EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 08 04

COM(2020) 353 final

2020/0162(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo prie 1995 m. Prekybos javais konvencijos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas yra susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo prie 1995 m. Prekybos javais konvencijos.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.1995 m. Prekybos javais konvencija

1995 m. Prekybos javais konvencija (toliau – Konvencija) siekiama glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo visais prekybos javais aspektais, skatinti tarptautinės prekybos javais plėtrą ir užtikrinti, kad prekyba jais vyktų kuo laisviau. Be to, Konvencija, atsižvelgiant į visų narių interesus, ketinama kiek įmanoma daugiau prisidėti prie tarptautinių javų rinkų stabilumo, didinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą ir suburti forumą, kuriame nariai galėtų keistis informacija ir diskutuoti prekybos javais klausimais.

Konvencija įsigaliojo 1995 m. liepos 1 d.;

Sąjunga yra Konvencijos šalis 1 .

2.2.Tarptautinė javų taryba

Konvenciją administruojanti Tarptautinė javų taryba (toliau – TJT) – Londone įsisteigusi tarpvyriausybinė organizacija, kuri siekia įgyvendinti Konvencijos 1 straipsnyje nustatytus tikslus. Visų pirma, TJT siekia:

(a)glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo visais prekybos javais aspektais;

(b)skatinti tarptautinės prekybos javais sektoriaus plėtrą, atvirumą ir sąžiningumą;

(c)prisidėti prie tarptautinės javų rinkos stabilumo, didinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą ir prisidėti prie šalių, kurių ekonomika priklauso nuo komercinio javų pardavimo, vystymosi.

Šių tikslų siekiama gerinant rinkos skaidrumą informacijos mainų, analizės ir konsultavimo rinkos ir politikos vystymosi srityje priemonėmis.

Dabar TJT sudaro 29 nariai, tarp kurių daug didžiausių pasaulyje javų gamintojų ir importuotojų. Be Europos Sąjungos, Tarybos nariais, be kita ko, dar yra Argentina, Australija, Egiptas, Indija, Japonija, JAV, Kanada, Rusija ir Ukraina. Paskutinė prie organizacijos prisijungusi šalis yra Serbijos Respublika, kuri nare tapo 2020 m. balandžio 1 d. Kinija ir Brazilija nėra narės.

29 TJT nariai iš viso turi 2 000 balsų.

Biudžeto procedūrose (žr. Konvencijos 11 straipsnį), t. y. nustatant narių metinius finansinius įnašus, Sąjungai 2019–2020 m. 2 laikotarpiui buvo skirti 372 balsai.

Priimant sprendimus, t. y. balsuojant (žr. Konvencijos 12 straipsnį), 1 000 balsų paskirstoma 11-iai eksportuojančių narių (įskaitant Sąjungą, kuri turi 245 balsus) ir 1 000 balsų – 18-ai importuojančių narių. Reikia pabrėžti, kad TJT balsuojama labai retais atvejais; veikla iš esmės vykdoma bendru susitarimu.

Remiantis Europos Sąjungos sutarties 17 straipsniu, Tarptautinės javų tarybos posėdžiuose Sąjungai atstovauja Komisija. Valstybės narės gali dalyvauti TJT posėdžiuose, visų pirma Tarybos sesijose.

2.3.Numatomas Tarptautinės javų tarybos aktas

2020 m. balandžio 9 d. Jungtinė Karalystė 3 oficialiai paprašė prisijungti prie Konvencijos. 2020 m. balandžio 14 d. TJT sekretoriatas pranešė savo nariams apie Jungtinės Karalystės prašymą. Jungtinė Karalystė prašo narystės TJT nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos.

Remiantis Konvencijos 27 straipsnio 2 dalimi, prie Konvencijos gali prisijungti visų valstybių vyriausybės tokiomis sąlygomis, kokias laiko tinkamomis Konvencijos Taryba. Remiantis darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), pagrįstų Prekybos javais konvencija, 33 taisyklės d punktu, Administracinis komitetas įvertina prisijungimo prašymus ir Tarybai pateikia rekomendacijas dėl jų pagal 27 straipsnio 2 dalį.

Prie Konvencijos prisijungiančios šalies balsai Konvencijos 11 straipsnio (narių metinių finansinių įnašų) tikslais nustatomi atsižvelgiant į tai, kokią bendros visų TJT narių šalių prekybos javais dalį sudaro prisijungiančios šalies bendra prekyba javais, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 33 taisyklės b punktu.

Pagal Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį, Taryba, atsižvelgdama į narių prekybos grūdais modelius ir į jų pačių nuomonę, turi nustatyti, kurie nariai Konvencijos tikslais bus eksportuojantys nariai, ir kurie – importuojantys. Taryba, remdamasi to paties straipsnio 2 ir 3 dalimis, taip pat nustatys jų balsavimo teises

Diskusijos dėl Jungtinės Karalystės prašymo pradėtos 2020 m. gegužės 11 d. TJT administraciniame komitete ir buvo tęsiamos 2020 m. birželio 8 d. įvykusiame 51-ajame TJT Tarybos posėdyje (per vaizdo konferenciją). Šiame posėdyje Taryba susitarė, kad oficialus sprendimas dėl Jungtinės Karalystės prašymo turėtų būti priimtas taikant rašytinę procedūrą (balsavimas paštu), o TJT nariai iki 2020 m. spalio 30 d. turėtų atsiųsti savo pastabas sekretoriatui. Jei iki 2020 m. spalio 30 d. joks TJT narys nepateiks TJT sekretoriatui rašytinių prieštaravimų, bus laikoma, kad Jungtinės Karalystės narystė TJT patvirtinama nuo 2021 m. sausio 1 d.

Nors Konvencijoje nenustatytos specialios taisyklės dėl balsavimo paštu procedūros (arba procedūros raštu), Konvencijos 14 straipsnyje dėl Tarybos sprendimų nereikalaujama, kad tokie sprendimai būtų priimami Tarybos sesijoje.

Susitarimas dėl išstojimo

Pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo 4 (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 129 straipsnio 2 dalį pereinamuoju laikotarpiu Sąjunga toliau atstovaus Jungtinei Karalystei bet kurių organų, įsteigtų Sąjungos sudarytais tarptautiniais susitarimais, darbe. Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė turėtų susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar iniciatyvų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos interesams. Tačiau, kaip nustatyta Susitarimo dėl išstojimo 129 straipsnio 4 dalyje, Jungtinė Karalystė gali vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų, kuriuos ji ketina savarankiškai sudaryti Sąjungos išimtinės kompetencijos srityse, juos pasirašyti ir ratifikuoti, jei tie susitarimai neįsigalioja ar nėra taikomi pereinamuoju laikotarpiu.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas.

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Numatomu TJT aktu išplečiamas TJT narių skaičius. Numatomas TJT aktas turi teisinę galią visų pirma todėl, kad jame bus nustatytos tokio prisijungimo sąlygos, konkrečiai, dėl prisijungimo pasikeis TJT sprendimų priėmimo pusiausvyra: kaip nurodyta Konvencijos 14 straipsnyje, kad sprendimai būtų priimti, reikalingas daugumos eksportuojančių ir importuojančių narių pritarimas; sprendimai TJT nariams yra privalomi. Taip pat bus daromas poveikis atitinkamiems Šalių finansiniams įnašams. Todėl reikės nustatyti Sąjungos poziciją.

Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Numatomo akto pagrindinis tikslas ir turinys susiję su prekyba žemės ūkio produktais.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2020/0162 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo prie 1995 m. Prekybos javais konvencijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)1995 m. Prekybos javais konvenciją (toliau – Konvencija), kuri įsigaliojo 1995 m. liepos 1 d., Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu 96/88/EB 7 ; Konvencija iš pradžių buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui;

(2)pagal Konvencijos 33 straipsnį Tarptautinė javų taryba kiekvieną kartą gali pratęsti Konvencijos galiojimą ne ilgesniu kaip dvejų metų laikotarpiu. Nuo Konvencijos sudarymo ji buvo reguliariai pratęsiama papildomais dvejų metų laikotarpiais. Paskutinį kartą Konvencija buvo pratęsta Tarptautinės javų tarybos sprendimu 2019 m. birželio 10 d. 8 ir galioja iki 2021 m. birželio 30 d.;

(3)remiantis Konvencijos 27 straipsnio 2 dalimi, prie Konvencijos gali prisijungti visų valstybių vyriausybės tokiomis sąlygomis, kokias Tarptautinė javų taryba laiko tinkamomis;

(4)2020 m. balandžio 9 d. Jungtinė Karalystė oficialiai pateikė prašymą dėl prisijungimo prie Konvencijos nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(5)Jungtinė Karalystė yra pagrindinė javų, ypač miežių ir kviečių, gamintoja. Jeigu Jungtinės Karalystės prašymas prisijungti prie Konvencijos ir taip dalyvauti Tarybos darbe bus patenkintas, Jungtinė Karalystė bus importuojanti narė pagal Konvencijos 12 straipsnį. Kadangi Sąjunga yra eksportuojanti narė, Jungtinės Karalystės prisijungimas neturės poveikio balsams, kurie Sąjungai skiriami balsavimo tikslais pagal Konvencijos 12 straipsnį. Tačiau dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo nuo 2021–2022 m. finansinių metų sumažės pagal Konvencijos 11 straipsnį Sąjungai skirtų balsų skaičius, kuris naudojamas narių finansiniam įnašui nustatyti;

(6)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, ir pritarti Jungtinės Karalystės prisijungimui prie Konvencijos remiantis prie šio sprendimo pridėtoje finansinėje ataskaitoje išdėstytomis numatomomis sąlygomis, su sąlyga, kad prisijungimas neįsigalios ir Konvencija nebus laikinai taikoma Jungtinei Karalystei iki Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, yra patvirtinti Jungtinės Karalystės prisijungimą prie 1995 m. Prekybos javais konvencijos remiantis prie šio sprendimo pridėtoje finansinėje ataskaitoje išdėstytomis numatomomis sąlygomis, su sąlyga, kad prisijungimas neįsigalios ir Konvencija nebus laikinai taikoma Jungtinei Karalystei iki Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 21, 1996 1 27, p. 47.

(2)    Tarptautinės javų tarybos veikla grindžiama finansiniais metais, trunkančiais nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.

(3)    Valstybės ministro laišku Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA), JK tarptautinio vystymosi reikalų ministerijos (DFID) ir Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerijos (FCO) vardu.

(4)    Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos.

(5)    OL L 21, 1996 1 27, p. 47.

(6)    2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/813 (OL L 133, 2019 5 21, p. 19).

(7)    1995 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 96/88/ΕΒ dėl Europos bendrijos Prekybos javais konvencijos ir Pagalbos maistu konvencijos, sudarančių 1995 m. Tarptautinį susitarimą dėl javų, patvirtinimo (OL L 21, 1996 1 27, p. 47).

(8)    2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/813 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, dėl 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimo (OL L 133, 2019 5 21, p. 19).