir nuo vienos nusikalstamos veiklos gali pereiti prie kitos. Šaltinis – Europolo 2017 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas.

(7)    Reglamentas (ES) 2016/794 (2016 5 11).

(8)    13 ES valstybių narių pranešė apie iš viso 119 įvykdytų, nepavykusių ir sužlugdytų teroristinių išpuolių, dėl kurių žuvo 10 ir buvo sužeisti 27 asmenys (Europolo ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje, 2020 m.).

(9)     https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2020/11/13/joint-statement-by-the-eu-home-affairs-ministers-on-the-recent-terrorist-attacks-in-europe/ .

(10)     https://www.consilium.europa.eu/media/41586/st14755-en19.pdf . Reglamente (ES) 2016/794 numatyta iki 2022 m. gegužės mėn. atlikti Europolo poveikio, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

(11)    Terminas „privatūs subjektai“ reiškia juridinio asmens statusą turinčias organizacijas, kurios nėra valdžios institucijos. Jam priskiriamos pagal civilinę teisę įsteigtos įmonės, net jeigu jos priklauso valdžios institucijai arba yra jos kontroliuojamos, tačiau tuo neapsiribojama.

(12)    2018 m. balandžio 17 d. Komisija priėmė vadinamąjį e. įrodymų dokumentų rinkinį, kurį sudaro reglamentas (COM(2018) 225 final) ir direktyva (COM(2018) 226 final). Šiuo metu dėl šio dokumentų rinkinio vyksta teisėkūros institucijų derybos.

(13)    2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos (2020/2686(RSP)).

(14)    COM(2020) 605 final (2020 7 24).

(15)     https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(16)    Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnį.

(17)    Pagal Reglamento (ES) 2016/794 3 straipsnio 1 dalį vienas iš Europolo tikslų yra remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą vykdant Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais. Tai atitinka SESV 88 straipsnyje išdėstytą Europolo misiją. Reglamento (ES) 2016/794 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamos veikos, kuri patenka į jo tikslų taikymo sritį, tyrimas, jis per nacionalinius padalinius paprašo atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti tokį nusikalstamos veikos tyrimą“.

(18)    COM(2018) 640 final (2018 9 12).

(19)    COM(2018) 225 final ir COM(2018) 226 final (2018 4 17) (e. įrodymų dokumentų rinkinys).

(20)    Reglamentas (ES) 2019/818 (2020 5 20).

(21)    Reglamentas (ES) 2018/1862 (2018 11 28).

(22)    Reglamentas (ES) 2017/2226 (2017 11 30).

(23)    Reglamentas (ES) 2018/1240 (2018 9 12).

(24)    COM(2018) 302 final (2018 5 16).

(25)    COM(2020) 614 final (2020 9 23).

(26)    Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939 (2017 10 12).

(27)    Reglamentas (ES) 2018/1727 (2018 11 14).

(28)    Reglamentas (ES) 2019/881 (2019 4 17).

(29)    Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (2013 9 11).

(30)    Reglamentas (ES) 2019/1896 (2019 11 13).

(31)    Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 (2013 12 11).

(32)    Reglamentas (ES) Nr. 513/2014 (2014 4 16). Taip pat žr. Komisijos pasiūlymą dėl Vidaus saugumo fondo kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu (COM(2018) 472 final (2018 6 13)).

(33)    COM(2018) 435 final (2018 6 7).

(34)    COM(2018) 434 final (2018 6 6).

(35)    COM(2020) 66 final (2020 2 19).

(36)    COM(2020) 65 final (2020 2 19).

(37)    SESV 72 straipsnis.

(38)    ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis.

(39)    Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centre, Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centre, Europos kovos su terorizmu centre ir Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centre.

(40)    SESV 67 straipsnio 1 dalis.

(41)     https://ec.europa.eu/home-affairs/news/commission-publishes-study-practice-direct-exchanges-personal-data-between-europol-and-private_en .

(42)    [Pateikti nuorodas į santraukos lentelę ir į Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę.]

(43)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnis.

(44)    Chartijos 7 straipsnis.

(45)    SEC(2011) 567 galutinis (2011 5 6).

(46)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymas teisėje ir formuojant politiką nacionaliniu lygmeniu“ (2018 m.).

(47)    Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, Assessing the necessity of measures that limit the fundamental right to the protection of personal data: A toolkit (2017 4 11); Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, EDPS Guidelines on assessing the proportionality of measures that limit the fundamental rights to privacy and to the protection of personal data (2019 12 19).

(48)    Reglamento (ES) 2016/794 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Europolas gali tvarkyti tik to reglamento II priede išvardytų kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis. Šios duomenų subjektų kategorijos yra: 1) įtariamieji, 2) nuteistieji, 3) asmenys, dėl kurių yra faktinių prielaidų arba pagrįstų priežasčių manyti, kad jie padarys nusikalstamą veiką, 4) asmenys, kurie gali būti kviečiami liudyti tyrimuose arba paskesnėse baudžiamosiose bylose, 5) nukentėjusieji, 6) nusikaltėlio kontaktiniai asmenys ir bendrininkai ir 7) asmenys, kurie gali suteikti informacijos apie nusikaltimą.

(49)    Žr. EDAPP sprendimą dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo dėl Europolui kylančių su didžiaisiais duomenimis susijusių sunkumų, https://edps.europa.eu/sites/edp/files/publication/20-09-18_edps_decision_on_the_own_initiative_inquiry_on_europols_big_data_challenge_en.pdf .

(50)    Trečioji šalis, su kuria pagal Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 1 dalies c punktą sudarytas susitarimas remiantis Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsniu arba su kuria pagal Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 1 dalies b punktą sudarytas susitarimas remiantis SESV 218 straipsniu arba kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo, kai nurodyta Reglamento (ES) 2016/794 25 straipsnio 1 dalies a punkte.

(51)    Žr. EDAPP sprendimą dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo dėl Europolui kylančių su didžiaisiais duomenimis susijusių sunkumų, https://edps.europa.eu/sites/edp/files/publication/20-09-18_edps_decision_on_the_own_initiative_inquiry_on_europols_big_data_challenge_en.pdf .

(52)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(53)    2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/617/TVR dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo (OL L 210, 2008 8 6).

(54)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1–30).

(55)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56–106).

(56)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56–106).

(57)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1–14).

(58)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1–71).

(59)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(60)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(61)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(62)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(63)    SESV 88 straipsnis.

(64)    SESV 67 straipsnis.

(65)    Jungtinė tyrimų grupė (angl. JIT) – tai tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, grindžiama dviejų ar daugiau valstybių kompetentingų institucijų – tiek teisminių institucijų (teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų), tiek teisėsaugos institucijų – susitarimu ir sukurta ribotam laikotarpiui siekiant konkretaus tikslo atlikti nusikalstamų veikų tyrimus vienoje ar daugiau dalyvaujančių valstybių. Jungtinės tyrimų grupės yra efektyvi ir veiksminga bendradarbiavimo priemonė, padedanti lengviau koordinuoti tyrimus ir baudžiamojo persekiojimo procesus, tuo pačiu metu vykdomus keliose valstybėse arba tarpvalstybinio pobūdžio bylose.

(66)    Operatyvinės pajėgos (angl. OTF) – tai iš valstybių narių, trečiųjų šalių ir Europolo atstovų sudaryta laikina grupė ir specialus daugiatautis ir (arba) daugiadalykis projektas, kai vykdoma žvalgybos ir tiriamoji veikla, susijusi su atrinktais didelės vertės taikiniais. Didelės vertės taikinys (angl. HVT) – tai asmuo, kurio vykdoma nusikalstama veikla atitinka nustatytus rizikos kriterijus, todėl dviejose ar daugiau valstybių narių kelią didelę sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo riziką.

(67)    COM(2020) 456 (2020 5 27).

(68)    COM(2020) 440 final, 1–2 priedai (2020 5 27).

(69)    COM(2020) 605 final (2020 7 24).

(70)     https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(71)    COM(2018) 640 final (2018 9 12).

(72)    COM(2020) 66 final (2020 2 19).

(73)    COM(2020) 65 final (2020 2 19).

(74)    Iš Europolo 2019 m. veiklos rodiklių matyti, kad nuo 2014 m. operacijų skaičius padidėjo tris kartus, mobilių biurų dislokavimo vietoje mastas padidėjo daugiau kaip du kartus, pranešimų, kuriais pasikeista per Saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA) tinklą, skaičius padidėjo 300 proc., o objektų, kurių duomenys buvo įvesti į Europolo informacinę sistemą, skaičius padidėjo daugiau kaip 500 proc.

(75)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“, https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(76)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Decentralizuotos agentūros ir Europos prokuratūra.

(77)    Reglamentas (ES) 2016/794.

(78)     https://www.europol.europa.eu/sites/default/files/documents/decision_of_the_europol_management_board_on_the_adoption_of_the_financial_regulation_applicable_to_europol_.pdf .

(79)     https://europa.eu/european-union/sites/europaeu/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_lt.pdf .

(80)    Europolo finansinio reglamento 30 straipsnis.

(81)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(82)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(83)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(84)    Dėl jų specifinio su veikla susijusio pobūdžio neįmanoma nustatyti tikslių atliktų darbų vieneto sąnaudų ir tikslios numatomos atliktų darbų apimties, visų pirma todėl, kad kai kurie atlikti darbai yra susiję su teisėsaugos veikla, kuria reaguojama į nenuspėjamą nusikalstamą veiklą.

(85)    2021 m. biudžeto projekte nurodytas darbuotojų lygis, apskaičiuotas remiantis vidutinėmis etato vieneto sąnaudomis, kuriomis naudojamasi rengiant finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą ir kurios indeksuotos pagal Nyderlandams nustatytą korekcinį koeficientą (111,5 proc.).

(86)    Šiuo etapu neįmanoma pateikti išsamaus paskirstymo tarp AD lygio laikinųjų darbuotojų ir AST lygio laikinųjų darbuotojų. Išlaidos darbuotojams apskaičiuotos remiantis laikinajam darbuotojui tenkančiomis vidutinėmis sąnaudomis, kurios indeksuotos pagal Nyderlandams nustatytą korekcinį koeficientą (111,5 proc.).

(87)    Leidžiamas sutartininkų skaičius bus padidintas 2021 m., remiantis ES įnašu į Europolą, ir tokio pat lygio išliks visu 2021–2027 m. DFP laikotarpiu. Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nenumatyta didinti sutartininkų skaičiaus.

(88)    2021 m. biudžeto projekte nurodytas darbuotojų lygis, apskaičiuotas remiantis vidutinėmis etato vieneto sąnaudomis, kuriomis naudojamasi rengiant finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą ir kurios indeksuotos pagal Nyderlandams nustatytą korekcinį koeficientą (111,5 proc.).

(89)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(90)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(91)    Paprastai struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF) atveju.

(92)    Žr. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 11 ir 17 straipsnius.

(93)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.