EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2020 05 28

COM(2020) 445 final

2018/0135(CNS)

Pakeistas pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.ĮVADAS

COVID-19 pandemija sukėlė didelę ir sunkią visuomenės sveikatos krizę. Ji daro didžiulį poveikį viso pasaulio piliečiams, visuomenei ir ekonomikai. Šios sveikatos krizės mastas ir politinis atsakas siekiant ją pažaboti neturi precedento. Todėl jos socialinis ir ekonominis poveikis kelia itin didelį netikrumo jausmą. Jau dabar akivaizdu, kad valstybių narių finansų ir ekonomikos sistemoms pandemija sukėlė beprecedenčių didelių problemų. Remiantis Komisijos pavasario ekonominėmis prognozėmis 1 , numatoma, kad ES BVP šiais metais sumažės maždaug 7,5 %, t. y. kur kas daugiau nei per pasaulinę finansų krizę 2009 m., ir 2021 m. vėl padidės, bet tik 6 %, o ES nedarbo lygis 2020 m. greičiausiai pakils iki 9 %, tad kils pavojus, kad augs skurdas ir nelygybė.

Reaguodamos į krizę valstybės narės ėmėsi išimtinių ekonominių ir finansinių priemonių. Šių priemonių taikymas ir kartu patiriamas vadinamųjų „automatinių stabilizavimo priemonių“, t. y. pagal nedarbo draudimą ir socialinės apsaugos sistemas numatytų išmokų kartu su prarastomis mokestinėmis pajamomis, poveikis smarkiai veikia šių valstybių narių viešuosius finansus: bendras valdžios sektoriaus deficitas tiek euro zonos šalyse, tiek Sąjungoje šiais metais pašoks nuo 0,6 % BVP 2019 m. iki 8,5 % BVP.

ES ekonomikos patirtas sukrėtimas yra simetriškas, nes pandemija užklupo visas valstybes nares, tačiau pandemijos poveikis skirtingose valstybėse narėse labai nevienodas, taip pat skiriasi ir jų gebėjimas, priklausantis ir nuo valstybių narių konkrečių ekonominių struktūrų bei pradinių sąlygų, atlaikyti ekonominį bei fiskalinį sukrėtimą ir į jį reaguoti. Todėl kyla pavojus, kad krizė padidins nelygybę Sąjungoje ir kels grėsmę bendram ekonominiam ir socialiniam atsparumui. Bendrą padėtį patvirtinta ir nuodugnus poreikių vertinimas 2 .

Sąjunga skubiai ėmėsi koordinuoto ir galingo bendro reagavimo į socialines ir ekonomines krizės pasekmes, neviršydama ribų, nustatytų dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje, kuri baigs galioti 2020 m. Šiuo atsaku papildomos ekonominės ir finansinės pačių valstybių narių priemonės.

Jeigu Sąjungos lygmeniu dėl krizės nebus imtasi proporcingų atsakomųjų politikos priemonių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, Sąjungos ekonomikos struktūrai krizė galėtų padaryti ilgalaikę žalą. Siekiant šį iššūkį įveikti, kyla neatidėliotinas poreikis numatyti nedelsiant naudosimą papildomą finansinį pajėgumą atsigavimui ir atsparumui visoje Sąjungoje remti.

Atsakas į krizę turi būti visapusiškas, drąsus ir tvarus. Visapusiškam Europos atsigavimo planui įgyvendinti prireiks didžiulių viešųjų ir privačiųjų Europos lygmens investicijų, padėsiančių Sąjungai užtikrintai siekti tvaraus ir atsparaus atsigavimo, kurti aukštos kokybės darbo vietas ir ištaisyti COVID-19 pandemijos sukeltą tiesioginę žalą, kartu remiant Sąjungos ekologinius ir skaitmeninius prioritetus. Pagrindinė priemonė bus ilgalaikis ES biudžetas, kurį sustiprins nauja Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė.

Dėl išskirtinio ekonominės ir socialinės padėties pobūdžio reikia išskirtinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rėmimo priemonių. Kad galėtų pasiekti šiuos tikslus, Sąjunga turi apsirūpinti būtinaisiais ištekliais ir imtis atitinkamų priemonių COVID-19 pandemijos iššūkiams įveikti. Todėl dera leisti tam tikras būtinąsias lėšas surinkti skolinantis kapitalo rinkose. Šios pasiskolintos lėšos bus grąžintos, kai Sąjungos augimo trajektorija bus vėl teigiama.

2.PAKEISTO PASIŪLYMO TURINYS 

ES poreikis apsirūpinti savo tikslams pasiekti reikalingais ištekliais

Pagal pakeistą pasiūlymą Komisijai suteikiama teisė Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšų, kurių suma neviršija 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis. Pasiskolintos lėšos bus pervestos Sąjungos programoms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Kadangi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė yra išskirtinis atsakas į šias laikinas, bet ekstremalias aplinkybes, šiuo sprendimu Komisijai suteikti įgaliojimai skolintis yra aiškiai riboto dydžio, trukmės ir apimties. Taip panaikinama galimybė pagal šį pasiūlymą suteiktais išskirtiniais įgaliojimais naudotis bet kuriuo kitu nei tiesioginių ekonominių ir socialinių COVID-19 pandemijos pasekmių valdymas tikslu.

ES biudžetas pradės mokėti būtinas kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų grąžinimo įmokas nuo 2028 m. Visi Sąjungos įsipareigojimai, prisiimti pagal siūlomą teisės aktą, bus visiškai įvykdyti iki 2058 m. Skola turi būti grąžinama pagal patikimo finansų valdymo principą siekiant per visą laikotarpį tolygiai pagal planą mažinti įsipareigojimus.

Didinama nuosavų išteklių viršutinė riba

Sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės ribos rodo didžiausią nuosavų išteklių sumą, kurią Sąjunga gali paprašyti skirti valstybių narių per konkrečius metus Sąjungos išlaidoms finansuoti.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pasiūlė viršutinę ribą metiniams įsipareigojimų asignavimams ir viršutinę ribą metiniams mokėjimų asignavimams padengti, kurios atitinkamai siekia 1,35 % ir 1,29 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa (DFP), projekte nustatytos viršutinės ribos (išreikštos eurais) nurodo didžiausią sumą, kurią galima įpareigoti skirti arba išleisti 2021–2027 m. laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga bet kuriais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis – net ir neigiamų ekonomikos pokyčių atveju – galėtų įvykdyti savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, marža tarp sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytų viršutinių ribų ir DFP viršutinių ribų turi būti pakankamai didelė.

Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatyta, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai – 7,75 %, o ES ekonomika 2020 m. turėtų susitraukti 7,5 %. Palyginti su 2019 m. rudens ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais. Nors pavasario prognozę temdo didesnis nei įprasta neapibrėžtumas, neabejojama, kad sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės ribos, išreikštos ES bendrųjų nacionalinių pajamų procentine dalimi, sumažės absoliučia suma.

Siekiant išlaikyti pakankamą maržą pagal sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas viršutines ribas, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais, sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas viršutines ribas, išreikštas Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų procentine dalimi, reikia padidinti.

Tuo tikslu reikia iš dalies pakeisti 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą, kad būtų galima papildomai 0,11 procentinio punkto padidinti tiek viršutines ribas įsipareigojimų asignavimams padengti, tiek viršutines ribas mokėjimų asignavimams padengti. Šis padidinimas papildo jau pasiūlytus koregavimus, reikalingus dėl automatinio sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytų viršutinių ribų absoliučios sumos sumažinimo Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir atitinkamai sumažėjus Sąjungos bendrosioms nacionalinėms pajamoms. Taigi viršutinė riba metiniams mokėjimų asignavimams padengti turi būti 1,40 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų, o viršutinė riba metiniams įsipareigojimų asignavimams padengti turi būti 1,46 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų

Išskirtinis laikinas viršutinių nuosavų išteklių ribų padidinimas siekiant įveikti COVID-19 krizę

Be to, pagal pakeistą pasiūlymą Komisijai suteikiama teisė Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšų, kurių suma neviršija 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis. Pasiskolintos lėšos bus priskirtos pagal siūlomą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Pagal SESV 310 straipsnio 4 dalį Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl šių aktų atsiradusios išlaidos gali būti finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių. SESV 323 straipsnyje nurodyta, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims.

Siekiant užtikrinti, kad tų nuostatų būtų laikomasi bet kuriais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis, būtina, kad valstybės narės skirtų Sąjungai išteklių finansiniams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, atsirasiantiems dėl šio išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, įvykdyti. Taigi sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas viršutines ribas reikia laikinai padidinti 0,6 procentinio punkto. Šiuo papildomu asignavimu galima naudotis tik siekiant įvykdyti finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų. Šiomis aplinkybėmis šio papildomo asignavimo galimas naudojimas ilgainiui mažės, nes grąžinant pasiskolintas lėšas ir artėjant paskolų terminui atitinkami finansiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai mažėja. Šis padidinimas galioja tol, kol neteks galios visi tie įsipareigojimai, t. y. kol bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos (ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d.) ir nebeliks visos neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos.

.

2018/0135 (CNS)

Pakeistas pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

Komisijos pasiūlymas COM(2018) 325 iš dalies keičiamas taip:

(1)paskutinis 13 konstatuojamosios dalies sakinys išbraukiamas;

(2)įterpiamos šios 13a–13k konstatuojamosios dalys:

„13a) siekiant išlaikyti pakankamą maržą pagal sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas viršutines ribas, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais, sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas mokėjimų asignavimų viršutines ribas reikėtų padidinti iki 1,40 %, o įsipareigojimų asignavimų viršutines ribas iki 1,46 % valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis;

13b) COVID-19 krizės poveikis ekonomikai parodė, kaip svarbu ekonominių sukrėtimų atveju užtikrinti pakankamus finansinius Sąjungos pajėgumus. Sąjunga turi apsirūpinti savo tikslams pasiekti reikalingais ištekliais. Siekiant šalinti COVID-19 krizės padarinius ir kartu nedidinti spaudimo valstybių narių finansams tokiu laikmečiu, kai jų biudžetai jau patiria milžinišką spaudimą valstybėms stengiantis finansuoti su krize susijusias nacionalines ekonomines ir socialines priemones, reikalingi išskirtinio masto finansiniai ištekliai. Todėl Sąjungos lygmeniu būtinas išskirtinis atsakas. Dėl šios priežasties ir siekiant pašalinti COVID-19 krizės padarinius dera suteikti Sąjungai teisę išimties tvarka kapitalo rinkose laikinai pasiskolinti 750 mlrd. EUR sumą 2018 m. kainomis, kuri būtų išskirtinai skirta išlaidoms, kurių suma – 500 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir paskoloms, kurių suma – 250 mlrd. EUR 2018 m. kainomis;

13c) šiuo išskirtiniu atsaku turėtų būti švelninamos COVID-19 pandemijos pasekmės ir neleidžiama jai atsinaujinti. Todėl parama turėtų būti ribotos trukmės, o didžioji dalis finansavimo turėtų būti skiriama tiesioginiams pandemijos padariniams šalinti;

13d) išskirtinis laikinas nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimas yra reikalingas Sąjungai tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su tomis pasiskolintomis lėšomis. Komisijos įgaliojimas Sąjungos vardu skolintis lėšų kapitalo rinkose vieninteliu išskirtiniu tikslu finansuoti priemones, kuriomis šalinami COVID-19 padariniai, yra glaudžiai susijęs su nuosavų išteklių viršutinės ribos, taikomos pagal šį sprendimą, padidinimu ir galiausiai su Sąjungos nuosavų išteklių sistemos veikimu. Taigi toks įgaliojimas turėtų būti įtrauktas į šį sprendimą. Dėl beprecedenčio šios operacijos pobūdžio ir išskirtinės šių lėšų sumos reikia užtikrintai žinoti bendrą Sąjungos įsipareigojimų mastą ir esmines lėšų grąžinimo ypatybes, taip pat laikytis vieningos skolinimosi strategijos;

13e) lėšų skolinimasis kapitalo rinkose turi būti didelio masto ir vykti palyginti trumpą laikotarpį. Įgyvendindama operacijas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, Komisija turėtų optimaliai pasinaudoti rinkų pajėgumu atlaikyti tokių reikšmingų lėšų sumų skolinimą pagal skirtingus grąžinimo terminus ir užsitikrinti pačias palankiausias grąžinimo sąlygas;

13f) lėšų, pasiskolintų siekiant teikti negrąžinamą paramą, grąžinamą paramą pagal finansines priemones arba atidėjinius biudžeto garantijomis, taip pat mokėtinų palūkanų grąžinimas finansuojamas iš Sąjungos biudžeto. Pasiskolintos lėšos, skiriamos valstybėms narėms kaip paskolos, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis laikydamasi SESV 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio, reikia paskirti reikalingus išteklius ir leisti Sąjungai jais naudotis;

13g) pasiskolintas lėšas įmokomis iš biudžeto reikėtų pradėti grąžinti 2028 m., o visus įsipareigojimus, prisiimtus dėl šio išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų, reikėtų visiškai įvykdyti iki 2058 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti veiksmingą pasiskolintų lėšų grąžinimo įmokoms reikalingų asignavimų biudžeto valdymą, dera numatyti galimybę pagrindinius biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines dalis. Siekiant per visą laikotarpį tolygiai pagal planą mažinti įsipareigojimus, skolos grąžinimo tvarkaraštis turėtų atitikti patikimo finansų valdymo principą, įskaitant didžiausią metinę poziciją;

13h) atsižvelgiant į įgaliojimo skolintis lėšų COVID-19 krizei įveikti išskirtinumą, laikinumą ir ribotumą, reikėtų paaiškinti, kad paprastai Sąjunga neturėtų naudoti kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų veiklos išlaidoms finansuoti;

13i) siekiant vienintelio tikslo – įvykdyti papildomus finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų ir užtikrinti finansinį tvarumą net ekonomikos nuosmukio metu, mokėjimų asignavimų viršutinės ribos ir įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos turėtų būti abi padidintos 0,6 procentinio punkto;

13j) padidinti ribas būtina, nes dabartinių viršutinių ribų nepakanka, kad būtų suteikta papildomų išteklių Sąjungos poreikiams įvykdyti įsipareigojimus, atsirasiančius dėl išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų. Poreikis turėti galimybę naudotis šiuo papildomu asignavimu bus tik laikinas, nes grąžinant pasiskolintas lėšas ir artėjant paskolų terminui atitinkami finansiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai mažėja. Todėl padidinimas turėtų galioti tol, kol bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos ir nustos galioti visi neapibrėžtieji įsipareigojimai dėl paskolų, suteiktų iš šių lėšų, t. y. ne ilgiau kaip iki 2058 m. gruodžio 31 d.;

13k) siekiant užtikrinti, kad Sąjunga visada galėtų įvykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, remiantis pagal SESV 322 straipsnio 2 dalį priimtuose reglamentuose nustatytomis sąlygomis Komisijai turėtų būti suteikta teisė laikino padidinimo laikotarpiu prašyti valstybių narių skirti atitinkamus grynųjų pinigų išteklius, kai nustatytų biudžeto asignavimų nepakanka;“;

(3)3 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Bendra nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,40 % bendros visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos.

2. Į Sąjungos biudžetą įtrauktų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma negali viršyti 1,46 % bendros visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos.“;    

(4)įterpiami 3a, 3b ir 3c straipsniai:

„3a straipsnis
Kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų naudojimas

Sąjunga nenaudoja kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų veiklos išlaidoms finansuoti.

3b straipsnis
Ypatingi laikini papildomi ištekliai COVID-19 krizei įveikti

(1)Siekiant vienintelio tikslo – sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes:

(a)Komisijai suteikiama teisė Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšų, kurių suma neviršija 750 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis. Skolinimosi operacijos atliekamos eurais;

(b)pasiskolintos lėšos gali būti naudojamos paskoloms, kurių suma neviršija 250 000 000 000  EUR 2018 m. kainomis, ir, nukrypstant nuo 3a straipsnio, išlaidoms, kurių suma neviršija 500 000 000 000  EUR 2018 m. kainomis.

(2)Lėšų, naudotų 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos grąžinamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) 2018/1046 112 straipsnio 2 dalį biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.

Siekiant laikotarpiu nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2058 m. gruodžio 31 d. tolygiai pagal planą mažinti įsipareigojimus, lėšos grąžinamos pagal tvarkaraštį laikantis patikimo finansų valdymo principo. Konkrečiais metais Sąjungos mokėtinos sumos, kuriomis grąžinama pagrindinė suma, neviršija 7,5 % 1 straipsnio a punkte nurodytos didžiausios sumos.

(3)Komisija nustato būtiną skolinimosi operacijų administravimo tvarką.

3c straipsnis
Ypatingas laikinas viršutinių nuosavų išteklių ribų padidinimas siekiant
skirti išteklius, reikalingus COVID-19 krizei įveikti

Atitinkamai 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos laikinai padidinamos 0,6 procentinio punkto, siekiant vienintelio tikslo – įvykdyti visus Sąjungos įsipareigojimus, susijusios su pasiskolintomis lėšomis, nurodytomis 3b straipsnyje, ir šis padidinimas galioja tol, kol visi šie įsipareigojimai netenka galios, bet ne ilgiau kaip iki 2058 m. gruodžio 31 d.

Tos padidintos sumos negali būti naudojamos kitiems Sąjungos įsipareigojimams įvykdyti.“;

(5)6 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Kai nustatytų biudžeto asignavimų nepakanka, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su pasiskolintomis lėšomis, nurodytomis 3b straipsnyje, valstybės narės skiria Komisijai tam tikslui reikalingus išteklius.

Grynųjų pinigų ištekliai skiriami laikantis tuo metu galiojančių pagal SESV 322 straipsnio 2 dalį priimtų reglamentų ir tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos neįvykdžius įsipareigojimų, susijusių su paskola, suteikta pagal Tarybos arba Europos Parlamento ir Tarybos priimtus reglamentus ir sprendimus.“

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 3  

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 4  

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Reikia laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutines ribas, kad ES galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Šis padidinimas yra būtinas, kad būtų galima įvykdyti finansinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsirasiančius dėl šio išskirtinio laikino įgaliojimo skolintis lėšų.

1.4.4.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.5.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–X    finansinis poveikis bus juntamas nuo sprendimo įsigaliojimo iki paskolų grąžinimo termino pabaigos, t. y. kelis daugiametės finansinės programos laikotarpius; terminų, sueinančių iki 2028 m., nenumatyta.

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota siūlomo nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimo atžvilgiu, nes tai galiotų ilgą laiką:

–įgyvendinimas pradedamas nuo pradinio etapo, prasidėsiančio nuo sprendimo įsigaliojimo.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 5

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1046/2018 208 ir 209 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.1.1.Nustatyta rizika

2.1.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.1.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.2.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinių biudžeto eilučių nėra

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

Pasiūlymas neturi poveikio išlaidoms. Taikant biudžeto procedūrą bus sukurta p.m. eilutė.

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai 2020–2027 finansiniais metais naudojami taip: palūkanų mokėjimas, kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2020 m.:

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

BUDG GD yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę ir siūlomą kitą daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms 10 .

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

asignuotosioms pajamoms (dar bus nustatyta biudžeto pajamų eilutė)

Įgyvendinimo laikotarpiu X mlrd. EUR suma iš per skolinimosi operacijas surinktų lėšų sudarys išorės asignuotąsias pajamas, skirtas dotacijoms valstybėms narėms ir biudžeto garantijoms.

mln. EUR (suapvalinta)

(1)    Europos ekonominė prognozė, Institutional Paper 125, 2020 m. gegužės mėn.

(2)    SWD(2020) XXXX.

(3)    Bus nustatyta taikant 2020 ir 2021 m. biudžeto procedūras. VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(4)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(5)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1046/2018 pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .

(6)    Kadangi paskolų terminai pradės sueiti nuo 2028 m., ankstesniais metais bus mokami tik atkarpos mokėjimai.

(7)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(8)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(9)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).